Skundo byla Nr. II-416-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02103-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. M., jo atstovui advokatui Domantui Skebui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui vyriausiajam specialistui R. I. ( toliau – ir Institucijos atstovas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2020 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14011-2020.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Institucijos priimto nutarimo esmė

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2020 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14011-2020 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), N. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalį 520 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. kovo 24 d. 9.00 val., Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas N. M. , gimęs (duomenys neskelbtini) gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, per tris darbo dienas nepateikė duomenų ( vardo, pavardės, asmens kodo ar gimimo metų, gyvenamosios vietos adreso, vairuotojo pažymėjimo numerio, išdavimo datos ir išdavusios institucijos) asmens, kuris 2019 m. balandžio 10 d. 13.42 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus g.23, vairavo įmonei priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo Automobilių Keliais Įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį, Kelių eismo taisyklių ( toliau – ir KET) 6 punktą., t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje.

2.       Kaip asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

3.       Nutarime nurodyta, jog procesinis dokumentas asmeniui buvo išsiųstas asmens elektroniniu paštu, kurį asmuo yra nurodęs valstybinės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

II.                      Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4.       Pareiškėjas N. M. skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 30 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

5.       Pareiškėjas nurodo, kad nei Skundžiamame nutarime nurodyto pranešimo, nei administracinio nusižengimo protokolo apie padarytą teisės pažeidimą, nei nutarimo negavo nei elektroniniu paštu, nei registruotu paštu. Apie priimtą nutarimą sužinojo tik iš VMI pranešimo apie priminimą dėl mokestinės prievolės (baudos). Nurodo, jog atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį gali būti taikoma tik esant asmens kaltei – kai asmuo žino apie policijos reikalavimą pateikti pažeidėjo duomenis, bet jo neįvykdo. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, jog nežinojo apie policijos reikalavimą ir po to sekusį protokolo surašymą ir buvo nubaustas nesant jo kaltės. 

6.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad N. M. pagal LR ANK 431 str. 2 d. yra nubaustas pagrįstai. Nurodo, jog 2019-11-06 bendrovės registruotu adresu buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo Nr. 10-ANR_PR-74835-2019, tačiau atsakymo Įmonės vadovas nepateikė, todėl 2020-03-17 pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10- ANR_PR-13618-2020 vadovaujantis LR ANK 573 str. buvo siunčiamas įmonės vadovui N. M. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, duomenų apie vairuotoją, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nepateikė.

III.                      Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

7.       Pareiškėjas  N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundą palaiko, patvirtino, jog nei nurodymo, nei protokolo nei nutarimo el. paštu nėra gavęs. Teigė, jog negali būti kad nepažiūrėjo ar ištrynė, nes visus laiškus peržiūri. Puikiai žino, kokio dydžio yra baudos ir nenurodyti duomenų tikslo neturėjo, anksčiau visada teikdavo duomenis, kas automobiliu važiavo.

8.       Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas pateikė administracinių nusižengimų registro duomenis ir paaiškino, jog šiame registre matosi, jog pareiškėjas į elektroninį paštą gavo dokumentus. Taip pat nurodė, jog buvo siųstas ir popierinis variantas. Po to siųsta siunta lapkričio 6 d., AN registre nurodyta, kad ta dėžutė neegzistuoja, yra neaktyvi. Lietuvos paštas patvirtinti gali tik, ar gavo pagal siuntos numerį ROIK gavėjas siuntą ar ne. Iš AN registro mato, kad po to vėl į elektroninį paštą buvo siųsta, yra atsakymas, kad siunta pristatyta. Nurodė, jog Kelių policijos administracinių nusižengimų registrą (duomenų bazę) administruoja Vidaus reikalų ministerija.

9.       Teisme apklausta liudytoja J. K. paaiškino, jog dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos specialiste. Paaiškino, jog šiuo atveju buvo užfiksuotas pažeidimas su įmonei priklausančiu automobiliu, buvo išsiųstas pranešimas el. paštu, iš pradžių per e. pristatymą. Pranešimą formuoja darbuotojos dirbančios pagal darbo sutartį, tada pareigūnai AN registre mato, ar pranešimas įteiktas, tai mato iš administracinių nusižengimų registro duomenų, jei dokumentas neišsiųstas, būna taip parašyta. Ar siunčiamas dokumentas pasiekia adresatą negali pasakyti, nes nėra informacinių technologijų žinovė. Būna atvejų, kad vartotojas turi neaktyvią pašto dėžutę, tada perrašo protokolą, nes nebūna duomenų apie įteikimą, šiuo atveju dėl popierinio pristatymo nebuvo duomenų apie įteikimą, todėl buvo naujai suformuotas pranešimas, kuris buvo pakartotinai išsiųstas registre nurodytu el.pašto adresu. Ji matydama administracinių nusižengimų registre duomenis, kad pranešimas išsiųstas ir pristatytas, šiais duomenimis neturi jokio pagrindo abejoti, todėl surašė protokolą, kuris buvo išsiųstas per administracinių nusižengimų registrą tuo pačiu  el. paštu, jame buvo duomenys, kad protokolas išsiųstas ir pristatytas, todėl buvo priimtas nutarimas. Išsiuntimas lieka tik sistemoje, tik tai ką teismas turi byloje, daugiau nieko pateikti negali, nes tas laiškas keliauja iš registro, ne iš pareigūno tarnybinio pašto.

10.       Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir ANR) ( b.l. 22-23) yra duomenys apie tai, kad:

a.        Pranešimas transporto priemonės savininkui registracijos Nr. 10-ANR_PR-74835-2019 sugeneruotas 2019-11-06 12:49 val., gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) pristatytas 2019-12-18 10:16, „Dokumento būsena“ – „Siunta pristatyta“, „Įteikimo būdas“- „E.pristatymas“, „Papildoma informacija“ – „ Dėžutė egzistuoja, bet yra neaktyvi. Išsiųsta popierinės siunta“.

b.        Pranešimas transporto priemonės savininkui registracijos Nr. 10- ANR_PR-13618-2020 sugeneruotas 2020-03-17 15:00 val., gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) pristatytas 2020-03-17 15:02, „ Dokumento būsena“ – „Išsiųsta“, „Įteikimo būdas“- „el.paštu ((duomenys neskelbtini))“.

c.       Administracinio nusižengimo protokolas registracijos Nr. 10- ANR_P-38405-2020 sugeneruotas 2020-05-08 09:30 val., gavėjui N. M. pristatytas 2020-05-08 09:31 val., „ Dokumento būsena“ – „Išsiųsta“, „Įteikimo būdas“- „el.paštu ((duomenys neskelbtini))“.

d.       Nutarimas administracinio nusižengimo byloje registracijos Nr. 10-ANR_N-14011-2020 sugeneruotas 2020-06-30 13:08 val., gavėjui N. M. pristatytas 2020-06-30 13:10, „ Išsiųsta“ – el. paštu ((duomenys neskelbtini))“ , „Dokumento būsena“ – „Siunta priimta“, „Įteikimo būdas“- „E.pristatymas“, „Papildoma informacija“ – „ Dėžutė pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti. Išsiųsta popierinė siunta“.

11.       Teismas, siekdamas įsitikinti, ar Institucijos Administracinių nusižengimų registre esantys duomenys apie popierinės siuntos išsiuntimą UAB (duomenys neskelbtini) atitinka ANK įstatyme keliamus reikalavimus procesinių dokumentų tinkamam įteikimui, kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ su prašymu pateikti duomenis, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos išsiųsta popierinė siunta 2019-12-18 10:16 UAB (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta gavėjui. 2020 m. rugsėjo 8 d. AB „Lietuvos paštas“ pateiktame rašte ( b.l. 59) nurodyta, jog AB „Lietuvos paštas“ praneša, kad bendrovės informacinėje sistemoje nėra informacijos apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos siųstą registruotą korespondencijos siuntą, adresuotą UAB (duomenys neskelbtini).

12.       Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte ( b.l. 66) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu dokumentą pavyko išsiųsti el.paštu, atvaizduojama dokumento išsiuntimo data, dokumento pristatymo data atvaizduojama tik tuo atveju, jeigu siųstam el. paštu dokumentui nėra gauta klaida iš SMTP ( angl.Simple Mail Transfer Protocol) serverio, kai neegzistuoja gavėjo el. pašto adresas. Taip pat, jeigu ANR negauta klaidos iš SMTP , atvaizduojama dokumento būsena „Išsiųsta“. Kai siunčiant dokumentą el. paštu gaunama klaida iš SMTP, atvaizduojama dokumento būsena „Neišsiųsta“ bei nurodoma papildoma informacija—klaidos pavadinimas ( pvz. 553—nurodytas pašto dėžutės adresas yra netinkamas). Atsižvelgiant į išdėstytą nurodė, jog išsiųstas dokumentas pasiekė adresatą, tačiau gavimo faktas nefiksuojamas. Taip pat nurodė, jog papildomų duomenų, kurie galėtų patvirtinti gavimo faktą, pateikti negali.

13.       Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) raštą ( b.l.69 ). Paaiškino, jog ši įmonė administruoja Pareiškėjo pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, jog 2020-03-17, 2020-05-28, 2020-06-26 bei 2020-06-30 el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) aptarnaujantis ir Įmonės prižiūrimas serveris (duomenys neskelbtini) (IP: (duomenys neskelbtini)) veikė be sutrikimų , incidentų apie šio serverio gedimus nėra užfiksavę. Patikrino N. M. nurodytomis datomis gautus laiškus pagal raktinį žodį „Policija“ arba „policija.lt“ ir nei vieno įrašo nerado ir interneto tiekėjo nuomone, kad sutrikimas galėjo būti iš siuntėjo pusės ir kad siuntėjai turėtų inicijuoti gavėjo patvirtinimą, kad jis laišką tikrai gavo .

14.       Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas pateikė foto lentelę ( b.l. 70-71), kurioje yra ekrano vaizdas, kuriame matyti, kad tą dieną Pareiškėjas gavo daug elektroninių laiškų, bet iš Policijos gautų nėra.  

15.       Prijungimui prie bylos Pareiškėjo atstovas pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nutarimą ( b.l. 72), kuriuo Institucija pati panaikino savo nutarimą dėl to, kad N. M. negavo procesinių dokumentų. Paaiškino, kad kol vyko nagrinėjimas šioje byloje, N. M. buvo nubaustas dar kartą tos pačios Institucijos už tokį patį pažeidimą ir taip pat pateikė skundą, nurodydamas, kad negavo laiškų ir Institucija pati panaikino savo nutarimą.

16.       Pareiškėjo atstovas teisme teigė, jog, jo manymu, susidarė tokia situacija, kad iš Policijos serverio buvo išsiųsti elektoriniai laiškai, tačiau galimai dėl sutrikimo, tie laiškai nepasiekė adresato ir pateikta pažymą iš N. M. pašto dėžutę aptarnaujančios įmonės taip pat patvirtina, kad sutrikimas buvo iš siuntėjo pusės, mano, kad Policijos sistema yra netobula, nes fiksuojamas daugiau laiško išsiuntimo faktas, arba jei pašto dėžutė neegzistuoja, tačiau neteikia, jei laiškas gavėjo nepasiekė dėl sutrikimo, tai, jo nuomone, siuntėjas turėtų geriau įsitikinti, ar laiškas pasiekė gavėją, ar prašyti patvirtinimo, kaip jis registruojamas teikiant popierinį variantą, nebuvo tyčios ar nerūpestingumo nepranešti apie vairavusį asmenį, nes jis paprasčiausiai nežinojo apie tokį pranešimą. Prašė skundą tenkinti, nutarimą panaikinti, juo labiau, kad Institucija panaikino kitą tokią pačią savo pačios paskirtą nuobaudą tokioje pačioje situacijoje.

IV.                      Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo N. M. skundas tenkinamas.

17.       ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

18.       Šiuo atveju iš pareiškėjo N. M. skundo turinio matyti, kad pagrindinis jo argumentas yra tai, kad jam nebuvo įteiktas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl jis niekaip negalėjo nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

19.       Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

20.       9ANK 431 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.  ANK 431 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

21.        ANK 611 straipsnio 2 dalis nustato, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos.

22.       Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu

23.       Administracinio nusižengimo byloje esančiame administracinių nusižengimų registre esantys duomenys parodo tai, kad siekiant nustatyti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui N. M., 2019-11-06 bendrovės registruotu adresu buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo Nr. 10-ANR_PR-74835-2019, o 2020-03-17 UAB (duomenys neskelbtini) vadovui N. M., el. paštu (duomenys neskelbtini) pakartotinai buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_PR-13618-2020. Nors Institucijos atsiliepime nurodyta, kad, pirmiausia, 2019-11-06 pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo siunčiamas bendrovės registruotu adresu, tačiau byloje esančiame administracinių nusižengimų registre nėra nurodytas siuntos Nr., administracija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas bendrovės registruotu adresu registruota pašto siunta, kaip tai nustatyta ANK 573 straipsnyje. Tai patvirtino ir apklausta teisme liudytoja J. K., kuri paaiškino, jog šiuo atveju dėl popierinio pristatymo nebuvo duomenų apie įteikimą, todėl buvo naujai suformuotas pranešimas, kuris buvo pakartotinai išsiųstas registre nurodytu el.pašto adresu. Tai, kad pranešimas transporto priemonės savininkui UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo siunčiamas registruotu laišku nurodyta ir 2020 m. rugsėjo 8 d. AB „Lietuvos paštas“ rašte. Teismas pažymi, jog ginčo šioje byloje nėra dėl to, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)  yra tinkamas, nes buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar Institucijos išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo pasiekė adresatą, t.y. el. pašto (duomenys neskelbtini) dėžutę. Teismo manymu N. M. pateikti teismui duomenys ( b.l. 69-71) šiuo konkrečiu atveju nusveria niekuo nepagrįstus Institucijos teiginius. Teismo įsitikinimą, kad šiuo konkrečiu atveju pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nepasiekė adresato, sustiprina ir  teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nutarimas ( b.l. 72), kuriuo Institucija pati panaikino savo nutarimą dėl to, kad N. M. negavo  procesinių dokumentų (pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo).

24.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai, nei siunčiant raštą dėl informacijos pateikimo apie transporto priemonę vairavusį asmenį, priimtas nutarimas (skundžiamas Nutarimas) šioje administracinio nusižengimo buvo siunčiamas naudojant E. pristatymo paslaugą ir el. pašto (duomenys neskelbtini) dėžutę. ANR nurodyta, jog „Dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti“. Šie duomenys sustiprina teismo įsitikinimą, kad Pranešimas transporto priemonės savininkui registracijos Nr. 10- ANR_PR-13618-2020, kuris Institucijos buvo išsiųstas tuo pačiu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini),  taip pat galėjo nepasiekti adresato, kaip savo skunde teigia Pareiškėjas, t.y. nebuvo tinkamai įteiktas gavėjui.

25.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Šiuo konkrečiu atveju teismas pastebi, kad N. M. atstovas, nagrinėjant skundą teisme, nurodė, kad N. M. pats vairavo 2019-11-06 bei 2020-03-17 pranešime nurodytą transporto priemonę BMW 2019 m. balandžio 10 d. pranešime nurodytoje vietoje ir šiuos duomenis būtų pateikęs pareigūnams. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės nevengia galimos administracinės atsakomybės. Šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos turi teisę svarstyti N. M. atsakomybės klausimą dėl galimo padaryto administracinio nusižengimo, už kurį buvo reikalaujama pateikti duomenis UAB (duomenys neskelbtini).

26.       Teismo vertinimu, vien vienkartinio pranešimo išsiuntimo pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį elektroniniu paštu, negavus patikimų duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjas faktiškai gavo pranešimą, nepakanka pripažinti, jog bendrovės vadovas N. M. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Nesant tokių duomenų, teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė prašomos informacijos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, nėra teisinio pagrindo. Kartu pabrėžtina, kad institucija privalo pateikti neginčijamus įrodymus, patvirtinančius apie tinkamą informavimą dėl informacijos pateikimo apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui nepateikus pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo įteikimą Pareiškėjui, teismas konstatuoja, jog N. M. veiksmuose nėra tyčios atlikti priešingą teisei vaiką, t. y. nepateikti reikalaujamų duomenų, nes jis apie šią pareigą nežinojo.

27.       Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą.

28.        Dėl aptarto reglamentavimo ir ištirtų įrodymų teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju N. M. veiksmuose nėra tyčios atlikti priešingą teisei vaiką, t. y. nepateikti reikalaujamų duomenų, nes jis apie šią pareigą nežinojo. Vadinasi, N. M. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas), o Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu ,

n u t a r i a :

N. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2020 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14011-202 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                                                   Aušra Ragelienė