Administracinė byla Nr. eAS-352-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10181-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 48SK-4831-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja ir atsakovas teismui pateikė 2023 m. gruodžio 11 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) šioje administracinėje byloje.

Teismas nurodė tretiesiems suinteresuotiems asmenims pateikti nuomonę dėl Taikos sutarties sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras teismui pateikė nuomonę, kad Taikos sutarties dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, galbūt pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ teises, o taip pat nebūtų aišku, kaip tokią teismo nutarties dalį, prieštaraujančią teisiniam reglamentavimui, Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) tvarkytojas turėtų įvykdyti, todėl Taikos sutartis negali būti tvirtinama. NŽT nėra subjektas, kuris pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – ir Įstatymas) ar kitą teisės aktą turėtų teisę teikti prašymą išregistruoti teritoriją, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – ir SŽNS), o juo labiau, teikti prašymą panaikinti įrašą apie NTR įregistruotą teritoriją, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ teismui pateikė nuomonę, kad Taikos sutartis pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Taikos sutartimi Sprendimo pripažinimas netekusiu galios, tai AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) pradėtos administracinės procedūros užbaigimas sprendimu – atsisakymu pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenis ir įrašyti Žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą, sukuria aiškias teisines pasekmes AB „Vilniaus paukštynas“, t. y. AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą – pakeisti į sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų (toliau – ir SAZ) ribas patenkančių konkrečių žemės sklypų, o būtent Žemės sklypo kadastro duomenis, netenkinimas.

Atsakovas NŽT teismui pateikė paaiškinimus dėl VĮ Registrų centro ir AB „Vilniaus paukštynas“ pateiktų nuomonių, nurodydamas, kad Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes sanitarinės apsaugos zonos teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Taikos sutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų, nes Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT susitaria pripažinti netekusiu galios Sprendimą, kuris buvo priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 541.1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-970-979/2024 nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024, kurioje sprendžiamas ginčas dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo vykdymo“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas) teisėtumo, t. y. dėl pagrindo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą keičiant kadastro duomenis visų žemės sklypų, patenkančių į sanitarinės apsaugos zonos ribas, kurių kadastro duomenų bylose nebuvo nurodytos sanitarinės apsaugos zonos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. AB „Vilniaus paukštynas“ vertino, kad administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 išsprendus ginčą dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo netenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymas ir atitinkamai laikomas negaliojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimas), kurio pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo, gali būti sprendžiamas ,,išvestinis“ ginčas dėl šioje administracinėje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Išsprendus ginčą, ar NŽT pagal AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą turėjo pagrindą atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir patikslintų duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir NTR procedūrą, gali būti nagrinėjama ši administracinė byla ir sprendžiamas klausimas dėl NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo pagrindu priimto Sprendimo galiojimo.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi proceso šalims nurodyta pateikti nuomonę dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.

Atsakovas NŽT teismui pateikė nuomonę, kad nesutinka su AB „Vilniaus paukštynas“ prašymu dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, nes NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas savo turiniu yra informacinio pobūdžio dokumentas ir AB „Vilniaus paukštynas“ nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jo panaikinimas nesuponuoja šioje administracinėje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 negali turėti prejudicinės reikšmės šiai administracinei bylai Nr. eI3-970-979/2024 išspręsti.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylos sustabdymo, patvirtino pareiškėjos D. K. ir NŽT sudarytą Taikos sutartį ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukė. Teismas grąžino advokatų profesinei bendrija WALLESS 11,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gruodžio 23 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 92469856), o taip pat atmetė AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas patvirtino taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Taikos sutarties dalykas

1.1. Atsakovas pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovas įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo [Teismo] nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų Bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš Atsakovo.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1–1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog Teismo patirtas išlaidas atlygina Pareiškėjas.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo Bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje Pareiškėjui ir Atsakovui. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos:

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir Bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir Bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.“.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios teisės normos taikymo aspektu ir sprendė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė faktų ir aplinkybių, kurie leistų vertinti, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-970-979/2024 ir administracinės bylos Nr. eI3-6344-644/2024 egzistuoja prejudicinis ryšys. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 ginčijamas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, jog AB „Vilniaus paukštynas“, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nenurodė, kokią įtaką šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimas. Vien tai, kad kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, savaime nesuponuoja, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla. Teismas nenustatė pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.

Teismas vadovavosi ABTĮ 51 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios teisės normos taikymo aspektu ir, atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, sprendė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis dėl ginčo dalyko – Sprendimo.

Dėl AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų, kad patvirtinus Taikos sutartį bus pažeistos jo teisės, teismas pažymėjo, jog AB „Vilniaus paukštynas“, vadovaudamasi Sprendimo priėmimo metu galiojusių Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 541.1 punkto nuostatomis, kaip suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatyta teritorija (sanitarinė apsaugos zona), vykdymu asmuo, NŽT pateikė 2022 m. gegužės 11 d. prašymą organizuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą. NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimu tenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymas ir pradėta vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų nustatymo procedūra. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymas buvo netenkintas, o NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas pripažintas negaliojančiu. Teismas priėjo prie išvados, kad procedūra, kuri buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą, patvirtinus Taikos sutartį, neliks neužbaigta, nes NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodyta – NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. NŽT, nusprendus AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymo netenkinti ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažinus negaliojančiu, AB „Vilniaus paukštynas“ inicijuota administracinė procedūra buvo baigta.

Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad Sprendimas buvo priimtas AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo, kuris NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu laikomas negaliojančiu, pagrindu, o AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymas netenkinamas. AB „Vilniaus paukštynas“ teisė ABTĮ nustatyta tvarka skųsti NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą neginčijama, tačiau AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykis niekaip negali atimti iš pareiškėjos teisės sudaryti Taikos sutartį dėl jai teisines pasekmės sukėlusio Sprendimo. Teismas sprendė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ ir VĮ Registrų centras nepagrįstai nurodė, kad Taikos sutartyje pareiškėja ir NŽT susitaria išregistruoti NTR objektą – teritoriją, kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu. Teismas nustatė, jog tokio susitarimo nėra, Taikos sutarties 1.2 punkte atsakovas įsipareigoja pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl sanitarinės apsaugos zonos išregistravimo. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro kompetencija yra įvertinti kokio dokumento pagrindu padaryta žyma ir ją atitinkamai panaikinti.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o Taikos sutarties 1.1 punktu atsakovas pripažino pareiškėjos reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir susitarė, kad Spendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Tokiu būdu, Taikos sutartimi iš esmės yra patenkintas pareiškėjos reikalavimas visa apimtimi – panaikintas Sprendimas.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, t. y. nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pateiktos Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Šalių pateiktos Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. kad nutartis įgis res judicata galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Kadangi atsakovas pripažino pareiškėjos reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, patvirtinus Taikos sutartį buvo apgintos pareiškėjos teisės, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti, teismas sprendė, jog AB „Vilniaus paukštynas“ neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą Taikos sutartį, tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-974-931/2024 (neteisingai nurodytas administracinės bylos numeris laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į administracinės bylos Nr. eI3-970-979/2024) nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia šiais argumentais:

1.       Taikos sutartis negali būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį. NŽT atliktoje viešojo administravimo procedūroje, kurioje priimtas Sprendimas, pareiškėjas yra AB „Vilniaus paukštynas“, kurio Prašymą ir kitus dokumentus turi išnagrinėti NŽT ir priimti vieną iš galimų Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių sprendimų. NŽT pagal AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą priėmė šiuos administracinius sprendimus: 1) NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą ir pradėta vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra; 2) sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, tarp jų ir Sprendimą, pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, pagal kurį NTK ir NTR žemės sklypo duomenyse padaryta žyma, kad Žemės sklypui taikomos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu NŽT pakeitė savo poziciją ir 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą atmetė, o 2022 m. liepos 20 d. sprendimą laikė negaliojančiu. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas – tai administracinis sprendimas atsisakyti pakeisti visų į SAZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, įskaitant ir Žemės sklypą, kadastro duomenis, kurio sukuriama teisinė pasekmė – Sprendimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų negalėjo būti priimtas. Patvirtinus Taikos sutartį, AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymu inicijuota NŽT viešojo administravimo procedūra lieka neužbaigta, nes trečiasis suinteresuotas asmuo neturi NŽT priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį galėtų skųsti. Sprendimo pripažinimas netekusiu galios Taikos sutartimi, atimant iš AB „Vilniaus paukštynas“ teisę skųsti teismui tokį Sprendimo panaikinimą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

2.       AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, skundas priimtas ir teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024. Tik išsprendus šį ginčą, gali būti sprendžiama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taikos sutartimi pripažįstant Sprendimą netekusiu galios išsprendžiama tik tarpinė ginčo dalis tik dėl vieno viešojo administravimo procedūroje (Įstatymo 9 str. 3 d.) priimto administracinio sprendimo, tačiau lieka neišspręsta esminė ginčo dalis dėl NŽT atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros teisėtumo ir pagrįstumo. Skundu pareiškėja Sprendimą ginčijo dėl to, kad Žemės sklypo kadastro duomenys negalėjo būti pakeisti pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, nes SAZ nėra tinkamai nustatyta, t. y. ginčija pagal AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą atliktos viešojo administravimo procedūros rezultatą. Taikos sutarties sąlygos aiškiai byloja, kad Taikos sutarties šalys susitarė, jog Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, keičiant Žemės sklypo kadastro duomenis, negalėjo būti atlikta, nors Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros (ne)teisėtumo klausimas dar nagrinėjamas teisme administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylos sustabdymo, bet ne tvirtinti Taikos sutartį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo ir Nuostatų nuostatos nereglamentuoja žemės sklypų, patenkančių į SAZ, kadastro duomenų pakeitimo pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR NŽT sprendimų pagrindu tvarkos. Jeigu teismo sprendimu būtų panaikintas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir pripažinta, kad yra pagrindas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą (pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys ir įrašyti SAZ į NTK ir NTR), NŽT neturės įgaliojimų atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo iš naujo ir vietoje Taikos sutartimi pripažinto netekusiu galios Sprendimo priimti naują sprendimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

3.       Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės. Sprendimu nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta SAZ, Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, kad Žemės sklypas yra jau nustatytose SAZ ribose. Taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas neįtraukus į ją AB „Vilniaus paukštynas“ arba nesuderinus Taikos sutarties sąlygų su AB „Vilniaus paukštynas“ / negavus AB „Vilniaus paukštynas“ patvirtinimo, kad Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų, reiškia ne ką kita, kaip trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Byloje pateikti visi duomenys, dokumentai apie nuo 1964–1976 m. veikiančius AB „Vilniaus paukštynas“ kompleksus, gamybos apimtis, privalomai paukštininkystės kompleksams išskirtos SAZ dydį (1 000 m atstumą nuo pastatų). Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios reiškia, kad pareiškėja ir NŽT tarpusavyje susitarė ir nustatė, kad SAZ nenustatyta, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, (toliau – ir Bendrasis planas) bei „U“ zonos bendrajame plane (t. y. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, toliau – ir „U“ zonos bendrasis planas) SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti. Tokios Taikos sutarties sąlygos ne tik prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, bet ir patvirtina, kad pareiškėja ir NŽT viršija įgaliojimus. Taikos sutartyje nepateikta motyvų dėl Sprendimo ,,neteisėtumo“, t. y. pripažinimo netekusiu galios pagrindo, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams.

4.       Taikos sutarties dalykas neatitinka skunde nurodytų reikalavimų, nes Taikos sutartimi NŽT įsipareigoja pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo. Teritorija (SAZ) – kaip NTR objektas, įregistruota ne Sprendimo pagrindu ir ne NŽT prašymu ar sprendimu. Prašymą įregistruoti SAZ, kartu su SAZ erdviniais duomenimis, NTR tvarkytojui pateikė AB „Vilniaus paukštynas“. SAZ įregistruota VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu. Skunde nebuvo suformuluotas reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl SAZ įregistravimo, byloje nesprendžiamas klausimas dėl NTR objekto – SAZ įregistravimo NTR teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau Taikos sutartyje pareiškėja ir NŽT susitarė išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri nėra Žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal NŽT Sprendimą. Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti SAZ (išregistruoti SAZ duomenis, nurodytus NTR). Taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo akivaizdžiai išeina už byloje nagrinėjamo ginčo ribų, jos yra sąlyginės, jų įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto – VĮ Registrų centro, kuris nėra Taikos sutarties šalis, priimamo sprendimo. Teismas nevertino, ar ši Taikos sutarties sąlyga nėra beprasmė, kadangi VĮ Registrų centras jau bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad SAZ teritorija negalės būti išregistruota pagal Taikos sutarties sąlygas ir NŽT prašymą.

5.       AB „Vilniaus paukštynas“ palaikė NŽT poziciją iki Taikos sutarties sudarymo. NŽT nusprendus pakeisti poziciją, AB „Vilniaus paukštynas“ atimant teisę skųsti nepalankų sprendimą, pažeidžiama AB „Vilniaus paukštynas“ teisė į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

6.       Dėl susiklosčiusios situacijos, kai yra nagrinėjamos kelios tarpusavyje susijusios bylos, t. y. bylos dėl NŽT administracinių sprendimų teisėtumo, kurie priimti AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo pagrindu, bylos sustabdymas yra būtinas. Net ir skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai patvirtino, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas ir Sprendimas bei atitinkamai NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir Taikos sutarties sąlyga pripažinti Sprendimą netekusiu galios tai iš esmės to paties administracinio sprendimo sudėtinės dalys. O tai reiškia, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo, negali būti sprendžiamas Sprendimo pripažinimo netekusiu galios klausimas. Tą patvirtina ir teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad administracinės bylos išsprendimas Nr. eI3-6344-644/2024 palengvintų ir šios bylos išsprendimą. Tačiau tai ne tik palengvintų bylos išsprendimą, bet kartu atsakytų ir į esminį byloje nagrinėjamą klausimą – ar NŽT turėjo teisę ir privalėjo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą. Atsakius į šį klausimą administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 – tai turės prejudicinę galią ir kitose nagrinėjamose bylose, įskaitant ir šią bylą. Nors ši prejudicinė galia yra ne dėl viso Sprendimo teisėtumo įvertinimo, tačiau dėl didžiosios ginčo dalies – ar NŽT galėjo būti atlikta „klaidos taisymo“ procedūra, kurios pasėkoje buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Jeigu tokios aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tai tuomet galėjo ir turėjo būti taikomas kitas bylos sustabdymo pagrindas, numatytas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį.

Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.       Taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai. Teismui patvirtinus Taikos sutartį, NTR Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ ir neliks pagrindo, kuriuo remiantis buvo tenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymas įregistruoti NTR SAZ teritoriją.

2.       Sprendimas priimtas taisant klaidą dėl Žemės sklypui nenustatytos ir į NTK bei NTR neįrašytos SAZ, kuri buvo padaryta ne Žemės sklypo formavimo metu (t. y. kai buvo nustatomi Žemės sklypo kadastro duomenys (formuojamas Žemės sklypas) ir šie bei kiti duomenys įrašomi į NTK ir NTR), o rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame Žemės sklypas buvo projektuojamas, prieštarauja Sprendimo priėmimo metu galiojusiems tokių klaidų taisymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

3.       AB „Vilniaus paukštynas“ nepagrįstai nurodė, kad, patvirtinus Taikos sutartį, nebus užbaigta jo pradėta administracinė procedūra bei nebus priimtas sprendimas, kurį jis galės skųsti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl administracines procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. NŽT, pakartotinai išnagrinėjęs AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (SAZ), kurioje taikomos SŽNS, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo, 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Prašymo netenkino ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažino negaliojančiu, nurodė apskundimo tvarką.

4.       Sprendimu buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, papildant juos specialiąja žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Taikos sutartyje nurodant, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, nebuvo atskleista šios administracinės bylos esmė, nes Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti tik vienu aspektu, papildant juos SAZ. Todėl Taikos sutartyje pagrįstai nurodyta, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos valdomam Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ.

5.       Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios, negali būti aiškinama taip, kad galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane ir „U“ zonos bendrajame plane SAZ duomenys (ribos ir dydis), nenustatyti. Šiuo atveju Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi buvo suformuotas tik 2008 m. birželio 16 d.

6.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentą sieja su žemės sklypo suformavimo momentu bei kadastro duomenų nustatymo klaidai SAZ atveju priskiria šios zonos ribų nustatymą žemės sklypo suformavimu metu. Tačiau atvejai, kai SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau, nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip Nekilnojamojo turto kadastro objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui.

7.       Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, VĮ Registrų centre šiam Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ. Taikos sutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų.

8.       Dėl bylos sustabdymo atsakovas pakartojo argumentus, jog teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024 pagal trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ skundą NŽT dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis trečiajam suinteresuotam asmeniui jokių teisinių pasekmių ir jo panaikinimas nesuponuoja šioje administracinėje byloje Nr. eI3-970-979/2024 ginčijamo Sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 negali turėti prejudicinės reikšmės šiai administracinei bylai Nr. eI3-970-979/2024 išspręsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylos sustabdymo, patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė faktų ir aplinkybių, kurie leistų vertinti, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-970-979/2024 ir administracinės bylos Nr. eI3-6344-644/2024 egzistuoja prejudicinis ryšys, nenurodė, kokią įtaką šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimas, atmetė AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nenustatytos aplinkybės, kad Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms, patvirtino Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad susiklosčius situacijai, kai yra nagrinėjamos kelios tarpusavyje susijusios bylos, t. y. bylos dėl NŽT administracinių sprendimų teisėtumo, kurie priimti AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo pagrindu, bylos sustabdymas yra būtinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat laikosi pozicijos, jog tokio turinio Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl AB „Vilniaus paukštynas“, neįtraukto į Taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų, Taikos sutarties sąlygos pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Tačiau tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateiktoje nuomonėje, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateiktame prašyme netvirtinti Taikos sutarties, laikėsi pozicijos, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, galbūt pažeidžia AB „Vilniaus paukštyno“ teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ji padaryta tinkamai ir išsamiai neįvertinus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ procesiniame dokumente (2024 m. vasario 28 d. prašyme netvirtinti Taikos sutarties) išdėstytų argumentų, kurie, be kita ko, kartojami ir atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir išsamiai nepasisakė dėl AB „Vilniaus paukštynas“ teisės į teisminę gynybą (VAĮ 14 str.), dėl Taikos sutartimi apsunkinamos AB „Vilniaus paukštynas“ nuo 1964–1976 metais pradėtos ir nepertraukiamai vykdomos paukštininkystės veiklos, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų SAZ duomenų, Sprendimo įtakos AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymu inicijuotai procedūrai, ginčo situacijai aktualaus pasikeitusio teisinio reguliavimo, dėl padarinių, kilsiančių patvirtinus Taikos sutartį ir panaikinus Sprendimą, dėl Taikos sutarties įgyvendinamumo (veiksmų delegavimo VĮ Registrų centrui), taip pat dėl AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų, kad Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti SAZ, ir kad šalių susitarimas iš NTR išregistruoti žymas apie konkrečias teritorijas išeina už ginčo ribų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino esminių trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų dėl Taikos sutarties įtakos jo teisėms ir interesams.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Kaip jau minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (liet. be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su SŽNS taikymu, nustatymu ir įregistravimu, Taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-172-575/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-178-556/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-189-502/2024, kuriose nagrinėjimo dalykas yra iš esmės identiškas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atmesto jo prašymo dėl bylos sustabdymo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal šį punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023). Taigi teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 pateiktus procesinius dokumentus bei ginčo pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad minėtoje byloje ginčijamas NŽT 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas ir atitinkamai laikomas negaliojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje. Taigi, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodžius, kokią įtaką Sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto sprendimo panaikinimas, teismas pagrįstai AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą nelaikė pagrindu sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-282-629/2024.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė