Baudžiamoji byla Nr. 2K-281/2011 nuasmeninta

(Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00312-2008-0)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1;

1.2.22.1;

2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 7 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei,

nuteistajam V. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Raimondo Petrausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.

              Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – šešerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

              Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. M., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. B. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo, padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, V. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiušios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti,

nustatė:

V. B. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku – iki 2008 m. balandžio 3 d., nenustatytoje vietoje padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą: pateikė savo asmens duomenis bei nuotrauką nenustatytam asmeniui, kuris ofseto būdu atspausdino vairuotojo pažymėjimo blanką, reljefine kliše numerį (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad pažymėjimas neva išduotas 1995 m. balandžio 28 d. V. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įklijavo į pažymėjimą V. B. nuotrauką, ją pažymėjo netikru antspaudu ir šį netikrą vairuotojo pažymėjimą perdavė V. B., kurį šis laikė su savimi iki 2008 m. balandžio 3 d. bei gabeno savo automobilyje „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), kol apžiūros metu prie degalinės „Neste“ Kaune, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį surado ir paėmė.

V. B. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, neturėdamas leidimo, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 4 d., nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir iki 2008 m. balandžio 4 d. 16.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų (452 šovinius) ir sprogstamųjų medžiagų (TNT), t. y. 12 pramoninės gamybos (TSRS, gamykla Nr. 38) 7,62 mm kalibro 1930/33 metų pavyzdžio „Tokarev“ šovinių; 68 pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinius; 115 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ šovinių; 256 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ šovinius; 1 pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „Parabellum“ šovinį; pramoninės gamybos brizantinio poveikio normalaus galingumo sprogstamąją medžiagą – 412 g trotilo briketą (TNT). Dėl šio kaltinimo V. B. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad kėsinosi neteisėtai įgyti netikrus juridinio asmens blankus ir jais pasinaudoti: 2008 m. balandžio 3 d., apie 20.40 val., turėdamas tikslą pasinaudoti netikrais blankais, prie degalinės „Neste“ Kaune, (duomenys neskelbtini), iš A. M. pasikėsino įgyti ir pasinaudoti trimis netikrais Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimais Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintais spalvotu rašaliniu spausdintuvu, kuriuos A. M. atvežė jam, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes policijos darbuotojų buvo sulaikytas, o blankai, kuriuos jam atvežė A. M., paimti. Dėl šio kaltinimo V. B. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

              Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, V. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

              Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. B. dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, o atidėdamas laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

              Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog vien fakto, kad name, kuriame gyvena V. B., rastas didelis kiekis šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų, nepakanka įrodyti ir daryti išvadą, jog šiuos daiktus įgijo ir laikė būtent nuteistasis V. B.; nuosprendyje nurodoma, kad name gyvena V. B. ne vienas, ant surastų šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų V. B. pėdsakų nerasta, jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad rastus daiktus įgijo ir laikė būtent V. B., nėra. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas jokio pagrindo, patikėjo V. B. teiginiais, kad šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas galėjo palikti namą įrengęs ir šiuo metu miręs Ž. M., nors byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos nuteistojo teiginius. Teismas, motyvuodamas išvadą, kad V. B. nekaltas dėl jo namo palėpėje neteisėtai laikomų šaudmenų ir sprogmenų, neįsigilino į byloje esančių įrodymų visumą. Kasatorius teigia, kad byloje išties nustatyta, jog nuteistojo namą remontavo Ž. M. ir V. V.; šis liudytojas teisme paaiškino, kad su Ž. M. dirbo statybos darbus V. B. namo palėpėje, tačiau, padirbėjęs dvi savaites, paliko Ž. M., šis darbus baigė vienas. Byloje nustatyta, kad V. B. šeima įsikėlė į namą 2005 m. rugpjūtį, kai Ž. M. baigė darbus. Pasak kasatoriaus, neįtikima, kad Ž. M., žinodamas, jog darbai objekte baigti ir jis daugiau neturės galimybės pasiekti privataus namo palėpės, į kurią galima patekti tik iš gyvenamųjų patalpų, išeidamas iš svetimų namų, ten paliktų didelį kiekį šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. M. mirė 2006 m. liepos 27 d., t. y. praėjus beveik metams po to, kai baigė remontą V. B. name, tačiau nei V. B., nei jo žmona nenurodė, kad jis būtų lankęsis po remonto baigimo ir bandęs pasiekti namo palėpėje paliktus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 dalį, visiškai nevertino duomenų, charakterizuojančių tiek mirusįjį Ž. M., tiek nuteistąjį V. B. Byloje surinkti Ž. M. apibūdinantys duomenys neduoda pagrindo daryti prielaidą, kad šis asmuo turėjo galimybę neteisėtai disponuoti šaudmenimis ir sprogmenimis: civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro duomenimis, Ž. M. nebuvo išduotas leidimas ginklui, jis neteistas, liudytojas V. V. jį apibūdino kaip linkusį vartoti alkoholį asmenį, tačiau patvirtino, kad net kalbų apie šaudmenis niekada nebuvo, nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios apibūdintų Ž. M. kaip asmenį, linkusį daryti teisei priešingus veiksmus. V. B. asmenybę apibūdinančių duomenų apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus kaip visumą, o apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, išskirtinę reikšmę suteikė V. B. parodymams, nevertino tiesioginių ir netiesioginių įrodymų byloje kaip visumos.

              Kasatorius, be to, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi formaliais BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, tačiau teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nuteistajam apskritai būdingas polinkis daryti nusikalstamas veikas. Pasak prokuroro, byloje esantys nuteistąjį V. B. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam negalimas. V. B. praeityje buvo teistas, darė administracinius teisės pažeidimus, jo padarytos nusikalstamos veikos neatsitiktinės, jų pobūdis rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.

              Kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl V. B. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

              Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. B. priklausančio namo palėpėje kratos metu rasta ir paimta didelis kiekis šaudmenų (452 šoviniai) ir sprogstamųjų medžiagų (412 g trotilo briketas (TNT). Tai tapo pagrindu apkaltinti V. B. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. B. kaltumas įrodytas, ir motyvavo ją šiomis aplinkybėmis: gyvenamasis namas, kuriame rasti sprogmenys ir šaudmenys, yra V. B. nuosavybė, šiame name gyveno tik jis su žmona bei mažamečiu vaiku ir jokie kiti asmenys jame negyveno;  byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad sprogmenis bei šaudmenis V. B. gyvenamojoje vietoje paliko šiuo metu jau miręs Ž. M., kad būtent jis ar koks kitas asmuo turėjo kokį nors ryšį su V. B. namuose rastais šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis; specialisto 2009-05-20 išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant maišelio su šoviniais, trotilo briketo ir kaukės buvo rasti asmens tapatybei nustatyti netinkami biologiniai žmogaus pėdsakai, tuo tarpu nuo 2005 metų (jei jų niekas neliestų) jie nebūtų išlikę; V. B. vertėsi dar ir kita nusikalstama veika, t. y. įgijo automobilį su suklastotais duomenimis bei netikrus dokumentų blankus, turėdamas tikslą juos panaudoti ir taip legalizuoti pagrobtus automobilius; V. B. parodymai vertintini kaip siekis suklaidinti teismą, kaip jo gynybinė pozicija, nes savo versiją jis pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad V. B. kaltumas neįrodytas, atkreipė dėmesį į tai, jog ant kratos metu surastų šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų V. B. pėdsakų (pirštų atspaudų, kvapų, mikrodalelių, kitų pėdsakų) nerasta, jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad surastus daiktus įgijo ir laikė būtent V. B., byloje nėra. Šio teismo vertinimu, vien šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų suradimo fakto nepakanka neginčijamai išvadai, kad būtent V. B. įgijo ir laikė šiuos daiktus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad biologiniai žmogaus pėdsakai ant rastų šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nuo 2005 metų negalėjo išlikti. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai V. S. ir E. V. teisme paaiškino, kad priklausomai nuo aplinkos sąlygų biologiniai žmogaus pėdsakai ant objektų gali išsilaikyti labai ilgai – iki dešimties ir daugiau metų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino netinkamu pirmosios instancijos teismo argumentavimą, pagal kurį V. B. kaltumą dėl didelio kiekio šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įgijimo ir laikymo netiesiogiai patvirtina faktas, kad jis padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką. Netinkamu pripažintas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nuteistasis neįrodė savo pateiktos versijos.

Apeliacinės instancijos teismo argumentams ir išvadai pritartina. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, gali būti daromos tik tada, kai tam pakanka įrodymų. Įrodymų pakankamumo klausimą lemia byloje esančių duomenų visuma (įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan.), tačiau teismo išvados negali būti pagrįstos prielaidomis, tuo tarpu abejonės, kurių nebegalima pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Pažymėtina ir tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Uždraustų daiktų suradimas tam tikro asmens gyvenamojoje vietoje, nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip jie atsirado ir kam priklauso, nėra besąlygiškas įrodymas, jog būtent šis asmuo tyčia juos įgijo ir laikė (žr., pvz., kasacines nutartis Nr. 2K-490/2001, 2K-157/2006). Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos V. B. namuose rasti atsitiktinai, tiriant visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių (kad ir netiesiogiai) kaltinimo versiją, kad šiuos daiktus įgijo ir laikė V. B., negauta. V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus, kad nežino, kaip jo namo palėpėje atsirado šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos. Jo iškelta šį faktą paaiškinanti versija yra hipotetinė – taip, jo manymu, galėjo būti. Todėl argumentai, kuriais bandoma paneigti šią versiją (beje, tokiais argumentais pagrįstas ir kasacinis skundas), nėra pakankami pagrindžiant V. B. kaltumą.

Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, traktuodamas kilusias abejones kaltinamojo naudai ir darydamas išvadą dėl V. B. kaltumo neįrodytumo, tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir įrodinėjimui keliamų BPK reikalavimų nepažeidė.

              Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

              Apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs V. B. dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, bei palikdamas galioti apkaltinamąjį nuosprendį tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, nustatė pagrindą atidėti už šią veiką paskirtos bausmės (vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimas) vykdymą dvejiems metams. Pažymėtina, kad visos formalios BK 75 straipsnyje nustatytos sąlygos bausmės vykdymui atidėti yra nustatytos. To neneigia ir kasatorius. Tuo tarpu materialus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismo nustatytas atsižvelgus į tai, jog V. B. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, darbdavio apibūdinamas teigiamai. Tai, kad praeityje V. B. buvo vieną kartą teistas už neatsargų nusikaltimą (teistumas išnykęs), teismas nevertino kaip aplinkybės, trukdančios atidėti bausmės vykdymą.

              Pasak kasatoriaus, byloje esantys nuteistąjį V. B. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą apie neatsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo polinkį daryti teisės pažeidimus, jo pavojingumą visuomenei, tačiau įtikinamų duomenų šiems teiginiams pagrįsti kasaciniame skunde nepateikta. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjęs jam bausmės vykdymą, baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

              Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Raimondo Petrausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                      Albinas Sirvydis

                                                                                    Tomas Šeškauskas

                                                                                    Olegas Fedosiukas