Civilinė byla Nr. e3K-3-22-403/2026
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01474-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui E. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono savivaldybės administracijai, dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be teisinio pagrindo sampratą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą šios kategorijos bylose, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 16 050,17 Eur Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko Prienų rajono savivaldybės 2019–2023 metų kadencijos tarybos narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą ir 2024 m. sausio 5 d. pateikė Kauno apygardos prokuratūrai 2023 m. gruodžio 29 d. audito ataskaitą, kurioje buvo vertinamas ir Prienų rajono savivaldybės 2019–2023 m. kadencijos tarybos (toliau – ir Taryba) nario atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, kompensavimo pagrįstumas. Audito metu nustatyta, kad kadencijos laikotarpiu atsakovui išmokėta 16 082,67 Eur tarybos nario išmokų, visa ši suma buvo skirta tarybos nario patirtoms transporto išlaidoms kompensuoti. Atsakovas kadencijos laikotarpiu kontaktiniu būdu dalyvavo Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose 48 kartus, t. y. tiek kartų vyko į posėdžius, vykdydamas tarybos nario funkcijas. Kitų duomenų apie atsakovo kaip tarybos nario veiklą, kuriai vykdyti buvo būtinos išlaidos transportui ar degalams, tyrimo metu negauta. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, atsakovo pagrįstos išlaidos transportui yra išlaidos vykti į nurodytus Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžius ir iš jų. Atsakovui pagrįstai kompensuota 32,50 Eur išlaidų.
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas ligos pašalpos mokėjimo laikotarpiais: 2020 m. lapkričio 27 d. – 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. vasario 5 d., įgijo 360,83 l degalų už 500,55 Eur, nors tuo laikotarpiu negalėjo turėti transporto išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Abejonių dėl degalų įsigijimo tarybos nario reikmėms kyla ir analizuojant atsakovo pateiktų degalų įsigijimo kvitų suvestinę, kurioje nustatytas degalų pylimas tą pačią dieną kelis kartus, abejotinas pilamų degalų kiekis, tą pačią dieną naudojami skirtingi atsiskaitymo būdai, skirtingos kortelės, pilami skirtingos rūšies degalai mažu laiko tarpu tarp pylimų ir t. t. Taigi dauguma išlaidų degalams kompensuota nepagrįstai, todėl, prašydamas kompensuoti 16 050,17 Eur išlaidas degalams kaip patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir 16 050,17 Eur sumą įgijo nepagrįstai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė Prienų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo 14 619,19 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 14 619,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo Prienų rajono savivaldybės tarybos nariu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. Prienų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. audito ataskaitoje dėl 2019–2023 metų kadencijos Prienų rajono savivaldybės tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms atlyginti skirtų išmokų vertinimo, kurio metu buvo įvertinti biudžeto lėšų naudojimo 2019–2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išmokoms teisėtumas ir tinkamumas, nurodyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. buvo išmokėta 16 082,67 Eur transporto išlaidų kompensacija. Per minėtą laikotarpį iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui buvo kompensuotos išlaidos už trijų skirtingų rūšių degalus – benziną, dyzeliną, dujas, 26 kartus degalai pilti daugiau nei vieną kartą tą pačią dieną – 22 kartus po 2 kartus per dieną; 4 kartus po 3 kartus per dieną, nesuderinamos degalų rūšys tą pačią dieną piltos 12 kartų, nesuderinamos degalų rūšys vienu metu piltos 1 kartą, naudotų mokėjimo priemonių skaičius – 21. Iš audito ataskaitos matyti, kad 2019 m. balandžio 18 d. – 2023 m. balandžio 19 d. laikotarpiu tarybos nariai maksimaliai galėjo gauti 16 208,30 Eur transporto išlaidų kompensaciją, o atsakovui kompensuota 16 082,67 Eur transporto išlaidų už degalus, t. y. 99,22 proc. maksimalios nustatytos kompensacijos sumos.
7. Teismas nustatė, kad atsakovo kadencijos laikotarpiu Prienų rajono savivaldybėje vyko 51 Tarybos posėdis: 34 posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, o 17 posėdžių – nuotoliniu būdu. Atsakovas dalyvavo 27 posėdžiuose, vykusiuose kontaktiniu būdu, ir 12 posėdžių, vykusių nuotoliniu būdu. Kadencijos laikotarpiu atsakovas buvo Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto, Kontrolės komitetų nariu, Prienų rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir Kaimo plėtros rėmimo komisijų nariu. Kadencijos laikotarpiu atsakovas 19 kartų dalyvavo kontaktiniuose Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto posėdžiuose, nė karto nedalyvavo kontaktiniuose Kontrolės komiteto posėdžiuose, nė karto nedalyvavo kontaktiniuose Strateginio planavimo komisijos posėdžiuose ir 2 kartus dalyvavo kontaktiniuose Kaimo plėtros rėmimo komisijos posėdžiuose. Kadencijos laikotarpiu atsakovas dalyvavo iš viso 48 posėdžiuose (Tarybos, komitetų, komisijų).
8. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje išskiriami valstybės politikų elgesio principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.
9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (redakcija, galiojusi atsakovo kadencijos laikotarpiu) bei Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (redakcija, galiojusi atsakovo kadencijos laikotarpiu, toliau – ir Reglamentas) 23 punkte nustatyta išmoka, taip pat ir transporto išlaidoms, savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta išlaidoms, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami savivaldybės tarybos nario veiklą, kompensuoti.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad lėšas iš savivaldybės (transporto išlaidoms kompensuoti) jis gavo esant teisiniam pagrindui. Byloje nėra ginčo dėl atsakovui kompensuotų transporto išlaidų dydžio, tačiau ieškovas, remdamasis Prienų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. audito ataskaita bei kitais įrodymais, teigia, jog ne visos atsakovui kompensuotos lėšos buvo panaudotos atsakovo, kaip savivaldybės tarybos nario, veiklai vykdyti. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, išklausęs teisme apklaustų liudytojų parodymus, palyginęs pateiktus įrodymus ir juos įvertinęs, nusprendė, kad atsakovui didžioji dalis pinigų buvo išmokėti be pagrindo, dėl to atsakovas nepagrįstai praturtėjo Prienų rajono savivaldybės sąskaita ir šias lėšas privalo grąžinti savivaldybei.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamas pagrįsti išlaidas degalams, skirtingas naudotas degalų rūšis, degalų suvartojimą ir naudotas skirtingas mokėjimo priemones, nurodė, kad naudojo ne tik jam ir jo šeimai priklausančias transporto priemones, tačiau ir savanorių transporto priemones. Atsakovas nurodė, kad yra buvę atvejų, kai sprendžiant tam tikrus klausimus buvo tikslinga vykti didesnei žmonių grupei, todėl tam buvo naudojami keli automobiliai vienu metu. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turėjo 4 padėjėjus, o jo padėjėjai, važiuodami jo pavestais reikalais, susijusiais su savivaldybės tarybos nario veikla, pildavosi degalų ir atnešdavo jam kvitus, o įsipylę degalų naudojo savo mokėjimo priemones.
13. Teismas nurodė, kad atsakovas jokių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie naudotas kitas, t. y. ne jam ar jo šeimai priklausančias, transporto priemones, kuriomis jis naudojosi, vykdydamas savivaldybės nario funkcijas, nepateikia. Be to, atsakovui, kaip savivaldybės tarybos nariui, suteikus teisę neatlygintinai ar atlygintinai naudotis kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis, kiltų galimas privačių interesų konfliktas, todėl atsakovas privalėtų tikslinti privačių interesų deklaraciją ir nurodyti atitinkamus ryšius bei jam perduotas transporto priemones, tačiau tokių duomenų atsakovas byloje neteikė, taip pat nepateikė duomenų ir apie kitas naudotas transporto priemones. Todėl, teismo vertinimu, minėti atsakovo teiginiai apie naudotas kitų asmenų transporto priemones savo, kaip savivaldybės tarybos nario, veiklai vykdyti atmestini kaip deklaratyvūs teiginiai, kurie yra visiškai nepagrįsti. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta pareiga – nuolat bendrauti su rinkėjais – negali ir niekaip neapima pareigos savivaldybės tarybos nariui vykdyti pavėžėjo ar taksi funkcijų. Tokia veikla nepatenka į savivaldybės tarybos nario pareigas ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu kompensuoti transporto išlaidas.
14. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 6 punktą (redakcija, galiojusi atsakovo kadencijos laikotarpiu) ir Reglamento 14.6 punktą (redakcija, galiojusi atsakovo kadencijos laikotarpiu) tarybos narys turi teisę savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Savivaldybės tarybos nario visuomeninis padėjėjas neatlieka savivaldybės tarybos nario funkcijų ir nepakeičia savivaldybės tarybos nario susitikimuose su gyventojais ar kitose sferose, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, nėra pagrindo teigti, kad šių asmenų patirtos degalų išlaidos susitikimuose su gyventojais gali būti atlygintos savivaldybės lėšomis. Be to, atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo nurodyti asmenys buvo oficialiai įforminti kaip savivaldybės tarybos nario padėjėjai, kaip tai nustatyta teisės aktuose, todėl minėti asmenys įstatymų nustatyta tvarka net negali būti tokiais laikomi.
15. Teismas nustatė, kad kadencijos laikotarpiu atsakovo vardu buvo registruotos 3 transporto priemonės – automobiliai: „Ford“, „Thor Hurricane“ (kemperis), „Volvo XC90“ (degalai – dyzelis, bako talpa 68 l, degalų sąnaudos 100 km/8,5 l), ir mopedas „Honda NSC 50 WH-C“. Jo sutuoktinės vardu registruotos transporto priemonės – automobiliai: „Toyota Prius“ (degalai – benzinas, elektra, bako talpa 45 l, degalų sąnaudos 100 km/3,6 l), „Ford Transit“ (degalai – dyzelis, bako talpa 80 l, degalų sąnaudos 100 km/8,3 l), „Mercedes Benz A160“ (degalai – benzinas, bako talpa 54 l, degalų sąnaudos 100 km/7,5 l), „Nissan Leaf“ (varomas elektra).
16. Teismas nurodė, kad atsakovas kadencijos laikotarpiu dirbo 4 įmonėse ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, dirbo 40 valandų per savaitę, per dieną po 8 val. Atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. vasario 7 d. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) administracijos vadovu. Minėto darbo pobūdis, kaip nurodė įmonė, nebuvo susijęs su vykimu į kitus miestus, todėl įmonės automobilis nebuvo suteiktas. Iš Prienų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. audito ataskaitos priedo (Exel lentelės) matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo įsipilta degalų už 941,19 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis – 846,84 l, minėtu laikotarpiu degalams pilti naudotos 6 skirtingos mokėjimo kortelės, taip pat už degalus ne kartą atsiskaityta grynaisiais pinigais. Be to, 2019 m. lapkričio 18 d. darbo valandomis dviejų valandų laikotarpiu buvo naudoti skirtingų rūšių degalai, o už juos atsiskaityta 2 skirtingomis mokėjimo priemonėmis, taip pat 2019 m. lapkričio 22 d. dviejų valandų laikotarpiu naudoti skirtingų rūšių degalai, vienas degalų pylimas atliktas ne Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, 2019 m. gruodžio 30 d. dyzelino įsipilta 120,50 l, nors nė viena atsakovui priklausanti transporto priemonė tokios talpos degalų bako net neturi. Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 8 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. vasario 5 d. turėjo nedarbingumą dėl ligos. Iš minėtos audito ataskaitos matyti, kad darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atsakovas įsigijo degalų iš viso už 1231,34 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis – 1281,94 l. Pažymėtina, jog 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. degalų įsigyta daugiau, nei telpa atsakovui priklausančių transporto priemonių bakuose. Taip pat degalai pirkti ir Kalėdų laikotarpiu. Be kita ko, atsakovas, turėdamas išduotą nedarbingumą pažymėjimą, ligos laikotarpiu įsigijo degalų už 500,55 Eur, nors šiuo laikotarpiu negalėjo vykdyti jokių papildomų funkcijų, įskaitant ir susitikinėti su rinkėjais kontaktiniu būdu. Nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Darbo metu naudojo jam priskirtą automobilį „Nissan X-Trail“. Iš minėtos audito ataskaitos matyti, kad darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atsakovas įsigijo degalų už 3193,25 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis – 2838,38 l. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. spalio 10 d. degalų įsigyta daugiau, nei telpa atsakovui priklausančių transporto priemonių bakuose. Nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2023 m. vasario 3 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Iš minėtos audito ataskaitos matyti, kad darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atsakovas įsigijo degalų už 4639,17 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis – 2890,61 l. Pažymėtina, jog šiuo laikotarpiu bent 14 kartų vienu degalų įsipylimu buvo įsigyta daugiau degalų, nei telpa atsakovui priklausančių transporto priemonių bakuose (pvz., 2022 m. sausio 30 d., 2022 m. vasario 25 d., 2022 m. vasario 27 d., 2022 m. rugsėjo 10 d. ir kt.). Taip pat minėtu laikotarpiu naudota net 11 skirtingų mokėjimo kortelių, ne kartą už degalus tą pačią dieną atsiskaityta porą kartų, naudotos skirtingos degalų rūšys.
17. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovui buvo pasiūlyta paaiškinti dėl Prienų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. audito ataskaitoje nustatyto degalų suvartojimo ir kur buvo vykstama minėtais laikotarpiais, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir jokių konkretesnių paaiškinimų dėl konkrečiomis dienomis suvartotų degalų neteikė. Atsakovas minėtų išlaidų taip pat nepagrindė jokiais rašytiniais duomenimis, tik abstrakčiai nurodė, kad jis buvo aktyvus savivaldybės tarybos narys ir padėdavo gyventojams.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Paskelbus karantiną, valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Karantino metu atsakovui bendrai kompensuota 3352,51 Eur už 3275,86 l įsigytų degalų. Teismas nurodė, kad karantino laikotarpiu Prienų rajono savivaldybėje didžioji dauguma tarybos posėdžių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Teismas nurodė, kad, atsakovui paaiškinus, jog jis galimai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino taisykles susitikėdamas su gyventojais ir tokiu būdu patyrė transporto išlaidų, teisė gauti tokių patirtų transporto išlaidų atlyginimą negali būti ginama.
19. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas Jiezno seniūnas A. B. patvirtino, kad atsakovas dažnai, bent kartą per mėnesį, atvykdavo į Jiezno seniūniją, susipažindavo su esama situacija. Nurodė, kad 2019 metais apsilankymai buvo dažnesni, tuo metu atsakovas atvykdavo kartą per savaitę. Paaiškino, kad vykdavo su atsakovu į seniūnaitijas dėl kelių remonto, buvo susitikimų su vietos bendruomenėmis. Teismas nurodė, kad, pagal pateiktus minėto liudytojo paaiškinimus, atsakovas tokių kelionių metu galėdavo nuvažiuoti apie 75 km (nuo namų iki namų), t. y. jeigu 2019 metais susitikimai vykdavo kas savaitę, tai per metus (kadencijos laikotarpiu buvo likusios 37 savaitės 2019 metais) jis galėjo įveikti apie 2775 km atstumą. Kitais laikotarpiais, jeigu susitikimai vykdavo vieną kartą per mėnesį, išskyrus karantino laikotarpį, kai buvo bendraujama nuotoliniu būdu, atsakovas galėjo įveikti apie 2175 km (29 mėn. × 75 km) atstumą, t. y. iš viso apie 4950 km atstumą. Tai reiškia, jog minėtam atstumui įveikti reikėtų 420,75 l degalų (8,5 l × 4950 km / 100 km), tam vidutiniškai išleidžiant 546,98 Eur (1,30 Eur/l vidutinė degalų kaina × 420,75 l).
20. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. G. taip pat patvirtino, kad su atsakovu į susitikimus su gyventojais važiuodavo 2–3 kartus per mėnesį, o per kartą nuvažiuodavo iki 100 km, todėl, įvertinus minėtus duomenis, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad šiems susitikimams su gyventojais, išskyrus karantino laikotarpį, kai buvo bendraujama nuotoliniu būdu, atsakovas galėjo įveikti apie 8000 km atstumą (40 mėn. × 200 km). Tai reiškia, jog minėtam atstumui įveikti reikėtų 680 l degalų (8,5 l × 8000 km / 100 km), tam vidutiniškai išleidžiant 884 Eur (1,30 Eur/l vidutinė degalų kaina × 680 l).
21. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui tik nurodžius, jog jis degalus naudojo savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau atsisakius teikti konkretesnius paaiškinimus apie audito ataskaitoje nurodytomis datomis sunaudotus degalus, taip pat kur buvo vykstama minėtomis dienomis, nėra galimybės susieti reikalingo degalų kiekio su konkrečiais įvykiais. Taip pat atsakovas iš esmės nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kaip, dirbdamas visą darbo dieną kitose įmonėse, jis sugebėjo tuo pačiu metu naudoti ir savivaldybės tarybos nariui skirtas transporto išlaidas.
22. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinęs atlikto audito metu nustatytas aplinkybes, kitus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nusprendė, kad ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, o atsakovas neįrodė, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos jam išmokėta 14 619,19 Eur (16 050,17 Eur – 546,98 Eur – 884 Eur) suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį. Atsakovas neįrodė, kad minėtos išlaidos buvo patirtos savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti. Visos byloje nustatytos aplinkybės, pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo 14 619,19 Eur suma, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai). Teismas nusprendė, kad atsakovas praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo, piktnaudžiaudamas jam suteikta teise ir pažeisdamas sąžiningumo, teisingumo bei skaidrumo principus. Todėl teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai, atsakovui neįrodžius, kad dalis jo nepagrįstai kompensuotų išlaidų buvo panaudota savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti. Teismas ieškinio sumą sumažino 1430,98 Eur (546,98 Eur + 884 Eur), esant pagrindui manyti, jog šias lėšas atsakovas panaudojo savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, pripažįstant, kad tokio dydžio lėšų panaudojimas savivaldybės tarybos nario veikloje yra protingas, tikėtinas ir teisingas. Teismas nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo suma, kuri priteistina iš atsakovo už transporto išlaidas, yra 14 619,19 Eur (16 050,17 Eur – 1430,98 Eur).
23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2025 m. birželio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
24. Kolegija, įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, atlikto audito metu nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, o atsakovas neįrodė, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos jam išmokėta 14 619,19 Eur suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį, kad 14 619,19 Eur išlaidos buvo patirtos vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio sumą sumažino 1430,98 Eur (546,98 Eur + 884 Eur), esant pagrindui manyti, jog šias lėšas atsakovas panaudojo savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti.
25. Kolegija nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ankstesniais laikotarpiais nebuvo nustatyti išmokų Tarybos nariams mokėjimo pažeidimai, savaime nereiškia, jog jie nebuvo padaryti. Pažeidimai nustatyti tik atlikus pačios Tarybos inicijuotą tikslinį auditą, kurio išvadomis ir remiamasi šioje byloje. Tai, kad savivaldybės administracija pati neinicijavo nepagrįstai išmokėtų sumų išieškojimo, savaime nereiškia, jog nebuvo padaryta žala savivaldybei ar pažeistas viešasis interesas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis), ir nepagrįstai pripažino, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Vadovaujantis 2019–2023 m. laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais tarybos narių veiklą, atsakovas šiuo laikotarpiu pagal galiojančią tvarką teikė Prienų rajono savivaldybei visus reikalaujamus dokumentus, pagrindžiančius jo išlaidas tarybos nario tiesioginėms funkcijoms atlikti. Prienų rajono savivaldybė niekada nebuvo pareiškusi atsakovui pretenzijų dėl lėšų naudojimo, visi skaičiavimai kiekvienais metais būdavo įtraukiami į įvairiausius finansinius ir kitokio pobūdžio dokumentus, duomenys visiems buvo žinomi ir visiems taikyti tie patys teisės aktai. Šių aplinkybių teismai nenagrinėjo ir visiškai ignoravo tą faktą, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus atsakovas elgėsi sąžiningai, teisėtai. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas gavo lėšas be teisinio pagrindo, dėl to galimai neteisėtai praturtėjo. Teismai nenurodė konkrečių ginčo metu galiojusių teisės aktų, kuriuos vykdydamas tarybos nario veiklą pažeidė atsakovas. Jokie tuo metu galioję teisės aktai ir nebuvo pažeisti. Nuo 2019 metų kadencijos pradžios atsakovas pagal nustatytą tvarką atsiskaitydavo ir niekada jokių pažeidimų nebuvo konstatuota. Nagrinėjamu atveju niekur nėra pažymėta, jog atsakovas iš valstybės biudžeto gautas lėšas panaudojo kitiems ar asmeniniams tikslams. Byloje pateikti įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai tik patvirtina faktą, kad transporto išlaidos buvo naudojamos atsakovo, kaip tarybos nario, veiklai vykdyti. Niekada jokiuose dokumentuose nėra konstatuota, kad atsakovas pažeidė galiojančius teisės aktus, susijusius su tarybos nario veikla, net ir byloje aptartu karantino laikotarpiu. Visą savo politinės karjeros laikotarpį, taip pat ir 2019–2023 m. laikotarpiu, atsakovas buvo ir yra labai aktyvus tarybos narys, daug keliauja, turėdamas tikslą padėti savo rajono žmonėms, organizuoja kaip įmanoma daugiau išvykų, vietos apžiūrų, kad būtų sprendžiami įvairūs infrastruktūros gerinimo, sportinės bei aktyvios fizinės veiklos, savanoriavimo, krašto apsaugos ir panašūs jam, kaip žmonių atstovui, priskirti spręsti klausimai. Atsakovas teigia, kad atmestini teismų prielaidos ir skaičiavimai, jog degalų sąnaudoms per 4 metų kadenciją atsakovas negalėjo išleisti tarybos nario veiklai vykdyti nurodytos pinigų sumos.
26.2. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 177, 178, 183, 185 straipsniai). Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024), ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą – minėtas teisinis pagrindas buvo Vietos savivaldos įstatymas bei Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, kuriais vadovaujantis atsakovui buvo kompensuotos jo patirtos transporto išlaidos. Negana to, teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo pateikti duomenys apie jo bendravimą su rinkėjais, dalyvavimą renginiuose, domėjimąsi sporto inventoriumi, Tarybos nario funkcijų netiesioginį vykdymą (per kitus asmenis) neva patvirtino visuomeninės ar kitos veiklos vykdymą, kuriai naudotos degalų (transporto) išlaidos negali būti kompensuotos Reglamento nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – ir asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019). Akivaizdu, kad teismai pažeidė įrodymų naštos paskirstymo taisykles, nes pareigą įrodyti nepagrįstą praturtėjimą perkėlė atsakovui. Atsakovo nuomone, ne tarybos nariai yra atsakingi, jeigu buvo netinkamas teisės aktų reglamentavimas dėl savivaldybės tarybos narių lėšų naudojimo ir kontrolės. Atsakovas tarybos nario funkcijas praėjusioje kadencijoje vykdė 2019–2023 metais, tačiau jokių pretenzijų ir papildomų prašymų dėl gautų ir panaudotų tarybos nariui skirtų lėšų iki 2023 metų iš trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos jis niekada nėra gavęs, nors kiekvienų finansinių metų savivaldybės veikla yra audituojama ir nagrinėjamu klausimu jokių teisės aktų pažeidimų niekada nebuvo užfiksuota. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą Prienų rajono savivaldybės administracija visiškai nedalyvavo ir neteikė jokių procesinių dokumentų, lyg būtų nesuinteresuota galimai netinkamai panaudotomis lėšomis. Tokie faktai kelia ne tik pagrįstų abejonių, bet ir klausimų dėl viešojo intereso buvimo šioje situacijoje, tačiau teismai dėl to nepasisakė. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Atsakovas pagal galiojančius teisės aktus pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius nuveiktus darbus ir atliekamas Tarybos nario funkcijas ir tam panaudotas lėšas, apie tai papildomai liudijo daugybė byloje apklaustų asmenų. Būtent Kauno apygardos prokuratūra, gindama tariamą viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ir jai šiuo atveju kyla pareiga ne tik įrodyti viešojo intereso buvimą, bet ir nepagrįsto praturtėjimo faktą, todėl vienintelė byloje minima audito ataskaita ir ieškovo prielaidos bei jokiais teisės aktais nepagrįsti skaičiavimai nėra teisinis pagrindas iš atsakovo priteisti tinkamai ir teisėtai panaudotas lėšas tarybos nario funkcijoms vykdyti.
27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo taip pat yra išaiškinęs, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikomas ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Tokiu atveju didesnė gauta suma, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Šioje byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinos sąlygos. Šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl to, ar Tarybos narys turėjo teisę gauti išmokas, o dėl to, ar visos išlaidos buvo susijusios su Tarybos nario veikla ir galėjo būti kompensuojamos nurodytais pagrindais. Vietos savivaldos įstatymas ir Prienų rajono savivaldybės tarybos darbo reglamentas nustatė atitinkamo dydžio tikslines išmokas Tarybos nariui kaip kompensaciją už jo patirtas atitinkamos rūšies išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas Tarybos nario veiklą, t. y. pagal ginčo metu galiojusį reglamentavimą, galėjo būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-560/2009; 2011 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-1728/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas kompensuoti teismo nepagrįstomis pripažintas išlaidas degalams, kaip patirtas vykdant Tarybos nario funkcijas, elgėsi nesąžiningai, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (redakcija, galiojusi 2019–2023 m. laikotarpiu) ir Reglamento 23 punkte nustatytą sąlygą, kad gali būti kompensuojamos tik išlaidos, susijusios su Tarybos nario veikla, taip pat CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalis, Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus, dėl to išmokų gavo daugiau, nei turėjo gauti pagal teisinį pagrindą, t. y. nepagrįstai praturtėjo savivaldybės sąskaita. Nepaisant to, jog teisės aktai nustato galimas išmokas savivaldybės tarybos nariams, jų veiklai kompensuoti, tačiau šios turi būti naudojamos skaidriai ir teisingai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos neabejotinai pažeidžia viešuosius interesus, nes daroma žala savivaldybei. Šiuo atveju Prienų rajono savivaldybės administracija pati nesiėmė iniciatyvos inicijuoti procesą, kad susigrąžintų neteisėtai išmokėtas lėšas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, tokiais atvejais atsiranda pagrindas prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones, inicijuoti civilinį procesą dėl viešojo intereso gynimo.
27.2. Atsakovas neįrodė teisinio pagrindo gauti visas gautas išmokas, t. y. neįrodė, jog visos gautos išmokos yra patirtos vykdant Tarybos nario veiklą. Kilus ginčui, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad išlaidos buvo patirtos būtent tarybos nario veiklai vykdyti, tenka atsakovui, todėl kasacinio skundo argumentai, kad atsakovui neteisėtai perkelta įrodinėjimo našta, yra nepagrįsti. Atsakovas turėjo galimybę pagrįsti išlaidas, patirtas vykdant Tarybos nario funkcijas, tiek atliekant išlaidų auditą, tiek sprendžiant dėl prokuratūros ieškinio pateikimo, tiek nagrinėjant bylą teisme. Atsakovas teisme teikė įrodymus, turinčius pagrįsti jo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, jo prašymu teismas apklausė liudytojus, t. y. atsakovas teismui pateikė, jo nuomone, visus įrodymus, turinčius reikšmės sprendžiant ginčą. Teismai tinkamai įvertino visus atsakovo pateiktus įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visumą, dėl to pagrįstai dalį atsakovo argumentų atmetė. Teismai motyvuotai ir pagrįstai atribojo atsakovo galimas kitas veiklas nuo Tarybos naro funkcijų vykdymo. Sutiktina su teismo išvadomis, jog atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kur, kada ir kokį atstumą vyko vykdyti tarybos nario funkcijų, nepateikė skaičiavimų, kiek objektyviai galėjo šiuo tikslu nuvažiuoti, ir iš esmės apsiribojo abstrakčia ieškovo pateiktų skaičiavimų kritika. Atsakovas, būdamas Tarybos narys, siekdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, turėjo pareigą turėti ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be teisinio pagrindo sampratos
28. Nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be teisinio pagrindo institutas reglamentuojamas 6 knygos XX skyriuje (CK 6.237–6.242 straipsniai). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 19 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje skiriamos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).
31. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
32. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismai nepagrįstai pripažino, kad jis nepagrįstai praturtėjo, teigia, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus teikė Prienų rajono savivaldybei visus reikalaujamus dokumentus, pagrindžiančius jo išlaidas Tarybos nario tiesioginėms funkcijoms atlikti. Atsakovo nuomone, ne Tarybos nariai yra atsakingi, jeigu buvo netinkamas teisės aktų reglamentavimas dėl savivaldybės tarybos narių lėšų naudojimo ir kontrolės.
33. Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Analogiška teisė į išmoką buvo nustatyta ir Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. visą kadencijos laikotarpį atsakovas turėjo teisę į išlaidų (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos), susijusių su tarybos nario veikla, kurių tiesiogiai neapmokėjo savivaldybės administracija, kompensavimą.
34. Vadinasi, įstatyme buvo įtvirtinta atsakovo teisė gauti išmoką, be kita ko, transporto išlaidoms, susijusioms su jo, kaip Tarybos nario, veikla, apmokėti, kiek jų tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka turėjo būti nustatyti poįstatyminiame teisės akte – reglamente.
35. Prienų rajono savivaldybės reglamento 25 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 5 d.) nustatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 60 procentų Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, kuri išmokama iki mėnesio 20 dienos. Išmoka mokama tokio dydžio, kokia yra pateiktuose išlaidas pateisinančiuose dokumentuose nurodytų pinigų suma. Nepateikus iki nustatyto termino dokumentų, išmokos neišmokamos. Išmoka skiriama atsiskaitytinai, pateikus savivaldybės administracijos buhalterijos skyriui iki kito mėnesio 8 dienos išlaidas pateisinančius dokumentus: 25.1. kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, biuro patalpų nuomos išlaidoms – pateikus sąskaitą faktūrą ir dokumentą, įrodantį pinigų sumokėjimą; interneto ryšio paslaugas, suteikiamas per savivaldybės administraciją, neviršijus nustatyto limito, apmoka savivaldybės administracija. Viršijus limitą, suma išskaitoma iš mėnesinės išmokos be atskiro derinimo; 25.2. transporto išlaidoms: 25.2.1. už degalus – pateikus kasos čekį, kuriame nurodytas savivaldybės administracijos kodas arba asmens kodas arba sąskaitą faktūrą; 25.2.2. už visuomeninį transportą – pateikus važiavimo bilietą.
36. Prienų rajono savivaldybės reglamento 23 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. gruodžio 24 d.) nustatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 50 procentų Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, kuri išmokama iki mėnesio 20 dienos. Išmoka mokama tokio dydžio, kokia yra pateiktuose išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nurodytų pinigų suma. Nepateikus iki nustatyto termino dokumentų, išmokos neišmokamos. Išmoka skiriama atsiskaitytinai, pateikus savivaldybės administracijos buhalterijos skyriui iki kito mėnesio 8 dienos išlaidas patvirtinančius dokumentus (tinkamomis pripažintinų išlaidų sąrašas baigtinis): 23.1. kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, biuro patalpų nuomos išlaidoms – pateikus sąskaitą faktūrą ir dokumentą, įrodantį pinigų sumokėjimą; interneto ryšio paslaugas, suteikiamas per savivaldybės administraciją, neviršijus nustatyto limito, apmoka savivaldybės administracija. Viršijus limitą, suma išskaitoma iš mėnesinės išmokos be atskiro derinimo; 23.2. transporto išlaidoms: 23.2.1. už degalus – pateikus sąskaitą faktūrą arba kasos čekį, kuriame nurodytas vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas; 23.2.2. už visuomeninį transportą – pateikus važiavimo bilietą.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Ši išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2663-12; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1782-14). Taigi tam, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, vien tik savivaldybės tarybos nario statuso nepakanka.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisinis pagrindas gauti ginčo išmokas buvo siejamas su būtinomis sąlygomis, t. y. galėjo būti kompensuojamos tik tos išlaidos (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurios buvo patirtos vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą ir kurių tiesiogiai nepadengė savivaldybės administracija. Vien tai, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos darbo tvarkos reglamente nebuvo nustatyto reikalavimo įrodyti patirtų išlaidų atitikties išmokos paskirčiai, reikalaujant pateikti konkrečius įrodymus, nereiškia atsakovo teisės gauti išmokas, kuriomis būtų apmokamos ne su jo, kaip tarybos nario, veiklos vykdymu susijusios išlaidos. Kaip minėta šios nutarties 34 punkte, poįstatyminiame teisės akte – reglamente turėjo būti nustatytas tik išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka, o teisinis pagrindas gauti išmoką, be kita ko, transporto išlaidoms, susijusioms su atsakovo, kaip tarybos nario veikla, apmokėti, kiek jų tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, buvo įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje.
39. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, jog, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto, nepaisant šio teisių gynybos būdo subsidiarumo, kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 21 punktas; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 27 punktas).
40. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ta dalis išmokų, kuriomis atsakovui buvo apmokėtos išlaidos, patirtos perkant degalus, kurių panaudojimas nebuvo susijęs su jo, kaip Tarybos nario, veikla, pagal kasacinio teismo praktiką turi būti laikoma gauta be teisinio pagrindo. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti Prienų rajono savivaldybės administracijai, kadangi jos sąskaita yra jas įgijęs.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo
41. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų naštos paskirstymo taisykles, kadangi jam perkėlė pareigą įrodyti nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovas teigia, kad jis įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą – minėtas teisinis pagrindas buvo Vietos savivaldos įstatymas bei Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, kuriais vadovaujantis atsakovui buvo kompensuotos jo patirtos transporto išlaidos.
42. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Byloje ieškovas įrodinėjo, kad degalų, kurių įsigijimo išlaidas Prienų rajono savivaldybės administracija apmokėjo atsakovui, panaudojimas ne visais atvejais buvo susijęs (daugeliu atvejų nebuvo susijęs) su atsakovo, kaip Tarybos nario, veikla. Ieškovas įrodė, kad degalai buvo pilami atsakovo nedarbingumo metu, tą pačią dieną kelis kartus, buvo pilama daugiau degalų, nei telpa į atsakovo ar jo sutuoktinės vardu registruotų automobilių bakus, o atsiskaitant už degalus buvo panaudota net 21 banko kortelė.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimas nepagrįsto praturtėjimo bylose pasižymi tam tikra specifika – ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas). Bylose dėl be pagrindo sumokėtos sumos grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad tais atvejais, kai teisinis pagrindas gauti sumas yra tikslinis, t. y. sumos gali būti gautos tik esant konkrečiam tikslui – nagrinėjamu atveju apmokėti išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita (gavo sumas), o atsakovas turi įrodyti, kad sumos gautos esant teisiniam pagrindui (nagrinėjamu atveju atitinka sąlygas, kurias nustato teisinis pagrindas). Kadangi nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas gauti išmoką buvo siejamas su jos panaudojimo paskirtimi, tai ieškovui pakanka įrodyti, kad atsakovas praturtėjo trečiojo asmens (savivaldybės administracijos) sąskaita, o atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas (sumas) jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, kompensuoti. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad būtent atsakovas naudojo gautas išmokas, todėl jis turi palankesnes galimybes įrodyti tai, kad buvo laikytasi įstatyme nustatytų išmokos gavimo (naudojimo) sąlygų.
45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnį ir įrodinėjimo naštą ginčo šalims paskirstė nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
46. Remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą be teisinio pagrindo, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą. Nagrinėjamu atveju ta dalis išmokų, kuriomis atsakovui buvo kompensuotos išlaidos, patirtos perkant degalus, kurių panaudojimas nebuvo susijęs su jo, kaip Tarybos nario, veikla, kvalifikuotina pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėjusiems teismams turinio prasme konstatavus ir sąlygas, būtinas turto gavimo be teisinio pagrindo institutui taikyti (CK 6.237 straipsnis), nėra pagrindo daryti išvados dėl materialiosios bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, pažeidimo, kuris turėtų įtakos teisėto procesinio sprendimo priėmimui. Todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, kasaciniame teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys kasacinio teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė ir duomenų apie kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kasacinis teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Irmantas Šulcas
Algirdas Taminskas