Baudžiamoji byla Nr. 1-274-1060/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02498-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 14 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės G. K. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. sausio 14 d., apie 14 val. 20 min, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo Š. T. priklausantį automobilį „AUDI 80“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,86 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais A. L. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2018 m. sausio 14 d. nuo ryto pas kaimynę Ž. T. jos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme pjovė malkas. Dirbdamas išgėrė du litrus alaus, kurį buvo atsinešęs su savimi. Apie 14 val. Ž. T., kuri sunkiai vaikšto, jo paprašė pavežti iki Skriaudžių kaimo parduotuvės. Ji neįtarė, kad jis išgėręs bei nematė, kaip jis gėrė alų, o pats nesakė, kad automobilio vairuoti negali. Apie 2009 metus jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau Ž. T. nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Pagalvojęs, kad atstumas nuo namų iki parduotuvės nedidelis ir nieko blogo neįtardamas sutiko pavežti Ž. T. į Skriaudžių kaimo parduotuvę. Važiuojant Prienų r., Veiverių sen., Skriaudžių k., Vairuotojų gatve, įvažiavus į parduotuvės aikštelę, jį sustabdė policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Jis pareigūnui pasakė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Pareigūnas paprašius pasitikrinti girtumą, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,70 promilės girtumas, su parodymais sutiko, prisipažino, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį. Policijos pareigūnai jį nušalino nuo vairavimo, jį pristatė į Prienų ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas nustatyti alkoholio kiekiui. Nurodė, kad automobilis „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. T. sūnui Š. T., tačiau Ž. T. šiuo automobiliu naudojasi ir ji leido jam nuvažiuoti iki parduotuvės, tuo metu Š. T. namuose nebuvo. Kokia automobilio vertė nežino. Dėl savo tokio poelgio, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, labai gailisi. Prašo Š. T. automobilio nekonfiskuoti, nes šiuo automobiliu naudojasi jo invalidė mama Ž. T., kuriai transporto priemonė reikalinga (b.l. 65-66, 71-72).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. T. parodė, kad 2018 m. sausio 14 d. nuo ryto pas ją sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynas A. L. jos prašymu vienas pjovė malkas. Ji A. L. nei alaus, nei kitų alkoholinių gėrimų nedavė bei nematė, kad A. L. vartotų alų ar kitus svaiginančius gėrimus. Apie 14 val. A. L. pasisiūlė pavairuoti jos automobilį iki parduotuvės, nes jai skaudėjo kojas. A. L. neatrodė, kad būtų vartojęs alaus ar kitų alkoholinių gėrimų, ji alkoholio kvapo nejautė, o pats nepasisakė, kad dirbdamas gėrė alų ar kitus alkoholinius gėrimus. Yra mačiusi, kad A. L. kažkada yra vairavęs automobilį, sunkiasvorius automobilius, todėl buvo įsitikusi, kad A. L. turi vairuotojo pažymėjimą. A. L. vairuojant automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavus į Skriaudžių kaimą, Prienų rajone, Vairuotojų gatvėje esančią parduotuvę, jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie bendravo su A. L.. Po to paaiškėjo, kad A. L. policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir kiek žino, jam buvo nustatytas neblaivumas. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad automobilis bus nuvežtas į Prienų policijos komisariatą, kadangi automobilio vairuotojas A. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus. A. L. nėra sakęs, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus, ji nepastebėjo. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos sūnaus Š. T. vardu, jis yra šio automobilio savininkas, 2018 m. sausio 14 d. sūnaus namuose nebuvo. Kokia automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nežino, jį pirkęs sūnus (b.l. 28-29);
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Š. T. parodė, kad gyvena motinos Ž. T. namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 14 d., jo namuose nebuvo, buvo išvykęs į Kalvariją. Tą pačią dieną apie 16 val., su motina bendraujant telefonu sužinojo, kad jo automobilis sulaikytas Prienų policijos pareigūnų. Iš motinos sužinojo, kad apie 14 val. ji kartu su kaimynu A. L. jo automobiliu važiavo į Skriaudžių kaimo parduotuvę, kurį vairavo A. L., nes motinai skaudėjo kojas. Policijos pareigūnai sustabdę automobilį ir patikrinę A. L. blaivumą nustatė, kad pastarasis automobilį vairavo būdamas neblaivus, koks nustatytas girtumas nežino. Dėl to jo automobilį policijos pareigūnai sulaikė. Motina minėjo, kad ji nepastebėjo, kad A. L. būtų neblaivus, o jis pats nepasisakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko 2017 m. spalio 26 d., jo vertė 700 Eur. Automobiliu davė naudotis savo mamai, kad ji nuvažiuotų iki parduotuvės ar gydymo įstaigos. Prašo automobilio nekonfiskuoti, o jį grąžinti (b.l. 33-34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad 2018 metų sausio 14 d., jam dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ž. Š., patruliuojant tarnybiniu automobiliu Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Skriaudžių kaime, Vairuotojų gatvėje pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdžius, automobilio vairuotojas prisistatė A. L., gim. 1967 m. balandžio 25 d. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus, šis paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturi. Bendraujant su A. L. nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl vairuotojui pasiūlė pasitikrinti girtumą. Alkotesteriu Alcetest 6810 Nr. ARFFM-0253, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. nustatytas 1,70 promilių girtumas. Vairuotojas su prietaiso rodmenimis sutiko. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Š. T. vardu. Kartu važiavusi keleivė Ž. T. paaiškino, kad automobilis yra jos sūnaus A. T.. Ž. T. paaiškino, kad ji nepastebėjo ir nežinojo, kad A. L. yra vartojęs alkoholinių gėrimų. A. L. pristatė į VšĮ Prienų ligoninė priėmimo skyrių, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys girtumo laipsniui nustatyti (b.l. 38-39);
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,86‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 22);
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, 12-14).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino A. L. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2018 m. sausio 14 d., apie 14 val. 20 min, Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Skriaudžių kaime, Vairuotojų gatvėje vairavo Š. T. priklausantį automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kas A. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,86 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais A. L. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis ir nekonfiskuoti automobilio. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 81-83).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. L. – kaltinamasis neteistas (b.l. 53), baustas administracine tvarka (b.l. 53-56), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b.l. 52), nedirba (b.l. 57), darbo biržoje neregistruotas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 51 MGL baudą.
BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. L. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 34 MGL baudos.
Į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 14 d. 14.25 val. iki 2018 m. sausio 15 d. 13.50 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant 2 MGL.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, išdėstyti mokėjimą dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, į jo turtinę padėtį, skiria ilgesnį terminą baudai sumokėti.
Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas, pirmiausia, pažymi, kad, kaip nustatyta, A. L. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas sunkus girtumas (kraujyje mažiausia koncentracija 1,86 promilės). Taigi, jis tyčia padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kas neabejotinai kėlė pavojų jo paties ir kitų asmenų saugumui ir net gyvybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti (įgyti teisę) kelių transporto priemones vieneriems metams.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1, Teismų praktika 32).
Nagrinėjamoje byloje automobilis „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. L. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkas yra Š. T. (b. l. 18). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, apie tai automobilio savininkui nebuvo žinoma, be to, automobilį vairuoti leidusi automobilio savininko motina Ž. T., ne savininkas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas automobilio savininkas nurodė tokias pačias aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, todėl netikslinga konfiskuoti Š. T. priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas sprendžia, kad išieškant iš A. L. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 700,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.
Kaltinamajam A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 79-80) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 MGL (2500,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę 34 MGL (1700,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 14 d. 14.25 val. iki 2018 m. sausio 15 d. 13.50 val.(1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. L. konfiskuotino turto – automobilio AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę 700,00 Eur (septynis šimtus eurų).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Š. T. grąžinti Alytaus apskrities VPK Prienų PK saugomą automobilį AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei Alytaus apskrities VPK perduotus saugoti automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pulteliu.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį A. L. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam A. L., automobilio savininkui Š. T. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam A. L., kad:
nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė