Civilinė byla Nr. e2A-122-618/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07407-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.;

                3.3.1.19.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 11 d.

Vilnius

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ šokoladas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AJ šokoladas“ dėl priverstinio iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir skolos, delspinigių, periodinių baudų už naudojimąsi patalpomis be sutarties, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ šokoladas“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir mokėjimų įskaitymų pripažinimo neteisėtais bei neprotingai didelių netesybų (baudos) sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba patikslintu ieškiniu prašė: priverstinai iškeldinti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „AJ šokoladas“ iš 185,15 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, pažymėta plane 1B3p, pirmame aukšte (patalpų indeksai plane nuo 16-1 iki 16-7) ir rūsyje (patalpų indeksai plane nuo 16-8 iki 16-16), su jai priklausančiais daiktais; priteisti ieškovei VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai iš UAB „AJ šokoladas“: 1) 25 258,89 Eur skolą; 2) 2 303,63 Eur delspinigius; 3) 90 550,36 Eur baudą už naudojimąsi patalpomis be sutarties; 4) 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti; 5) 11,75 procento dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) 1 935,85 Eur žyminį mokestį bei 1,16 Eur bankų komisinius mokesčius. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1.                      Šalys 2019 m. spalio 28 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 17/2019/15 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal ją ieškovė išnuomojo 185,15 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpas, kuriose veikia atsakovės valdoma šokoladinė, kurioje teikiamos viešojo maitinimo paslaugos ir vykdoma prekyba. Nuomos sutarties Specialiosios dalies 1.1.11 p. atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už visas patalpas. Atsakovė Nuomos sutartimi įsipareigojo nuomos mokestį už einamąjį kalendorinį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o sąskaitas už papildomas išlaidas už praėjusį kalendorinį mėnesį apmokėti kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Laiku nesumokėjęs, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos.

1.2.                      Atsakovė tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdė, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, ginčai buvo išspręsti šalims pasirašant taikos sutartis. Tačiau Nuomos sutartis ir vėliau nebuvo tinkamai vykdoma. 2022 m. spalio 6 d. raštu, atsakovei ir toliau nemokant, ieškovė pareikalavo sumokėti dar labiau padidėjusią už 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesių laikotarpį nuomos mokesčio skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, o jos nesumokėjus pranešė apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės ir patalpų grąžinimą 2022 m. spalio 24 d. Pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p. 2022 m. spalio 10 d. atsakovė raštu paprašė nutraukti Nuomos sutartį nuo 2023 m. sausio 10 d. ir atliko du 10 000,00 Eur dydžio mokėjimus. 2022 m. spalio 24 d. patalpų (turto) grąžinimo metu atsakovė pareiškė, kad po tą rytą vykusios konsultacijos su savo advokatu sumokėjo dar 11 000,00 Eur, kaip dalį pradelstos 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesių laikotarpio nuomos mokesčio skolos, o kitą dalį sumokės vėliau, kol kas patalpų neperduos ir neišsikraustys. 2022 m. lapkričio 21 d. raštu ieškovė atsakė, kad neprieštarauja nuomos mokesčio ir nutraukimo prieš terminą sąlygų peržiūrai, pasiūlė galimus pakeitimus, tačiau, atsakovei ir toliau nemokant laiku ir tinkamai, pranešė, kad įskaitė gautus atsakovės mokėjimus ir visą užstatą su einamąja 3 8591,98 Eur skola nuomotojui pagal Nuomos sutartį, ir pareikalavo sumokėti likusią skolą ir po šio įskaitymo trūkstamą užstato dalį. 2023 m. sausio 10 d. suėjo 2022 m. spalio 10 d. atsakovės pranešimo terminas nutraukti Nuomos sutartį. 2023 m. sausio 17 d. raštu, atsakovei ir toliau nemokant laiku ir tinkamai, ieškovė pareikalavo sumokėti ir vėl susikaupusią 24 385,03 Eur dydžio 2022 m. spalio–gruodžio mėnesių laikotarpio nuomos mokesčio skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, apmokėti išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu pagal pateiktą antstolio sąskaitą, ir po įskaitymo trūkstamą užstato dalį, o jų nesumokėjus pranešė apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės ir patalpų grąžinimą 2023 m. vasario 2 d. Iki patalpų (turto) grąžinimo datos atsakovė su savo advokatu ir ieškove derėjosi dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, jos buvo derinamos su atsakove el. laiškais, susitikimuose ir susirašinėdami atsakovės atstovai sąlygas suderino bei nurodė, kad susitarimui pasirašyti „reikia dviejų savaičių, kad užsitikrinti finansavimą“. 2023 m. vasario 2 d., patalpų (turto) grąžinimo metu, atsakovės vadovas neužsiminė apie netinkamą nuomos mokestį, bet negrąžino patalpų atvykusiems ieškovės atstovams, grąžinimo akte raštu nurodydamas, kad „reikalingas terminas iki vasario mėn. 6 papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymui“, t. y. to paties derinto susitarimo. 2023 m. vasario 6 d. atsakovė nepasirašė papildomo susitarimo, nesumokėjo skolos ir nepašalino jokių Nuomos sutarties pažeidimų, todėl, vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p., Nuomos sutartis nutrūko ir atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei patalpas (turtą) pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 p., tačiau to iki ieškinio pareiškimo nepadarė.

2.       Atsakovė UAB „AJ šokoladas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsiliepimo pagrindu nurodė aplinkybes:

2.1.                      Ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš patalpų yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė neteisėtai nutraukė Nuomos sutartį. Nuomos sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė, nes:1) atsakovė nepažeidė Nuomos sutarties; 2) ieškovė nesilaikė vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Teigia, kad Nuomos sutartyje nėra apibrėžta, kokia apimtimi sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieškovė nutraukdama sutartį privalėjo vadovautis CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o šioje byloje pagal žemiau nurodytą praktiką ieškovė privalo įrodyti, kad sutarties pažeidimas buvo esminis. Tačiau ieškovė neįrodinėja, kad 2023 m. sausio 17 d. rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai, ir nepateikia šiuo klausimu jokių argumentų. Ieškovė iš karto pereina prie reikalavimo iškeldinti atsakovę. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė padarė esminį pažeidimą, ieškovės vienašališkas 2023 m. sausio 17 d. rašte išreikštas sutarties nutraukimas nelaikytinas teisėtu, todėl ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę. Atsakovė nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo ir apskritai nepažeidė Nuomos sutarties net ir sunkiu pandemijos laikotarpiu, kuris prasidėjo tuoj pat po sutarties sudarymo ir tęsėsi daugiau nei dvejus metus nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Atsakovė, nepaisant pandemijos metu patirtų verslo iššūkių, sąžiningai vykdė nuomininko įsipareigojimus, mokėjo nuomos mokestį, nors šiuo laikotarpiu buvo paskelbta valstybinio lygio ekstremalioji situacija dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, dėl ko atsakovė negalėjo visa apimtimi vykdyti savo veiklos, neteko gausybės klientų ir negavo planuotų pajamų. Pažymėjo, kad, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, yra nustatyta, kad pandemijos metu Vyriausybės nustatyti apribojimai patenka į force majeure sampratą ir laikytini sutarties nevykdymą pateisinančiomis aplinkybėmis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, atsakovė pandemijos laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. buvo atleista nuo Nuomos sutarties vykdymo, todėl ieškovė minėtu laikotarpiu neturėjo teisės reikalauti nuomos mokesčio. Tačiau ieškovė neatsižvelgė į force majeure aplinkybes ir pandemijos metu nepagrįstai bei neteisėtai reikalavo mokėti nuomos mokestį. Šiomis aplinkybėmis nesąžiningai priimdama nuomos mokestį, ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita 78 667,56 Eur suma. Todėl, 2022 m. gegužės 1 d. pasibaigus pandemijai, ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei nepagrįstai gautą 78 667,56 Eur nuomos mokestį arba prašyti atsakovę sumokėtą sumą nuo 2022 m. gegužės 1 d. įskaityti į einamąjį nuomos mokestį. Nei vieno, nei kito ieškovė nepadarė, bet toliau skaičiavo nuomos mokestį, kurį atsakovė sąžiningai mokėjo. Ieškovės 2023 m. sausio 17 d. rašte nurodytos neva susikaupusios 24 385,03 Eur nuomos mokesčio skolos nebuvo, nes tą dieną ne atsakovė buvo skolinga ieškovei, o priešingai, pastaroji buvo skolinga atsakovei 54 282,53 Eur sumą (78 667,56 – 24385,03 = 54 282,53). Akivaizdu, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovė nebuvo skolinga ieškovei nuomos mokesčio, todėl ieškovė neturėjo teisės konstatuoti sutarties pažeidimą ir nutraukti Sutartį pagal Nuomos sutarties 10.1.3 punktą. Vienašališkas sutarties nutraukimas šiuo pagrindu yra visiškai neteisėtas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iškeldinti atsakovę iš patalpų. Dėstydama faktines aplinkybes, ieškovė nurodo, kad Nuomos sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės pagal Nuomos sutarties 10.1.3 punktą. Ieškovė nurodo, kad sutartis buvo nutraukta 2023 m. sausio 17 d. raštu nuo 2023 m. vasario 2 d. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2023 m. vasario 6 d. atsakovė nepasirašė papildomo susitarimo, nesumokėjo skolos ir nepašalino jokių Nuomos sutarties pažeidimų, todėl, vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p., Nuomos sutartis nutrūko ir atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei patalpas (turtą) pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 p., tačiau to iki šiol nepadarė. Taigi ieškovė nurodo du sutarties nutraukimo terminus, t. y. kad sutartis buvo nutraukta ieškovės vienašališkai nuo 2023 m. vasario 2 d. ir nuo vasario 6 d. Akivaizdu, kad ieškovės pozicija, nuo kada buvo nutraukta sutartis, yra nenuosekli. Pažymėtina, kad iš karto po ieškovės 2023 m. sausio 17 d. pareiškimo dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo tarp šalių vyko derybos dėl sutarties nutraukimo sąlygų, šalys susirašinėjo elektroniniais laiškais, derino pozicijas, vyko derybiniai šalių atstovų susitikimai, buvo parengtas Papildomas susitarimas Nr. 2 dėl Nuomos sutarties sąlygų nutraukimo, kuriame buvo numatyta Nuomos sutartį nutraukti nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė tikėjosi, kad ieškovė bus sąžininga, bendradarbiaus, nedidins nuomos kainos, suteiks daugiau laiko rasti finansavimą ir papildomas susitarimas bus pasirašytas. Tačiau ieškovė nutraukė derybas ir 2023 m. vasario 9 d. bei 2023 m. vasario 20 d. raštais informavo atsakovę, kad sutartis nutraukiama nuo 2023 m. vasario 6 d., pareikalavo išsikraustyti. Minėti ieškovės raštai yra neteisėti ir visiškai neatitinka Nuomos sutarties 10.1.3 punkte numatytos tvarkos. Ieškovės 2023 m. sausio 17 d. rašte nustatytas 15 dienų sutarties nutraukimo terminas baigėsi 2023 m. vasario 2 d. Visą šį įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpį tęsėsi šalių derybos dėl Papildomas susitarimo Nr. 2 pasirašymo. Vykstant deryboms atsakovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad pavyks susitarti, todėl neprivalėjo iki 2023 m. vasario 2 d. įvykdyti ieškovės 2023 m. sausio 17 d. rašte nustatytų reikalavimų. Derybos nutrūko 2023 m. vasario 6 d., t. y pasibaigus įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiui, todėl pagal Nuomos sutarties 10.1.3 punkto sąlygas ieškovė privalėjo iš naujo įspėti atsakovę apie sutarties nutraukimą ir nustatyti 15 d. terminą sutarties pažeidimams pašalinti. Ieškovė to nepadarė, bet 2023 m. vasario 9 d. bei 2023 m. vasario 20 d. raštais konstatavo, kad sutartis yra nutraukta nuo 2023 m. vasario 6 d., t. y. atgaline data. 

2.2.                      Ieškovės reikalavimas priteisti 25 039,37 Eur skolą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sutarties sutraukimo dieną (nei vasario 2 d., nei vasario 6 d.) atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, nes buvo permokėjusi 54 282,53 Eur nuomos mokesčio. Ieškovės reikalavimas priteisti netesybas – delspinigius ir baudą – yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė nepažeidė Nuomos sutarties, todėl priteisti netesybas nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama priteisti bauda viršija skolą, yra neprotingai didelė, nesąžininga ir neteisinga, dar kartą patvirtina ieškovės nesąžiningumą bei besaikį norą pasipinigauti. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė nebendradarbiavo, nes, atvirkščiai, pati ieškovė buvo nesąžininga ir nebendradarbiavo su atsakove vykdant Nuomos sutartį. Ieškovė žinojo, kad atsakovės mokamas nuomos mokestis yra itin didelis, gerokai viršijantis nuomos Vilniaus senamiestyje kainas, tačiau į atsakovės prašymus nebuvo atsižvelgta, ieškovė nebendradarbiavo, atsisakė sumažinti kainą ir nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė nuomos sutartį.

3.       Atsakovė UAB „AJ šokoladas“ pateikė teismui priešieškinį, jame prašė: 1) pripažinti, kad VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba neteisėtai nutraukė 2019 m. spalio 28 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 17/2019/15; 2) pripažinti, kad VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba neteisėtai į netesybas įskaitė UAB „AJ Šokoladas“ sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas; 3) sumažinti ieškovės reikalaujamas netesybas (baudą) už 1 mėnesį nuo 16 781,54 Eur iki 2 221,8 Eur (jeigu teismas netenkintų atsakovės reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, kad turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad 2023 m. sausio 17 d. rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai, ir nepateikė jokių argumentų. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė padarė esminį pažeidimą, ieškovės vienašališkas 2023 m. sausio 17 d. rašte išreikštas sutarties nutraukimas nelaikytinas teisėtu, todėl ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę.

4.       Ieškovė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji savo procesiniuose dokumentuose išsamiai aptarė nuolatinius Nuomos sutarties pažeidimus iš atsakovės pusės, dėl jų sistemiškumo ir atsakovės nereagavimo į 2 perspėjimus ieškovė prarado interesą tęsti sutartinius santykius su atsakove ir pasinaudojo vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Taigi, šiuo atveju Nuomos sutarties nutraukimo pagrindai yra realūs, jų tikrumas įrodytas tiek su ieškiniu ir dubliku pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju ginčo šalys Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p. numatė ieškovės, kaip nuomotojos, teisę vienašališkai ir nesikreipiant į teismą nutraukti ginčo Nuomos sutartį, įspėjus atsakovę, kaip nuomininkę, raštu prieš 15 dienų iki Nuomos sutarties nutraukimo, jei atsakovė (nuomininkė) 2 mėnesius iš eilės ilgiau nei 5 darbo dienas vėluoja ieškovei (nuomotojai) sumokėti nuomos mokestį arba papildomas išlaidas ar vėluoja atlikti kitus su turtu susijusius mokėjimus pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas ir jeigu atsakovė (nuomininkė) nurodytų pažeidimų per šį terminą nepašalina. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo šia teise vienašališkai ir nesikreipiant į teismą nutraukti ginčo Nuomos sutartį, nes atsakovė buvo įsiskolinus 24 385,03 Eur už 2022 m. spalio (likutis)–gruodžio mėnesių laikotarpio nuomos mokesčius. Todėl atsakovė be pagrindo teigia, esą ieškovė neįrodinėja, kad 2023 m. sausio 17 d. rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai, ir nepateikia šiuo klausimu jokių argumentų. Pažymėjo, jog atsakovės nemokėjimas pagal Nuomos sutartį yra prilyginamas esminiam sutarties pažeidimui, todėl ieškovė turėjo pagrindą nutraukti Nuomos sutartį, o priešingi atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė ir nusprendė: priverstinai iškeldinti uždarąją akcinę bendrovę „AJ šokoladas“ iš 185,15 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais daiktais; priteisti VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai iš UAB „AJ šokoladas“ 25 258,89 Eur skolą, 2 303,63 Eur delspinigius, 90 550,36 Eur baudą už naudojimąsi patalpomis be sutarties, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti, 11,75 procento dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos 118 152,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 600,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.1.                      Teismas nusprendė, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog iki pandemijos ir jai pasibaigus atsakovė ir toliau nereguliariai mokėjo nuomos mokestį – šioje byloje ieškovė prašo priteisti skolą už nesumokėtą nuomos mokestį nuo 2022 m. lapkričio mėn. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pandemijos laikotarpiu būtų siekusi susitarti su ieškove dėl nuomos mokesčio nemokėjimo esant force majeure aplinkybėmis, į bylą nėra pateikta. Be to, dėl susidariusios skolos nemokant nuomos mokesčio pandemijos laikotarpiu tarp šalių sudarytos taikos sutartys. Atsakovė pasinaudojo valstybės parama ir gavo iš valstybės 22 604,38 Eur kompensaciją. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovės argumentai, jog pandemijos laikotarpiu ji turėjo būti atleista nuo nuomos mokesčio sumokėjimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

5.2.                      Teismas taip pat nusprendė, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesumokėjo ieškovei viso nuomos mokesčio, todėl atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas yra sumokėtas, ieškinio reikalavimas dėl 25 039,37 Eur nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Šalys Nuomos sutarties 11.5 p. sutarė, kad tuo atveju, jei nuomininkas tinkamai nesumoka nuomotojui nuomos mokesčio, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Ieškovė prašo priteisti 2 303,63 Eur delspinigių pagal išrašytas ir byloje pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovei neginčijant minėtų delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, teismas ieškovei priteisė 2 303,63 Eur delspinigių dėl laiku nesumokėto nuomos mokesčio.

5.3.                      Dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų teismas nusprendė, kad šalys abipusiu sutarimu numatė, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta šaliai tinkamai nevykdant prievolės – sutartyje nustatyta tvarka nemokant nuomos mokesčio. Tokia Nuomos sutarties sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, Nuomos sutartis yra atlygintinė sutartis, o nuomos kaina sudarant atlygintinę sutartį yra viena iš esminių sutarties sąlygų. 2023 m. sausio 17 d. (pranešimo dieną) atsakovė vėlavo sumokėti skolą daugiau kaip 5 darbo dienas: PVM sąskaitos faktūros Nr. VAET2210037 (nuoma) terminas sumokėti baigėsi 2022 m. spalio 31 d., trūkstamo užstato dalies – 2022 m. lapkričio 26 d., PVM sąskaitos faktūros Nr. VAET2211084 (nuoma) – 2022 m. lapkričio 30 d., ieškovės išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. FAK128-22-2614 – 2022 m. lapkričio 30 d., delspinigių pagal sąskaitą Nr. D202211 26 – 2022 m. gruodžio 10 d., PVM sąskaitos faktūros Nr. VAET2212061 (nuoma) – 2022 m. gruodžio 31 d., delspinigių pagal sąskaitą Nr. D202212 01 – 2023 m. sausio 11 d. (t. 1, e. b. l . 126–127). Pastebėtina, jog Nuomos sutarties 10.1.3 p. šalys nenustatė, nuo kokio dydžio skolos šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, du mėnesius iš eilės nuomininkui ilgiau nei 5 darbo dienas vėluojant sumokėti nuomos mokestį arba papildomas išlaidas nuomotojui, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą pasinaudoti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindu pagal Nuomos sutarties 10.1.3 p.

5.4.                      Dėl baudos teismas nusprendė, jog periodinė bauda atsakovei paskirta už tai, kad ji negrąžino ieškovei patalpų ieškovės nustatytu terminu nutraukus Nuomos sutartį. Kaip buvo konstatuota, Nuomos sutartis nutraukta 2022 m. vasario 2 d. Todėl vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 p. atsakovė tą pačią dieną turėjo pareigą išsikraustyti iš patalpų. Kadangi atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama parodyti, jog siekia išsaugoti sutartį ir pašalinti pažeidimus iki 2022 m. vasario 6 d., ieškovė baudą atsakovei skaičiuoja būtent nuo šios datos. Taigi atsakovei nepašalinus pažeidimų, t. y. nesumokėjus skolos ir negrąžinus negyvenamųjų patalpų Sutartyje nustatytu terminu, ieškovė įgijo teisę taikyti Nuomos sutarties Bendrosios dalies 11.7 p. ir skaičiuoti atsakovei baudą bei nuomos ir papildomus mokesčius už laikotarpį, kuriuo atsakovė neteisėtai toliau naudojosi grąžintinomis patalpomis. Teismas pažymėjo, jog po Nuomos sutarties nutraukimo ieškovė neskaičiuoja ir neprašo priteisti nuomos mokesčio. Šioje situacijoje vertintinas atsakovei paskirtų baudų pagrįstumas. Atsakovė savo poziciją dėl baudos sumažinimo sieja su nuomos dydžiu, nurodydama, jog šiuo metu Vilniaus senamiestyje (administracinių, maitinimo ir paslaugų) patalpų nuomos rinkos kaina yra apie 7–17 Eur/1 kv. m, atitinkamai vidutinė nuomos rinkos kaina yra 12 Eur /1 kv. m.

5.5.                      Teismas nurodė, kad ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti                          90 550,36 Eur dydžio baudą už naudojimąsi patalpomis be sutarties už laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., ieškinyje pateikdama apskaičiuotų baudų detalizaciją. Atsakovės įrodinėjamos aplinkybės apie mokėtinus nuomos mokesčių dydžius už kitas panašias Vilniaus miesto senamiestyje nuomojamas patalpas, teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos, nes Nuomos sutartimi šalys baudos dydį siejo su tarp šalių sudarytoje Nuomos sutartyje sutartu nuomos mokesčio dydžiu, o ne su vidutiniu rinkos nuomos mokesčio dydžiu. Teismo vertinimu, atsakovei skaičiuojamos baudos už atsisakymą atlaisvinti patalpas dydis šiuo atveju nėra akivaizdžiai per didelis. Šioje situacijoje akivaizdu, jog ir šalių sulygtas baudos dydis nėra veiksmingas ir nepasiekia savo tikslų, nes atsakovė, žinodama apie sutartos baudos dydį, nutraukus patalpų Nuomos sutartį jų neapleidžia. Be to, šioje byloje sutarties šalys yra verslininkai, todėl joms yra taikomi didesni atidumo standartai sudarant sutartį bei joje išreiškiant suderintą valią. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė per visą sutarties sudarymo laikotarpį būtų ginčijusi Nuomos sutarties sąlygas, ir tik ieškovei užvedus šią civilinę bylą procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra pagrindas mažinti baudą.

5.6.                      Dėl įmokų įskaitymo į netesybas teismas nustatė, jog ieškovė 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S_148 informavo atsakovę apie 22 937,99 Eur įskaitymą. Atsakovė nesutinka su įmokų įskaitymu į netesybas, įskaitymą laiko nesąžiningu ir neteisėtu. Teigia, kad atsakovės atlikti mokėjimai ieškovei po Nuomos sutarties nutraukimo yra skirti atsiskaityti už patalpų nuomą, o ne padengti ieškovės skaičiuojamas netesybas, su kuriomis atsakovė nesutinka ir dėl kurių teisme yra nagrinėjamas ginčas. Nuomos sutarties 6.4 p. šalys susitarė, kad nuomininko sumokėtos sumos bus paskirstomos (padengiamos) tokia eilės tvarka: pirma – išlaidos, susijusios su reikalavimų įvykdyti prievolę pareiškimu; antra – delspinigiai, baudos bei nuomotojo nuostolių atlyginimas; trečia – kiti mokesčiai; ketvirta – nuomos mokestis. Teismas nusprendė, jog esant tokiai situacijai, kai nėra aišku, už ką atliekami mokėjimai, akivaizdu, jog ieškovė, atlikdama mokėjimų įskaitymus, turėjo vadovautis šalių sutarta ir Nuomos sutarties 6.4 p. nustatyta nuomininko sumokėtų sumų paskirstymo tvarka, nes Sutartyje šalių sutarto skolų dengimo eiliškumo ieškovė pakeisti negali. Kadangi šiuo atveju turėjo būti dengiamos kelių rūšių skolos, todėl ieškovė pagrįstai vadovavosi Sutarties bendrosios dalies 6.4 punktu. Pažymėjo, kad Sutarties bendrosios dalies 6.4 punkte įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka atitinka CK 6.54 straipsnyje nustatytą eiliškumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Apeliantė UAB „AJ šokoladas“ apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl priteistos skolos, baudos ir bylinėjimosi išlaidų; pripažinti 22 937,99 Eur įmokų įskaitymą į netesybas neteisėtu ir priteistą 25 258,89 Eur skolą sumažinti iki 2 320,90 Eur; sumažinti priteistą baudą nuo 90 550,36 Eur iki 45 360 Eur; sumažinti priteistas 10 663,12 Eur išlaidas už advokato pagalbą; priteisti iš ieškovės VĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos atsakovės UAB „AJ Šokoladas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistų skolos, baudos ir bylinėjimosi išlaidų dydžių. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:

6.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 25 258 Eur skolą už patalpų nuomą, nes neatsižvelgė į atsakovės sumokėtą 22 937,99 Eur nuomos mokestį, kurį ieškovė neteisėtai įskaitė į netesybas. Teismas atmesdamas ieškovės priešieškinį dėl 22 937,99 Eur įskaitymo pažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ieškovės atliktas įskaitymas pripažintinas nesąžiningu. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti 25 039,37 Eur skolą už patalpų nuomą 2022 m. lapkričio–2023 m. vasario mėn. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė visą ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sumokėjo didžiąją dalį skolos, kurią 22 937,99 Eur ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai vykstant ginčui įskaitė į netesybas.

6.2.                      Teismas, priteisdamas iš atsakovės 90 550,36 Eur baudą, pažeidė materialinės teisės normas, priteisė aiškiai per dideles ir neprotingai dideles netesybas ir nesivadovavo nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta teismo pareiga sumažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Ieškovės pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 11.7 punktą apskaičiuota (1/15 mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną pradelstą dieną) bauda per mėnesį sudaro 16 781,54 Eur. Ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių baudos dydžio nuostolius. Atsakovė ginčijo baudos dydį ir pateikė argumentus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovės naudojimosi ginčo patalpomis po nuomos sutarties nutraukimo per mėnesį nepatiria 16 781 Eur nuostolių. Ieškovės reikalaujama 1 6781,54 Eur bauda už vieną mėnesį atitinka 90,64 Eur/1 kv. m nuomos mokestį už 185,15 kv. m ginčo patalpas. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad 90,64 Eur/1 kv. m ginčo patalpų nuomos kaina yra nereali, nes Vilniaus senamiestyje (administracinių, prekybos, maitinimo ir paslaugų) patalpų nuomos rinkos kaina yra apie 7–17 Eur/1 kv. m, ir tik išimtinais atvejais siekia 24 Eur/1 kv. m. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 16 781,54 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė. Ieškovė per mėnesį negali patirti 16 781,54 Eur dydžio nuostolių, nes už 90,64 Eur/1 kv. m negalėtų išnuomoti ginčo patalpų. Tokia kaina paprasčiausiai rinkoje neegzistuoja.

6.3.                      Teismo argumentai, kad atsakovė Nuomos sutarties laikotarpiu turėjo ginčyti Nuomos sutarties sąlygas dėl baudos, prieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai. CK 6.73 straipsnio 2 dalies, CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato skolininko, kuris reiškia reikalavimą dėl netesybų sumažinimo, teisės ginčyti sutarties dėl netesybų sąlygas.

6.4.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino į atsakovės bylą pateiktų reikšmingų įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovės prašomas priteisti netesybos yra neprotingai didelės. Teismas taip pat pažeidė CPK 181 ir CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo.

6.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo ginčo patalpų rinkos nuomos kainai nustatyti neperžengė ginčo (ieškinio ir priešieškinio) ribų. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, bylose dėl netesybų sumažinimo nereikalaujama ginčyti sutarčių sąlygų dėl netesybų dydžio.

6.6.                      Be to, teismas pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas, nes iš atsakovės priteisė nepagrįstai dideles 10 663,12 Eur ieškovės išlaidas už advokato pagalbą, kurios neatitinka bylos sudėtingumo, jos apimties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

7.       Ieškovė VĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos argumentus:

7.1.                      Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad per bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį atsakovė sumokėjo ieškovei pagal pavedimuose nenurodytas sąskaitas 22 937,99 Eur sumą. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl to, kokiu skolų dengimo eiliškumu derėjo įskaityti šias atsakovės įmokas. Atsakovės manymu, nebuvo įmanoma vietoje netesybų įskaityti nuomos mokesčių, nes to nenumato tarpusavio ginčo sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkte sutarta įmokų paskirstymų eiliškumo tvarka ir šių teismo išvadų atsakovė neginčija apeliaciniame skunde. Antra, negalima buvo įskaityti nuomos mokesčio reikalavimo, nes šis buvo įtrauktas į pirminį ieškinį, su kuriuo atsakovė visiškai nesutiko. Kadangi šioje byloje iš pat pradžių atsakovė nesutiko su ieškiniu ir jo reikalavimais, tai ieškovei buvo draudžiama įskaityti atsakovės ginčijamus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus dėl nuomos mokesčių, kuriuos dabar atsakovė prašo įskaityti apeliaciniu skundu. Toks atsakovės pozicijos pakeitimas neatitinka sąžiningumo reikalavimo ir pažeidžia ieškovės teises pirmosios instancijos teisme pasisakyti dėl tokios atsakovės pozicijos bei pateikti įrodymus ir kt. Todėl šis atsakovės pozicijos pakeitimas apeliacinės instancijos teisme reiškia neleistiną bylos nagrinėjimo ribų keitimą.

7.2.                      Ginčo šalių sutartos netesybos nebuvo per didelės, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai jų nemažino. Atsakovė neginčijo sutarties sąlygų dėl netesybų dydžio.

7.3.                      Apeliaciniu skundu atsakovė teikia ir prašo teismo prie bylos pridėti naują įrodymą – nekilnojamojo turto agentūros UAB „Partner1 LT“ Konsultaciją dėl galimos nuomos kainos Nr. 1P_K-24-01-08-IR7, kurioje pateikta specialistų išvada esą patvirtina, kad šiuo metu ginčo patalpų nuomos kaina esą yra 35 Eur/1 kv. m be PVM (CPK 314 str.). Tačiau, pirmiausia, minėtas įrodymas nepriimtinas, nes jo pateikimo būtinybė atsakovei iškilo dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai jos atstovas bandė įrodinėti analogiškas aplinkybes savo surinktais įrodymais iš nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenų, apie ką jau pasisakyta anksčiau šiame atsiliepime. Nauju įrodymu atsakovė siekia panaudoti tuos pačius duomenis, tik surinktus esą su kvalifikuoto asmens (turto vertintojos) pagalba. Kadangi šio naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo anksčiau nei teikiant apeliacinį skundą, tai jis netenkina procesinės priėmimo sąlygos, todėl prašymas jį pridėti yra atmestinas. Antra, šis naujas įrodymas neatitinka sąsajumo sąlygos, nes šioje byloje atsakovė neginčijo ir neprašė pakeisti jokių Nuomos sutarties sąlygų, todėl šis prašymas išeina už bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko jis dar vienu savarankišku pagrindu atmestinas. Trečia, priėmus šį naują įrodymą atsakovei būtų suteikta neteisėta privilegija apeliacinės instancijos teisme įrodinėti naujas aplinkybes, būtų pažeista atsakovės pareiga iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme galutinai suformuluoti savo atsikirtimus bei pateikti visus reikiamus įrodymus, taip pat ieškovės teisė pateikti argumentus ir samprotavimus dėl laiku ir tinkamai į bylą pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų.

7.4.                      Ieškovė paaiškino pirmosios instancijos teisme, kad ginčo patalpos yra ypatingoje, išskirtinėje Vilniaus senamiesčio vietoje, (duomenys neskelbtini), kurią įprastai lanko daug miestiečių ir jų svečių. Šios patalpos pasižymi ne tik puikia vieta, bet ir aplinka – šiltuoju metų laiku šalia jų savivaldybės administracija leidžia įsirengti itin didelį lauko kavinės plotą, kuris palyginti su kaimyninėmis vietomis yra didžiausias.

7.5.                      Atsakovė sistemingai vėlavo mokėti už nuomą: per 2021 m. atsakovė nevykdė savo piniginių prievolių 7 iš 12 kalendorinių metų mėnesių – net po 4–6 mėnesius iš eilės, o per 2022 m. jau net 12 iš 12 kalendorinių metų mėnesių – net po 4–5 mėnesius iš eilės. Todėl 2023 m. sausio 17 d. ieškovė pranešė apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Nei per įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, nei vėliau (net ir teikiant sąskaitas su ginčo sutartyje numatytomis netesybomis) atsakovė nemokėjo ieškovei ir iš patalpų nesikraustė, nors ieškovė nuolat to reikalavo. Atsakovė pripažįsta, kad per 2023 m., vykstant teisminiam ginčui, ji temokėjo tik 3 kartus, nors naudojosi ginčo patalpomis visus metus.

7.6.                      Ieškovė prašė priteisti 14 217,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už advokato teiktas paslaugas (ieškinio parengimas – 3 993 Eur, dubliko parengimas – 3 146 Eur, už atstovavimą teisme ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo – 2 178 Eur, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 4 900,50 Eur), taip pat 1 935,85 Eur žyminį mokestį bei 1,16 Eur banko komisinius mokesčius. Atsakovės atstovas prašė sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teiktą teisinę pagalbą sumažinta ketvirtadaliu – iki 10 663,12 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. O tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui; apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

11.       Šalių ginčas buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovės UAB „AJ šokoladas“ apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies. Priverstinai iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „AJ šokoladas“ iš 185,15 m2 ploto maitinimo paskirties patalpų, kurių unikalus numeris 1094-0282-5016:0020, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, unikalus Nr. 1094-0282-5016 ir pažymėjimas plane 1B3p, pirmame aukšte (patalpų indeksai plane nuo 16-1 iki 16-7), ir rūsyje (patalpų indeksai plane nuo 16-8 iki 16-16), su jai priklausančiais daiktais. Pripažinti, kad ieškovė viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ neteisėtai į netesybas įskaitė atsakovės UAB „AJ Šokoladas“ sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas. Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba” (juridinio asmens kodas 121736145) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ šokoladas“ (juridinio asmens kodas 126243957) 2 320,90 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 90 ct) skolos, 2 303,63 Eur (du tūkstančius tris šimtus tris eurus 63 ct) delspinigių, 45 360 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt) baudos už naudojimąsi patalpomis be sutarties, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 50 024,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4515 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų) už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, 819,64 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio už ieškinį.“ Priteisė atsakovei iš ieškovės 1 556 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir               3 500 Eur už advokato teisinę pagalbą.

12.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 30 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei iš ieškovės 2 594,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria pripažinta, kad ieškovė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba neteisėtai į netesybas įskaitė atsakovės UAB „AJ Šokoladas“ sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas ir ieškovei iš atsakovės priteista 2 320,90 Eur skolos bei 2 303,63 Eur delspinigių, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės priteista atsakovei 1 556 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3 500 Eur už advokato teisinę pagalbą. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

14.       Taigi, apeliacijos objektas yra skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti, jog ieškovė neteisėtai į netesybas įskaitė atsakovės sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas, ieškovės reikalavimas dėl 25 258,89 Eur skolos ir 2 303,63 Eur delspinigių priteisimo.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

15.       Apeliantė UAB „AJ šokoladas“ 2025 m. sausio 3 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir kasacinio teismo nurodytų aplinkybių ištyrimo. Nurodė, jog po kasacinės bylos išnagrinėjimo iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius sąskaitų apmokėjimą už atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose suteiktas advokato paslaugas. Kadangi atsakovė kasaciniame skunde iškėlė naujus argumentus dėl atsakovės neapmokėtų sąskaitų už advokato paslaugas, kurių nebuvo nurodžiusi žemesniųjų instancijų teismuose, o kasacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, apeliantė prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad apeliantė yra apmokėjusi visas į bylą pateiktas sąskaitas už byloje suteiktas advokato teisines paslaugas. Apeliantė prideda bylinėjimosi išlaidų sąskaitas: 2023 m. birželio 6 d.; 2023 m. rugsėjo 12 d. ir 2023 m. spalio 27 d., patirta 4 500 Eur išlaidų, sąskaitų apmokėjimą patvirtina 2023 m. birželio 9 d. (3 000 Eur); 2023 m. rugsėjo 27 d. (500 Eur) ir 2023 m. lapkričio 20 d. (1 000 Eur) mokėjimo nurodymai. Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagal apeliantės  su 2024 m. kovo 19 d. prašymu pateiktą 2024 m. vasario 8 d. sąskaitą patyrė 3 500 Eur išlaidų, sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2024 m. vasario 9 d. (2 000 Eur); 2024 m. kovo 19 d. (500 Eur); 2024 m. balandžio 9 d. (500 Eur); 2024 m. balandžio 22 d. (500 Eur) mokėjimo nurodymai.

16.       Apeliantė taip pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kasacinio teismo nurodytų aplinkybių ištyrimo. Nurodė, jog apeliantės įmokos: 2023 m. gegužės 25 d. – 7 645,99 Eur; 2023 m. liepos 4 d. – 7 646 Eur; 2023 m. liepos 31 d. – 7 646 Eur, iš viso 22 937,99 Eur, buvo skirtos skolai už patalpų nuomą padengti. Lėšų pervedimo nurodymuose apeliantė nurodė pradinį vieno mėnesio nuomos mokestį su PVM – 7 645,99 Eur (suapvalinta – 7 646 Eur), nes nesutiko mokėti padidinto nuomos mokesčio. Šalių ginčas iš esmės ir kilo dėl to, kad apeliantė, atsižvelgiant į turistų srauto sumažėjimą dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, prašė nedidinti pradinės 7 645,99 Eur patalpų nuomos kainos, kuri ir taip buvo didelė palyginti su panašių patalpų nuomos kaina Vilniaus centre. Tačiau ieškovė nepaisė apeliantės prašymų, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nuolat didino nuomos kainą: 2020 m. iki 7 814,20 Eur; 2021 m. – 7 900,16 Eur; 2022 m. – 8 263,56 Eur, o 2023 m. – 9 554,31 Eur. Apeliantės įmokos nebuvo skirtos netesyboms sumokėti, nes, vykstant teisminiam ginčui, apeliantė nebuvo suinteresuota sumokėti ieškovei netesybas, kurias ginčijo teisme kaip aiškiai per dideles ir prašė teismo jas sumažinti. Ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų apie įmokų įregistravimą į netesybas ūkinės operacijos dieną, t. y. įmokų sumokėjimo dieną. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 4 d. rašte „Dėl po nuomos sutarties nutraukimo gautų įmokų įskaitymo“ aiškiai nurodė, kad įmokas „įskaito“, kas reiškia, kad 2023 m. gegužės 25 d., 2023 liepos 4 d., 2023 m. liepos 31 d. įmokos į netesybas buvo užregistruotos ne ūkinės operacijos dieną, bet po kelių mėnesių – 2023 m. rugsėjo 4 d. Apeliantė mano, jog minėtos aplinkybės ir patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakovė prieš kelis mėnesius gautas įmokas neteisėtai perskirstė į netesybas, tokiu būdu nesąžiningai siekdama teisme išvengti netesybų sumažinimo.  

17.       Ieškovė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba 2025 m. sausio 9 d. pateikė prašymą nepriteisti apeliantei papildomų 350 Eur išlaidų „už 2025 m. sausio 3 d. prašymo Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-122-618/2025 parengimą“, nes apeliantės 2025 m. sausio 3 d. prašymas nepridėtas prie šios bylos ir nepateiktas ieškovei vertinti, todėl nelaikytinas šios bylos dalimi. Prašo nustatyti terminą pateikti atsiliepimą į apeliantės 2025 m. sausio 3 d. prašymą „Dėl papildomų įrodymų prijungimo ir kasacinio teismo nurodytų aplinkybių ištyrimo“ ir pateikti rašytinius paaiškinimus dėl kasacinio teismo nurodytų aplinkybių ištyrimo. Taip pat pažymėjo, jog kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismui grąžino nagrinėti bylą ne dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Prašo atmesti prašymą pridėti teikiamus naujus įrodymus, t. y. bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pateiktus apeliantės su 2025 m. sausio 3 d. prašymu.  

18.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir nustatė ieškovei terminą iki 2025 m. sausio 23 d. pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į atsakovės 2025 m. sausio 3 d. prašymą.

19.       Ieškovė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba 2025 m. sausio 23 d. pateikė atsiliepimą į apeliantės 2025 m. sausio 3 d. prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir kasacinio teismo nurodytų aplinkybių ištyrimo. Nurodė, jog ieškovė elgėsi sąžiningai ir paskirstė gautas įmokas taip, kaip numato įstatymas – ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Nėra jokių įrodymų, jog įmokos buvo paskirstytos esą po kelių mėnesių nuo įmokų gavimo dienos ar „iš naujo“. Apeliantė visiškai melagingai teigia, kad ieškovė esą „iš naujo“ perskirstė įmokas. Apeliantė tik prašyme ir tik apeliacinės instancijos teisme pradėjo teigti, kad ieškovė esą „iš naujo“ perskirstė įmokas. Ši pozicija ir argumentai yra nauji, nes apeliantė nepateikė jų pirmosios instancijos teisme. Todėl šie apeliacinės instancijos teisme pareikšti nauji argumentai šalintini, nes neatitinka sąžiningo proceso vedimo reikalavimo ir pažeidžia ieškovės teises pasisakyti pirmosios instancijos teisme dėl tokios apeliantės pozicijos, pateikti savo įrodymus ir kt., taip pat reiškia neleistiną bylos nagrinėjimo ribų keitimą. Pažymėjo, jog teikiami buhalterinės apskaitos sistemos registravimo žurnalo duomenys tvirtina, kad minėtų įmokų paskirstymas buvo atliktas pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkto ar (ir) CK 6.54 straipsnyje nustatytas įmokų paskirstymo taisykles ir tik po vieną kartą. Apeliantės atlikti mokėjimai ieškovei po Nuomos sutarties nutraukimo negalėjo būti skirti atsiskaityti už patalpų nuomą, nes po ginčo sutarties nutraukimo apeliantė negavo jokių sąskaitų už nuomą. Apeliantei ginčijant į bylą pateiktas nuomos sąskaitas, apeliantės įmokomis teisėtai galima padengti tik taikytas netesybas, ką teisėtai ir pagrįstai padarė ieškovė. Įskaitymus faktiškai atlieka elektroninė ieškovės buhalterinės apskaitos sistema pagal ginčo šalių sutartą įmokų paskirstymų eiliškumo tvarką. Pažymėjo, jog 2023 m. rugsėjo 4 d. raštą „Dėl po nuomos sutarties nutraukimo gautų įmokų įskaitymo“ ieškovė sudarė remdamasi savo buhalterinės apskaitos sistemoje užregistruotomis ūkinėmis operacijomis ir jų duomenimis, todėl gali pagrįstai paaiškinti savo raštų formuluotes. 2023 m. rugsėjo 4 d. rašte ieškovės pareiškimas, kad ginčo sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkte sutarta įmokų paskirstymų eiliškumo tvarka ji įskaito po šios teismo bylos iškėlimo gautus mokėjimus, tėra tik ieškovės naudojamos buhalterinio pranešimo formos teksto ypatumas, apibendrinant informaciją apie atliktus įmokų įskaitymus. Pačius įskaitymus ieškovė buhalteriškai atliko gavusi apeliantės įmokas, tai patvirtina anksčiau iš ieškovės buhalterinės apskaitos sistemos pateiktas registravimo žurnalas ir jame nurodyti unikalūs šių operacijų registravimo eilės numeriai 42832, 43352, 43763. Pateiktame registravimo žurnale matyti, kad jame toliau registruojamos kitos buhalterinės operacijos chronologine eile didėjančiais numeriais. Atmestina kaip nepagrįsta apeliantės prielaida apie registravimą po kelių mėnesių – 2023 m. rugsėjo 4 d., nes iš ieškovės buhalterinės apskaitos sistemos pateikto registravimo žurnalo matyti, kad apeliantės nurodomu atveju šios operacijos turėtų būti registruotos registravimo žurnale aukštesniu numeriu nei 43874, kuris registruotas registravimo žurnale 2023 m. liepos 31 d., bet jos visos registruotos žemesniais numeriais 42832,43352, 43763, kurie ir patvirtina operacijų atlikimo laiką. Šio rašto tikslas buvo, vykstant ginčui teisme, tik informuoti apeliantę apie tarpusavio atsiskaitymų padėtį ir apie ginčo sutartyje sutartu skolų dengimo eiliškumu įvykusius įskaitymus, bet jis netvirtina to, ką siekia įrodyti apeliantė.

20.       Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė rašytinius paaiškinimus, o apeliantė pateikė ir naujus įrodymus – bylinėjimosi išlaidas patvirtinančias sąskaitas ir mokėjimo nurodymus.

21.       CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

23.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

25.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 punktas).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas: 2023 m. birželio 9 d., 2023 m. rugsėjo 27 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. kovo 19 d., 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. balandžio 22 d. atliktus mokėjimo nurodymus už teisines paslaugas. Šias bylinėjimosi išlaidas apeliantė patyrė pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka pirmą kartą. Apeliantė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė tik kasacinės instancijos teismui bylos dalį grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (Klaipėdos apygardos teismui), nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą pridėti naujus įrodymus, kurie patvirtina apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą, nes įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti pavėluotai.

27.       Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš kasacinio teismo iš naujo dėl dalies skundžiamo sprendimo teisėtumo, būtina įvertinti kasacinio teismo pateiktas gaires dėl tirtinų aplinkybių bei nustatytinų faktų. Vadovaujantis proceso teisės normomis, užtikrinant šalių teisę pateikti argumentus ir įrodymus, apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais siekiama pasisakyti dėl kasacinio teismo nurodytų klausimų, yra priimtini. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, įvertins jų reikšmę byloje, jų įtaką nagrinėjamoms aplinkybėms sprendžiant byloje kylančius klausimus vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais.

Dėl atsakovės sumokėtų 22 937,99 Eur įmokų įskaitymo

28.       Nustatyta, jog šalys sudarė Nuomos sutartį 2019 m. spalio 28 d. (su vėlesnes pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovė išnuomojo Patalpas apeliantei, tačiau apeliantė vėlavo už jas atsiskaityti ir, 2023 m. vasario mėnesį Nuomos sutartį nutraukus, iš Patalpų laiku neišsikėlė.

29.       Nuomos sutarties Bendrosios dalies 6.4 punktu šalys susitarė dėl apeliantės atliktų mokėjimų paskirstymo eilės. Minėtu punktu šalys susitarė, jog Nuomininko sumokėtos sumos bus paskirstomos (padengiamos) tokia eilės tvarka: pirma – išlaidos, susijusios su reikalavimų įvykdyti prievolę pareiškimu; antra – delspinigiai, baudos bei Nuomotojo nuostolių atlyginimas; trečia – kiti mokesčiai; ketvirta – Nuomos mokestis.

30.       Byloje nustatyta, jog apeliantė ieškovei sumokėjo iš viso 22 937,99 Eur: 2023 m. gegužės 25 d. – 7 645,99 Eur; 2023 m. liepos 4 d. – 7 646 Eur; 2023 m. liepos 31 d. – 7 646 Eur.

31.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S_148 pranešė atsakovei apie 22 937,99 Eur įskaitymą. Minėtame rašte „Dėl po nuomos sutarties nutraukimo gautų įmokų įskaitymo“ ieškovė nurodė: „Nuomotojas pareiškia, kad Nuomos sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkte sutarta įmokų paskirstymų eiliškumo tvarka (pirmiau Nuomotojo išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, po to delspinigiai ir baudos, kiti mokesčiai, o paskiausia nuompinigiai) įskaito po minėtos teismo bylos iškėlimo gautus mokėjimus su šiais Nuomininko įsiskolinimais pagal Nuomos sutartį.“

32.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį, kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje.

33.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigė, jog įmokos, skirtos Patalpų nuomos mokesčiui padengti, buvo perskirstytos tik po kelių mėnesių nuo jų gavimo, nors pagal teisės aktus ieškovė privalėjo nedelsiant registruoti gautus mokėjimus. Ieškovė su šiuo atsakovės argumentu nesutiko ir nurodė, kad, atsakovei 2023 m. gegužės ir liepos mėnesiais atlikus mokėjimus, gautos lėšos buvo nedelsiant įskaitytos netesyboms padengti. Ieškovės teigimu, 2023 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. S_148 yra tik buhalterinės apskaitos pranešimo formos ypatumas, apibendrinantis informaciją apie įmokų paskirstymą, tačiau pats įskaitymo veiksmas buvo atliktas iš karto po įmokų gavimo.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamo klausimo kontekste ginčo šalys privalo įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą, įskaitant tai, ar jų susitarimas buvo pakeistas konkliudentiniais veiksmais, ar įmokų paskirstymas vyko pagal Nuomos sutartį jų gavimo metu. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi tai, ar atsakovės atlikti ginčo mokėjimai galėjo būti traktuojami kaip jos valios išraiška padengti pagrindinę prievolę ir, jei taip, ar ieškovė pripažino tokį įmokų paskirtį bei jas skyrė pagrindinei prievolei vykdyti. Nagrinėjant šią bylą svarbu nustatyti, ar atsakovė įrodė, jog ieškovė nesilaikė Finansinės apskaitos įstatyme numatytų reikalavimų, t. y. ar pagrindė, kad įmokos buvo perskirstytos praėjus keliems mėnesiams po jų gavimo, o ne iš karto gavus lėšas. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi grąžindamas šią bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šioje byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kaip įmokos buvo įtraukiamos į apskaitą jų gavimo metu.

35.       Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė paaiškinimus dėl įmokų įtraukimo į apskaitą. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų apie įmokų įregistravimą į netesybas ūkinės operacijos dieną, t. y. įmokų sumokėjimo dieną. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog įskaitymus ieškovė buhalteriškai atliko gavusi apeliantės įmokas, tai patvirtina iš ieškovės buhalterinės apskaitos sistemos pateiktas registravimo žurnalas, kurio momentines nuotraukas ieškovė pateikė rašytiniuose paaiškinimuose.

36.       Vertindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme teiktame pareiškime dėl ieškinio turtinių reikalavimų padidinimo nurodė, jog per ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpį apeliantė sumokėjo ieškovei pagal sąskaitas 22 937,99 Eur, kuriuos ieškovė pareiškimu įskaitė (padengė) analogiško dydžio apeliantės prievolėmis sumokėti netesybas pagal Nuomos sutartį. Apeliantės mokėjimų datos: 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. liepos 31 d. Apie tai, jog minėtas sumas ieškovė įskaitė apeliantės prievolėms sumokėti netesybas pagal Nuomos sutartį, ieškovė apeliantę informavo 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu „Dėl po nuomos sutarties nutraukimo gautų įmokų įskaitymo“.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė išsamių ir nuodugnių paaiškinimų bei pakankamų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, susijusias su gautų įmokų paskirstymu. Vertinant šią situaciją, būtina atsižvelgti į ieškovės pareigą laikytis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių apskaitos duomenų teisingą fiksavimą, įmokų paskirstymo ar perskirstymo tvarką bei terminus.

38.       Aptariamu atveju aktualu tai, jog Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas įtvirtina teisinį reguliavimą, t. y. kad ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

39.       Atsižvelgiant į tai, ieškovei kilo pareiga įrodyti, jog iš apeliantės gautos įmokos buvo paskirstytos laikantis teisės aktuose numatytų terminų arba, jei įmokų paskirstymas buvo atliktas vėliau, pateikti pagrįstus argumentus ir dokumentinius įrodymus, patvirtinančius tokio perskirstymo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ir apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė pakankamų finansinių dokumentų, kitų įrodymų, kurie leistų neabejotinai nustatyti faktinį įmokų paskirstymo momentą bei atitiktį įstatymo reikalavimams.

40.       Apeliacinės instancijos teismui tik rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pateikė registravimo žurnalų momentines nuotraukas iš buhalterinės apskaitos sistemos, siekdama pagrįsti, jog minėtų įmokų paskirstymas buvo atliktas pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkto ar (ir) CK 6.54 straipsnyje nustatytas įmokų paskirstymo taisykles, ir tik po vieną kartą kaip įmokos buvo įtraukiamos į apskaitą jų gavimo metu.

41.       Pažymėtina, jog ieškovės pateiktos registravimo žurnalų momentinės nuotraukos yra nekokybiškos (neryškios ir neįskaitomos). Teisėjų kolegija iš ieškovės pateiktų registravimo žurnalų ekrano nuotraukų negali padaryti vienareikšmiškos išvados dėl pateiktose ekrano nuotraukose užfiksuotų duomenų. Nors rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė teigia, jog įmokos buvo įskaitytos iš karto po to, kai buvo išrašytos sąskaitos, tačiau tai prieštarauja ieškovės 2023 m. rugsėjo 4 d. raštui „Dėl po nuomos sutarties nutraukimo gautų įmokų įskaitymo“, kuriame ieškovė pareiškė, kad Nuomos sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkte sutarta įmokų paskirstymų eiliškumo tvarka įskaito po minėtos teismo bylos iškėlimo gautus mokėjimus į šiuos Nuomininko įsiskolinimus pagal Nuomos sutartį.

42.       Siekiant patikrinti atliktų finansinių operacijų realumą ir jų atlikimo laiką, būtina išreikalauti duomenis apie prieš ir po šiam ginčui aktualių operacijų vykdymą atliktas finansines operacijas, nustatyti, kokia programa naudotasi, kas tvarko buhalterinę apskaitą, ir išklausyti šito asmens paaiškinimus apie atliekamas finansines operacijas, jų apskaitą ir pan. Be to, būtina nustatyti, kas sprendė dėl iš atsakovės gautų įmokų įskaitymo, kokia forma minėtas sprendimas buvo priimtas ir formintas, atliekant visas ginčo operacijas, susijusias su įskaitymu.

43.       Apeliacinės instancijos teismas negali vienareikšmiškai nustatyti faktinių aplinkybių dėl įmokų įskaitymo, nes ieškovės pateikti įrodymai (registravimo žurnalų ekrano nuotraukos) yra nekokybiški ir neįskaitomi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė prieštaravimus tarp ieškovės paaiškinimų ir anksčiau pateiktų dokumentų (2023 m. rugsėjo 4 d. rašto). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl įmokų paskirstymo, naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išsamiai ištirtos visos aplinkybės, įvertinti tinkami ir aiškūs įrodymai bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo tiesiogiai susijęs su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl įmokų įskaitymo ir turi būti įvertintas kompleksiškai kartu su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl įmokų įskaitymo. Panaikinus sprendimo dalį ir grąžinus įmokų įskaitymo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atitinkamai naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės ieškovei skola ir delspinigiai, todėl teisėjų kolegija dėl ieškovės reikalavimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priešieškinio dalies pagrįstumui išspręsti nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su apeliantės priešieškinio reikalavimu pripažinti, kad ieškovė neteisėtai į netesybas įskaitė apeliantės sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to nebuvo tinkamai nustatytos bei įvertintos aplinkybės dėl įmokų paskirstymo eiliškumo, ar įmokų paskirstymas buvo atliktas pagal Nuomos sutarties sąlygas ir ar tai buvo atlikta jų gavimo metu. Pirmosios instancijos teismo liko neišsiaiškinta, ar apeliantės atliekami ginčo mokėjimai galėjo būti vertinami kaip apeliantės valios išraiška sumokėti įmoką pagrindinei prievolei įvykdyti ir, jeigu taip, ar ieškovė su tokia įmokų paskirtimi sutiko ir jas paskyrė pagrindinei prievolei apmokėti. Byloje pirmosios instancijos teismo liko neatskleista, ar ieškovė laikėsi Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatytų įpareigojimų, o tai išsiaiškinti padėtų ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens apklausa pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl Nuomos sutartimi nustatyto atliktų mokėjimų paskirstymo eilės, nepasisakė ir nenagrinėjo, kokiu eiliškumu turėjo būti paskirstytos ginčo laikotarpiu gautos įmokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręstas priešieškinio dalies reikalavimas dėl netesybų įskaitymo ir su juo tiesiogiai susijęs ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga sudaryti galimybę bylos šalims teikti paaiškinimus šiais klausimais, esant būtinumui, iškviesti liudyti ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, atlikti kitus veiksmus, siekiant nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų ginčo aspektų. Jeigu visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir, siekiant išsamiai įvertinti visas šalių nurodytas aplinkybes dėl priešieškinio reikalavimo dalies, dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą ir delspinigius, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Apeliaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių visose instancijose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti 25 258,89 Eur skolą ir 2 303,63 Eur delspinigius, dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad viešoji įstaiga Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba neteisėtai į netesybas įskaitė uždarosios akcinės bendrovės „AJ Šokoladas“ sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos         Erinija Kazlauskienė

                Giedrė Seselskytė

                Larisa Šimanskienė