Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-694-2012].doc
Bylos nr.: 2-694/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-694/2012

2-57-3-01120-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

   

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kelių aptarnavimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio investicijų valdymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelių aptarnavimas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pareikštu atsakovams BUAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ ir UAB „Kelių aptarnavimas“ prašė pripažinti negaliojančia 2009-12-18 akcijų perleidimo sutartį nuo sandorio sudarymo momento, taikyti restituciją įpareigojant atsakovą UAB „Kelių aptarnavimas“ grąžinti ieškovui 65 726 vnt. UAB „Klaipėdos keliai“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Kelių aptarnavimas“ disponuoti UAB „Klaipėdos keliai“ paprastosiomis vardinėmis nematerialiosiomis akcijomis, perleisti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė UAB „Kelių aptarnavimas“ disponuoti UAB „Klaipėdos keliai“ 65 726 vnt. (kas sudaro 18,5 proc. visų bendrovės akcijų) paprastosiomis vardinėmis nematerialiosiomis akcijomis, perleisti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti bei taikyti įrašą viešajame registre dėl UAB „Klaipėdos keliai“ 65 726 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Uždraudė UAB „Klaipėdos keliai“ daryti įrašus apie 65 726 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų savininkų pasikeitimą. 

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertino ieškovo pateiktus duomenis, tikėtinai pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir atsižvelgdamas į tai, jog vykstant teisminio ginčo nagrinėjimui, ginčo akcijos gali būti perleistos kitiems asmenims, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikė draudimą disponuoti ginčo akcijomis (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Kelių aptarnavimas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį ir jos pagrindu taikytus apribojimus apeliantui. Atskirąjį skundą jis grindžia tuo, kad apeliantas ginčo akcijas įsigijo teisėtai, visiškai už jas atsiskaitė, veikė kaip sąžiningas įgijėjas ir įvykdė visas pirkėjo pareigas, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia vien faktinėmis aplinkybėmis, kurios nagrinėtinos ginčą sprendžiant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jis nepateikė ir neįrodinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų aplinkybių.
  2. Ieškovas ieškinyje išdėstė ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes ir jas pagrindė, o teismas, tinkamai prima facie (preliminariai) įvertinęs reikalavimų pagrįstumą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
  3. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir taikė mažiausiai apelianto interesus pažeidžiančias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nestabdys ir netrikdys apelianto veiklą. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia jam neigiamas pasekmes.
  4. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo būtina, nes egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog ginčo akcijos gali būti perleistos tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.). Tokių tikslų negali pasiekti laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų  daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 146 str.).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartį motyvavo tuo, kad atsakovui perleidus ginčo akcijas sąžiningiems tretiesiems asmenims atsiranda grėsmė, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2009 m. gruodžio 18 d. akcijų perleidimo sutarties, kuria atsakovas BUAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ perleido apeliantui 65 726 vienetus UAB „Kelių aptarnavimas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, ginčo akcijų perleidimo sutartį pripažinus negaliojančia bei pritaikius restituciją, o apeliantui perleidus akcijas tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net taptų neįmanomu. Tuo atveju, jeigu ginčo akcijos sąžiningiems tretiesiems asmenims bus perleistos iki tokio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, restitucijos taikymas natūra būtų nebeįmanomas (CK 1.80 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškinio pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks vertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl jo sąžiningumo įgyjant ginčo akcijas, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, jos nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, o jas panaikinus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu, apelianto manymu, pritaikyti ribojimai gali sukelti jam nuostolius, jis įstatymo nustatyta tvarka, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, apeliantas taip pat galėtų reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                 Artūras Driukas

 

                                                                                              Rimvydas Norkus

 

                                                                                                             Dalia Vasarienė