Civilinė byla Nr. e2A-1793-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00420-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.4;

3.3.1.19.4; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4441-922/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei A. Č. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės A. Č. priteisti 1 346,55 Eur skolos, 74,75 procentus sutartinių palūkanų nuo 1 000,00 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 21 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2020 m. vasario 5 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sutarė, kad ieškovė atsakovei suteikia 1 000,00 Eur kreditą. Atsakovė laiku nevykdė savo įsipareigojimų ir laiku nemokėjo įmokų, todėl ieškovė kreipėsi į ją su pretenzija. Atsakovė į pretenziją nereagavo ir nesumokėjo skolos per nustatytą terminą. 2020 m. birželio 21 d. bendra atsakovės skola ieškovei yra 1 346,55 Eur, kurią sudaro: 980,92 Eur kreditas, 215,94 Eur palūkanos, 5,69 Eur delspinigiai, 144,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos.

3.       Atsakovė A. Č. su ieškiniu nesutiko, bet neneigė pačios paskolos paėmimo fakto ir skolos susidarymo. Atsakovė taip pat neneigė, kad yra susidaręs skolos grąžinimo vėlavimas, tačiau taip atsitiko dėl atsakovės ligos, jos ilgo gydymo. Atsakovė teigė, kad ieškovė, kaip kreditorė, neteisingai elgiasi jos atžvilgiu reikalaudama priteisti ir palūkanas, nes ji yra silpnesnė pusė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 346,55 Eur skolos, 74,75 procentus sutartinių palūkanų nuo 1 000,00 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 21 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė reikalaujamos priteisti sumos neginčija, o byloje duomenų apie įsiskolinimo padengimą nėra.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė A. Č. prašo jį tenkinti, sumažinti palūkanų dydį, išdėstyti priteistą sumą dviejų metų laikotarpiui bei leisti sumokėti žyminį mokestį proceso pabaigoje jį paskaičiavus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau neneigė pačios paskolos paėmimo fakto ir skolos susidarymo, taip pat, jog susidaręs skolos grąžinimo vėlavimas, tačiau taip atsitiko dėl atsakovės ligos, jos ilgo gydymo. Šiuo atveju ieškovė neteisingai elgiasi jos atžvilgiu, reikalaudama priteisti ir palūkanas, nes ji yra silpnesnė pusė. Be to, į paskirtus teismo posėdžius atsakovė atvykti negalėjo dėl sunkios sveikatos būklės po (duomenys neskelbtini) gydymo, turėjo nedarbingumą. Apie tai pranešė teismui ir prašė priteistą sumą išdėstyti dalimis, kadangi visos sumos iš karto sumokėti neturi galimybės dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovė su priimtu teismo sprendimu nesutinka, nes jis atmetė jos argumentus, taip pat jų nevertino ir nenagrinėjo.

1.2.       Atsakovė neginčijo pačios susidariusios skolos, bet nesutiko su visa reikalavimo apimtimi, nesutiko dėl sutarties nutraukimu, apie ką ji net nebuvo informuota, ir prašė išdalinti priteistą sumą mokėti dalimis. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jos atsikirtimų. Teismas taip pat nevertino jos prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis. Ieškovės reikalavimą priteisti 74,75 procentų dydžio palūkanas teismas tenkino, su kuo atsakovė nesutinka. Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, tinkamai apie tai nepranešė.

7.       Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikto nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovė neneigia vartojimo kredito paėmimo fakto, taip pat neneigia skolos susidarymo, tačiau jos reikalavimas sumažinti / panaikinti ieškiniu prašomas priteisti palūkanas dėl ligos (silpnesnioji šalis) yra nepagrįstas. Atsakovė, sudarydama su ieškove vartojimo kredito sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, ir žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, kredito laiku negrąžino ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-416-796/2017).

2.2.       Ieškovė pažymi, jog nebuvo pasinaudota Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8 straipsnio 6 dalimi ir kreditavimo sutartis su atsakove nebuvo nutraukta. Šiuo atveju ieškovė pasinaudojo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta teise – reikalauti, kad klientas prieš kredito grąžinimo terminą sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, palūkanas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Ieškovė rėmėsi 7.5.1 straipsnyje nustatyta sąlyga.

2.3.       Iki šiol atsakovė yra atlikusi tik 2020 m. kovo 6 d. 81,46 Eur mokėjimą, vėlesnių mokėjimų atlikta nebuvo. Atsakovė nėra linkusi derėtis ir savanoriškai dengti mokėjimus, nors pačio skolos fakto ji neginčija. Atsakovė pateikė visiškai nepagrįstą skundą, kuriame nenurodo jokių svaresnių argumentų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ginčo nagrinėjimą teisme inicijavo, o pirmosios instancijos teismas jį išnagrinėjo pagal ginčo teisenai CPK nustatytas taisykles (CPK XIV skyrius). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį patenkino, teismo sprendimą surašęs su sutrumpintais motyvais. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, susijusiais su skundžiamo teismo sprendimo turinio ydingumu. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, priimtas neįvertinus jos procesiniame dokumente nurodytų atsikirtimų, t. y. teismas nevertino jos prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis, taip pat argumentų dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, nesprendė dėl sutarties sąlygų, kuriomis nustatytas palūkanų dydis.

11.       Pažymėtina, kad reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis – joje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis). Tuo tarpu teismo sprendimo turiniui su sutrumpintais motyvais (jo motyvuojamai daliai) keliami kiek kitokie reikalavimai. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra siejami su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).

13.       Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 1 346,55 Eur skolą, 74,75 procentus sutartines palūkanas nuo 1 000,00 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 21 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovės ieškinys argumentuojamas tuo, jog atsakovė netinkamai vykdo 2020 m. vasario 5 d. sudarytoje vartojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovė pasinaudojo sutartyje įtvirtinta nuostata reikalauti prieš kredito grąžinimo terminą sumokėti  visas pagal sutartį ir / ar jos priedus mokėtinas įmokas, palūkanas. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad prievolės ji tinkamai neįvykdė dėl ligos, todėl prašė taikyti sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą. Be to, atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą ir dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutartinių palūkanų dydį, teisėtumo.

15.       Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes).

16.       Vadinasi, nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo tiek dėl sutartį pažeidusios šalies galimybės vykdyti teismo sprendimą, tiek ir dėl šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų prieštaravimų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime visiškai jokių argumentų dėl ginčo esmės nėra. Apeliacinės instancijos vertinimu, svarbią reikšmę šioje byloje galėtų turėti atsakovės akcentuojama aplinkybė, ar sutarties nuostata dėl palūkanų dydžio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Įvertinus sutarties sąlygų galiojimą ir išsprendus klausimą dėl atsakovei taikomos sutartinės atsakomybės dydžio, spręstina ar nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą.

17.       Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinio patenkinimo atveju, surašydamas sutrumpintus motyvus, neatliko antrosios ginčijamo teisinio santykio šalies argumentų bei įrodymų analizės. Teismas iš esmės apsiribojo sprendimo priėmimo metu nustatytų faktinių aplinkybių aptarimu savo sprendime, t. y. sutarties sąlygų ir sutartimi mokėtinų sumų išdėstymu. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti atsakovės prieštaravimų pagrįstumą, savo išvadas argumentuoti ir jas pagrįsti bylos duomenimis, nurodyti, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi. Tokio turinio teismo sprendimas, kuriame neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų, ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, tesėtu ir pagrįstu. Be to, visiškas argumentų teismo sprendime nebuvimas neleidžia apeliacinės instancijos teismui atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar teismo išvada dėl patenkinto ieškinio reikalavimų iš tiesų yra teisinga.

18.       Nustatytas esminis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindą spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo suponuoja vertinimą apie tinkamo proceso byloje nebuvimą, todėl šis procesas pakartotinas, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nurodyto, kitų apeliacinių skundo argumentų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, turi būti sprendžiamas už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinamo klausimas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo konkrečiu atveju žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi sprendus, kad atsakovė neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atsakovė nesumokėjo. Taigi, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas kaip neaktualus.

20.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                 Egidijus Tamašauskas