Administracinė byla Nr. N575-2359/2011
Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01235-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo V. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirta 700 (septynių šimtų) litų bauda, paliko nepakeistą, o V. Š. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda V. Š. buvo skirta už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 11 d., 12 val. 40 min., Pylimų kaime, Elektrėnų savivaldybėje, vairuodamas automobilį „Ford Transit Connect“, važiavo 92 km/h greičiu, kai leistinas greitis gyvenvietėje 50 km/h, tokiais savo veiksmais viršydamas leistiną greitį iki 50 km/h ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punktų reikalavimus. Nurodė, jog nors V. Š. savo kaltės nepripažino, ji buvo įrodyta jo atžvilgiu surašytu administraciniu teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų teismo posėdžio metu duotais parodymais, V. Š. paaiškinimu ir kita bylos medžiaga. Pažymėjo, jog byloje yra greičio matuokliui „Berkut R“ Nr. 0709071, kuriuo buvo matuojamas V. Š. automobilio greitis, patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad jis yra tinkamas naudoti. Pridūrė, jog iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pažeidimą fiksavę pareigūnai L. S., V. R. ir Romas Rapčinskas buvo supažindinti su šiuo transporto priemonių greičio matavimo prietaisu, jo techniniu aprašymu ir naudojimo instrukcija bei išlaikė įskaitas, o pažeidimo padarymo dieną administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje šie pareigūnai dirbo pagal jiems pavestą tarnybinę užduotį. Konstatavo, jog įvertinus išanalizuotus įrodymus, darytina išvada, kad policijos pareigūnai V. Š. vairuoto automobilio greitį matavo teisėtai, vykdydami jiems pavestą užduotį, tinkamu naudoti matuokliu ir turėdami teisę bei mokėdami juo naudotis. Tuo tarpu V. Š. argumentus, jog greitis buvo matuojamas jo vairuotam automobiliui dar nekirtus Pylimų gyvenvietės ženklo, kur leidžiamas maksimalus greitis yra 90 km/val., arba, galbūt, tai buvo anksčiau keliu važiavusio motorolerio ar kito automobilio greitis, teismas įvertino kaip jokiais įrodymais nepagrįstus samprotavimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atmesti pareigūnų paaiškinimus, jie iš esmės tarpusavyje nesiskyrė, yra išsamūs, logiški.
II.
V. Š., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 53 – 55), kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pažeidimo dieną, važiuodamas namo, ties kelio ženklu „Pylimai“ sumažino greitį, nes žinojo, kad netolimoje sankryžoje gali stovėti policijos pareigūnai, kuriuos jis ten pastebėjo anksčiau. Mano, jog būtų nelogiška sąmoningai pažeidinėti KET, žinant, kad priešakyje patruliuoja policijos pareigūnai. Neneigia, kad jo vairuojamo automobilio greitis galėjo siekti 92 km/h, tačiau nurodo, jog tokiu greičiu jis galėjo važiuoti dar nekirtus gyvenvietės ženklo. Pažymi, jog atstumas nuo policijos pareigūnų automobilio iki minėto kelio ženklo „Pylimai“ siekė 320 metrų, o ne 500 metrų, ką klaidingai nurodo pareigūnai. Teigia, jog policijos pareigūnai 2010 m. rugpjūčio 11 d. vykdydami greičio kontrolę nepasirinko tinkamos vietos ir atstumo, kaip to reikalauja judančio objekto nustatymo instrukcijos, nustatant jį tam tikrose ribose. Pažymi, kad greičio matavimo prietaiso techninės galimybės leido fiksuoti automobilio greitį jam dar nekirtus kelio ženklo. Pateikia skaičiavimus, kurie, jo nuomone, parodo, jog atstumas iki ženklos „Pylimai“ buvo nepakankamas, siekiant išvengti greičio fiksavimo automobiliams dar nekirtus gyvenvietės ribos, bei iš kurių išplaukia, jog policijos pareigūnai automobilio „Ford Transit Connect“ greitį fiksavo dar jam nekirtus kelio ženklo „Pylimai“, t. y. ne gyvenvietės ribose. Priduria, jog kelio atkarpa nuo patruliavusių pareigūnų link Trakų, iš kurios pusės ir buvo fiksuotas jo greitis, yra lygi, ilga ir tiesi, todėl nesunkiai galima nustatyti atvažiuojančių automobilių, nekirtusių gyvenvietės ribos, greitį.
Institucija atsiliepimu į V. Š. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas V. Š. jam pateiktą skundą išnagrinėjo tinkamai, o jis apeliaciniame skunde daro prielaidas ir išvadas, kurios yra niekuo nepagrįstos ir neįrodytos, todėl tai – tik jo paties samprotavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. Š. administracinė nuobauda buvo skirta už ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 124 straipsnio 5 dalis numato, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, V. Š. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą ginčija tuo, jog jo automobilio greitis policijos pareigūnų buvo išmatuotas jam dar nekirtus Pylimų gyvenvietės ženklo, t. y. ten, kur leistinas greitis nesiekė 50 km/h.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo pagrįstą išvadą, jog V. Š. kaltė dėl ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas V. Š. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais – administraciniu teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų teismo posėdžio metu duotais parodymais. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad šie pareigūnai buvo instruktuoti, kaip dirbti su metrologiškai patikrintu (b. l. 26) greičio matuokliu „Berkut R“, išlaikė darbo su juo įskaitas (b. l. 29 – 31). Pridurtina, jog pareigūnai V. Š. daromą pažeidimą nustatė vykdydami jiems pavestą tarnybos užduotį (b. l. 27), o teismo posėdžio metu patvirtino, jog tai, kad V. Š. vairuojamo automobilio greitis buvo matuojamas jam jau pravažiavus gyvenvietės ženklą matėsi labai gerai (b. l. 41). Konstatuotina, jog atsižvelgus į šias aplinkybes bei tai, kad policijos pareigūnų parodymai apie pažeidimo nustatymo aplinkybes buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, joks šių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šių įrodymų objektyvumo, o V. Š. apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, jog jo greitis galėjo būti išmatuotas jo vairuojamam automobiliui dar nekirtus Pylimų gyvenvietės ženklo, ji vertina kritiškai. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog V. Š. apeliaciniame skunde prielaidomis grindžiami matematiniai skaičiavimai ir greičio kontrolės vykdymo schema nepaneigia minėtų objektyvių įrodymų visumos ir šių įrodymų pagrindu padarytos išvados dėl jo kaltės, nes apeliantas nėra specialistas, bet – suinteresuotas išvengti griežtos administracinės atsakomybės asmuo. Teisėjų kolegijos nuomone, jo nekaltumo neįrodo ir tai, kad jis neva žinojo apie tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotoje vietoje gali stovėti policijos ekipažas, todėl greitį viršyti būtų buvę nelogiška, nes tai tėra subjektyvus jo situacijos vertinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Romanas Klišauskas