Baudžiamoji byla Nr. 1-649-1113/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00500-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,
sekretoriaujant Laurai Jasiulienei,
dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,
kaltinamajam E. A., jo gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,
nukentėjusiajam I. M. (buv. M.) S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, iki suėmimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006 m. lapkričio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu;
2) 2007 m. rugsėjo 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;
3) 2008 m. sausio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
4) 2008 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, laisvės atėmimu 10 metų;
5) 2009 m. lapkričio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 10 metų bausme;
6) 2013 m. balandžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo 4 metams 2 mėnesiams 2 dienoms bausme;
7) 2017 m. gegužės 11 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;
8) 2017 m. gegužės 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, tarpusavyje subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių; Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi subendrintos Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. ir Vilkaviškio rajono apylinkės 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;
9) 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, tarpusavyje subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 3 mėnesiams;
10) 2022 m. spalio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams; Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
11) 2023 m. sausio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2022 m. spalio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams,
12) 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 18 parų arešto bausme; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. E. A. 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.00 val., Trakų g. 10, Šiaulių m., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia apipylė verdančiu vandeniu nukentėjusįjį I. M. (buv. M.) S., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - dešinio žasto išorinio paviršiaus ir krūtinės dešinio šono odos pirmo laipsnio terminius nudegimus.
2. Kaltinamasis E. A. teisme kaltės nepripažino. Parodė, jog jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, visi kaltinimai yra išgalvoti, jam iš nukentėjusiojo nieko nereikėjo ir nereikia. Yra pačio nukentėjusiojo pirminis pasiaiškinimas, kad jis pats apsipylė, bet besėdint sumąstė, kad būtent jis šį apipylė. Liudytojas M. K. parodė, kad su nukentėjusiuoju niekas nekonfliktavo. 2024 m. rugpjūčio 11 d. tarp jo ir nukentėjusiojo joks konfliktas nevyko, kaip ir rašė pasiaiškinime. 2024 m. rugpjūčio 11 d. vakare kameroje buvo trise, jis ir M. K. žiūrėjo televizorių. Jis nematė, ką veikė nukentėjusysis iki kalėjimo pareigūnams įeinant į kamerą, nes jis gulėjo savo lovoje, esančioje pirmame aukšte kameros kairėje pusėje arčiausiai durų, žiūrėjo į jo lovos priekyje pakabintą televizorių, jo galva buvo ten, kur nukentėjusiojo kojos. Nepamena, gal buvo kažkoks pokalbis, ar arbatą gers, kažkas tokio. Virdulys visada stovėdavo nuo įėjimo kairėje pusėje, padėtas ant stovelio, esančio ant grindų, bet, ar kas tuo metu buvo jį paėmęs, nematė, neatkreipė dėmesio. Virdulys buvo išduotas M. K., bet visi bendrai naudojo. Jis matė kaip nukentėjusysis prabėgo ir beldė į duris, prašė išvesti iš kameros. Jis klausė: „ko čia beldi, kas yra?“, teiravosi iš kur čia tas vanduo - įėjus kalėjimo pareigūnams į kamerą, grindys buvo šlapios, tačiau jis nežino kodėl, gal nukentėjusysis pats apsipylė, gal jį M. apipylė. Atėjus pareigūnams, nukentėjusysis dar jam grasino. Nukentėjusysis į tą pačią kameroje buvo įkeltas prieš 2-3 dienas, konfliktų nebuvo. Psichologinio poveikio nukentėjusiajam jis nedarė. Mano, kad nukentėjusysis jį kaltina dėl to, kad šis norėjo išeiti iš kameros. Nežino, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis norėjo išeiti iš kameros, gal yra jo draugų, gal pamatė, kad jis su M. K. ilgą laiką gyveno, jautėsi, kad jie su nukentėjusiuoju mažiau bendravo. Nukentėjusysis gerdavo (duomenys neskelbtini), tai gal su psichika negerai žmogui, nes ilgalaikis narkotikų vartojimas visiems paveikia psichiką, o jie nei vienas negerdavo (duomenys neskelbtini), jam nereikia (duomenys neskelbtini), priešingai nei sakė nukentėjusysis - jog jis prašydavo (duomenys neskelbtini) atnešti.
2.1. E. A., kai jam 2025 m. sausio 10 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kaltės klausimo nekomentavo, paaiškino, kad pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus, suprantamas; šiuo metu jis kali gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Trakų g. 10, Šiauliai; pasinaudodamas savo teise, parodymų neduos, juos duos susipažinęs su bylos medžiaga arba teismo posėdyje (1 t., b. l. 129–131).
3. Nukentėjusysis I. M. (buv. M.) S. teisme parodė, kad praėjusių metų rugpjūčio pradžioje jis buvo uždarytas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju ir dar vienu asmeniu, berods, M., vardu. Jis turėjo daug cigarečių, o šie vartojo narkotines medžiagas, buvo visokiais įmanomais būdais: manipuliavimo forma, psichologine agresija, psichologiniu spaudimu „traukiamos“ iš jo cigaretės, kad atiduotų savo noru. Spaudimo tikslas buvo jį pažeminti, kad atiduotų visas cigaretes. Ne iškarto visas, bet po truputį jis atidavinėjo tas cigaretes, gal penktą ar šeštą dieną jis suprato, kad nebegali daugiau dalinti cigarečių, pradėjo vangiai eiti į kontaktą su jais, tai prasidėjo toks gąsdinimas, kad jis eis iš tos kameros, visaip psichologiškai bandė jį palaužti. Buvo toks atvejis, kai buvo pastatytas virdulys su užvirusiu vandeniu ant jo lovos, kaip užuomina, kad apipils. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2024 m. rugpjūčio 11 d., po vakarinio patikrinimo, kuris būna apie 20 val., kai jis gulėjo savo lovoje ant pilvo, nusisukęs veidu į kameros kairės pusės sieną, galva arčiau lango, A. apipylė jį verdančiu vandeniu. Tada jis pribėgo prie kameros durų, pradėjo barškinti, kad jį išvestų iš tos kameros, nes patyrė šoką, stiprų fizinį skausmą, labai bijojo, kad dar kažko nepadarytų. Prieš tai girdėjo, kaip virė vanduo, bet galvojo, kad vėl baugina. Apipylė iš nugaros, jo nugaros dešinę pusę ir šoną, maždaug ties viduriu, bei dešinę ranką, tarp pažasties ir alkūnės. Kameroje buvo 6 gulimos vietos, jo lova buvo apatinė kairėje pusėje prie lango. Anksčiau, prieš apipilant verdančiu vandeniu, kaltinamasis ir M. tarpusavyje kalbėjo, lyg jo nebūtų kameroje, ką su juo padarys - kaip psichologinis žaidimas, kai kalba apie tave, lyg tavęs nėra, kad tu viską girdėtum. Ką konkrečiai prieš apipilant kalbėjo, neprisimena. Jis žino, kas apipylė, nes iš karto po apipylimo pašoko ir matė, kad virdulys buvo kaltinamojo rankose. Kol pašoko praėjo sekundė, jei ne mažiau. Tuo metu M. buvo prie savo lovos, kuri yra įėjus į kamerą dešinėje pusėje prie lango, kokioje pozoje ir ką šis veikė negali pasakyti. Nematė kaip kaltinamasis priėjo prie jo lovos. Kai jis buvo įkeltas į kamerą, tas virdulys jau buvo, jis buvo iki litro talpos, baltas, bet jau pageltęs, nusiimantis nuo pagrindo, laikomas įėjus į kamerą kairėje pusėje ant grindų prie metalinių durų, kur yra rozetė. Po apipylimo jam susidarė pūslės, kai pratrūko, pradėjo leisti kažkokias išskyras, tepė su tepalais, gavosi tokia kaip negyjanti žaizda. Skaudėjo apie dvi savaites, nes jam perrišimus darė, aišku, skausmas nebebuvo toks deginantis kaip tą minutę, bet vis tiek buvo nudegimo skausmas ilgą laiką, kol gijo žaizdos. Perrišimai buvo daromi Šiaulių kalėjime med. punkte, į kitą gydymo įstaigą nebuvo išvežtas. Šiuo metu tie sužalojimai yra užgiję. Liko randai ant rankos ir nugaros. Kai apipylė karštu vandeniu, jis galvojo, kaip jam pabėgti iš tos kameros. Pagavęs momentą, kai kaltinamasis pastatė tą virdulį, pribėgo prie stalo, pagriebė ant jo buvusias žirklutes, kad apsiginti, jeigu ką, ir greitai pribėgęs pradėjo belsti į kameros duris, jį dar bandė įsitempti atgal A., atseit nereikia barškinti, viskas gerai, nepergyvenk, bet greitai atidarė pareigūnai ir jį išsivedė į kitą kamerą. Nepamena, ką nurodė apie įvykį pareigūnams, bet jie patys pamatė, kad kameroje kažkas įvyko, nes matė, kad jis šlapias. Iš pradžių jis išvis nieko nenorėjo rašyti, neatsimena, ar rašė paaiškinimą. Dėl patirto didelio fizinio skausmo, šoko būsenos, stipraus adrenalino antplūdžio jam sunku perteikti kas įvyko. Kaltinamojo vardo neatsimena, dabar žino, kad A., į kamerą jis buvo perkeltas „tranzitu“, per 6 dienas jam kaltinamojo vardo žinoti nereikėjo. Daugmaž atsimena, ką nurodė apklausoje, nes tuo metu vartojo (duomenys neskelbtini). Jis nurodė pareigūnams, kad jį apipylė. Pareigūnai klausė, ar jis rašys paaiškinimą, gal neverta, visko atsitinka, nepergyvenk. Pamena tokį paaiškinimą, kad rašė, jog netyčia eidamas užkliuvo už arbatinuko laido ir apsipylė vandeniu. Taip parašė, nes nenorėjo, kad būtų keliama byla, bet po to, kalbėdamas su tyrėja, pagalvojo, jog negerai nuslėpti tai, kas įvyko iš tikrųjų. Virdulys buvo laikomas ant grindų, nors ir užkliuvęs už laido, jis niekaip negalėjo pats apsipilti, čia formaliai parašytas paaiškinimas, kad išvengti ilgesnio proceso. Tokiose įstaigose yra kriminalinė subkultūra, tai čia skaitomas kaip skundikas, jis nenorėjo būti kaip skundikas. Dėl nurodyto „E.“ gali pakomentuoti tai, kad čia kaltinamasis E. A.. Jis kaltinamojo vardo nežino, tada galvojo, kad E., dabar sužinojo, kad E.. Bet jis kalbėjo apie tą patį asmenį, kur dabar teismo posėdžio salėje yra kaltinamasis. Jis laisvėje vartojo narkotikus, kai pateko į kalėjimą, vartojo (duomenys neskelbtini), kad nebūti abstinencijos būsenos. Norint išsikelti iš kameros, reikia rašyti prašymą, turi kalbėtis su pareigūnu ir, jei yra laisvų vietų, tai jis perveda. Jis tokių prašymų nerašė. Vaizdo registratoriuje užfiksuota jo frazė „picdiec tibia būdit“, reiškia, kad kaltinamasis susilauks pasekmių už savo elgesį. Kai jis paėmė žirkles, kaltinamasis nupylė karštą vandenį į tualetą arba į kriauklę, esančius už sienelės, įpylė šalto vandens ir pastatė virdulį į jo įprastą stovėjimo vietą. Kameroje A. lova buvo iš kairės pusės, bet arčiau prie durų, M. lova - iš dešinės pusės prie lango ir iškarto prieš M. lovą, arčiau išėjimo, buvo stalas. Išeidamas iš kameros, jis matė, kad kameroje ir į jo lovą buvo primėtyta nuorūkų. Mano, kad kažkokiu momentu, tikriausiai įvertindamas savo veiksmus, kad pateisinti savo elgesį, kaltinamasis tai padarė. Kai jis atsigulė į lovą nebuvo nei vienos nuorūkos. Pačias įvykio aplinkybes, tai ką matė prisimena, bet ne tai, ką jis sakė ir kas buvo po to, nes buvo stiprus fizinis skausmas, jo širdis stipriai plakė, labai nemalonūs jausmai užplūdo.
3.1. Nukentėjusysis I. M. (buv. M.) S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis atlieka bausmę Šiaulių kalėjime, iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. gyveno gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), gyveno trise, t. y. jis, E. (pavardės nežino) ir M. (pavardės nežino). Visi trys gyveno nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. Iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. jie sugyveno gerai. 2024 m. rugpjūčio 11 d., vakare, po vakarinio patikrinimo, buvo gal apie 20:30 val., E. užkaitė virdulį, kai vanduo užvirė, E. apipylė jį verdančiu vandeniu. Kai E. jį apipylė verdančiu vandeniu, jis tuo metu buvo ant savo lovos, kuri yra įėjus į gyvenamą kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, antra nuo durų ir pirma nuo lango, pirmame dviaukštės lovos aukšte. Jis gulėjo nusisukęs į sieną, todėl nežino, ką tuo metu darė ir kurioje gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje buvo M.. Kai jį apipylė verdančiu vandeniu, jam labai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Verdantis vanduo pateko ant dešinės rankos (žemiau peties) ir ant dešinio šono bei dešinės nugaros pusės. Po to, kai jį apipylė verdančiu vandeniu, jis staigiai pašoko nuo lovos ir pagriebė nuo stalo žirkles, kad, jei jį vėl užpultų, galėtų apsiginti, nubėgo prie gyvenamosios kameros durų ir pabeldė į duris. Kadangi jis jautė stiprų fizinį skausmą, nepastebėjo, ką darė M., tik matė, kad M. buvo prie savo lovos, kuri yra prie dešinės kameros sienos. Jį E. apipylė verdančiu vandeniu, nes iki to apipylimo, „gražioje formoje“ E. prašė jo atiduoti jam priklausančius daiktus. M. S. paaiškino, ką reiškią „gražioje formoje“ – E. nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. netiesiogiai kalbėjo, t. y. sakė M.: „ką jisai darys, kai neturės cigarečių“ (kai jis (M. S.) atėjo į kamerą, geranoriškai davė 4 pakelius cigarečių E. ir 2 pakelius M.), „pamatysi, jis „išslomins“ iš kameros“ (turėjo mintyje, kad jis greitai išsiprašys iš jų gyvenamosios kameros), taip pat netiesiogiai prašė pasidalinti savo gaunamu (duomenys neskelbtini) (jis oficialiai iš medikų gauna (duomenys neskelbtini)). Jis į E. kalbas neragavo niekaip, nedavė prašomų daiktų ir nieko nesakė, nebedavė cigarečių, nedavė ir savo (duomenys neskelbtini), galvoja, kad todėl jį E. apipylė verdančiu vandeniu. Dėl to, kad E. jį apipylė verdančiu vandeniu, jis jautė stiprų fizinį skausmą ir dabar dar jaučia tą skausmą, net šiandien (pastaba - apklausa buvo atliekama 2024 m. rugpjūčio 14 d.) yra paraudimai ir nudegimų žaizdos ant jo kūno, t. y. dešinės rankos, dešinio šono ir nugaros dešinės pusės. Be to, kai buvo apipiltas verdančiu vandeniu, dar ir patyrė stiprų psichologinį šoką. Dėl patirto fizinio skausmo ir sužalojimų jis pareiškimą rašys, civilinį ieškinį, jei pateiks, tai pateiks vėliau bylos eigoje arba teisme (1 t., b. l. 21–24).
4. Liudytojas N. N. teisme parodė, kad dirba Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje (toliau ir – SVS) vyresniuoju specialistu. Prisimena, kad maždaug prieš metus, tikslaus laiko negali nurodyti, vakare, apie 20.30 val., kai jis buvo tik atėjęs į darbą, S. pasibeldė į kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) duris. Priėjus, atidarius duris, pamatė S. stovintį prie durų. Šis pasakė, kad negali čia būti, nori į kitą kamerą, vyksta kažkoks konfliktas. Pasikvietęs pagalbą, budinčiam nurodžius, S. perkėlė. Kaip suprato, vyko konfliktas su A., nes pastarasis kartu stovėjo prie durų. Nebuvo aišku, dėl kokių aplinkybių kilo konfliktas, jis pačio konflikto nematė. S. neatrodė neįprastai. Neatsimena, ar S. detaliau nurodė įvykio aplinkybes. Kadangi viskas vyko labai senai, jis nelabai ką atsimena, prašo remtis jo tarnybiniu pranešimu, jį rašė iš karto po įvykio, ten detaliau buvo parašęs. Pagarsinus liudytojo N. N. 2024 m. rugsėjo 19 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (1 t., b. l. 103–106), liudytojas nurodė, kad nieko daugiau nei pagarsinta, neprisimena. Grindys šlapios buvo per visą kamerą. Jis nematė, kad S. A. būtų bandęs traukti nuo durų atgal į kameros vidų. Jo santykiai su kaltinamuoju E. A. ir nukentėjusiuoju M. S. darbiniai, konfliktinių situacijų nebuvo nei su vienu iš jų. Mano, kad atidarius duris, arbatinukas buvo po kaire puse, stovėjo ten pat, kur ir įrastai stovėdavo. Dabar sunku pasakyti po metų laiko, kur tas arbatinukas buvo.
4.1. Liudytojas N. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Šiaulių kalėjime, yra jaunesnysis specialistas ir neturi pastovios savo darbo vietos, t. y. posto, kas kartą, kai ateina dirbti, jam paskiria postą pamainos budintis. 2024 m. rugpjūčio 11 d. pagal numatytą darbo grafiką jis dirbo nuo 19:30 val. iki 08:00 val., jis buvo paskirtas dirbti į 3-ią aukštą, 7-ą postą. Tikslaus laiko neatsimena, bet buvo neseniai pradėjęs darbą, tai galėjo būti apie 20:30 val., išgirdo beldimą į kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurioje tuo metu gyveno trys nuteistieji - M. K., E. A. ir M. S.. Priėjęs prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini), per duryse įrengtą stebėjimo akutę pasižiūrėjo ir pamatė, kad triukšmauja, šūkauja vienas ant kito E. A. ir M. S., o M. K. guli lovoje. M. S. stovėjo prie durų, o E. A. stovėjo atokiau durų, maždaug už 1-2 metrų. Jis iš karto pasikvietė per radijo ryšį pagalbą. Jam į pagalbą atėjo kolega J. S.. Jie atidarė kameros duris ir tada pamatė, jog M. S. rankose yra žirklės. Jis pareikalavo, kad M. S. mestų žirkles į koridorių, M. S. vykdė jo reikalavimus ir išmetė žirkles į koridorių ant grindų (žirklės buvo nedidelės, manikiūrinės). M. S. buvo šlapias, jis buvo išvestas į koridorių su visais daiktais. Kameros grindys buvo šlapios. Jis klausė: „ką čia padarėt“, į jo klausimą nei vienas nuteistasis nieko nepasakė. Buvo priimtas sprendimas perkelti M. S. į kitą kamerą, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jis su kolegomis nuvedė M. S. prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. pasakė, kad jam skauda šoną, nes nusiplikė vandeniu. Kitos dienos ryte M. S. buvo nuvestas apžiūrai pas medikus, kadangi vakare medikų nebuvo, o M. S. nesiprašė greitosios ar skubios medikų pagalbos. Iš medikų kabineto jis su kolegomis paėmė tepalą nuo nudegimų ir padavė M. S.. M. S. parodė skaudamą šoną (jei gerai pamena, dešinį), buvo matyti, kad šonas yra paraudęs, jokių pūslių nebuvo matyti. Ryte jis M. S. atlydėjo pas seselę, kuri jį apžiūrėjo. M. S. seselei aplinkybių, kaip apsiplikė ar kas apipylė su vandeniu, nepasakojo. E. A. ir M. K. parašė pasiaiškinimus, kad nieko nematė. M. S. pasiaiškinime parašė, kad eidamas užkliuvo ir apsipylė pats. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) arbatinukas stovėjo tik įėjus į kamerą, po kaire puse, ant lentynėlės, kuri nuo žemės yra apie 1 metrą. Kur buvo arbatinuko laidas ir padas, ant kurio statoma, kad užvirtų arbatinukas, neatsimena (1 t., b. l. 103–106).
5. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad tuo metu miegojo, užsidėjęs ausines gulėjo pirmo aukšto lovoje ir klausėsi muzikos, prašo remtis jo pirmais pasiaiškinimais, parodymais, daugiau nieko pridurti, pasakyti neturi. Neatsimena, dėl ko rašė pasiaiškinimą, kad ten žmogus su virduliu. Tas virdulys buvo suskilęs ir šis vartojo (duomenys neskelbtini), šis yra narkomanas, priklausomas ir pats sau apsipylė koją ir dabar, turbūt, pinigų nori iš žmogaus. Jo toks įsitikinimas, kad šis taip nori pasipelnyti. Jis nematė kaip šis apsipylė koją. Jis taip girdėjo, nes Kriminalinė žvalgyba kvietėsi pasiaiškinimus rašyti. Jis nežino datos, kada apsipylė, nežino, kas ten įvyko, miegojo. Nežino keliese sėdėjo tuo metu kameroje, neatsimena kokioje kameroje, nes beveik visose kamerose Šiaulių kalėjime yra buvęs. S. nepažįsta, pažįsta A.. Jis Šiaulių kalėjime buvo 2 metus 8 mėnesius, kiekvieną savaitę jiems keisdavo žmones, jautė spaudimą iš Šiaulių kalėjimo administracijos. A. jis pažįsta, yra su juo buvęs Kybartų pataiso namuose ir Šiaulių kalėjime kartu sėdėjo kokius 4-5 mėnesius vienoje kameroje. Ne vieną kartą buvo iškėlę asmenis iš jų kameros. Žino, kodėl kiti prašydavosi iškeliami iš jų kameros, nes jie visko turėdavo, o šie ateidavo nieko neturėdami, valgė jų maistą, apvogdavo. Jis žino, kad E. A. yra ramus žmogus, nieko nedaro, nėra agresyvus, galima susikalbėti, neprovokuoja. Nukentėjusysis išgerdavo daug (duomenys neskelbtini), parėjęs į kamerą knapsėdavo, jis pats galėjo apsipilti. Iš veido nukentėjusiojo nepažįsta, pavardės nežino. Ne vieną kartą yra buvę, kad žmonėms beldžiasi į tas duris, bėga iš tų kamerų, negali papasakoti aplinkybių, nes nesuvokia, apie kokią konkrečią situaciją viskas vyksta. Virdulys buvo administracijos, nes jis neturėjo su kuo vandens užsikaisti. Virdulys stovėjo ant žemės, neatsimena tiksliai, kur stovėdavo.
5.1. Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. jis kalėjo Šiaulių kalėjime kartu su E. A. ir kitu nuteistuoju, kurio vardo ir pavardės nežino, gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Vakare, tikslaus laiko nebepamena, jis gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių užsidėjęs ausines, atsitiktinai pamatė, kad pradėjo belsti kitas nuteistasis į kameros duris; jis nieko nematė ir negirdėjo, kas vyko tarp nuteistojo ir E., todėl nieko neturi ką papasakoti, nematė tarp jų jokio konflikto. Ką žinojo, parašė 2024 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinime, E. A. nieko nepadarė (1 t., b. l. 112–113).
6. Specialistas Jurgis Sakalas teisme paaiškino, kad, vadovaujantis vyresniosios tyrėjos I. Ilgūnienės 2024 m. rugpjūčio 19 d. užduotimi, iš medicininių dokumentų 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašyta specialisto išvada Nr. G-921/2024 dėl M. S. padarytų kūno sužalojimų. Buvo pateiktos dvi asmens medicininės apžiūros pažymos - 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d., kuriose buvo aprašyti M. S. nustatyti kūno sužalojimai, pažymas surašė tardymo izoliatoriaus slaugytoja V. M.. Vadovaujantis pateiktų pažymų turiniu, nustatyta, kad M. S. dešinio žasto išorinio paviršiaus ir krūtinės dešinio šono odos terminiai nudegimai, pirmo laipsnio, padaryti aukštos temperatūros poveikyje galimai kontaktuojant su karštu skysčiu ir šie sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje spręsti klausimą, ar kūno sužalojimą pasidaro pats tiriamasis nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje, tokiais atvejais pateikiama išvada, kad M. S. nustatyti sužalojimai padaryti paties nukentėjusiojo ranka pasiekiamose kūno vietose, t. y. krūtinės dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, tačiau tai nereiškia, kad teismo medicinos ekspertas galėtų tvirtinti, kad būtent pats nukentėjusysis pasidarė tuos sužalojimus. Nukentėjusysis gyvai nebuvo apžiūrėtas, gautuose medicinos dokumentuose nebuvo nurodytos pačio nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės - jis medicininės apžiūros metu slaugytojai nenurodė kokiomis aplinkybės buvo sužalotas. Krūtinė apima priekinį paviršių ir nugarą, ir šoninius paviršius. Asmens apžiūrėjimas yra viena iš ekspertizės atlikimo dalių, konkrečius atveju buvo pateikti medicininiai dokumentai, kurie yra oficialūs ir jais netikėti jam nėra pagrindo. Daugeliu atveju atliekamos teismo ekspertizės ir specialisto išvados surašomos vien iš medicinos dokumentų be paties nukentėjusiojo apžiūros, ypač, kai būna praėjęs tam tikro laiko tarpas, kai sužalojimai yra neberyškūs ir tada nebėra prasmės apžiūrinėti.
7. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo SVS jaunesniojo specialisto N. Navicko 2024 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., 20:35 val., nuteistasis M. S., laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), pabeldė į gyvenamosios kameros duris. Pažiūrėjęs per durų akutę, pamatė konfliktuojančius nuteistuosius. Iškvietus pagalbą, atidarė kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, įėjus kameroje konfliktas baigėsi. M. S. buvo perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), jam suteikta pirmoji medicinos pagalba, pastebėtas dešinio šono paraudimas. M. S. 06:25 val. buvo nuvestas į medicininę dalį apžiūrai. Įvykis fiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 31. Prie tarnybinio pranešimo pridėta medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų M. S., E. A. ir M. K. paaiškinimai (1 t., b. l. 8–15).
8. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 12 d. surašytoje slaugytojos V. M., užfiksuota, kad M. S. buvo apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 12 d., 06:25 val., nustatyti sužalojimai - dešinės pusės šono paraudimas, dešinės rankos žasto paraudimas. Asmuo sužalojimo aplinkybių neišsako (1 t., b. l. 9–10).
9. 2024 m. rugpjūčio 11 d. M. S. paaiškinime nurodyta, kad jis netyčia eidamas užkliuvo už arbatinuko laido ir apsipylė karštu vandeniu. 2024 m. rugpjūčio 11 d. M. K. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 20:50 val., jis gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, kažkas prie durų sušuko ir pradėjo daužyti į duris, todėl atėjo pareigūnai; niekas niekam nedarė ir jis nieko nematė (1 t., b. l. 11).
10. 2024 m. rugpjūčio 11 d. E. A. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 20:50 val., jis žiūrėjo savo televizorių ir išgirdo, kaip kažkas beldžia į duris ir sušuko, nei jis, nei jo kameriokas niekam nieko nedarė, kas nutiko buvusiam kameriokui, jis nežino (1 t., b. l. 12).
11. 2024 m. rugpjūčio 13 d. M. S. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) jį apipylė verdančiu vandeniu (1 t., b. l. 16).
12. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašytoje 2024 m. rugpjūčio 14 d. slaugytojos V. M., užfiksuota, kad M. S. buvo apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 14 d., nustatyti sužalojimai - dešinės pusės šono nudegimas, dešinės rankos žasto nudegimas (pakartotinai apžiūrėtas po dviejų dienų). M. S. sužalojimo aplinkybių neišsako (1 t., b. l. 17–18).
13. 2024 m. rugpjūčio 14 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad M. S., pageidaudamas pranešti apie įvykį nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 20:30 val., Šiaulių kalėjime, kuris yra adresu Trakų g. 10, Šiauliai, gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), jį E. apipylė verdančiu vandeniu, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus; prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 26–32).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 921/2024(04) nurodyta, kad M. S. dešinio žasto išorinio paviršiaus ir krūtinės dešinio šono odos terminiai nudegimai pirmo laipsnio padaryti aukštos temperatūros poveikyje, galimai, kontaktuojant su karštu skysčiu; M. S. nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2024 m. rugpjūčio 11 d.); M. S. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai; M. S. kūne mechaninių sužalojimų, būdingų griuviminei traumai, nenustatyta (1 t., b. l. 53–56).
15. 2024 m. rugpjūčio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo SVS specialistas Laimonas Vizgaila tyrimui pateikė įrašą iš vaizdo registratoriaus Nr. 31, kur užfiksuotas įvykis 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 20:35 val., Šiaulių kalėjime, gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59–61).
16. 2024 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota 2024 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo SVS specialisto L. Vizgailos tyrimui pateikto vaizdo įrašo „0000031_3120240811201538_0001“ apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą „0000031_3120240811201538_0001“ matyti jame nurodyta data ir laikas – „2024/08/11 20:08:51“, matyti atidarytos kameros durys, vidinės metalinės grotos uždarytos. Už metalinių grotų, kameroje, stovi nuteistasis M. S., toliau kameros gilumoje stovi dar vienas nuteistasis E. A.. Girdimas vyriškas balsas (pareigūno N. Navicko): „Kas buvo?“. Gilumoje stovintis E. A. sako: „Su žirklėmis puola“. Girdimas M. S. balsas (žodžiai nesuprantami). E. A. sako: „Kas ne“. Pareigūnas N. Navickas sako: „Duok čia, mesk į koridorių“. M. S. rankose turėtą daiktą pro metalines grotuotas duris išmeta į koridorių. Pareigūnas sako: „Kas čia buvo?“. M. S. sako: „Nieko nebuvo“. Pareigūnas N. Navickas raktu atrakina vidines metalines duris ir jas atidaro, užeina į kamerą. Nuteistasis E. A., stovintis kameros viduryje, sako: „Nieko, viskas gerai“. Pareigūnas N. Navickas sako: „Ką čia padarėt“, E. A. sako: „viskas ramiai, nieko nėr“. Nuteistasis M. S., stovėjęs prie vidinių grotų, praeina pro pareigūną, nueina link lango pusės. Pareigūnas N. Navickas) sako: „Ko čia mušatės“. Į kamerą įeina kitas pareigūnas, kuris sako: „Ko čia susipykot“. Nuteistasis E. A. sako: „Niekas nesimuša“. Nuteistasis M. S. laiko rankose dėžę su daiktais, praeina pro E. A. ir pareigūną J. S., sakydamas: „Tiebia pyzda budiet“, „Pyzda tiebia budiet“, ir dėžę padeda ant kameros grindų, grįžta atgal. Pareigūnas sako: „Gal į kitą kamerą?“. Pareigūnas J. S. sako: „Jo, jo“. Kitas pareigūnas, kurio nesimato, sako: „Ar yra tuščių?“. Pareigūnas N. Navickas sako: „Yra“. Pareigūnas sako: „Elektrą išsitraukit, nupurtys tas virdulys“. Pareigūnas J. S., pasisukdamas į kitą pareigūną, rankos mostu parodo bei sako: „Išsitrauk iš rozetės“. Nuteistasis E. A. stovi šalia pareigūno J. S., kitas nuteistasis M. S. vaikšto po kamerą, renkasi daiktus. Lovoje gulintis nuteistasis M. K. atsikelia, paima keletą daiktų nuo antro aukšto lovos gulto ir išneša iš kameros į koridorių ir vėl grįžta į kamerą. Pareigūnas klausia: „Viską pasiėmei, batai, tapkės, striukę, viską pasiėmei?“. Toliau nuteistasis M. S. vaikšto po kamerą, renkasi daiktus iki 20:12:16, išeina iš kameros lydimas pareigūnų. Koridoriuje pareigūnas N. Navickas klausia: „Viską pasiėmei, striukę pasiėmei? Einam su daiktais tiesiai“. Nuteistasis M. S. pasiimą dėžę su daiktais ir lydimas pareigūno eina koridoriumi, pasukę į dešinę eina toliau koridoriumi. Pareigūnas N. Navickas lydi nuteistąjį, klausia: „Kas čia buvo?“, nuteistasis M. S. atsako pareigūnui: „Nu su karštu vandeniu, karoč“, pareigūnas N. Navickas sako: „Apipylė, aptaškė, lygioj vietoj“, nuteistasis: „Nu, nu“. Nuteistasis pasideda daiktus prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) durų. Nuteistasis M. S., pareigūno lydimas, koridoriumi grįžta prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kur koridoriuje ant grindų padėti likę daiktai, juos pasiima ir vėl eina koridoriumi link kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas atrakina kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas atidaro, sako: „Į kamerą užeik ir pabūsi iki rytojaus vienas“. Nuteistasis M. S. susineša daiktus į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas užrakina duris. 20:15:39 vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 62–64).
17. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo SVS specialistės Julitos Barkauskienės 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad M. S. 2024 m. rugpjūčio 11 d., 20:35 val., buvo perkeltas iš gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio 11 d. gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomi nuteistieji M. K., E. A. ir M. S.. Šiaulių kalėjimo administracija duomenų apie išduotus elektriniu virdulius neturi. 2024 m. rugpjūčio 26 d., patikrinus nuteistojo M. K. asmeninius daiktus, buvo rastas ir paimtas elektrinis virdulys, kadangi minėtas asmuo atlieka bausmę drausmės grupėje, teisės aktų nustatyta tvarka elektrinis virdulys nepriklauso, pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 67–78).
18. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo SVS specialisto Lino Palivono 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl elektrinio virdulio“ nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas elektrinis virdulys buvo nurašytas ir sunaikintas, nes buvo techniškai netvarkingas, netinkamas eksploatuoti (1 t., b. l. 81–82).
19. 2024 m. gruodžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad pateikus nukentėjusiajam M. S. penkių asmenų nuotraukas, tarp kurių Nr. 4 buvo E. A. nuotrauka, M. S. atpažino asmenį, kurio fotonuotrauka pažymėta Nr. 4; paaiškino, kad tai nuteistasis E., jeigu gerai atsimena, jo pavardė A., kuris 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 20:30 val., po vakarinio patikrinimo ant jo užpylė verdantį vandenį iš arbatinuko; apie šį asmenį jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu; jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, nes su juo gyveno vienoje kameroje apie 5 dienas; ant šio asmens krūtinės yra tamsios spalvos tatuiruotė, kurioje pavaizduotas moters veidas (1 t., b. l. 85–92).
20. 2024 m. gruodžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad pateikus nukentėjusiajam M. S. šešių asmenų nuotraukas, tarp kurių Nr. 3 buvo M. K. nuotrauka, M. S. atpažino asmenį, kurio fotonuotrauka pažymėta Nr. 3; paaiškino, kad tai nuteistasis M., jo pavardės neatsimena; nurodė, kad su šiuo asmeniu jis atliko bausmę Šiaulių kalėjime, kartu gyveno 2024 m. rugpjūčio 11 d. vienoje kameroje su juo ir E., tuo metu, kai E. jį apipylė verdančiu vandeniu iš arbatinuko; apie šį asmenį jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu; jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, nes su juo gyveno vienoje kameroje apie 5 dienas, kažkokių ypatingų šio asmens išvaizdos bruožų neįsidėmėjo (1 t., b. l. 93–100).
21. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
22. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. A. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
23. E. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltės klausimo dėl jam šioje byloje pareikšto įtarimo, nekomentavo (Nuosprendžio 2.1 p.). Teisiamojo posėdžio metu E. A. kaltės nepripažino – nurodė, jog jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, visi kaltinimai yra išgalvoti, jam iš nukentėjusiojo nieko nereikėjo ir nereikia. 2024 m. rugpjūčio 11 d. jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo. Jis žiūrėjo televizorių, matė kaip nukentėjusysis prabėgo ir beldė į duris, prašė išvesti iš kameros. Jis klausė: „ko čia beldi, kas yra?“, teiravosi iš kur čia tas vanduo - įėjus kalėjimo pareigūnams į kamerą, grindys buvo šlapios, tačiau jis nežino kodėl, gal nukentėjusysis pats apsipylė, gal jį M. apipylė. Mano, kad nukentėjusysis jį kaltina dėl to, kad šis norėjo išeiti iš kameros. Nukentėjusysis gerdavo (duomenys neskelbtini), tai gal su psichika šiam negerai (Nuosprendžio 2 p.).
24. Kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju vienoje kameroje įvykio dieną buvęs M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis nieko nematė ir negirdėjo, kas vyko tarp nuteistojo, kurio vardo ir pavardės nežino, 2024 m. rugpjūčio 11 d. kalėjusio kartu su juo ir E. A. gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nuosprendžio 5.1, 9 p.). Teisme šis liudytojas patvirtino tuo metu miegojęs. Tačiau taip pat teigė, jog nukentėjusysis pats sau apsipylė koją ir, dabar, turbūt pinigų nori iš žmogaus (Nuosprendžio 5 p.). Įvertinęs tas aplinkybes, kad liudytojas M. K.: proceso metu nuosekliai teigė nematęs, kas vyko kameroje; dėl ilgalaikio bausmės atlikimo kartu su kaltinamuoju E. A., šis su pastaruoju yra draugiškuose santykiuose, kas neabejotinai įtakoja jo šališkumą; byloje nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė; teismas, darydamas išvadas šioje byloje nesiremia liudytojo M. K. paaiškinimais dėl galimų įvykio aplinkybių, kadangi šie liudytojo paaiškinimai nėra objektyvūs, o priešingai - akivaizdžiai paremti nuogirdomis bei prielaidomis.
25. Nukentėjusysis I. M. (buv. M.) S. teisme paaiškino, kad po vakarinio patikrinimo, kuris būna apie 20 val., kai jis gulėjo savo lovoje ant pilvo, nusisukęs veidu į kameros kairės pusės sieną, galva arčiau lango, kaltinamasis apipylė verdančiu vandeniu jo nugaros dešinę pusę, šoną bei dešinę ranką. Jis žino, kas apipylė, nes iš karto po apipylimo pašoko ir matė, kad virdulys buvo kaltinamojo rankose, tuo metu M. buvo prie savo lovos. Kol kaltinamasis nupylė karštą vandenį į tualetą arba kriauklę, esančius už sienelės, įpylė šalto vandens ir pastatė virdulį į jo įprastą stovėjimo vietą - netoli kameros metalinių durų kairėje pusėje ant grindų, jis nuo stalo pagriebė žirklutes, kad apsiginti, ir pribėgęs pradėjo belsti į kameros duris, kad jį išvestų iš tos kameros, nes patyrė šoką, stiprų fizinį skausmą, labai bijojo, kad jam dar kažko nepadarytų (Nuosprendžio 3 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog įvykio dieną rašydamas pasiaiškinimą nukentėjusysis nurodė, jog „jis netyčia eidamas užkliuvo už arbatinuko laido ir apsipylė karštu vandeniu“ (Nuosprendžio 9 p.). Teisme nukentėjusysis paaiškino, jog jis nenorėjo būti laikomas skundiku pagal įkalinimo įstaigų kriminalinę subkultūrą, todėl, siekdamas išvengti ilgesnio proceso, formaliai parašė tokį pasiaiškinimą, bet po to, kalbėdamas su tyrėja, pagalvojo, jog negerai nuslėpti tai, kas įvyko iš tikrųjų. Virdulys buvo ant grindų, nors ir užkliuvęs už laido, jis niekaip negalėjo pats apsipilti (Nuosprendžio 3 p.). Pažymėtina, jog Šiaulių kalėjimo SVS specialisto L. Vizgailos tyrimui pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, jog iš karto po įvykio nukentėjusysis patvirtino, jog buvo apipiltas karštu vandeniu (Nuosprendžio 16 p.), šias aplinkybes nukentėjusysis pakartojo ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime, 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškime bei atliekant su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus (Nuosprendžio 3.1, 11, 13, 19, 20 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis įvardino jį verdančiu vandeniu apipylusį asmenį „E.“ (Nuosprendžio 3.1 p.). Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo SVS specialistės J. Barkauskienės 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu 2024 m. rugpjūčio 11 d. gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomi nuteistieji M. K., E. A. ir M. S. (Nuosprendžio 17 p.), t. y. asmens, vardu E. nebuvo. Šie duomenys atitinka nukentėjusiojo paaiškinimą teisme, jog jis parodymus davė apie kaltinamąjį A., kurio vardo tuo metu nežinojo, tada galvojo, kad E., dabar žino, kad E. (Nuosprendžio 3 p.). Šie nukentėjusiojo paaiškinimai sutampa su asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų turiniu, kuriuose užfiksuota kaip nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino E. A., įvardydamas jį kaip nuteistąjį E. A., kuris 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 20:30 val., po vakarinio patikrinimo ant jo užpylė verdantį vandenį iš arbatinuko; apie šį asmenį jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (Nuosprendžio 19, 20 p.). Aptarti bylos duomenys vieni kitus atitinka, dera tarpusavyje. Dar daugiau - nukentėjusiojo išsamius ir nuoseklius parodymus teisme papildo ir kita bylos medžiaga – specialisto J. Sakalo paaiškinimai teisme bei specialisto išvada Nr. G 921/2024(04), kurioje konstatuota, kad M. S. nustatyti dešinio žasto išorinio paviršiaus ir krūtinės dešinio šono odos terminiai nudegimai, pirmo laipsnio, padaryti aukštos temperatūros poveikyje, padaryti vienu metu, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2024 m. rugpjūčio 11 d.), M. S. kūne mechaninių sužalojimų, būdingų griuviminei traumai, nenustatyta (Nuosprendžio 6, 14 p.). Todėl teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nepaisant to, jog rašydamas pasiaiškinimą kalėjimo administracijai įvykio dieną jis formaliai nurodė kitokias aplinkybes, tačiau teisme argumentuotai ir aiškiai pagrindė tokių savo veiksmų priežastį. Nors kaltinamasis E. A. argumentavo, kad yra nepagrįstai kaltinamas, keldamas galimas įvykio versijas (gal nukentėjusysis pats apsipylė, gal jį M. apipylė), įvardydamas tariamas nukentėjusiojo nepagrįsto jo apkaltinimo priežastis (šis norėjo išeiti iš kameros; gerdavo (duomenys neskelbtini), tai gal su psichika šiam negerai ir kt.), šie kaltinamojo argumentai laikytini tik jo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi jų nepatvirtina jokia bylos medžiaga.
26. Ištirtų duomenų pagrindu, išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog E. A. 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.00 val., Trakų g. 10, Šiaulių m., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia apipylė verdančiu vandeniu nukentėjusįjį I. M. (buv. M.) S., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - dešinio žasto išorinio paviršiaus ir krūtinės dešinio šono odos pirmo laipsnio terminius nudegimus. Šie kaltinamojo E. A. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
27. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
28. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
29. Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis E. A. anksčiau teistas 12 kartų, iš jų tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Todėl, teismo vertinimu jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
30. Kaltinamasis E. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. A. veikos padarymo metu buvo teistas 12 kartų, taip pat ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas bei kitokias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 141–167). Kaltinamasis E. A. yra vidutinio amžiaus, vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 168–170), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 173). Aptartų aplinkybių visuma, nepaisant Šiaulių kalėjimo pateiktos charakteristikos, iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį E. A., rodo, kad jis iš anksčiau paskirtų bausmių tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamajam E. A. gali būti pasiekti tik paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui – 8 mėnesius laisvės atėmimo.
31. Kaltinamasis E. A. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina su 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie pagal 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį paskirtos galutinės bausmės neatliktos dalies (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo duomenimis 2025 m. rugpjūčio 18 dienai neatlikta bausmės dalis yra 4 metai 10 mėnesių 7 dienos (2 t., b. l. 171)) pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir skirtina galutinė subendrinta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
32. Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. A. anksčiau teistas daug kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltės šioje byloje nepripažino, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, t. y. sprendžia, jog nėra pagrindo E. A. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
33. Laisvės atėmimo bausmės pradžia E. A. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 25 d. Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. A. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina.
34. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė, esanti voke prie bylos antro tomo galinio viršelio – paliktina saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, E. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie pagal 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį paskirtos neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. A. skirti galutinę subendrintą 5 (penkių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. A. pripažinti recidyvistu.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią E. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 25 d.
Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 25 d. E. A. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, esančią voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio - palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Renata Maziliauskienė