Civilinė byla Nr. e2-350-671/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02264-2023-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;    

        2.6.11.6; 3.2.6.1

                (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 5 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

dalyvaujant ieškovui M. R. S., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui,

atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Linui Kiaurakiui,

trečiajam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo J. P..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 31000 Eur skolą (avansą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. atsakovas pastatė pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. atsakovas ir ieškovas pradėjo ikisutartinius santykius dėl nurodyto pastato ir 63/400 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas1), pirkimo – pardavimo. Atsakovo reikalavimu 2021 m. liepos 26 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 31000 Eur vertės avansą. Ieškovas su atsakovu 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė už 140000 Eur, o ieškovas nupirko Turtą1. Iki sudarant pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas avansas nebuvo įskaitytas į kainą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį, todėl avansas liko nepanaudotas. Dėl šios priežasties atsakovas privalo grąžinti ieškovo sumokėtą ir nepanaudotą avansą, nes neegzistuoja jokio teisėto pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų teigti, kad atsakovas turi teisę pasilikti ieškovo sumokėtą avansą.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad 2021 m. ieškovas su atsakovu nepradėjo ikisutartinių santykių dėl Turto1 pirkimo – pardavimo. Atsakovui leidus ieškovas nuo 2021 m. gegužės mėnesio apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas pageidavo ir ketino įsigyti šį statinį ir žemės sklypą, o adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės mėnesio apsigyveno ieškovo giminaitis J. G., kuris taip pat pageidavo ir ketino įsigyti šį statinį ir žemės sklypą. Tarp atsakovo, ieškovo ir J. G. žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad atsakovas už bendrą 370000 Eur sumą ieškovui ir J. G. parduos statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo ir ieškovo, pastarojo iniciatyva, 2021 m. liepos 22 d. sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl Turto1. Sutartyje nurodyta, jog šalys patvirtina, kad šalių sutarta turto pardavimo kaina yra 180000 Eur, pirkėjas įsipareigoja po šios sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjams 31000 Eur avansą, kuris sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį yra įskaitomas į parduodamo turto kainą, 9000 Eur bus sumokama pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną, ši suma sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bus įskaitoma į parduodamo turto kainą, likusią 140000 Eur sumą pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjų atsiskaitomąją sąskaitą pagal pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovo reikalavimu ieškovas sumokėjo atsakovui 31000 Eur vertės avansą, tačiau ieškovas atsakovui nurodytą dieną avanso nesumokėjo, nes buvo susitarta, kad 31000 Eur avansą pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovui už ieškovą sumokės J. G. už 31000 Eur didesnę sumą iš atsakovo įsigydamas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas2). Tarp atsakovo ir J. G. jokia preliminari pirkimo pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, bet buvo susitarta, kad J. G. už 221000 Eur sumą, į kurią įskaityta ieškovo pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį mokėtina 31000 Eur avanso suma, iš atsakovo įsigys nurodytą Turtą2. 2021 m. liepos 26 d. J. G. ir atsakovas sudarė Turto2 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 221000 Eur sumą, į kurią įskaitytas ieškovo 31000 Eur avansas, J. G. įsigijo, o atsakovas pardavė paminėtą nekilnojamąjį turtą. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog 46410 Eur dydžio kainos dalį pardavėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui per 3 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo, likusią 174590 Eur dydžio kainos dalį įsipareigoja sumokėti pardavėjui per 20 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo. Nors ieškovas ieškinyje ir tvirtina, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovo reikalavimu ieškovas sumokėjo atsakovui 31000 Eur vertės avansą, tačiau 2021 m. liepos 26 d. atsakovui ir J. G. sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, priešingai nei teigia ieškovas, ne atsakovo, o ieškovo prašymu bei iniciatyva, siekiant išvengti pakartotinio prašymo sumokėti avansą, kuris buvo įskaičiuotas į 2021 m. liepos 26 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą 221000 Eur sumą, kurią buvo įsipareigota sumokėti, buvo parengtas bei pasirašytas 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis, nurodant, kad „A. P. iš M. R. S. pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį 2021 m. liepos 22 d. gavo 31000 Eur“. Tačiau kasos pajamų orderyje nurodyta 31000 Eur piniginė suma ieškovo atsakovui sumokėta nebuvo. Šią 31000 Eur sumą atsakovui sumokėjo J. G. pagal 2021 m. liepos 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 221000 Eur sumą įsigydamas Turtą2. Tokios 31000 Eur sumos nurodymu kasos pajamų orderyje ir jo pasirašymu ieškovas užsitikrino garantiją, kad atsakovas iš jo pakartotinai nepareikalautų 31000 Eur sumos, kurią jis įsipareigojo sumokėti atsakovui pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. 2021 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu į atsakovo sąskaitą iš J. G. sąskaitos buvo gautas 46410 Eur pavedimas bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 174590 Eur pavedimas. Įvykdžius šiuos mokėjimus, atsakovas laikė, kad ieškovas jam yra sumokėjęs 31000 Eur sumą pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Įvertinus aplinkybę, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas iš ieškovo grynaisiais gavo 9000 Eur sumą, todėl pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 140000 Eur Turto1 kaina, kas iš esmės atitinka 2021 m. liepos 21 d. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje  nurodytą šalių sutartą Turto1 pardavimo kainą – 180000 Eur. Su įsigyto Turto2 kaina bei už įsigyjamą turtą atliktais atsiskaitymais iki 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarant pirkimo – pardavimo sutartį sutiko ir pirkėjas ir pardavėjas. Kadangi ieškovas dar iki 2021 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo atsakovui už įsigyjamą turtą pervedė 140000 Eur, kas atitinka 2021 m. liepos 22 d. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą sumos atsiskaitymo tvarką, ieškovas pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį nepareiškė, nei nenurodė, kad iki sutarties sudarymo yra asmeniškai sumokėjęs 31000 Eur avansą, o atsakovui iki sutarties sudarymo mokėjimo pavedimu pervedė ne 109000 Eur, bet 140000 Eur sumą. Ieškovo pretenzijos atsakovui pradėtos reikšti tik po to, kai atsakovas atsisakė pagal ieškovo pateiktus komercinius pasiūlymus solidariai apmokėti balkonų remonto ir terasų perdarymo darbus Turte1 ir Turte2. Paminėtos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovas, patvirtina, kad ne atsakovas nepagrįstai praturtėjo, bet ieškovas nurodydamas neteisingus faktinius duomenis bei tokiu būdu klaidindamas teismą, siekia neteisėtai praturtėti ieškovo sąskaita.

Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pats kasos pajamų orderio faktas yra aiškiai bei nedviprasmiškai pripažįstamas atsakovo. Jokių aplinkybių, kurios tikrai patvirtintų, kad atsakovas iš ieškovo negavo 31000 Eur, atsakovas į bylą nepateikė. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad kasos pajamų orderis neva buvo tik garantija, kad ieškovas pakartotinai nepareikalaus 31000 Eur. Atsiliepime dėstomi argumentai yra peržengiantys ieškovo pareikšto reikalavimo ribas. Civilinės bylos nagrinėjimo ribos yra kildinamos iš 2021 m. liepos 26 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, tai yra, ar ieškovas ir atsakovas yra įvykdęs savo prievoles būtent pagal šią sutartį, o būtent, ar ieškovas tikrai yra sumokėjęs atsakovui 31000 Eur sumą. Pats preliminarios sutarties sudarymo faktas ir tai, kad abejos šalys ją pripažįsta buvus, paneigia atsiliepime dėstomus argumentus, kad jokie ikisutartiniai santykiai tarp šalių neva niekada neegzistavo. Aplinkybės, susijusios su teisiniu santykiu tarp J. G. ir atsakovo, nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas iš esmės siekia tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusią prievolę 2021 m. liepos 26 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įskaityti į prievolę, susiklosčiusią tarp atsakovo ir J. G. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Toks įskaitymas yra negalimas, nes nėra nei tarp tų pačių šalių, nei kildinamas iš tarp tų pačių šalių susiklosčiusių priešpriešinių vienarūšių prievolių ir dėl to net ir darant prielaidą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.131 straipsniui ir jį aiškinančioje teismų praktikoje numatytoms įskaitymo teisėtumo sąlygoms. Be to, atsakovas atsiliepime tendencingai nutyli dalį ginčo kvalifikavimui itin reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsakovas visiškai nenurodo, jog šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui sumokės 31000 Eur sumą pagal 2021 m. liepos 26 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ieškovui sužinojus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo parduoto besiribojančio namo kainą, ieškovas inicijavo derybas su atsakovu dėl įsigyjamo namo kainos sumažinimo, todėl buvo nutarta, kad pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo namą ieškovas iš atsakovo įsigys už 140000 Eur sumą, kurią ieškovas visą sumokės atsakovui pavedimu į banko sąskaitą ir gavęs šią sumą, atsakovas ieškovui grąžins 31000 Eur ieškovo sumokėtą sumą, kurios gavimą patvirtinta kasos pajamų orderis.

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl sutuoktinės ligos ieškojo gyvenamojo būsto pajūryje. Per skelbimą sužinojo apie atsakovo parduodamą namą (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą su atsakovu susitiko 2021 m. gegužės mėnesį. Sutarė, kad namą su žemės sklypu atsakovas parduos už 180000 Eur. Jo giminaitis J. G. namo pirkimui neieškojo, tačiau sužinojęs, kad atsakovas parduoda ne vieną namą, pasiūlė jam taip pat įsigyti būstą iš atsakovo. 2021 m. liepos 26 d. jis su atsakovu susitiko name, kurį iš atsakovo nusipirko J. G.. Paminėtą dieną jis su atsakovu pasirašė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ir grynaisiais pinigais, 100 Eur kupiūromis, atsakovui sumokėjo 31000 Eur avansą. Prieš susitikimą jis žinojo, kad tokią sumą turės sumokėti atsakovui. Kad avansas būtų sumokėtas grynaisiais pinigais, paprašė atsakovas. Šiuos pinigus jis sumokėjo iš savo lėšų, kadangi abu su sutuoktine visą gyvenimą dirbo ir taupė (grynaisiais pinigais). Tiek preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, tiek kasos pajamų orderio du egzempliorius atsivežė atsakovas. 2021 m. liepos 26 d. susitikime dalyvavo tik jis ir atsakovas. Jam buvo žinoma, kad tą pačią dieną J. G. iš atsakovo nusipirko šalia esantį namą su žemės sklypu, tačiau negali pasakyti, ar tuo metu pirkimo – pardavimo sutartis jau buvo pasirašyta. Po preliminariosios sutarties sudarymo iš šalia gyvenančio kaimyno sužinojo, kad jis panašų namą iš atsakovo dukters įsigijo už mažesnę kainą, gal apie 140000 Eur. Pradėjo derėtis su atsakovu dėl mažesnės kainos ir jis sutiko, nes labai norėjo parduoti tą namą. Jis ir atsakovas žodžiu sutarė, kad namą atsakovas parduos už 140000 Eur, kuriuos ieškovas jam perves vienu pavedimu į banko sąskaitą, o jis jam taip pat banko pavedimu grąžins grynaisiais sumokėtą 31000 Eur avansą. Tačiau atsakovas pinigų iki šiol negrąžino. Jis ne kartą ragino atsakovą grąžinti pinigus, kol galų gale atsakovas jam pasiūlė kreiptis į teismą. Į atsakovą rašytine pretenzija nesikreipė, nes sudarius pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, preliminarioji sutartis nebegaliojo ir jis tikėjosi, kad atsakovas vykdys jų žodinį susitarimą. Atsakovas norėjo, kad 140000 Eur būtų pervesti į jo banko sąskaitą, todėl pagrindinėje sutartyje nebuvo nieko nurodyta apie sumokėto avanso įskaitymą. Notarą dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pasiūlė atsakovas ir jis viską su juo derino. 2021 m. rugsėjo mėnesį sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį jis atsakovui pervedė 140000 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodė, kad atsiskaito už abu objektus, tiek namą, tiek žemės sklypą, kurie yra skirtingais adresais. Už įsigytą turtą atsiskaitė iš savo lėšų. Prieš tai jis buvo pardavęs 5 nekilnojamojo turto objektus, todėl gautos pajamos tikrai buvo didesnės nei 140000 Eur. Pagal preliminariąją sutartį numatytų 9000 Eur atsakovui jis nesumokėjo. Dėl namo ir žemės sklypo įsigijimo jis tarėsi tik su atsakovu, jokių jo, atsakovo ir J. G. bendrų susitarimų dėl dviejų namų įsigijimo ar bendros kainos nebuvo. J. G. su atsakovu tarėsi atskirai. Jis neprašė atsakovo leisti anksčiau apsigyventi planuojamame įsigyti name. Iki namo įsigijimo jis jokių mokesčių nėra mokėjęs, į namą atsikraustė gyventi po pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas jo prašė notarei pateikti jo elektroninio pašto adresą. Yra gavęs laiškų iš J. G., kuriuos persiuntė notarei. J. G. jam yra paskolinęs pinigų, kuriuos jis jam yra grąžinęs. Notarinės paskolos sutartys nebuvo sudaromos. Taip pat yra pardavęs J. G. nekilnojamąjį turtą.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad jis ir ieškovas susitarė, kad ieškovas įsigys du namus ir žemės sklypą už bendrą 370000 Eur sumą. Ieškovas visą nekilnojamojo turto įsigijimą norėjo sutvarkyti „oficialiai“, pinigus pervedant į banko sąskaitą. Jis pasakė, kad nėra jokių problemų. Susitarus, jo leidimu, 2021 m. gegužės mėnesį ieškovas su sutuoktine apsigyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pradėjo ruoštis namo pirkimui, nes jiems reikėjo banko paskolos. Po kažkurio laiko ieškovas pasakė, kad J. G. ims paskolą, kadangi jis dirba užsienyje, gauna didesnes pajamas, o jiems reikėjo kuo didesnės paskolos. Visus reikalus tvarkė ieškovas, jam atrodė, kad abu namus jis perka sau. Buvo susitarta, kad pirmojo namo, kurį įsigys J. G., kaina bus didesnė – 221000 Eur, į kurią bus įskaitytas 31000 Eur ieškovo avansas dėl jo perkamo turto. Klausė J. G., ar reikia preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau buvo nuspręsta, kad nereikia. Ieškovas dėl turto pirkimo pageidavo preliminariosios sutarties. Su draugu A. G. parengė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri 2021 m. liepos 22 d. buvo pasirašyta tarp jo ir ieškovo. Jam dėl tokių skirtingų kainų nebuvo skirtumo, nes buvo susitarimas dėl bendros abiejų namų kainos. 2021 m. liepos 26 d. pasirašius su J. G. namo ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir jį parvežus į namą (duomenys neskelbtini), ieškovas jo paklausė, ar jis jo neapgaus dėl 31000 Eur avanso. Jam tokia mintis net nebuvo kilusi, bet kadangi iš esmė jis tuos pinigus jau kaip ir buvo gavęs, nes juos po sutarties pasirašymo turėjo pervesti J. G., sutiko pasirašyti ieškovo paduotus kasos pajamų orderius. Su jais kartu taip pat buvo ir ieškovo sūnus su sutuoktine. Dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu su notare viską derino ieškovas. Jis atvažiavo tik pasirašyti sutarties. Galbūt yra vežęs notarei namo dokumentus. Prieš susitinkant pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, ieškovas jo paklausė, ar jis gali 9000 Eur turto kainos sumokėti grynaisiais pinigais. Jis sutiko, todėl sutartyje įrašyta 140000 Eur kaina, kurią nurodė ieškovas. Jam visos tokių susitarimų sąlygos tiko, nes jis pasitikėjo ieškovu ir buvo gavęs visus pinigus, dėl kurių buvo susitarta.

Trečiasis asmuo J. P. parodė, kad ji yra atsakovo sutuoktinė. Tuo metu, kai vyko gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimas jų su atsakovu santykius ištiko krizė, todėl ji jokiuose susitarimuose ir sutarčių pasirašymuose nedalyvavo. Žinojo tik, kad atsakovas abu namus turi parduoti už bendrą 370000 Eur sumą. Ieškovas turėjo sumokėti mažiau, o J. G. daugiau, nes jis turėjo gauti banko paskolą. Atsakovas sakė, kad jam nėra jokio skirtumo, nes vis tiek gaus bendrą sumą. Taip pat pamena, kad 2021 m. gegužės mėnesį ji buvo atvažiavusi adresu (duomenys neskelbtini) dėl užuolaidų siuvimo ir matė abiejuose namuose gyvenančius žmones. Vėliau sužinojo apie kasos pajamų orderį. Atsakovas sakė, kad ieškovas norėjo patvirtinimo, kad pinigai yra pervesti. Atsakovas gavo tai, dėl ko buvo susitarta, nieko daugiau. Pamena, kai vėl pradėjus gyventi kartu su atsakovu, kažkas jam paskambino ir paprašė pastatyti terasas.

Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas be pagrindo įgijo 31000 Eur, kuriuos privalo grąžinti ieškovui. Pirmiausia, tai įrodo notarine tvarka patvirtinta pagrindinė namo pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad parduodamo turto kaina yra 140000 Eur. Šių nuostatų atsakovas neginčija. Preliminarioji nurodyto turto sutartis, kuri buvo parengta paties atsakovo, sudarius pagrindinę sutartį nebeteko galios, todėl ja sutartos sąlygos sudarant pagrindinę sutartį buvo pakeistos. Realu, kad sutarta buto kaina buvo sumažinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad vėliau išaiškėjo namo trūkumai, apie kuriuos atsakovas žinojo. Kasos pajamų orderis, kuriuo atsakovas patvirtino, jog iš ieškovo gavo 31000 Eur, yra pasirašytas abiejų šalių, atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio ir šio dokumento neginčijo. Įvertinant tai, kad atsakovas yra verslininkas, aplinkybė, jog jis pasirašė kasos pajamų orderį nurodytai sumai, kuri, pasak atsakovo dar net nebuvo jam sumokėta, yra sunkiai įtikima. Liudytojas A. G. taip pat nurodė, kad pinigai orderio pasirašymo metu jau buvo sumokėti. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad iš ieškovo yra gavęs grynųjų pinigų, todėl teiginiai, kad jų santykiuose grynųjų pinigų nebuvo, yra paneigti. Byloje taip pat įrodyta, kad ieškovas turėjo pinigų sumokėti 31000 Eur grynaisiais ir kad jokių trišalių susitarimų tarp ieškovo, atsakovo ir J. G. nebuvo. Vadovaujantis teismų praktika ir tai kad, šiuo atveju sudarius pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, preliminarioji sutartis nebeteko galios, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, kuris nebuvo įskaitytas į turto kainą, remdamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškinio pagrindas yra netinkamas, o tai reiškia, kad civilinė byla iškelta klaidingai. Bylos šalis sieja sutartiniai santykiai, ką nuo pat pradžių bandė nuslėpti ieškovas. Ieškinyje nenurodęs, kad šalys buvo pasirašiusios preliminariąją turto pirkimo – pardavimo, ieškovas tik vėliau į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad šalis siejo sutartiniai santykiai. Vadovaujantis išsamia kasacinio teismo praktika, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas pasirinko netinkamą gynybos būdą, siekiant apginti neva jo pažeistas teises. Taip pat byloje esantis kasos pajamų orderis neatitinka šiam apskaitos dokumentui keliamų reikalavimų, laikytinas negaliojančiu, todėl negali patvirtinti nei jame nurodytų piniginių lėšų gavimą, nei jų sumokėjimą. Byloje negalima vadovautis ieškovo paaiškinimais dėl aplinkybių įsigyjant ginčo turtą iš atsakovo, nes jo pozicija kito su pateikiamais į bylą procesiniais dokumentais, buvo nenuosekli. Ypač atsižvelgtina į tai, kad ieškovas prašydamas teismo atidėti šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą nuslėpė savo tikrąją turtinę padėtį, bandė suklaidinti teismą, kas rodo jo nesąžiningumą. Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis susitarė dėl perkamo turto kainos sumažinimo, kas prieštarauja preliminariosios sutarties nuostatoms, jog sutartyje nurodyta turto kaina yra galutinė. Mažai tikėtina, kad atsakovas ieškovui sumažino perkamo būsto kainą apie 40000 Eur, kai iš esmės tuo pačiu metu jo giminaičiui pardavė tokį patį būstą už 221000 Eur. Susirašinėjimas su notaru patvirtina, kad J. G. perkant iš atsakovo būstą dokumentacijos tvarkyme aktyviai dalyvavo ir ieškovas. Aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl bendros abiejų namų kainos, įrodo ir tai, kad mainų sutartimi ieškovas ir J. G. perleido vienas kitam įsigytus namus. Nelogiška, kad įsigijus butą už 221000 Eur, išmainytum jį į 140000 Eur kainavusį būstą. Netgi pretenziją dėl balkonų įrengimo atsakovui ieškovas pareiškė ir J. G. vardu. Visos šios aplinkybės rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl abiejų namų pardavimo už bendrą kainą ir patvirtina atsiliepime į ieškinį išdėstytus faktus dėl avanso sumokėjimo. Visgi, jeigu teismas laikytų, jog ieškinio pagrindas yra tinkamas, ieškovas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų, kuri būtina įrodinėjant nepagrįstą praturtėjimą, t. y. ieškovo turto sumažėjimas turi atitikti atsakovo turto padidėjimą. Nors siekiant nustatyti ieškovo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį 2021 m. liepos 26 d. teismo sprendimu atsakovui nebuvo leista atlikti byloje surinktų duomenų apie ieškovo ir jo sutuoktinės finansus auditą, nurodytų duomenų analizė rodo, kad tuo metu ieškovas ir jo sutuoktinė galėjo disponuoti ne didesne nei 15500 Eur suma, todėl neturėjo pakankamai pinigų sumokėti atsakovui 31000 Eur grynaisiais. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, turėtų priimti atitinkamus sprendimų dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų.

         Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir ieškovo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šalys iki 2021 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Sutarta turto pardavimo kaina 180000 Eur. 

2021 m. liepos 26 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir J. G. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią J. G. už 221000 Eur nusipirko 171/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 31000 Eur. Kasos pajamų orderis pasirašytas abiejų šalių parašais.

2021 m. liepos 30 d. mokėjimu pavedimu J. G. atsakovui pervedė 46410 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dėkingas“. 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimu pavedimu J. G. atsakovui pervedė 174590 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „galutinis atsiskaitymas už perkamą NT adresu: (duomenys neskelbtini) “.

2021 m. rugsėjo 21 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir ieškovo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 140000 Eur nusipirko 63/400 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimu pavedimu ieškovas atsakovui pervedė 140000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už turtą adresu (duomenys neskelbtini) “.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. sausio 22 d. ieškovas ir J. G. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią J. G. paskolino ieškovui 46500 Eur iki 2018 m. kovo 22 d.

2018 m. vasario 7 d. tarp ieškovo ir B. S. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 60000 Eur pardavė B. S. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 1 d. notaro patvirtintu pakvitavimu ieškovas patvirtino, kad pagal 2018 m. vasario 7 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį jam buvo sumokėta 60000 Eur.

2021 m. sausio 26 d. tarp G. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 150000 Eur nusipirko 343/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2021 m. gegužės 31 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 171/1000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. gegužės 26 d., t. y. vertės nustatymo dieną, yra 221000 Eur.

Iš UAB „Ignitis“ rašto matyti, kad už suvartotas gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 24 d. ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo atsakovas.

2021 m. spalio 19 d. ieškovas su UAB „Palangos vandenys“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo adresu (duomenys neskelbtini), sutartį. 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovas su UAB „Ignitis“ sudarė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), sutartį.

2021 m. spalio 20 d. J. G. su UAB „Palangos vandenys“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo adresu (duomenys neskelbtini), sutartį. 2021 m. spalio 2 d. J. G. su UAB „Ignitis“ sudarė sudarė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), sutartį, o 2021 m. spalio 14 d. su UAB „Ignitis“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), sutartį.

2023 m. vasario 2 d. ieškovas atsakovui parengė susitarimą dėl nekokybiškai atliktų paslėptų darbų atlyginimo, kuriuo pasiūlė atsakovui solidariai apmokėti remonto darbus gyvenamuosiuose namuose,  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), pagal UAB „JRV Brothers“ komercinį pasiūlymą.

2023 m. birželio 3 d. tarp ieškovo, jo sutuoktinės ir J. G. sudaryta sutartis, pagal kurią J. G. perduoda ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 27/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), mainais į ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl statinio trūkumų, kuria taip pat prašo grąžinti 31000 Eur avansą.

Auditorės Jovitos Siniauskienės 2024 m. rugpjūčio 5 d. ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus nurodyta, kad 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis, vadovaujantis kasos pajamų orderių naudojimo nuostatomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme bei poįstatyminiuose dokumentuose, tokios formos ir turinio dėl jo naudojimo kaip specialaus dokumento apribojimų, negalėjo būti sudarytas ir vertinamas kaip avansinį mokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Į bylą pateikti duomenys apie ieškovo ir jo sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas bei atidarytose sąskaitose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. disponuojamas pinigines lėšas; ieškovo ir jo sutuoktinės metinės pajamų deklaracijos už 2018 m. ir pajamų mokesčių deklaracijos už 2019-2023 m.; valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ pateikti nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys apie ieškovo ir jo sutuoktinės laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teises, įregistruotas į nekilnojamuosius daiktus; VĮ „Regitra” pateikti duomenys apie ieškovo ir jo sutuoktinės laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytus sandorius dėl transporto priemonių pirkimo – pardavimo, 2021 m. liepos 23 d. J. G. ir Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės padėjėjos susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

Liudytojas A. G. parodė, kad yra atsakovo draugas. Jis pasiūlė atsakovui pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po to savo dalį žemės sklypo pardavė ir įsigijo šalia esantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kur taip pat buvo pastatytas namas. 2021 m. vasarą jis praleido šiame name ir matė, kad atsakovui priklausančiuose namuose būna ieškovas, jo sūnus su sutuoktine ir vaiku. Jis padėjo atsakovui parengti turto preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Kiek pamena, iš pradžių ieškovas žadėjo pirkti abu namus, prelinariosios sutartys buvo sudarytos ieškovo vardu, tačiau po to atsirado dar vienas pirkėjas, ieškovo giminaitis. Namo kaina buvo apie 180000 – 190000 Eur. Atsakovas taip pat į jį kreipėsi, kai ieškovas jo paprašė pasirašyti kasos pajamų orderį. Kiek žino, susiklostė tokia situacija, jog atsiradus kitam pirkėjui, reikėjo užskaityti avansą už kitą asmenį. Jie nutarė, kad nieko neatsitiks pasirašius tą kasos pajamų orderį, kadangi tai nebuvo grynųjų pinigų paėmimo kvitas, nes atsakovas jokių grynųjų pinigų nebuvo gavęs.

Liudytojas J. G. parodė, kad ieškovas yra jo dėdė. Su atsakovu susipažino prieš keletą metų, kai ieškant įsigyti nekilnojamąjį turtą, atsakovo parduodamą namą pasiūlė ieškovas. Atsakovas leido apžiūrėti būstą, net keletą kartų jame pernakvoti. Nežino, ar tuo metu kitame, šalia esančiame ir atsakovui taip pat priklausančiame name, kas nors gyveno. Su atsakovu buvo sutarta, kad turto pardavimo kaina bus tokia, kokią nustatys turto įvertintojas. Namas buvo įvertinas 221000 Eur suma. Jis su tokia kaina sutiko, jokios preliminariosios sutarties nepasirašė. Jam bankas suteikė 174000 Eur kreditą. Likusią būsto kainą sumokėjo iš savo sutaupytų lėšų. Atsakovas rekomendavo notarą sutarties parengimui, jis viską su juo ir derino. Nepamena, ar siuntė notarui paskolos dokumentus ar turto vertinimo atsakaitą. Su atsakovu dėl namo pirkimo jis tarėsi vienas pats, jokių trišalių susitarimų nebuvo, jis nieko nežino apie 31000 Eur avansą ir aplinkybes, kaip ieškovas iš atsakovo įsigijo gyvenamąjį namą. 2021 m. birželio mėnesį ieškovas banko pavedimu jam grąžino skolą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas dispozityviai pasirinko civilinių teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.242 straipsnio 1 dalyje, bei pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 31000 Eur skolą (avansą), kurią, ieškovo teigimu, be teisėto pagrindo iš jo gavo atsakovas. Ieškovas argumentuoja, kad jis atsakovui nurodytą sumą grynaisiais pinigais sumokėjo kaip avansą už perkamą nekilnojamąjį turtą, kuris nebuvo įskaitytas į notarine tvarka patvirtintoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą turto kainą, todėl yra įgytas be jokio pagrindo ir turi būti grąžintas. Atsakovas nurodo, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, šalys buvo sutarusios dėl didesnės perkamo turto kainos, nei ji nurodyta notarine tvarka patvirtintoje sutartyje, ir tarp šalių sudarytoje preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą 31000 Eur avansą žodiniu susitarimu už ieškovą sumokėjo jo giminaitis J. G., kuris taip pat iš atsakovo įsigijo nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu už būstą sumokėjo didesnę kainą. Atsakovas teigia, kad nurodyto avanso iš ieškovo nėra gavęs, todėl jis nėra praturtėjęs ieškovo sąskaita.

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota CK 6.242 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktika, jog nepagrįstas praturtėjimas, kaip prievolės atlyginti nuostolius atsiradimo pagrindas, teismo gali būti konstatuotas nustačius visas žemiau dėstomas akumuliacinio pobūdžio (būtinas jų visų be išimties egzistavimas) sąlygas: 1) atsakovas yra praturtėjęs būtent dėl ieškovo veiksmų; 2) yra atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas; 3) yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (įstatymo, sandorio ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas tebeegzistuoja pareiškiant ieškinį teisme; 6) šalis (ieškovas), kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais įstatymu leidžiamais gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse civilinėse bylose Nr. 3K-3-196/2011, 3K-3-40-690/2015, e3K-3-47-248/2017 ir kt.). Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).

Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktas; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 34 punktas, kt.). Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo santykiai. 2021 m. liepos 22 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir ieškovo buvo sudaryta preliminari Turto1 pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šalys iki 2021 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo sudaryti pagrindinę Turto1 pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, jog šalys patvirtina, kad šalių sutarta turto pardavimo kaina yra 180000 Eur, kuri yra galutinė ir nekeičiama. Sutarties 4.1.1., 4.1.2. ir 4.1.3. punktuose nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) įsipareigoja po šios sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjams (atsakovui ir jo sutuoktinei) 31000 Eur avansą, kuris sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį yra įskaitomas į parduodamo turto kainą, 9000 Eur bus sumokama pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną, ši suma sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bus įskaitoma į parduodamo turto kainą, likusią 140000 Eur sumą pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjų atsiskaitomąją sąskaitą pagal pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas. Į bylą pateiktame 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 31000 Eur. 2021 m. rugsėjo 21 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir ieškovo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 140000 Eur nusipirko Turtą1. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad sudarius preliminariąją Turto1 pirkimo – pardavimo sutartį, jis atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo 31000 Eur avansą, numatytą preliminariojoje sutartyje, tačiau sužinojus, jog šalia esantį namą atsakovas pardavė pigiau, žodiniu susitarimu buvo sutarta, jog atsakovas Turtą1 parduos už 140000 Eur, o sumokėtą avansą grąžins, pervesdamas pinigus į jo banko sąskaitą. Atsakovas su ieškovo teiginiais nesutinka ir nurodo, kad su ieškovu žodžiu buvo sutarta, jog jis pirks ne tik Turtą1, bet ir Turtą2 už bendrą 370000 Eur kainą. Kadangi būstų įsigijimui buvo būtina banko paskola, Turtą2 turėjo įsigyti ieškovo giminaitis J. G.. Šalių sutarimu buvo nuspręsta, jog 31000 Eur avansą už ieškovą sumokės J. G. atsiskaitydamas už jo perkamą būstą. Atsakovas nurodo, kad nors yra pasirašęs 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį, nėra gavęs iš ieškovo 31000 Eur avanso grynaisiais pinigais, nes avansą, pervesdamas į jo banko sąskaitą 221000 Eur už perkamą Turtą2, yra sumokėjęs J. G..

Darytina išvada, kad byloje ginčas tarp šalių iškilo dėl dviejų prieš tai išvardintų nepagrįsto praturtėjimo, kaip prievolės atlyginti nuostolius atsiradimo pagrindo, sąlygų, t. y. ar atsakovo praturtėjimui yra teisinis pagrindas ir ar yra atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, nes atsakovas nurodo, kad pagal 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį jis negavo 31000 Eur.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo teisinio pagrindo

Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas). Ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 50 punktas). Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 73 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaip nurodyta prieš tai, ieškovas nurodo, kad iš atsakovo perkamo gyvenamojo namo sutarta kaina buvo 140000 Eur, kas ir yra nurodyta notarinėje Turto1 pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovas argumentuoja, jog su ieškovu žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad ieškovas ir J. G. abu namus, t. y. Turtą1 ir Turtą2, nusipirks už bendrą 370000 Eur kainą, kas iš esmės atitinka 2021 m. liepos 22 d. preliminariojoje sutartyje nurodytą Turto1 180000 Eur kainą. Kadangi su ieškovu žodiniu susitarimu taip pat buvo nuspręsta, kad 2021 m. liepos 22 d. preliminariojoje sutartyje nustatytą 31000 Eur avansą už ieškovą sumokės J. G., notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad Turto2 kaina yra 221000 Eur. Atsakovas teigia, kad likusią 9000 Eur sumą atsakovas ieškovo prašymu sumokėjo grynaisiais pinigais prieš sudarant notarinę Turto1 pirkimo – pardavimo sutartį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir J. G. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią J. G. už 221000 Eur nusipirko Turtą2.

          2021 m. rugsėjo 21 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir ieškovo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 140000 Eur nusipirko Turtą1. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir J. G. pagal šias sutartis su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs. Šias aplinkybes įrodo ir byloje esantys 2021 m. liepos 30 d., rugpjūčio 16 d. ir rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymai. Byloje taip pat nenustatyta, kad paminėtos notaro patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys būtų nuginčytos ar negaliojančios.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Toks įrodymas ji yra tais atvejais, kai pateikiama į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai ji byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys, reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019 25 punktas).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytą kasacinio teismo praktiką, esant nenuginčytai ir galiojančiai notaro patvirtintai nekilnojamojo Turto1 pardavimo sutarčiai, įvertinus notarinės sutarties kaip oficialaus rašytinio įrodymo galią, laikytina, kad bendra parduodamo ir įsigyjamo Turto1 kaina buvo 140000 Eur, kadangi tokia turto pardavimo kaina, dėl kurios yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, yra įtvirtinta viename iš notaro patvirtintos sutarties punktų. Tol, kol šis sutarties punktas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šalys iš tiesų sulygo dėl kitokios kainos už parduodamą turtą. Nors atsakovas teigia, kad dalis Turto1 kainos, t. y. 31000 Eur avansas, buvo šalių žodiniu susitarimu įskaitytas į Turto2 pardavimo kainą, byloje tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Pažymėtina ir tai, jog notarine tvarka patvirtintoje Turto2 pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nėra jokių nuostatų apie tai, kad į sutartyje nurodytą Turto2 kainą yra įskaičiuota dalis Turto1 kainos ar avansas pagal šio turto pirkimo – pardavimo preliminariąją sutartį.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą, ginčija sutartis ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

Atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi būtent atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio išdėstytais argumentais, kad šalių sutarta Turto1 kaina buvo 180000 Eur ir ginčijamą 31000 Eur avanso sumą už ieškovą padengė J. G. sumokėdamas 221000 Eur, t. y. Turto 2 kainą ir 31000 Eur avansą už Turtą1 pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją Turto1 pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, atsakovas šiais atsikirtimais iš esmės kvestionavo 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. notaro patvirtintų sutarties sąlygų galiojimą ir teisėtumą, įrodinėjo, kad notaro patvirtintose sutartyse buvo nurodytos kainos, neatitinkančios tikrosios šalių valios ir ketinimų, taigi jomis negali būti remiamasi. Teismo vertinimu, tokie atsakovo atsikirtimai savo esme yra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kuris turėjo būti pareikštas įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. teikiant savarankišką ieškinį ar priešieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Atsakovas taip pat nurodė, kad jo išdėstytas aplinkybes apie tai, jog Turto1 kaina buvo 180000 Eur ir kad ginčijamas 31000 Eur avansas neturi būti grąžintas, patvirtina 2021 m. liepos 22 d. preliminarioji Turto1 pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas šioje sutartyje esančių sąlygų dėl Turto1 kainos ir jos sumokėjimo tvarkos neginčija, tačiau teigia, kad po šios sutarties sudarymo atsakovas žodiniu susitarimu preliminariojoje sutartyje numatytą Turto1 kainą sumažino iki 140000 Eur ir kadangi norėjo, kad visa ši suma jam būtų pervesta bankiniu pavedimu, notarinėje sutartyje nurodant Turto1 kainą 31000 Eur avansas nebuvo išskaitytas ir buvo sutarta, jog šią sumą atsakovas jam taip pat grąžins bankiniu pavedimu. Nors be ieškovo paaiškinimų byloje nėra jokių kitų įrodymų apie šį ieškovo ir atsakovo žodinį susitarimą dėl kainos sumažinimo, visgi, esant nenuginčytai notarine tvarka patvirtintai Turto1 pirkimo – pardavimo sutarčiai, vertintina, kad šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Akcentuotina ir tai, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas atsakovui sumokėjo preliminariojoje Turto1 pirkimo – pardavimo sutartyje numatytus 9000 Eur grynaisiais. Pagrindą abejoti atsakovo teiginiais dėl 9000 Eur grynaisiais pinigais ieškovui sumokėjimo sudaro ir tai, kad atsakovo apibūdintas kaip labai atsargus asmuo ieškovas paprašė jo pasirašyti 2021 m. liepos 22 d. kasos pajamų orderį dėl 31000 Eur grynaisiais pinigais sumokėjimo, tačiau sumokėdamas atsakovui 9000 Eur grynaisiais jis neprašė jokio raštiško įrodymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį.  Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nors ir buvo sudaryta pagrindinė Turto1 pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau tarp šalių sudaryta 2021 m. liepos 22 d. preliminarioji Turto1 pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įgyvendinta pagal joje nustatytas sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovui, ieškovo teigimu, pagal nurodytą preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas 31000 Eur avansas nesant tam teisinio pagrindo.

Dėl kasos pajamų orderio

Viena iš nepagrįstą praturtėjimą įrodančių sąlygų yra atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas. Ieškovas įrodinėja, jog aplinkybę, kad jo turto sumažėjimą nulėmė atsakovo turto padidėjimas, patvirtina 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad pagal 2021 m. liepos 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 31000 Eur. Atsakovas teigia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš jo 31000 Eur avansą yra nepagrįstas, nes atsakovas šių pinigų iš ieškovo negavo. Kaip nurodyta prieš tai, pasak atsakovo, šiuos pinigus jam sumokėjo J. G. pervesdamas į jo banko sąskaitą 221000 Eur, atsiskaitant už iš atsakovo perkamą Turtą2, o 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį jis pasirašė tik dėl to, jog paprašė ieškovas, nes jam reikėjo įrodymo, kad avansas yra sumokėtas. Atsakovo atstovas argumentuoja, jog nurodytas pajamų orderis yra negaliojantis, nes jis neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (šiuo metu nurodytos taisyklės nebegalioja) 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017, 27 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas), atitinkantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus.

Atsakovo atstovas kaip įrodymą, patvirtinantį, jog 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų, todėl šis dokumentas negali įrodyti nei pinigų gavimo, nei sumokėjimo, pateikė auditorės Jovitos Siniauskienės ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, kurioje nurodyta, kad 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis, vadovaujantis kasos pajamų orderių naudojimo nuostatomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme bei poįstatyminiuose dokumentuose, tokios formos ir turinio dėl jo naudojimo kaip specialaus dokumento apribojimų negalėjo būti sudarytas ir vertinamas, kaip avansinį mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Teismas, įvertinęs paminėtoje ataskaitoje išdėstytus pastebėjimus, nekvestionuoja, kad 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderis galimai neatitinka ataskaitoje nurodytų tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų. Visgi, teismo vertinimu, ataskaitoje nurodyti šio dokumento užpildymo pažeidimai nelaikytini esminiais, atsižvelgiant į tai, kad jį pasirašiusios šalys nėra verslininkai ir byloje nesant ginčo, jog kasos pajamų orderis yra pasirašytas ir šis parašas yra atsakovo. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje byloje pasisakė, kad mokėjimas pagal kasos išlaidų orderį yra sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią perduoti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas ar panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, ir jį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2021 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį pasirašė, nors jame buvo pažymėtos, atsakovo teigimu, realiai neegzistavusios faktinės aplinkybės, jog kasos pajamų orderyje nurodytą 31000 Eur avansą atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovas, nors šią sumą atsakovui banko pavedimu pervedė J. G., esant jo valios trūkumams dėl šio sandorio sudarymo, kasos pajamų orderis galėjo būti ginčijamas CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais.

Atsakovo atstovas taip pat teigia, kad atlikus ieškovo ir jo sutuoktinės banko sąskaitų analizę nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovas ir jo sutuoktinė negalėjo turėti 31000 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos, pasak ieškovo, jis sumokėjo atsakovui. Ieškovas nurodo, kad dalį grynųjų pinigų avanso sumokėjimui gavo 2018 m. kovo 1 d. pardavęs butą (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 25 d. išsigryninęs jo ir sutuoktinės banko sąskaitose buvusius pinigus. Teismo manymu, įvertinus byloje pateiktus ieškovo ir jo sutuoktinės banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti grynųjų pinigų išsiėmimas, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas 2021 m. liepos 26 d. galėjo turėti 31000 Eur grynaisiais, kurie buvo sumokėti atsakovui. Bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovas pirkdavo ir parduodavo nekilnojamąjį turtą, jo banko sąskaitose matyti intensyvus piniginių lėšų judėjimas. Darytina išvada, jog atsakovo atstovo teiginiai, kad pagal laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vykusias ieškovo ir jo sutuoktinės bankines operacijas jų sąskaitose negalėjo būti daugiau kaip 15500 Eur, nepaneigia ieškovės pateiktuose banko išrašuose esančių duomenų apie ieškovo ir jo sutuoktinės laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 25 d. išsiimtus grynuosius pinigus.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o atsakovas neįrodė turto gavimo teisėto pagrindo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 31000 Eur skola (avansas), kaip nepagrįstai gautos lėšos.

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovo veiksmais perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, turėtų priimti atitinkamus sprendimus dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų.

CPK 299 straipsnis numato, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo veiksmai perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą ir mokesčių mokėjimas nėra ginčo dalykas. Atsakovo atstovo pateiktas situacijos vertinimas savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į atitinkamas institucijas. Be to, nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, jog teismas galėtų konstatuoti, kad ieškovo veiksmuose galimai yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių. Dėl šių priežasčių, atsakovo atstovo prašymas atmestinas. Išaiškintina, kad tai neužkerta kelio atsakovui, esant pagrindui, savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas iš viso patyrė 2931 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 753 Eur žyminis mokestis ir 2178 Eur advokato pagalbos išlaidos. Ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, todėl 2931 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą (avansą) 31000 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 2931 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt vieną Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Audronė Alčauskienė