Civilinė byla Nr. e2-1982-845/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25163-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.18.1;

3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui adv. padėjėjui Ignui Žimkui,

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei UAB „Fiat Lux“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Eurotinklai“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Fiat Lux“ 6038,87 Eur skolą, 466,62 Eur kompensacinių palūkanų, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-02-11 ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ,,Eurotinklai“. Šios sutarties pagrindu ieškovei atiteko reikalavimo teisė į tuo metu susidariusią 6038,82 Eur skolą iš atsakovės UAB „Fiat Lux“. 2020-04-02 ieškovė ir UAB ,,Eurotinklai“ pasirašė priėmimo perdavimo aktą, kurio pagrindu ieškovei buvo perduotos sąskaitos - faktūros, pagal kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi su UAB ,,Eurotinklai“. Pažymėjo, kad UAB ,,Eurotinklai“ suteikė paslaugas atsakovei ir tuo pagrindu išrašė aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-12-04 išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė turėjo sumokėti UAB ,,Eurotinklai“ už suteiktas paslaugas 1343,10 Eur, o pagal 2019-11-25 sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – turėjo sumokėti 4695,77 Eur, tačiau atsakovė už jai suteiktas paslaugas pagal nurodytas sąskaitas neatsiskaitė ir liko skolinga 6038,87 Eur. 2020-04-03 ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl perleisto reikalavimo ir reikalavimo įvykdymo. Pranešimu atsakovė buvo informuota, kad ji turi sumokėti skolą per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, priešingu atveju bus kreiptasi į teismą. Nepaisant tai, atsakovė skolos nepadengė. Pažymėjo, jog ieškovė taip pat įgijo teisę į komercinėje sutartyje ir įstatyme nustatytas palūkanas, kadangi paslaugos atsakovei buvo teikiamos tikslu vykdyti verslą, todėl iš skolininko priteistina 40 Eur už skolos ikiteisminį išieškojimą. Taip pat nurodė, kad pagal sąskaitą – faktūrą 2019-11-25 Nr. (duomenys neskelbtini), terminas apmokėti už suteiktas paslaugas suėjo 2019-11-26, o pagal sąskaitą – faktūrą 2019-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini), - terminas suėjo 2019-12-05. Taigi, atsakovei laiku neįvykdžius prievolės, kyla pareiga mokėti įstatyme nustatytas palūkanas už termino praleidimą (CK 6.261 str.). Nagrinėjamu atveju konkretus palūkanų dydis nustatytas specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę į šiame įstatyme numatytas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Taigi, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., palūkanų dydis yra 8 % už kiekvieną praleistą dieną atsiskaityti pagal sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai sudaro 466,62 Eur kompensacinių palūkanų (1343,10 Eur skola x 8 proc. x 309 d. : 365 d. = 90,96 Eur, 4695,77 Eur skola x 8 proc. x 318 d. : 365 d. = 375,66 Eur).  Taip pat nurodė, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 3 str. 2 d., nustato 8 proc. dydžio metines palūkanas komercinių teisinių santykių subjektams; todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio palūkana už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė UAB „Fiat Lux“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad  atsakovė 2018-11-30 sudarytos statybos subrangos sutarties su UAB „Mitnija“ pagrindu įsipareigojo atlikti elektros tiekimo tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šių darbų atlikimui pasitelkė UAB „Eurotinklai“, kuriai atlikus dalį darbų, atsakovė 2019-10 priėmė pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą 1 292,50 Eur sumai be V. P. šį aktą išrašyta PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio mėn. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio mėn. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nebuvo pateikti tinkamai, jie nebuvo suderinti. Aiškinantis šių Aktų turinį nustatyta, kad juose nurodyti darbai neatitiko faktiškai UAB „Eurotinklai“ atliktų darbų objekte. Atsakovo UAB „Fiat Lux“ vykdančioji direktorė I. I. ne kartą žodžiu buvo nurodžiusi UAB „Eurotinklai“ vadovui, kad jis iškilusius neatitikimus Aktuose privalo suderinti su A. C., UAB „Fiat Lux“ projektų vadovu objekte (duomenys neskelbtini); tačiau UAB „Eurotinklai“ vadovas šio klausimo nesprendė ir iki 2020-01-15 neišsiaiškino su projektų vadovu A. C. atliktų darbų trūkumų, todėl Aktai liko nepasirašyti. Pažymėjo, jog A. C. vėliau dėl asmeninių priežasčių išėjo atostogų ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. kovo 15 d. nebuvo darbe. Atsakovei nesuprantama, kodėl tretysis asmuo perleido savo reikalavimus skolų išieškojimo įmonei – ieškovei.  Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eurotinklai“ atsisakė derinti Aktuose nurodytus darbus ir pasirašyti abiejų šalių valią atitinkančius atliktų darbų aktus, atsakovė 2020-09-17 el. paštu nusiuntė UAB „Eurotinklai“ adresuotą pranešimą, kuriuo atsisakė priimti UAB „Eurotinklai“ atliktus darbus pagal Aktus bei pareikalavo patvirtinti UAB „Eurotinklai“ atliktų darbų priėmimą-perdavimą sudarant galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą 3 202,40 Eur sumai. Šią 3202,40 Eur sumą sudaro 1 292,50 Eur suma pagal pirmąjį UAB „Eurotinklai“ atliktų darbų aktą sudarytą už 2019 m. spalio mėn. ir 1909,90 Eur vertės darbai, kuriuos pripažįsta atsakovė kaip UAB „Eurotinklai“ faktiškai atliktus ir atliktus tinkamai 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėn. UAB „Eurotinklai“ per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl atsakovės pateikto galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir jo nepasirašė, t. y. faktiškai atsisakė pasirašyti pateiktą aktą. Atitinkamai atsakovė galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė vienašališkai bei, remiantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, apie šio veiksmo teisines pasekmes (vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto galiojimą) raštu informavo UAB „Eurotinklai“. Be to, atsakovė raštu informavo UAB „Eurotinklai“, kad dalis UAB „Eurotinklai“ darbų 2019 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo atlikti su trūkumais, kuriuos nustatė ir objekto (duomenys neskelbtini) generalinis rangovas UAB „Mitnija“. Siekiant tinkamai vykdyti įsipareigojimus generaliniam rangovui UAB „Mitnija“, atsakovė buvo priversta UAB „Eurotinklai“ atliktų darbų trūkumus pašalinti savo iniciatyva bei savo lėšomis, šių darbų trūkumų pašalinimo kaina – 964,00 Eur be PVM. Kadangi atsakovė atsiskaitė su UAB „Eurotinklai“ pagal pirmąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (3202,40 Eur - 1292,50 Eur = 1909,90 Eur), pašalino UAB „Eurotinklai“ darbų trūkumus savo lėšomis (1909,90 Eur - 964,00 Eur = 945,90 Eur), pagal atsakovės vienašališkai sudarytą galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, likusi jos skola sudarė 945,90 Eur be PVM. Šią sumą atsakovė sumokėjo 2020-09-24, t. y. 945,90 Eur suma buvo pervesta į UAB „Eurotinklai“ banko sąskaitą be PVM, nes pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. UAB „Eurotinklai“ atliekamiems darbams buvo taikomas „atvirkštinis apmokestinimas“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Eurotinklai“ už atliktus darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad UAB „Eurotinklai“ perleido tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, t. y. susitarė su ieškove dėl reikalavimo perleidimo, kurio pradinis kreditorius UAB „Eurotinklai“ neturėjo. Pabrėžė, kad atsakovė iš UAB „Eurotinklai“ atliktų darbų nepriėmė, taip pat nepasirašė ir sąskaitų-faktūrų. Taigi atsakovei neatsirado pareiga atsiskaityti su UAB „Eurotinklai“.

Tretysis asmuo UAB „Eurotinklai“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2021-11-18 teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl ieškinio dalies pripažinimo, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į 2021-09-21 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus byloje esančius įrodymus, atsakovė pripažįsta ieškinį dalyje dėl 2 916,80 Eur priteisimo pagal 2019-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 945,90 Eur dalį pripažįstamos ieškinio sumos atsakovė sumokėjo 2020-09-24 į UAB „Eurotinklai“ sąskaitą. Šis mokėjimas buvo atliktas ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, nes mokėjimo dieną (2020-09-24) nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nebuvo pateikęs į bylą duomenų apie tai, kad 2019-11-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo pasirašyta A. C.. Likusią pripažįstamą ieškinio dalį, t. y. 1 970,90 Eur, atsakovė sumokėjo ieškovei šio pareiškimo pateikimo dieną. Tuo tarpu su likusia ieškinio dalimi nesutiko. Pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio mėn. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-12-04 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės nebuvo priimti, o ieškovė neįrodė, kad šiuose dokumentuose nurodyti darbai buvo perduoti (1 110,00 Eur be PVM sumai); be to, atsakovė, šalindama darbų trūkumus pagal 2020-07-03 defektų šalinimo darbų aktą, dėl kurio trečiasis asmuo ar ieškovė nepareiškė prieštaravimų iki vienašališko atsakovės pasirašymo, patyrė 964,00 Eur išlaidų, taisant trečiojo asmens darbų trūkumus. Be to, ieškovei negali būti priteisiama ieškiniu reikalaujama 21% PVM suma pagal PVM sąskaitas-faktūras, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. trečiojo asmens atliktiems darbams taikomas „atvirkštinis apmokestinimas“. Tai atitinkamai yra pažymėta visose PVM sąskaitose-faktūrose įrašu „Pastaba! Atvirkštinis apmokėjimas: PVM išskaito ir sumoka pirkėjas pagal PVM įstatymo 96 st. 1 dalį“, be to, trečiasis asmuo nepareiškė pretenzijų dėl 2019-10-28 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)  apmokėjimo, pagal kurią atsakovė sumokėjo 1 292,50 Eur be PVM. Taip pat atsakovė prašė teismo, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 str. 4 d., būtų atsižvelgta į ieškovės ir trečiojo asmens netinkamą procesinį elgesį, dėl ko padidėjo bylos šalių bylinėjimosi išlaidos bei pailgėjo bylos nagrinėjimas. Tai, kad nebuvo su pirminiais procesiniais dokumentais pateikta teismui 2019-11-25 PVM sąskaitas-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta A. C., yra laikoma netinkamu procesiniu elgesiu. Dėl nurodytų aplinkybių prašė priimti atsakovės dalinį ieškinio pripažinimą, kuriuo pastaroji pripažino ieškinio dalį 2 916,80 Eur sumai, o likusią ieškinio dalį prašė atmesti.

Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai į 2021-11-18 teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (šalys apie teismo posėdį buvo informuotos 2021-10-05 teismo nutartimi, joms išsiųsti prisijungimo kodai), iki posėdžio pradžios prašymų gauta nebuvo, neatvykimo (neprisijungimo) priežastys teismui nėra žinomos. Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atstovai pateikė procesinius dokumentus ir įrodymus, dalyvavo ne viename teismo posėdyje, kuriuose išdėstė savo poziciją, uždavė klausimus liudytojams. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai, ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė komentuoti tiek dėl jų išdėstytos, tiek dėl atsakovės pozicijos ir pateiktų įrodymų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir atsakovei neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą ieškovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Europos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 8 str., 246 ir 247 str. str.).

Teismo posėdyje atsakovė pripažino ieškinį dalyje dėl 2 916,80 Eur priteisimo, o likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 945,90 Eur dalį pripažįstamos ieškinio sumos atsakovė sumokėjo 2020-09-24 trečiajam asmeniui UAB „Eurotinklai“, o 1 970,90 Eur - sumokėjo ieškovei prašymo dėl ieškinio dalies pripažinimo pateikimo dieną (2021-11-17).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (subrangovas) UAB „Fiat Lux“ sudarė su UAB „Mitnija“ (generaliniu rangovu) 2018-11-30 Statybos subrangos sutartį elektros tiekimo tinklų įrengimo darbams atlikti objekte (duomenys neskelbtini). Nurodytiems darbams atlikti atsakovė pasamdė trečiąjį asmenį UAB „Eurotinklai“, tai liudija šalių paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, o būtent: tretysis asmuo UAB „Eurotinklai“ (pardavėjas) išrašė atsakovei (pirkėjai) 2019-11-25 sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  pagal 2019 m. lapkričio mėn. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) sumai - 4695,77 Eur. Nurodyta sąskaita 2019-11-27 buvo pasirašyta atsakovės darbuotojo A. C.; taip pat 2019 m. lapkričio mėn. Aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame detalizuoti darbų, atliktų objekte (duomenys neskelbtini), pavadinimai, kiekiai, apimtys ir kaina – pasirašyti tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės atstovo (nurodytą aktą pasirašė 2019-11-27 A. C.). Taip pat byloje nustatyta, kad tretysis asmuo 2019-12-04 išrašė atsakovui sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio mėn. už atliktus darbus 1343,10 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio mėn. Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame detalizuoti darbų, atliktų objekte (duomenys neskelbtini), pavadinimai, kiekiai, apimtys ir kaina; nurodyta sąskaita ir Aktas pasirašyti tik trečiojo asmens. Aplinkybę, jog tretysis asmuo vykdė darbus atsakovei patvirtina ir 2019-10-28 trečiojo asmens išrašyta atsakovei PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)  už atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), sumai – 1563,93, taip pat Aktas 2019 m. spalio mėnesio Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek sąskaita, tiek Aktas pasirašyti 2019-10-30 atsakovės atstovo A. C. 

Taip

Nustatytos aplinkybės liudija, kad ieškovė informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo ir nustatė jai terminą prievolei įvykdyti - atsiskaityti pagal sąskaitas – faktūras. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Savo nuoseklioje praktikoje kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui; tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (LAT 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad atsakovė neginčijo fakto, jog apie skolos perleidimą naujam kreditoriui buvo informuota, teismas sprendžia, kad naujasis kreditorius UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ yra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Iš pradžių atsakovė ieškinio nepripažino ir ginčijo savo prievolę atsiskaityti pagal 2019-11-25 sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-04 sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  bei jų pagrindais išrašytus aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso - 6038,87 Eur sumai. Atsakovė teigė, kad 2019-11-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2019-11 ako Nr. (duomenys neskelbtini) jos buvęs darbuotojas A. C. nepasirašė, o liudytoju apklaustas A. C. taip pat parodė, jog nepasirašė nurodytų dokumentų. Dėl šių aplinkybių atsakovė prašė skirti rašysenos ekspertizę; teismas patenkino šį prašymą ir 2021-07-16 nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę. Teisme buvo gautas 2021-09-21 Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame padaryta aiški ir kategoriška išvada, kad 2019-11-25 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2019-11 akte Nr. (duomenys neskelbtini) A. C. vardu pasirašė A. C..

Atsižvelgiant į eksperto išvadą, atsakovė pakeitė pradinę poziciją ir ieškinį pripažino iš dalies, ir tik savo prievolę pagal 2019-11-15 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šių aplinkybių atsakovė sumokėjo dalį skolos - 2 916,80 Eur, t. y. : 2021-11-17 SEB mokėjimo nurodymas Nr. 2549 patvirtina, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 1970,90 Eur, pripažindama ieškinį iš dalies (mokėjimą atliko prieš 2021-11-18 teismo posėdį) ir 2020-09-24 SEB mokėjimo nurodymas patvirtina, jog atsakovė dar 2020-09-24 sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Eurotinklai“ 945,90 Eur pagal 2020-09-16 galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą; ši skolos dalis padengta jau po ieškovės kreipimosi į teismą (2020-09-03 ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės teismo įsakymo išdavimo tvarka). Tokio pobūdžio duomenys liudija, kad atsakovė padengė tik dalį skolos pagal 2019-11-25 sąskaitą-faktūrą ir 2019 m. gruodžio aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes jie buvo išrašyti 4695,77 Eur sumai, tuo tarpu skolos pagal 2019-12-04 sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2019 m. gruodžio mėn. Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sumai - 1343,10 Eur, atsakovė nepripažino visiškai.

Atsakovė, atsisakydama atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal ginčo sąskaitas ir aktus, pateikė 2020-04-01 Defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), surašytą UAB „Mitnija“, kuriame nurodyta, jog subrangovas (atsakovė) atliko D korpuso grindinių dėžučių įrengimo darbus, tačiau buvo užfiksuoti defektai; dėl to pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą 485,03 Eur sumai, nurodydama, jog šias sąnaudas turės padengti atsakovė. 

Taip

Byloje konstatuota, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, nors rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau tai patvirtina byloje esančios sąskaitos – faktūros, aktai, liudytojo A. C. parodymai ir faktinė aplinkybė, jog atsakovė dalį skolos sumokėjo. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas CK 6.662 str., pagal kurį užsakovas privalo nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui.

Sprendžiant dėl atsakovės surašytų 2020-04-01 ir 2020-07-03 defektinių aktų bei 2020-09-16 galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto įrodomosios vertės, svarbu pažymėti, jog pagal CK 6.662 str., šalys privalo įforminti darbų priėmimą, pagal to paties straipsnio 2 d., užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų šalinimo pareikšti vėliau. Tuo tarpu iš 2019 m. lapkričio atlikto darbų akto matyti, kad darbai priimti, pretenzijų nepareikšta; tuo tarpu 2019 m. gruodžio mėn. aktas yra vienašališkai pasirašytas tik rangovo; byloje duomenų apie tai, kad šalys būtų sulygę ar aptarę atsakovės teisę reikšti reikalavimus dėl trūkumų vėliau, nėra (CPK 178 str.).

Taip

Nors atsakovė pagal 2019-11-25 sąskaitą ir aktą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo tik už dalį atliktų darbų ir pateikė defektinius aktus, teismas, spręsdamas ar tretysis asmuo tinkamai atliko darbus, vadovaujasi liudyto A. C. parodymais, kuris buvo darbų vadovu ir tiesiogiai dalyvavo trečiojo asmens atliktuose darbuose. Šiame kontekste teismas negali ignoruoti A. C. parodymų apie tai, kad jis patvirtino, jog tai, ką priėmė buvo atlikta kokybiškai; šiuos parodymus patvirtina ir A. C. parašai ant 2019-11-25 sąskaitos ir akto; tuo tarpu sprendžiant dėl 2019 m. gruodžio mėnesio sąskaitos ir akto, svarbu pažymėti, jog A. C. pripažino aplinkybę, kad tretysis asmuo atliko šiame akte nurodytus darbus - pjovė grindines dėžutes ir patvirtino, kad tretysis asmuo prašė patvirtinti atliktų darbų aktą, bet jis pasakė, kad išeina iš atsakovės įmonės; vėliau A. C. parodė, kad jis nepasirašė 2019 m. gruodžio sąskaitos ir akto, nes jo nepakvietė į objektą priimti darbų, nors pripažino, kad trečiojo asmens atstovas M. Š. jam tikrai skambino per atostogas.

Be to, sprendžiant dėl 2019 m. gruodžio sąskaitos ir akto, teismas įvertina ir liudytojos I. I. parodymus apie tai, kad ji atsakovė įmonėje dirba nuo 2008 m. vykdančiąja direktore ir jai M. Š. paskambino sausio mėnesį dėl gruodžio mėnesio sąskaitos, tačiau ji nukreipė į kitą asmenį. Ji parodė, kad defektinį aktą iš UAB „Mitnija“ gavo 2020 m. balandžio mėnesį. Taigi, esant tokio pobūdžio parodymams, teismas sprendžia, jog tretysis asmuo darbus atliko ir pagrįstai prašė pasirašyti gruodžio mėnesio sąskaitą ir aktą, tačiau atsakovės darbuotojas A. C. darbų nepriėmė, nors pripažino, kad M. Š. jam tikrai skambino; pagrindinė A. C. nurodyta priežastis – tretysis asmuo nepakvietė  jo į objektą priimti darbų, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad CK 6.662 str. reikalauja iš užsakovo nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Byloje faktas, kad tretysis asmuo informavo A. C. apie atliktą darbą, konstatuotas; juolab, kad liudytojas neginčijo fakto, kad M. Š. jam skambino dėl sąskaitos ir akto; be to, aplinkybė, kad darbai buvo atlikti patvirtino ir liudytoja I. I., kuri paliudijo, kad Mindaugas skambino dėl gruodžio sąskaitos, tačiau ji nukreipė į kitą asmenį.

Be to, teismas įvertina ir trečiojo asmens atstovo M. Š. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje. Jis paaiškino, kad įmonės vadovo pareigas eina beveik penkerius metus; A. C. paprašė jo įmonės atlikti tam tikrus darbus, nes atsakovė turėjo įsipareigojimus UAB „Mitnija“; darbus atliko dalimis, ne pagal projektą, o pagal „juodraščius“, kuriuos pateikdavo A. C., aktai buvo surašomi pagal faktą. Patvirtino, kad A. C. kiekvieną mėnesį priiminėjo darbus pagal aktus, juos pasirašydavo arba patvirtindavo žodžiu; dėl 2019 m. gruodžio mėn. akto paaiškino, kad A. C. jam patvirtino, jog darbus priėmė ir aktą pridavė buhalterijai. Jis nuolat prašė pasirašyti akto, bet A. C. atidėliojo, teigdamas, kad išvykęs ir pasirašys jį vėliau, tačiau pastarasis išėjo iš darbo kovo mėnesį. Paaiškino, kad skambino 6-8 kartus A. C., kas dvi savaites. Išanalizavus šiuos trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, teismas neturi pagrindo jais netikėti, nes jie yra patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, A. C. parodymais ir jų nepaneigia bylos duomenys. Tokio pobūdžio nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrindą teismui spręsti, kad tretysis asmuo siekė perduoti darbus ir jis veikė aktyviai, tuo tarpu atsakovės darbuotojai vengė darbus priimti ir pasirašyti sąskaitą bei aktą per protingus terminus.

 Pažymėtina, jog vertinant sutarties vykdymą, analizuojami ir vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip; taip pat vertinama kaip šalys bendradarbiavo, vykdydamos sutartį. Byloje konstatuota, jog tretysis asmuo vykdė rangos darbus atsakovei objekte, dėl kurių šalys sulygo žodžiu. CK 6.691 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Pažymėtina, jog atsakovė yra įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla, tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, todėl laikytina, kad ji žinojo arba privalėjo žinoti, jog, nesant pastabų dėl darbų kokybės atliktų darbų perdavimo akte, kuris buvo dvišalis (2019 m. lapkričio mėn. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovei nevykdant CK 6.662 str. pareigos – nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (atsakovė vengė pasirašyti 2019-12-04 sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2019 m. gruodžio mėn. aktą Nr. (duomenys neskelbtini),- tenka jos netinkamų veiksmų ar nepakankamo veikimo pasekmės, o būtent - šioje byloje - vienašalio akto sudarymo pasekmės.  

Taigi, teismas išanalizavęs ir įvertinęs liudytojų parodymus, trečiojo asmens atstovo paaiškinimus santykyje su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad tretysis asmuo darbus atliko tinkamai. Tai patvirtina liudytojo A. C. parodymai, jo pasirašyti 2019 m. lapkričio sąskaita ir aktas bei pripažinimas, kad rangovas darbus, nurodytus 2019 m. gruodžio mėn. akte, atliko. 

Taip

Taigi iš įstatyminio reguliavimo seka, kad užsakovė (atsakovė) turėjo pareigą priimti darbus nedelsiant, tačiau byloje esanti įrodymų visuma liudija, kad atsakovė vengė forminti darbų priėmimą ir pasirašyti 2019 m. gruodžio sąskaitą bei aktą. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio mėnesio sąskaita ir aktai pasirašyti, pretenzijų dėl darbų kokybės ir jų trūkumų nepareikšta, todėl šie darbai atlikti tinkamai ir atsakovei kyla pareiga visiškai už juos atsikaityti; tuo tarpu atsakovės pateikti defektiniai aktai, surašyti po 4 ir 6 mėnesių nuo darbų atlikimo, vertintini kaip siekis išvengti prievolių vykdymo. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio mėn. sąskaita ir aktas yra trečiojo asmens vienašališkai surašyti, tačiau juose aiškiai nurodyta, kokius darbus rangovas atliko; šių darbų atlikimo faktą patvirtino ir liudytojas A. C., tačiau pastarasis atidėliojo darbų priėmimą, žadėjo dokumentus pasirašyti, tačiau vėliau išėjo iš darbo.

Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas atmeta atsakovės teiginius kaip nepagrįstus, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, o pagal 2019 m. gruodžio mėn. aktą – nebuvo perduoti atsakovei.

Pagal

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais; CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovė pažeidė prievolės vykdymo terminus (ji atsiskaitė iš dalies su ieškove tik po kreipimosi į teismą dienos), iš jos, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įst. 2 str. 5 d., priteistinos 8 proc. kompensacinės palūkanos, t. y. 466,62 Eur (pagal ieškovės paskaičiavimą: 1343,10 Eur skola x 8 proc. x 309 d. : 365 d. = 90,96 Eur, 4695,77 Eur skola x 8 proc. x 318 d. : 365 d. = 375,66 Eur).

Taip

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį patenkino iš dalies, tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, svarbu pabrėžti, kad atsakovė dalį skolos padengė trečiajam asmeniui 2020-09-24, t. y. jau po to, kai ieškovė pasikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo, o kitą dalį - prieš pat teismo posėdį - 2021-11-17. Pagal CPK 93 str. 4 d., teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovė nuo pat pradžios laikėsi pozicijos, kad 2019 m. lapkričio mėn. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio mėn. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaitos atsakovei nebuvo pateikti tinkamai, jie nebuvo suderinti (tai nurodyta atsakovės atsiliepime); be to, teismo posėdžiuose taip pat buvo teigiama, kad nurodyti dokumentai nebuvo pateikti, atsakovei nebuvo žinoma apie tai. Pabrėžtina, kad prieš skiriant ekspertizę, tretysis asmuo pateikė ginčytinų dokumentų originalus su A. C. parašais, tačiau net ir tuomet atsakovė neigė šių dokumentų autentiškumą, prašė skirti rašysenos ekspertizę. Taigi pačios atsakovės elgesys nagrinėjamoje byloje sąlygojo ekspertizės išlaidas, tik atsakovės pasirinkta nesąžininga gynybinė versija, kurią teismas vertina kaip siekį bet kokiu būdu išvengti prievolių vykdymo, - lėmė bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį byloje, dėl ko atsakovei kyla neigiamos turtinės pasekmės. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad tretysis asmuo elgėsi nesąžiningai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog bylinėjimosi išlaidas lėmė nesąžiningas atsakovės elgesys, todėl jos patirtos išlaidos nepriteistinos. Tuo tarpu ieškovei priteistina jos patirtos atstovavimo išlaidos, t. y. 280 Eur, kurios yra protingos ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 93 str., 98 str.). Taip pat iš atsakovės priteistinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 36 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 146 Eur žyminis mokestis už ieškinį, iš viso – 182 Eur (CPK 93 str.).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 16,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Fiat lux“, j. a. k. 124853278, ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, j. a. k. 304861942, naudai 3122,07 Eur skolos, 466,62 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso – 3588,69 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 69 euro centus), 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (3588,69) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Fiat lux“, j. a. k. 124853278, trečiojo asmens UAB „Eurotinklai“, j. a. k. 302547117, naudai 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Fiat lux“, j. a. k. 124853278, į valstybės biudžetą 16,99 Eur (šešiolika eurų ir 99 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Lijana Le Huede