Civilinė byla Nr. e2-185-826/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00556-2016-2

                         Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11;

3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis,

sekretoriaujant K. P.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. V. (A. V.),

atsakovui A. R., jo atstovei advokatei V. Š.,

atsakovei R. M., atstovaujančiai ir UAB „Redesa“, R. M. ir UAB „Redesa“ atstovui advokatui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Aftalitana“ ieškinį atsakovams A. L., A. R., R. M. ir UAB „Redesa“ dėl žalos atlyginimo ir

n  u  s  t  a  t  ė:

1. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės BUAB „Aftalitana“ ieškinys atsakovams A. L., A. R., R. M. ir UAB „Redesa“ dėl žalos atlyginimo.
2. Ieškiniu yra prašoma:
1. Priteisti solidariai iš atsakovų A. L., R. M., A. R. 2 820 648,13 Eur žalos atlyginimą.
2. Priteisti solidariai iš atsakovų A. L., R. M. ir UAB „Redesa“ 4 549 530,94 Eur žalos atlyginimą.
3. Priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. iškėlė atsakovei bankroto bylą. Bankroto administratoriui atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad UAB „Aftalitana“ direktorius, vyr. buhalterė R. M. ir UAB „Redsesa“ netinkamai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, vykdė darbo sutartis ir apskaitos tvarkymo sutartis. Dėl atsakovų netinkamų pareigų vykdymo ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovai.
4. A. L., kaip ieškovės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu jo, kaip vadovo, pareigų atlikimu, darbo bei buhalterinės apskaitos organizavimu, t. y. atsakovas elgėsi netinkamai, disponavimu jam ieškovės patikėtomis lėšomis, t. y. lėšomis, paimtomis iš kasos, išgrynintomis iš ieškovės banko sąskaitos ar gautomis už ieškovei priklausančio turto (automobilių) realizavimą, atsiskaitydamas su kitais ūkio subjektais nepasirūpino jokiais šias finansines operacijas patvirtinančiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tokiu būdu sąmoningai siekdamas, kad niekas negalėtų išsiaiškinti, kur ieškovės lėšos atsidūrė, t. y. pasisavino ieškovei priklausantį turtą. Taip pat A. L. būdamas atsakingas už kasos darbo organizavimą nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų patvirtinta ieškovės darbuotojų atliekamų grynųjų piniginių operacijų apskaitos tvarka. Kaip yra nurodyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) išvadoje, A. L. 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur) ir darbuotojo A. R. 9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur) dydžio sumų sumokėjimas ūkio subjektams nėra patvirtintas jokiais apskaitos dokumentais, dėl to negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kokiam tikslui buvo panaudotos nurodytos lėšos, t. y. ar ieškovės veiklai vykdyti, ar galbūt šios lėšos buvo pasisavintos atsakovų. Atsižvelgiant į tai, A. L., kaip ieškovės vadovui, dėl netinkamo jam numatytų pareigų vykdymo kyla civilinė atsakomybė.
5. UAB „Redesa“ atsakomybė kyla kaip subjektui, tvarkiusiam ieškovės buhalterinę apskaitą, už netinkamą apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – LR BAĮ) bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas. Taip pat UAB „Redesa“ neteisėti veiksmai pasireiškė ir netinkamu pareigų pagal su ieškove sudarytą sutartį vykdymu. Pagal sudarytos apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 7/11/01 2.4 p. atsakovė UAB „Redesa“ įsipareigojo tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, pildyti reikiamus apskaitos registrus, garantuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal pateiktus apskaitos dokumentus. Pagal 2.5 p. – tvarkyti skirtų parduoti prekių sandėlio apskaitą. Atsakovė UAB „Redesa“ pagal apskaitos tvarkymo sutarties 6.1 p. įsipareigojo nešti visišką atsakomybę už buhalterinių įrašų teisingumą, finansinės, statistinės ir mokestinės atskaitomybės parengimą ir pateikimą laiku.
6. R. M., kaip ieškovės samdomos darbuotojos, neteisėti veiksmai yra vertinami darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 35 str. numato, kad darbdaviai, darbuotojai įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykle bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Pagal LR DK 228 str. darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas. Taip pat pabrėžtina, jog R. M. elgesys prieštarauja bendram bonus pater familia principui.
7. Atsakovų R. M. bei UAB „Redesa“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog abu atsakovai, būdami atsakingi už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą (R. M. buvo ieškovės vyr. finansininkė bei ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB „Redesa“ vadovė), nesilaikė LR BAĮ numatytų pareigų finansines operacijas forminti įstatyme numatytais dokumentais (LR BAĮ 14 str., 11 str.), dėl to negalima nustatyti ieškovės veiklos rezultatų ir to, ar ieškovės lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Kaip jau buvo minėta, LR BAĮ 11 str. 1 d. numato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (LR BAĮ 14 str. 2 d.). Šiuo atveju, kaip yra konstatuota FNTT išvadoje, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. vyr. buhalterė R. M. ir nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Redesa“, būdamos atsakingos už UAB „Aftalitana“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įrašų teisingumą, nenustatė atskaitingų asmenų atliekamų piniginių operacijų tvarkos, kas taip pat yra vertinama kaip jų neteisėti veiksmai.
8. A. R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas atskaitingu asmeniu, gavęs turtą ir pinigines lėšas, vykdydamas operacijas su ieškovės grynaisiais pinigais be jokių tai patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų, faktiškai iššvaistė ieškovei priklausantį turtą. Atsakovui A. R. atsakomybė kyla pažeidus LR DK 35 str. bei 228 str. nuostatas – pareigą laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, tausoti darbdavio turtą. Taip pat A. R. veiksmai yra vertintini kaip neteisėti pažeidus bonus pater familia principą, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą, kuriame sakoma, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
9. Faktą, kad atsakovas A. R. buvo paskirtas atskaitingu asmeniu, patvirtina išvadoje laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. vyr. buhalterės R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Redesa“ nurodyti duomenys apie pinigines lėšas, kuriomis disponavo atsakovas A. R. ir kurias išmokėjo be jokių apskaitos dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimą. Nurodyti duomenys užfiksuoti ir FNTT išvadoje.
10. Visų atsakovų bendri bei iš anksto suplanuoti veiksmai turėjo įtakos žalai ieškovei atsirasti. A. L., kaip ieškovės vadovas bei asmuo, atsakingas tiek už ieškovės kasdieninės veiklos organizavimą, tiek už apskaitos tvarkymo organizavimą, turėdamas pareigą informuoti buhalterį apie pinigines operacijas ir užtikrinti, kad apskaitos dokumentai būtų tvarkomi ir saugomi laikantis teisės aktų reikalavimų, savo pareigų neatliko, neužtikrino, kad apskaita būtų tvarkoma tinkamai ir piniginės lėšos būtų išmokamos tik pagal juridinę galią turinčius apskaitos dokumentus. Tiek atsakovas A. L., tiek atsakovės vyr. finansininkė R. M. bei jos valdoma bendrovė UAB „Redesa“, tiek atskaitingas asmuo A. R., turėdami pareigą atsiskaityti už gautas pinigines lėšas, priklausančias ieškovei, siekdami pasisavinti ieškovės lėšas, susitarę, bendrais veiksmais padarė ieškovei žalos, t. y. pasisavino ieškovei priklausantį turtą, o kad niekas negalėtų atsekti, kur ieškovės lėšos buvo iššvaistytos, t. y. per kokius konkrečiai subjektus tos lėšos buvo pasisavintos, atsakovai sąmoningai netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą bei neformino jų atliekamų operacijų apskaitos dokumentais. Atsižvelgiant į tai, atsakovai A. L., R. M. ir UAB „Redesa“ yra solidariai atsakingi dėl 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur) dydžio žalos atsiradimo, o atsakovai A. L., R. M., UAB „Redesa“ ir A. R. yra solidariai atsakingi dėl 9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur) dydžio žalos atsiradimo.
11. Nors R. M. bei A. R. yra samdomi ieškovės darbuotojai ir jų atsakomybė pagal LR DK 254 str. yra ribojama, t. y. gali būti ne didesnė negu jų trys mėnesiniai atlyginimai, tačiau LR DK 255 str. 1 d. 1 p. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. Šiuo atveju, kaip jau yra nurodžiusi ieškovė, nuostoliai ieškovei buvo padaryti visų atsakovų, tarp jų ir R. M. bei A. R., bendrais tyčiniais veiksmais. Visi atsakovai sąmoningai nusprendė pasisavinti ieškovės lėšas, tai įrodo faktas, jog su R. M. bei A. R. nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tokiu būdu užkertant kelią ieškovei prisiteisti tiesiogiai iš asmenų padarytos turtinės žalos atlyginimą. R. M. savo, kaip ieškovės vyr. finansininkės, atsakomybę apribojo veikdama neva per juridinį asmenį UAB „Redesa“. Tai, jog visi atsakovai siekė per A. R. kaip ieškovės darbuotoją pasisavinti lėšas, ieškovės vertinimu, taip pat patvirtina tai, jog šiuo metu A. R. vardu yra užregistruota apie 20 transporto priemonių. Tačiau dar neaišku, kiek jų yra realizuota, o kiek realiai valdoma. Ieškovės vertinimu, bendri visų atsakovų, tarp jų ir ieškovės samdomų darbuotojų R. M. bei A. R. veiksmai yra vertinami kaip bendri bei tyčiniai, kuriais dėl netinkamo ieškovės piniginių lėšų panaudojimo ir buhalterinės apskaitos netvarkymo yra padaryta  žala. Todėl R. M. ir A. R. atsakomybė negali būti ribojama.
12. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į gautą ieškinį, prašė ieškinio netenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra darbuotojas, todėl jo atsakomybė yra ribota. Nurodė ir tai, kad UAB „Aftalitana“ skolingas nėra, jis nėra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymą. Iš pateiktos specialisto išvados nustatyta, kad darbdavys neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo ir dokumentų išsaugojimo. Specialisto išvadoje nėra konstatuoti jokie neteisėti jo veiksmai, jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo. Ieškovės argumentas, kad jis pasisavino bendrovės lėšas, nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
13. Atsakovės R. M. ir UAB „Redesa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti (T. 1 b. l. 98–102). Nurodė, kad šioje byloje neįrodyta, kad galbūt bendrovei padaryta žala yra dėl R. M. ir UAB „Redesa“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Ieškovė neįrodė R. M. ir UAB „Redesa“ neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Visos sumos, nurodytos ieškinyje, buvo skirtos atsiskaityti už gautus automobilius. Per visą laikotarpį bendrovė negavo jokios pretenzijos ar ieškinio. Iš ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos buvo perkami automobiliai, kurie vėliau buvo parduodami, juos pardavus, buvo atsiskaitoma su buvusiais pardavėjais. Tai, kad galbūt kai kurios operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą, nepaneigia to fakto, kad reikalaujamos sumos buvo sumokėtos esant pagrindui. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
14. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių pinigų išmokėjimą. Byloje pateikta specialisto išvada ir laisvos formos apskaitos registrai patvirtina žalos padarymo faktą. Žala bendrovei buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, visų atsakovų bendri veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės nuostolių atsiradimu. Piniginės lėšos buvo išmokėtos be pagrindo, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/44 (toliau – išvada) yra konstatuota, kad  UAB „Aftalitana“ apskaitą tvarkantis asmuo (laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. – vyr. buhalterė R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Redesa“) suvestinėse pagal atskaitingus asmenis ir laisvos formos apskaitos registruose (be pavadinimo) bei avansinėse apyskaitose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. užregistravo atskaitingo asmens – direktoriaus A. L. piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams, iš viso 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur), be apskaitos dokumentų. UAB „Aftalitana“ apskaitą tvarkantis asmuo (nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. – vyr. buhalterė R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Redesa“) atskaitingo asmens – darbuotojo A. R. avansinėse apyskaitose laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. užregistravo atskaitingo asmens – darbuotojo A. R. pinigų sumokėjimą ūkio subjektams, iš viso 9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur), be apskaitos dokumentų.
1. Atsakovo A. L., kaip vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu jo, kaip vadovo, pareigų atlikimu, netinkamu darbo bei buhalterinės apskaitos organizavimu, t. y. atsakovas elgėsi neteisėtai, disponavimu jam ieškovės patikėtomis lėšomis, t. y. lėšomis, paimtomis iš kasos, išgrynintomis iš ieškovės banko sąskaitos ar gautomis už ieškovei priklausančio turto (automobilių) realizavimą, atsiskaitydamas su kitais ūkio subjektais nepasirūpino jokiais šias finansines operacijas patvirtinančiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat A. L., būdamas atsakingas už kasos darbo organizavimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų patvirtinta ieškovės darbuotojų atliekamų grynųjų piniginių operacijų apskaitos tvarka. Tai, kad A. L. netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, patvirtina į bylą pateiktas nuosprendis. Kaip yra nurodyta FNTT išvadoje, A. L. 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur) ir darbuotojo A. R. 9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur) dydžio sumų sumokėjimas ūkio subjektams nėra patvirtintas jokiais apskaitos dokumentais, dėl to negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kokiam tikslui buvo panaudotos nurodytos lėšos, t. y. kadangi šios lėšos panaudotos be apskaitos dokumentų, laikytina, kad už jas nebuvo atsiskaityta ir jas atskaitingi asmenys privalo grąžinti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, A. L., kaip ieškovės vadovui, dėl netinkamo jam numatytų pareigų vykdymo kyla civilinė atsakomybė.
2. UAB „Redesa“ atsakomybė kyla kaip subjektui, tvarkiusiam ieškovės buhalterinę apskaitą, už netinkamą apskaitos tvarkymą pagal LR BAĮ bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas. Iš į bylą pateiktos buhalterinės apskaitos programos užfiksuoto debitorių, t. y. asmenų, skolingų UAB „Aftalitana“, sąrašo yra matoma, jog jų skolos UAB „Aftalitana“ 2014-12-31 sudarė 108 445 359,07 Lt (31 407 946,90 Eur). Iš šios pažymos yra matoma, jog UAB „Aftalitana“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi R. M. užfiksavo, kad už automobilius pardavėjams yra sumokėta, tačiau automobiliai nėra gauti, todėl tiekėjų įsiskolinimas UAB „Aftalitana“ per visą laikotarpį sudarė 31 407 946,90 Eur. Darytina išvada, kad sumokėjus tiekėjams tiesiogiai pavedimu ir iš piniginių lėšų, patikėtų atskaitingiems asmenims pagal avansines apyskaitas, prekės nebuvo gautos. Šis įrodymas pagrindžia tiek ieškinio dalyką, tiek FNTT išvadoje nurodytus argumentus, kad atskaitingi asmenys panaudojo pinigines lėšas ir nepateikė pinigines operacijas pagrindžiančių dokumentų. Už panaudotas lėšas UAB „Aftalitana“ turėjo gauti transporto priemones, tačiau jų negavo.
3. R. M., kaip ieškovės samdomos darbuotojos, neteisėti veiksmai yra vertinami darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 str. numato, kad darbdaviai, darbuotojai įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Pagal LR DK 228 str. darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas. Taip pat pabrėžtina, jog toks R. M. elgesys prieštarauja bendram bonus pater familia principui.
4. A. R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas atskaitingu asmeniu, gavęs turtą ir pinigines lėšas, vykdydamas operacijas su ieškovės grynaisiais pinigais be jokių tai patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų, faktiškai iššvaistė ieškovei priklausiusį turtą. Atsakovui A. R. atsakomybė kyla pažeidus LR DK 35 str. bei 228 str. nuostatas – pareigą laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, tausoti darbdavio turtą. Taip pat A. R. veiksmai yra vertintini kaip neteisėti pažeidus bonus pater familia principą, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą, kuriame sakoma, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
5. Senaties terminas nėra praleistas, nes, pagal 2013 m. gegužės 28 d. BUAB „Aftalitana“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovas A. L. tik 2013 m. gegužės 28 d. perdavė dokumentus bankroto administratorei UAB „Atenergo“, o ieškinys ieškovės buvo gautas Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. gegužės 8 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.
15. Atsakovas A. L. 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrovė buvo įkurta 2003 m., ji užsiėmė prekyba automobiliais. Bendrovės vardu automobilius pirkdavo daug žmonių, jie buvo įdarbinti kaip tiekėjai. Už įsigytus automobilius būdavo atsiskaitoma tik po jų pardavimo. Tiekėjai automobilius pirkdavo ir už savo pinigus, kadangi tiek lėšų ji neturėjo. A. R. bendrovėje dirbo iki 2007 ar 2008 m., jis ieškodavo automobilių užsienyje. Su A. R. buvo atsiskaitoma tik po automobilių pardavimo, kadangi dažniausiai jis automobilius pirkdavo už savo pinigus. Visi automobiliai turėjo pagrįstas pirkimo–pardavimo sutartis. Kokie dokumentai grįždavo su automobiliais, tokie duomenys būdavo ir apskaitoje. Būdavo atvejų, kai parveždavo automobilų ir kitoms įmonėms, tačiau automobiliai buvo nurodomi kaip bendrovės. Tiekėjams pinigai retai būdavo išmokami. Už automobilius būdavo sumokama tiek, kiek būdavo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyse. Su A. R. visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta. Bendrovė liko skolinga A. R. už įmonės vardu nupirktus automobilius. Be jo žinios jokių automobilių nepirkdavo.
16. Atsakovas A. R. ir jo atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad tokio kiekio transporto priemonių nenupirko. Bendrovėje dirbo tiekėju. Atlyginimo dydžio neprisimena. Per mėnesį išsiųsdavo po 1–3 autovežius, o kiekviename būdavo po 8–9 transporto priemones. Nuo autovežio likdavo apie 1 000,00 Eur. Kai automobilius pirkdavo iš fizinių asmenų, jie neišduodavo patvirtinimo, kad pinigus gavo. Bendrovė už jos vardu nupirktus automobilius liko jam skolinga apie 90 000,00 Eur. Iš bendrovės komandiruotpinigių negavo. Grįžęs į Lietuvą, atvykdavo į bendrovę pasirašyti dokumentų. Galbūt bendrovei padaryta žala turėjo būti aiški atleidimo iš darbo metu, be to, darbuotojo atsakomybė ribota. FNTT specialisto išvadoje yra nurodyta, kad A. R. skola bendrovei yra 0 Lt. A. R. niekada nebuvo atskaitingas asmuo, solidarioji atsakomybė negali būti taikoma, kadangi skiriasi darbo funkcijos.
17. Atsakovė A. M., kuri atstovavo ir UAB „Redesa“, ir jų atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinio netenkinti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad pinigus iš kasos gaudavo A. L.. Su automobiliais iš užsienio grįždavo sąskaitos, kurios būdavo įtraukiamos į apskaitą, tačiau jokių duomenų, kad pinigai pagal sąskaitas būdavo sumokėti, nebūdavo. Duomenys apie įsigytus ir parduotus automobilius yra dokumentuose, kurie yra perduoti bankroto administratoriui. Prieš posėdį pateikti įrodymai patvirtina, kad automobiliai buvo įsigyti, jie buvo atvežti ieškovei ir parduoti. Ieškovė tiek pinigų, kad įvežtų tiek automobilių, neturėjo. Po A. R. išėjimo iš bendrovės ne A. R., o UAB „Aftalitana“ liko skolinga A. R.. FNTT išvada nėra išsami, nebuvo tirti visi dokumentai, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui.

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės aplinkybės

18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar buvęs UAB „Aftalitana“ direktorius A. L., UAB „Aftalitana“ vadybininkas A. R. ir bendrovės vyr. buhalterė R. M. bei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikusi UAB „Redesa“ bendrovei padarė žalą ir ar yra pagrindas jiems taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvusiam UAB „Aftalitana“ vadovui A. L. ir UAB „Redesa“ padarius žalą UAB „Alftalitana“ kyla civilinė atsakomybė, numatyta CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriuje nustatytose taisyklėse.
20. Tarp šalių kyla ginčas dėl to, civilinę atsakomybę ar atsakomybę pagal darbo teisės nuostatas padarius žalą UAB „Aftalitana“ taikyti jos buvusiems darbuotojams A. R. ir R. M.. Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl atsakomybės A. R. ir R. M. pagal darbo teisės nuostatas netaikymo, kadangi šiuo atveju Darbo kodeksas yra specialusis įstatymas, kuris reguliuoja atvejus, kai darbuotojas padaro žalą darbdaviui, todėl taikytinos Darbo kodekso normos, galiojusios žalos padarymo metu. DK yra nustatytos dvi darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys: ribota ir visiška materialinė atsakomybė. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė pasireiškia tuo, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. šiuo atveju maksimalus darbuotojų materialinės atsakomybės dydis siejamas su konkretaus darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio tam tikra suma (DK 254 straipsnis – įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Tačiau DK nustatyta ir tai, kad tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, neribojant jos dydžio (DK 255 straipsnis – įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009).
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „Aftalitana“ direktoriumi buvo paskirtas A. L. (T. 1, b. l. 30, 41–44). 2004 m. gegužės 3 d. R. M. (buvusi pavardė Zimantaitė) buvo priimta dirbti į UAB „Aftalitana“ (T. 1, b. l. 32). 2007 m. lapkričio 1 d. tarp UAB „Aftalitana“ ir UAB „Redesa“ buvo pasirašyta apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 7/11/01 dėl UAB „Aftalitana“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių, mokestinių bei statistinių ataskaitų parengimo (sutarties 2 punktas) (T. 1, b. l. 34–36).
22. 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „Aftalitana“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“ (T. 1, b. l. 37–38). 2016 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Atenergo“ buvo atstatydinta iš UAB „Aftalitana“ bankroto administratoriaus pareigų ir bankroto administratore paskirta UAB „Geraldis“.
23. 2014 m. gegužės 16 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/44 dėl UAB „Aftalitana“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „Aftalitana“ apskaitą tvarkantis asmuo (laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. – vyr. buhalterė R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Redesa“) suvestinėse pagal atskaitingus asmenis ir laisvos formos apskaitos registruose (be pavadinimo), kuriuose nurodyta atskaitingo asmens vardas ir pavardė – A. L., data, dokumento numeris, atskaitingam asmeniui išduoti pinigai („išduota“), atskaitingo asmens pinigų sumokėjimą įrodantys dokumentai („atsiskaityta“), užregistravo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. atskaitingo asmens – direktoriaus A. L. piniginių lėšų gavimą, iš viso 61 352 565,65 Lt (17 768 931,2 Eur). UAB „Aftalitana“ apskaitą tvarkantis asmuo (laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. – vyr. buhalterė R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Redesa“) suvestinėse pagal atskaitingus asmenis ir laisvos formos apskaitos registruose (be pavadinimo) bei avansinėse apyskaitose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. užregistravo atskaitingo asmens – direktoriaus A. L. piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams, iš viso 59 316 396,97 Lt (17 179 215,99 Eur). UAB „Aftalitana“ apskaitą tvarkantis asmuo (laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. – vyr. buhalterė R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Redesa“) suvestinėse pagal atskaitingus asmenis ir laisvos formos apskaitos registruose (be pavadinimo) bei avansinėse apyskaitose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. užregistravo atskaitingo asmens – direktoriaus A. L. piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams, iš viso 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur), be apskaitos dokumentų. Taip pat FNTT išvadoje yra konstatuota, jog UAB „Aftalitana“ apskaitą tvarkantis asmuo (laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. – vyr. buhalterė R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Redesa“) atskaitingo asmens – darbuotojo A. R. avansinėse apyskaitose ir suvestinėse pagal atskaitingus asmenis, laisvos formos apskaitos registruose (be pavadinimo) pagal automobilių įsigijimo dokumentus nurodė, kad panaudojo iš viso 17 890 612,80 Lt (5 181 479,61 Eur) piniginių lėšų. UAB „Aftalitana“ apskaitą tvarkantis asmuo (laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. – vyr. buhalterė R. M., nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Redesa“) suvestinėse pagal atsakingus asmenis ir laisvos formos apskaitos registruose (be pavadinimo), atskaitingo asmens – darbuotojo A. R. avansinėse apyskaitose laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. užregistravo atskaitingo asmens – darbuotojo A. R. pinigų sumokėjimą ūkio subjektams, iš viso 9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur), be apskaitos dokumentų (T. 1, b. l. 13–27, T. 2, b. l. 15–28). 
24. Ekonominės ekspertizės akte Nr.2017/03 nurodyta, kad dėl UAB „Aftalitana“ padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. LR BAĮ įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Aftalitana“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatyti materialinių vertybių ir piniginių lėšų trūkumui laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-09-30 nepakanka įmonės dokumentuose pateiktos informacijos, nes inventorizacija nebuvo atliekama ir analitiniai registrai ekspertui nebuvo pateikti. Per visą laikotarpį už apskaitos organizavimą atsakingas buvo direktorius A. L., o už buhalterinių įrašų teisingumą buvo atsakinga R. M.. A. R. duotos pinginės lėšos atsiskaityti už automobilius nėra patvirtintos pinigų gavimo dokumentu, kasos išlaidų orderiu. Vyr. buhalterė R. M. nuo 2007-01-01 iki 2007-11-01 ir UAB „Redesa“ nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. nesilaikė LR BAĮ 16 straipsnio 3 dalies, atskaitingiems asmenims A. L. ir A. R. buvo išduodamos piniginės lėšos be apskaitos dokumentų už prekes, o A. L. savo avansinių apyskaitų netvirtino parašu. Pagal didžiojoje knygoje esančius duomenis, per 2007 m. laikotarpį automobilių buvo įsigyta už 18 679 590,37 Lt, o parduota – už 24 555 600,32 Lt, tai yra parduota už 274 467,87 Lt didesnę sumą, nei įmonė turėjo. Nėra tinkamai įformintų dokumentų, kad A. R. gavo iš bendrovės pingines lėšas, 2008-11-30 atsakingo asmens A. R. skola yra 0,00 Lt (T. 5, b. l. 72–109).
25. 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvęs UAB „Aftalitana“ direktorius A. L. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, iš jo bendrovei priteista 460 857,54 Eur žalos atlyginimo, tai yra jis nuteistas už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą – 200 transporto priemonių bei trijų motociklų pardavimą nenustatytiems asmenims ir piniginių lėšų neįnešimą į kasą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimą VMI (T. 6, b. l. 69–76).

Dėl žalos atlyginimo

26. Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų ir padarytą žalą įrodinėja 2014 m. gegužės 16 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-3/44 dėl UAB „Aftalitana“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad, pagal UAB „Aftalitana“ sudarytus laisvos formos registrus, vadovo A. L. ir darbuotojo A. R. atitinkamai 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur) ir  9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur)  dydžio sumų sumokėjimas ūkio subjektams nėra patvirtintas jokiais apskaitos dokumentais.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Šioje byloje ieškovė faktinį pagrindą, kuriuo iš atsakovų prašė priteisti žalos atlyginimą, įrodinėjo 2014 m. gegužės 16 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-3/44 dėl UAB „Aftalitana“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad, pagal UAB „Aftalitana“ sudarytus laisvos formos registrus, vadovo A. L. ir darbuotojo A. R. atitinkamai 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur) ir  9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur)  dydžio sumų sumokėjimas ūkio subjektams pagal automobilių įsigijimo dokumentus nėra patvirtintas jokiais apskaitos dokumentais, taip pat į bylą pateiktais nurodytais laisvos formos registrais.
30. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose, dėl jų išsamiai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
31. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir joje nurodytą praktiką). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą praktiką).
32. Kaip nurodyta sprendimo 29 punkte, ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų įrodinėja FNTT išvada, kurioje nurodytas A. L. 15 708 620,43 Lt (4 549 530,94 Eur) ir darbuotojo A. R. 9 739 133,86 Lt (2 820 648,13 Eur) dydžio sumų sumokėjimas ūkio subjektams be lėšų gavimą patvirtinančių įrodymų, dėl to negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kokiam tikslui buvo panaudotos nurodytos lėšos, t. y. ar ieškovės veiklai vykdyti, ar galbūt buvo pasisavintos atsakovų, taip pat laisvos formos registrais, suvestinėmis pagal atsakingus asmenis.
33. Byloje pateiktose avansinėse apyskaitose ir suvestinėse pagal atsakingus asmenis (T. 6, b. l. 13–68) yra nurodyti tiekėjai, su kuriais buvo atsiskaityta už įsigytas transporto priemones, nurodytos transporto priemonės, už kurias buvo atlikti mokėjimai, sumos, kurios buvo sumokėtos, taip pat nurodyti dokumentų, pagal kuriuos buvo atsiskaitoma, datos ir numeriai. Ieškovė įrodymų, kad nurodytuose laisvos formos registruose nurodytos pinigų sumos nebuvo sumokėtos ar jos buvo sumokėtos kitokios nei nurodyta, nepateikė, nors pagal dokumentų perdavimo–priėmimo aktus (T. 6, b. l. 80–95) buvo perduoti tiek automobilių įsigijimo, tiek pardavimo dokumentai. Atsakovės R. M. 2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu pateikti įrodymai – dalies automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentai (T. 7, b. l. 104–135) (šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovės atstovas), taip pat 23 punkte nurodyta specialisto išvada leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad avansinėse apyskaitose ir suvestinėse pagal atsakingus asmenis nurodytos transporto priemonės ieškovės UAB „Aftalitana“ vardu buvo įsigytos, jos buvo parvežtos ieškovei bei parduotos (T. 7, b. l. 42–65, 104–135). Tokią išvadą teismas daro iš to, kad 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvęs UAB „Aftalitana“ direktorius A. L. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, iš jo bendrovei priteista 460 857,54 Eur žalos atlyginimo, tai yra jis nuteistas už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą – 200 transporto priemonių bei trijų motociklų pardavimą nenustatytiems asmenims ir piniginių lėšų neįnešimą į kasą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimą VMI. Jeigu ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT pareigūnai UAB „Aftalitana“ dokumentuose nebūtų nustatę apskaitos dokumentais pagrįstų duomenų apie likusių transporto priemonių pagal avansinėse apyskaitose ir suvestinėse pagal atsakingus asmenis (T. 6, b. l. 13–68) pardavimą, A. L., neperdavęs šių transporto priemonių bankroto administratoriui, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir už šių transporto priemonių pardavimą nenustatytiems asmenims.
34. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius neįrodinėjo, kad avansinėse apyskaitose ir suvestinėse pagal atsakingus asmenis nurodytos transporto priemonės buvo įsigytos už kitokią sumą, nei nurodyta šiuose registruose, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovui buvo pasiūlyta kreiptis į nurodytus ūkio subjektus užsienyje. Teismo nuomone, sprendžiant dėl žalos atlyginimo šioje byloje ieškovės atstovas turėjo pareigą teismui pateikti duomenis, kad Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje už transporto priemones sumokėjus atitinkamą pinigų sumą, pirkėjui yra išduodamas atitinkamos pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, išskyrus automobilio dokumentus. Teismui tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismo posėdžio metu tiek ieškovei, tiek atsakovams teismas siūlė spręsti dėl ekspertizės atlikimo tam, kad būtų nustatyta, ar bankroto administratoriui perduotuose UAB „Aftalitana“ apskaitos dokumentuose yra visi duomenys apie automobilių įsigijimą, kurie yra nurodyti avansinėse apyskaitose ir suvestinėse pagal atsakingus asmenis, taip pat ar nurodyta automobilių kaina yra reali, tačiau šalys atlikti ekspertizės neprašė.
35. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad tvarkant UAB „Aftalitana“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2004-10-27–2007-12-28 galiojusios redakcijos) 9 ir 10 p. reikalavimų, tačiau šių teisės normų pažeidimas šiuo atveju nesukėlė žalos UAB „Aftalitana“, kadangi jos bankroto administratoriui perduotuose dokumentuose yra duomenys apie transporto priemonių įsigijimą ir jų pardavimą be to, kaip nurodyta ekspertizės akte, automobilių parduota už didesnę sumą nei ieškovė turėjo (ekspertizės akto išvadų 6 punktas). Dėl šios priežasties nepagrįstas ieškovės argumentas, kad negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kokiam tikslui lėšos, kurių priteisimo iš atsakovų prašo ieškovė, buvo panaudotos. Pažymėtina ir tai, kad už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvęs bendrovės vadovas A. L. yra nuteistas (sprendimo 25 punktas).
36. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus, ieškovė neįrodė, kad atsakovai padarė žalą ieškovei, todėl pareikštas reikalavimas atsakovams dėl padarytos žalos atlyginimo remiantis sprendimo 23 punkte nurodytais laisvos formos apskaitos registrais atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties taikymo

37. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
38. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).
39. Šiuo atveju ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis, kodekso redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
40. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytas žalos (nuostolių) faktas, nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių susiklostė civilinės ar materialinės atsakomybės teisiniai santykiai. Nesant teisių pažeidimo nėra pagrindo spręsti ir apie šalies sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie jį momentą.
41. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 98 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
43. Atsakovė UAB „Redesa“ pateikė prašymą priteisti 3 877,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė duomenis apie UAB „Redesa“ mokėjimo nurodymus, kurių bendra suma 3 872,65 Eur, taip pat pateikė 2015 m. birželio 9 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitas už teisines paslaugas, o  2018 m. sąskaitų už teisines paslaugas nepateikta (T. 7, b. l. 91–103, 136). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad sutartis su atstovu buvo sudaryta 2015 m. gegužės 27 d., todėl darytina išvada, kad atstovas detalizacijoje nepagrįstai nurodė išlaidas, susijusias su 2015 m. gegužės 18 d. atskirojo skundo parengimu, 2015 m. gegužės 25 d. pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovės atstovas nedalyvavo 2018 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, nors detalizacijoje nurodyta, kad atstovas dalyvavo nurodytame teismo posėdyje. Nepagrįstu pripažintinas atstovo nurodytas dalyvavimo teismo posėdyje laikas, į kurį yra įskaičiuotas ir laikas, sugaištas kelionėje, todėl pagrįstu pripažintinas tik dalyvavimo teismo posėdyje laikas. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. gruodžio 19 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl R. M., kuri yra ir UAB „Redesa“ vadovė, neatvykimo į teismo posėdį, konstatuotina, kad išlaidos susidarė dėl R. M. kaltės, todėl išlaidos už dalyvavimą nurodytame posėdyje nepriteistinos. 2018 m. sąskaitų už teisines paslaugas nepateikta, todėl detalizacijoje nurodytos teisinių konsultacijų ir atstovavimo klientui renkant įrodymus 2018 m. išlaidos nelaikytinos pagrįstomis išlaidomis, nurodytomis detalizacijoje. Atsižvelgus į išvardytus argumentus pagrįstomis pripažintinos tik 1 252,35 Eur (PVM įskaičiuotas) UAB „Redesa“ patirtos išlaidos, nurodytos detalizacijoje, todėl iš ieškovės BUAB „Aftalitana“ atsakovei UAB „Redesa“ priteistina 1 252,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a  :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Redesa“ iš ieškovės BUAB „Aftalitana“ 1 252,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas išieškant iš administravimui skirtų lėšų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (buvęs bylos Nr.2-1237-123/2015) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pakeistos 2015 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (buvęs bylos Nr. 2-1240-538/2015, proceso Nr. 2-57-00259-2015-1) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pakeistos 2015 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                       Marius Dobrovolskis