Civilinė byla Nr. e2A-771-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00123-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. N., atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ir atsakovės viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei ir viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, D. K., J. V., E. Č., D. S. ir N. M..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas K. N. ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovių viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės 29 577,57 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos, kilusios pažeidus paciento teises, atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje jis buvo gydytas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. 2016 m. gegužės 16 d. Vidaus ligų skyriaus gydytojų vizitacijos metu jam pagal ligos anamnezę, nusiskundimus, objektyvios apžiūros ir atliktų tyrimų duomenis, atsiradusį ant abiejų kojų makulopapulinį bėrimą su besiformuojančia kojų nekroze, stuburo Th srityje čiuopiamą skausmingą sukietėjimą nustatyta klinikinė diagnozė – nepatikslinta bakterinė infekcija Th 5/6 spondylodiscitas, stuburo kanalo stenozė, nekrozuojanti vaskulopatija, numatytas papildomas tyrimo planas ir gydymas, paskirta neurologo konsultacija. Ieškovo teigimu, šioje ligoninėje jam nebuvo atlikti privalomi veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę, t. y. esant indikacijoms, nebuvo kartojamas stuburo krūtininės dalies kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) tyrimas dinamikai stebėti ir vertinti; nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimas; nepaimtas kraujo ar pūlių pasėlio tyrimas; neatlikti (netinkamai atlikti) veiksmai, kurie būtų užtikrinę 6 savaičių minimalios trukmės antibiotikoterapinį gydymo kursą nuo 2016 m. gegužės 13 d., kas galėjo lemti ligos paūmėjimą.

3.       Nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d. ieškovas buvo perkeltas tolesniam stacionariniam gydymui į VšĮ Pasvalio ligoninę, kurioje jis buvo apžiūrėtas, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, tačiau ir šioje ligoninėje, ieškovo teigimu, nebuvo atlikti privalomi veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę. Nors tęsėsi nuolatinis skausmas, buvo apčiuopiamas skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje, nebuvo atliktas pakartotinis KT tyrimas, neatliktas kraujo pasėlio ir pasėlio iš pūlių tyrimas; nepaskirtas būtinas 6 savaičių efektyvus antibiotikoterapijos gydymas. Be to, neatlikus pasėlio iš kraujo ar pūlinių iš stuburo tyrimo, todėl nežinant ligos sukėlėjo, gydymas tęstas vienu neveiksmingu antibiotiku. 

4.       Ieškovo teigimu, nors jis ir vartojo nuskausminamuosius vaistus, skausmai išliko, o 2016 m. birželio 21 d. jį ištiko kojų paralyžius, dėl ko skubos tvarka jis buvo išgabentas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur tą pačią dieną atlikta skubi operacija – stuburo Th 3/4/7/8 transpedikulinė fiksacija, Th 5/6 laminektomija, stuburo kanalo dekompresija. Iš prieš operaciją paimtų kraujo ir pūlinių iš stuburo pasėlių nustatyta, kad išaugo auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), kuris buvo nejautrus prieš tai skirtam ir vartotam antibiotikui Ceftriaksonui. VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikose ieškovas buvo gydomas iki 2016 m. lapkričio 4 d., jam buvo nustatyta galutinė diagnozė – būklė po Th 5/6 epidūrinio abseco pašalinimo, Th 5/6 spondylodiscito, nugaros smegenų suspaudimas, mielopatija: paraplegija ASIA C-D tipas, dubens organų funkcijos sutrikimai (šlapinimosi, tuštinimosi, potencijos), PAH, lėtinė trombozė vv. poplitea kairėje kojoje. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo taryba 2017 m. balandžio 20 d. nustatė, kad ieškovas neteko 75 proc. darbingumo iki 2020 m. balandžio 19 d., o nuo 2018 m. balandžio 20 d. – 80 proc. darbingumo.

5.       Ieškovas pripažino, kad atsakovių ir jų darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau pažymėjo, jog ieškinys reiškiamas, todėl, kad atsakovės (jų specialistai) neužtikrino maksimalių pastangų, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, jog pacientas išvengtų visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių (neįgalumo).

6.       Ieškovas nurodė, kad jam nuo 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas nedarbingumas, susijęs su pagrindiniu susirgimu bei iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu, dėl ko jis neteko pajamų iš darbo santykių. Patikslinęs ieškinio reikalavimą, už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ieškovas prašė priteisti 4 189,97 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant fiksuotą 489,50 Eur darbo užmokesčio dydį, arba 7 765,47 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant realų atlyginimų padidėjimo buvusioje darbovietėje. Tolesnį netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. ieškovas prašė priteisti vienkartine arba periodine išmoka, jas apskaičiavo taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį ir taikant indeksavimą, jei žala būtų priteista periodinėmis išmokomis. Be to, ieškovas nurodė, kad dėl atsakovių netinkamai suteiktų paslaugų jis turėjo papildomų išlaidų vaistams, kitoms medicininėms priemonės, kurios pagal į bylą pateiktus kvitus ir mokėjimo dokumentus sudaro 1 293,84 Eur, o jo sutuoktinės kelionės išlaidos iš Pasvalio į Panevėžį ir į Vilnių sudaro 116,11 Eur papildomų išlaidų, kurias taip pat prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovių.

7.       Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio pagrindu bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika panašiose bylose, atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta sveikatai, kad neigiamos pasekmės tęsis visą gyvenimą, kad buvo sutrikdyta jo kasdienė veikla ir laisvalaikis, bei į tai, kad patirti ir dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai turėjo įtakos jo psichinei sveikatai, ieškovas iš atsakovių taip pat prašė solidariai priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovių VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės ieškovui K. N. 4 737,05 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (20 737,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas.

9.       Įvertinęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriaus vedėjo V. K. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) pateiktą 2017 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. D2-5270-(1.20) ir jo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, 2019 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDG 33/2019 (01) (toliau – Teismo ekspertizės aktas) išvadą ir ją pateikusio eksperto Ž. C. teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, Akreditavimo tarnybos 2017 m. lapkričio 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-1/2017 ataskaitą Nr. D17-274 (1.27) ir jos pagrindu priimtą įsakymą, Akreditavimo tarnybos 2017 m. lapkričio 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-1/2017 ataskaitą Nr. T3-192-2/2017 ir jos pagrindu priimtą įsakymą bei kitų byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė ieškinio faktinį pagrindą ir atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas sudarančias aplinkybes.

10.       Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovą gydę atsakovių gydytojai neatliko visų galimų ir privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę: esant indikacijoms, nebuvo kartotas stuburo krūtininės dalies KT tyrimas, neatliktas pakartotinis dar 2016 m. gegužės 19 d. neurochirurgo paskirtas KT tyrimas ar svarstytas skirti MRT tyrimas, nebuvo užtikrinta, kad ieškovas būtų gydomas taikant efektyvų antibiotikoterapinį gydymo kursą antibiotikais ne trumpiau 6 savaites nuo 2016 m. gegužės 13 d., neatliktas pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimas, dėl ko nebuvo nustatytas ligos sukėlėjas.

11.       Teismas darė išvadą, kad, nors ieškovo kraujo tyrimų rezultatai gerėjo (CRB mažėjo, leukocitų kiekis stabilizavosi), tačiau skausmas nugaros krūtininėje dalyje buvo išlikęs, stuburo torakalinėje dalyje buvo apčiuopiamas skausmingas darinys, ieškovui kiekvieną dieną nuo skausmo buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji vaistai, todėl ieškovą gydžiusiai VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai (duomenys neskelbtini) ir radiologei (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovo būklė pagerėjo taip, kad nebereikia atlikti tos srities specialisto neurochirurgo (duomenys neskelbtini) paskirto kontrolinio KT tyrimo.

12.       Kadangi ieškovui minėtas kontrolinis KT tyrimas ar MRT tyrimas nebuvo atliktas, teismo vertinimu, nepaneigta, kad ieškovui nugaros smegenų pažeidimo požymiai, kurie susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondylodiscito, jau buvo iki ieškovo išrašymo iš ligoninių, o pagal bylos duomenis MRT būtų privalomas, jei buvo nugaros smegenų pakenkimo simptomų. 

13.       Teismo vertinimu byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, kurie paneigia Teismo ekspertizės akte padarytą išvadą, kad ieškovui paskirtas gydymas Ceftriaksonu buvo veiksmingas, kadangi išaugintas sukėlėjas auksinis stafilokokas jautrus Oksacilinui, o jeigu sukėlėjas jautrus Oksacilinui, jis yra jautrus ir Cefalosporinams, kurių grupei priklauso ir Ceftriaksonas, teismas darė išvadą, jog ieškovui paskirto antibiotiko Ceftriaksono keisti nebuvo būtina. Todėl šiuo aspektu atsakovių veiksmų (neveikimo) teismas nevertino kaip ieškovui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

14.       Teismas nurodė, kad nors 2016 m. gegužės 13 d. gydytojas neurochirurgas (duomenys neskelbtini) tinkamai ir pakankama doze paskyrė antibiotiką Ceftriaksoną pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją, tačiau nenurodė pakankamo gydymo kurso trukmės, kuri turėjo būti ne trumpesnė kaip 6 savaitės, skaičiuojant nuo gydymo pradžios, t. y. 2016 m. gegužės 13 d. Siuntime į VšĮ Pasvalio ligoninę VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės gydytojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė rekomendaciją tęsti gydymą antibiotiku Ceftriaksonu, tačiau taip pat nenurodė bendro kurso trukmės, dėl ko VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai suprato, kad visas antibiotikoterapijos kursas turėjo trukti keturias savaites ir išrašydami ieškovą iš VšĮ Pasvalio ligoninės ambulatoriniam gydymui į namus nepaskyrė tolesnio gydymo antibiotikais. 

15.       Teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog būtent nepakankamas antibiotikoterapijos kursas lėmė ieškovo ligos paūmėjimą 2016 m. birželio 20 ir 21 dienomis, dėl ko ieškovas neteko 80 proc. darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondylodiscito, todėl ieškovo netektas darbingumas yra susijęs su pagrindiniu susirgimu ir su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu, o tai reiškia, kad tarp atsakovių veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

16.       Atsakovių argumentus, kad ieškovo ligos eigą ženkliai galėjo pabloginti jo paties netinkamas elgesys ar individualios savybės, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas nuo išrašymo iš ligoninės nesilaikė gydymo režimo, vartojo imuninę sistemą slopinančias medžiagas (alkoholį), patyrė traumą ar kontaktavo su auksinio stafilokoko nešiotoju.

17.       Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, teismas pažymėjo, kad ligoninių darbuotojų veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, kadangi pagrindinė priežastis buvo ieškovo liga.

18.       Ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: žala padaryta vienai iš svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovo sveikatai; ieškovui 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas 75 proc. netektas darbingumas pagal diagnozę G99.2, o nuo 2018 m. balandžio 20 d. netektas darbingumas padidintas iki 80 proc. dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondylodiscito ir yra susijęs su pagrindiniu susirgimu bei iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikoterapijos kursu; ieškovui yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis; sveikatos būklės perspektyvos pagal medicininius duomenis, specialisto ir eksperto paaiškinimus yra neigiamos; sveikatos būklės prognozė bloga (trombuotų venų nepraeinamumas neatsistato); stuburo smegenų pakenkimas sąlygojo dubens organų sutrikimus, dėl ko ieškovas kateterizuojamas ir klizmuojamas, neteko potencijos; po gydymo laikotarpio ieškovas tapo nedarbingas; ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis neteko apie 490 Eur pajamų iš nuolatinio darbo, atsirado papildomos išlaidos vaistams ir kitoms gydymo priemonėms; neigiami ilgalaikiai pergyvenimai paveikė šeimos narius ir artimuosius, nes dėl sutrikdytos sveikatos ieškovas savarankiškai nebegali užsiimti kasdiene veikla, laisvalaikiu, pasirūpinti savimi, nebegali prižiūrėti savo turto, rūpintis aplinka, senyvo amžiaus motina; padidėjo ieškovo socialinė atskirtis, nes tapo apsunkintas bendravimas su kitais asmenimis; nekomplikuotas spondylodiscitas paprastai pagydomas laikotarpiu nuo 6 iki 8 savaičių, o šiuo atveju ieškovo gydymas užtruko žymiai ilgiau; atsakovių civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą yra apdrausta.

19.       Vadovaudamasis bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei atsižvelgdamas į konkrečią nagrinėjamą situaciją, teismas sprendė, kad teisinga, protinga ir sąžininga kompensacija ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 16 000 Eur.

20.       Įvertinęs įrodymus apie ieškovo darbo užmokesčio dalies turtinius praradimus, teismas sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui 4 737,05 Eur netekto darbo užmokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio. Tuo tarpu už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. spalio mėnesio priteisti ieškovui vienkartinę netekto darbo užmokesčio išmoką 7 765,47 Eur, o nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (pagal VSDFV interneto svetainėje skelbiamą skaičiuoklę sueis pensijos amžius) priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta, kadangi šis ieškovo pasirinktas žalos atlyginimo būdas, grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nėra pakankamai pagrįstas realiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

21.       Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 1 293,84 Eur, kurie, ieškovo teigimu, buvo išleisti vaistams ir kitoms medicininėms priemonės, bei 116,11 Eur ieškovo sutuoktinės išlaidų kelionėms, kadangi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atskirti, kurios išlaidos yra susijusios, o kurios nesusijusios su atsakovių veiksmų (neveikimo) neteisėtumu. 

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

22.       Apeliaciniame skunde ieškovas K. N. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priteisiant: 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; vienkartine išmoka 7 765,47 Eur netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.; netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą vienkartine 22 868,67 Eur išmoka arba periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d.; 102,87 Eur papildomas išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1.                      Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m, spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-142/2009; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-53-178/2017) ir į ieškovo sveikatos sutrikdymo laipsnį, pobūdį, pasekmes bei padarinius ieškovo gyvenimo kokybei, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovių 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovių neteisėti veiksmai ieškovui sąlygojo stiprius dvasinius, emocinius ir fizinius išgyvenimus, ieškovas neteko 80 proc. darbingumo. Ieškovui yra ryškus kojų funkcinis sutrikimas, t. y. ieškovas nevaikšto ir nevaikščios ateityje, stuburo smegenų pakenkimas sąlygojo dubens organų sutrikimus, dėl ko ieškovas kateterizuojamas ir klizmuojamas, sutriko potencija. Ieškovo dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai padarė didelę įtaką ir ieškovo psichinei sveikatai. Ieškovas tapo emociškai uždaras, nuolat patiria emocijų kaitą, nerimą, sumažėjo ieškovo savivertė, padidėjo dirglumas, kas sąlygojo bendravimo su pažįstamais žmonėmis sumažėjimą ir kitus padarinius.

22.2.                      Neteisinga, apskaičiuojant už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. netekto darbo užmokesčio kompensacijos sumą, taikyti kitusį Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį ir tik fiksuotą ieškovo gautą vidutinį darbo užmokesčio dydį (489,50 Eur/mėn.). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio dydis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. būti padidėjęs (gerėjo Lietuvos ekonomikos rodikliai, didėjo minimali mėnesinė alga, realiai didėjo ir ieškovo buvusioje darbovietėje dirbančių darbuotojų atlyginimai), todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai prašė priteisti 7 765,47 Eur netekto darbo užmokesčio kompensaciją.

22.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti netektą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. Pasinaudodamas diskrecijos teise pačiam nustatyti patirtų nuostolių dydį, teismas privalėjo ieškovo reikalavimą dėl netekto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. išspęsti savo nuožiūra arba palikti nenagrinėtą, tokiu būdu palikdamas ieškovui procesinę teisę kreiptis į teismą su papildomais įrodymais dėl sveikatos būklės. Šiuo atveju byloje buvo visi būtini duomenys, kad teismas galėtų priteisti netekto darbo užmokesčio kompensaciją vienkartine arba periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas prioritetą teikia galimybei priteisti netekto darbo užmokesčio kompensaciją vienkartine išmoka.

22.4.                      Teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius papildomas ieškovo turtines išlaidas, susijusias su padaryta žala jo sveikatai.

23.       Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

23.1.                      Byloje esančios specialistų išvados patvirtina, kad VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė nėra atsakinga už ieškovui kilusias neigiamas pasekmes ir jų pagrindu kildinamą turtinę ir neturtinę žalą.

23.2.                      Priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino visus ieškovo nurodytus argumentus (netektas darbingumo laipsnis, neigiamos sveikatos būklės perspektyvos, dubens organų sutrikimai, potencijos netekimas). Skunde nurodomose bylose, priešingai nei nagrinėjamu atveju, kai ieškovo sveikatai kilusios pasekmės buvo tiesioginė ieškovo ligos priežastis, pacientams buvo sukelti tiesiogiai su buvusiomis sveikatos problemomis, dėl kurių buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigas, nesusiję sveikatos sutrikdymai, kurie buvo padaryti kaltais sveikatos priežiūros įstaigų medikų veiksmais. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės kaltės dėl ieškovui kilusių pasekmių apskritai nėra.

23.3.                      Pirmosios instancijos teismas, ieškovui priteisdamas negautą darbo užmokestį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. pagal jo pateiktą darbdavio apskaičiuotą vidutinio darbo užmokesčio dydį (iki nedarbingumo) atėmus apelianto gaunamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, priėmė teisingą ir pagrįstą norminiais teisės aktais ir teismų praktika sprendimą. Nepagrįstas apelianto prašymas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį, atsižvelgti ne į jo gautą vidutinį darbo užmokestį, o į jo galimą padidėjimą, kadangi nėra ir negali būti duomenų, kokias pareigas ateityje ieškovas būtų užėmęs, atitinkamai, ar jo gautas darbo užmokestis būtų didėjęs, o jei ir būtų, tai neaišku kiek – visa tai yra hipotetiniai duomenys, kurie negali būti pagrindas priteisti negautą darbo užmokestį. 

23.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai iki 2020 m. balandžio 19 d. ir nėra aišku, koks jis bus ateityje, pagrįstai buvo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam netektą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. vienkartine išmoka.

23.5.                      Nebuvo įrodyta, kad kitos ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo sveikatai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 1 293,84 Eur ir 116,11 Eur turtinės žalos atlyginimą.

24.       Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

24.1.                      VšĮ Pasvalio ligoninė nėra atsakinga už ieškovui kilusius sveikatos sutrikimus ir atitinkamai už iš minėtų sveikatos sutrikimų kildinamą neturtinę žalą. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, kad ieškovas Th 5-7 spondylodiscitu susirgo ne dėl atsakovių diagnostikos ar gydymo klaidų. Iš specialistų parodymų matyti, kad net ir pritaikytas 6–8 savaičių antibiotikoterapijos kursas negali garantuoti visiško išgijimo be pasekmių sveikatai.

24.2.                      Priteisdamas ieškovui negautą darbo užmokestį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. pagal ieškovo pateiktą darbdavio apskaičiuotą jo vidutinio darbo užmokesčio dydį (iki nedarbingumo), teismas pagrįstai atėmė apelianto gaunamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl priėmė teisingą ir norminiais teisės aktais bei teismų praktika pagrįstą sprendimą.

25.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

25.1.                      Teismas tinkamai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, ieškovo sveikatai atsiradusias neigiamas pasekmes ir dėl to kilusius dvasinius išgyvenimus, todėl pagrįstai ieškovui priteisė 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į tikėtiną ieškovo pajamų augimą. Tai, kad pagal 2019 m. lapkričio 20 d. pažymą 2016 – 2019 m. ieškovo buvusioje darbovietėje dirbančių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis didėjo, nebūtinai reiškia, kad ir ieškovas tokį darbo užmokestį būtų gavęs, ir kad tokia didėjimo tendencija būtų buvusi ir 2020 metais. Taip pat teismas pagrįstai nepriteisė negautų pajamų iki 2030 m. rugsėjo 30 d., kadangi ieškovui netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai iki 2020 m. balandžio 19 d. Atlygintinas turtinės žalos dydis pagrįstai apskaičiuotas iš ieškovo vidutinio darbo užmokesčio (489,50 Eur) atimant 20 proc. (esamas darbingumo lygis) bei gaunamą netekto darbingumo pensiją.

26.       Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba sprendimą pakeisti, sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį. Nurodo šiuos esminius argumentus:

26.1.                      2016 m. gegužės 27 d. atvykus į VšĮ Pasvalio ligoninę, ieškovas buvo apžiūrėtas, įvertinta jo sveikatos būklė, atliktas bendrasis kraujo tyrimas, CRB bei taikytas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės siuntime nurodytas gydymas. Ieškovui nebuvo atlikti kraujo ir stuburo pūlinio pasėliai, kadangi uždegiminių rodiklių sumažėjimas rodė, kad paskirti antibiotikai buvo efektyvūs kovojant su ligos sukėlėju. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų nurodytas antibiotikoterapijos kuras VšĮ Pasvalio ligoninėje buvo pilnai įvykdytas. Ieškovo išrašymo iš VšĮ Pasvalio ligoninės metu skausmai buvo aprimę, nugaros smegenų pakenkimo simptomų nebuvo, pacientas visą gydymo laiką nekarščiavo, uždegiminiai kraujo rodikliai buvo regresavę, tokios būklės pacientas galėjo būti išrašomas gydytis ambulatoriškai. Tai, kad ieškovo gydymo VšĮ Pasvalio ligoninėje metu nebuvo padaryta klaidų, kurios būtų galėjusios prisidėti prie žalos paciento sveikatai atsiradimo, patvirtina 2018 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas „Dėl K. N. pareiškimo“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Akreditavimo tarnybos pateiktomis išvadomis, kadangi Akreditavimo tarnyba nevertina diagnozių teisingumo, paskirtų gydymo procedūrų tikslingumo bei kitų medicininio pobūdžio aspektų, todėl ji negali objektyviai nustatyti paciento esamos ar buvusios būklės. Šios tarnybos ataskaita apskritai negali būti vertinama kaip įrodymas.

26.2.                      Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nepagrįstai neįvertino to, kad ieškovas Th5-7 spondylodiscitu susirgo ne dėl atsakovių (jų darbuotojų) kaltės ar gydymo klaidų. Iš byloje apklaustų gydytojų parodymų matyti, kad net ir pritaikytas 6–8 savaičių antibiotikoterapijos kursas negali garantuoti visiško išgijimo be pasekmių sveikatai. Bet kuriuo atveju žalos padarymas ieškovui nagrinėjamu atveju gali būti kildinamas tik iš atsakovių darbuotojų nerūpestingumo ir apdairumo stokos, o ne dėl grubių gydymo klaidų, todėl priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas.

27.       Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, arba tuo atveju, jeigu sprendimas nebūtų panaikintas, sumažinti ieškovui priteistinos žalos dydį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

27.1.                      Byloje esantys įrodymai ir išvadas teikę specialistai patvirtina, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės siuntimo išrašas buvo pakankamai tikslus, jog būtų suprastas teisingai, todėl VšĮ Pasvalio ligoninės medikai turėjo suprasti jį teisingai, t. y. kad antibiotikoterapija turi būti tęsiama bent 4 savaites nuo siuntimo išrašymo dienos, nes informacija, kiek laiko antibiotikoterapija buvo taikoma VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje siuntime nebuvo pateikta. Jeigu VšĮ Pasvalio ligoninės medikams kilo neaiškumų, jie galėjo konsultuotis su kitais medikais, tačiau bet kuriuo atveju už ieškovo gydymą VšĮ Pasvalio ligoninėje ir nurodymų pacientą išrašant pateikimą buvo atsakingi tik VšĮ Pasvalio ligoninės medikai. Ieškovo gydymas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo tinkamas, pagerėjus ieškovo sveikatos būklei, jis buvo perkeltas į VšĮ Pasvalio ligoninę, todėl nuo paciento perkėlimo momento už tinkamą ieškovo gydymą tapo atsakinga būtent VšĮ Pasvalio ligoninė.

27.2.                      Jeigu teismas manytų, kad visgi už ieškovui kilusius sveikatos sutrikimus yra atsakinga ir VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, atsižvelgiant į atsakovių kaltės pobūdį, egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.

28.       Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

28.1.                      Pažeisdamas pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, teismas nepagrįstai, priešingai teismo ekspertizės ir kitų specialistų, turinčių medicininių žinių, išvadoms, konstatavo, kaip neteisėtus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmus, susijusius su pakartotinio KT tyrimo neatlikimu bei MRT tyrimo neskyrimu. Ikiteisminėje ginčo stadijoje surinkti duomenys patvirtina, kad išsiskyrė specialių žinių turinčių asmenų – gydytojų neurochirurgų, teikusių išvadas ginčo klausimu, nuomonė dėl poreikio atlikti pakartotinį KT tyrimą. Dėl šios priežasties buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Teismo ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad: „<...> buvo pasiūlymas atlikti pakartotinį stuburo KT bei padidinti antibiotiko dozę, tačiau tai atlikti nebuvo būtina, esant pakankamam gydymo efektyvumui.“, o tai reiškia, jog buvo paneigti ieškinio pagrindu nurodyti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neteisėti veiksmai, kad buvo indikacijų kartoti stuburo krūtininės dalies KT tyrimą. Dėl MRT tyrimo atlikimo, kurio neskyrimą konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių specialių žinių turinčių asmenų išvadų byloje apskritai nėra, todėl teismo išvada dėl to, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra MRT tyrimo neatlikimas, yra visiškai nepagrįsta.

28.2.                      Pažeisdamas pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, teismas nepagrįstai, priešingai teismo ekspertizės ir kitų specialistų, turinčių medicininių žinių, išvadoms, konstatavo, kaip neteisėtus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmus, susijusius su pasėlio iš kraujo ir pūlių tyrimo neatlikimu ir ligos sukėlėjo nenustatymu. Teismo ekspertizės akte buvo neginčijamai paneigti ieškinio pagrindu nurodyti ir skundžiamame teismo sprendime konstatuoti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neteisėti veiksmai, susiję su tuo, kad buvo indikacijų atlikti pasėlio iš kraujo ar pūlinio tyrimą ir nustatyti konkretų ligos sukėlėją. Ekspertizės akte ne tik teigiama, kad, esant spondylodiscito diagnozei, skirtinas pirmo pasirinkimo antibiotikas Ceftriaksonas, pasėlis sukėlėjui patikslinti neprivalo būti imamas, tačiau ir nurodoma, kad jam paimti nebuvo objektyvių medicininių galimybių – šiai procedūrai tinkamo šaltinio (susiformavusių pūlių), taip pat ir retrospektyviai šio antibiotiko pasirinkimas davė gydymo efektą.

28.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neteisėtus veiksmus, susijusius su antibiotiko Ceftriaksono skyrimo trukme. Ieškovo sveikatos būklei pagerėjus, jis buvo perkeltas į VšĮ Pasvalio ligoninę, siuntimo dalyje „Ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikytas gydymas, rekomendacijos dėl gydymo/darbo“ buvo nurodytas ne tik teismo paminėtas sakinys: „Tęsti AB, nuskausminančius p/r Omprazol, esant reikalui atlikti kolonoskopiją“, bet ir „Neurochirurgo konsultacija: uždegiminiai rodikliai mažėjantys, skausmai (rodyklė žemyn) nugaros srityje, a/b terapija min. 4 sav. Cefriaxone 1,0 2Xd reabilitacinis gydymas”. Minėtas siuntimo įrašas, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, neturėjo ir negalėjo būti suprastas kitaip, kaip tik tęsti antibiotikoterapiją mažiausiai 4 savaites nuo siuntimo išrašymo dienos. Kodėl VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai, išrašydami ieškovą gydytis ambulatoriškai, nenurodė tęsti antibiotikoterapijos, VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei nėra žinoma.

29.       Atsiliepime į atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė prašo skundą tenkinti iš dalies, 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui savo veiksmais nepakenkė jo sveikatai, dėjo maksimalias pastangas, atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai teikė visas galimas ir reikalingas priemones, todėl negalima daryti išvados, jog VšĮ Pasvalio ligoninė (jos medikai) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo neįgalumu.

30.       Ieškovas K. N. atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašo jų netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

30.1.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir specialistų išvados patvirtina, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai neatliko visų privalomų veiksmų, kurie būtų leidę įvertinti paciento sveikatos būklę: nebuvo atliktas pakartotinis KT tyrimas, taip pat neskirtas tinkamas antibiotikoterapijos gydymas. VšĮ Pasvalio ligoninė taip pat neatliko privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę: nebuvo atliktas KT tyrimas, neskirtas tinkamas antibiotikoterapijos kursas, gydyta buvo tik vienu antibiotoku, nebuvo ištirtas ligos sukėlėjas.

30.2.                      Pagrindinė atsakovių neteisėta veika, kuri tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovo sveikatai kilusiais neigiamais padariniais, yra nepakankamo antibiotikoterapijos kurso skyrimas. Tai yra konstatuota Teismo ekspertizės akte, be to, tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti specialistai.

30.3.                      VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nepagrįstai, nors ir buvo paskirtas, nebuvo atliktas stuburo krūtininės dalies KT tyrimas, kad būtų galima įvertinti ieškovo sveikatos būklę, kuri negerėjo (visą mėnesį buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji, kurie iš esmės nepadėjo), o VšĮ Pasvalio ligoninėje KT tyrimas net nebuvo paskirtas. Be to, nors ir buvo apie tai svarstyta, tačiau nebuvo atliktas ir MRT tyrimas, nes vietoje nebuvo tokio aparato, kuris leistų ištirti ieškovo svorio pacientą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas ir pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimo, kuris nebuvo atliktas, reikalingumas.

31.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovo skundą atmesti, atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atžvilgiu atmetant. Nurodo šiuos esminius argumentus:

31.1.                      Ieškovas nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių tai, kad teismas, priteisdamas 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Apelianto nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos.

31.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir išsamiu įrodymų ištyrimu, todėl ir šioje dalyje ieškovo skundo argumentai nepagrįsti.

31.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai netinkamai nurodė bendrą antibiotikoterapijos kurso trukmę, dėl ko VšĮ Pasvalio ligoninėje jis nebuvo pilnai įvykdytas, neatitinka byloje esančių įrodymų. Be to, kiekviena gydymo įstaiga ir jos gydytojai pagal savo kompetenciją yra atsakingi ir kompetentingi skirti gydymą antibiotikais, todėl kiekviena iš atsakovių yra atsakinga už gydymą ir jo rezultatus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kaltais darbuotojų veiksmais padarytą žalą sąlygų ir įrodymų vertinimo

 

33.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias atsakovės, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, teikė ieškovui K. N., kokybės ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių ieškovo sveikatai.

34.       Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra.

35.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

36.       Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei.

37.       Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-469/2020, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Taigi pacientą ir sveikatos priežiūros įstaigą (gydytoją) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, todėl, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigų (gydytojų) kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

39.       Pažymėtina ir tai, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

41.       Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42.       Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018, 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

 

Dėl VšĮ Pasvalio ligoninės veiksmų (ne)teisėtumo

 

43.       Siekdama įrodyti, kad ieškovo gydymo metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė apeliaciniame skunde tvirtina, jog ieškovui nebuvo atlikti kraujo ir stuburo pūlinio pasėliai, kadangi uždegiminių rodiklių sumažėjimas rodė, kad paskirti antibiotikai buvo efektyvūs kovojant su ligos sukėlėju, o VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų nurodytas antibiotikoterapijos kursas buvo visiškai įvykdytas. Atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės teigimu, ieškovui buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, taikytas tinkamas gydymas, o gydymo metu nebuvo padaryta jokių klaidų, kurios būtų galėjusios prisidėti prie žalos paciento sveikatai atsiradimo.

44.       Kaip jau buvo akcentuota, gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama.

45.       Atsižvelgiant į Teismo ekspertizės išvadų 2 ir 7 punktus bei į tai, kad, teismo posėdžio metu apklausus ekspertus, jų nuomonės dėl kraujo ar stuburo pūlių pasėlio tyrimo būtinumo išsiskyrė, sutiktina su atsakove VšĮ Pasvalio ligonine, kad gautas teigiamas gydymo efektas ir uždegiminių rodiklių mažėjimas netiesiogiai patvirtino, jog VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės paskirtas antibiotikas Ceftriaksonas buvo efektyvus prieš ligos sukėlėją, todėl VšĮ Pasvalio ligoninėje ieškovui nebuvo tikslinga atlikti kraujo ir stuburo pūlių pasėlių tyrimus tam, kad būtų tiksliai nustatytas ligos sukėlėjas. Tačiau, vertinat atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės suteiktų paslaugų kokybę, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbus kitas aspektas – atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės pacientui skirto antibiotikoterapijos kurso trukmės tinkamumas.

46.       Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo dėl šios aplinkybės, kad ieškovui antibiotikas Ceftriaksonas buvo paskirtas vartoti nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. birželio 12 d. (imtinai), t. y. 4 savaites, nėra.

47.       Teismo ekspertizės akto išvadų 6 punkte vienareikšmiškai konstatuota, kad šiuo konkrečiu atveju antibiotikoterapijos kursas mažiausiai turėjo trukti 6 savaites, skaičiuojant nuo gydymo pradžios, t. y. nuo 2016 m. gegužės 13 d. Teismo posėdžių metu apklausti Akreditavimo tarnybos konsultantas V. K. ir vienas iš ekspertų, atlikusių Teismo ekspertizę, Ž. C. taip pat paaiškino, kad įprastai tokiu atveju gydymo antibiotikais trukmė turi būti mažiausiai nuo 6 iki 8 savaičių, tam tikrais atvejais ir dar ilgiau. Be to, dėl nagrinėjamu atveju taikytos netinkamos antibiotikų kurso trukmės yra pasisakyta ir Akreditavimo tarnybos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-2/2017 2017 m. lapkričio13 d. Nr. D17-273 (1.27) ataskaitoje bei 2017 m. lapkričio 14 d. Nr. T4-320 (1.34) Įsakyme „Dėl pacientui K. N. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“. Remdamasi šiais įrodymais ir kompetentingų specialistų paaiškinimais, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti minėtos Teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad šiuo atveju antibiotikoterapijos kursas turėjo trukti ne trumpiau nei 6 savaites, pagrįstumu.

48.       Atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės apeliaciniame skunde pateikiama pozicija, kad Akreditavimo tarnybos ataskaita apskritai negali būti vertinama kaip įrodymas, atmestina kaip nepagrįsta. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos apraše numatyta, kad ši tarnyba pagal kompetenciją įgaliota kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų bei vykdo pacientų teisių priežiūrą ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimus, kurių metu nustatoma pacientui teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Kadangi Akreditavimo tarnybos parengtuose dokumentuose (ataskaitoje ir įsakyme) yra pateiktos išvados dėl teisme nagrinėjamo ginčo esmės, todėl šie dokumentai, kaip ir Teismo ekspertizės aktas, gali ir turi būti vertinami visų rašytinių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-228-186/2018, 30 punktas).

49.       Bylos medžiaga patvirtina, kad, 2016 m. gegužės 27 d. perkėlus ieškovą iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės į VšĮ Pasvalio ligoninę, buvo tęsiamas gydymas antibiotikais. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rekomendavo tęsti gydymą antibiotikais, tačiau nenurodė bendros antibiotikų kurso trukmės. Siuntimo 5 punkte nurodyta: „Tęsti AB, nuskausminančius p/r Omprazol, esant reikalui atlikti kolonoskopiją“; „Neurochirurgo konsultacija: uždegiminiai rodikliai mažėjantys, skausmai (rodyklė žemyn) nugaros srityje, a/b terapija min. 4 sav. Cefriaxone 1,0 2Xd, reabilitacinis gydymas“. Sutiktina tiek su atsakove VšĮ Pasvalio ligonine, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad minėtą įrašą buvo galima suprasti dvejopai: arba, kad antibiotiko Ceftriaksono visas kursas turėjo trukti mažiausiai keturias savaites nuo gydymo pradžios, t. y. nuo 2016 m. gegužės 13 d.; arba, kad antibiotiko Ceftriaksono kursas po 11 dienų taikymo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje turėjo būti tęsiamas dar mažiausiai keturias savaites, o tai sudarytų maždaug šešių savaičių trukmės kursą. 

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rekomendacija dėl antibiotikų kurso trukmės nebuvo pakankamai aiški, tai neatleidžia atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės nuo pareigos pacientui skirti tinkamą gydymą. VšĮ Pasvalio ligoninės vidaus ligų gydytoja (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos ir atsakomybė“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340, privalo pagal savo kompetenciją gebėti įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius įgyti šias jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligas – dorsopatijas (šiuo atveju M46) (26.3 papunktis) ir skirti gydymą (11.2 papunktis), kas suponuoja išvadą, kad, net jeigu VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apskritai būtų nepateikusi jokių rekomendacijų, už paciento gydymą VšĮ Pasvalio ligoninėje ir nurodymų pacientui jį išrašant iš ligoninės pateikimą buvo atsakingi tik VšĮ Pasvalio ligoninės medikai, kadangi jų kompetencija turėjo būti pakankama savarankiškai nustatyti, kokios trukmės antibiotikų kursas buvo reikalingas šiuo konkrečiu atveju. Be to, jeigu VšĮ Pasvalio ligoninės medikams kilo neaiškumų dėl antibiotikoterapijos kurso trukmės, jie turėjo konsultuotis su kitais medikais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai buvo padaryta.

51.       Teismo ekspertizės akto išvadų 14 ir 16 punktuose konstatuota, kad neatmetama galimybė, jog šiuo atveju nepilnas antibiotikoterapijos kursas galėjo būti priežastimi, sąlygojusia ieškovo sveikatos būklės paūmėjimą.

52.       Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad, neužtikrinę, jog ieškovui būtų paskirtas tinkamos trukmės antibiotikoterapijos kursas, VšĮ Pasvalio ligoninės medikai šioje konkrečioje situacijoje neužtikrino, jog medicinos paslaugos būtų teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

 

Dėl VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmų (ne)teisėtumo

 

53.       Atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliaciniame skunde teigiama, kad, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai kaip neteisėtus įvardino VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmus, susijusius su pakartotinio KT tyrimo neatlikimu bei MRT tyrimo neskyrimu, veiksmus, susijusius su pasėlio iš kraujo ir pūlių tyrimo neatlikimu ir ligos sukėlėjo nenustatymu ir veiksmus, susijusius su antibiotiko Ceftriaksono skyrimo trukme.

54.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą.

55.       Atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nepagrįstai nebuvo atliktas pakartotinis KT tyrimas ir neskirtas MRT tyrimas, neatitinka faktinių bylos duomenų ir į bylą pateiktų specialių medicininių žinių turinčių asmenų išvadų, įskaitant ir Teismo ekspertizės akte padarytas išvadas. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

56.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 19 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas neurochirurgas (duomenys neskelbtini) paskyrė KT kontrolę 2016 m. gegužės 25 d. 2016 m. gegužės 24 d. gydytoja radiologė (duomenys neskelbtini) ieškovo ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientui krūtininės srities KT tyrimas nebus kartojamas, kadangi 2016 m. gegužės 12 d. jau buvo atliktas, nurodė žiūrėti jau atlikto KT tyrimo nuotraukas ir aprašymą (nepažymėtos kontraindikacijos pacientui paskirto KT tyrimo neatlikimui). Ieškovą gydžiusi gydytoja (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 24 d. paciento sveikatos istorijoje nurodė, kad pakartotinis stuburo KT tyrimas netikslingas. 2016 m. gegužės 25 d. ieškovas kontroliniam krūtininės stuburo srities KT tyrimui registruotas nebuvo, tyrimas neatliktas.

57.       Kilus tarp šalių ginčui, ar šiuo atveju buvo reikalinga atlikti KT tyrimą, į šį klausimą buvo pavesta atsakyti teismo ekspertams. Teismo ekspertizės rezultatai yra įforminami ekspertizės akte, kuris susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės aktas yra vientisas dokumentas, kuriame išvados grindžiamos tiriamąja dalimi. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo ekspertizės akto išvados, bet ir tiriamojoje dalyje pateiktas motyvuotas jų vertinimas.

58.       Teismui pateiktose Teismo ekspertizės išvadose (3 ir 10 punktai), kaip ir akcentuoja atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, apibendrintai nurodoma, kad, esant teigiamai paciento klinikinės būklės ir uždegiminių rodiklių dinamikai, KT tyrimo atlikimas nebuvo būtinas. Tačiau šios išvados, kaip minėta, negalima vertinti atsietai nuo Teismo ekspertizės tiriamojoje dalyje pateiktų paaiškinimų bei motyvų. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, atsakant į klausimą Nr. 2, nurodyta, kad nors CRB mažėjo, o leukocitų kiekis kraujyje susinormalizavo, tačiau pacientui kiekvieną dieną nuo skausmo buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji medikamentai, todėl darytina išvada, jog pacientui nepagrįstai buvo neatliktas stuburo krūtininės dalies KT tyrimas. Atsakant į klausimą Nr. 5 taip pat nurodyta, kad pagal pacientui nustatytą diagnozę, nusiskundimus ir jo sveikatos būklę kontrolinis stuburo krūtininės dalies KT arba MRT tyrimas turėjo būti atliktas.

59.       Tai, kad esant pastoviam skausmui yra tikslinga atlikti pakartotinį KT tyrimą, buvo akcentuota ir 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu eksperto Ž. C. (vieno iš ekspertų, atlikusių Teismo ekspertizę) teiktuose paaiškinimuose (teismo posėdžio garso įrašo 41 min. 36 sek. – 42 min.). Specialistas V. K., teikęs išvadą Akreditavimo tarnybai, 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad, esant tokiai paciento būklei, kai per visą mėnesį skausmas nepraeina, nebuvo pagrindo spręsti, jog nereikia atlikti KT tyrimo, kad būtų galima objektyviai įvertinti paciento sveikatos būklę dinamikoje (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 46 min. 38 sek. – 1 val. 46 min. 57 sek.). Be to, įvertinus VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje teiktų paslaugų kokybę, dėl KT tyrimo reikalingumo buvo pasisakyta ir Akreditavimo tarnybos dokumentuose.

60.       Bylos medžiaga patvirtina, kad stacionarizavimo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje laikotarpiu ieškovas nuolat skundėsi stipriais skausmais krūtininėje stuburo srityje, todėl ieškovui pastoviai buvo leidžiamas stiprus nuskausminamasis medikamentas Tramadolis. Nors ieškovo kraujo tyrimų rezultatai gerėjo (CRB mažėjo, leukocitų kiekis stabilizavosi), remiantis Teismo ekspertizės akto tiriamąją dalimi ir teismo posėdžių metu teiktais specialistų paaiškinimais, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, nors tai ir nebuvo privaloma, tačiau, pacientui skundžiantis pastoviu stipriu skausmu, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai, elgdamiesi maksimaliai rūpestingai ir kvalifikuotai, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog ieškovo būklė pagerėjo tiek, kad nebereikia atlikti tos srities specialisto neurochirurgo (duomenys neskelbtini) paskirto kontrolinio KT tyrimo. Jeigu KT tyrimas būtų buvęs nepakankamas, tokiu atveju turėjo būti paskirtas MRT tyrimas, kuris pagal bylos duomenis būtų privalomas, jei būtų nustatyti nugaros smegenų pakenkimo simptomai.

61.       Kadangi ieškovui minėtas kontrolinis KT tyrimas ir (ar) MRT tyrimas nebuvo atliktas, nepaneigta, kad ieškovui nugaros smegenų pažeidimo požymiai, kurie susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondylodiscito, jau buvo iki ieškovo išrašymo iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės.

62.       Kaip nepagrįsta vertintina ir atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai kaip neteisėtus įvardino VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmus, susijusius su antibiotiko Ceftriaksono skyrimo trukme.

63.       Perkeldama pacientą į VšĮ Pasvalio ligoninę, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė rekomendavo tęsti gydymą antibiotikais, tačiau, kaip jau buvo konstatuota pasisakant dėl atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės veiksmų neteisėtumo, aiškiai nenurodė bendros antibiotikų kurso trukmės. Siuntimo, kuriame siunčiančioji įstaiga suteikia informaciją apie taikyto gydymo eigą ir rekomendacijas priimančiajai įstaigai dėl tolimesnio gydymo, 5 punkte nurodyta informacija apie antibiotiko vartojimo kurso trukmę galėjo būti suprasta dvejopai: arba, kad antibiotiko Ceftriaksono visas kursas turėjo trukti mažiausiai keturias savaites nuo gydymo pradžios, t. y. nuo 2016 m. gegužės 13 d., arba, kad antibiotiko Ceftriaksono kursas po 11 dienų taikymo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje turėjo būti tęsiamas dar mažiausiai keturias savaites. Teismo ekspertizės akto išvadų 6 punkte taip pat patvirtinama, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medikų nurodymas dėl antibiotikų vartojimo trukmės gali būti vertinamas dviprasmiškai.

64.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Siuntimo 5 punkte esantis įrašas nebuvo pakankamai tikslus, ir tikėtina, jog tai galėjo turėti įtakos tam, kad atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės medikai, netinkamai supratę VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rekomendaciją, ieškovui skyrė nepakankamą antibiotikoterapijos kursą.

65.       Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl subjektų, įgyvendinančių sveikatos priežiūros funkciją, veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju pirmiau minėtos aplinkybės, susijusios su pakartotinio KT tyrimo ir vėliau, atsižvelgus į KT tyrimo rezultatus, galbūt MRT tyrimo neskyrimu bei nepakankamai tiksliai nurodyta antibiotikoterapijos trukme, gali būti vertinamos kaip nepakankamo atidumo ir rūpestingumo stoka ir nagrinėjamos bylos kontekste atitinka neteisėtų veiksmų sąlygą.

66.       Tačiau nepaisant pirmiau padarytos išvados, sutiktina su atsakove VšĮ Respublikine Panevėžio ligonine, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad nebuvo atliktas pasėlio iš kraujo ir pūlių tyrimas, siekiant tinkamai nustatyti ligos sukėlėją, stokoja pagrįstumo.

67.       Kaip matyti iš byloje esančių ikiteisminėje ginčo stadijoje surinktų duomenų, specialių žinių turinčių asmenų pozicija šiuo klausimu, ar buvo reikalinga atlikti pasėlio iš kraujo ir pūlių tyrimą, siekiant parinkti antibiotiką, buvo nevienoda, todėl į šį klausimą buvo pavesta atsakyti ekspertams. 

68.       Tiesa, ekspertų ar atskirų specialistų išvados ne visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste, tačiau būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.

69.       Atsakant į klausimą, ar VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo indikacijos / buvo reikalinga atlikti aspiracinę biopsiją, Teismo ekspertizės akto išvadų 2 punkte nurodyta, kad: „Panevėžio ligoninėje pacientui nebuvo būtina atlikti aspiracinę biopsiją, kadangi KT duomenimis nebuvo nustatyta šiai procedūrai tinkamo šaltinio (susiformavusių pūlių) ir patologinės židininės neurologinės simptomatikos. Vertinant retrospektyviai, aspiracinės biopsijos nebūtinumą patvirtina teigiamas gydymo efektas pirmo pasirinkimo antibiotiku Ceftriaksonu.“.

70.       Pasisakant dėl to, kokiu pagrindu (tyrimų, nusiskundimų) ieškovui buvo paskirtas antibiotikas Ceftriaksonas, ir ar to pakako minėto vaisto paskyrimui, jei ne, tai kokie veiksmai (tyrimai ir pan.) nebuvo atlikti skiriant šį vaistą, Teismo ekspertizės akto išvadų 4 punkte konstatuota, kad: „K. N. 2016-05-13 Panevėžio ligoninėje tinkamai ir pakankama doze paskirtas pirmo pasirinkimo antibiotikas Ceftriaksonas pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją: stuburo KT tyrimu patvirtinta spondilodiscito diagnozė, padidėję kraujo uždegiminiai rodikliai, nugaros smegenų pakenkimo simptomų nebuvo.“. Teismo ekspertizės akto išvadų 5 punkte patvirtinta, kad paskirtas antibiotikas Ceftriaksonas yra empiriškai tinkamas spondylodiscitui gydyti, o gydymo teigiama dinamika įrodė jo pakankamą efektyvumą.

71.       Teismo ekspertizės akto 7 punkte padaryta išvada, kad šiuo atveju VšĮ Respublikinės Panevėžio specialistai prieš paskirdami antibiotiką Ceftriaksoną neprivalėjo išsiaiškinti ligos sukėlėjo dėl Teismo ekspertizės ako 2 punkte nurodytų priežasčių, o 8 punkte konstatuota, kad: „Panevėžio ligoninėje konkretus ligos sukėlėjas nebuvo nustatytas, tačiau gautas gydymo efektas dinamikoje netiesiogiai įrodė pasirinkto antibiotiko Ceftriaksono efektyvumą prieš sukėlėją.“.

72.       Taigi, Teismo ekspertizės akte buvo paneigti ieškinio pagrindu nurodyti ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų neteisėti veiksmai, pasireiškę tuo, kad nebuvo atliktas pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimas. Teismo ekspertizės akte ne tik konstatuota, kad, esant spondylodiscito diagnozei, kaip pirmo pasirinkimo antibiotikas gali būti skiriamas antibiotikas Ceftriaksonas, o pasėlis sukėlėjui patikslinti neprivalo būti imamas, tačiau ir pažymima, kad šiuo atveju jam paimti nebuvo objektyvių medicininių galimybių – šiai procedūrai tinkamo šaltinio (susiformavusių pūlių) ir patologinės židininės neurologinės simptomatikos, taip pat nurodoma, jog, vertinant retrospektyviai, galima daryti išvadą, kad šio antibiotiko pasirinkimas davė teigiamą gydymo efektą. Šios Teismo ekspertizės išvados bylos nagrinėjimo metu jokiais kitais įrodymais paneigtos nebuvo.

73.       Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžių metu apklausti specialistai – ekspertas Ž. C. ir specialistas V. K., akcentavo, jog kiekviena ligoninė turi savo spondylodiscito gydymo algoritmą ir strategiją, o tai reiškia, kad diagnostikos priemonės skirtingose ligoninėse (net ir skirtinguose tos pačios ligoninės skyriuose) gali skirtis, todėl vien tai, jog VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nebuvo atliktas pasėlio iš kraujo ir pūlių tyrimas, negali suponuoti išvados apie netinkamą gydymą.

74.       Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai kaip neteisėti buvo traktuoti atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmai (neveikimas), susiję su pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimo neatlikimu, tačiau ši išvada bet kuriuo atveju nekeičia pirmiau padarytos išvados, jog atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškovui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, pagrįstumo.

 

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su neturtinės žalos dydžiu

 

75.       Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į jo sveikatos sutrikdymo laipsnį, pobūdį, pasekmes bei padarinius gyvenimo kokybei, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovių 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė, apeliaciniame skunde teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas spondylodiscitu susirgo ne dėl atsakovių (jų darbuotojų) klaidų, ir kad net ir pilnas antibiotikoterapijos kursas negalėjo garantuoti visiško pasveikimo, priteistinas neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė sutinka su minėtu prašymu mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį.

76.       CK 6.250

 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

77.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas).

78.       Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

79.       Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį.

80.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, nagrinėjamu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šių aplinkybių visumą: į tai, kad ieškovo pradinė liga buvo sąlygota ne atsakovių veiksmų (neveikimo); į tai, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų (neveikimo) ieškovo ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai padariniai padidėjo; į tai, kad žala padaryta vienai iš svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovo sveikatai; į tai, kad ieškovui nuo 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas 75 proc. netektas darbingumas pagal diagnozę G99.2, o nuo 2018 m. balandžio 20 d. netektas darbingumas padidintas iki 80 proc., į tai, kad ieškovui yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis; į neigiamas ieškovo sveikatos būklės perspektyvas (trombuotų venų nepraeinamumas neatsistato); į tai, kad stuburo smegenų pakenkimas sąlygojo dubens organų sutrikimus, dėl ko ieškovas kateterizuojamas ir klizmuojamas, neteko potencijos; į priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos pobūdį ir galimų analogiškų pasekmių atsiradimą net ir gydytojams atlikus visus būtinus sveikatos priežiūros veiksmus ar įvykdžius visą reikalaujamą gydymo antibiotikais kursą; į tai, kad neigiami ilgalaikiai pergyvenimai paveikė šeimos narius ir artimuosius, nes dėl sutrikdytos sveikatos ieškovas savarankiškai nebegali užsiimti kasdienine veikla, laisvalaikiu, pasirūpinti savimi, nebegali prižiūrėti savo turto, rūpintis aplinka, senyvo amžiaus motina; į padidėjusią ieškovo socialinę atskirtį; į atsakovių turtinę padėtį ir faktą, kad atsakovių civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą apdrausta.

81.       Taigi, priešingai nei tvirtinama šalių apeliaciniuose skunduose, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta tiek į ieškovo sveikatai kilusias pasekmes, tiek į padarinius ieškovo gyvenimo kokybei, tiek į atsakovių kaltės bei priežastinio ryšio pobūdį, tiek į visumą kitų svarbių aplinkybių. Įvertinusi ieškovui kilusias pasekmes (žalos pobūdį ir mąstą) bei pirmiau išvardintų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju būtų netinkamai nustatęs ieškovui priteistiną neturtinės žalos dydį.

82.       Kaip nepagrįstas atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo panašiose bylose suformuotos praktikos. 

83.       Kaip jau minėta pirmiau, neturtinės žalos dydis negali būti vienodas visose situacijose, priešingai, kiekvienu atveju ir kiekvienam asmeniui jis yra individualus, nes kiekvienu konkrečiu atveju patiriami individualūs išgyvenimai ir praradimai, kurie įrodinėjami skirtingomis priemonėmis ir grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). 

84.       Kita vertus, svarbu pažymėti, kad, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktas ir jame nurodyta praktika).

85.       Taigi tokio pobūdžio bylose būtent neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, o ne konkretus žalos dydis yra precedentinė aplinkybė. Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms būtina vadovautis konkrečioje byloje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-533/2010).

86.       Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m, spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-142/2009; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-53-178/2017) aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės labai panašios į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes jau vien dėl to, kad, priešingai nei šiuo konkrečiu atveju, nė vienoje iš minėtų bylų asmenų sveikatai kilusios neigiamos pasekmės nebuvo tiesiogiai atsiradusios dėl jų pačių ligos, be to, skiriasi pacientų amžius, kilusių pasekmių mastas bei pobūdis, todėl minėtose bylose priteistos sumos pacientų neturtinei žalai atlyginti negali būti vertinamos kaip precedentinės nagrinėjamu atveju.

 

Dėl turtinės žalos dydžio

 

87.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovių solidariai 29 577,57 Eur turtinės žalos atlyginimą, susidedantį iš: 28 167,62 Eur netekto darbo užmokesčio kompensacijos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d., apskaičiuotą pagal jo gautą 489,50 Eur darbo užmokestį bei 314,93 Eur netekto darbingumo pensiją už 161 mėnesį; 1 293,84 Eur išlaidų vaistams ir kitoms medicininėms priemonės; 116,11 Eur ieškovo sutuoktinės kelių išlaidų. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 4 737,05 Eur netektos darbo užmokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio, o kitoje dalyje reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimo netenkino.

88.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (netiesioginė žala), ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.

89.       Nuostolių turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes tik toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

90.       Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl tiesioginių, ir dėl netiesioginių nuostolių priteisimo.

91.       Ieškovo teigimu, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, priteisiant ieškovui vienkartine išmoka 7 765,47 Eur netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. kadangi nebuvo atsižvelgta realų darbo užmokesčio padidėjimą.

92.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.).

93.       CK

 6.288 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdai – periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Minėti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Be to, sprendžiant turtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės.

94.       Nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuotinos nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 5.1 papunktyje nustatyta, kad, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už darbo rezultatus.

95.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad, priteisdamas negautą darbo užmokestį nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. spalio mėn. pagal ieškovo pateiktą darbdavio apskaičiuotą jo vidutinio darbo užmokesčio dydį (iki nedarbingumo) atėmus ieškovo gaunamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

96.       Taip pat ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą vienkartine ar periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d., taikant periodinės išmokos apskaičiavimo metodus (būtinai taikant pokytį) ir papildomai taikant indeksavimą įstatymų nustatyta tvarka, jei būtų priteisiamos periodinės išmokos. Ieškovo teigimu, šioje dalyje netenkinęs ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas užkirto jam kelią kreiptis į teismą ateityje.

97.       Vertinant minėto reikalavimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui 80 proc. netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai, t. y. iki 2020 m. balandžio 19 d. (koks ieškovo nedarbingumo lygis bus po minėtos datos, priimant skundžiamą sprendimą, nustatyti nebuvo galimybių). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo gaunamas netekto darbingumo pensijos dydis, atitinkamai ir galimas būsimas ieškovo netekto darbo užmokesčio dydis, priklauso ne tik nuo ieškovo įgyto stažo ir draudžiamųjų pajamų, kurių dydžius galima nustatyti iš VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų, bet ir nuo atskirų būsimų mėnesių valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, būsimų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, kurių realaus dydžio bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra galimybės nustatyti.

98.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo reikalavimas priteisti netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą vienkartine ar periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. yra grindžiamas vien tik prielaidomis, todėl jis negalėjo būti tenkintas.

99.       Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje jau yra išaiškinta, jog jam nėra užkertama galimybė kreiptis į teismą dėl netekto darbo užmokesčio kompensacijos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d., priteisimo ateityje, kai bus nustatytas netekto darbingumo lygis ir bus paskirta netekto darbingumo pensija.

100.       Be to, apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius tiesiogines išlaidas (papildomas išlaidas, susijusias su padaryta žala jo sveikatai).

101.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas iš atsakovių, be kita ko, prašė kaip turtinę žalą priteisti išlaidas vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms, kurios sudaro 1 293,84 Eur, bei 116,11 Eur ieškovo sutuoktinės išlaidas kelionėms. Apeliaciniame skunde priteistiną kitų patirtų išlaidų sumą ieškovas sumažino iki 102,87 Eur. 

102.       Sutiktina su ieškovu, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (kvitai, čekiai, mokėjimo nurodymai ir kt.) patvirtina, šių išlaidų egzistavimo faktą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog visos šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), o ne dėl paties ieškovo ligos, kuri nesusijusių su atsakovių veiksmais (neveikimu), nepaisant to, jog apeliaciniame skunde prašomų priteisti išlaidų dydis buvo ženkliai sumažintas, ir šioje dalyje ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

103.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nei ieškovo, nei atsakovių apeliacinių skundų argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

104.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

105.       Atsižvelgiant į tai, kad visi apeliaciniai skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, tiek ieškovo, tiek atsakovių bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus, neatlyginamos.

106.       Atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimą patyrė 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o už atsiliepimo į atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinį skundą patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 968 Eur.

107.       Atsižvelgiant į tai, kad tiek VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, tiek VšĮ Pasvalio ligoninė byloje dalyvavo atsakovių procesiniu statusu, kad iš jų žalos atlyginimą buvo prašoma priteisti solidariai, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinį skundą palaikė pastarosios skunde apeliacinės instancijos teismui suformuluotą prašymą, ir kad atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinis skundas buvo atmestas, darytina išvada, jog atsakovei VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninei nėra pagrindo priteisti iš kitos solidariosios atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į jos apeliacinį skundą rengimą.

108.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

109.       Atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, kurios sudaro 1 452 Eur, atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, į ieškovo apeliaciniame skunde keltų klausimų nesudėtingą pobūdį ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį bei Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, mažintinos iki 1 000 Eur.

110.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimu, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a  :

 

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei (juridinio asmens kodas 191340120) iš ieškovo K. N. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjos                                                                                Romualda Janovičienė

 

 

Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                        Agnė Tikniūtė