Civilinė byla Nr. e3K-3-128-1120/2025

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02883-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.3.1; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pušynė“ ieškinį atsakovei E. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo netekusiu galios ir atsakovės E. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pušynė“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo poilsio dienomis apmokėjimą darbuotojui ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Pušynė“ prašė teismo pripažinti, kad atsakovės E. K. reikalavimai ieškovei dėl darbo poilsio dienomis apmokėjimo bei netesybų sumokėjimo yra nepagrįsti, ir juos atmesti, o Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-6167 laikyti netekusiu galios.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 29 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 171, pagal kurią atsakovė buvo priimta į Birštone veikiančio viešbučio „Pušynė“ administratoriaus pareigas. Darbuotojai buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita, 3 mėn. atskaitinis laikotarpis. Iš darbo atsakovė atleista 2023 m. rugpjūčio 28 d. savo noru, su ja atsiskaityta per 10 darbo dienų, kadangi šalys taip buvo susitarusios darbo sutartyje. Praėjus mėnesiui nuo darbo santykių pabaigos, atsakovė kreipėsi į DGK su prašymu priteisti iš ieškovės padidintą darbo užmokestį už darbą ne pagal grafiką poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki rugpjūčio mėn., 277,16 Eur premiją už rugpjūčio mėn., netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, nutraukus darbo santykius 10 darbo dienų pavėlavus sumokėti galutinę 846,95 Eur sumą, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką už darbą poilsio dienomis ir nesumokėtą premiją bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo už patirtą neturtinę žalą, be kita ko, kilusią ir dėl atsakovės atvaizdo neteisėto panaudojimo socialiniuose tinkluose.

4.       DGK 2023 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-6167 tenkino dalį atsakovės prašymo – priteisė atsakovei 1387,87 Eur už darbą poilsio dienomis; 1487,63 Eur netesybų, kitą dalį atsakovės prašymo atmetė.

5.       Ieškovė nurodė, kad direktoriaus 2023 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 23-001 darbovietėje įvesta suminė darbo laiko apskaita, apskaitos laikotarpis – trys mėnesiai. Tačiau DGK nusprendė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 6 d., birželio 11–12 d. ir 18–19 d., liepos 16–17 d., 18–19 d. ir 28–29 d. bei rugpjūčio 9 d. ir 17–18 d. dirbo poilsio dienomis.

6.       Ieškovės teigimu, 2023 m. gegužės 6 d. 8–18 val. (9 val.) atsakovė mokėsi dirbti administratoriaus darbą, kadangi paaiškėjo, jog darbo pokalbyje (įsidarbinant) jos deklaruota patirtis nepakankama. Atsakovę apmokė kolegė, kuri tą visą dieną ir dirbo administratoriaus darbą, o atsakovė tik stebėjo. Atsakovė raštu sutiko dirbti šią dieną, jai už šią dieną buvo sumokėta kaip už visą darbo dieną. 

7.       Atsakovei buvo būtina mokytis dirbti su nauja programa, todėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. 9.00–16.30 val. ji dalyvavo darbuotojų mokymuose; ši diena jos grafike pažymėta kaip poilsio diena.

8.       Atsakovė dirbo darbo grafike nustatytomis poilsio dienomis savo pačios prašymu. Atsakovė susikeitė pamainomis su kolege A. M. norėdama išdirbti daugiau valandų ir papildomai užsidirbti. Už viršvalandinį darbą buvo sumokėta 1,5 dydžio tarifu. Taigi ieškovės ir atsakovės bendru sutarimu darbo grafikas buvo pakeistas, už dalį dirbtų poilsio dienų jai buvo suteiktos kitos poilsio dienos. Atsakovės poilsio dienomis vietoje atsakovės dirbo jos kolegės. Darbo grafike nurodytomis dienomis atsakovė dirbo tik 29 val., nors privalėjo dirbti iš viso 125 val., taigi realiai buvo pakeistos 96 grafiko valandos. 

9.       Be to, DGK nepagrįstai priteisė papildomą darbo užmokestį už atsakovės darbą 2023 m. liepos 18 d. kaip už darbą poilsio dieną, nes pagal pradinį grafiką šią dieną atsakovė privalėjo dirbti, tik trumpiau (ne 15 val., o 7 val.). Todėl ši diena bet kuriuo atveju nebuvo atsakovės poilsio diena, ir priteisti papildomas sumas kaip už darbą poilsio dieną nebuvo teisinio pagrindo.

10.       DGK klaidingai apskaičiavo atsakovės prašyme nurodyto darbo poilsio dienomis laiką. Atsakovė nurodė, kad ji dirbo savo poilsio dienomis 2023 m. gegužės 6 d., birželio 11–12 d. ir 18–19 d., liepos 16–17 d., 18–19 d. ir 28–29 d. bei rugpjūčio 9 d., 17–18 d. ir 25–26 d., t. y. 9 val. gegužės 6 d., 7,5 val. rugpjūčio 9 d. ir po 22 val. kitomis septyniomis dienomis, tai sudaro iš viso 170,5 val. (9 + 7,5 + 22 × 7 = 170,5), o ne 192,5 val.

11.       Darbo grafikai būdavo sudaromi atsižvelgiant į darbuotojų norą ir keičiami taip pat pačioms administratorėms pageidaujant. Darbdavė žiūrėjo lanksčiai, pakeisdavo grafiką, tačiau pačiame grafike pakeitimų nepadarydavo. Darbo grafikas būdavo sudaromas prieš prasidedant einamajam mėnesiui ir būdavo pas administratores registratūroje, bet faktiškai jos dirbdavo kitaip. Pakeitus grafiką, atsakovė visada ateidavo, jeigu būdavo viršvalandžiai, jie būdavo apmokami. Tik kai išėjo iš darbo, atsakovė pradėjo reikalauti, kad jai būtų sumokėta už darbą poilsio dienomis dvigubai.

12.       Teismas negalėjo priimti atsakovės priešieškinio, nes jis pareikštas dėl jau įsiteisėjusios DGK sprendimo dalies.

13.       Ieškovės teigimu, nėra pagrindo priteisti atsakovei 277,16 Eur priedą (premiją) už 2023 m. rugpjūčio mėn. Nei darbo sutartyje, nei kituose lokaliniuose dokumentuose darbdavė su darbuotoja nebuvo susitarusios dėl jo mokėjimo. Už rugpjūčio mėn. premija nebuvo skirta dėl atsakovės aplaidaus elgesio su įmonės kasa, nedirbimo savaitgaliais, kai būdavo didžiausi klientų srautai, išėjimo iš darbo.

14.       Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 28 d., su atsakove buvo galutinai atsiskaityta 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. nepraleidus darbo sutartyje nustatyto 10 darbo dienų termino, todėl jai nepriklauso kompensacija už pavėluotą atsiskaitymą.

15.       Panaudotas atsakovės atvaizdas yra užfiksuotas jos darbo vietoje. Atsakovė 2023 m. balandžio 29 d. yra susipažinusi ir pasirašiusi Priedą Nr. 1 prie Darbo sutarties „Pranešimas darbuotojui apie jo asmens duomenų tvarkymą“. Taigi, atsakovė žinojo ir davė sutikimą fotografuotis viešbučio registratūroje, kuri yra vieša vieta ir visą parą filmuojama įmonės vaizdo kameromis.

16.       Atsakovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už jai taikytą psichologinį smurtą, netinkamą bendravimą ir kt. yra nepagrįstas, nes su atsakove buvo elgiamasi pagarbiai ir mandagiai.

17.       Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės 1522,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už darbą poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio, 277,16 Eur priedą (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. rugpjūčio mėnesį, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, nutraukus darbo santykius 10 darbo dienų pavėlavus sumokėti galutinę 848,95 Eur sumą, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką už darbą poilsio dienomis ir nesumokėtą priedą, kurių dydis – atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius, ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

18.       Atsakovė dirbo darbo grafike nenurodytu metu ir ieškovė turėjo mokėti ne viengubą, o dvigubą darbo užmokestį už dienas: 2023 m. birželio 11 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. birželio 12 d. 8.00 val.; 2023 m. birželio 18 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 8.00 val. 2023 m. liepos 16 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 8.00 val., 2023 m. liepos 18 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 19 d. 8.00 val., 2023 m. liepos 28 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 29 d. 8.00 val.; 2023 m. rugpjūčio 9 d. poilsio dieną atsakovė mokėsi 9.00–16.30 val. Taip pat mokymai vyko siekiant darbuotojus supažindinti su nauja programa: 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuo 08.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val., 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. 8.00 val. Atsakovė dirbo poilsio dieną ir už ją ieškovė turėjo mokėti ne viengubą, bet dvigubą darbo užmokestį.

19.       DGK sprendime nustatė, jog atsakovės vienos dienos darbo užmokestis sudaro 65,12 Eur, vienos valandos – 8,14 Eur, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės už darbą šiomis poilsio dienomis: 2023 m. gegužės 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. 268,62 Eur ((8,14 Eur × 2) × 16.30 val.), ir už likusias 154 val. papildomai dar viengubą darbo užmokestį 1253,56 Eur (8,14 Eur × 154 val.). Iš viso atsakovei už darbą poilsio dienomis priteistina 1522,18 Eur (neatskaičius mokesčių).

20.       Darbo sutartyje šalys sulygo, kad darbuotojai už gerą darbą gali būti mokami priedai. Ieškovė nesumokėjo darbuotojai priedo (premijos) prie darbo užmokesčio už 2023 m. rugpjūčio mėn. Kadangi ieškovė nėra pateikusi jokių priedų skyrimo tvarkos įrodymų, šių trijų mėnesių priedų vidurkis yra 277,16 Eur.

21.       Darbo sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 28 d., o iš byloje esančių mokėjimo pavedimo kopijų matoma, kad galutinis atsiskaitymas su atsakove įvyko 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. po 10 darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo. 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovei buvo pervesta 848,95 Eur, vadinasi, pervesta suma neviršijo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsižvengiant į tai, kad atleidimo metu nebuvo susitarta kitaip, ieškovė su atsakove turėjo atsiskaityti paskutinę darbo sutarties galiojimo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d.

22.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės neturtinės žalos, kurią patyrė dėl ieškovės elgesio, atlyginimą. Be to, be atsakovės sutikimo ieškovė naudojo socialiniuose tinkluose atsakovės atvaizdą, dėl tokios nuotraukos publikavimo atsakovė patyrė nepatogumų, nes po to viešbutyje apsigyveno jai nemalonus ir anksčiau konfliktų turėjęs asmuo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

23.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinio dalį tenkino – pripažino netekusiu galios Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-6167, priteisė atsakovei iš ieškovės 537,24 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio, 3223,44 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1314,46 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2499 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, grąžino atsakovei 100 Eur sumokėto avanso.

24.       Teismas nurodė, kad 2023 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 171, pagal kurią atsakovė buvo priimta į Birštone veikiančio viešbučio „Pušynė“ administratoriaus pareigas, jai buvo nustatyta 40 val. darbo savaitės laiko norma, suminė darbo laiko apskaita, 3 mėn. atskaitinis laikotarpis.

25.       UAB „Pušynė“ direktoriaus 2023 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 23-001 buvo patvirtinta suminė darbo laiko apskaitos įmonėje tvarka. Direktoriaus įsakymais buvo nustatyti priedai: (premijos) už 2023 m. balandžio mėn. – 8,79 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. – 276,48 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 345 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 210 Eur.

26.       Atsakovė dirbo savo poilsio dienomis: 2023 m. gegužės 6 d. 8–18 val. (vyko mokymai), 2023 m. birželio 11 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. birželio 12 d. 8.00 val., 2023 m. birželio 18 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 8.00 val., 2023 m. liepos 16 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 8.00 val., 2023 m. liepos 18 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 19 d. 8.00 val., 2023 m. liepos 28 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 29 d. 8.00 val., 2023 m. rugpjūčio 9 d. poilsio dieną 9.00–16.30 val. (vyko mokymai), 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val.

27.       Darbo sutartis su atsakove jos prašymu nutraukta 2023 m. rugpjūčio 28 d. (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, jog atleidžiant darbuotoją iš darbo visas jai priklausantis darbo užmokestis ir visos kitos kompensacijos bus išmokami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

28.       Su atsakove galutinai buvo atsiskaityta 2023 m. rugsėjo 8 d. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš darbdavės nesumokėtą darbo užmokestį, netesybas, atlyginti neturtinę žalą ir kt. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-6167 tenkino dalį darbuotojos prašymo – priteisė atsakovei iš darbdavės 1387,87 Eur už darbą poilsio dienomis ir 1487,63 Eur netesybų.

29.       Teismas nurodė, kad per vieną mėnesį darbdavė, nesutikdama su tokiu DGK sprendimu, kreipėsi su ieškiniu į teismą. Atsakovė DGK sprendimo įstatymo nustatytu terminu neginčijo, tik, gavusi ieškinį, pareiškė priešieškinį dėl DGK sprendimu nepatenkintos reikalavimo dalies; atsakovė neprašė atnaujinti praleisto termino. Teismas nurodė, kad nuo to momento, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme, tolesniam ginčo nagrinėjimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. Atsakovė naudojasi CPK suteikta teise pareikšti byloje priešieškinį (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Darbuotojui reikšti reikalavimus dėl nesumokėtų sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senaties terminas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis), atsakovė gali reikšti priešieškinį (CPK 143 straipsnio 1 dalis) ir nereikšdama atskiro reikalavimo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą DGK sprendimui ginčyti (DK 231 straipsnio 7 dalis).

30.       Šios nutarties 26 punkte nurodytos dienos UAB „Pušynė“ darbo grafikuose pažymėtos kaip darbuotojai suteiktos poilsio dienos. Byloje darbdavė yra pateikusi atsakovės rašytinius sutikimus dirbti nurodytomis dienomis. Patikslintų (ar pataisytų) darbo grafikų darbdavė nesudarė, taigi darbuotoja faktiškai dirbo darbo grafikuose nustatytu savo poilsio laiku.

31.       Darbdavė paaiškino, jog 2023 m. gegužės 6 d. 8–18 val. darbuotoja 9 val. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. (7,5 val.) atvyko į darbą mokytis, bet ne dirbti. Teismas nustatė, kad atsakovės turimos kvalifikacijos ir kompetencijos nepakako. 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovės poilsio dieną 9.00–16.30 val. (7,5 val.) vyko mokymai – mokytasi dirbti su nauja booking.com programa, darbuotojos buvo pakviestos mokytis (tą dieną administratoriaus darbą registratūroje dirbo N. B.). Už šią dieną darbdavė atsakovei sumokėjo kaip už paprastą darbo dieną viengubu tarifu. Atsakovė raštu buvo davusi sutikimą mokytis savo poilsio dieną. Teismas konstatavo, kad darbuotojai mokytis savo darbo laiku yra problemiška (tektų aptarnauti klientus, vykdyti atsiskaitymus, o nesant pakankamai patirties gali kilti ir žalos atlyginimo klausimų), todėl darbdavė kitaip organizuoti mokymų (darbo metu) negalėjo. Atsakovė šias dienas negalėjo ilsėtis, tačiau tai buvo reikalinga jai pačiai, kad ji įgautų reikiamą kompetenciją vykdyti darbo pareigas, atsakovė mokymosi metu neatliko jokių darbo funkcijų, mokėti dvigubu tarifu už darbo pareigų nevykdymą būtų neprotinga ir neteisinga. Teismas nusprendė, kad atsakovės darbo 2023 m. gegužės 6 d. 8–18 val. (9 val.) ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. (7,5 val.) apmokėjimas viengubu tarifu yra pakankamas.

32.       Iš darbdavės įsakymo teismas nustatė, kad pas ją dirbtas laikas poilsio ir švenčių dienomis darbuotojui gali būti kompensuojamas suteikiant jam per mėnesį kitą poilsio dieną. Tačiau, pagal DK 144 straipsnio 2, 5 dalis, už darbą švenčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Taip pat darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš DK 144 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Kitos poilsio dienos suteikimas už darbą poilsio dienomis DK nenustatytas, todėl ieškovė neturėjo teisės darbuotojai vietoje darbo poilsio dienos suteikti kitą poilsio dieną.

33.       Teismas nustatė, kad atsakovė pati prašydavo kitų darbuotojų keistis darbo ir poilsio dienomis. Darbdavė darbo grafike pakeitimų nedarydavo. Byloje yra pateikti atsakovės rašytiniai sutikimai dirbti pirmiau nurodytomis dienomis, tačiau tik viename yra nurodytas sutikimas dirbti 2023 m. rugpjūčio 25 d. vietoje 2023 m. rugpjūčio 23 d. Visi kiti ieškovės sutikimai laikytini sutikimais dirbti poilsio dieną. Jei darbuotojos pageidavo ir sutiko pasikeisti darbo bei poilsio dienomis dėl svarbių priežasčių ir darbdavė apie tai žinojo, ji privalėjo padaryti pakeitimus darbo grafikuose, kad vėliau išvengtų dvigubo apmokėjimo ar darbuotojų pretenzijų, todėl pati darbdavė privalo prisiimti su tuo susijusią riziką ir sumokėti atsakovei už darbo grafike jai pažymėtą darbą poilsio dienomis (išskyrus dienas, kai pati atsakovė prašė sukeisti dienas, jas konkrečiai nurodydama (2023 m. rugpjūčio 25 d. vietoje 2023 m. rugpjūčio 23 d.)

34.       DGK pagal atsakovės pateiktus duomenis byloje nusprendė, kad ieškovei už dirbtas papildomas valandas sumokėta, bet ne padidintu (dvigubu) tarifu. Atsakovė poilsio dienomis, darbdavės apskaičiavimu, yra dirbusi 132 val. Už pusę laiko ieškovė su darbuotoja atsiskaitė (viengubu tarifu). Pagal UAB „Pušynė“ DGK pateiktą pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, nustatyta, kad atsakovės vienos dienos darbo užmokestis buvo 65,12 Eur, vienos valandos – 8,14 Eur. Taigi ieškovei priteistina už darbą poilsio dienomis 537,24 Eur (66 val. × 8,14 Eur).

35.       Pagal darbo sutarties 1.31 punktą, šalys susitarė, kad darbuotojai gali būti mokamos premijos darbdavės iniciatyva (įsakymu), jos skiriamos darbuotojai už gerai atliktą darbą, jos ar įmonės padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus paskatinti; šie mokėjimai nėra laikomi šios sutarties dalimi ir bus mokami išimtinai darbdavės nuožiūra. Atsakovė 277,16 Eur priedą už 2023 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiavo savo nuožiūra, išvedusi vidurkį iš trijų paskutinių mėnesių gautos premijos dydžio. Atsakovė rugpjūčio mėnesį išreiškė norą nutraukti darbo sutartį, dirbo mažiau darbo valandų, savaitgalių, pasitaikė ir klaidų, dirbant su nauja programa, todėl tikėtina, kad darbdavė, nesant įmonėje nustatytos premijavimo tvarkos, pagrįstai nusprendė darbuotojos neskatinti.

36.       2023 m. balandžio 29 d. atsakovė susipažino ir pasirašė Priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 171 „Pranešimas darbuotojui apie jo asmens duomenų tvarkymą“, kuriame yra nustatytas asmens duomenų tvarkymo tikslas, asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, tvarkymo sąlygos bei tvarka, darbuoto teisės. Tačiau byloje nėra atsakovės rašytinio ar kito sutikimo neatlygintinai skaitmeninti jos atvaizdą, padaryti jį prieinamą viešai (internete). Šalys nesusitarė dėl atsakovės fotonuotraukos naudojimo socialiniuose tinkluose ieškovės komerciniais tikslais. Atsakovė nenoro būti fotografuojama neišreiškė, tačiau duomenų, kad ji būtų sutikusi, jog nuotrauka su jos atvaizdu būtų publikuojama socialiniame tinkle, byloje nėra. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad darbuotojos atvaizdą nurodytame socialiniame tinkle („Facebook“) ji panaudojo be darbuotojos žinios ir sutikimo, komerciniais tikslais. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės darbo vieta viešbutyje nėra vieša vieta (joje lankosi tik klientai ir darbuotojai), fotonuotraukoje pirmiausiai matyti atsakovė ir įmonės atributai, jos sutikimas atvaizdą neatlygintinai įkelti į socialinius tikslus įmonės komercinės veiklos tikslais negautas, todėl teismas konstatavo, kad atsakovės atvaizdas panaudotas neteisėtai.

37.       DGK nusprendė, kad negalima daryti išvados apie tai, jog atsakovė patyrė neturtinę žalą, vertintiną pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, nes patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Tačiau vien faktas, kad atsakovei buvo nemalonu matyti savo atvaizdą darbdavės paskyroje, kurią gali pamatyti daug asmenų, galėjo sukelti atsakovei neigiamus jausmus, todėl teismas konstatavo, kad prašoma priteisti 250 Eur suma yra pakankama žalai atlyginti.

38.       Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė ir fakto, jog ji darbe patyrė psichologinį stresą dėl neteisėtų darbdavės veiksmų. Teismas konstatavo, kad darbdavė neturtinės žalos atsakovei savo veiksmais nepadarė, o atsakovės išgyvenimai galimai yra susiję su jos asmeninėmis savybėmis, požiūriu į darbdavę ir bendradarbius.

39.       Šalys, jau sudarydamos darbo sutartį, aiškiai susitarė, kad darbo sutarties nutraukimo atveju su darbuotoja bus atsiskaityta per 10 darbo dienų, todėl dar kartą tartis dėl mokėjimų atleidžiant ją iš darbo būtų perteklinis reikalavimas. Darbdavė, atleisdama iš darbo atsakovę, nesumokėjo jai 537,24 Eur už darbą poilsio dienomis. Ši suma neišmokėta daugiau kaip šešis mėnesius, todėl atsakovei priteistina netesybų suma – 3223,44 Eur (neatskaičius mokesčių) (537,24 Eur × 6 mėn.).

40.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu teismas nurodė, kad ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu DGK sprendimą, kuriuo iš jos buvo priteista 2875,50 Eur išmoka, teismas reikalavimą atmetė, pripažindamas negaliojančiu DGK sprendimą, tačiau tenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė jai iš ieškovės didesnę sumą – 4010,68 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Ieškovė šioje byloje sumokėjo valstybei 65 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 14 359,50 Eur išlaidų teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovė turėjo 3129,67 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti, be to, už liudytojo iškvietimą sumokėjo į teismo specialiąją sąskaitą 100 Eur avansą, šis nepanaudotas. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 277,16 Eur premiją, 1577,18 Eur išmokos už darbą, netesybas, apskaičiuotas už šešis mėnesius nuo nesumokėtos sumos, t. y. 2354,34 Eur, ir kitas netesybas. Teismas priteisė atsakovei 250 Eur neturtinės žalos (50 proc.) atlyginimą, reikalavimą dėl 255,16 Eur premijos atmetė, o darbo užmokesčio priteisė 537,24 Eur, apskaičiavo 3223,44 Eur netesybų (vienas reikalavimas dėl netesybų atmestas) (patenkinta 33 proc. reikalavimo ir 50 proc. dėl netesybų, nes priteistos tik vienos netesybos, o tai išvedus vidurkį sudaro 42 proc. patenkintos ir 58 proc. atmestos reikalavimų dalies). Kadangi ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistina 1314,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

41.       Spręsdamas klausimą dėl ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pasisakė, kad nors ieškovė neišskyrė, kokia dalis bylinėjimosi išlaidų patirta dėl ieškinio, o kokia – už atstovavimą ginantis nuo priešieškinio, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į atsakovės patenkintus reikalavimus (kiek jie sutapo su ieškinio reikalavimais), laikytina, kad 30 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ginantis nuo priešieškinio ir atsižvelgiant į ieškinį yra pakankama (30 proc. sudaro 4307,85 Eur nuo 14 359,50 Eur sumos), ir iš atsakovės ieškovei priteistina 2499 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (58 proc. nuo 4307,85 Eur sumos) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

42.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2025 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė. Kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkino ieškinio bei priešieškinio dalis – pripažino netekusiu galios Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-6167, priteisė atsakovei iš ieškovės 537,24 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio, 1047,62 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), pripažino, kad ieškovė, socialiniame tinkle paskelbdama viešbučio registratūros vaizdą su atsakove, pažeidė atsakovės teisę į atvaizdą, priteisė ieškovei iš atsakovės 2834,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis kolegija atmetė, grąžino atsakovei 100 Eur jos sumokėto avanso, priteisė ieškovei iš atsakovės 2605,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. 

43.       Kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė dirbo darbo grafike nenurodytu metu, t. y. poilsio dienomis. Pagal pirminius grafikus atsakovė privalėjo dirbti iš viso 125 val., faktiškai ji atitinkamomis dienomis dirbo tik 29 val. Be to, atsakovė turėjo net 96 poilsio valandomis daugiau, nei jai priklausė pagal pradinius grafikus.

44.       Teismas nurodė, kad už tinkamą darbo apskaitą atsakinga darbdavė ir todėl ji turi prisiimti riziką už darbą poilsio dienomis. Tačiau teismas atsižvelgė ir į priežastis, dėl kurių atsakovė dirbo ne pagal darbo grafiką ir dėl ko jis nebuvo laiku pakeistas. Darbo poilsio dienomis iniciatorė daugiausia buvo atsakovė, taigi darbas poilsio dienomis nebuvo inicijuotas darbdavės. Dėl to ir pati atsakovė taip pat turi prisiimti riziką dėl tinkamos darbo apskaitos ir negali tikėtis, kad už visas dirbtas dienas jai bus mokama kaip už darbą poilsio dienomis.

45.       Teismas vertino, kad šiuo atveju susidarė situacija, kai darbuotoja beveik nedirbo grafike nustatytu laiku ir netgi turėjo 96 poilsio valandomis daugiau, nei jai priklausė pagal pradinius grafikus. Kolegija konstatavo, kad, priteisus darbo užmokestį atsakovei už visas dienas kaip už darbą poilsio dienomis, būtų prieštaraujama užmokesčio už darbą poilsio metu tikslui, t. y. sumokėti už darbą, dirbtą laiku, skirtu darbuotojui pailsėti ir atsigauti po darbo dienos.

46.       Kolegija, atsižvelgdama į abiejų šalių elgesį ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad tikslinga atsakovei sumokėti taikant 1,5 karto darbo užmokesčio tarifą. Kolegija pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovei priteisti dvigubą užmokestį už darbą poilsio dienomis, padarė aritmetinę klaidą ir apskaičiavo atsakovei priteistiną atlyginimą taikydamas 1,5 karto darbo užmokesčio tarifą.

47.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. gegužės 6 d. (8–18 val.) atsakovė 9 val. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. 7,5 val. atvyko į darbą mokytis, bet ne dirbti. Šią dieną administratoriaus darbą dirbo kita darbuotoja, todėl atsakovė darbo funkcijų nevykdė. Už šią dieną atsakovei buvo sumokėta kaip už darbo dieną. Toks darbo apmokėjimas atitinka sąžiningumo kriterijus, juolab kad už darbą poilsio metu atsakovei buvo duotos poilsio dienos. Apie 2023 m. rugpjūčio 9 d. vyksiančius mokymus atsakovė buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 4 d., t. y. prieš 5 dienas, todėl pats faktas, kad raštiškai pakeistas grafikas nebuvo pačių administratorių atspausdintas, vertintinas kaip formalumas. Atsakovės atvykimas į darbą mokymų dieną pagrįstai vertintinas kaip atvykimas į darbą faktiškai (šalių susitarimo pagrindu) pakeistu grafiku ir pagrįstai apmokėtas viengubu tarifu.

48.       Kolegija konstatavo, kad atsakovei iš ieškovės už darbą poilsio dienomis (2023 m. birželio 11 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. birželio 12 d. 8.00 val. (22 val.), 2023 m. birželio 18 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 8.00 val. (22 val.), 2023 m. liepos 16 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 8.00 val. (22 val.), 2023 m. liepos 18 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 19 d. 8.00 val. (22 val.), 2023 m. liepos 28 d. nuo 8.00 val. iki 2023 m. liepos 29 d. 8.00 val. (22 val.), 2023 m. rugpjūčio 17 d. 8.00 iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. 8.00 val. (22 ) val.), t. y. už 132 val., priteistina 537,24 Eur (132 val. × 8,14 Eur / 2).

49.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 3223,44 Eur (537,24 Eur × 6 mėn.) netesybų, jas skaičiuodamas už šešis mėnesius, tačiau jos apskaičiuotos neteisingai. 2023 m. spalio 31 d. banko pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 839,67 Eur, t. y. DGK priteistus 1387,87 Eur (atskaičius mokesčius) už darbą poilsio dienomis. Šiuo atveju priteisus mažesnę nesumokėto darbo užmokesčio sumą, t. y. 537,24 Eur, netesybos turi būti skaičiuojamos nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. spalio 31 d., t. y. už 39 dienas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos 1047,62 Eur (537,24 Eur / 20 × 39) netesybos.

50.       Kolegija sutiko su ieškovės teiginiu, kad viešbučio registratūra yra vieša vieta, tačiau nurodė, kad atsakovė sutikimo platinti jos atvaizdą nedavė, nors toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir sukeliančiu žymią neturtinę žalą. Atsakovės galimai patirti nepatogumai negalėjo sukelti neturtinės žalos. Teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ir tinkamas atsakovės pažeistos teisės apgynimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pakeistina.

51.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o tenkino priešieškinio dalį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus ieškinio bei priešieškinio dalis, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo valstybei 65 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 14 359,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtina mažinti, nes jis neatitinka protingumo, sąžiningumo principų ir daugiau kaip 4,5 karto didesnis nei atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors jai taip pat atstovavo advokatė ir teikė labai panašios apimties procesinius dokumentus. Kolegija nusprendė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtina mažinti iki 6000 Eur. Atsakovė turėjo 3129,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovės reikalavimai dėl darbo poilsio dienomis apmokėjimo bei netesybų yra nepagrįsti, ir juos atmesti, o DGK sprendimą laikyti netekusiu galios. Kolegija, įvertinusi tai, kad DGK sprendimu atsakovės prašymo dalis buvo patenkinta ir atsakovei priteista 1387,87 Eur už darbą poilsio dienomis bei 1487,63 Eur netesybų, laikė, kad ieškovės ieškinio reikalavimo suma buvo 2875,5 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovės: 1522,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už darbą poilsio dienomis nuo 2023 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio; 277,16 Eur premiją (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. rugpjūčio mėnesį; netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, nutraukus darbo santykius 10 darbo dienų pavėlavus sumokėti galutinę 848,95 Eur sumą; netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką už darbą poilsio dienomis ir nesumokėtą priedą, kurių dydis – atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius; 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi atsakovės priešieškinio suma – 11 410,76 Eur. Kadangi atsakovei iš ieškovės priteistina 1047,62 Eur netesybų ir 537,24 Eur darbo užmokesčio už poilsio dienas (iš viso 1584,86 Eur), ieškovės ieškinio tenkinta 45 proc., o atmesta 55 proc. Atsakovės priešieškinio suma buvo 11 410,76 Eur, todėl priešieškinio patenkinta 14 proc., o atmesta 86 proc. Sudėjusi priešpriešines tenkintinas ieškinio ir priešieškinio dalis, kolegija konstatavo, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintina 65,50 proc., o atsakovės – 34,50 proc. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 3930 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1095,38 Eur. Įskaičiusi tarpusavyje mokėtinas sumas, kolegija nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 2834,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52.       Kolegija nustatė, kad 3228,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovė patyrė už apeliacinio skundo parengimą, o 1132,02 Eur – už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė patyrė 1392 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 1210 Eur – už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas visiškai, todėl jai iš ieškovės nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jos apeliacinio skundo parengimu, atlyginimas. Ieškovei priteistina 1132,02 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo visą pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 4010,68 Eur. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės buvo priteista 1047,62 Eur netesybų ir 537,24 Eur darbo užmokesčio už poilsio dienas, todėl ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 60,47 proc. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 1952,17 Eur, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 478,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2605,88 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (1132,02 Eur +1952,17 Eur – 478,31 Eur) atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

53.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš ieškovės ne mažesnį nei dvigubą darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, t. y. 1074,48 Eur, 5731,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo, o ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

53.1.                      Dėl ne mažesnio nei dvigubo darbo užmokesčio priteisimo. Atsakovei už darbą poilsio dienomis turėjo būti sumokėtas ne mažesnis nei dvigubas jos darbo užmokestis, tačiau apeliacinės instancijos teismas už darbą poilsio dienomis jai priteisė tik 1,5 karto didesnį darbo užmokestį. DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Kasacinio teismo praktikoje nėra pateiktas kitoks išaiškinimas, kuris būtų laikomas pagrindu apeliacinės instancijos teismui nukrypti nuo DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyto užmokesčio dydžio darbuotojui už darbą poilsio dienomis. Taigi, darbdavys gali pasirinkti darbuotojui už darbą poilsio dienomis mokėti dvigubą ar didesnį darbo užmokestį, tačiau mokėti mažesnio nei dvigubo darbo užmokesčio darbdavys negali. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-650-852/2025 konstatuota, kad darbo ir poilsio laikas yra reglamentuojamas imperatyviomis DK normomis. Taigi, ir teisės normos, reglamentuojančios darbo apmokėjimo klausimus, susijusius su nukrypimu nuo darbo grafiko, laikytinos imperatyviomis.

53.2.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovė darbdavei turi sumokėti 5440,50 Eur šios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nors teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad darbdavė netinkamai vykdė savo pareigas ir nesumokėjo darbuotojai priklausančio atlyginimo už darbą poilsio dienomis (537,24 Eur) ir netesybų (1047,62 Eur). Be to, atsakovė teismuose patyrė 5731,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Darbdavė pati inicijavo darbo ginčą teisme, prašydama panaikinti DGK sprendimą ir pripažinti, kad ji su darbuotoja yra atsiskaičiusi tinkamai, tačiau teismai konstatavo, kad darbdavė su darbuotoja neatsiskaitė, todėl bylos baigtis turėjo būti tokia, kad darbuotoja atgautų uždirbtas sumas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus mechaniškai vadovautis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle „pralaimėjęs moka“, darbuotoja ne tik neatgaus savo uždirbtų pinigų, bet dar ir turės sumokėti darbdavei daugiau nei penkis kartus didesnę sumą, nei buvo priteista darbuotojai neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, be to, darbuotojai atlyginta tik labai maža dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo netaikyti CPK 93 straipsnio 1 dalies, vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir, darbo byloje nustačius faktą, kad darbdavė su darbuotoja neatsiskaitė (nesvarbu, ar darbuotojai buvo priteista visa jos prašyta suma ar jos dalis), nepriteisti iš darbuotojos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba priteisti itin mažą jo dalį. Darbuotoja prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už tas dienas, kai ji dirbo darbo grafike nenurodytomis dienomis (poilsio dienomis) ir objektyviai negalėjo prognozuoti, kad teismai nuspręs, jog ji dirbo ne visomis savo nurodytomis dienomis, ir priteis mažesnes sumas, nei ji prašė. Tokiose situacijose turi būti atsižvelgta į tai, kad nors darbuotojai ir priteista ne visa jos prašyta suma, tačiau ji įrodė savo priešieškinio ir apeliacinio skundo pagrįstumą, nes teismai pripažino faktą, kad darbdavė su darbuotoja neatsiskaitė, todėl atsakovės reikalavimai šioje byloje iš esmės buvo pagrįsti. Tokio pobūdžio taisyklę yra suformulavęs kasacinis teismas, savo praktikoje spręsdamas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-934/2021; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/970, kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, 54 punkte nustatyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti nacionaliniams teismams galimybę įvertinti, ar pralaimėjęs ieškovas turėjo pagrįstų priežasčių pareikšti ieškinį, ir, jei taip, ar iš to ieškovo neturėtų būti reikalaujama padengti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10; 2019 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą, peticijos Nr. 15869/02; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18). Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo jos prašanti bylos šalis yra nukentėjusi. Darbo ginčuose darbuotojas, su kuriuo darbdavys netinkamai atsiskaitė, taip pat turi būti pripažintas nukentėjusiąja šalimi, kuriai neturėtų kilti pareiga atlyginti darbdavio patirtas bylinėjimosi išlaidas vien dėl to, kad darbuotojas nusprendė ginti savo pažeistas teises, o darbuotojui turėtų būti priteisiamas visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Didžiojoje dalyje darbo bylų teismai mechaniškai skirsto bylinėjimosi išlaidas tarp darbuotojo ir darbdavio, teismų praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas dar nėra įprasta atsižvelgti į darbuotojo interesus ir įvertinti, kad darbdavys yra stiprioji ir finansiškai pajėgesnė darbo santykių šalis, todėl beveik visada pateiks į bylą įrodymus, pagrindžiančius patirtas didesnes bylinėjimosi išlaidas nei darbuotojas.

54.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti atsakovės kasacinio skundo, priteisti iš atsakovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

54.1.                      Atsakovės siekis, kad jai už 132 val. turi būti priteistas dvigubas atlyginimas, iš esmės reiškia siekį pasipelnyti, kadangi realiai (pagal pakeistus grafikus) ji faktiškai dirbo tik 29 val. ir nedirbo net 96 val. tuo metu, kai pagal pradinius grafikus privalėjo dirbti. Dvigubo atlyginimo priteisimas neatitiktų nei teisėtų lūkesčių apsaugos, nei teisingo darbo apmokėjimo principų. Iš 132 val., už kurias atsakovė prašo antro atlyginimo priteisimo, atėmus 96 val., kurias ji turėjo kaip poilsio dienas, susidaro vos 36 val. realus darbo valandų skirtumas, už šias valandas antras atlyginimo dydis sudarytų 293,04 Eur (8,14 Eur/val. × 36 val.), o teismai priteisė atsakovei reikšmingai didesnį 537,24 Eur atlyginimą.

54.2.                      DK 144 straipsnio 1 dalies norma būtent ir būtų aiškinama atsižvelgiant į DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Darbuotoja negali turėti teisėto lūkesčio gauti dvigubą darbo užmokestį tais atvejais, kai darbo grafikų keitimą ir darbą tomis dienomis, kurios pagal pradinį grafiką turėjo būti jos poilsio dienos, inicijuoja pati darbuotoja ir tokiu būdu (tokiais terminais), kai darbdavė neturi objektyvios galimybės DK nustatytais terminais tinkamai pakeisti darbo grafiko. Be to, darbuotoja negali turėti teisėto lūkesčio gauti dvigubą atlygį, kai už jos darbą pagal pakeistą grafiką yra suteikiamas poilsio laikas tomis dienomis, kuriomis pagal pradinį darbo grafiką turėjo būti dirbama. Teismų nustatyta aplinkybė, kad pačios atsakovės prašymu ir jos pasirinkimu buvo faktiškai keičiami jos darbo grafikai, pagal kuriuos ji ne tik dirbo, kai pagal pradinį grafiką turėjo būti poilsio diena, bet ir gavo poilsio dienų, kai pagal pirminį grafiką ji privalėjo dirbti, būtent ir rodo, kad tai buvo klasikinis ir praktikoje visiškai įprastas grafiko keitimo atvejis, o ne papildomas darbas poilsio dieną, todėl ir dvigubo atlygio už šias dienas reikalavimas yra nepagrįstas. Darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, įstatymas nedraudžia grafikus sudaryti ir keisti ne tik pagal DK 115 straipsnio taisykles, t. y. grafikai gali būti keičiami ne tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, bet ir, pavyzdžiui, paties darbuotojo prašymu, kai darbdavys su tuo sutinka (įprastai ir kai darbuotojo kolegos gali jį pavaduoti), taip pat abiejų darbo sutarties šalių laisvu susitarimu. DK leidžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl darbo grafiko keitimo nesilaikant DK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, jeigu abi darbo sutarties šalys sutinka su tokiu grafiko pakeitimu ir žino (yra informuotos) apie grafiko keitimą, t. y. konkretaus darbuotojo darbo ir poilsio dienų pasikeitimus einamojo mėnesio metu. Šioje byloje pati atsakovė inicijavo darbo grafiko keitimus, ieškovė žiūrėjo į tai lanksčiai, todėl nesąžininga reikalauti iš darbdavės mokėti dvigubą atlyginimą (DK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dvigubo atlygio priteisimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas santykio turiniui, o ne formai. DK 144 straipsnio 1 dalies norma taikytina su DK 115 straipsnio 4 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, dirbdama pas ieškovę, jokių pretenzijų dėl grafikų keitimo nereiškė. 

54.3.                      Atsakovė pareiškė priešieškinį, šio didžioji dalis apeliacinės instancijos teismo buvo atmesta kaip nepagrįsta (išskyrus dalį, kuria buvo konstatuotas teisės į atvaizdą pažeidimas), ir būtent dėl šio priešieškinio buvo patirta daugiausia bylinėjimosi išlaidų, nors teisme analogiški reikalavimai būtų buvę nagrinėjami ir priešieškinio nepareiškus, t. y. atsakovė savo teises teisme galėjo ginti ir nereikšdama priešieškinio, nuo kurio ieškovė buvo priversta gintis ir atitinkamai patirti bylinėjimosi išlaidų. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovė teigė, kad priešieškinis yra pareikštas dėl jau įsiteisėjusios DGK sprendimo dalies, todėl nebegalėjo būti nagrinėjamas, dėl to teikti net keli prašymai teismui (tiek raštu, tiek žodžiu), taip pat prašyta apeliacinį procesą dėl priešieškinio nutraukti, taip stengiantis mažinti visų šalių bylinėjimosi išlaidas, tačiau visi priešieškinyje pareikšti reikalavimai buvo nagrinėjami. Be to, atsakovė teikė nepagrįstą apeliacinį skundą ir šis buvo atmestas, o ieškovė gindamasi patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniame skunde prašoma atmesti ieškovės prašymą dėl visų jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau neaišku, kokiu pagrindu neturėtų būti atlyginamos ieškovės išlaidos bent jau ginantis nuo nepagrįsto atsakovės apeliacinio skundo, visiškai neatlyginant ieškovės bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės – atlyginant. Ieškovės nuomone, būtinybę jai kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos lėmė pačios atsakovės nesąžiningumas, nepagrįstai kreipiantis į DGK. Atsakovė nesąžiningai nuslėpė nuo teismo faktą, kad ieškovė jau yra atsiskaičiusi su ja pagal DGK sprendimą, apeliacinės instancijos teismo prašydama net 8925,78 Eur netesybų, DGK nurodžiusi neteisingą savo darbo valandų skaičių.

54.4.                      Tarp darbo bylų ir neturtinės žalos atlyginimo bylų yra akivaizdžių skirtumų, kurie neleidžia skirtingo pobūdžio bylose taikyti analogiškų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Neturtinės žalos atlyginimo bylose yra gerokai didesnio laipsnio subjektyvumas nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, kai kiekvienas tokio pobūdžio bylose dalyvaujantis asmuo ją suvokia skirtingai. Darbo teisinių santykių bylose yra tikslus apibrėžtumas reikalavimų dydžio požiūriu, t. y. darbo ginčai nagrinėjami dėl atsiskaitymo už konkrečios trukmės darbą (skaičiuojamą valandomis ar dienomis), turintį labai aiškų atlygio dydį, taip pat tiksliai skaičiuojamos visos kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos (įprastai jų dydžius nustato teisės normos).

54.5.                      Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad darbo bylose teismai mechaniškai skirsto bylinėjimosi išlaidas, nes, pavyzdžiui, net ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį sumažino daugiau nei dvigubai – iki 6000 Eur. 

54.6.                      Teiginys, kad darbuotojas visada yra silpnesnioji šalis, yra nepagrįstas, kadangi yra daug atvejų, kai finansiniu požiūriu darbuotojo padėtis yra geresnė. Šioje byloje atsakovė nepateikė duomenų, kad ji yra socialiai pažeidžiama: nebuvo naudojamasi valstybės garantuojama teisine pagalba, buvo pasitelktas laisvai samdomas advokatas; atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų abiejų instancijų teismuose ir prašė jas atlyginti.

54.7.                      Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai ir nuorodos į tarptautinių teismų praktiką, kurioje išskiriamas ieškinio tenkinimas „kiekybiniu“ ir „kokybiniu“ požiūriais. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtent ir buvo atliktas ne mechaniškai, o įvertinus abiejų šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sumažino būtent ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas daugiau nei perpus ir nemažino atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

        Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

55.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). 

56.       Atsakovė kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš ieškovės ne mažesnį nei dvigubą darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, t. y. 1074,48 Eur, taip pat pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – atsakovei priteisti 5731,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo, o ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti. Taigi, atsakovė kasaciniame skunde formuluoja du klausimus: 1) dėl netinkamai apskaičiuoto jai priteistino darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis – nepagrįstai netaikytas dvigubo apmokėjimo reikalavimas pagal DK 144 straipsnio 1 dalį; 2) dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – nepagrįstai nenukrypta nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės taikymo darbo byloje. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl atsakovės kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotas kasacijos ribas, kiti byloje nagrinėti klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

        Dėl ne mažesnio kaip dvigubo darbo užmokesčio priteisimo

57.       Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad darbuotoja, esant pas darbdavę suminei darbo apskaitai, dirbo ne darbo grafike nustatytomis darbo, o poilsio dienomis, pagrįstai nukrypo nuo DK 144 straipsnio 1 dalies normos, kurioje įtvirtinta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, ir priteisė atsakovei užmokestį už darbą poilsio dienomis 1,5 tarifu.

58.       DK 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (2 dalis).

59.       DK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (2 dalis). Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui (3 dalis). Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam sumokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (6 dalis).

60.       DK normos, reglamentuojančios darbo poilsio dienomis apmokėjimą, yra imperatyvios. Tokia išvada išplaukia tiek iš DK 144 straipsnio 1 dalies formuluotės, be išlygų įtvirtinančios darbdavio pareigą mokėti darbuotojui dvigubą atlygį už darbą poilsio dienomis, tiek iš DK 2 straipsnyje įtvirtintų darbo santykius reglamentuojančių teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, kuriais remiantis, esant aplinkybėms, nustatytoms DK normose, bus taikomos šių teisės normų dispozicijose nustatytos teisinės pasekmės. Todėl teismui nustačius aplinkybę, kad darbuotojas darbdavio nurodymu dirbo savo poilsio dieną, jam priteistinas DK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dydžio darbo užmokestis.

61.       Nors DK norma, reglamentuojanti darbo apmokėjimą poilsio dienomis, yra imperatyvi, tačiau sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad DK 144 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į šios teisės normos tikslą. Iš aptariamos teisės normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas darbdavio pareigą mokėti dvigubą atlyginimą už darbą grafike nenurodytomis dienomis, siekė apsaugoti darbuotojus nuo siurprizinio darbo grafikų keitimo darbdavio valia. Kaip minėta, DK 115 straipsnyje būtent darbdaviui įtvirtintos pareigos parengti darbo grafikus ir pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo bei juos keisti tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Tačiau šios darbdavio pareigos negali būti aiškinamos kaip ribojančios darbuotojo teisę prašyti pakeisti darbo grafiką, kai tai būtina pačiam darbuotojui. Jei ir šiuo atveju darbuotojui turėtų būti mokamas dvigubas atlygis už darbą, nebūtų pasiektas įstatymo leidėjo tikslas apsaugoti darbuotoją, nes toks formalus dvigubo apmokėjimo taisyklės taikymas galiausiai pažeistų paties darbuotojo interesus, ribotų jo galimybes susitarti su darbdaviu, nes tokiomis nepalankiomis sąlygomis darbdavys, tikėtina, nesutiktų tenkinti darbuotojo prašymo. Apibendrinus – kadangi darbdavio pareiga mokėti darbuotojui dvigubą atlyginimą už darbą grafike nenurodytomis dienomis kyla iš įstatymo leidėjo tikslo apsaugoti darbuotojo galimybę planuoti savo darbo ir poilsio laiką, DK 144 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad, viena vertus, darbuotojas turi teisę gauti dvigubą darbo užmokestį tais atvejais, kai darbdavio valia dirba poilsio dieną, kita vertus, darbuotojas negali turėti teisėto lūkesčio gauti dvigubą užmokestį už darbą savo poilsio dieną, jei jo keitimą inicijuoja pats darbuotojas išimtinai savo interesais.

62.       Dėl pareigos įrodyti, kieno valia (darbdavio ar darbuotojo) buvo pakeistas darbo grafikas, pažymėtina, kad byloje esant nustatytam faktui, jog darbuotojos darbas vyko ne grafike nurodytomis dienomis, būtent darbdavei tenka pareiga įrodyti, kad toks grafiko pakeitimas įvyko darbuotojos prašymu ir interesais. Tačiau sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad vien aplinkybė, jog darbdavė neturi objektyvios galimybės DK nustatytais terminais tinkamai pakeisti darbo grafiko, neturėtų būti vertinama kaip neginčijamai įrodanti faktą, jog grafiko pakeitimas įvyko darbdavės reikalavimu.

63.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų nustatė, kad darbdavė įrodė, jog darbuotoja pati prašė pakeisti darbo grafiką tik vieną dieną. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti atsakovės rašytiniai sutikimai dirbti grafike nenurodytomis dienomis, tačiau tik viename šių sutikimų yra nurodytas sutikimas dirbti 2023 m. rugpjūčio 25 d. vietoje 2023 m. rugpjūčio 23 d., todėl nusprendė, kad visi kiti atsakovės sutikimai laikytini sutikimais dirbti poilsio dieną.

64.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad atsakovės siekis, jog jai už 132 val. turi būti priteistas dvigubas atlyginimas, iš esmės reiškia siekį pasipelnyti, kadangi realiai (pagal pakeistus grafikus) ji faktiškai dirbo tik 29 val. ir nedirbo net 96 val., nors pagal pradinius grafikus privalėjo dirbti. Ieškovės teigimu, dvigubo atlyginimo priteisimas neatitiktų nei teisėtų lūkesčių apsaugos, nei teisingo darbo apmokėjimo principų. Ieškovės įsitikinimu, darbuotoja neturi teisės į papildomą užmokestį už darbą poilsio dienomis, nes dirbo savo darbo dienomis pagal laisvą ieškovės ir atsakovės sutarimu pakeistą darbo grafiką, kai tai buvo naudinga pirmiausiai pačiai atsakovei.

65.       Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog darbuotoja nedirbo darbo grafike nurodytomis dienomis, savaime nepaneigia fakto, kad jai gali priklausyti dvigubas užmokestis už darbą poilsio dienomis. Kaip minėta, DK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, todėl galima situacija, kai darbuotojas dirba ne savo darbo grafike nurodytomis dienomis ir atitinkamai nedirba nurodytosiomis savo grafike, tačiau gauna dvigubą darbo užmokestį, nes DK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dvigubas darbo užmokestis mokamas ne už viršvalandžius, kaip teigia ieškovė, o todėl, kad nesilaikyta darbo grafiko. Dėl to šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tik ta, ar poilsio dienomis darbuotoja dirbo savo prašymu ar darbdavės valia. Teismai iš liudytojų parodymų nenustatė, kokiomis dar dienomis, be minėtos 2023 m. rugpjūčio 25 dienos, darbuotoja dirbo savo prašymu, todėl konstatavo, kad darbdavė nepaneigė prezumpcijos, jog, neatlikus darbo grafiko pakeitimo, darbuotoja dirbo poilsio dienomis būtent darbdavės nurodymu.

66.       Kadangi šalys kasaciniu skundu neteikia argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, o pats kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir jomis remiasi šioje nutartyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, jog darbuotoja dirbo poilsio dienomis, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti DK 144 straipsnio 1 dalimi ir mažinti jai tenkančio užmokesčio už darbą, ir priteisti ne dvigubą, o pusantro karto didesnį atlyginimą.

67.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, atsižvelgiant į tai, jog viengubas atlyginimas ieškovės atsakovei už darbą poilsio dienomis jau yra išmokėtas, priteisti atsakovei iš ieškovės ne 0,5 dydžio atlyginimą, t. y. 537,24 Eur (132 val. × 8,14 Eur / 2), o dar vieną atlyginimą už darbą byloje nustatytomis atsakovės poilsio dienomis, t. y. 1074,48 Eur (132 val. × 8,14 Eur).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš darbuotojo, kurio naudai iš dalies išspręsta darbo byla

68.       Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nagrinėjamoje darbo byloje turėtų būti taikoma teismų praktika, susiformavusi neturtinės žalos atlyginimo bylose, jog tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimą, turėtų nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės tokiu būdu, kad darbuotojui tenkanti atlyginti darbdaviui bylinėjimosi išlaidų dalis neatimtų iš darbuotojo teismo sprendimu priteisiamos kompensacijos. 

69.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ įtvirtinta CPK 93 straipsnio 2 dalyje, ji nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

70.       Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

71.       Vertindama, kokios priežastys gali būti pagrindu nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, teisėjų kolegija remiasi EŽTT praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą teismą) taikymo. 

72.       EŽTT pabrėžia, kad Konvencija siekiama suteikti ne teorines ar iliuzines, bet praktiškai panaudojamas ir veiksmingas teises (žr. Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimą byloje Cudak prieš Lietuvą, peticijos Nr. 15869/02, par. 58).

73.       EŽTT yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėjęs moka“ nelaikytina savaime nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisę į teisingą teismą, jei jos taikymas turi teisėtą tikslą ir yra pagrįstas proporcingu ryšiu tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Teisėtu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tikslu pripažįstamas siekis užkirsti kelią nepagrįstų ieškinių pateikimui ir taip užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz pries? Kroatija?, peticijos Nr. 28963/10, par. 84). Tačiau neproporcingu teisės į teisingą teismą ribojimu gali būti pripažintas atvejis, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas iš esmės, bet nėra priteisiama visa jo suma ir dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz pries? Kroatija?, peticijos Nr. 28963/10, par. 76; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46).

74.       Teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jei bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu pareiškėjos ieškinys patenkintas „kiekybiškai“, ir neatsižvelgiant į tai, kad jos ieškinio pagrindai pripažinti „kokybiniu“ požiūriu (žr. EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, Nr. 49083/18, par. 58).

75.       Remdamasis EŽTT jurisprudencija kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas bylose de?l neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcinga? asmens teisės i? teismine? gynyba? suvaržymą, todėl nuo jos teismas turi nukrypti, jei žalą patyrusio asmens teisė į teisminę gynybą dėl tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nebus apginta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 29 punktą).

76.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad tarp darbo bylų ir neturtinės žalos atlyginimo bylų yra akivaizdžių skirtumų, kurie neleidžia taikyti tų pačių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi neturtinės žalos atlyginimo bylose reikalavimo dydis yra subjektyvus, o darbo teisinių santykių bylose reikalavimų dydžiai yra aiškiai apibrėžti.

77.       Teisėjų kolegijos požiūriu, vien ieškovės nurodomi neturtinės žalos atlyginimo ir darbo bylų skirtumai, pasireiškiantys nevienodu ieškovo galėjimu numatyti reikalavimo, kuris galimai bus patenkintas, dydį, neteikia pagrindo išvadai, kad darbo bylose nėra pagrindo nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, siekiant efektyvaus teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, pagrindas spręsti dėl nukrypimo nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės gali būti ne tik bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet ir nuosavybės teisės apsaugos bylose, konkrečiai – dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022). Minėtoje byloje pagrindu nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal „pralaimėjęs moka“ taisyklę buvo pripažinta aplinkybė, jog esant iš esmės patenkintam ieškovo reikalavimui (t. y. kokybiškai laimėjus ginčą), bet kartu priteisiant ne visą ieškinio sumą ir kiekybiškai vertinant bylos rezultatą paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ taisyklę, asmens teisė į teisminę gynybą realiai nebus apginta. Todėl tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai, siekdami užtikrinti teisę į realią teisminę gynybą, turėtų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 39 punktą).

78.       Dėl ieškovės argumento, kad darbo bylose nėra pagrindo nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, papildomai pažymėtina ir tai, kad EŽTT praktika pripažįsta svarbą užtikrinti teisę į teisingą teismą darbo bylose skirstant bylinėjimosi išlaidas. EŽTT 2022 m. birželio 2 d. sprendimu byloje ŠTEFEK prieš Kroatiją, peticijos Nr. 65173/17, kurioje darbuotojas siekė prisiteisti darbo išmokas, nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, jei darbuotojo reikalavimas iš esmės buvo patenkintas. Nurodytoje EŽTT byloje 

79.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mažinimo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu darbo bylose, visų pirma, turi būti įvertinta, ar darbuotojo reikalavimas buvo iš esmės patenkintas kokybiniu požiūriu, nevertinant tik reikalavimo patenkinimo jo piniginiu dydžiu. EŽTT 2025 m. gegužės 27 d. sprendime byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21, par. 20, vertino, kad pareiškėja kokybiniu požiūriu laimėjo ginčą, nors iš dviejų jos pareikštų reikalavimų – pripažinti negaliojančia atitinkamą namų savininkų bendrijos valdybos sudaryto aprašo dalį ir panaikinti atitinkamą visuotinio susirinkimo nutarimo dalį – patenkintas tik antrasis reikalavimas. Teismas motyvavo, kad būtent šio reikalavimo patenkinimu buvo realiai apgintos pareiškėjos teisės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja sėkmingai įrodė, jog namo savininkų bendrija, patvirtindama bendrojo naudojimo patalpų aprašą, į kurį buvo įtrauktas jos turtas, pažeidė jos nuosavybės teises. 

80.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp darbdavės ir darbuotojos dėl šios teisės į neišmokėtą darbo išmoką, priedą prie darbo užmokesčio už vieną mėnesį, taip pat dėl išvestinio reikalavimo sumokėti netesybas už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoja pasibaigus darbo santykiams bei vėlavimo išmokėti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojai priteisimo (darbuotoja teigė, kad pažeista teisė į atvaizdą, privataus gyvenimo neliečiamumas). Įvertinus teismų sprendimus darytina išvada, kad darbuotojos reikalavimai teismų iš esmės buvo patenkinti – jai priteistas darbo užmokestis bei netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką už darbą poilsio dienomis, taip pat pripažinta, kad buvo pažeista jos teisė į atvaizdą. Atmesti reikalavimai dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką – nutraukus darbo santykius 10 darbo dienų pavėlavus sumokėti galutinę 848,95 Eur sumą, priedo prie atlyginimo už vieną mėnesį priteisimo, nepriteistas žalos atlyginimas už teisės į atvaizdą pažeidimą, vertinant, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ir tinkamas atsakovės pažeistos teisės apgynimas. Vertinant tokį bylos išnagrinėjimo procesinį rezultatą kokybiniu požiūriu ir jo įtaką bylinėjimosi išlaidų paskirstymui byloje, pripažintina, kad kokybiniu požiūriu atsakovė ginčą laimėjo, nes teismai pripažino, kad už darbą poilsio dienomis su ja nebuvo tinkamai atsiskaityta. Vertinant byloje pareikštus reikalavimus esminiu laikytinas šių reikalavimo pagrindo nustatymas atsakovės pažeistų teisių kontekste, o ne tokių reikalavimų piniginė išraiška. Nustačius, kokiu pagrindu atsakovei (darbuotojai) turi būti kompensuojama už darbą poilsio dienomis, tenkintina ieškinio dalis paprastai apskaičiuojama už kiekvieną pažeidimo dieną. Todėl esminę tokio ginčo dalį byloje sudaro būtent reikalavimo pagrindo nustatymas ir priešingos šalies nurodytų argumentų, paneigiančių tokį pagrindą, įvertinimas, o ne konkrečios piniginės sumos nustatymas.

81.       Remiantis kasacinio teismo ir EŽTT praktika, sprendžiant, ar yra pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, analizuotinos šios aplinkybės: bylos pobūdis, jos reikšmė šaliai, kurios reikalavimas iš esmės patenkintas (ar byloje sprendžiamas civilinis ginčas tarp privačių asmenų, ar byla susijusi su valstybės pareiga atlyginti už jos institucijų, pareigūnų padarytą žalą arba dėl privataus asmens padarytos žalos asmens sveikatai atlyginimo ir pan.), šalies, kurios reikalavimas iš esmės patenkintas, elgesys (pavyzdžiui, ar buvo pareikšti aiškiai nepagrįsti reikalavimai; šiame kontekste gali būti svarbu ir tai, ar egzistavo išplėtota ir prieinama teismų praktika, gairės dėl „orientacinių“ kompensacijos dydžių ir pan.), klausimas, ar kita šalis patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 31 punktas).

82.       Dėl pirmosios aplinkybės – bylos pobūdžio – atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ginčas kilo dėl darbuotojos teisės į uždirbtą atlyginimą (atlyginimas už darbą poilsio dienomis, priedas, netesybos). Pagal EŽTT praktiką, tokio pobūdžio darbuotojo reikalavimas yra saugomas Konvencijos pirmuoju protokolu kaip nuosavybė (žr. EŽTT 2005 m. kovo 24 d. nutarimą byloje Erkan prieš Turkiją, peticijos Nr. 29840/03; 2007 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Anheuser-Busch Inc. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 73049/01, par. 64; 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Denisov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 76639/11, par. 137). Be to, CPK 414–418 straipsniuose įtvirtinta, kad teismas darbo ginčuose yra aktyvus, todėl darytina išvada, kad darbo bylose teismas turėtų vertinti, ar dėl kiekybinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo darbuotojo teisė į teisminę gynybą liks tinkamai apginta.

83.       Dėl atsakovės elgesio, kaip antrosios aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė piktnaudžiavo procesu. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė pareiškė nepagrįstą priešieškinį, nes teisme analogiški reikalavimai būtų buvę nagrinėjami ir priešieškinio nepareiškus, nėra pagrindo sutikti, kad ši aplinkybė kvalifikuotina kaip netinkamas atsakovės procesinis elgesys, nes teismas priešieškinį priėmė ir tenkino iš dalies. Be to, ieškovės nurodomas argumentas stokoja pagrįstumo ir tuo aspektu, kad atsakovė turi teisę pasirinkti, kaip gintis nuo pareikšto ieškinio – reikšti byloję priešieškinį ar išdėstyti nesutikimo su ieškiniu argumentus atsiliepime, o pasirinkta atsakovės gynimosi nuo pareikšto ieškinio forma vis tiek būtų susijusi su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti.

84.       Ieškovė nurodo, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog atsakovė nuslėpė nuo teismo faktą, kad ieškovė jau yra atsiskaičiusi pagal DGK sprendimą su atsakove, prašydama priteisti iš ieškovės net 8925,78 Eur netesybų, taip pat DGK nurodė neteisingą savo darbo valandų skaičių. Teisėjų kolegija dėl atsakovės darbo valandų skaičiaus nurodo, jog tai fakto klausimas, kuris buvo sprendžiamas šioje byloje, abi šalys teikė savo argumentus ir prieštaravimus, o teismas nustatė konkretų atsakovės darbo valandų poilsio dienomis skaičių. Taigi, nurodytas atsakovės procesinis elgesys, pateikiant savo argumentus dėl, jos manymu, darbo valandų jos poilsio dienomis, negali būti traktuojamas kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

85.       Dėl atsakovės prašymo priteisti netesybas teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad atsakovė prašė jas priteisti už 6 mėnesius nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo iš ieškovės atsakovei priteistinas netesybas, jas skaičiuodamas už šešis mėnesius, nes 2023 m. spalio 31 d. banko pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 839,67 Eur, t. y. DGK priteistus 1387,87 Eur (atskaičius mokesčius) už darbą poilsio dienomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad netesybos turi būti skaičiuojamos nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. spalio 31 d., t. y. už 39 dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė 2023 m. spalio 31 d. pervedė DGK priteistą sumą, pirmosios instancijos teismui galėjo (turėjo) nurodyti tiek atsakovė, tiek ir ieškovė, tačiau nurodyta informacija, kuri buvo žinoma abiem šalims, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta.

86.       Trečioji aplinkybė, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų mažinimo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu klausimą, yra ta, ar kita šalis patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovė pareiškė kiekybiniu požiūriu didesnius reikalavimus, iš esmės nepadidino ieškovės bylinėjimosi išlaidų, nes nekeitė rengtų procesinių dokumentų apimties ir turinio. 

87.       Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad atsakovė nepagrįstai remiasi EŽTT praktika, kurioje išskiriamas ieškinio tenkinimas „kiekybiniu“ ir „kokybiniu“ požiūriais, nes šioje byloje atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtent ir buvo atliktas ne mechaniškai, o įvertinus abiejų šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sumažino būtent ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas daugiau nei perpus ir nemažino atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

88.       Iš dalies sutiktina su ieškove, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas daugiau nei perpus remdamasis tuo, kad jos neatitiko sąžiningumo principo, nes 4,5 karto viršijo atsakovės išlaidas, nors buvo rengtas panašus skaičius procesinių dokumentų. Tačiau teismas nepasisakė, ar šios bylos kontekste, atsakovei iš esmės laimėjus ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neužkerta darbuotojos teisės į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčą nagrinėję teismai nepateikė argumentų, kurie leistų spręsti, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas buvo atliktas įvertinus abiejų šalių elgesį ir priežastis, nors, pagal aptartą EŽTT praktiką, tuo atveju, kai šalies reikalavimas iš esmės patenkinamas, bet dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal „pralaimėjęs moka“ taisyklę laimėjusi šalis faktiškai negauna to, ką laimėjo, teismas turi argumentuoti, kodėl toks paskirstymas yra proporcingas ir nepažeidžia šalies teisės į teisminę gynybą.

89.       Atsakovė kasaciniu skundu prašo tokiu būdu taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį – jai priteisti 5731,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo, o ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, jos reikalavimas tenkinamas iš dalies. Atsakovei priteistina iš ieškovės 1074,48 Eur kompensacija už darbą byloje nustatytomis atsakovės poilsio dienomis. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas, įskaitęs šalių tarpusavio mokėtinas sumas, priteisė ieškovei iš atsakovės 2834,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir 2605,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, iš viso – 5440,50 Eur. Taigi, šios bylos galutinis rezultatas yra toks, kad atsakovė ne tik praranda galimybę gauti priteistą kompensaciją, bet dar turi sumokėti ieškovei 4366,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad realiai darbuotojos teisės šioje byloje liktų neapgintos, ji netektų priteistos piniginės kompensacijos, nors iš esmės pagrįstai reiškė su darbo santykiais susijusius reikalavimus ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis darbo ginčą perkėlus nagrinėti teisme, todėl, siekiant užtikrinti atsakovės teisę į realią teisminę gynybą, šioje byloje taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalis, leidžianti nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą.

90.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nusprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo, konkrečiai – dėl ieškovei iš atsakovės priteisto 5440,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tam, kad būtų užtikrintas šalių teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir atsakovės teisės į kompensaciją proporcingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įskaičius šalių tarpusavyje mokėtinas sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo

91.       Ieškovė prašo priteisti jai 2595,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Kasaciniam teismui ieškovė pateikė šių išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio 8.14 punkte nurodyto dydžio. Pagal šios bylos galutinį rezultatą atsakovės kasacinio skundo materialinis reikalavimas tenkinamas visiškai – papildomai iš ieškovės priteisiama atsakovei jos reikalaujama 537,24 Eur suma, taigi laikytina, kad sprendimas kasacinėje byloje yra priimtas atsakovės naudai. Atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo tenkinamas iš dalies. Atsakovė kasaciniu skundu prašė priteisti jai 5731,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo, o ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisti. Kadangi teisėjų kolegija nusprendžia, įskaitant tarpusavyje šalių mokėtinas sumas, priteisti ieškovei iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo, taip pat priteisti 537,24 Eur kompensaciją, laikytina, kad yra tenkinama 90 proc. atsakovės kasacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 10 proc. kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 260 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

92.       Atsakovei nepateikus dokumentų, patvirtinančių jos kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos prašymas priteisti iš ieškovės šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

93.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovei E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pušynė“ (j. a. k. 304101291) priteista 537,24 Eur (penki šimtai trisdešimt septyni Eur 24 ct) (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Priteisti atsakovei E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pušynė“ (j. a. k. 304101291) 1074,48 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis Eur 48 ct) (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pušynė“ (j. a. k. 304101291) iš atsakovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pušynė“ (j. a. k. 304101291) iš atsakovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 260 (du šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Teisėjai                                        Virgilijus Grabinskas

                                        Agnė Tikniūtė

                                        Jūratė Varanauskaitė