Civilinė byla Nr. e2-645-285/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09661-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė,

sekretoriaujant Almai Veiverytei,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui Laurynui Zinkevičiui,

atsakovo V. M. atstovui advokatui Aidui Venckui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo V. M. patikslintą priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“ panaikinimo ir įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. M. 37 822,98 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., el. b. l. 137–141).

Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2006 m. birželio 22 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir V. M., patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės, reg. Nr. 1-4510, dėl 2,7922 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2007 m. spalio 29 d. sutartimi, patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės Rasos Inokaitienės, reg. Nr. IR-9660, bei 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimu, patvirtintu Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės Rasos Inokaitienės, reg. Nr. IR-10068, Sutartis buvo pakeista. Susitarimo 1.1 papunktis numato, jog įsiskolinimo likutį 119 781,89 Eur V. M. ir A. M. įsipareigoja sumokėti periodinėmis 8 555,85 Eur dydžio įmokomis, laikotarpiu nuo 2007 iki 2020 metų. Atsižvelgiant į skolininkų atliktas įmokas, bei neapmokėtą įsiskolinimo likutį, pagal Susitarimo 1.1 papunktyje esantį grafiką, mokėtina 32 223,58 Eur už neapmokėtas metines įmokas laikotarpiu nuo 2007 iki 2016 metų. Už laikotarpį nuo skolos atsiradimo dėl prievolės pagal Sutartį neatlikimą dienos iki šios dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d., mokėtina 2 742,18 Eur palūkanų pagal 2 procentų metinių palūkanų normą. Taisyklių 26.4 papunktis ir Sutarties 6 punktas numato, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų. Už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d., mokėtina 2 857,21 Eur delspinigių pagal 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos.

Atsakovas V. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, pateiktu patikslintu priešieškiniu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus rašte Nr. 8SD-6970-(14.8.94) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ nurodytą (atliktą) V. M. 2015 m. gruodžio 21 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 1500271356, sumokėtų įmokų, sumoje 68 970,81 Eur, paskirstymą negaliojančiu; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakovo V. M. 2015 m. gruodžio 21 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įmokėtą 68 970,81 Eur sumą paskirstyti iš naujo, pagal 2015 m. gruodžio 21 d. bankinio mokėjimo pavedimo Nr. 1500271356 mokėjimo paskirtyje nurodytą paskirtį: „iki 2015 m. gruodžio 21 d.: 9 993,37 Eur – palūkanos, 48 433,98 Eur – įmokų skola. Iki 2016 m. sausio 15 d.: 1 994,55 Eur – palūkanos, 8 548,91 Eur – įmoka“, o delspinigių apskaičiavimui taikyti ieškinio senaties termino, numatyto LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., praleidimo teisines pasekmes; 4) ieškovės reikalavimui dėl 2 857,21 Eur delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes; 5) priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 167–172).

Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 29 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus gavo raštą Nr. 8SD-6970-(14.8.94), kuriame buvo nurodyta, kad yra skolingas 23 674,68 Eur įmokų ir 94,70 Eur delspinigių, kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. jo įmokėta 68 970,81 Eur suma buvo paskirstyta sekančiai: palūkanoms – 9 993,37 Eur, delspinigiams nuo palūkanų – 5 355,99 Eur ir nuo įmokų – 28 862,16 Eur, įmokai padengti liko – 24 759,29 Eur. Gavęs nurodytą raštą atsakovas 2016 m. sausio 26 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateikė prašymą kurio pagrindu nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių atžvilgiu prašė taikyti ieškinio senatį ir paskirstyti jo įmokėtą įmoką pagal jo mokėjimo nurodyme nurodytą paskirtį. 2016 m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius raštu Nr. 8SD-1009-(14.8.7), atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo priskaičiuotų delspinigių atžvilgiu ir paskirstyti atsakovo sumokėtą įmoką pagal jo mokėjimo nurodyme nurodytą paskirtį. Atsakovas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus neteisėto veikimo/neveikimo. 2016 m. balandžio 20 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė Sprendimą Nr. 1SS-1210-(3.5) „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“, kurio pagrindu nusprendė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 24 d. raštas Nr. 8SD-1009-(14.8.7) yra teisėtas ir pagrįstas. 2016 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime Nr. 1SS-1210-(3.5) nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 24 d. raštas (sprendimas) Nr. 8SD-1009-(14.8.7) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl delspinigių sumažinimo ir sumokėtų įmokų paskirstymo, t. y. nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį delspinigių atžvilgiu ir perskirstyti atsakovo sumokėtą įmoką pagal mokėjimo pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį. Nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 1SS-1210-(3.5), atsakovas apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gegužės 25 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti atsakovo skundą, kadangi skunde reiškiami reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui LR CPK nustatyta tvarka. Atsakovas įsitikinęs, kad 2015 m. gruodžio 21 d. jo bankinio mokėjimo pavedimu Nr. 1500271356 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sumokėtos piniginės lėšos – 68 970,81 Eur buvo neteisėtai ir nepagrįstai užskaitytos kitaip, nei nurodyta šio mokėjimo pavedimo paskirtyje, kurioje buvo detalizuota, kad mokėjimo suma skirta „Iki 2015.12.21: 9993,37 EUR - palūkanos, 48433,98 EUR - įmokų skola. Iki 2016.01.15: 1994,55 EUR - palūkanos, 8548,91 EUR - įmoka“. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. 1SS-1210-(3.5) sprendė, kad sumažinti priskaičiuotus delspinigius už atsakovo išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą ir perskirstyti jo pervestą 68 970,81 Eur sumą, pagal mokėjimo paskirtyje nurodytą tvarką nėra pagrindo, kadangi ieškinio senatį dėl delspinigių gali taikyti tik teismas, be to, remiantis LR CK 6.54 str. 1–4 d., ieškovas turi teisę paskirstyti pareiškėjo sumokėtas įmokas savo nuožiūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius bei šio skyriaus rašto, dėl ginčo delspinigių (ne)skaičiavimo, teisėtumą vertinusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes delspinigių išieškojimui, neturėjo teisės skaičiuoti ar tuo labiau vienasmeniškai užskaityti, jo sumokėtą įmoką kaip delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. net už 7 metus, kadangi įstatymo pagrindu yra apibrėžtas imperatyvus pusės metų ieškinio senaties terminas, kuris taikytinas ne tik nagrinėjant ginčą teisme, bet ir kreditoriui vienasmeniškai atliekant skolininko įmokos paskirstymą kreditoriaus naudai, kadangi atsakovas to reikalauja.

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintame atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė patikslintą priešieškinį atmesti (1 t., el. b. l. 184–189). Patikslintame atsiliepime pakartojo patikslintame ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali taikyti senaties termino skaičiuojant delspinigius ar palūkanas, kadangi tokių įmokų mokėjimo tvarką nustato specialusis teisės aktas, todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad būtent vadovaujantis LR CK 125 str. turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas nesumokėtiems delspinigiams. Pareiga mokėti 0,05 proc. delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 5 punktą. Atsakovo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atsakovo V. M. 2015 m. gruodžio 21 d. Nacionalinei žemės tarnybai bankinio mokėjimo pavedimu Nr. 1500271356 įmokėtą 68 970,81 Eur sumą paskirstyti iš naujo pagal mokėjimo paskirtyje nurodytą paskirtį, o delspinigių skaičiavimui taikyti ieškinio senaties termino, nustatyti LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., praleidimo teisines pasekmes, yra paliktinas nenagrinėtu, o priešieškinis tikslintinas. Atsakovas periodiškai atlikdavo mokėjimus ir jam nuolatos, periodiškai būdavo siunčiami pranešimai apie skolą bei įmokas, šioje byloje dar nėra pasibaigęs įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovė pateikia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įmokų skaičiavimo lentelės išskaidytus elementus. Prašo V. M. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtu, o likusioje atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., el. b. l. 18–20) nurodė, kad pagal Sutarties 5 punktą, už įsiskolinimo likutį pirkėjas moka 2 procentus metinių palūkanų. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Pagal Susitarimo 1.1 papunktį įsiskolinimo valstybei likutis yra 119 684,75 Eur (413 247,52 Lt), todėl įsiskolinimo likučiu laikytina visa likusi mokėti išsimokėtinai suma už Žemės sklypą pagal Sutartį. Atsakovui atlikus 2015 m. gruodžio 21 d. 68 970,81 Eur mokėjimą, buvo padengta 9 993,37 Eur palūkanų, kurios buvo paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. skaičiuojant 2 procentus metinių palūkanų nuo įsiskolinimo likučio. Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., mokėtina 2 742,18 Eur palūkanų pagal 2 procentų metinių palūkanų normą. Taisyklių 26.4 papunktis ir Sutarties 6 punktas numato, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų. Atsakovui atlikus 2015 m. gruodžio 21 d. 68 970,81 Eur mokėjimą, buvo padengta 34 218,14 Eur delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. skaičiuojant 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo metinės įmokos ir palūkanų imtinai. Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. birželio 30 d. mokėtina 2 857,21 Eur delspinigių pagal 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakydama perskirstyti V. M. sumokėtas įmokas vadovavosi galiojančiomis teisės normomis bei nusistovėjusia teismų praktika.

Teismo posėdžio metu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotas atstovas Laurynas Zinkevičius (1 t., el. b. l. 7–8, 96–97, 121–122) palaikė patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo V. M. atstovas advokatas Aidas Venckus (1 t., el. b. l. 129) palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintame priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintas ieškinys tenkintinas. Patikslintas priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. birželio 22 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (toliau – Sutartis) tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (dabar atstovaujama ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), ir V. M., patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės, reg. Nr. 1-4510 (1 t., el. b. l. 9–11), dėl 2,7922 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2007 m. spalio 29 d. sutartimi, patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės Rasos Inokaitienės, reg. Nr. IR-9660 (1 t., el. b. l. 12–17), bei 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimu, patvirtintu Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės Rasos Inokaitienės, reg. Nr. IR-10068 (1 t., el. b. l. 18–22), sutartis buvo pakeista. Susitarimo 1.1 papunktis numato, jog įsiskolinimo likutį 119 781,89 Eur (413 247,52 Lt) V. M. ir A. M. įsipareigoja sumokėti periodinėmis 8 555,85 Eur (29 517,68 Lt) dydžio įmokomis, laikotarpiu nuo 2007 iki 2020 metų. Sutarties 5 punkte numatyta, kad numatyta suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5108-329/2008 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiant V. M. ir A. M. santuoką, buvo patvirtinta 2008 m. vasario 19 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 punkte šalys susitarė, kad visas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytas turtas (taip pat ir 14296/27922 dalys žemės sklypo iš 2,7922 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi 2006 m. birželio 22 d. Nr. 1-4510) po santuokos nutraukimo atitenka V. M. asmeninės nuosavybės teise su visais išvardytam turtui prisiimtais įsipareigojimais.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ Nr. 8SD-(14.8.2.94.)-3688 (1 t., el. b. l. 143–144) ragino V. M. sumokėti skolą ir delspinigius, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki 2010 m. sausio 15 d. nesumokėjo metinės įmokos ir palūkanų, nuo 2010 m. sausio 16 d. atsakovui buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai – 0,05 proc. nuo privalomos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kurių suma 2013 m. liepos 31 d. sudaro 42 849,56 Lt.

Atsakovas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus gavo 2015 m. gruodžio 28 d. raštą „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ Nr. 8SD-6970-(14.8.94) (1 t., el. b. l. 42–43, 145–146), kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas V. M. 2015 m. gruodžio 29 d. yra skolingas 23 674,68 Eur įmokų ir 94,70 Eur delspinigių. Nurodyta, kad atsakovo 2015 m. gruodžio 21 d. jo įmokėta 68 970,81 Eur suma (1 t., e. l. l. 41) buvo paskirstyta taip: palūkanoms – 9 993,37 Eur, delspinigiams nuo palūkanų – 5 355,99 Eur ir nuo įmokų – 28 862,16 Eur, įmokai padengti liko – 24 759,29 Eur. Taip pat nurodyta, kad pagal sutarties ir susitarimo grafiką atsakovas iki 2016 m. sausio 15 d. privalo sumokėti 8 548,91 Eur įmoką ir 1 994,55 Eur palūkanas už 2015 metus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius atsakovui pateikė 2016 m. sausio 8 d. raštą „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ Nr. 8SD-105-(14.8.94) (1 t., el. b. l. 147–148), kuriame buvo detalizuoti atsakovui apskaičiuoti delspinigiai; nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovas skolingas 23 674,68 Eur įmokų ir 118,37 Eur delspinigių; taip pat priminta, kad pagal sutarties ir susitarimo grafiką atsakovas iki 2016 m. sausio 15 d. privalo sumokėti 8 548,91 Eur įmoką ir 1 994,55 Eur palūkanas už 2015 metus.

Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 18 d. raštu „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ Nr. 8SD-236-(14.8.94) (1 t., el. b. l. 149–150) atsakovui nurodyta, kad 2016 m. sausio 14 d. atsakovas skolingas 23 674,68 Eur įmokų ir 284,10 Eur delspinigių; dar kartą priminta, kad pagal sutarties ir susitarimo grafiką atsakovas iki 2016 m. sausio 15 d. privalo sumokėti 8 548,91 Eur įmoką ir 1 994,55 Eur palūkanas už 2015 metus.

Nesutikdamas su ieškovės raštais, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui 2016 m. sausio 26 d. pateikė prašymą dėl delspinigių sumažinimo (1 t., el. b. l. 44–47, 55), kuriuo prašė: 1) pateikti delspinigių paskaičiavimo už 2016 m. sausio 8 d. rašte Nr. 8SD-105-(14.8.94) nurodytus laikotarpius pagrįstumą patvirtinančius duomenis, nurodant nuo kokios konkrečios nesumokėtos įmokų ar palūkanų sumos yra skaičiuotini delspinigiai V. M. atžvilgiu; 2) reikalavimo, reiškiamo V. M. atžvilgiu dėl 34 218,15 Eur delspinigių sumos už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, įtvirtintą LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.; 3) 2015 m. gruodžio 21 d. V. M. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu įmokėtą 68 970,81 Eur sumą paskirstyti iš naujo, pagal mokėjimo paskirtyje nurodytą paskirtį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius 2016 m. vasario 24 d. raštu „dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1009-(14.8.7) (1 t., el. b. l. 48–49), atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir įmokų paskirstymo tvarkos, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba su V. M. nėra sudariusi rašytinio ar žodinio susitarimo dėl įmokų paskirstymo, todėl taikytina CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Nesutikdamas su minėtu raštu, atsakovas jį apskundė.

Išnagrinėjusi atsakovo pateiktą skundą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. raštu „Dėl Kauno miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“ Nr. 1SS-1210-(3.5) (1 t., el. b. l. 50–52), nusprendė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 24 d. raštas Nr. 8SD-1009-(14.8.7) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį delspinigiams ir perskirstyti V. M. įmokas pagal mokėjimo pavedime nurodytą paskirtį, kadangi susitarimo dėl įmokų paskirstymo nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba visais atvejais taiko CK 6.54 straipsnio 1–4 dalis. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad V. M. pagal 2016 m. balandžio 16 d. duomenis valstybei yra skolingas: įmokų už žemę – 32 223,58 Eur, palūkanų – 1 994,54 Eur, delspinigių – 1 852,85 Eur.

Nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 1SS-1210-(3.5), atsakovas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-7472-629/2016 atsisakė priimti V. M. skundą, kadangi skunde reiškiami reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu siekia, kad 2015 m. gruodžio 21 d. bankiniu mokėjimo pavedimu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sumokėtos piniginės lėšos – 68 970,81 Eur būtų paskirstytos pagal mokėjimo paskirtyje nurodytą paskirtį: „Iki 2015.12.21: 9993,37 EUR - palūkanos, 48433,98 EUR - įmokų skola. Iki 2016.01.15: 1994,55 EUR - palūkanos, 8548,91 EUR - įmoka“ (1 t., b. l. 41).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį vykdė netinkamai ir vėlavo sumokėti einamąsias įmokas, todėl atsakovui atsirado pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą už nupirktą valstybinę žemę bei palūkanas, bet ir ieškovės apskaičiuotas netesybas. Teismas sprendžia, kad atsakovui pripažinus aplinkybę, kad tinkamai ir laiku nevykdė įmokų mokėjimo dalimis už įsigytą turtą prievolės, tai sudaro pagrindą ieškovei pagal sutarties 5 punktą, numatantį 2 procentų metines palūkanas už įsiskolinimo likutį ir 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos, skaičiuoti atsakovui netesybas, nes prievolės nevykdymas sukelia netesybų skaičiavimo pasekmes.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutartyje nustatyti delspinigiai atlieka kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl skolininko prievolės pažeidimo (nevykdymo laiku), kompensacinę funkciją. Iš byloje esančios valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 2 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies iki kiekvienų metų sausio 15 dienos, o šių palūkanų mokėjimas pagal sutarties sąlygas nėra siejamas su mokėjimo terminų praleidimu. Pažymėtina, kad šios palūkanos yra pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės vykdytinos piniginės prievolės dalis kartu su pagrindiniu įsiskolinimu už žemės sklypą. Sutartyje šalys susitarė, jog už kiekvieną praleistą dieną atsakovui bus skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti atsakovui delspinigius nuo bendros įsiskolinimo sumos pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkto nuostatas.

Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, jog gavusi atsakovo įmoką, ieškovė netinkamai atliko šių įmokų paskirstymą, todėl netinkamai nustatė atsakovo skolos dydį. Atsakovas nurodė, kad, ieškovė, gavusi mokėjimo nurodymą su nurodyta mokėjimo paskirtimi (nurodžius, kokios sumos yra skiriamos pagrindinei skolai dengti, o kurios sumos yra skiriamos delspinigiams ir palūkanoms sumokėti), tačiau nesutikdama su atsakovo nurodytu įmokų paskirstymu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, o ne savo nuožiūra paskirstyti įmoką CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka (iš atsakovo gautų įmokų pirmiausia įskaitant sumas delspinigiams ir palūkanoms apmokėti).

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumą reglamentuoja CK 6.54 straipsnio nuostatos. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys nei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje, nei vėlesniais susitarimais nebuvo susitarusios dėl kitokio įmokų paskirstymo, nei numato CK 6.54 straipsnio nuostatos. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovo sumokėtos įmokos buvo įskaitomos laikantis CK 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. pirmiausia įmokos buvo įskaitomos palūkanoms dengti, po to – delspinigiams padengti, o likusi įmokos dalis buvo įskaitoma pagrindinei skolai už žemę apmokėti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ieškovės į bylą pateikti atsakovo įsiskolinimo skaičiavimai (1 t., el. b. l. 151, 190–192). Iš atsakovo į bylą pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog atlikdamas mokėjimą, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė, kuri pervestų lėšų dalis skiriama pagrindinei skolai, o kuri – delspinigiams ir palūkanoms dengti. 2015 m. gruodžio 21 d. bankiniu mokėjimo pavedimo (1 t., b. l. 41) mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad ieškovei sumokėtą 68 970,81 Eur sumą sudaro: iki 2015 m. gruodžio 21 d.: 9 993,37 Eur – palūkanos, 48 433,98 Eur – įmokų skola. Iki 2016 m. sausio 15 d.: 1 994,55 Eur – palūkanos, 8 548,91 Eur – įmoka.

Teismas pažymi, kad nors mokėjimo pavedime atsakovas nurodė, kuri pervedamų lėšų dalis turėtų būti skiriama pagrindinei skolai, o kuri – palūkanoms ir delspinigiams dengti, tačiau pažymėtina, jog skolininko pasiūlyta įmokų paskirstymo tvarka ieškovei nebuvo privaloma. CK 6.54 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse. Taigi, skolininkas be kreditoriaus sutikimo negali vienašališkai pakeisti įstatyme arba šalių sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog atsakovas mokėjimą vykdė pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi atsakovui turėjo būti žinoma, jog ieškovė yra valstybinė institucija, kuri privalo griežtai laikytis įstatyme nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir ieškovė neturi teisės atsakovo sumokėtų lėšų paskirstyti pagal atsakovo pasiūlytą tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodė, jog mokama už prekę, ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius; kreditorius nepažeidė CK 6.54 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes įmokas įskaitė pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus ir apie tai informavo atsakovą. Reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Dėl to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė teisėtai negrąžino atsakovui lėšų, sumokėtų nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė turėjo teisę atlikti iš atsakovo gautos įmokos paskirstymą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį laikantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir tokiais savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Taip pat atsakovas teigė, kad ieškovė nepagrįstai pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį skaičiavo atsakovui delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą, todėl atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį delspinigiams, kurie buvo apskaičiuoti viršijant įstatyme numatytus ieškinio senaties terminus.

Su šiuo patikslinto priešieškinio argumentu teismas nesutinka. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Įvertinęs tai, kad pagal CK 1.124 straipsnio nuostatas ieškinio senaties terminas yra siejamas su įstatyme numatytu laikotarpiu, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas teisme ieškinį, teismas daro išvadą, jog ieškinio senaties termino institutas yra išimtinai susijęs su teismine asmens pažeistų teisių gynyba. Dėl to, teismo nuomone, ieškinio termino praleidimo teisinių pasekmių taikymas taip pat yra galimas tik tais atvejais, kai asmuo savo pažeistas teises nusprendžia ginti teismine tvarka pareikšdamas teisme ieškinį.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neprivalėjo taikyti ieškinio senaties termino, įvertinus ir tai, kad atsakovas prievolės mokėti įmokas visiškai nevykdė nuo 2010 m. (nors ir nuo pat sutarties sudarymo savo prievoles vykdė tik iš dalies), tačiau į teismą dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės priskaičiuotiems delspinigiams kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 17 d. šioje byloje pareikšdamas priešieškinį, ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Tokius atsakovo veiksmus teismas vertina kaip siekį išvengti delspinigių mokėjimo, nes pagrindinę skolą ir palūkanas atsakovas pripažįsta, dalį jų mokėjo, paskutinį mokėjimą atliko 2015 m. gruodžio 21 d., po to mokėjimus visiškai nutraukė ir nevykdo sutartinės prievoles atsiskaityti už įsigytą turtą iki šiol. Pažymėtina, kad nors šalys buvo susitarę, kad atsakovas 119 781,89 Eur įsiskolinimo likutį ieškovei sumokės periodinėmis 8 555,85 Eur dydžio įmokomis, laikotarpiu nuo 2007 iki 2020 metų, tačiau atsakovas nuo pat sutarties sudarymo pilnai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, iki ginčo įmokos 2015 gruodžio 21 d., ieškovei atliko tik penkis pavedimus – 2008 m. sausio 25 d., 2009 m. sausio 20 d., 2009 m. sausio 21 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 18 d. (1 t., el. b. l. 190), nors, sutarties 5 punkte šalys numatė, kad numatyta suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d., t. y. kiekvienų metų sausio 15 d. Be to, atsakovas apie savo sutartines prievoles ir pareigą mokėti ieškovės apskaičiuotas netesybas (delspinigius) buvo informuojamas nuolat – 2013 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., el. b. l. 143–144), 2015 m. gruodžio 28 d. (1 t., el. b. l. 42–43, 145–146), 2016 m. sausio 8 d. (1 t., el. b. l. 147–148), 2016 m. sausio 18 d. (1 t., el. b. l. 149–150), 2016 m. balandžio 20 d. (1 t., el. b. l. 50–52). Pažymėtina, jog šalių sudarytoje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nuostatų, ribojančių delspinigių skaičiavimo laikotarpį įstatymo numatytais ieškinio senaties terminais, todėl įstatymo normos apie ieškinio senaties terminus nėra pakankama priežastimi pakeisti sudarytų sutarčių sąlygas.

Ieškovė, gavusi atsakovo įmokas, CK 6.54 straipsnio pagrindu turėjo teisę įmokas užskaityti pagal šioje įstatyminėje nuostatoje numatytą įmokų įskaitymo eiliškumą ir toliau atsakovui skaičiuoti delspinigius ir palūkanas už laikų nemokamas įmokas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė, pasinaudojusi sutartine teise skaičiuoti delspinigius, nepažeidė sutarties, įstatymo ir atsakovo teisių, nes atsakovui buvo žinoma apie sutartyje nustatytas netesybas bei palūkanas, jis apie tai buvo informuotas, todėl prievolės neįvykdymo laiku ir tinkamai pasekmės jam turėjo būti žinomos ir suprantamos.

Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės atsakovui priskaičiuotiems delspinigiams taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatose reglamentuojamą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų išieškojimui, nes atsakovo veiksmai ir neveikimas tinkamai ir laiku nevykdant sutartinių prievolių, neatleidžia atsakovo nuo netesybų ir palūkanų skaičiavimo, o sukelia netesybų ir palūkanų skaičiavimo pasekmes. Teismas, įvertinęs patikslinto priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, teismui nenustačius ieškinio senaties taikymo ieškovės atsakovui priskaičiuotiems delspinigiams, pagrindų, patikslinto priešieškinio reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo, kad įmokos nebuvo mokamos laiku ir sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi laiku, atsakovas žinojo apie savo pareigą mokėti palūkanas ir delspinigius, mokėjimų visiškai neatliko nuo 2010 metų, paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2015 m. gruodžio 21 d., todėl V. M. yra atsakingas už netinkamą sutarties vykdymą.

Byloje esančioje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas įsiskolinimo sumą ir 2 procentus metinių palūkanų už žemės sklypą turi sumokėti iki kitų metų sausio 15 dienos, už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojami 0,05 procento delspinigiai nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (sutarties 5 punktas). Taigi, šiuo atveju šalys buvo susitarusios tiek dėl palūkanų, tiek dėl netesybų (delspinigių) mokėjimo.

CK 6.305 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Taip pat ir CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas laiku neatliko kasmetinių įmokų už įsigytą žemę, todėl jam kilo tinkamo prievolės neįvykdymo pasekmės – sumokėti ieškovei pagrindinę skolą palūkanas, bei delspinigius.

Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo yra pagrįstas skaičiavimais (1 t., el. b. l. 151, 190–192), o atsakovo reikalavimai dėl perskaičiavimo ir įmokų perskirstymo yra nepagrįstas, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistina 37 822,98 Eur skolos, kuria sudaro 32 223,58 Eur skolos už neapmokėtas metines įmokas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2016 m. birželio 30 d., 2 742,18 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. bei 2 857.21 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. birželio 30 d. (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

              Iš atsakovo ieškovei priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

              CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, patikslintas priešieškinis atmestas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 792,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Patikslintą ieškinį patenkinus, patikslintą priešieškinį atmestus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 t., b. l. 85, 129–132) neatlyginamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 7,76 Eur, todėl patikslintą ieškinį patenkinus, patikslintą priešieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 37 822,98 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 98 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37 822,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 792,00 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 7,76 Eur (septynis eurus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                    Janina Narkevičiūtė