Civilinė byla Nr. e2-3198-1014/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17956-2023-4

   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;   

 (S)

   2.6.8.11.2;3.1.7.6; 3.1.7.8.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ atstovams K. J. bei advokatei Laurai Bierontienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovei V. K., Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovams E. M., J. J., J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“, dėl sutarties modifikavimo, išvada teikianti institucija byloje - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ (toliau ir Ieškovas/Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) modifikuoti tarp Ieškovo ir Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ (toliau ir Atsakovas/Atsakovė) sudarytą Sutartį, atnaujinant/ nustatant naują elektros energijos kainą (be PVM ir akcizo mokesčio) – 0,11934 Eur/kWh (119,34 Eur/MWh) nuo 2023-12-01 dienos ir įpareigojant Atsakovą nuo minėtos dienos perrašyti Ieškovui už elektros energiją pateiktas sąskaitas pagal naują teismo tvarka nustatytą kainą; 2) priteisti Ieškovui iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, kurie byloje bus pateikti CPK nustatytais terminais.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra sausų pusryčių gamintojas - moderniausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse, savo gaminamą produkciją platinanti ne tik Lietuvoje, Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje. 2022-07-04 tarp Ieškovo (kaip Kliento) ir Atsakovo (kaip Tiekėjo) buvo sudaryta Sutartis dėl elektros energijos pardavimo Kliento objektams šiomis esminėmis sąlygomis: -Elektros energijos pardavimo laikotarpis – treji metai nuo 2022-07-01 iki 2025-06-30; - Elektros energijos kaina (be PVM ir akcizo mokesčio) – 0,22937 Eur/kWh (229,37 Eur/MWh); - Planuojamas elektros energijos suvartojimo kiekis per pardavimo laikotarpį – 4644 MWh (vidutiniškai 129 MWh mėn.). Sutarties I dalyje ir II dalies (Bendrųjų sąlygų) 6.6 punkte yra numatytas Sutarties išankstinio nutraukimo/ pakeitimo mokestis, kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę „Mokestis = Sąskaita (vid.) x ½ x Mėnesių skaičius “ ir taikomas, kai Klientas nutraukia Sutartį savo iniciatyva bet kuriuo metu, įspėjęs apie tai tiekėją ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas. Mokestis netaikomas, jei Klientas yra labai maža arba maža įmonė. Jei tiekėjas suteikė Klientui nuolaidas (naudas), Klientas šias nuolaidas (naudas) įsipareigoja grąžinti tiekėjui Sutarties I dalyje nurodytomis sąlygomis (Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.6 punktas). Taigi Sutarties nutraukimo/ pakeitimo kaina yra reikšminga, nes iš esmės sudaro pusę sumos, kuri būtų mokama Tiekėjui už likusį Sutarties galiojimo laikotarpį. Tuo tarpu Sutarties I dalyje (Specialiosios sąlygos) specifiškai išskirta nuostata dėl Sutartyje numatytos elektros energijos kainos atnaujinimo: „Šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos Sutarties I Dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimo dienos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį Sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas“. Vykdant Sutartį, laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2023-10-30 Ieškovas iš Atsakovo įsigijo elektros energijos iš daugiau nei už 700 tūkst. Eur, įskaitant PVM, vidutiniškai – daugiau nei už 40 tūkst. Eur per mėnesį. Sutarties vykdymo metu situacija elektros energijos rinkoje iš esmės pasikeitė. Sutarties sudarymo metu elektros energijos kaina buvo apie 300 Eur/MWh, o 2022 m. spalio mėn. pradžiai (kai pagal Sutartį jau galimas kainos atnaujinimas) – apie 190 Eur/MWh. Nuo 2023 metų sausio mėn. elektros energijos kaina biržoje nukrito iki apytiksliai 100 Eur/MWh ir iki 2023 m. gruodžio nebuvo pakilusi aukščiau kaip 117,28 Eur/MWh (žemiausia kaina šiuo laikotarpiu buvo 2023 m. balandį - 67,27 Eur/MWh.  Ieškovui pagal Sutartį taikoma kaina yra 229,37 Eur/MWh. Taigi nuo 2023 m. sausio (t.y. jau daugiau nei devynis mėnesius) Ieškovas už elektros energiją moka dvigubai tiek, kiek elektra kainuoja biržoje (tai matyti iš aukščiau pateikto grafiko). Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis specialiąja Sutarties nuostata dėl tiekiamos elektros energijos kainos atnaujinimo, Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su eile prašymų pakeisti sutartą kainą. Ieškovui Atsakovo buvo pasiūlyta prisiimti naujus ilgesnės trukmės įsipareigojimus Atsakovo įmonės atžvilgiu, ir toliau mokant kainą, kuri yra dvigubai didesnė nei elektros energijos biržoje nusistovėjus. 2023-04-11 Ieškovas paprašė paaiškinti, pagal kokį Sutarties punktą, teikiant naują pasiūlymą, yra pratęsiamas Sutarties galiojimo laikotarpis. Į tai buvo atsakyta, jog „nėra sutartyje punkto nurodyta, kad mes įsipareigoje ilginti arba trumpinti sutarties terminus. Tai yra mūsų dabartinis perskaičiavimo įrankis, kuriuo galime mažinti kainas ir jis eigoje gali keistis, todėl jo sutartyje nenurodome.“ Ieškovas paprašė apskaičiuoti Sutarties nutraukimo mokestį ir 2023-04-11 buvo informuotas, kad jis sudarytų 447386,26 Eur. 2023 m. gegužės pabaigoje Ieškovas ir toliau kėlė kainos atnaujinimo klausimą bei iniciavo šalių atstovų susitikimą. 2023 m. birželio pradžioje Ieškovas kreipėsi dėl žadėto atsakymo dėl kainos perskaičiavimo pateikimo, tačiau buvo informuotas, kad „reikės palaukti“. 2023-06-26 Ieškovas dar kartą priminė, kad žadėtas pasiūlymas nepateiktas, į ką gavo tokį atsakymą: „patikrinau kainų perskaičiavimus, štai kokie dabar rezultatai: Likusiam laikotarpiui, t. y. 2023.07.01 iki 2025.06.30 man gaunasi tarifas virš 0,22937 eur/kWh (0,27573 perskaičiuojant), nes dabartiniai elektros tarifai yra sukilę, todėl nepavyksta gauti gero vidurkio. Pridėjus papildomą terminą, rezultatas gaunasi: Naujas laikotarpis 2023.07.01 iki 2026.06.30 Naujas tarifas 0,20014 eur/kWh. Netgi ir su papildomu terminu, skirtumas gaunasi labai mažas. Rekomenduoju palikti esamą sutartį ir grįžti prie klausimo rudenį, nes kaip matote kol kas nieko geresnio neišsiskaičiuoja.“ 2023 m. rugpjūčio mėnesį, Ieškovui ir toliau prašant, buvo pateiktas toks pasiūlymas: sutarties galiojimo naujas laikotarpis - 2023.08.01 iki 2025.12.31, tarifas - 209,51 Eur/MWh. 2023 m. rugsėjo pabaigoje Ieškovas dar kartą pasiteiravo, ar gaus geresnį kainos pasiūlymą pagal turimą Sutartį, nekeičiant Sutarties termino. Atsakymas negautas. Iš aukščiau išdėstyto matyti, jog, reaguodamas į nuolatinius Ieškovo prašymus dėl kainos atnaujinimo, Atsakovas 2023 m. pateikė kainos pasiūlymus 200,14 - 213,67 Eur/MWh ribose (su sąlyga, kad bus sudaryta nauja sutartis, ilgesniam nei pradinėje Sutartyje numatytam terminui). Tuo tarpu kaina elektros energijos biržoje 2023 m. nebuvo pakilusi virš 117,28 Eur/MWh, o Oficialiosios statistikos portalo duomenimis 2023 m. pirmą pusmetį 500-2000 MWh sunaudojantys ne namų ūkio vartotojai už elektrą mokėjo vidutiniškai 166,4 Eur/MWh (kai tuo tarpu Ieškovas – 229,38 Eur/ MWh arba 27 procentais daugiau). Pats Ieškovas 2023-03-31 gavo UAB „Imlitex“ elektros energijos tiekimo pasiūlymą, pagal kurį laikotarpiui 2023-05-01 – 2025-12-31 fiksuota kaina už fiksuotą 109,5 MWh/ mėn. kiekį būtų 143,53 Eur/MWh (atitinkamai vėlesniame UAB „Imlitex“ 2023-11-22 pasiūlyme fiksuota kaina 2024-01-01 – 2025-12-31 laikotarpiui nurodyta dar mažesnė - 119,34 Eur/MWh. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. spalio pabaigoje net ir buitiniams vartotojams Elektrum teikė pasiūlymus (pvz., planas „Praktiškas“), kuriuose numatoma 6 mėn. fiksuota 209,22 Eur/MWh kaina, jau apimanti PVM, rinkliavos, persiuntimo, tiekimo ir su tuo susijusių paslaugų mokesčius. Taigi buitiniams vartotojams Atsakovo siūloma fiksuota kaina yra ženkliai mažesnė nei Ieškovui. Šioje situacijoje 2023-10-31 Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su oficialia teisine pretenzija, prašydamas pateikti adekvatų, protingumo kriterijus, situaciją elektros energijos rinkoje bei Sutarties nuostatas atitinkantį kainos atnaujinimo galiojančioje Sutartyje (ne naujoje sutartyje ilgesniam terminui) pasiūlymą bei nurodydamas, kad derybos dėl kainos atnaujinimo galėtų būti pradėtos orientuojantis į 0,12 Eur/kWh (120 Eur/MWh) elektros energijos kainą. Atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo: 1) Pripažino, kad pagal Sutartį elektros energija susitarimo pagrindu gali būti keičiama; 2) Nurodė, kad sudarant fiksuotos kainos sutartį (kaip yra šiuo atveju), Elektrum tenka didelė rizika suvaldyti ateities kainų pokyčius ir tai reikalauja išvestinių priemonių naudojimo, kurios taip pat išaugina fiksuotos kainos pasiūlymą. 3) Atsižvelgiant į tai, kad Elektrum pateikė Ieškovui bendradarbiavimo pasiūlymus, o Ieškovo sutikimo su minėtais pasiūlymais negavo, šalių susitarimas negali būti sudarytas; Elektrum neturi pagrindo vykdyti Ieškovo prašymo keisti/ taikyti kitą elektros energijos kainą. Tokiu būdu, Ieškovui ir Atsakovui nepasiekiant susitarimo, o Atsakovui nevykdant Sutarties nuostatų ir teikiant  pasiūlymus, ne dėl esamos Sutarties pakeitimo, o dėl naujos sutarties sudarymo, kuriais, be to, elektros energijos kaina iš esmės nėra atnaujinama, Ieškovas nemato kito problemos sprendimo būdo, kaip tik kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu dėl Sutarties sąlygų modifikavimo teismine tvarka.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: 1) Ieškovės „Cerera foods“, UAB  ieškinį Atsakovei „Elektrum Lietuva“, UAB atmesti; 2) priteisti Atsakovės „Elektrum Lietuva“, UAB naudai iš Ieškovės „Cerera foods“, UAB visas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Ieškovė ir Atsakovė sudarė Sutartį, kurios specialiosios nuostatose nurodyta, kad ,,Šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos Sutarties I dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimo dienos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas“ (Specialioji Sutarties nuostata). Kaip Ieškinyje nurodo Ieškovė, tarp šalių Ieškovės iniciatyva nuo 2023 m. vasario mėn. prasidėjo derybos dėl Sutarties kainos keitimo. Iš Byloje esančių Ieškovės pateiktų šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad Elektrum Ieškovei pagal galimybes teikė informaciją dėl kainos perskaičiavimo, taip pat dalinosi įvairiais kainos perskaičiavimo pasiūlymais. Nei vienas iš Elektrum pateiktų pasiūlymų Ieškovei netiko, todėl šalims nepavykus pasiekti abipusio susitarimo, Specialiosios Sutarties nuostatos pagrindu Sutarties kaina nebuvo pakeista. Sutarties 6.4. punktas numato, kad klientas turi teisę nutraukti Sutartį bet kuriuo metu, įspėjęs apie tai tiekėją ne vėliau nei prieš 35 (trisdešimt penkias) kalendorines dienas. Tuo atveju, jeigu Sutartis nutraukiama 6.4. punkto pagrindu, klientas įsipareigoja sumokėti Sutarties sąlygų pakeitimo/ išankstinio nutraukimo mokestį, jei tai yra numatyta Sutarties I Dalyje. Taigi šalims nepasiekus susitarimo pakeisti Sutarties kainą, Ieškovė turi teisę tęsti elektros energijos įsigijimą iš Atsakovės pagal Sutartyje įtvirtintas kainas, arba pasinaudoti Sutartyje numatyta teise, šią nutraukti. Vis dėlto, Ieškovė siekdama išvengti pareigos mokėti Sutarties nutraukimo mokestį kreipėsi į teismą dėl Sutarties modifikavimo nustatant naują, Ieškovės pageidaujamą elektros energijos kainą. Atsakovė nesutinka su tokiu Ieškovės reikalavimu, kadangi toks ginčo išsprendimas visiškai neatitiktų jos, kaip Sutarties šalies tikrosios valios sudarant Sutartį ir tokiu būdu būtų iškreipta šalių pusiausvyra.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-02-15 rezoliucija nustatė, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.

6.       Ieškovė dublike papildomai paaiškino, jog Atsakovas akcentuoja, kad, sudarydamas sutartį, Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie Sutarties sąlygas, su jomis sutiko ir, būdamas patyrusiu verslo subjektu, turėjo jas įvertinti. Reaguojant į tai, pažymėtina, kad Elektrum, kaip elektros energijos tiekėjas, iš tiesų privalėjo suteikti vartotojui (Ieškovui) išsamią informaciją apie Sutarties sąlygas. Tai yra įstatyminė Tiekėjo pareiga. Nagrinėjamu atveju Atsakovas įstatyminės informavimo pareigos neįvykdė. Taigi Tiekėjas ne tik kad nesuteikė Ieškovui patikimos informacijos, bet ir suteikė neteisingą informaciją, iš esmės suklaidino Ieškovą, priversdamas priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis Ieškovas nebūtų priėmęs. Kaip teisingai nurodo Atsakovas, Ieškovas yra verslininkas ir vertina savo daromų sprendimų riziką. 2022 m. liepos mėnesį, esant ypatingai aukštai elektros kainai, Ieškovas sprendė, ar sudaryti sutartį dėl fiksuotos kainos elektros tiekimo ir, jeigu taip, kuriam laikui kainą fiksuoti. Kaip matyti iš Elektrum bendradarbiavimo pasiūlymo, buvo galimybė kainą fiksuoti 12 mėn., 24 mėn. arba 36 mėn. laikotarpiui. Pasikonsultavęs telefonu su Tiekėjo vadybininku ir papildomai Laišku gavęs patvirtinimą bei Specialiosios nuostatos paaiškinimą, Ieškovas priėmė sprendimą fiksuoti kainą ilgiausiam 36 mėn. laikotarpiui, nes „Šiai dienai eliminuojate kainų augimą, o ateityje, krentant kainom, Jūs galite persiskaičiuoti savo turimą tarifą“. Fiksavęs kainą 12 mėn. laikotarpiui, o vėliau pasinaudodamas garantiniu elektros tiekimu ir realiu UAB „Imlitex“ pasiūlymu, Ieškovas per trejus metus atsiskaitymui už elektros energiją išleistų 222901,68 Eur mažiau nei esamoje situacijoje. Tai Ieškovui yra reikšminga suma. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, būtent Atsakovas pasiūlė Sutarties sąlygas (įskaitant Specialiąją nuostatą) ir būtent Atsakovas iki sudarant Sutartį paaiškino Ieškovui, kaip minėta Specialioji nuostata turėtų būti suprantama. Todėl ginčo Sutartis (jos Specialioji nuostata) negali būti aiškinama Atsakovui priimtinu būdu, kaip dispozityvioji sąlyga, kuri nesukuria prievolės, tačiau numato galimybę šalims susitarti. Pagal atsiliepime išdėstytus argumentus ir Atsakovo ligšiolinius veiksmus akivaizdu, kad Atsakovas niekada neketino mažinti Sutartyje fiksuotos kainos, atsižvelgdamas į elektros kainą biržoje. Tačiau Ieškovui, prieš pasirašant Sutartį Atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, buvo suformuota nuomonė, kad tai neabejotinai bus daroma. Skirtingai nei teigia Atsakovas, Ieškovui Specialioji nuostata buvo ypač reikšminga, nes būtent dėl jos (ir dėl Laiške pateikto patvirtinimo) buvo priimtas sprendimas sudaryti Sutartį ir fiksuoti elektros kainą 36 mėn. laikotarpiui. Ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad Specialioji nuostata gali būti aiškinama kaip nors kitaip, kaip Atsakovo sutikimas krentant kainoms biržoje, mažinti Sutartyje nustatytą fiksuotą tarifą. Būtent to Ieškovas visada siekė  ir reikalavo, kreipdamasis į Atsakovą dėl kainos perskaičiavimo. Tai, kad Atsakovas, vykstant elektros energijos rinkos liberalizavimui, siekė bet kokiomis priemonėmis pritraukti naujų klientų, net ir naudodamas draudžiamus nesąžiningus bei klaidinančius metodus, negali eliminuoti jo atsakomybės, Ieškovui perkeliant nepagrįstus elektros energijos kaštus. Atsižvelgiant į Sutarties sudarymo aplinkybes ir šalių elgesį, darytina išvada, kad Specialioji nuostata negali būti aiškinama kaip leidžianti Atsakovui nekeisti Sutartyje numatytos kainos, bet priešingai – kaip įpareigojanti Atsakovą adekvačiai įvertinti ir reaguoti į elektros kainos pokyčius biržoje. Atsakovas nurodo, kad su Ieškovu „dalinosi įvairiais kainos perskaičiavimo pasiūlymais“, tačiau būtent Ieškovui  jie buvo nepriimtini. Pabrėžtina, kad Atsakovas apskritai nevykdo derybų su Ieškovu ir nesiekia susitarimo. Vienintelė galimybė Ieškovui pakeisti kainos dydį – nekvestionuojant priimti Atsakovo didelės kainos pasiūlymą, kartu pasirašant naują sutartį ir pratęsiant įsipareigojimų Atsakovui terminus. Tokie Atsakovo pasiūlymai negali būti vertinami  kaip bendradarbiavimas. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Atsakovas teigia, jog jis „kaip ir kiti rinkoje veikiantys tiekėjai, sudarydami fiksuotos kainos sutartis įvertina potencialaus kliento sutarties kainos fiksavimo laikotarpį bei vartojimą, planuojamą ir reikalingą vartotojo poreikius patenkinti kiekį ir nuperka tokius energijos kiekius už energijos išteklių rinkos kainą galiojusią sutarčių sudarymo metu“. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius byloje nėra pateikta. Nėra duomenų, kad Atsakovas turėtų finansinės rizikos (įskaitant elektros kainų rizikos) valdymo politiką ar įmonėje patvirtintus dokumentus, įpareigojančius veikti būtent jo nurodytu būdu. Abejones Atsakovo pozicijos pagrįstumu bei nuoseklumu kelia ir tai, kad Atsakovas, (kaip teigia) žinodamas, jog elektros energija Ieškovo poreikiams tenkinti bus nupirkta už kainą, galiojusią Sutarties sudarymo metu, apskritai pasiūlė įtraukti į Sutartį Specialiąją nuostatą, numatančią galimybę atnaujinti kainą kartą per šešis mėnesius (šešis kartus per Sutarties galiojimo laikotarpį). Be to, Atsakovas niekada neprašė Ieškovo pateikti duomenų apie Ieškovo įmonės statusą; nesiekė išsiaiškinti, ar Ieškovas nėra maža įmonė, kuriai nėra taikomas Tiekėjo elektros energijos įsigijimo kainą kompensuojantis Sutarties nutraukimo mokestis. Toks Atsakovo nesirūpinimas galimais nuostoliais leidžia daryti prielaidą, kad  deklaruojamų nuostolių dėl Sutarties nutraukimo (o taip pat ir dėl kainos pakeitimo) Atsakovas iš tiesų ir nepatirtų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Klientas pagal Sutarties Bendrąją dalį turi teisę be apribojimų veikti ir kaip gaminantis vartotojas, pagal Sutartį Tiekėjui mokantis tik už skirtumą tarp suvartoto elektros energijos kiekio ir sukaupto į elektros energijos tinklus patiekto elektros energijos kiekio.

7.       Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad Ieškovė dublike, iš esmės, atkartoja Ieškinyje nurodytus argumentus ir toliau tvirtina, kad neva tarp jos ir Atsakovės sudarytos Sutarties Specialiojo nuostatos numato Atsakovei pareigą po trijų kalendorinių mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros tiekimo kainos atnaujinimo, kitaip tariant besąlygiškai tenkinti Ieškovės teiktus prašymus dėl Sutarties kainos. Tačiau su tokiu Sutarties aiškinimu Atsakovė kategoriškai negali sutikti. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti šalių nelygybės sudarant sutartį, negalima sutikti su Ieškovės pozicija, kad Sutarties sąlygos jos atžvilgiu neva yra nesąžiningos bei turėtų būti aiškinamos jos naudai ir jos nurodomu būdu, ar net gi Teismo keičiamos. Tarp Šalių sudarytos Sutarties Specialiuose nuostatuose aiškiai nurodyta, kad ,,Šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos Sutarties I dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimo dienos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas“. Todėl šios nuostatos aiškinimas, kad Šalys (juolab viena šalis – Atsakovė) privalo keisti sutarties nuostatas dėl kainos laikytinas siurptiziniu sutarties aiškinimu, kadangi aiškiai neatitinka nei sutarties formos, nei turinio. Kitokią išvadą galima būtų daryti tik tuo atveju, jeigu tokia sutarties nuostata būtų suformuluota kaip imperatyvas, kaip pavyzdžiui formuluojamas reikalavimas dėl kainos indeksavimo viešųjų pirkimų sutartyse (vienai šaliai pasikreipus kita šalis privalo indeksuoti kainą ir parengti sutarties pakeitimą). Praktikoje įprastai sutarties šalį įpareigojančios nuostatos formuluojamos atitinkamai – turi, privalo, turi prievolę, įsipareigoja ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek pagal turinį, tiek lingvistiniu požiūriu, yra įtvirtinta aiškiai dispozityvi sąlyga, numatanti, kad šalys turi teisę susitarti, bet ne prievolę, o dėl susiklosčiusių aplinkybių nesant galimybės susitarti, atitinkamai tokie pakeitimai nėra atliekami. Tokios šių Sutarties sąlygų reikšmės Ieškovė, netgi taikant vidutinio protingo žmogaus matą, negalėjo nesuprasti ar suprasti kitaip, o jai kaip verslininkei, kaip minėta, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su Ieškovės pozicija neva Atsakovė pažeidė sutarties sąlygą dėl kainos peržiūros ir nevykdė savo kaip sutarties šalies pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Kaip minėta Atsakovė vertino kiekvieną Ieškovės pasikreipimą, tačiau nurodytais laikotarpiais nematė galimybės peržiūrėti fiksuotos kainos sutarties sąlygų, kadangi priešingu atveju veiktų nuostolingai. Taip pat, tas faktas, kad Atsakovė teikė Ieškovei naujus pasiūlymus ne tik dėl kainos, bet ir sutarties termino, jokiu būdu nereiškia, kad Atsakovė nevykdė sutarties. Priešingai, matydama, kad kainos keitimas tuo laikotarpiu yra negalimas Atsakovę tenkinančiomis sąlygomis, ji, ieškodama kompromisinių sprendimų, teikė Ieškovei pasiūlymus su mažesnėmis kainomis, tačiau ilgesniam laikotarpiui. Taigi abi šalys realizavo savo teisę vesti derybas dėl sutarties kainos peržiūrėjimo, tačiau būtent su Ieškove nepavyko susitarti dėl kompromisinio sprendimo. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad Sutartis tiesiogiai nenumato persiderėjimo ne tik dėl sutarties kainos, bet ir dėl jos termino, tačiau to ir nedraudžia, kaip ir galiojantys teisės aktai. Todėl Atsakovė ėmėsi būtent tokių veiksmų (pasiūlymų), siekiant bent iš dalies (kiek tai nereikštų nepagrįstų nuostolių Atsakovei) atsižvelgti į Ieškovės norus ir peržiūrėti galiojančią sutarties kainą. Elektros energijos tiekimo sutartis taip pat, priklausomai nuo pasirinktos kainodaros, pasižymi savomis rizikomis kiekvienai sutarties šaliai, bet sutarties rūšį pasirenka vartotojas ir tokiam jo apsisprendimui tiekėjas įtakos neturi. Esant kainodarai pririštai prie biržos kainos, tiekėjas gauna savo maržą, o vartotojui galutinė kaina priklauso nuo tuo metu galiojančios elektros energijos kainos rinkoje. Tokia kainodara potencialiai rizikinga vartotojui, kadangi jis už suvartotą energiją gali mokėti tiek labai mažą, tiek ir labai didelę kainą, ir ji priklausys išimtinai nuo tuo metu biržoje esančios kainos. Tuo tarpu, pasirenkant fiksuotos kainos sutartį, yra subalansuojama abiejų sutarties šalių rizika. Kainą už kilovatvalandę (arba megavatvalandę) yra fiksuojama atitinkamam laikotarpiui ir negali būti keičiama, išskyrus Sutarties Specialiuose nuostatuose nustatyta tvarka, tai yra abiem šalims dėl to raštiškai sutarus. Pagal fiksuotos kainos sutartį vartotojas patyria riziką, kad visą sutarties laikotarpį už suvartotą energiją mokės daugiau negu rinkos kainą, jeigu nuo sutarties sudarymo momento kaina rinkoje mažės, tuo tarpu tiekėjas prisiima priešingą riziką – kad bus priverstas tiekti vartotojui elektros energiją už sulygtą kainą, net gi ir tuo atveju, jeigu elektros energijos kaina rinkoje pabrangtų kelis kartus ir jis dėl tokios sutarties visą jos galiojimo laikotarpį patirtų vien nuostolį. Atsižvelgdami į šias rizikas, nepriklausomi elektros tiekėjai, nustatydami fiksuotą tarifą atitinkamam laikotarpiui pasveria galimas vartotojo ir savo rizikas, atsižvelgiant į prognozuojamus rinkos svyravimus, ir pasiūlo subalansuotą tarifą, į kurį yra įskaičiuotas ,,buferis“ dėl galimos kainų didėjimo rizikos, bet kuri tuo pačiu išlieka tiek konkurencinga, kad vartotojui būtų patraukli ir skatintų, kad klientas pasirinktų būtent tą nepriklausomą tiekėja. Sprendžiant iš Ieškovės argumentacijos procesiniuose dokumentuose, ji atsisako elgtis kaip dera verslininkui ir nenori atsakyti už prisiimtą riziką bei vykdyti sutartį joje nustatyta tvarka bei teismo rankomis bando išsikovoti padėtį, palankesnę net už buitinį vartotoją, o būtent įgyti galimybę atsisakyti bet kokios rizikos, kylančios iš sutarties, ir mokėti už elektros energiją mažiau kai kaina biržoje krenta, tačiau nekeisti kainos jai pakilus rinkoje. Tačiau būtent toks sutarties pakeitimas sąlygotų šalių nelygybės atsiradimą ir sudarytų neleistiną sutarties šalių teisinės padėties disbalansą bei apskritai iškreiptų visos Sutarties esmę tiek, kad Atsakovė, jeigu būtų žinojusi apie tokį sutarties pakeitimą ateityje nebūtų jos sudariusi ar būtų ją sudariusi iš esmės kitokiomis sąlygomis. Galų gale toks sutarties pakeitimas akivaizdžiai neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų pamatinių civilinės teisės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kaip jau minėta Ieškovė sudariusi Sutartį su Atsakove prisiėmė iš jos kylančias rizikas ir įsipareigojimus, tame tarpe susijusius su sutarties kaina (kainodara). Matydama, kad bevykdant sutartį jos sąlygos Ieškovės nebetinkina bei nepavyksta susitarti dėl naujos kainos ją tenkinančiomis sąlygomis, Ieškovė turėjo teisę Sutarties 6.4 p. nustatyta tvarka nutraukti Sutartį ir sudaryti ją su kitų tiekėju, galinčių pateikti ją tenkinantį pasiūlymą. Tačiau šia teise Ieškovė nusprendė nepasinaudoti, nes nusprendė išvengti sutartinės atsakomybės dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo, tai yra sankcijos, numatytos, atsižvelgiant į anksčiau minėtą tokio pobūdžio sutarčių specifiką, kaip tiekėjo minimalių nuostolių atlyginimo užtikrinimas. Pažymėtina, kad analogiška sankcija Sutarties 6.6 p. už vienašališką sutarties nutraukimą yra numatyta ir Atsakovei. Taigi abiejų sutarties šalių teisinė atsakomybė ir rizikos, atsižvelgiant į Sutarties turinį ir tai kas nurodyta Atsakovės procesiniuose dokumentuose, yra iš esmės vienodos, dėl ko nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priverstiniam sutarties sąlygų modifikavimui. Atsakovė norėtų pastebėti, kad skirtingas garantijas buitiniams vartotojams, nebuitiniams vartotojams, esantiems mažoms ir labai mažoms įmonėms bei likusiems nebuitiniams vartotojams nustato įstatymo leidėjas, o ne Atsakovė, kaip ir reikalavimus nuo kada įmonė gali būti laikoma maža ir labai maža. Taip pat nei Energetikos įstatymas, nei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos 2010-02-11 Lietuvos Respublikoms energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, nenumato Atsakovei pareigos prieš sudarant sutartį ar ją vykdant nustatinėti ar nebuitinis vartotojas nėra priskirtinas mažoms ar labai mažoms įmonėms. Kadangi tokio teisinio statuso turėjimas yra susijęs su tam tikromis lengvatomis, jo turėjimo faktą tiekėjui turėtų įrodyti būtent vartotojas.

8.       Ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, kad modifikavus Sutartį šalių santykiuose atsiras aiškumas, bus neabejotinai išsaugota šalių interesų pusiausvyra ir elgiamasi sąžiningai. Ieškovo įsitikinimu, nauja ieškinio dalyko formuluotė vertintina ne kaip ieškinio dalyko keitimas, bet kaip patikslinimas, kuris neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet padės teisingai išspręsti bylą. Patikslinusi ieškinį ieškovė prašo: teismo tvarka modifikuoti Ieškovo ir Atsakovo sudarytą Sutartį tokiu būdu: panaikinti Sutarties Specialiąją nuostatą („Šalys turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos Sutarties I Dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimų datos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį Sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas“); atnaujinti/nustatyti naują elektros energijos kainą (be PVM ir akcizo mokesčio) – 0,11934 Eur/kWh (119,34 EurMWh) nuo 2023-12-01 dienos; nustatyti, kad iki Sutarties termino pabaigos (2025-06-30) teismo nustatyta kaina nebus mažinama, tačiau kas pusę metų (2024-06-01 ir 2024-12-01 datai) vykdomi perskaičiavimai ir kaina padidinama tiek procentų, kiek procentų išauga (jei išauga) vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje (2024-06-01 vertinama vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje už praėjusį 2023-12-01 – 2024-06-01 laikotarpį ir pagal ją nustatoma (keičiama ar ne) kaina būsimu 2024-06-01 -2024-12-01 laikotarpiu; 2024-12-01 vertinama vidutinė mėnesinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje už praėjusį 2024-06-01 -2024-12-01 laikotarpį ir pagal ją nustatoma (keičiama ar ne) kaina būsimu 2024-12-01 – 2025-06-30 laikotarpiu);  įpareigoti Atsakovą, įsiteisėjus teismo sprendimui, perrašyti Ieškovui jau išrašytas elektros energijos sąskaitas pagal naujas teismo nustatytas taisykles; taip pat priteisti Ieškovui iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais dėl ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų.

10.       Išvadą teikianti institucija Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba pateikė išvadą civilinėje byloje Nr. e2-3198-1014/2024, kurioje nurodė: 1.1. Tarybos vertinimu, Sutartyje yra nustatyta tik sutarties pakeitimo (pratęsimo) tvarka, tomis pačiomis ar naujomis sąlygomis, kuri taikoma prieš pasibaigiant sutarties galiojimui (Sutarties 6.3 punktas). 1.2. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 19 punktas numato, kad jeigu iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos viena sutarties šalis pasiūlo sudaryti naują sutartį, tai sutarties šalių santykiams iki naujos sutarties sudarymo taikomos ankstesnės sutarties sąlygos. 1.3. Atsižvelgiant į tai, kad naujos sutarties sudarymas iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos reglamentuotas teisės aktu – Taisyklių 19 punktu, manytina, kad Atsakovės teiktas pasiūlymas Ieškovei dėl kainos keitimo, tik su sąlyga, kad bus sudaryta nauja sutartis ilgesniam galiojimo terminui nei pradinė, negali būti laikomas prieštaraujančiu teisės aktų ir sutarties nuostatoms. 2.1. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). 2.2. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. 2.3. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį mažoms įmonėms priskiriamos įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurių finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų. 2.4. Ieškovės pateiktais duomenimis, bendrovės metinės pajamos ir turto vertė neviršija 10 mln. Eur, Ieškovės įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, todėl Ieškovė nėra priskiriama mažų įmonių kategorijai. 2.5. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos informacijos, Ieškovė yra didelė įmonė, vykdanti maisto prekių importo ir eksporto veiklą jau beveik 29 metus. 2.6. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad verslininkai yra savo srities profesionalai, todėl jiems keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, t. y. jie prisiima pareigą pasirūpinti jiems svarbiais sutarties aspektais. 2.7. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė yra verslo subjektas (didelė įmonė), todėl pasirašydama Sutartį turėjo susipažinti su Sutarties nuostatomis ir, Sutartyje nesant nuostatų, dėl kurių elektroniniu paštu buvo sutarta su Atsakovės vadybininku, papildomai tartis dėl tokių nuostatų įtraukimo į Sutartį ar Sutarties nepasirašyti. 2.8. Atkreiptina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 4 d. priėmė nutartį pagal ieškovės (apeliantės) UAB „Enefit“ ir UAB „Judex“ apeliacinius skundus atsakovei UAB „Judex“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo civilinėje byloje Nr. e2A-280-407/2024 (Teism. Proc. Nr. 2-56-3-00350-2023-1). Lietuvos apeliacinis teismas aiškindamas iš UAB „Enefit“ ir UAB „Judex“ sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties kylančias prievoles nurodė, kad <...> atsakovė yra didelė įmonė, verslą vykdanti jau daugiau nei dvidešimtmetį. Taigi atsakovė yra patyrusi sandorių šalis, todėl pasirašydama po sutarties priedais turėjo aiškiai suprasti, kad jie yra neatsiejama sutarties dalis ir kad su jais privaloma susipažinti, ir tai neabejotinai padarė“.3.1. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnis numato vartotojų informavimo taisykles, įskaitant: vartotojo teisę gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas (51 straipsnio 1 dalies 3 punktas); reikalavimą, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto žinomos (51 straipsnio 2 dalis); tokiose sutartyse be kita ko turi būti nurodoma sutarties galiojimo laikotarpis, sutarties vykdymo atnaujinimo ir nutraukimo, sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygos (51 straipsnio 2 dalies 6 punktas). 3.2. Taisyklių 46.1 punktas numato, kad nepriklausomas tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą konkrečiam vartotojui dėl sutarties sudarymo, privalo pateikti vartotojui informaciją apie siūlomas elektros energijos tiekimo sąlygas, įskaitant ir informaciją apie būsimas vartotojo pareigas operatoriui, prie kurio tinklų prijungti vartotojo įrenginiai, išsamiai supažindinti vartotoją su siūlomos sutarties sąlygomis, elektros energijos tiekimo patikimumo garantijomis, elektros energijos kainos nustatymo ir apskaičiavimo principais bei suteikti visą kitą būtiną informaciją, kuri padėtų vartotojui priimti sprendimą dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo. 3.3. Pažymima ir tai, kad elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartyse, teisės aktų nustatyta tvarka sudaromų su elektros energijos vartotojais, atsižvelgiant į atskirų sutarčių dalyko ypatumus, be kita ko, nurodyti sutarties galiojimo laikotarpį, sutarties vykdymo atnaujinimo ir nutraukimo priemonės, kuriomis galima gauti naujausią informaciją apie visas taikomas kainas, tarifus ir mokesčius. 3.4. Analogiški reikalavimai nustatyti ir Taisyklių 26 punkte (redakcija, galiojusi iki 2023-06-30). 3.5. Iš Atsakovės suformuluoto klausimo yra neaišku, kokių konkrečiai pareigų, susijusių su vartotojo informavimu, ir nurodytų aukščiau aptartuose teisės aktuose, Atsakovė, Ieškovės vertinimu, nevykdė, bei kokios konkrečiai informacijos, padedančios priimti sprendimą dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo Atsakovė Ieškovei nesuteikė. 3.6. Kaip jau buvo minėta, naujos sutarties sudarymas iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos reglamentuotas Taisyklių 19 punkte, todėl toks Sutarties keitimo galimumas atskirai Sutartyje neprivalėjo būti numatytas. 4.1. Taryba, remdamasi Ieškovės ir Atsakovės pateikta informaciją daro išvadą, kad vartotojas atsiskaito už elektros energijos tiekimą sutartyje nurodyta kaina (0,22937 Eur/kWh) prie kurios papildomai prisideda PVM ir akcizo mokesčiai. Ši sutartis sudaryta nuo 2022 m. liepos 1 d., sutarties sudarymo metu vidutinė biržos kaina siekė 305,36 Eur/MWh. (0,30536 Eur/kWh). Pažymėtina, kad 2024 m. liepos mėn. vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool biržoje siekė 98,02 Eur/MWh (0,09802 Eur/kWh).4.2. Vartotojo elektros energijos tiekimo sutartyje kainos yra fiksuojamos 36 mėn. Vertinant tai, vartotojas yra apsaugotas nuo galimų kainų svyravimų sutarties galiojimo laikotarpio metu. Svarbu pabrėžti, kad Nord pool biržos kainos yra kintamos ir šių kainų lyginti su fiksuotos kainos tarifais negalima, kadangi fiksuojant kainą vartotojas automatiškai apsaugomas nuo kainų kilimo, turint sutartį kintamos kainos tarifais, vartotojai nėra apsaugoti ir priklauso nuo tuometinės rinkos situacijos, kurioje gali būti aukštesnės arba žemesnės elektros energijos kainos.  

11.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė tenkinti ieškinį, iš esmės vadovavosi argumentais nurodytais procesiniuose dokumentuose.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinį, iš esmės nurodė argumentus teiktus procesiniuose dokumentuose.

13.       Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovai atsakė į šalių teiktus klausimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

14.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos 2022 m. liepos 4 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties ( toliau – ir Sutartis) sąlygų pakeitimo teismine tvarka galimybės siekiant atkurti šalių pusiausvyrą tarpusavio sutartiniuose santykiuose.

15.       CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

16.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo keisti Sutarties nuostatas iš esmės pasikeitus aplinkybėms, taip pat  vadovaujantis CK 6.223 straipsniu,– nes atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį,– dėl ko teismas pasisako. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priima civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012).

17.       Teisės doktrinoje apibendrinta, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei įvykdymas tampa sudėtingesnis – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Toks atleidimas gali tapti įmanomas tik įrodžius visas instituto taikymo sąlygas. Šis universalus kriterijus taip pat padeda išryškinti pacta sunt servanta principo svarbą (P. Z. . Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui. Daktaro disertacija. Vilnius, 2012; p. 92). Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai (CK 6.204 straipsnio 1 dalis) ir egzistuoja tai patvirtinančios aplinkybės (CK 6.204 straipsnio 2 dalis), ji turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o jei šalus nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ar pakeisti jos sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmiausia šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių (nagrinėjamu atveju – dėl ženkliai kritusios elektros energijos kainos biržoje), jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną nei buvo manyta sutarties sudarymo metu.

18.       Pasikeitusių aplinkybių svarba pabrėžiama tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautinėse kodifikacijose – Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto tarptautinių komercinių sutarčių principų (Principles of International Commercial Contracts (Rome 2010) toliau –UNIDROIT) 6.2.2 straipsnyje sutarties vykdymo suvaržymo situacija apibrėžiama kaip įvykių, iš esmės pakeičiančių (angl. fundamentally alters) sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsiradimas, Europos sutarčių teisės principų (toliau – PECL) 6:111 straipsnio 2 dalyje – kaip ekscesyvus sutarties vykdymo pasunkinimas (angl. excessively onerous). Tiek UNIDROIT, PECL, tiek CK nuostatų turinio ir praktinio taikymo analizė leidžia daryti išvadą, kad sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris nustatomas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., L. D. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013). Tai, kad vienai sutarties šaliai tapo sudėtingiau įvykdyti sutartį pagrindžia įstatymo leidėjo įtvirtintos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis) aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Įrodinėdama, kad šaliai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai, ji turi įrodyti, kad egzistuoja aukščiau išvardytų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutarties vykdymo suvaržymu laikomų aplinkybių visetas, sudarantis sąlygas konstatuoti esant pagrindui keisti sutarties sąlygas ar nutraukti sutartį – siekdama įrodyti egzistuojant suvaržymą, silpnesnioji šalis turi įrodyti visas aplinkybes ir kiekvieną jų atskirai. Taigi teismas prieš tenkindamas reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį pirmiausia turi nustatyti ar šalis įrodė, jog egzistuoja visos keturios aplinkybės įtvirtintos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Toks reglamentavimas patvirtina favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis siekiama išsaugoti sutartinius santykius, vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-349/2013).

19.       Šioje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą dėl Sutarties modifikavimo grindė aplinkybe, kad ženkliai kritusios elektros energijos kainos biržoje (toliau – ir aplinkybė) iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Visgi nagrinėjamu atveju ieškovas niekaip nepagrindžia, kaip minėta aplinkybė įtakojo šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškovo prašymas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo konkrečiu atveju iš esmės grindžiamas tuo, kad sutarties įvykdymas pasidarė sudėtingas, nes esant dideliam elektros energijos kainos biržoje pokyčiui, Sutartyje nurodyta kaina nebeatitinka  ieškovo lūkesčių, ieškovas kreipėsi dėl sutarties pakeitimo į atsakovą, tačiau šalys nesutarė. Atsakovas teigia, kad ženkliai kritusios elektros energijos kainos biržoje, jų pasikeitimas savaime nėra pagrindas keisti teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį. Teismas iš esmės sutinka su tokiais atsakovo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad ekonominiai pokyčiai nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo (2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013). Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo ženkliai kritusios elektros energijos kainos biržoje per se vertinti, kaip aplinkybę esmingai pakeitusią sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sukeliančia nurodytame straipsnyje įtvirtintus padarinius. Teismas pažymi, jog sutartis teismine tvarka gali būti pakeičiama tik dėl išimtinių ekstraordinarinių sąlygų, iš esmės apsunkiančių vienai iš sutarties šalių tinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Tačiau tokių sąlygų ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

20.       Teismo posėdžio metu ieškovas pažymėjo tai, kad jo mokama atsakovui  kaina yra ženkliai aukštesnė, negu šiuo metu biržos kaina, aplinkybių dėl negalimumo vykdyti sutartinius įsipareigojimus nenurodė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad suvaržytas sutarties vykdymas ir kad iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CPK 178 Straipsnis). Vien aplinkybė, kad ieškovas patirs daugiau išlaidų, savaime nereiškia, kad jis turi teisę į sutarties pakeitimą, tokia teisė jam gali būti suteikiama, tik kai sutarties vykdymas būtų akivaizdžiai neteisingas. Minėta, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir tarptautiniuose dokumentuose – DCFR Bendros principų sistemos (The Draft Common Frame of Reference) III-1:110 straipsnis, UNIDROIT 6.2.1 straipsnis, ir PECL 6:111 straipsnis. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Teismų praktikoje nurodoma, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutarties kaina ir kitos šalių nurodomos aplinkybės, net ir atsižvelgiant į tai, kad jos nėra vienai šaliai labai palankios, savaime nereiškia, kad pažeidžiama šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Toks pažeidimas būtų nustačius, jog prievolių vykdymo pagal sutartį pasikeitimas yra esminis. Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

21.       Jau minėta, įstatymas reikalauja įrodyti CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visetą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra ir ieškovo reikalavimas modifikuoti Sutartį  atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytas sąlygas.  Pažymėtina, kad nors elektros energijos kaina biržoje ženkliai krito jau po Sutarties sudarymo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Sutarties įvykdymo kaina ieškovui padidėjo, juolab, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos ir kad tokių aplinkybių ieškovas Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Ieškovas ir neįrodinėjo, kad tokio aplinkybių pasikeitimo (elektros energijos kainų svyravimo) jis negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu. Abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, kuriems keliamas aukštesnis rūpestingumo standartas. Nors ir negalima teigti, kad ekonomikos pokyčiai gali būti tiksliai apskaičiuojami, tačiau ekonomikos cikliškumas, rinkos tendencijos gali būti pastebimi, o elektros energijos kainos biržoje svyruoja, elektros energijos rinkos kainų pasikeitimo galimybė ilgalaikiu laikotarpiu gali būti tiek  ieškovui naudinga, tiek ir labai neparanki.

22.       Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė egzistuojant CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą aplinkybę, jog ieškovas sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti aplinkybių, būdamas verslininkas, galėjo ir turėjo tokias aplinkybes numatyti. Akivaizdu, kad apdairus verslininkas numatė, kad elektros energijos kainos gali ženkliai keistis ir sudarydamas ginčo Sutartį, siekė apribori savo rizikas, fiksuodamas kainą.. Pabrėžtina, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti pakeičiama nustatant tokias sąlygas, kurios atkurtų pažeistą sutarties šalių prievolių pusiausvyrą. Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra pažeista ir gali būti atkurta ieškovo nurodomu būdu, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po Sutarties sudarymo pasikeitė jos vykdymo aplinkybės – elektros energijos kaina biržoje sumažėjo, visgi toks aplinkybių pasikeitimas per se  (savaime) negali būti vertinamas kaip sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimas. Ieškovė nepagrindė, kad elektros energijos kainos biržoje sumažėjimas esmingai suvaržė Sutarties vykdymą. Sutarties sąlygų pakeitimas, nenustačius esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo, CK 6.204 straipsnio pagrindu yra negalimas, ieškovo pateikti siūlymai išimtinai palankūs ieškovui, todėl ieškinio tenkinimo atveju būtų sudarytos prielaidos ne atkurti šalių pusiausvyrą, o ją pažeisti. 

23.       Ieškovas teigė, kad  Sutarties sąlygos turėtų būti keičiamos teismo sprendimu vadovaujantis CK 6.223 straipsniu, nes atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį, – ignoruoja ir nevykdo dar ikisutartiniuose santykiuose prisiimto įsipareigojimo periodiškai atnaujinti Sutarties kainą, kuris paties atsakovo valia buvo įtvirtintas Sutarties Specialiojoje nuostatoje, o Sutartyje šiuo metu numatyta ir ieškovo mokama kaina (229,37Eur/ MWh) neatitinka protingumo kriterijaus,– dėl ko teismas pasisako. Vertinant ieškovo pateiktus procesinius dokumentus ir juose išdėstytą poziciją, teismas pritaria atsakovo atsikirtimo motyvams, kad nėra teisinio pagrindo teisėtai sudarytos Sutarties modifikavimui ir šiuo pagrindu. CK 6.189 straipsnis ir 6.200 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl yra privaloma ir vykdytina. Kaip jau minėta, CK 6.223 straipsnis nustato, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutartis iš esmės pažeidė sutartį ar kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais (CK 6.223 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nei vienos iš CK 6.223 straipsnio reikalaujamų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų pakeisti šalių pasirašytos Sutarties sąlygas. 

24.       Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį, nevykdo prisiimto įsipareigojimo periodiškai atnaujinti Sutarties kainą. Teismas dėl šio ieškovo argumento pažymi, kad šalys Sutartyje iš tiesų buvo sutarusios, kad ,,turi teisę po trijų kalendorinių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo, nustatytos Sutarties I Dalyje. Susitarimai dėl elektros energijos tiekimo kainos pakeitimų turi būti sudaromi raštu, bet ne vėliau nei likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki numatomos pakeitimų įsigaliojimų datos, taip pat ne dažniau nei kartą per šešis kalendorinius mėnesius. Šiuo pagrindu keičiant sutartį Sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas.“ Vertinant šią Sutarties šalių sulygtą nuostatą, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad joje įtvirtinta ne šalių teisė, bet pareiga susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo. Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad Sutarties kaina bus atnaujinta. Teismas pažymi, kad ieškovas nepagrįstai suabsoliutina savo lūkestį dėl Sutarties kainos atnaujinimo būtent jo pageidaujamu būdu. Sutarties šalys yra laisvos susitarti, kaip paskirstyti rizikas pasitelkiant sutarties nuostatas. Nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas bendrovės, betarpiškai dalyvavusios sutarties sudarymo procese, ir į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Taigi Sutarties šalys susitarė dėl galimybės Sutarties kainą peržiūrėti tam tikru periodiškumu, kas, akivaizdu, reiškia rizikos paskirstymą šalims. Šalys yra verslininkai, kuriems yra privalomas sudarytų sandorių vykdymas, o rinkos svyravimai gali įtakoti tiek ieškovo, tiek atsakovo pajamų ir išlaidų pokyčius.  Ieškovas dar iki Sutarties sudarymo turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai įvertinti Sutarties sąlygas, reglamentuojančias kainą ir jos peržiūrėjimo mechanizmą. Šiuo atveju šalys sulygo būtent dėl tokios kainos peržiūros, kuri būtų galima abiem Sutarties šalims sutarus, bei, sudarydamos Sutartį prisiėmė riziką dėl elektros energijos kainos biržoje pasikeitimo, nes sutiko su Sutartyje aptartą kainos peržiūros tvarka, pagal kurią nurodytos kainos tik gali būti,– esant Sutarties šalių sutarimui,– bet neprivalo būti keičiamos sutartu periodiškumu. Interesų pusiausvyros neatitiktų aiškinimas, kad atsakovas privalo ieškovui nustatyti palankesnes sąlygas vien dėl jo lūkesčių neatitinkančio (kainos krito) biržos kainos pokyčio. Bylos duomenimis, tarp Sutarties šalių ieškovo iniciatyva vyko derybos dėl Sutarties kainos, bet šalims nepavyko susitarti dėl elektros energijos tiekimo kainos atnaujinimo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė savo pareigą bendradarbiauti it kooperuotis ir pažeidė minėtą Sutarties sąlygą. 

25.       Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės argumentus, esą Sutarties terminas konkrečios Sutarties atveju yra esminė Sutarties sąlyga. Dėl ieškovo argumento, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo galimybę išvengti tokių kainos neatitikimų, jei būtų sudaręs sutartį trumpesniam laikotarpiui ir vėliau ją pratęsęs pagal biržos (rinkos) kainas, tačiau buvo atsakovo darbuotojo suklaidintas,– iki pasirašant Sutartį atsakovas suteikė ieškovui informaciją ir sudarė įspūdį, kad elektros energijos kaina nustatytu periodiškumu ir atsižvelgiant į biržos kainas galės būti ir esą bus peržiūrima bei esant poreikiui mažinama, šis darbuotojas suteikė ieškovui visiškai neteisingą informaciją, suformavo nepagrįstus ieškovo lūkesčius ir iš esmės suklaidino ieškovą, priversdamas priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis ieškovas nebūtų priėmęs,– teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškia reikalavimo dėl atitinkamų Sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, kaip sudarytomis dėl esminio suklydimo.

26.       Šalių sulygta Sutarties kaina 229,37Eur/ MWh visiškai atitiko tikrąją sutartį sudariusių šalių valią bei sudarytos sutarties esmę ir tikslą, – tą kainą fiksuoti konkrečiam terminui, esant dideliam neapibrėžtumui rinkoje, nes esant kainodarai pririštai prie biržos kainos, vartotojui galutinė kaina priklauso nuo tuo metu galiojančios elektros energijos kainos rinkoje ir tokia kainodara potencialiai rizikinga vartotojui, kadangi jis už suvartotą energiją gali mokėti tiek labai mažą, tiek ir labai didelę kainą, ir ji priklausys išimtinai nuo tuo metu biržoje esančios kainos. Teismo vertinimu, šiame kontekste nėra teisinio pagrindo išvadai, esą kritus elektros energijos kainai biržoje, Sutarties kaina (229,37Eur/ MWh) per se neatitinka protingumo kriterijaus. Ieškovas buvo laisvas nuspręsti dėl sutarties ekonominio tikslingumo jos sudarymo metu. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas neįrodė, jog po sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių būtina sumažinti elektros energijos kainą būtent iki ieškovo reikalaujamos ribos. Šiuo atveju iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad Sutarties šalys sąmoningai sudarė fiksuotos kainos sutartį, kai kainą už yra fiksuojama atitinkamam laikotarpiui ir negali būti keičiama, išskyrus Sutarties Specialiuose nuostatuose nustatyta tvarka, tai yra abiem šalims dėl to raštiškai sutarus, abi Sutarties šalys sąmoningai prisiėmė riziką (ieškovas– kad visą sutarties laikotarpį už suvartotą energiją mokės daugiau negu rinkos kainą, jeigu kaina rinkoje mažės, tuo tarpu atsakovas, – kad bus priverstas tiekti elektros energiją už sulygtą kainą, net ir tuo atveju, jeigu elektros energijos kaina rinkoje pabrangtų kelis kartus ir jis patirtų vien nuostolį).

27.       Ieškovas yra verslininkas, kuriam taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai, taigi privalėjo vertinti ne tik optimistinį, bet ir pesimistinį planuojamos vykdyti veiklos variantus ir atitinkamai vertinti, kokius įsipareigojimus prisiimti. Sutarties sudarymas savaime įtvirtina šalių pasirinkimą prisiimti riziką dėl kainų svyravimo, konkrečiu atveju pasirinkta riziką paskirstyti, pasitelkiant kainos fiksavimo mechanizmą. Šis faktas buvo žinomas jau sutarties sudarymo metu, todėl biržos kainos pasikeitimas gali būti vertinamas tik kaip verslo rizika, o ne negalimos protingai numanyti aplinkybės. Ieškovas iš dalies galėjo numanyti galimus ekonomikos rodiklių svyravimus, o sudarydamas sutartį ilgesniam (maksimaliam atsakovo darbuotojo pasiūlytam laikotarpiui) veikė normalia verslo rizika.

28.       Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad sudarydamas Sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl kainos atnaujinimo galimybių ir mechanizmo), kad  atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį, kad sutarties sudarymo metu Sutarties kaina būtų buvusi neprotinga, neatitinkanti tuo metu buvusių rinkos sąlygų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nors elektros energijos kaina biržoje sumažėjo, nėra pagrindo išvadai, kad  sutarties įvykdymo kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurios atsirado po sutarties sudarymo, tų aplinkybių ieškovė negali kontroliuoti, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos ir kad tokių aplinkybių ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą teismas konstatuota, jog ieškovas neįrodė pagrindo taikyti nei CK 6.223 straipsnio 2 dalį, nei visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl Sutarties modifikavimo ir išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo perrašyti jau išrašytas sąskaitas  atmetami, kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, taigi pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 12,96 Eur, priteistinos  į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

  Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“, juridinio asmens kodas 134552526, 12,96 Eur (dvyliką eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja                                         Rūta Kazlauskienė