Civilinė byla Nr. e3K-3-115-403/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01179-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 2.6.18.2; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ ieškinį atsakovui V. K. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nuostolių už nekokybiškai atliktus statybos darbus atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos teisinius santykius, ieškinio senaties terminą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9887,64 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos darbus, 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji, vykdydama 2018 m. birželio 20 d. su atsakovu sudarytą sutartį Nr. 11 (toliau – Sutartis), įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus preliminariai 66 710 Eur plius PVM. Šalys susitarė, kad ieškovė atliks darbus trimis etapais, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį sumokėti avansinį 20 179,78 Eur (16 677,50 Eur plius PVM) mokėjimą, vėliau mokėti tokią pačią pinigų sumą po kiekvieno etapo ir galutinai atsiskaityti su ieškove privalėjo šiai atlikus trečiojo etapo darbus. Atsakovui sumokėjus avansinį mokėjimą, ieškovė pradėjo statybos darbus, atliko dalį sutartyje nurodytų pirmojo etapo darbų, tačiau, atsakovui atsisakius bendradarbiauti, ieškovė priėmė vienašališką sprendimą sutartį nutraukti ir tą pačią dieną surašė vienašališką atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą.
4. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 11 827,92 Eur žalos atlyginimą.
5. Atsakovas nurodė, kad darbų trūkumai užfiksuoti apžiūros metu. Dar iki akto surašymo ieškovės atstovai pripažino trūkumus ir žadėjo juos ištaisyti, tačiau neištaisė. Vėliau juos ištaisė kitas rangovas UAB „Akstatos grupė“. Atsakovas už netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimą bei pirmojo statybos darbų etapo užbaigimą sumokėjo UAB „Akstatos grupė“ ir iš viso patyrė 11 827,92 Eur nuostolių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 9887,64 Eur įsiskolinimo už atliktus statybos darbus, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju statybos rangos objektas yra šeimai skirtas gyventi gyvenamasis namas, dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su komercinės ar ūkinės, bet su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Dėl to teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo statybos rangos sutartį.
8. Teismas, įvertinęs Sutartį, nustatė, kad šalys sutarė darbus atlikti pagal užsakovo pateiktą pageidavimą trimis etapais, kurie nurodyti darbų sąmatoje. Sąmatoje nurodyta, kad ieškovė pirmuoju darbų etapu įsipareigojo atlikti tokius darbus: 1) sklypo paruošimas pamatams montuoti, 2) pamatų įrengimas, 3) sienų mūras, 3) langų ir sąramų montavimas, 5) gelžbetonio žiedo įrengimas.
9. Teismas, įvertinęs teismo eksperto išvadą, laikė įrodyta, kad visi atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti. Eksperto išvada taip pat patvirtinama, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte fiksuoti statybos rangos darbai nesudaro visų pirmojo etapo darbų apimties. Iš viso atlikta 78,80 proc. pirmojo etapo darbų.
10. Teismas, palyginęs visą rangos sutarties kainą už gyvenamojo namo statybą ir faktiškai atliktų darbų vertę procentine išraiška, nustatė, kad ieškovė prašė sumokėti už apytiksliai 37 proc. gyvenamojo namo baigtumą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, vertindamas faktiškai atliktų darbų mastą, nusprendė, kad reikalavimas sumokėti už 37 proc. gyvenamojo namo baigtumą yra teisingas ir proporcingas.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos už faktiškai atliktus statybos rangos darbus iki sutarties nutraukimo yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.671 straipsnio nuostata, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismas nusprendė, kad, atsakovui neginčijant rangovo sprendimo vienašališkai nutraukti Sutartį, jam kyla pareiga už atliktus darbus atsiskaityti.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad remiantis ekspertizės aktu ieškovės pagalbiniai darbai ir paslaugos buvo būtini ir atlikti, taip pat į tai, kad ekspertizės akte nebuvo įvertintos statybvietės išlaidos, konstatavo, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta 30 267,44 Eur su PVM suma yra pagrįsta, ir atitinkamai padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo turi būti tenkinamas.
13. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad atsakovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas priešieškinį atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad priešieškiniu reiškiami reikalavimai atmestini, be kita ko, ir dėl reikalavimo dydžio nepagrįstumo, atsakovo byloje nepateiktų įrodymų, pagrindžiančių faktiškai patirtas išlaidas.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų atsakovas, nereiškia, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų teisinių argumentų.
16. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nusprendė, jog šalys buvo susitarusios dėl preliminarios bendros darbų kainos ir mokėjimų tvarkos lygiomis dalimis. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl bendros darbų kainos – 66 710 Eur plius PVM. Sutarties 2.2, 2.3, 2.4 punktais bei sutarties priedu šalys susitarė, kad bendros sutarties kainos mokėjimai bus lygiomis dalimis (po 16 677,50 Eur plius PVM) išskaidomi ir mokami tokia tvarka: pirmas mokėjimas – avansinis iki pirmojo etapo pradžios, antras mokėjimas – po pirmojo darbų atlikimo etapo, prieš tai priėmus ir patvirtinus darbus, trečias mokėjimas – po antrojo darbų atlikimo etapo, prieš tai priėmus ir patvirtinus darbus, ir galutinis mokėjimas – po visų darbų atlikimo. Atsakovo argumentai, kad pirmojo etapo darbų galutinė kaina buvo 16 677 Eur plius PVM, nepagrįsti, įvertinus aplinkybę, jog sutartyje nustatyti trys darbų etapai, tačiau keturi mokėjimai po 16 677,50 Eur plius PVM, t. y. avansinis mokėjimas ir trys mokėjimai, po kiekvieno iš trijų atliktų darbų etapų.
17. Kolegija nurodė, kad, kaip nustatyta byloje, šalys sutartyje buvo susitarusios dėl bendros darbų kainos mokėjimų tvarkos lygiomis dalimis, o ne atskirų darbų etapų kainos. Ieškovė atsakovui pateikė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus dėl 30 267,44 Eur su PVM sumos. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, eksperto tyrimo aktą, pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovė prašė sumokėti už apytiksliai 37 proc. gyvenamojo namo baigtumą, todėl šis argumentas vertintinas kaip atitinkantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo aspektus.
18. Kolegija, įvertinusi šalių argumentus, sutiko su ieškovės argumentais, jog nurodytų darbų ir paslaugų kaina buvo įskaičiuota (įvertinta) į bendrą sutarties kainą. Kolegija nusprendė, kad, neįvykdžius visos sutarties, nepasiekus galutinio rezultato, nėra pagrindo daryti išvados, jog minėtos išlaidos nebūtų padengtos iš paskutinio sutarties priede nustatyto atsakovo mokėjimo, nedidinant bendros sutarties kainos. Kolegijos vertinimu, aptarti darbai gali būti atliekami ir reikalingi visais sutarties vykdymo etapais.
19. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovo prašomi atlyginti nuostoliai kildinami iš šalių sudarytos sutarties netinkamo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas siekia apginti savo teises prašydamas atlyginti dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog sutartis vienašališkai ieškovės iniciatyva buvo nutraukta, o nors darbų trūkumai ieškovės iš dalies ir buvo pripažinti, tačiau ištaisymo darbų ji per protingą laiką nepradėjo, todėl atsakovas įgijo teisę šalinti juos savo nuožiūra ir reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovas prašė jam priteisti 11 827,92 Eur išlaidų, kurias jis patyrė sumokėdamas UAB „Akstatos grupė“ už faktiškai atliktus pirmojo etapo užbaigimo ir defektų šalinimo darbus, atlyginimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 27 kartus didesnė sumokėta suma, nei eksperto įvertinta, yra atsakovo rizika ir atsakovui iš ieškovės galėtų būti priteista 124,49 Eur plius PVM.
21. Kolegija nustatė, kad atsakovas tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus reikalavo pašalinti dar 2018 metų pabaigoje. Vėliau atsakovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos sutartį su kitu rangovu ir pastarasis pašalino tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus. Už atliktus darbus atsakovui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra. Kolegija vertino, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškė priešieškinį, praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, jo atnaujinti neprašė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos teisinius santykius (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.672 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią vartojimo rangos sutartiniams santykiams mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo normos, yra nukreipiamoji teisės norma, skirta visiems iš vartojimo rangos sutarties kylantiems teisiniams santykiams reglamentuoti.
22.2. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbų kainą. Teismas pažeidė CK 6.2286 straipsnio 4 dalies ir 6.676 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiga įrodyti CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). Rangos sutartimi buvo nustatyta atsiskaitymo už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais sąlyga, t. y. šalys sutartimi susitarė dėl darbų kainos (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Sąmatoje buvo nurodyta pirmojo etapo darbų kaina 16 677 Eur (plius PVM), šią atsakovas yra apmokėjęs. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad kilus ginčui pareiga įrodyti, jog buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). CK 6.2286 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, darytina išvada, jog šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sulygtų pirmojo etapo darbų galutinė kaina buvo 16 677 Eur plius PVM.
22.3. CK 6.2286 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio, nustatyto prie kainos (atlyginimo už verslininko pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą). Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju jokie papildomi darbai, nurodomi ieškovės ir kuriuos patvirtino ginčijamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, su atsakovu nebuvo derinami, apie juos atsakovas informuotas nebuvo, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Visi reikalingi atlikti darbai (taip pat ir ieškovės nurodomi kaip papildomi, kurių neįtraukė ekspertizę atlikęs ekspertas, kaip antai betono maišyklės nuoma, fasado pastolių nuoma, darbų priežiūros paslaugos ir kt.) buvo įtraukti į sąmatą.
22.4. Atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis) ir jam taikomas ne 1 metų ieškinio senaties terminas dėl darbų kokybės, kaip nurodo ieškovės atstovas, bet CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas patyrė nuostolių, nes ieškovė netinkamai vykdė statybos rangos sutartį ir netinkamai atliko sutartus statybos darbus, ir ji tai pripažino. Jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai, nebūtų pridariusi broko, nebūtų reikėję jo šalinti, atsakovas nebūtų patyręs nuostolių.
22.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Nagrinėjamoje byloje bylą nagrinėję teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikos formuluojant kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant žalą ir jos dydį. Šiuo atveju atsakovas patyrė nuostolius, nes rangovė netinkamai vykdė sutartį ir netinkamai atliko sutartus statybos darbus, ir ji tai pripažino. Jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai, nebūtų pridariusi broko, nebūtų reikėję jo šalinti, užsakovas nebūtų patyręs nuostolių. Pažymėtina ir tai, kad jeigu ieškovės darbai pagal sutartį būtų buvę atlikti tinkamai, nebūtų reikėję papildomai atlikti 2900 Eur sumos mūro sienų išorės išlyginimo darbų (tinkavimo), 5612,28 Eur sumos nelygių vidaus paviršių paprasto tinkavimo bei 3315,64 Eur sumos pamato paviršiaus šlifavimo darbų.
22.6. Sutartis ieškovės (rangovo) vienašališkai nutraukta ne tik nepagrįstai, bet ir neteisėtai, t. y. pažeidžiant CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatas. Sutarties 6.2 punkte įtvirtinta, kad vykdytojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju vykdytojas privalo atlyginti užsakovo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). Bylą nagrinėję teismai šiais kasacinio teismo išaiškinimais nesivadovavo. Laisvę nutraukti sutartį riboja įstatymai, nustatydami sutarties nutraukimo, kaip kraštutinės sutarties šalies teisių gynimo priemonės, įgyvendinimo tvarką (CK 6.217 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienašališkas rangos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, neatitinkantis įstatyme nustatytų sąlygų ir teismų praktikos.
22.7. Bylą nagrinėję teismai neįvertino ieškovės nesąžiningumo. Ieškovė, pateikdama ieškinį po savo statybos darbų atlikimo praėjus daugiau nei pustrečių metų ir per tą laikotarpį nereiškusi jokių pretenzijų dėl darbų apmokėjimo, žinodama, kad darbai atlikti netinkamai, kad ji pati neįvykdė savo pažadų juos ištaisyti ir pabaigti, akivaizdžiai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
23. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą praleidusi CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti, termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl statybos rangos sutarties sąlygų, susijusių su darbų kainos nustatymu, aiškinimo
24. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbų kainą. Atsakovo teigimu, rangos sutartimi buvo nustatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais, t. y. šalys sutartimi susitarė dėl darbų kainos (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Sąmatoje buvo nurodyta pirmojo etapo darbų kaina 16 677 Eur plius PVM, šią atsakovas yra sumokėjęs. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad kilus ginčui pareiga įrodyti, jog buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui (CPK 178 straipsnis). Remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.
25. Taigi, atsakovas, nurodydamas, jog buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kelia klausimą dėl tokios sutarties sąlygų, susijusių su rangos darbų kainos nustatymu, aiškinimo. Atsakovo teigimu, vartojimo rangos sutarties sulygtų pirmojo etapo darbų galutinė kaina buvo 16 677 Eur plius PVM, arba 20 179,78 Eur su PVM.
26. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
27. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).
28. CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (2 dalis). Sutartyje nurodytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (3 dalis).
29. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, jog jos susitarė, kad: rangos darbų bendra preliminari kaina yra 80 719,10 Eur (66 710 Eur plius PVM); statybos darbai bus atliekami trimis etapais; atsakovas sutarties pasirašymo dieną sumokės ieškovei 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur plius PVM) avansą, gavusi avansą ieškovė pradės objekto statybos darbus; tolesnis apmokėjimas bus vykdomas po kiekvieno darbų etapo lygiomis dalimis, t. y. po 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur plius PVM).
30. Kasaciniame skunde teigdamas, kad sąmatoje buvo nurodyta galutinė pirmojo etapo darbų kaina 16 677 Eur plius PVM, atsakovas remiasi sąmata, kuri, kaip minėta, pagal CK 6.653 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas, ir, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kurioje (sąmatos priede Nr. 1) ties pirmuoju darbų etapu nurodytas avansinis 16 677 Eur plius PVM, arba 20 179,78 Eur su PVM, mokėjimas, ties antruoju – 16 677 Eur plius PVM, arba 20 179,78 Eur su PVM, mokėjimas už antrąjį etapą, ties trečiuoju – 16 677 Eur plius PVM, arba 20 179,78 Eur su PVM, mokėjimas už trečiąjį etapą, o po trečiojo etapo – likučio 16 677 Eur plius PVM, arba 20 179,78 Eur su PVM, mokėjimas.
31. Taigi, šalys susitarė, jog statybos darbų kainą atsakovas sumokės keturiais mokėjimais (avansinis mokėjimas ir dar trys mokėjimai po kiekvieno darbų etapo) lygiomis dalimis, o statybos darbus ieškovė atliks trimis etapais.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus pirmiau nurodytas rangos sutarties sąlygas vien tik pagal minėtą CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, akivaizdu, kad rangos sutartimi šalys susitarė dėl visos statybos darbų kainos mokėjimo lygiomis dalimis keturiais mokėjimais, laiko aspektu siejamais su darbų etapais, bet ne dėl konkrečios kainos už kiekvienu darbų etapu, be kita ko, ir pirmuoju, atliktus statybos darbus. Todėl atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog statybos rangos sutarties šalys buvo susitarusios dėl galutinės sąmatoje nurodytos pirmojo etapo darbų kainos, kuri yra 16 677 Eur plius PVM, arba 20 179,78 Eur su PVM.
Dėl po statybos rangos sutarties nutraukimo užsakovo pareikšto reikalavimo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas teisinio kvalifikavimo ir ieškinio senaties
33. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis) ir jam taikomas ne 1 metų ieškinio senaties terminas dėl darbų kokybės, kaip nurodo ieškovės atstovas, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas nurodo, kad jis patyrė nuostolių, nes ieškovė netinkamai vykdė statybos rangos sutartį ir netinkamai atliko sutartus statybos darbus, ir ji tai pripažino. Jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai, nebūtų pridariusi broko, nebūtų reikėję jo šalinti, atsakovas nebūtų patyręs nuostolių.
34. Nagrinėjamoje byloje sutarties, kuri pavadinta Paslaugų sutartimi, pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Bylą nagrinėję teismai nustatė vieną statybos darbų trūkumą, kuris buvo konstatuotas ekspertizės aktu, – netolygų pamato išsikišimą į pastato išorę už išorinių sienų. Atsakovo vertinimu, statybos darbų trūkumai buvo dar du: nelygi mūro sienos išorė ir nelygus mūro sienos vidaus paviršius. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus reikalavo pašalinti dar 2018 metų pabaigoje. Vėliau atsakovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos sutartį su kitu rangovu ir šis pašalino tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus. Už atliktus darbus atsakovui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra.
35. Atsakovo teigimu, reikalavimą dėl statybos darbų trūkumų šalinimo kainos priteisimo teismai turėjo kvalifikuoti kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriam taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu.
36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą).
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktus).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 46 punktas).
40. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad taikytinas ieškinio senaties terminas nustatomas atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį, ieškinyje (priešieškinyje) suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, taikomą teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 70 punktas).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar turi būti taikomos bendrosios (CK 6.249 straipsnis) ar specialiosios (CK 6.665 straipsnis) teisės normos, svarbus CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, nustatantis tai, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ši teisės norma aiškintina kaip nukreipianti į bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.
42. Nors nagrinėjamoje byloje statybos rangos sutartį nutraukė ne užsakovas, bet rangovė dėl to, kad užsakovas nebendradarbiavo su ja, susiklostė situacija, kai statybos rangos sutartis nutraukta, o dėl nepašalintų statybos darbų trūkumų užsakovas patyrė išlaidų.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti, protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, bei protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
44. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės jos atliktų statybos darbų trūkumams šalinti patirtas išlaidas. Jokių nuostolių, susijusių su rangos sutarties nutraukimu, atsakovas nenurodė ir neprašė priteisti jų atlyginimo, o statybos darbų trūkumų atsiradimas nesietinas su rangos sutarties nutraukimu.
45. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį, ieškinyje (priešieškinyje) suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, nagrinėjamoje byloje atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas kvalifikuotinas kaip specialus užsakovo teisių gynimo būdas, kuriam CK 6.667 straipsnio 1 dalimi nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
46. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino ieškovės nesąžiningumo. Ieškovė, pateikdama ieškinį po savo statybos darbų atlikimo praėjus daugiau nei pustrečių metų ir per tą laikotarpį nereiškusi jokių pretenzijų dėl darbų apmokėjimo, žinodama, kad darbai atlikti netinkamai, kad ji pati neįvykdė savo pažadų juos ištaisyti ir pabaigti, akivaizdžiai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats asmuo, kurio teisė pažeista, sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl jos gynimo. Net ieškinio senaties termino pabaiga nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra tik pagrindas ieškinį atmesti. Todėl tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi, kaip nurodo atsakovas, praėjus daugiau nei pustrečių metų, prieš tai atsakovui nepareiškusi pretenzijų dėl statybos darbų apmokėjimo, negali būti vertinama kaip nesąžiningas jos elgesys ar piktnaudžiavimas teise.
49. Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl statybos rangos sutarties nutraukimo teisėtumo nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, kadangi atsakovas priešieškiniu nereiškė reikalavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes.
50. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, ieškinio senaties terminą, nenukrypo nuo šių normų aiškinimo praktikos, atsakovo kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė. Ieškovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suformulavo atsiliepime į kasacinį skundą, nurodydama, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiks vėliau. Kaip minėta šios nutarties 23 punkte, ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti, o įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.
53. Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas