Civilinė byla Nr. e2YT-11267-1088/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05357-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.15.2; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. R. ir jo atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei, suinteresuoto asmens D. B. atstovui advokatui Vitalij Burinskij,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. S., G. B., N. R., D. B., G. K., valstybės įmonė Turto bankas, Kauno miesto savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė :

               I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai

1.       Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) (el. b. I failas. l. 1-5).

2.       Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi aukciono būdu įsigijo (duomenys neskelbtini). 1996 m. balandžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino 1992 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl (duomenys neskelbtini), o ieškinio dalį dėl (duomenys neskelbtini) paliko nenagrinėtą.

3.       (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Pastatas) (duomenys neskelbtini)  perdavė Kauno miesto savivaldybei. Pastato (duomenys neskelbtini) dalys nuo užstatyto 112 kv. m. ploto parduotos (duomenys neskelbtini). P. S. Turto apžiūra vyko 2022 m. vasario 15 d., savivaldybės atstovė potencialiems pirkėjams aprodė pastato antrą aukštą. Varžytinių skelbime buvo įdėtos antro aukšto nuotraukos. Taigi visą laiką buvo aišku, kad laisvas yra tik pastato antras aukštas. Vėliau P. S. iš A. L. K. įsigijo dar 16/100 pastato.  Šiai dienai P. S. priklauso (duomenys neskelbtini). Viso nuosavybės teisė savininkams įregistruota į 67/100 Pastato.  

4.       Pastato tik (duomenys neskelbtini) dalys priklauso atitinkamai N. R. (pirko 1/10 (duomenys neskelbtini) po Pastatu) ir D. B. (pirko 23/100 (duomenys neskelbtini) po Pastatu). Į likusias 33/100 Pastato dalis nuosavybės teisė nėra niekam įregistruota. Šiomis Pastato dalimis, konkrečiai – patalpomis, esančiomis pastato pirmame aukšte, naudojasi pareiškėjas. 2023 m. balandžio 20 d. antstolis Saulius Užkuraitis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 39, kuriame nurodė, „kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, dviejų kambarių, koridoriuje yra virtuvė, nuo 1992 m. šias patalpas pareiškėjas privatizavo, ir ūkio pastate įrengė ofisą, po kurio laiko įsirengė gyvenamąsias patalpas. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis naudojasi patalpomis: (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtino ir pareiškėjo kaimynas L. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas užsakė patalpų, esančių pirmajame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), schemą ir pagal ją prašo pripažinti nuosavybės teisę konkrečiai į patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuriomis jis naudojasi.

5.       Pareiškėjas nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo pardavimo sutarties, t. y. nuo daugiau nei 30 metų, sąžiningai ir teisėtai valdė 33/100 Pastato, t.  y. dalį patalpų, esančių pirmame aukšte, jose įsirengė gyvenamąsias patalpas, jas prižiūrėjo, įvedė elektrą, vandentiekį, dujas, įrengė dujinį šildymą, jas apšildė, mokėjo komunalinius mokesčius bei atliko einamuosius remontus. Visą laikotarpį pareiškėjas nekilnojamą daiktą valdė atvirai ir nepertraukimai, nėra apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

6.       Rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. I failas, l. 179-182) nurodė, kad suinteresuoti asmenys neteisingai skaičiuoja nuosavybės dalis į Pastatą ir neteisingai vertina Nekilnojamojo turto registre pateiktus duomenis. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše prie kadastrinių duomenų nurodyta, kad Pastatas yra priklausinys ir atitinkamomis dalimis priklauso butams (išrašo 2.4. p.): (duomenys neskelbtini). Tačiau dviem butams, priklauso ne viso Pastato dalis, o tik jo rūsio dalys: (duomenys neskelbtini). Taigi Pastato dalys pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nuosavybės įgijimo pagrindą priklauso sekančiai: (duomenys neskelbtini). Viso nuosavybės teisė savininkams į Pastatą įregistruota į 67/100 jo dalis, o tik į Pastato rūsio 33/100 dalis nuosavybė priklauso N. R. (1/10 (duomenys neskelbtini)  po Pastatu) ir D. B. (23/100 (duomenys neskelbtini)  po Pastatu). Vadinasi, nuosavybė į 33/100 Pastato niekam nėra įregistruota.

7.       (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl pareiškėjo Pastato be rūsio patalpų įsigijimo buvo palikta galioti. Todėl nei N. R., nei D. B. negalėjo įsigyti jau pareiškėjui parduoto viso Pastato dalių, o galėjo nusipirkti tik dalis rūsio, esančio po juo. Suinteresuotiems asmenims priklausančių butų priklausiniais gali būti laikomi tik po Pastatu rūsyje esantys sandėliukai, bet ne pats Pastatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad N. R. bei D. B. visą laiką, daugiau kaip 27 metus, naudojosi tik rūsiu, kitomis Pastato dalimis nesinaudojo. Pirmajame Pastato aukšte visą laiką buvo įsikūręs pareiškėjas, jam pretenzijų nei N. R., nei D. B. neturėjo. Antras aukštas arba 36/100 Pastato buvo parduotas (duomenys neskelbtini) P. S.. Todėl ši bei kitos Pastato dalys, išskyrus po juo esantį rūsį, negali būti laikomos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniais, nes neturi jokio, nei fizinio, nei funkcinio, ryšio su gyvenamuoju namu. Tik rūsiai po Pastatu yra funkciškai susiję su gyvenamuoju namu. Todėl pareiškėjas ir prašo nustatyti jam nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu būtent į tą 33/100 Pastato dalį, kurios nėra registruotos valstybės, savivaldybės ar kito asmens (ne valdytojo) vardu.

8.       Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė pilnai palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1992 metais privatizavo (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo padaryta klaida dalyje dėl (duomenys neskelbtini), todėl sutartis šioje dalyje buvo teismo sprendimu panaikinta. Kitoje dalyje sutartis liko galioti. Vėliau ūkio pastato 36/100 dalys liko savivaldybei, o pareiškėjui liko 33/100 dalys. Kadangi VĮ Registrų centras neteisingai inventorizavo pastatą, pareiškėjas 2020 metais kreipėsi į registrų centrą dėl pastato 33/100 dalių įregistravimo jo vardu, bet pareiškėjui buvo atsakyta, kad nekilnojamojo turto registre visos šio pastato dalys įregistruotos jo bendraturčių vardu. Niekas ūkio pastato pirmo aukšto patalpomis nesinaudojo ir nesinaudoja. Pareiškėjo atstovė akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai padaryti ne pagal pirminius dokumentus, todėl jie nėra teisingi. Pareiškėjas kreipėsi dėl nekilnojamojo turto registre esančių klaidingų įrašų ištaisymo. Pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, pareiškėjas dėl tokio centrinio registratoriaus sprendimo yra pateikęs skundą administraciniam teismui. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad teisme nėra ginčijamos ūkio pastato bendraturčių turimos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

                                        II. Suinteresuotų asmenų pozicija

9.       Suinteresuotas asmuo D. B. prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime (el. b. I failas, l. 95-101) nurodė, kad Pastatas yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausinys, įregistruotas kaip ūkinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinė ūkio. Pastatas turi 6 savininkus atitinkamomis dalimis: (duomenys neskelbtini); viso 100/100 t. y. 100 proc. Visos Pastato dalys yra privačioje nuosavybėje, pareiškėjo minimų neįregistruotų 33/100 laisvų pastato dalių nėra.

10.       Savininkės N. R. ir D. B., turinčios atitinkamai (duomenys neskelbtini) Pastato dalis, yra pastato bendrasavininkės, kurios asmeninės nuosavybės teise valdo po atitinkamas dalis Pastato, esančias pastato rūsyje. Žyma registre, kad N. R. ir D. B. valdo rūsyje esančias Pastato dalis, nekeičia fakto, kad joms priklausančios Pastato dalys yra vieno ir to paties Pastato, turinčio vieną unikalų numerį, dalimis. Pastato rūsys yra jo sudedamoji dalis, tad valdydami dalį rūsio savininkai tuo pačiu valdo dalį viso Pastato. Tai reiškia, kad nustatant bendrasavininkams priklausančias Pastato dalis negali būti atskirai skaičiuojamos rūsio, 1 aukšto ir 2 aukšto dalys, ką padarė pareiškėjas.

11.       Tarp bendraturčių naudojimosi Pastatu tvarka nenustatyta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad visos jo dalys yra bendraturčių nuosavybės teisės objektas ir nėra laisvų neįregistruotų jo dalių. 

12.       Pareiškėjas, faktiškai valdydamas Pastato patalpas, kurios 2023 m. gegužės 1 d. matininkės V. K. parengtame plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), naudojasi didesne nei jam priklauso Pastato dalimi. Pastato bendraturčiai nuosavybę į pastato dalis yra įgiję pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, iš varžytinių, o pareiškėjas ir jo sesuo –  paveldėjimo būdu. Nuosavybės teisės yra įgytos į visas Pastato dalis.

13.       Pareiškėjas neatitinka įgyjamąja senatimi įgyjamo turto juridinio fakto nustatymo sąlygų, kadangi  pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Pastato dalių savininkas. Visos Pastato dalys yra privačios nuosavybės įregistruoti objektai, pareiškėjas galimai valdo ne tik savo ir savo sesers dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bet ir galimai yra užėmęs kitų bendraturčių dalį turte, pareiškėjas nuosavybę į pastato dalis įgijo paveldėjimo būdu 2005 ir 2012 metais, tad galimai neatitinka įstatyminės sąlygos, kad daiktas valdomas nepertraukiamai. Pareiškėjas, manytina, žinojo apie sesers ir kitų bendrasavininkų valdomas turto dalis Pastate, tad galimai neatitinka sąlygos, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas.

14.       Teismo posėdyje suinteresuoto asmens D. B. atstovas pilnai palaikydamas atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. dok. Nr. DOK-149261) išdėstytus argumentus, prašė pareiškimą atmesti.

15.       Suinteresuotas asmuo G. K. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime (el. b. I failas, l. 171-172) nurodė, kad Pastato 1 ir 2 aukštus pareiškėjas buvo savavališkai užėmęs, ten gyveno. Raktų bendraturčiai neturėjo, nes pareiškėjas pakeitė duris su spynomis, o naujų raktų bendraturčiams nedavė ir nuosavybe neleido naudotis. Pastatas yra 2 aukštų su rūsiu, kurio kiekvienas aukštas sudaro trečią dalį viso pastato (duomenys neskelbtini). N. R., turinčio (duomenys neskelbtini) dalį, ir D. B., turinčios (duomenys neskelbtini) dalis, nuosavybė yra Pastato rūsyje, o likusios Pastato (duomenys neskelbtini) dalys yra 1 ir 2 aukštuose. Taigi, pagal VĮ Registrų centras duomenis, bendrasavininkams priklausančios dalys sudaro 100 procentų Pastato. Įsigydama turtą buvo įsitikinusi, kad perka bendrą dalį Pastato patalpų, esančių pirmajame ir antrajame aukštuose, todėl ir mokėjo atitinkamą kainą.  

16.       Suinteresuotas asmuo P. S. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime (el. b. I failas, l. 104-105) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Pastato įsigijo viešo aukciono būdu; jo likusios (duomenys neskelbtini) įsigytos privatizuojant butus kaip priklausinius prie buto. Šio pastato 1 ir 2 aukštus buvo savavališkai užėmęs pareiškėjas ten gyveno (šeimininkavo). Kiti bendraturčiai Pastato raktų neturėjo,  įsigijus (duomenys neskelbtini) pastato, raktai nuo 1 ir 2 aukšto patalpų išsireikalauti iš V. R..

17.       Pareiškėjas šiuo metu naudojasi viena Pastato patalpa ir bendro naudojimosi koridoriumi. 2023 m. birželio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo leista dalyvauti suinteresuotam asmeniui, taip pat ir G. K. atstovui. Pastatas yra neinventorizuotas. Pastate yra įvesta tik elektra, vandens ir dujų nėra. Suinteresuotas asmuo nuo turto įsigijimo pradžios bandė susitikti, susitarti geranoriškai ir nusistatyti naudojimosi tvarką, tačiau pareiškėjas  nesutikdavo.

18.       Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-70444) nurodė, kad valstybės įmonės Regitrų centras duomenimis, nuosavybės teise atitinkamomis Pastato dalimis disponuoja G. K., P. S., pareiškėjas, G. B., N. R. ir D. B.. Sudėjus savininkų turimo turto dalis nelieka jokios Pastato dalies, į kurią būtų nuosavybės teisė neįregistruota, nes: (duomenys neskelbtini). Pastatas nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė.

19.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime (el. b. I failas, l. 156-158) nurodė, kad 1965 metais pastatytas Pastatas, į kurio (duomenys neskelbtini) dalis pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad šis pastatas turi savininkus.

            Teismas

k o n s t a t u o j a:

        III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                  Pareiškimas atmetamas.

20.       Teisminio nagrinėjimo dalyku yra CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintų visumos aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, byloje konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

21.       CK 4.68 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre.

22.       Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų (CK 4.68 straipsnis 1 dalis). Specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tačiau turi būti įrodytos sąlygos, kurioms esant gali būti pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). 

23.       Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini)  (el. b. I failas, l. 34).  

24.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės  2023 m. rugsėjo 5 d. išrašo (el. b. I failas, l. 193-195) duomenimis nustatyta, kad registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini). Pastato kadastro duomenys nustatyti 2001 m. lapkričio 11 d.

25.       Išrašo duomenimis, nuosavybės teisės į Pastatą įregistruotos: (duomenys neskelbtini).  

26.       Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad visos pastato dalys yra privačioje nuosavybėje. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad sandoriai, kurių pagrindu bendraturčiams įregistruotos nuosavybės teisės dalys į ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), yra teismine tvarka nuginčyti ar ginčijami nėra, todėl teismas šiais duomenimis nesivadovauti neturi pagrindo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

27.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis, suinteresuoto asmens N. R. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 1/10 dalį Pastato, o D. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 23/100 dalis Pastato. Pareiškėjas nurodo, kad 1996 m. balandžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo sudaryta (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis dalyje dėl (duomenys neskelbtini) buvo palikta galioti, todėl suinteresuoti asmenys D. B. (duomenys neskelbtini), o N. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimis kartu su butais galėjo įsigyti ir įsigijo tik rūsius, esančius po pastatu (duomenys neskelbtini), bet ne paties pastato dalis. Šiais argumentais iš esmės nėra sutinkama su suinteresuotų asmenų N. R. ir D. B. įgytomis nuosavybės teisės į Pastatą dalimis, tačiau šiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisė į Pastato dalis gali būti nuginčyta tik ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šio pareiškimo nagrinėjimo metu šių suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į Pastato dalis, t. y. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai, ginčijamos nėra. Bendrasavininkų nuosavybės teisės į Pastato dalis registracijos teisėtumas nepaneigtas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo Pastato dalį (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 

28.       Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas be kitų reikalavimų prašė panaikinti 2002 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities viršininko ir Kauno miesto savivaldybės perdavimo-priėmimo akto dalį dėl (duomenys neskelbtini), perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo nuosavybės teisių registracijos įrašai į ginčo turtą buvo panaikinti nuo 1993 m. balandžio 21 d. ir teismo sprendimo priėmimo metu 1996 m. balandžio 30 d. jau negaliojo. Dėl to laikytini teisiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog dėl (duomenys neskelbtini) priimto teismo spendimo suinteresuoti asmenys N. R. ir D. B. negalėjo įsigyti nuosavybės teisės į Pastato dalis.

29.       Pastas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Bylos duomenimis, naudojimosi pastatu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Tuo tarpu pareiškime prašoma pripažinti pareiškėjui nuosavybės teisę į konkrečias jo faktiškai naudojamas pirmojo aukšto Pastato patalpas, schemoje pažymėtas (duomenys neskelbtini). Ši pareiškėjo užsakymu atlikta schema taip pat nepatvirtina, kad joje pažymėtos patalpos atitinkamai sudaro (duomenys neskelbtini) pasato. Byloje suinteresuotų asmenų pateikti atsiliepimai, teismo posėdyje pareiškėjo, suinteresuoto asmens D. B. atstovo teikti paaiškinimai patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilę konfliktai dėl naudojimosi Pastatu, pateikimo į jį. Suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjas galimai užėmęs ir siekia užimti didesnę Pasato dalį nei turi įsigijęs. Šios aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo faktiškai valdomų Patalpų teisėtumo ir neatitinka įstatyminės sąlygos, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie

      kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3

dalis, 4.69 straipsnio 2 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 

30.       Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas įrodė  visas CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintas būtinas sąlygas nuosavybės teisei į (duomenys neskelbtini), įgyti įgyjamąja senatimi, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

31.       Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 48,21 Eur, kurios valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290–291 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 48,21 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė