Civilinė byla Nr. e2-47-739/2023

                                Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00101-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Šinkūnienei, 

ieškovėms A. V., M. R., jų atstovui advokatui Rolandui Vaitiekūnui,

atsakovui T. J., atsakovų S. J., V. B. ir T. J. atstovei advokatei Violetai Zabielienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovių A. V. ir M. R. ieškinį atsakovams S. J., V. B., T. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. S., A. V..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovių reikalavimų ir paaiškinimų santrauka

1.       Ieškovės A. V. ir M. R. (toliau – ir ieškovės) 2021 m. spalio 20 d. Panevėžio apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo. Atsakovui A. J. mirus (duomenys neskelbtini), teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimis atsakovą A. J. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėjais - atsakovais S. J., V. B., T. J.. Ieškovės, galutinai suformulavusios ieškinio pagrindą ir dalyką, 2023 m. vasario 20 d. patikslintu ieškiniu (toliau – ieškinys), kurio reikalavimą, nukreiptą į atsakovą A. J., mirusį (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje žodžiu patikslino nurodant, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra reiškiamas atsakovais įtrauktiems S. J., V. B. ir T. J. kaip A. J. teisių ir pareigų perėmėjams, prašo priteisti iš atsakovų abiem ieškovėms po 16 550 Eur žalos atlyginimo, 497,50 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės paaiškino, kad jos yra Z. J., kuris yra ieškovių tėvas ir kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėtojos. Ieškovės teigė, kad Z. J. (duomenys neskelbtini) patyrė insultą, jam buvo atlikta operacija, dėl ko jis nebegalėjo kalbėti, jo dešinioji kūno pusė liko paralyžiuota, o sveikata pašlijusi. Z. J. 2014 m. liepos 14 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo savo brolį A. J. valdyti, naudoti ir disponuoti visu savo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, tuo tikslu atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Nuo 2019 metų Z. J. buvo nustatyti psichiniai sutrikimai, jam diagnozuota kraujagyslinė demencija, dėl sensomotorinės afagijos su juos nebuvo prasmingo kontakto. Ieškovės taip pat nurodė, kad dėl Covid 19 pandemijos šalyje Z. J. lankymas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose buvo negalimas. Jos teigė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d iki 2021 m. sausio 14 d. Z. J. gyveno valstybės biudžetinėje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) socialinės globos namai“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriuose, dėl šalyje paskelbtos Covid 19 pandemijos, Z. J. lankymas nebuvo galimas.

3.       Ieškovių tvirtinimu, A. J., pagal Z. J. jam išduotą įgaliojimą 2020 m. gruodžio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavęs Z. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 5000 Eur sumą, kuri buvo žymiai mažesnė, negu 13100 Eur turto rinkos vertė, nustatyta teismo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto išvadoje, veikė nesąžiningai ir priešingai Z. J. interesams. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog pirkėjams A. V. ir S. S. parduoto Z. J. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis 2021 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi vieno iš pirkėjų – S. S. buvo perleista A. J. sūnui – atsakovui T. J.. Taip pat ieškinyje ieškovės nurodo, kad A. J. 2021 m. sausio 11 d, veikdamas pagal Z. J. įgaliojimą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininką su prašymu išbraukti jo atstovaujamą Z. J. iš bendrijos narių sąrašo, o 2021 m. sausio 12 d. A. J. sūnus T. J. pateikė prašymą priimti jį į šios bendrijos narius. 

4.       Ieškovių vertinimu, tiek dėl to, jog turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, tiek dėl to, kad Z. J. nebuvo perduota už parduotą jo turtą gauta 5000 Eur suma, A. J. padarė Z. J. turtinę 13 100 Eur turtinę žalą. Be to, A. J. 2021 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu persivesdamas į savo sąskaitą 20 000 Eur iš Z. J. sąskaitos (duomenys neskelbtini), pažeidė savo atstovaujamojo Z. J. interesus ir šiuo nesąžiningu veikimu padarė Z. J. 20 000 Eur turtinę žalą. Ieškovės teigia, kad jos, kaip velionio savo tėvo Z. J. teisių ir pareigų perėmėjos, turi teisę reikalauti iš Z. J. turtinę žalą padariusio A. J. nuostolių atlyginimą.

5.       Ieškovės atsikirsdamos į atsakovų argumentus dėl to, kad A. J. visą laiką po to, kai jo brolio Z. J. sveikata pašlijo, broliu visapusiškai rūpinosi, suremontavo butą, kuriame gyveno Z. J., pritaikė jį neįgalaus brolio reikmėms, pirko neįgaliojo vežimėlį, kitą būtiną įrangą, specialius čiužinius, specialią lovą, vežė į reabilitacijos ligoninę, pas gydytojus, ligoninėse, samdė slaugę ir kt., prie ko ieškovės visiškai neprisidėjo, ir dėl to patyrė daug išlaidų, ieškovės atsikirto, kad Z. J. gaudavo solidžias pajamas: netekto darbingumo pensiją, ligos išmokas, transporto išlaidų kompensaciją, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją kitas kompensuojamąsias išmokas, todėl jų pilnai pakako Z. J. reikmėms.

6.       Kadangi A. J. negrąžino Z. J., o vėliau ir pastarojo teises ir pareigas perėmusioms ieškovėms už parduotą turtą gautų 5000 Eur ir sau persivestų Z. J. piniginių lėšų, kurių suma yra 20 000 Eur, ieškovėms turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nurodytų sumų, o taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos turi būti priteistos ir už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovių atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas

Atsakovų atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

7.       Atsakovai atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybėmis apie Z. J. sveikatos būklę, dėl kurios jis nuo (duomenys neskelbtini), kuomet patyrė insultą, iki pat savo mirties buvo gydomas bei globojamas įvairiose sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose, o taip pat jis buvo globojamas ir prižiūrimas savo artimųjų giminaičių – brolio A. J. ir jo šeimos, sesers ir kitų. Atsakovai atsiliepime į ieškinį, atsakovas T. J. teismo posėdyje (toliau – ir atsakovai) nurodė, kad dėl patirto insulto, vėliau – klubo operacijos ir kitų ligų, Z. J. nebegalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, jis sunkiai vaikščiojo, nevaldė vienos rankos ir kojos, jam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir buvo reikalinga kitų pagalba. A. J. aprūpino savo brolį Z. J. slaugos priemonėmis, samdė slaugę, taip pat aprūpino specialiomis priemonėmis: lova, čiužiniais, vežimėliais, vaikštynėmis, elektroniniais raumenų stimuliatoriais ir kitomis priemonėmis, taip pat įsigijo specialų automobilį ir pritaikė jį Z. J. transportavimo poreikiams. Atsakovų teigimu, kol nebuvo nustatyti specialieji poreikiai, Z. J. priežiūrai jo paties gaunamų pajamų nepakako, todėl A. J. tam skyrė savo lėšas. Nors vėliau Z. J. gaunamos pajamos padidėjo, tačiau A. J. ir toliau brolio poreikiams leido savo lėšas ir tą patvirtina Z. J. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2015 metų kas mėnesį iš sąskaitos buvo išgryninamos/išleidžiamos minimalios sumos, apie 100 - 200 Eur.

8.       Siekdami paneigti ieškovių teiginius, kad Z. J. negalėjo palaikyti kontakto su kitais žmonėmis, atsakovai rėmėsi faktu, jog 2014 m. liepos 14 d. Panevėžio 9-tajame notarų biure Z. J. sudarė notariškai patvirtintą įgaliojimą savo broliui A. J.. Tvirtinant įgaliojimą notarei nekilo jokių abejonių dėl Z. J. veiksnumo ir dėl jo išreikštos valios. Šio įgaliojimo ieškovės neginčija. Atsakovų teigimu, Z. J., žinodamas, kad A. J. jo poreikiams leidžia savo pinigus, išreiškė savo valią, kad A. J. naudotųsi jo sąskaita ir disponuotų jo santaupomis, be to, prašė, kad jo santaupos būtų panaudotos ir kapavietės, kurioje jis norėjo būti palaidotas, sutvarkymui. Todėl, kai jau nebeliko vilties, kad Z. J. pasveiks, A. J. įvykdė brolio valią ir persivedė sau 20 000 Eur.

9.       Atsakovų tvirtinimu, Z. J. dėl jos sveikatos būklės nebebuvo reikalingas jam priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Tačiau turto priežiūros išlaidos nebuvo mažos, be to, reikėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Todėl dar iki įgaliojimo išdavimo Z. J. ir A. J. aptarė Z. J. priklausančios pastatų dalies pardavimą. Tačiau dėl to, kad patalpos pastatuose priklausė keliems bendraturčiams, jos nebuvo atidalintos, turėjo bendrą elektros ir šildymo sistemą, pirkėjų nepavyko rasti. Atsakovas T. J. teismo posėdyje patvirtino, kad A. J., žinodamas Z. J. valią dėl pastatų dalies (duomenys neskelbtini) pardavimo, taip pat susirūpinęs, kad nesumažėtų Z. J. santaupos, nes (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, kuriuose Z. J. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pradėjo nuskaityti kasmėnesinį 123,76 Eur globos mokestį už Z. J., kaip asmens, turinčio nekilnojamąjį turtą, socialinę globą, atsiradus pirkėjui A. V. bei dar vienai iš turto bendraturčių apsisprendus turtą pardavinėti kartu, priėmė sprendimą turtą parduoti. Atsakovų tvirtinimu, toks sprendimas atitiko anksčiau išsakytą Z. J. valią bei A. J. išduotą įgaliojimą, kuriuo jis buvo įgaliotas veikti savo nuožiūra.

10.       Atsižvelgiant į prieš tai aptartas aplinkybes bei į tai, kad pastato dalis priklausė 3 bendraturčiams, parduotos patalpos nebuvo atidalintos, nebuvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, patalpos turėjo vieną bendrą šildymo sistemą, jos susisiekia su valstybei priklausančiomis patalpomis, bei remdamiesi A. V. ir S. S. atsiliepimuose išdėstytais paaiškinimais, atsakovai tvirtino, kad Z. J. turtas buvo parduotas už pardavėjo ir pirkėjo suderėtą 5000 Eur kainą, kas reiškia, jog turtas tuo metu ir buvo parduotas už rinkos kainą. Atsakovų vertinimu, teismo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę atlikusi teismo ekspertė išvadoje dėl turto vertės neteigė, kad 13100 Eur suma yra šio turto rinkos vertė, nes žodžio „rinkos“ nepaminėjo. Ji išvadoje nurodė, kad sąlyginai išskaidė nekilnojamojo turto komplekso vertes, tačiau nekilnojamojo turto rinkoje šis kompleksas nėra skaidomas dalimis, jo vertė suprantama kaip nedaloma visuma, tai nėra rinkos vertė, o tik visumos rinkos vertės dalis, tenkanti šio objekto daliai. Atsakovai tvirtina, kad ieškovės nuolatos nebendravusios su savo tėvu ir juo nesirūpinusios, negali žinoti, kokia buvo jų tėvo valia dėl už parduotą turtą gautos 5000 Eur sumos, todėl be pagrindo reikalauja 5000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

11.       Atsakovų atstovė prašo ieškinį atmesti ir ieškovių priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų S. S. paaiškinimų santrauka

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. S. byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškovių ieškinį, kuriame paaiškino, kad pasiūlė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dalies, kurią jis valdė kartu su bendraturčiais D. S. M. ir Z. J., bendraturtei D. S. M. parduoti savo dalį jam. Be to, A. V. taip pat susidomėjus patalpų pirkimu, buvo suderėta, kad jie lygiomis dalimis nupirks D. S. M. ir Z. J. priklausančias turto dalis ir taps turto savininkais, valdančiais po ½ šio turto dalį. D. S. M. buvo pasiūlyta didesnė kaina -10000 Eur, nes jos dalyje buvo dar veikiantys įrengimai, o Z. J. buvo pasiūlyta 5000 Eur kaina. S. S. nuomone, abiem pardavėjams buvo pasiūlyta teisinga kaina, nes norint patalpose vykdyti ūkinę-gamybinę veiklą, jas reikia atsidalinti, tuomet dalis patalpų neteks šildymo, nėra atskirų įėjimų, reikalingos didelės investicijos, patalpos senos, jas reikia remontuoti, perdaryti, tvarkyti elektrą, įrengti, kad atitiktų saugos, priešgaisrinės saugos reikalavimus, mokėti mokesčius. Jis paaiškino, kad šioms patalpoms niekada nebuvo atsiradę pirkėjų. S. S. prašo teismą dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Į patikslintą ieškinį S. S. atsiliepimo nepateikė.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. paaiškinimų santrauka.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškovių ieškinį. Atsiliepime jis paaiškino, kad ieškojo patalpų savo veiklai – sparnų konstravimui ar remontui, todėl A. J. pasiūlius pirkti Z. J. priklausančią patalpų ir aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, atvyko apžiūrėti patalpų. Jam buvo paaiškinta, kad dalį įrenginių turės išsimontuoti ir persikelti iš kitų patalpų, atsidalinti patalpas ir tai kainuos. Susitikęs su kitu bendraturčiu S. S., nusprendė pirkti dalį patalpų iš Z. J., o kitą dalį iš kitos bendraturtės lygiomis dalimis kartu su S. S. ir taip tapti dviem patalpų savininkais, o paskui spręsti dėl atsidalijimo. Tačiau paaiškėjus, kad atsidalijus patalpas, jo naudojama dalis liktų be šildymo, kurio įrengimas netgi viršytų patalpų įsigijimo kainą, suprato, kad už patalpas sumokėjo per brangiai, tačiau jomis naudotis be dar didesnių investicijų negalės, Dėl to jis kreipėsi į A. J. dėl patalpų jam sugražinimo, ruošėsi dėl to kreiptis į teisininkus. Tačiau viskas išsisprendė taikiai, nes T. J. sutiko atpirkti jo nupirktą dalį už tą pačią kainą, kurią buvo sumokėjęs A. V.. A. V. ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį A. V. nepateikė.

Teismas

k o n s t at u o j a :

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovės yra Z. J. dukterys ir jo palikimo paveldėtojos. Z. J. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovėms 2021m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaras P. D. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl Z. J. turto paveldėjimo lygiomis dalimis, tai yra kiekvienai į po 1/2 dalį paveldėto turto. 

15.       Iš byloje pateiktų medicininių ir kitų dokumentų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad Z. J. 2011 metais patyrė hemoraginį insultą, dėl persirgtos ligos liekamųjų reiškinių ir kitų susirgimų buvo apribotas jo judėjimas, dėl sensamotorinės afagijos pasunkėjo kontaktas su juo, su aplinkiniais susikalbėdavo kūno ženklais, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Z. J. nuolatos rūpinosi jo artimieji: brolis A. J., kiti A. J. šeimos nariai, Z. J. sesuo. Iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2021 m. gruodžio 8 d. rašto, nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) Z. J. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose buvo teikiama trumpalaikės socialinės globos paslaugos, o nuo (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose Z. J. buvo teikiama ilgalaikės socialinės globos paslaugos ir Z. J. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. 

16.       Z. J. 2014 m. liepos 14 d. sudarytu ir notariškai patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. R-3255 (toliau – ir Įgaliojimas) įgaliojo savo brolį A. J. valdyti, naudoti ir disponuoti visu jo turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, tuo tikslu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, įvertinimą, kainą ir sąlygas savo nuožiūra: parduoti, pirkti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti naudotis panaudos būdu ir t.t., atstovauti Z. J. visais klausimais visose valstybės, savivaldybės ir kituose įstaigose, organizacijose ir institucijose, notarų biuruose, rašyti jo vardu pareiškimus, prašymus, taip pat įgaliojo A. J. Z. J. vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti visomis Z. J. sąskaitomis bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir t.t. 

17.       A. J., pagal Įgaliojimą veikdamas pardavėjo Z. J. vardu, 2020 m. gruodžio 11 d. notariškai patvirtinta Pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis 1), notarinio registro Nr. 8076, kartu su kita parduodamo turto bendraturte pirkėjams A. V. ir S. S. bendrai pardavė 2/3 dalis, o kiekvienas iš pardavėjų po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): Pastato - Dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių įrenginių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – įvardinti nekilnojamojo turto objektai bus vadinami ir – nekilnojamuoju turtu). Pagal Sutartį 1 Z. J. priklausiusi 1/3 nekilnojamojo turto dalis buvo parduota už 5000 Eur kainą.

18.       Pagal 2020 m. gruodžio 11 d. Sutartį 1 iš pardavėjų Z. J., atstovaujamo A. J., ir kitos nekilnojamojo turto bendraturtės įsigytą ½ nekilnojamojo turto dalį trečiasis asmuo A. V. 2021 m. sausio 15 d. notariškai patvirtinta Pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau ir - Sutartis 2) pardavė atsakovui T. J. už 10 000 Eur kainą. 

19.       A. J. 2021 m. sausio 8 d. pagal Įgaliojimą iš Z. J. sąskaitos banke Swedbank, AB į savo sąskaitą banke Swedbank, AB pervedė 20 000 Eur.

20.       A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. A. J. palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo sutuoktinė S. J., mirusiojo sūnus T. J. ir mirusiojo duktė V. B.. Pagal Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro D. P. teismui pateiktą pranešimą A. J. įpėdiniams Panevėžio miesto 2-jo notarų biuro notarė Ž. B. įpėdiniams išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, tačiau antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas notarui nėra pateiktas, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai nėra išduoti. Teismo posėdyje atsakovas T. J. ir jo atstovė paaiškino, kad įpėdiniai nesikreipė į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo ir paveldimo turto apyrašas nėra sudarytas.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo nuostolių, kuriuos ieškovės kaip Z. J. palikimo paveldėtojos patyrė A. J. pardavus Z. J. nekilnojamąjį turtą už žymiai mažesnę nei rinkos kaina ir šiam turtui atitekus A. J. sūnui T. J. bei neperdavus Z. J. turto paveldėtojoms už parduotą turtą gautos 5000 Eur sumos, o taip pat A. J. persivedus į savo banko sąskaitą Z. J. priklausiusias pinigines lėšas – 20 000 Eur.

22.       Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalį įtvirtintą sampratą ir kasacinio teismo išaiškinimus, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles. Tai, be kita ko, reiškia, kad paveldimos gali būti ne tik palikėjo nuosavybe buvusios lėšos, bet ir palikėjo turėta turtinė teisė jas išreikalauti iš kitų asmenų, jeigu ji nėra neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu. Paveldėto turto masė vertinama pagal palikimo atsiradimo laiką. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Dėl 20 000 Eur dydžio piniginių lėšų priteisimo

23.       Byloje nustatyta, kad A. J. 2021 m. sausio 8 d. pagal Įgaliojimą iš Z. J. sąskaitos banke (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą banke (duomenys neskelbtini) pervedė 20 000 Eur, tai yra būdamas Z. J. atstovu sudarė piniginių lėšų perleidimo (dovanojimo) sandorį su pačiu savimi.

24.       Civilinių teisių subjektai įgyja civilines teises ir pareigas ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). 

25.       CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atstovo pareiga veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir draudimas atlikti veiksmus savo naudai konstatuoti ir formuojant teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2008; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2004 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai). Iš pasitikėjimo principo išplaukiančios sąžiningumo ir lojalumo pareigos svarbios ir kaip vienas iš atstovo ir atstovaujamo elgesio teisėtumo vertinimo kriterijų.

26.       Z. J. 2014 m. liepos 14 d. sudarytu Įgaliojimu A. J. suteikė įgalinimus sudaryti bet kokius sandorius savo nuožiūra, įgaliotojo vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti visomis Z. J. sąskaitomis bankuose ir kituose kredito įstaigose, savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat įgaliojime suteikti įgalinimai įgaliotiniui veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su bankais ir kitomis kredito įstaigomis. Įgaliojime nėra atskirai aptarta įgaliotinio teisė perleisti įgaliotojo turtą, pinigines lėšas sau pačiam.

27.       Disponavimo savo nuožiūra įgaliotojo banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis įgaliotiniui suteikimas nereiškia, jog tokia įgalinimų apimtis suteikia įgaliotiniui teisę veikiant įgaliotojo vardu vadovautis absoliučiai nevaržomo elgesio laisvės principu, jog išnyksta pagrindas vykdyti tokias esmines įgaliotinio pareigas kaip bendradarbiavimas su įgaliotoju, informacijos perdavimas, ataskaitos teikimas, veiksmų suderinimas su įgaliotoju ir pan. Kita vertus, įgaliotojo interesų pažeidimas galimas ir veikiant įgaliojimo ribose, t. y. neviršijant įgaliojimų suteiktų įgalinimų apimties bei turinio, bet nesilaikant arba pažeidžiant kitas įgaliotinio pareigas įgaliotojui (pvz., pareiga teikti informaciją, ataskaitas apie veiklą, pranešti apie pavedimo įvykdymo rezultatus), arba pažeidžiant esminius atstovavimo teisinių santykių principus (pvz., buvimo lojaliam įgaliotojo atžvilgiu, pagarbos jo interesams principai).

28.       Z. J. 2014 m. liepos 14 d. sudarytu Įgaliojimu A. J. suteikė įgalinimus sudaryti bet kokius sandorius savo nuožiūra, įgaliotojo vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti visomis Z. J. sąskaitomis bankuose ir kituose kredito įstaigose, savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat įgaliojime suteikti įgalinimai įgaliotiniui veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su bankais ir kitomis kredito įstaigomis. Įgaliojimu nėra suteikta įgaliotiniui teisė perleisti įgaliotojo turtą, pinigines lėšas sau pačiam.

29.       Vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019). Todėl sprendžiant ar A. J. atstovaujamojo vardu piniginių lėšų perleidimas sau pačiam (dovanojimo sandoris) prieštaravo atstovaujamojo interesams, būtina nustatyti, kokia buvo atstovaujamojo valia. 

30.       Nagrinėjamoje byloje atsakovai procesiniuose dokumentuose ir atsakovas T. J. teismo posėdžiuose teikė paaiškinimus, kad A. J., rūpindamasis savo broliu Z. J., savo lėšomis suremontavo butą, priklausiusį Z. J. seseriai, ir jį pritaikė neįgalaus Z. J. poreikiams, savo lėšomis aprūpino Z. J. slaugos priemonėmis, samdė slaugę, taip pat aprūpino specialiomis priemonėmis: lova, čiužiniais, vežimėliais, vaikštynėmis, elektroniniais raumenų stimuliatoriais ir kitomis priemonėmis, įsigijo specialų automobilį ir pritaikė jį Z. J. transportavimo poreikiams. Atsakovų teigimu, kol nebuvo nustatyti specialieji poreikiai, Z. J. priežiūrai jo paties gaunamų pajamų nepakako, todėl A. J. tam skyrė savo lėšas. Nors vėliau Z. J. gaunamos pajamos padidėjo, tačiau A. J. ir toliau brolio poreikiams leido savo lėšas. Atsakovai nurodo, jog tą patvirtina Z. J. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2015 metų kas mėnesį iš sąskaitos buvo išgryninamos/išleidžiamos minimalios sumos, apie 100 - 200 Eur. Atsakovų teigimu, Z. J., žinodamas, kad A. J. jo poreikiams leidžia savo pinigus, išreiškė savo valią, kad A. J. naudotųsi jo sąskaita ir disponuotų jo santaupomis, be to, prašė, kad jo santaupos būtų panaudotos ir kapavietės, kurioje jis norėjo būti palaidotas, sutvarkymui. Todėl, kai jau nebeliko vilties, kad Z. J. pasveiks, A. J. įvykdė brolio valią ir persivedė sau 20 000 Eur, tai yra beveik visus Z. J. pinigus. Tačiau savo paaiškinimų dėl Z. J. išreikštos valios perleisti (dovanoti) visas savo santaupas – 20 000 Eur patvirtinimui atsakovai jokių kitų leistinų įrodymų nepateikė.

31.       Ieškovės neigė buvus tokią palikėjo valią. Jos tvirtino, kad Z. J. gaunamų pajamų pilnai pakako pasirūpinti Z. J. priežiūra ir rėmėsi jų teismui pateiktos Z. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašais, kurie, teismo vertinimu, iš esmės patvirtino ieškovių tvirtinimą, kadangi iš Z. J. sąskaitos nuolatos įvairiomis sumomis tiek mažesnėmis, tiek ir didesnėmis buvo išgryninami pinigai. Pavyzdžiui, 2014 metais rugpjūčio 20 d. buvo išgryninta 800 Eur; spalio mėn. – 2000 Eur; lapkričio - gruodžio mėn. – po 400 Eur; 2015 metais sausio mėn. – 300 Eur, kovo mėn. – 150 Eur, balandžio mėn. - 300 Eur, gegužės mėn.-210 Eur, birželio mėn. -740 Eur, rugsėjo ir lapkričio mėn. po 200 Eur, gruodžio mėn. - 370 Eur. Panašios sumos buvo išgrynintos ir 2016 – 2019 metais, dažniausiai kas mėnesį po 200 Eur, kartais po 300 Eur, 2017m liepos mėn. – 500 Eur; 2019 metais rugsėjo mėn. buvo atliktas 850 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) poliklinikai, spalio mėn. (duomenys neskelbtini) poliklinikai buvo pervesta 775 Eur.

32.       Ieškovės teismo posėdyje tvirtino, kad A. J. prieš pat palikėjo mirtį jo pinigus persivedė sau, siekdamas, kad jie neatitektų įpėdinėms pagal įstatymą, nes žinojo, jog Z. J. sunkiai serga, jis iš (duomenys neskelbtini) socialinės slaugos namų buvo perkeltas į ligoninę, kur ir mirė dėl kvėpavimo takų infekcijos – virusu sukeltos pneumonijos. Be to, ieškovės tvirtino, kad nuo 2019 metų Z. J. buvo nustatyti psichiniai sutrikimai ir teismui pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos išduotą 2019 m. kovo 27 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, kad Z. J. dėl agresyvaus elgesio, pykčio priepuolių buvo konsultuotas psichiatro, jam diagnozuota kraujagyslinė demencija, dėl sensomotorinės afagijos su juo nėra prasmingo kontakto. Atsakovai paaiškino, kad su Z. J. savaip buvo galima susikalbėti, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai pateikė informaciją, kad su juo buvo galima susikalbėti kūno ženklais. Tačiau ieškovės įrodinėjo, jog dėl COVID 19 pandemijos šalyje Z. J. lankymas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose buvo negalimas ir ši jų nurodyta aplinkybė byloje nebuvo paneigta. Todėl teismas daro išvadą, kad A. J. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki pat Z. J. mirties neturėjo galimybės lankyti savo atstovaujamojo Z. J. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kur jis gyveno, taip pat jis neturėjo galimybių su broliu susisiekti telefonu, nes, kaip byloje nustatyta, kontaktas su Z. J. galėjo būti palaikomas kūno ženklais.

33.       Dėl prieš tai nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad tiek dėl lankymo ir susisiekimo su Z. J. apribojimų, tiek ir dėl sandorio sudarymo metu buvusios sveikatos būklės Z. J. negalėjo išreikšti savo valios dėl 20 000 Eur piniginių lėšų perleidimo A. J., jis taip pat negalėjo išreikšti savo pritarimo ir patvirtinti A. J. atstovaujamojo vardu su pačiu savimi sudarytam sandoriui, o atsakovai neįrodė, jog A. J. su Z. J. dėl atlikto sandorio atsiskaitė ir/ ar persivestas lėšas perdavė Z. J.. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovai neįrodė savo argumentų, jog buvo Z. J. valia perleisti iš esmės visas savo turimas pinigines lėšas - 20 000 Eur A. J..

34.       Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tai reiškia, kad galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, kad ginčytinas sandoris jam yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2012). CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė taisyklė, draudžianti atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, arba su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas A. J. išduotame Įgaliojime buvo įrašytas kaip vykdant Įgaliojimą privaloma laikytis nuostata, kuri skirta atstovaujamojo interesų apsaugai.

35.       Teisė ginčyti atstovo sudarytą sandorį viršijus įgaliojimus, kaip ir teisė ginčyti atstovo atstovaujamojo vardu sudarytą sandorį su pačiu savimi – tai turtinės reikalavimo teisės, kurios nėra neatsiejamai susijusios su jos turėtojo asmeniu ir yra paveldimos, todėl kartu su palikimu jos parėjo ieškovėms. 

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015; 2018 m. lapkričio 20 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 ir kt. išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga.

37.       Nagrinėjamu atveju faktinio ieškinio pagrindo dalies aplinkybės, susijusios su atstovo A. J. veiksmais atstovaujamojo vardu sudarant 20 000 Eur pinginių lėšų perleidimo sau pačiam sandorį kvalifikuotinos pagal atstovo viršijus atstovaujamojo suteiktus įgaliojimus sudaryto sandorio bei pagal atstovo atstovaujamojo vardu su pačiu savimi sudaryto sandorio teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas (CK 1.92 straipsnis, 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.134 straipsnio 1 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), todėl prievolinis restitucijos santykis ieškoves, kurioms perėjo palikėjo turtinės reikalavimo turtinės, sieja su atstovaujamojo lėšas gavusiu jo atstovu A. J., kurio teises ir pareigas perėmė atsakovai, kas sudaro pagrindą ieškovėms iš atsakovų priteisti po 10 000 Eur.

38.       Tačiau ieškovės prašė priteisti lėšas ne kaip sandorių nuginčijimo padarinį – restituciją, o kaip žalos atlyginimą.

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, išaiškinta, kad esant faktiniam ir teisiniam pagrindui yra galima ir atstovo, atlikusio neteisėtus veiksmus, civilinė atsakomybė. Šiuo atveju atstovas atstovaujamojo vardu pinigų perleidimo sandorį sudarė su savimi pačiu, jo veiksmai perleidžiant sau įgaliotinio pinigines lėšas yra neteisėti, Z. J. šio sandorio nėra patvirtinęs, pagal sandorį A. J. gautos piniginės lėšos Z. J. nėra perduotos, tuo įgaliotiniui padaryta žala (nuostoliai) – jis neteko piniginių lėšų. Taigi, nagrinėjamu atveju piniginių lėšų priteisimas ieškovėms gali būti grindžiamas ir civilinė atsakomybės taikymu (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). 

Dėl ieškovių reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto perleidimu 

40.       Prieš tai buvo nustatyta, kad A. J., pagal Įgaliojimą veikdamas pardavėjo Z. J. vardu, 2020 m. gruodžio 11 d. notariškai patvirtinta Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė Z. J. nuosavybės teise priklausiusią 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): Pastato - Dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių įrenginių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 5000 Eur kainą.

41.       CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis visa, ką gavo vykdydamas įgaliojimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui, CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia ir atstovo pareigą perduoti atstovaujamajam gautus pinigus, kurių neperdavimas įgaliotojui laikomas nepagrįstu atstovo praturtėjimu ( CK 6.760 straipsnio 8 dalis). 

42.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad A. J., veikdamas kaip įgaliotas asmuo, tai yra būdamas Z. J. atstovu, už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo Sutartyje 1 nurodytą pinigų sumą – 5000 Eur, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad A. J. gautą 5000 Eur pinigų sumą perdavė savo atstovaujamajam Z. J.. Nors atsakovai aiškina, kad už nekilnojamąjį turtą gauta pinigų suma Z. J. valia atiteko A. J., tačiau šių savo teiginių dėl Z. J. valios jokiomis leistinomis priemonėmis neįrodė. Nutarties 33 punkte nustatytos aplinkybės dėl sandorio sudarymui aktualiu laikotarpiu nebuvimo galimybės tiek lankyti Z. J. (duomenys neskelbtini) socialinės slaugos namuose, tiek su juo susisiekti, patvirtina, kad A. J. negalėjo gautų pinigų perduoti Z. J.. Byloje esantys Z. J. ir A. J. bankų sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, kad 5000 Eur už parduotą turtą į Z. J. sąskaitą nebuvo pervesti. Todėl ieškovėms perėjo įgaliotojo turtinė teisė išreikalauti iš A. J., o nagrinėjamu atveju iš jo teisių ir pareigų perėmėjų – atsakovų pinigines lėšas, gautas Sutarties 1 pagrindu ( CK 2.150, straipsnis, 6.760 straipsnio 5, 8 dalys).

43.       Ieškovės taip pat reiškia reikalavimą dėl 8100 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo. Šio reikalavimo pagrindu ieškovės nurodė tokias faktines aplinkybes: Z. J. įgaliotinis A. J. pagal Sutartį 1 pardavė vertingą Z. J. nekilnojamąjį turtą už žymiai, tai yra 2,62 karto mažesnę nei rinkos kainą. Teigdamos, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, ieškovės rėmėsi teismo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvadoje nustatyta parduoto nekilnojamojo turto rinkos verte - 13100 Eur. Be to, ieškovės tvirtino, kad Z. J. nekilnojamojo turto pardavimas nebuvo susijęs su atstovaujamojo Z. J. poreikių tenkinimu ir jo atstovas neprivalėjo sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorio, šiuo sandoriu A. J. siekė perleisti Z. J. turtą savo sūnui T. J.. Dėl to sandoris neatitiko atstovaujamojo valios ir prieštaravo jo interesams.

44.       Prieš tai jau buvo nustatyta, kad įgaliotojas Z. J. įgaliotiniui A. J. suteikė įgalinimus sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, įvertinimą, sandorio kainą ir sąlygas nustatant savo nuožiūra. Atsakovų šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes, kad parduota nekilnojamojo turto dalis nebuvo atidalinta nuo kitų turto bendraturčių valdomų dalių ir buvo naudojama bendrai su kitais dviem bendraturčiais, turėjo bendrą šildymo sistemą, todėl siekiant patalpas atsidalinti buvo reikalinga įsirengti atskirą šildymo sistemą ir išmontuoti bei persikelti į Z. J. faktiškai naudojamas patalpas kartu su kita patalpų bendraturte valdomų įrenginių dalį, nes visi įrenginiai buvo jos faktiškai naudojamose patalpose ir dėl to Z. J. turto dalies vertė buvo mažesnė, negu kitos bendraturtės nekilnojamojo turto dalies vertė, savo atsiliepimuose patvirtino tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Atsakovų atsikirtimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad Z. J. dėl savo sveikatos būklės nebegalėjo naudotis turima gamybos, pramonės paskirties pastatų dalimi, tačiau už juos pagal teisės aktus reikėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, be to, dėl turimo nekilnojamojo turto už Z. J. teikiamas nuolatines socialines paslaugas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose kas mėnesį šiai įstaigai buvo mokamas 123,77 Eur dydžio turto vertės mokestis ir dėl to Z. J. patirdavo išlaidas dėl nenaudojamo turto, patvirtino byloje surinkti įrodymai.

45.       Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad A. J. pagal suteiktus įgalinimus ir atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, turėjo pagrindą spręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Be to, jam buvo suteikta teisė spręsti ir dėl pardavimo kainos.

46.       Ieškovės mano, kad nekilnojamojo turto dalis turėjo būti parduota už 13 100 Eur, o pardavus turtą pigiau, dėl atstovo kaltės Z. J. buvo padaryta žala, tai yra buvo padaryti nuostoliai, pasireiškiantys negautomis pajamomis.

47.       Ieškovės remiasi teismo nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės (toliau – ir ekspertizės aktas) išvada, kuria, teismo ekspertei pasirinkus nekilnojamojo turto rinkos vertės apskaičiavimo lyginamąjį metodą, nustatyta, kad 2020 m gruodžio 11 d. Z. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto, be kitų faktorių, atsižvelgiant ir į tai, kad vertinamas turtas buvo neatidalintas ir valdomas bei naudojamas bendrai su kitais dviem bendraturčiais; vertinamo privataus nekilnojamojo turto paskirtis yra: dirbtuvių – pramonės ir ūkiniai pastatai, o žemės sklypas, kuriame yra vertinamas turtas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir jo naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos; žemės sklypas, kuriame yra vertinamas turtas, ribojasi su teritorijomis, kuriose suplanuotas (duomenys neskelbtini) parkas ir planuojamas įgyvendinti „(duomenys neskelbtini)“ projektas, rinkos vertė buvo 13 100 Eur.

48.       Nekilnojamojo turto vertę nustatydama lyginamuoju metodu ekspertė privalėjo jį lyginti su analogišku ir panašiu turtu, kurio sandorių kainos yra žinomos ekspertei (Ekspertizės akte 2.1.6 punktas). Iš ekspertizės akto 2.8 lentelėje nurodytų matematinei statistinei analizei atrinktų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių (duomenys neskelbtini) mieste (kadangi buvo vertinami pastatai, teismas sprendžia, kad įrašant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius buvo padarytas rašymo apsirikimas) duomenų matyti, kad tik vieno iš 21 sandorių atveju buvo parduodamas ne visas pastatas, o tik jo dalis ( 6 punktas, 8 eilutė). Ekspertizės akto 2.9. lentelėje nurodyti iš 2.8. lentelėje esančiųjų (6 ir 14 punktuose) atrinkti 3 objektai, kurie buvo parduoti kaip turtiniai vienetai, o ne jų dalys bendrojoje nuosavybės teisėje. Matyti, kad būtent nustačius vertinamo ir lyginamųjų objektų (ekspertizės akte nurodyta, kad buvo apskaičiuota žemės sklypo su gyvenamuoju namu ? vertė) savybes, buvo apskaičiuota viso nekilnojamojo turto rinkos objekto rinkos vertė – 39 300 Eur (ekspertizės akto 33 psl. „Tarpinė išvada dėl turto rinkos vertės lyginamuoju metodu“). Ekspertė nusprendė, kad lyginamuoju metodu apskaičiuota turto vertė yra pagrįsta pirkimo-pardavimo sandoriais, t. y. pagrįsta rinkos duomenimis, todėl ji geriausiai atspindi vertinamo turto vertę ir nustatydama vertinamo objekto rinkos kainą, vadovavosi būtent lyginamuoju metodu apskaičiuota jo verte (ekspertizės akto 2.18 punktas). Nustačius viso nekilnojamojo turto objekto rinkos vertę ir ją padalijusi į tris dalis, buvo gauta Z. J. priklausančios turto dalies vertė – 13 100 Eur. Taip pat buvo apskaičiuota sąlyginė kiekvieno iš turtą sudarančių pastatų /statinių vertė.

49.       Apibendrinus aptartus ekspertizės akto duomenis, daroma išvada, kad teismo ekspertė nustatė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): Pastato - Dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių įrenginių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kuri yra 39 300 Eur, o Z. J. priklausiusios 1/3 šio turto dalies rinkos vertę nustatė santykio metodu, tai yra padalindama viso turto vertę į tris dalis. Nors ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad buvo atsižvelgta, kad vertinamas turtas neatidalintas ir valdomas bei naudojamas bendrai su kitais bendraturčiais, tačiau faktiškai šie nekilnojamąjį turtą apibūdinantys faktoriai ekspertizės akte nebuvo aptarti ir jų įtaka Z. J. priklausiusios turto dalies kainai įvertinta nebuvo. Be to, ekspertizės akte nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta lyginant pardavimo sandorius, kuriais buvo parduoti visi nekilnojamojo turto objektai, o ne tam tikros dalys jų nuosavybės teisėje.

50.       Tačiau atsakovų paaiškinimais, būtent dėl to, kad Z. J. priklausančios patalpos pastatuose nebuvo atidalintos, nebuvo atskirtos nuo kitų bendraturčių patalpų ir buvo valdomos visų bendraturčių bendrai, bei dėl kitų šios nutarties 44 punkte aptartų priežasčių, turtas buvo nepaklausus ir ilgą laiką pirkėjų neatsirado. Dėl to, susiklosčius aplinkybėms, kai turimą bendro turto dalį nusprendė kartu parduoti ir dar viena šio turto bendraturtė, bei, atsižvelgus į prieš tai nurodytas aplinkybes dėl bendro turto valdymo ir apsunkinto jo atidalijimo, įvertinus šios nutarties 44-49 punkte išdėstytas nuostatas, teismas sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad Z. J. nekilnojamąjį turtą A. J. pardavė A. V. ne už teismo ekspertizės išvadoje nustatytą jo rinkos vertės sumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės įrodė neteisėtus A. J. veiksmus (CPK 178 straipsnis) bei, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas Z. J. atstovo A. J. civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245- 6.249 straipsniai).

51.       Ieškovės taip pat įrodinėjo, kad A. J. sudarė pardavimo sandorį atstovaujamajam nenaudingomis sąlygomis ir siekė perleisti Z. J. turtą savo sūnui T. J., kas ir buvo padaryta Sutartimi 2. Todėl, ieškovių teigimu, dar ir dėl to nekilnojamojo turto pardavimo sandoris neatitiko atstovaujamojo valios ir prieštaravo jo interesams.

52.       Atstovaujamojo interesams prieštaraujantys sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 2.135 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Teisė ginčyti atstovo sudarytą atstovaujamojo interesams prieštaraujantį turto perleidimo sandorį – turtinė reikalavimo teisė, kuri nėra neatsiejamai susijusi su jos turėtojo asmeniu, ji yra paveldima. Sandorį pripažinus negaliojančiu taikomas CK 6.145 straipsnyje įtvirtintas prievolinis pažeistų teisių gynimo būdas – restitucija. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos buvusiąją padėtį.

53.       Nagrinėjamu atveju faktinio ieškinio pagrindo dalies aplinkybės, susijusios su atstovo A. J. veiksmais atstovaujamojo vardu sudarant jo nekilnojamojo turto pardavimo sandorį kvalifikuotinos pagal atstovo, sudaryto pažeidžiant atstovaujamojo teises sudaryto atstovaujamojo interesams prieštaraujančio sandorio teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas (CK 2.135 straipsnio 1 dalį, CK 6.145 straipsnį). Pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri, kaip įrodinėja ieškovės, prieštaravo atstovaujamojo interesams, nes turtas buvo parduotas per pigiai ir buvo siekiama perleisti turtą atstovaujamojo sūnui, prievolinis restitucijos santykis sieja ne ieškoves ir Z. J. atstovą, o asmenį/asmenis, kuriam/kuriems atiteko Z. J. priklausęs nekilnojamasis turtas. Z. J. turtas pirma atiteko A. V., o pastarojo buvo parduotas A. J. sūnui T. J.. Taigi, Z. J. turtas atiteko ne A. J., todėl Z. J. atstovas nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, tai yra atlyginti ieškovėms žalą, tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o ieškovės nereiškia reikalavimo dėl sandorio/sandorių nuginčijimo, neprašo taikyti sandorio teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų, tai yra restitucijos taikymo, yra pasirinkusios žalos atlyginimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimas sandorio nuginčijimo požiūriu yra subsidiarus teisių gynimo būdas, kuris galėtų būti taikomas tuo atveju, jeigu restitucija būtų neįmanoma arba nepakankama pažeistoms teisėms apginti (2018 m. lapkričio 20 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018).

54.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašė priteisti po 4050 Eur kiekvienai ne kaip sandorių nuginčijimo padarinį – restituciją, o kaip žalos atlyginimą. Ieškovės labai aiškiai pasirinko savo teises ginti reikalaudamos turtinės žalos atlyginimo. Dar 2021 m. gruodžio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad neketina ginčyti sandorių (teismo posėdžio garso įrašo 26:48 – 35:32 min.), savo apsisprendimo nepakeitė ir po teismo eskpertizės dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo atlikimo patikslindamos ieškinį.

55.       Remiantis aptartu atsakovų, perėmusių palikėjo A. J. teises ir pareigas, atžvilgiu ieškinys dėl 4050 Eur žalos atlyginimo priteisimo kiekvienai iš ieškovių priteisimo atmestinas. 

Dėl kitų klausimų

56.       Teismas nepasisako dėl ieškovių argumento, kad A. J., veikdamas pagal Įgaliojimą, 2021 m. sausio 11 d. pateikė (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau - bendrija) prašymą išbraukti jo atstovaujamą Z. J. iš bendrijos narių sąrašo, o sekančią dieną A. J. sūnus T. J. pateikė prašymą jį priimti į bendrijos narius, kadangi atsakovams byloje pateikus įrodymus, kad Z. J. iš bendrijos narių išstojo dar 1996 metais, ieškovės patikslintame ieškinyje nebepalaikė su nurodytomis aplinkybėmis susijusio ankstesnio savo reikalavimo dėl 5000 Eur žalos atlyginimo.

57.       Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose įrodinėdami buvus Z. J. valią perleisti A. J. pinigines lėšas, rėmėsi aplinkybėmis, kad A. J. ir kiti šeimos nariai bei artimieji nuolatos rūpinosi Z. J., todėl dėl jo priežiūros ir jo sveikatai būtinų priemonių bei įrengimų įgijimo patyrė išlaidų, taip pat turėjo išlaidų, susijusių su Z. J. laidotuvių organizavimu, privalės daryti išlaidas Z. J. kapavietei sutvarkyti. Tačiau byloje nebuvo pareikštas atsakovų priešieškinys palikėjo turtą paveldėjusioms ieškovėms dėl patirtų išlaidų atlyginimo, taip pat atsikertant į ieškinį, atsakovai aiškiai ir konkrečiai nenurodė kokias konkrečias patirtas išlaidas siekia įskaityti, mažinant ieškovėms priteisiamas sumas, todėl teismas šioje byloje neturėjo pagrindo spręsti dėl to.

Dėl palūkanų priteisimo 

58.       Ieškovės yra pareiškusios reikalavimą priteisti kiekvienai 5 proc. dydžio metines palūkanas už A. J. joms neperduotas pinigines lėšas: 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 2021 m. sausio 9 d. atstovo persivestas, bet atstovaujamajam Z. J. neperduotas 20 000 Eur dydžio pinigines lėšas, kurios ( palūkanos) nuo 2021m. sausio 9 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra iki 2021 m. spalio 20 d., sudaro 390,5 Eur sumą kiekvienai ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už A. J. pagal 2020 m. gruodžio 11 d. Sutartį 1 gautas 5000 Eur pinigines lėšas, pardavus Z. J. nekilnojamąjį turtą, kurios ( palūkanos) nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, sudaro 107 Eur sumą kiekvienai. Šis reikalavimas tenkinamas CK 6.760 straipsnio 5, 8 dalių, 6.37 straipsnio 1,2 dalių ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat tenkinamas ieškovių reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovų solidariosios prievolės

59.       CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Įpėdiniai priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniams kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

60.       CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

61.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birežlio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-209-916/2019).

62.       Nagrinėjamoje byloje palikimo atsiradimo vietos Panevėžio miesto 2-jo notarų biuro notarė Ž. B. atsakovams išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, tačiau antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas notarui nėra pateiktas, patys atsakovai teismo posėdyje paaiškino, kad dėl palikimo apyrašo į antstolį nesikreipė ir palikimo apyrašas nėra sudarytas. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovai atsako solidariai visu savo turtu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

63.       Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų (75 proc.) ir atmestų ( 25 proc.) reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64.       Pagal byloje esančius duomenis ieškovė A. V. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 722 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti; 102, 52 Eur nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidoms apmokėti; 2500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 11, 58 Eur išlaidoms dėl įrodymų surinkimo (banko sąskaitų išrašų spausdinimui), iš viso 3224 Eur. Ieškovė M. R. patyrė 497 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti.

65.       Pagal bylos duomenis, ieškovės sumažino reiškiamų reikalavimų sumą, todėl pagal patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma yra 722 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei A. V. grąžintina permokėta 400,61 Eur žyminio mokesčio dalis, ieškovei M. R. grąžintina permokėta 293,2 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei A. V. iš atsakovų lygiomis dalimi priteistina 75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2201,57 Eur. Ieškovei M. R. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 152,85 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

66.       Atsakovas A. J. patyrė 47 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą apmokėti. Teismui atsisakius atskirąjį skundą priimti, 47 Eur grąžintini atsakovams – A. J. teisių perėmėjams lygiomis dalimis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas T. J. iš viso patyrė 10 214, 76 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ir 17,76 Eur už įrodymų rinkimą (VĮ Registrų centro išrašų). Proporcingai atmestiems ieškovių reikalavimams, iš ieškovių atsakovui T. J. (jis atliko visus mokėjimus byloje dalyvavusiems advokatams)  priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudarytų 2558,13 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos sudėtingumas, apimtis, trukmė tiek ieškovėms, tiek ir atsakovams buvo vienoda, tačiau atsakovo T. J. išlaidos advokatų suteiktai teisinei pagalbai apmokėti ieškovių išlaidas viršijo beveik ketvirtadaliu, į tai, kad atsakovo atstovų atsiliepimas į 2021 m. spalio 21 d. ieškovių patikslintą ieškinį teismo nebuvo priimtas, laikant jį rašytiniais paaiškinimais, 2021 m. lapkričio 16 d. atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo nebuvo priimtas, o 2021 m. lapkričio 22 d. atskirasis skundas dėl teismo atsisakymo priimti 2021 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą ir dėl parengiamojo posėdžio skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m sausio 6 d. nutartimi dalyje dėl teismo atsisakymo priimti atskirąjį skundą buvo atmestas, o dalyje dėl parengiamojo teismo posėdžio skyrimo apeliacinis procesas buvo nutrauktas, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintinas atsakovui T. J. priteistinas išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti ir įrodymams surinkti atlyginimas iki 1900 Eur. 

67.       Valstybė šioje byloje patyrė 147,40 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 36,85 Eur suma, atitinkamai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 110,55 Eur suma valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai:

ieškovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini): 12500 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus eurų) žalos atlyginimą, 497,50 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 50 euro centų) palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 

ieškovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 12500 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus eurų) žalos atlyginimą, 497,50 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 50 euro centų) palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis:

ieškovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 2201,57 Eur (du tūkstančius du šimtus vieną eurą ir 57 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

ieškovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 152,85 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovių A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovui T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovių A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 18,42 Eur ( aštuoniolika eurų 42 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 36,85Eur( trisdešimt šešis eurus 85 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 400,61 (keturis šimtus eurų 61 euro centą) permokėto žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Grąžinti ieškovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 293,2 Eur ( du šimtus devyniasdešimt tris eurus, 20 euro centų) permokėto žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą.

 Grąžinti atsakovams T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 14,33 Eur (keturiolika eurų 33 euro centus) kiekvienam, A. J. 2021 m. lapkričio 17 d. pagal mokėjimo nurodymą Swedbank, AB, Nr.31 sumokėtą 43 žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                                 Dalia Pranckienė