Baudžiamoji byla Nr. 1-2294-1132/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20089-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,

dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,

kaltinamajam R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį – 34 MG (1 700 eurų) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus bei turto konfiskavimas. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, 

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Teismas

nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

R. P. 2023 m. birželio 2 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio – 2023 m. birželio 2 d. 21.06 val. jam buvo nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio 2,19 promilių, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 20.57 val. (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Be to, R. P. 2023 m. birželio 2 d., apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vengė tinkamai atlikti 2022 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 24 d.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios dienos, kada vairavo transporto priemonę, neprisimena, bet tai galėjo būti 2023 m. birželio 2 d. Buvo vakaras, maždaug 21 val. Tą dieną alkoholį gėrė maždaug valandą iki sėdant prie automobilio vairo. Su draugais išgėrė 0,7 l butelį degtinės, neblaivus nesijautė. Jo namų kieme buvo paliktas broliui priklausantis automobilis ir jis sugalvojo sutvarkyti automobilio stabdžius. Tą darė savo iniciatyva. Remontuojant automobilį norėjo patikrinti stabdžius, todėl sėdo už vairo ir nuo namų pavažiavo 100 – 150 metrų ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Vairuojamas automobilis priklauso broliui, kuris leidimo vairuoti automobilį nebuvo davęs, savavališkai pasiėmė automobilį. Žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė buvo atimta, tačiau draudimo nepaisė. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų vairavęs. Su nustatyta transporto priemonės verte (1 600 eurų) sutinka, neginčija jos. Savo elgesį vertina labai blogai.

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo R. B. apklausos protokolo nustatyta, kad 2023 m. birželio 2 d. dirbo kartu su tyrėju M. M.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 20.57 val. pastebėjo juodos spalvos „Opel Signum“ markės automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai važiavo, mėtėsi į šalis, todėl buvo sustabdytas patikrinimui. Sustabdžius automobilį vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, į ką vairuotojas paaiškino, kad jo neturi. Patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. P., kuris yra praradęs vairuotojo pažymėjimą 2016 m. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paprašius išlipti iš automobilio paaiškėjo, kad vairuotojo R. P. judesiai nekoordinuoti, todėl 21.06 val. vairuotojui alkotesteriu buvo patikrintas girtumas, nustatytas 2,19 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. Antras vairuotojo R. P. patikrinimas buvo atliktas 21.22 val., tuo pačiu alkotesteriu, vairuotojui nustatytas 2,24 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. Buvo nustatyta, kad transporto priemonė „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso vairuotojo broliui J. P., tačiau bandant su juo susisiekti, pasiaiškinti, dėl automobilio transportavimo, su juo susisiekti nepavyko, jis telefonu neatsiliepė. Automobilis „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 55–58).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas J. P. (1 t., b. l. 38).

Iš neblaivumo nustatymo žurnalo nustatyta, kad R. P. 2023 m. birželio 2 d. 21.06 val. nustatytas 2,19 promilių apsvaigimas nuo alkoholio. 2023 m. birželio 2 d. 21.22 val. nustatytas 2,24 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (1 t., b. l. 39–40).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio „Opel Signum 2.2“ kaina Lietuvoje yra 1 264 Eur be PVM ir 1 600 Eur su PVM (1 t., b. l. 59).

Iš 2023 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Vaizdo įrašai įrašyti į kompaktinį diską „Omega DVD+R“. Kompaktinį diską įdėjus į tarnybinį kompiuterį, atidarius aplankale esantį vaizdo įrašą Nr. PSS-20230602-205923UTC+0300 matoma, kad įrašo trukmė 20 min. 57 sek. minučių. Paleidus įrašą matoma, kaip pareigūnai sustabdę tamsios spalvos automobilį „Opel“, nueina iki vairuotojo ir įrašo 1 min. 15 sek. pradeda tikrinti neblaivumą. 01.44 įrašo sekundę, laiku 21.06 val. vairuotojui nustatomas 2,19 promilių neblaivumas. Iš automobilio vairuotojo paimamas užvedimo raktelis, vyras palydimas iki tarnybinio automobilio, nustatoma jo asmenybė, kad tai R. P.. Atidarius antrą įrašą pavadinimu PSS-20230602-212231UTC+0300 matoma, kad jis trunka 7 min. 08 sek. Atidarius įrašą matoma, kad pareigūnas prieina prie automobilio vairuotojo, kuris sėdi tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameroje ir įrašo 03 min. 25 sek. pradedamas tikrinti neblaivumas antrą kartą. 03 min. 53 įrašo laiku nustatomas 2,24 promilių girtumas, laikas 21.22 val. Atidarius paskutinį įrašą pavadinimu Nr. PSS-20230602-213045UTC+0300 matoma, kad jis trunka 13 min. 10 sek., įraše matoma kaip pareigūnai bendrauja su vairuotoju, supildo dokumentus, vairuotojas iš automobilio susirenka savo daiktus ir kt. (1 t., b. l. 60–62).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio nustatyta, kad R. P. paminėtu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 34 MGL (1 700 eurų) bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86–90).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo R. P. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neblaivumo nustatymo žurnalo išrašo duomenis (b. l. 40), kitų objektų apžiūros protokolą (b. l. 60–62) ir kitus byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2023 m. birželio 2 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio – 2023 m. birželio 2 d. 21.06 val. jam buvo nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio 2,19 promilių, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 20.57 val. (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo parodymai, iš kurių nustatyta, kad pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kuris mėtėsi į šalis, sustabdžius automobilį, iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, taip pat ir kiti sutrumpinto įrodymų tvarka pagarsinti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 24 d. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). R. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. Šiuo atveju neteisėtas transporto priemonės vairavimas buvo itin pavojingas, kadangi R. P. buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo kaltę patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi 2023 m. birželio 2 d., apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vengė tinkamai atlikti 2022 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 24 d. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam R. P. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas (b. l. 86–90), penkerių metų laikotarpyje kaltinamojo atžvilgiu surašyti devyni administracinio nusižengimo protokolai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimai, įskaitant ir dėl vairavo neturint tam teisės, galutiniai procesiniai sprendimai nepriimti (b. l. 80–83); kaltinamasis anksčiau yra baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį dėl vairavimo esant neblaiviam ir nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 21 d. jam buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 72); Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė ir nesigydė (b. l. 93), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (b. l. 95); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas.

Kaltinamasis anksčiau teistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, naujas nusikalstamas veikas padarė neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, be to, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus mažiau nei vieneriems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, kas rodo, kad paskirta baudos bausmė jai keliamų tikslų nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam neskirtina baudos bausmė. Kaltinamasis R. P. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta, todėl kaltinamajam R. P. neskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. P. skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. P. skirtina 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir R. P. skirtina galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. P. skirtina sumažinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Nusikalstamą veiką R. P. padarė neįvykdęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 34 MGL (1 700 eurų) baudos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1 700 eurų bauda ir R. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas ir 34 MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) bauda.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamasis R. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant artimą vidurkiui – 7 (septynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant R. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog R. P. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,19 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors R. P. kaltu prisipažino, nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2023 m. birželio 7 d.), apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, praėjus mažiau nei metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę neblaivus, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). 

Byloje nustatyta, kad R. P. vairavo J. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad automobilis priklauso jo broliui J. P.. Leidimo vairuoti automobilį J. P. kaltinamajam nebuvo davęs. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo trečiajam asmeniui – J. P. priklausantį automobilį, minėtą transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė be savininko žinios, leidimo vairuoti automobilį transporto priemonės savininkas kaltinamajam nebuvo davęs, todėl J. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, tačiau siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę (su PVM) atitinkančią pinigų sumą, kuri, bylos duomenimis, yra 1 600 eurų.

Kiti klausimai

Kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–110) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111–113), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (b. 1. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti R. P. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 34 MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) bauda ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto ir 34 MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. P. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2023 m. lapkričio 24 d. (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nustatyto termino).

Išaiškinti R. P., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Išaiškinti R. P., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2023 m. birželio 7 d.), apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis iš R. P. priteisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja             Vilma Tamošaitienė