Administracinė byla Nr. A146-1337/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir
Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjui H. R.,
atsakovo atstovei Viktorijai Vasiljevai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo,
įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintais skundais (b. l. 1, 4-9,112) prašė Vilniaus
apygardos administracinį teismą:
1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų
kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. gruodžio 19 d.
sprendimą Nr. SS-300 (toliau – ir Sprendimas Nr.SS-300);
2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2009 m.
balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52 (toliau – ir Sprendimas Nr.S-52);
3) įpareigoti Tarnybą priimti naują
sprendimą, kuriuo nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būtų ištaisytos padarytos klaidos
ir jo darbingumas įvertintas 30 procentų;
4) priteisti iš Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Tarnybos, 150 000 Lt neturtinei žalai ir 452,93 Lt turtinei žalai
atlyginti;
5) priimti atskirąją nutartį, kad
nepasikartotų neteisėti Ginčų komisijos veiksmai, kuriuos ji atliko priimdama
2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52.
Pagrįsdamas savo reikalavimą dėl Tarnybos
Sprendimo Nr. SS-300 panaikinimo pareiškėjas teigė, kad šis sprendimas yra
nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei
pagarbos žmogaus teisėms principams. Tarnyba, nesigilino į visus ligos
dokumentus, neteisingai įrašė pagal Kriterijų aprašą pagrindinę bazinę ligą.
TLK-10 kodu pažymėta liga M10 - podagra (artritas) vertinama pagal Darbingumo
lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau - ir Kriterijų aprašas) XIII
dalies 76.2 punktą. Sprendime įrašytas Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2
punktas, pagal kurį vertinama TLK-10 kodu M16.1 žymima diagnozė – kita
pirminė koksartozė (artrozė). Pagrindinės ligos nustatymo klaida lėmė tai, kad
neteisingai buvo įvertintas jo darbingumo lygis procentais.
Sprendime vertinant darbo aplinkybes jam
palankia aplinkybe neteisingai buvo nurodyta aplinkybė, jog asmuo turi
profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš jo diplomo matyti, jog
jam buvo suteikta metalo liejimo mašinų ir liejimo technologijos inžinieriaus
mechaniko kvalifikacija. Ši sunkiosios pramonės šaka Lietuvoje yra išnykusi.
Todėl, pareiškėjo nuomone, vertinant jo darbo aplinkybes, Sprendime turėjo būti
nurodyta, kad jis negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali
dirbti kitos kvalifikacijos darbus ir tai yra vidutinio palankumo aplinkybė.
Tarnyba neteisingai vadovavosi Kriterijų
aprašo 20 punktu, nurodydama, kad prioritetiniu kriterijum laikomas asmens
bazinis darbingumas, kadangi Kriterijų aprašas nustato, jog prioritetinis
kriterijus yra asmens amžius.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos
specialistės pagal jo pristatytus papildomus duomenis pagal Kriterijų aprašo -
XIII dalies 75.2 punktą ligai, pažymėtai TLK-10 kodu M16.1 - kita pirminė
koksartozė (artrozė) nustatė 60 procentų darbingumą ir ši liga Tarnybos 2008 m.
gruodžio 19 d. sprendime Nr. SS-300 nurodyta kaip pagrindinė liga. Pareiškėjo
teigimu, ši liga nagrinėjamu atveju yra gretutinė, tačiau ji, kaip gretutinė, į
sprendimą neįtraukta.
Pareiškėjo nuomone, ištaisius Tarnybos
padarytas klaidas, jo darbingumo lygis turėjo būti vertinamas taip: XIII.76.2.
(50 proc.) - M10 Podagra (artritas) - pagrindinė liga; XIII. 75.2. (60 proc.) -
M16.1 kita pirminė koksartrozė (artrozė) - koef.-0,8; VI.40.11.4.(60 proc.) -
II1 hipertenzinė kardiopatija su širdies nepakankamumu - koef.-0,8; VI.40.1.2.
(70 proc.) -I50 širdies veiklos nepakankamumas - koef. -0,9; VIII.52.2. (90
proc.) - N 03 Lėtinis nefritinis sindromas - koef. netaikytinas. Tuomet bazinis
darbingumo lygis (BDL) bus 28.8 procentų (50 proc. x 0,8 x 0,8 x 0,9). Darbo
aplinkybės, pareiškėjo teigimu, turėjo būti vertintinos taip: palankių darbui
aplinkybių nustatyta suma-1; nepalankių darbui aplinkybių nustatyta suma-2;
vidutinio palankumo darbui aplinkybių nustatyta suma -3.Vadovaujantis Kriterijų
aprašo 18 punktu, kai vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma,
asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio
darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Darbingumo lygis procentais:
28,8 proc. x 1 = 28.8 proc. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 7 p., bazinio
darbingumo procentų reikšmės suapvalinamos. Todėl jo darbingumo lygis - 30
procentų.
Nesutikdamas su Ginčų komisijos sprendimu
pareiškėjas teigė, kad Komisija peržengė jos Nuostatuose nubrėžtas
kompetencijos ribas, iš esmės nesprendė ginčo, o savo iniciatyva ir jam
nedalyvaujant vertino jo ligas. Ligų vertinimas priklauso tik Tarnybos
kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d.
nutartis adm. byloje Nr. A403-1204-06).
Reikalavimus dėl turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė tuo, jog Lietuvos valstybė,
atstovaujama Tarnybos, nesiėmė reikiamų priemonių, kad užtikrintų teisingą jo
neįgalumo vertinimą. Todėl jam teko kreiptis į teismą dėl neteisėtų valdžios
institucijos veiksmų ir prašyti ištaisyti padarytas klaidas ir panaikinti
neteisėtus sprendimus.
Pareiškėjas išvardijo kokių valstybės
tarnautojų veiksmai ir sprendimai jam sukėlė žalą, kurią prašo atlyginti.Teigė,
kad Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė A. Ž. 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio
vertinimo akte Nr. DNL-4889 tyčia ar dėl kitų priežasčių neteisingai įvertino
jo nedarbingumą. Akto 21 punkte nustačiusi bazinį darbingumą tik 36 proc., akto
24 punkto 2 dalyje vertino jo galimybes dirbti jau po 6 ir daugiau valandų per
dieną ir 5 bei daugiau dienų per savaitę. Tuo tarpu 8 darbo valandas dauginant
iš 36 proc. gaunamos tik 2,88 darbo valandos. Dėl šios esminės klaidos jam
teko kreiptis į Tarnybą, kuri 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. SS-300
ištaisė šią klaidą. Už šią grubią piktybinę klaidą, pareiškėjo nuomone, A. Ž. turėtų būti baudžiama pagal Baudžiamojo
kodekso 235 straipsnio l dalį. Dėl atsakomybės ji yra supažindinta akte
pasirašytinai. Be to, A.
Ž. tame pačiame
darbingumo lygio vertinimo akte (2008 m. lapkričio 17 d. Nr. DNL-4889)
piktybiškai ar iš kitų paskatų nevertino jo gretutinės ligos, pažymėtos TLK-10
kodu M16.1 - kita pirminė koksartozė, nors reikalingus tyrimus (rentgeno
nuotraukas) pareiškėjas turėjo su savimi. Vyr. specialistė A. Ž., blogai atlikdama savo tarnybines
pareigas, šiais savo veiksmais jam padarė materialinę žalą, nes neveikė taip,
kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 str.
1 ir 4 d.).
Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos Sprendimų
kontrolės skyrius 2008 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. SS-300, kurį pasirašė
šio skyriaus vedėjas A.
G., padarė grubias
klaidas: pakeitė pagrindinė ligą M10 podagrą (XIII dalies 76.2 p.) ir vietoj
jos įrašė gretutinę ligą M16.1 – kita pirminė koksartozė (XIII dalies 75.5 p.)
taip padidindamas jo darbingumą nuo 50 iki 60 proc. Ir padarė materialinę žalą
– sumažino neįgalumo pensiją 50 proc.; neįtraukė ir neįvertino gretutinės ligos
M16.1, nors tyrimus jis buvo pateikęs; neteisingai nurodė prioritetinį
kriterijų (Kriterijų aprašo 20 p.); nepagrįstai patvirtino Tarnybos Šiaulių II
teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. DNL-4889
Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo išvardytų
valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų ir sprendimų jam buvo padaryta žala ir
nuostoliai. Todėl reiškia ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimo. Patirtą turtinę žalą (452,93 Lt.) sudaro bylinėjimosi ir
kitos išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis - 100 Lt.; transporto išlaidos du
kartus vykstant asmeniniu automobiliu iš Šiaulių į Vilnių - 195,30 Lt;
registruotų laiškų siuntimo išlaidos -10,50 Lt (3 vokai po 3,50 Lt). Kadangi
jam buvo nustatytas didesnis nė 40 procentų darbingumas, negavo kompensacijos
vaistų „Diclofenac“, „Novalis“, „Xefo“ pirkimui, todėl nuo 2008 m. lapkričio
17 d. (neįgalumo nustatymo) pirkdamas šiuos vaistus patyrė materialinių
nuostolių.
Akcentavo, kad neturtinę žalą patyrė dėl valstybės tarnautojų padarytų
tyčinių veiksmų ar dėl žemos kvalifikacijos padarytų klaidų. Jausdamas savo
sveikatos būklės blogėjimą bei matydamas grubius ir neteisingus valstybės
tarnautojų veiksmus bei tyčiojimąsi, patyrė dvasinius išgyvenimus. Kad atsakovo
tarnautojai jį ignoravo, žemino jo garbę ir orumą įrodo ir tos aplinkybės, kad
jo prašymas dėl Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo buvo
priimtas nagrinėti Tarnyboje kartu su asmens byla 2008 m. gruodžio 19 d.,
apžiūra paskirta 2009 m. sausio 7 d., atsakymas išsiųstas tik 2009 m. vasario
4 d. Pagal Nuostatus Tarnyba turėjo atsakyti per 20 dienų, o atsakė per 48
dienas. Ginčų komisija taip pat vilkino pateikti jam atsakymus. Dėl šių
piktnaudžiavimo ir neteisybės atvejų jautėsi dvasiškai sukrėstas, pažemintas.
Dėl to pablogėjo sveikata, 2009 m. gegužės 4-12 d. gulėjo Šiaulių apskrities
ligoninėje, kad sveikata būtų stabilizuota. Pareiškėjas teigė, kad turbūt dėl
nervinių sukrėtimų, pergyvenimų, emocinės depresijos atsirado ir kairiojo
inksto akmenligė, dėl kurios dabar turi gydytis ir patiria papildomų išlaidų
(perka vaistus, kurių pakuotės kaina 50,10 Lt, o pirmajame gydymo etape turi
išgerti keturias pakuotes). Be to, padažnėjo skausmai dešinio klubo sąnaryje ir
dėl šių priežasčių gydytojai nutarė, kad tikslinga šį sąnarį keisti dirbtinu,
todėl dabar jis laukia eilės šio sąnario gavimui. Fizinis sveikatos blogėjimas
pasireiškė ir dvasiniais sukrėtimais, nuolat kamavo nemiga ir depresija, todėl
turi papildomai vartoti vaistus „Stinox“ ir „Eunoctin“. Dėl valstybės
tarnautojų neteisingų veiksmų sumažėjo jo galimybės bendrauti su vaikais,
giminėmis ir draugais, negalėjo niekur išvykti, nes turėjo laukti atsakymų į
savo skundą, buvo apribotas ir jo laisvalaikis, nes pagrindinį laiką teko
skirti Tarnybos darbuotojų darbo klaidų nagrinėjimui, taisymui ir skundo
surašymui.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos Respublikos
atstovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip
nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 52-54) paaiškino, kad
Tarnybos nuostatų 6.1 p. numato, kad Tarnyba priima sprendimus dėl: darbingumo
lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; neįgaliųjų darbo pobūdžio ir
sąlygų. Darbingumo lygio vertinimo aktas yra tik priemonė sprendimui priimti.
Nei Tarnybos teritorinis skyrius, nei Sprendimų kontrolės skyrius, nei Ginčų
komisija nepriima sprendimo, kokį kriterijų punktą taikyti, kokią procentinę
vertę nustatyti, kaip įvertinti vieną ar kitą profesinį - funkcinį kriterijų -
sprendimas yra priimamas dėl darbingumo lygio, jo termino, priežasties.
Akcentavo, kad pareiškėjas skunde
nepagrįstai painioja diagnozes ir Kriterijų aprašo 1-ojo priedo taikomus
punktus. Tiek Tarnyba, tiek Ginčų komisija vertino asmens darbingumo lygį dėl
pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus: M10 Podagra; ir
gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodą: II 1.0 Hipertenzinė
(širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu
(DRG, ŠN III°); 150 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas (ŠN III°); N03
Lėtinis nefritinis sindromas (IFN I°); N18.8 Kitas lėtinis inkstų
nepakankamumas; 167.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių
(cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 Radikulopatija (Kaklo ir juosmens simptominė
radikulopatija.); M16.1 Kita pirminė koksartrozė (Abipusė II°). Diagnozė pagal
TLK-10 kodą M16.1 nevertinama, kadangi nėra pagrįsta diagnostiniais tyrimais,
neatitinka vertinimo kriterijų ir asmens darbingumo lygio neįtakoja. Pareiškėjo
reikalavimas dėl šios diagnozės taikyti I-ojo priedo XIII dalies 75.2 p. nustatyti 60 proc. bazinio darbingumo lygio vertę
nėra objektyviai pagrįstas.
Atsakovo teigimu, H. R. reikalavimas remiantis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies
40.11.4 p., kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai, nustatyti
60 proc., o ne 70 proc. vertę taip pat nėra pagrįstas ir prieštarauja
objektyviems tyrimų, medicininių išrašų duomenims, patvirtinantiems funkcijos
sutrikimą. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją
ir organų pažeidimus. VI dalies 40.11.4 p. taikomas, kai yra trečio laipsnio
AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos
komplikacijos - hipertenzinė nefropatija ir/ar retinopatija ir/ar kardiopatija
ir/ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų
išemijos priepuolis. Vertinta 70 proc., kai galimos vertės, numatytos įsakymo -
nuo 40 iki 70 proc., kadangi asmuo 6 metus gydomas dėl arterinės hipertenzijos,
AKS sunkiai koreguojamas, 2008 m. rugsėjo 8 d. kardiologo konsultacijoje
nurodyta: PAH III°, AKS padidėjimas, didelės rizikos grupės, sunkios eigos su
hipertenzine kardiopatija. Taikant antihipertenzinį gydymą AKS
170/120-160/100-180/130 mmHg išlieka padidėjęs (medicininių išrašų duomenimis),
hipertenzinių krizių nenurodoma, taip pat nenurodoma organų - taikinių
ryškesnio funkcijos sutrikimo. Minėtas punktas taikytas dėl diagnozių pagal
TLK-10 kodą 150 ir II1.0.
Pareiškėjas reikalauja taikyti VI dalies
40.1.2 p., kuris naudojamas dėl širdies nepakankamumo, nustatomo remiantis
Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo
klasėmis, kai yra II funkcinė klasė. Kadangi nėra objektyvių duomenų,
patvirtinančių tokį širdies nepakankamumą, tai šis susirgimas vertintas kartu
su diagnoze pagal TLK-10 kodą II 1.0 , vadovaujantis VI dalies 40.11.4 p.
Anot atsakovo, darbo ir kitos aplinkybės,
vadovaujantis minėto aprašo 2 priedu, vertintinos kaip vidutiniškai palankios -
koeficientas 1. Pareiškėjas nesutinka su valandų, kurias gali dirbti,
skaičiumi, įvertinimu vidutiniškai palankiai. Tačiau atsižvelgus į jo bazinį
darbingumo lygį (45 proc.), į tai, kad jam nuolatos padidėjęs AKS, pagrįstai
vertinama, kad jis gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę,
kas yra vidutiniškai palanki aplinkybė.
Kriterijų aprašo 20 p. numato, kad jei
vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių
darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas
bazinis darbingumas. Pareiškėjo nurodoma teisės akto redakcija, kai
prioritetiniu kriterijumi buvo laikomas asmens amžius, pakeista dar 2005 m.
kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų
aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.
Tvirtino, kad pareiškėjas ginčija
sprendimą dėl jam nustatyto 45 proc. darbingumo lygio remdamasis tik
subjektyvia nuomone, nurodydamas negaliojančius teisės aktus. Tarnyba,
vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui pagrįstai nustatė 45
proc. darbingumo lygį, atsižvelgus į asmens pajėgumą įgyvendinti anksčiau įgytą
profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės
profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Atkreipė dėmesį, kad
pareiškėjas dirba, turi įgijęs įgūdžių, todėl pagrindo keisti jam nustatytą
darbingumo lygį nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2009 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l.
119-125).
Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 17
d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras siuntimu nukreipė H. R. į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti.
Pareiškėjo darbingumas buvo vertinamas Tarnybos Šiaulių II teritorinis
skyriuje, kuris 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte (b. l.
86-92) nustatė asmeniui 45 proc. darbingumo lygį vieneriems metams dėl
priežasties „ligos arba būklės“. Pakartotinai įvertinus H. R. darbingumo lygį Sprendimų kontrolės skyriuje, 2008 m. gruodžio 19
d. sprendimu Nr. SS-300 (b. l. 68-71) Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas
paliktas nepakeistu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Tarnybos Sprendimų
kontrolės skyriaus sprendimu, skundu kreipėsi į Ginčų komisiją (b. l. 59). Ši
2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. S-52 (b. l. 61-66) pareiškėjo prašymą
atmetė, Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą.
Išnagrinėjęs bylai aktualų teisinį
reguliavimą teismas pažymėjo, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir
tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos
apsaugos ministerija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 8
d.). Darbingumo lygio nustatymo kriterijai ir tvarka buvo patvirtinti
socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d.
įsakymu Nr. A1-78/V-179. Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais
vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra
(buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki
senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą. Kriterijų aprašo 3 p. nustatyta, kad
asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant: medicininius kriterijus, t. y.
asmens bazinį darbingumą (pagal Kriterijų aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus
(pagal Kriterijų aprašo 2 priedą); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius
įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Kriterijų
aprašo 2 priedą). Aprašas apibrėžia medicininius kriterijus kaip bazinį
darbingumą, vertinamą atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo
darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius
sutrikimus (4 p.).
Teismas iš bylos medžiagos taip pat
nustatė, kad pagrindinėje pareiškėjo diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10
kodus: M10 Podagra; gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10 kodus:
I11.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies
[miokardo] nepakankamumu(DRG, ŠN III°); I50 Širdies veiklos (kraujotakos)
nepakankamumas(ŠN III°); N03 Lėtinis nefritinis sindromas (IFN I°); N18.8 Kitas
lėtinis inkstų nepakankamumas; 167.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių
(cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 Radikulopatija (Kaklo ir juosmens simptominė
radikulopatija.); M16.1 Kita pirminė koksartrozė (Abipusė II°). Teismo
vertinimu, diagnozė pagal TLK-10 kodą M16.1 nagrinėtinu atveju pagrįstai buvo
nevertinta, kadangi nebuvo pagrįsta diagnostiniais tyrimais (byloje nėra
objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas; be to, pareiškėjo
versija dėl rentgeno nuotraukų pateikimo taip pat nepatvirtinta jokiais
duomenimis), o funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytų
kriterijų, todėl darbingumo lygio, kolegijos nuomone, tokia diagnozė negali
įtakoti. Be to, teismas pažymėjo, kad liga, kurios pagal TLK-10 kodas M16.1,
skundžiamuose sprendimuose nebuvo traktuota kaip nurodyta pagrindinėje
diagnozėje.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei
Tarnybai, nei Ginčų komisijai, nei nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad
jis negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos (pvz., darbdavių, į
kuriuos kreipėsi dėl įsidarbinimo inžinieriumi mechaniku, raštiškų atsakymų,
jog toks kvalifikacijos darbuotojas šiuo metu jiems nereikalingas ar pan.).
Teismas nepagrįsta laikė pareiškėjo
poziciją, jog pagal Kriterijų aprašo reikalavimus prioritetiniu kriterijumi
laikomas asmens amžius. Įvertinęs Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei
sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A1-139/V-356
pakeisto socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl
Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas , teismas pažymėjo, jog šiuo atveju prioritetiniu
kriterijumi turi būti laikomas būtent asmens bazinis darbingumas.
Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant ginčą
taip pat būtina vadovautis Kriterijų aprašo 13-15 p., kuriuose nurodyta, kokie
vertinimo kriterijai (parametrai) laikomi kaip vidutinio palankumo darbui,
nepalankios ir palankios darbui aplinkybės, taip pat šio aprašo 17-19 p.,
kuriuose nustatyti minėto koeficiento dydžiai atsižvelgiant į tai, kokių iš
vertinimo kriterijų palankumo darbui aspektu yra daugiau. Pagal Kriterijų
aprašo 18 p. tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio
palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai
palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš
koeficiento 1. Šiuo atveju, atsižvelgus į asmens bazinio darbingumo lygį,
turimą profesinę kvalifikaciją, į tai, kad būtinas darbinės aplinkos
pritaikymas, pagrįstai buvo nustatytas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1.
Be to, anot teismo, ir pats pareiškėjas skunde pripažino, kad vidutinio
palankumo darbui aplinkybių nagrinėtinu atveju yra daugiausia (3) ir tai
sąlygoja koeficiento 1 taikymą. Atsižvelgus į pareiškėjo bazinį darbingumo lygį
(45 proc.), į tai, kad jam nuolat padidėjęs AKS, pagrįstai buvo vertinta, kad
jis gali dirbti nepilną darbo dieną (4-5 val.) ar nepilną darbo savaitę (3-4
dienas). Tai taip pat laikyta vidutinio palankumo aplinkybe.
Teismas pasisakė, jog H. R. teiginys, kad jo darbingumo lygis
nustatytas neteisingai, kad Ginčų komisija iš nesprendė ginčo, o tik vertino jo
ligas, yra grindžiamas iš esmės jo paties subjektyvia nuomone. Kolegijos
vertinimu, pareiškėjo skundžiami sprendimai iš esmės atitinka teisėtumo ir
pagrįstumo reikalavimus, priimti nepažeidžiant nustatytų procedūrų.
Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo
argumentai dėl teisės aktų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar
pan. šioje byloje nėra juridiškai reikšmingi, o pareiškėjas dėl tam tikrų
asmenų galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų turi teisę kreiptis į ikiteisminį
tyrimą atliekančius subjektus.
Byloje nenustatęs jokių neteisėtų Tarnybos
ir Ginčų komisijos veiksmų ar sprendimų vertinant asmens darbingumo lygį
teismas konstatavo, jog šių institucijų priimti sprendimai, kuriuo teismine
tvarka ginčijo H. R., laikytini pagrįstai ir teisėtais.
Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų,
pareiškėjo teisė į 452,39 Lt turtinės bei 150 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimą paneigiama. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių
įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ilgesnį laikotarpį trukęs prašymų
nagrinėjimas sukėlė jam žymius dvasinius išgyvenimus, jis dėl tokių veiksmų
patyrė didelius nepatogumus, piniginius nuostolius, sumenkėjo jo reputacija ar
pan. Kolegija sprendė, kad nežymus skundo išnagrinėjimo termino pažeidimas
(informacija asmeniui išsiųsta pavėluotai 4 darbas dienas; šį faktą pripažino
ir atsakovas 2009 m. gegužės 4 d. rašte Nr. R-3052(1.8.) (b. l. 55-56),
adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei), pagal savo pobūdį yra
mažareikšmis ir negali būti vertinamas kaip esminę reikšmę šioje byloje turinti
aplinkybė. Įvertinus tai, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kad dėl didelio
nagrinėjamų skundų skaičiaus skyriuje ir bylos sudėtingumo sprendimo priėmimas
anksčiau termino pabaigos mažai tikėtinas, pavėluoto atsakymo gavimas jam iš
esmės neturėjo būti netikėtas.
III.
Pareiškėjas H. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 129-135), kuriuo prašo
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d.
sprendimą ir jo skundą patenkinti, t.y. :
1. Panaikinti Ginčų komisijos 2009 m.
balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52.
2. Panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės
skyriaus 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SS-300.
3. Įpareigoti tarnybą pašalinti padarytus
pažeidimus vertinant ligas pažymėtas TLK-10 kodu M10 – podagra ir M16 –
koksartrozė (klubo sąnario artrozė) ir pagal tai ištaisyti darbingumo lygį ir
neįgalumo lygį.
4. Pripažinti civiliniu ieškovu 15 000 Lt
sumai neturtinės žalos atlyginimo ir 452,93 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš viso
150 452,93 Lt bei atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo
subjektų neteisėtų veiksmų.
5. Priimti atskirąją nutartį dėl to, kad
Ginčų komisijos pareigūnai pažeidė Nuostatus bei kitus teisės aktus ir
nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr.
A6-1201/2006 pateiktais išaiškinimais.
6. Vadovaujantis ABTĮ 109 straipsnio 1
dalimi pranešti prokurorams, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti
Tarnybos Šiaulių 2-ojo teritorinio skyriaus specialistė A. Ž. bei Tarnybos Sprendimų skyriaus specialistai A. G., S. K., U. G.
Apeliacinį skundą grindžia faktinėmis
aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja,
kad Ginčų komisija spręsdama ginčą pažeidė nepagrįstai padidino bazinį
darbingumo lygį pagal pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10 kodu
M10, pažeidė ginčų nagrinėjimo tvarką, kadangi nustatyti darbingumo lygį
Komisija nėra įgaliota. Komisija neišsprendė dėl diagnozės, žymimos TLK-10 kodu
M16.1 įtakos jo darbingumo lygiui. Teigia, kad teismo sprendime nebuvo atsakyta
į visus jo pareikštus pagrindinius reikalavimus, buvo pažeistos pagrindinės
procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių
įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Akcentuoja, jog Tarnybos ir Ginčų
komisijos padarytos klaidos bei procedūriniai pažeidimai (ypač atsakymo
vilkinimas į jo pateiktus skundus) paneigia priimtų sprendimų teisėtumą.
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į
apelianto skundą (b. l. 165-168) analogiškais argumentais, kuriuos buvo
išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, prašo
pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą
atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr.
SS-300 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009
m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52, nesutinka su jo darbingumo lygio
įvertinimu procentais (45 proc.) nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m.
lapkričio 16 d., taip pat yra pareiškęs reikalavimą, kad teismas įpareigotų
Tarnybą priimti naują sprendimą, kuriuo jo darbingumo lygis būtų įvertintas 30
procentų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136
straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto
apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų
kolegija patikrino bylą laikydamasi šios įstatymo normos reikalavimų.
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos ir
procedūra nustatyta Invalidų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnyje
(18,20,23 str.) ir su šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais
norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu
Nr. A1-78/V-179 (byloje aktuali 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr.A1-241/V-745
redakcija) patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau –
ir Kriterijų aprašas), Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau
– ir DL nustatymo aprašas), Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m.
birželio 17 d. įsakymu Nr.A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir
darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Ginčų
nagrinėjimo aprašas).
Invalidų socialinės integracijos įstatyme nurodyta, kad
neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (18 str.1 d.). Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens
sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują
kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po
to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos
bei specialiosios pagalbos priemonės (20 str.4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių
gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais
(20 str.6 d.). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5
punktų intervalais: jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darningumo, asmuo
laikomas nedarbingu; jei 30-55 procentų darningumo – iš dalies darbingu; jei
60-100 procentų darningumo - asmuo laikomas darbingu (20 str.7 d.).
Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų
aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį
darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius
ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo
galimybėms, (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos
asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).
Pagal Kriterijų aprašą medicininiai kriterijai, t. y.
bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į
visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius
funkcinius sutrikimus (4 p.). Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai
sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo
bazinio darbingumo procentai dauginami iš
atitinkamo koeficiento (6 p.). Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į
asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų
per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos
asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas
(12.1.1-12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (12.2.1-12.2.3 p.), darbo patirtis
ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1. –
12.3.2 p.), amžius (12.4.1.- 12.4.3.). Kriterijų aprašo 13,14,15 punktuose
nustatyta, kad kriterijai, nurodyti atitinkamuose šio Aprašo punktuose
vertinamai kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios darbui
aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentas dauginamas iš atitinkamo
koeficiento (17-19 p.) ir nustatomas darbingumo lygis procentais.
Pareiškėjas, teigdamas, kad jo darbingumo lygis (45 proc.)
nustatytas neteisingai ir prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą Nr. SS-300 nesutiko su jo bazinio darbingumo lygio
vertinimu dėl diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus -10 (toliau
– TLK - 10) kodus M10 Podagra ir M16.1 Kita pirminė koksartrozė (Abipusė
II°). Taip pat nesutiko su funkcinio kriterijaus vertinimu bei profesiniams ir
kitų kriterijų įvertinimu pagal atitinkamas pozicijas (profesinės
kvalifikacijos, darbo patirties ir įgūdžių, laiko, kurį gali dirti, trukmės). Ginčų
komisijos sprendimą Nr.S-52 pareiškėjas ginčijo tais argumentais, esą Komisija
peržengė savo kompetenciją, neišsprendė ginčo iš esmės, nepagrįstai ėmėsi
vertinti jo ligas jam nedalyvaujant, nors ligų vertinimas priskirtas Tarnybos
kompetencijai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas
jo skundą, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.
Atsižvelgiant į pareiškėjo iškelto teisme ginčo ribas bei
argumentus, teismo funkcija yra nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo
įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės
procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių
vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo
priėmimą (ABTĮ 89 str.1 d.3 p.).
DL nustatymo aprašas nustato, kad gydantis gydytojas,
nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar)
reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens
sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK)
atitinkamus dokumentus (siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus
(instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę ir
kt.) (8 p.). GKK patikrinti ir patvirtini DL nustatymo aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Tarnybos
teritoriniams skyriui, kuris priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo
priežasties, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų
poreikio, darbo pobūdžio ir sąlygų (9,12,14 p.). Nustatant darbingumo lygį
užpildydamas patvirtintos formos darbingumo lygio vertinimo aktas (16 p.). Tuo
atveju, kai asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu
sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali
kreiptis raštu Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo
(38 p.). jei asmuo nesutinka su Tarnybos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų
po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų
komisiją, kuri ginčus dėl darbingumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės
apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (41 p.). Šią tvarką nustato Ginčų
nagrinėjimo aprašas. Byloje nustatyta, kad Tarnybos teritoriniam skyriui
atlikus pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą (Tarnybos Šiaulių II teritorinio
skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.4889),
pareiškėjas pasinaudojo pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūra
(Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DNL-1928
ir Sprendimas Nr.
SS-300), taip pat ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Ginčų komisijos
sprendimas Nr.S-52).
Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus
teisingai nustatė, kad 2008 m. lapkričio 17 d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos
priežiūros centras išdavė H. R. siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių darbingumo lygiui
nustatyti. Siuntime nurodė, kad pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodą M10
Podagra, gretutinės diagnozės pagal TLK-10 – I11.0,
I50, N03, N18.8,
I67.8, M54.1, M16.1.
Dėl pagrindinės ir gretutinės diagnozių pažymėjo, kad funkcijų sutrikimai yra
sunkūs, taip pat, kad per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytas medikamentinis
gydymas (b.l.99-100). Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius 2008 m.
lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr.4889 (toliau – ir Aktas
Nr.4899) pagrindine diagnoze pagal TLK -10 kodą nurodė M10 Podagra, gretutinėmis - I11.0
Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo]
nepakankamumu (DRG, ŠN III°); I50 Širdies veiklos (kraujotakos)
nepakankamumas; N03 Lėtinis nefritinis sindromas; N18.8 Kitas lėtinis inkstų
nepakankamumas;167.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių
(cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 Radikulopatija. Bazinis darbingumas pagal
pagrindinę diagnozę (TLK-10 M10 Podagra) buvo įvertintas 50 proc.
(vidutinis funkcijos sutrikimas) pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII
dalies 76.2 punktą, gretutinės, dėl kurių pareiškėjas ginčo nekelia,
atitinkamai 60 proc. (I11.0 pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.11.4
punktą), 70
proc. (I50
pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.1.2 punktą) ir 90 proc.(N03 ir
N.18.8 pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 52.2 punktą). Dėl funkcijų sutrikimo akte pažymėta, kad yra lengvi
kojų ir urogenaklinės funkcijų sutrikimai, vidutinis kraujotakos sutrikimas,
sunkių sutrikimų nenustatyta (pagrindimas – siuntimo duomenys, konsultantų
išvados, apžiūros ir pokalbio duomenys). Tuo remiantis buvo nustatyta, kad H. R. bazinis darbingumo lygis – 36
proc. Akte Nr.4899 diagnozė pagal TLK-10 M16.1 nepaminėta ir jos įtaka
darbingumo lygio nustatymui neįvertinta. Vertindmas funkcinius, profesinius ir
kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo
galimybėms, nustatė, kad palankių darbui aplinkybių yra dauguma (4 iš 7: gali
dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę;
aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas, turi profesinę kvalifikaciją ir
gali ją panaudoti, turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir juos gali
panaudoti).Vidutinio palankumo aplinkybėmis pripažino 2 aplinkybes (bazinis
darbingumas 30-55 proc., būtinas darbinės aplinkos pritaikymas), nepalankia – 1
(amžius nuo 55 m. iki senatvės pensinio amžiaus). Nustatęs, jog palankių darbui
aplinkybių yra dauguma (4 iš 7), nustatytą bazinio darbingumo procentą (36
proc.) daugino iš koeficiento 1,3 (Kriterijų aprašo 19 p.). Remdamasis
minėtais vertinimo kriterijų duomenimis Tarnybos teritorinis skyrius Akte
Nr.4899 pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl DN tvarkos aprašo
27.1 punkte nurodytos priežasties – ligos arba būklės, nurodant, kad jis
galioja nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m.lapkričio 16 d.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo
prašymą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, 2008 m. gruodžio 19 d.
darbingumo lygio vertinimo akte Nr.1928 (toliau – ir Aktas Nr.1928) H. R. bazinį darbingumą įvertino
43,2 proc. Tarnyba pakeitė bazinį darbingumą pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 M10 Podagra) ir įvertino 60 proc. pagal Kriterijų
aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą (Akte Nr.4899 buvo įvertinta 50
proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76.2 punktą). Bazinį darbingumą pagal Akte
Nr.4899 nurodytas gretutines diagnozes paliko
nepakeistą. Be to, Tarnyba Akte Nr.1928 nurodė gretutinę diagnozę pagal TLK-10
M.16.1- Kita pirminė koksartrozė (Abipusė II°), t.y. tą diagnozę, kuri buvo nurodyta siuntime darbingumo lygio nustatymui ir
nenurodyta teritorinio skyriaus Akte Nr. Nr.4899. Bazinio darbingumo lygio vertinimo pagal gretutinę diagnozę pagal TLK-10 M.16.1 atsakovas Akte Nr.1928 neatliko.
Tarnyba pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu kiek kitaip nė teritorinis
skyrius įvertino funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos
pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms. Nustatė, kad palankių ir
vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma yra po 3, nepalanki - 1. Tarnyba
įvertino, kad pareiškėjas gali dirbti 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per
savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė). Atsižvelgęs į palankumo darbui aplinkybių
sumų santykį atsakovas taikė koeficientą 1 (43,2 proc.x1) ir pritaikęs 5
procentinių punktų intervalo taisyklę (DN tvarkos aprašo 11 p.) nustatė, kad
darbingumo lygis yra 45 proc. (b.l.72-78). Taigi pakartotinio darbingumo lygio
vertinimo metu padaryti kai kurie pakeitimai galutiniam rezultatui įtakos
neturėjo, darbingumo lygis buvo nustatytas toks pats – 45 proc.
Sprendime Nr.SS-300 Tarnyba vertindama bazinį darbingumo
lygį dėl diagnozės (TLK-10 M10 Podagra) 60
proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą (galimos
vertės 70-50 proc.) motyvavo tuo, kad podagrinis artritas diagnozuotas prieš 8
metus, šiuo metu yra III° proceso aktyvumas ir II-III° Fkl.Gydomas
nesteroidiniais analgetikais, ryškių sąnarių pakitimų nėra, judesiai skausmingi,
bet galimi. Sprendime taip pat nurodyta, kad bazinis
darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I67.8, M54.1, M16.1 nevertintas, nes
minimi pakitimai nepagrįsti tyrimais ir neatitinka vertinimo kriterijų. Funkciniai, profesiniai
ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jų įsidarbinimo
galimybėms tik išvardyti, tačiau jų priskyrimas prie atitinkamo palankumo lygio
asmens darbingumo lygiui (palanki, vidutinio palankumo) sprendime nemotyvuotas.
Skundu Ginčų komisijai pareiškėjas prašė įpareigoti
Tarnybą pakeisti sprendimą ir nustatyti jam darbingumo lygį 20-30 proc.
intervale. Nurodė, kad Tarnyba padarė klaidų (vietoj jau atlikto bazinio
darbingumo lygio vertinimo pagal diagnozę M10,
kuris vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1
priedo XIII dalies 76.2 punktą ir jau yra įvertintas 50 proc., įrašė klubų
artrozės vertinimą pagal Kriterijų aprašo 75.2 punktą. Taip pat nurodė, kad
atsakovas nepagrįstai nevertino bazinio darbingumo lygio dėl diagnozės pagal TLK-10 M16.1. Ginčų komisija
Sprendimu Nr.S-52 dėl bazinio darbingumo lygio pagal diagnozę TLK-10 M10 nustatė, kad Tarnyba
šiam vertinimui nepagrįstai parinko Kriterijų aprašo 1 priedo XIII 75.2 punktą
(jis taikomas esant stuburo ir sąnarių artroziniams pakitimams) ir nurodė, kad
nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies
76.2 punktas, t.y. taip pat kaip buvo nustatęs Tarnybos teritorinis skyrius
Akte Nr.4899, o bazinis darbingumas pagal byloje esančius dokumentus vertinamas 50 proc. Ginčų komisija sutiko su Tarnybos
pozicija, kad bazinis darbingumo lygis dėl
diagnozių pagal TLK-10 kodus I67.8, M54.1, M16.1 nevertintas pagrįstai, tačiau šios savo teiginio
nemotyvavo, nors aplinkybė, kad Tarnyba nevertino bazinio darbingumo lygio dėl
diagnozės pagal TLK-10 M16.1 buvo vienas iš pareiškėjo skundo Komisijai motyvų.
Todėl laikytina, kad Ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje nepagrįstas.
Pasisakydama dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos
asmens darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms, Ginčų komisija nesutiko su
Tarnybos sprendimu tik ta apimtimi, kuria atsakovas buvo nustatęs, kad
profesinės kvalifikacijos kriterijus vertintinas kaip palankus ir pakeitė šį
kriterijų į vidutinio palankumo. Šie pakeitimas darbingumo lygio nustatymui
įtakos neturėjo. Ginčų komisija priėjo prie išvados, kad keisti Tarnybos
sprendimą pagrindo nėra.
Apeliantas nesutinka su tuo, kad Ginčų
komisija pakeitė (padidino) jo bazinio darbingumo lygio vertinimą į 50 proc.
(vietoj Tarnybos vertinimo 60 proc.) pagal pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10
kodu M10 ir vertinamą pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Teigia, kad ši aplinkybė
turi įtakos jo darbingumo lygio nustatymo galutiniam rezultatui. Apelianto
nuomone, Ginčų komisija negalėjo keisti darbingumo lygio, nes darbingumo lygį
nustato Tarnyba. Invalidų socialinės integracijos įstatymas nustato, kad
sprendimą dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino priima
Tarnyba (18 str.1 d.), ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja Ginčų
komisija, jos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys ir su ginču susiję
asmenys (23 str.1, 3d.). Įstatymų leidėjas ginčų nagrinėjimo tvarką pavedė
patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ši Tvarka patvirtinta buvo
patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d.
įsakymu Nr.A1-171. Ginčų nagrinėjimo aprašo 31 punktas numato, kad Ginčų
komisija gali priimti trijų rūšių sprendimus: atmesti skundą (prašymą) kaip
nepagrįstą (31.1 p.) ; įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką
pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant darbingumo lygį ir neįgalumo lygį (31.2
p.); įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą dėl
darbingumo lygio ir neįgalumo lygio nustatymo (31.3 p.). Iš minėto galiojančio
teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad Ginčų komisija, išnagrinėjusi
ginčą ir nustačiusi kad atitinkamos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai ir
(ar) padaryti atitinkami pažeidimai, turi tai išdėstyti savo sprendimo
motyvuojamojoje dalyje ir priimti vieną iš Ginčų nagrinėjimo aprašo 31.2 ar
31.3 punktuose numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo skundą
atmetė, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo Nr.S-52 turinio, Komisija pati ėmėsi
jai nepriskirtos funkcijos - nustatyti darbingumo lygį ir jo priežastis, pakeitė
(padidino) Tarnybos nustatytą bazinio darbingumo procentą dėl ginčui aktualios
diagnozės pagal TLK-10 M10. Šio sprendimo turinys iš esmės reiškia, kad
Tarnybos atliktas vertinimas pagal atitinkamas Akto Nr.1928 ir Sprendimo Nr.SS-300
pozicijas iš dalies yra pakeistas (bazinio darbingumo lygio vertinimas pagal
pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10 kodu M10 grąžintas į Tarnybos teritorinio
skyriaus Akte Nr.4889 nurodytą poziciją). Pagal Ginčų nagrinėjimo aprašo 31
punkto nuostatas Ginčų komisija nustačiusi motyvuotą pagrindą, jog Tarnybos
darbingumo lygio vertinimo akte atitinkamos aplinkybės nustatytos ir įvertintos
neteisingai, turėjo nustatyti Tarnybai atitinkamus įpareigojimus. Teisėjų
kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Ginčų komisija neišsprendė ginčo
dėl bazinio darbingumo proceso nustatymo dėl diagnozės pagal TLK-10 žymimos
M16.1. Ginčų komisija sprendime nenurodė jokių motyvų kodėl ji sutiko su
Tarnybos Sprendimu Nr.SS-300 toje dalyje, kurioje Tarnyba pasisakė, kad
diagnozė M16.1. nustatant pareiškėjo darbingumo lygį neįvertinta pagrįstai.
Ginčų komisija, kaip ir atsakovas dėl šios diagnozės apsiribojo abstrakčiu teiginiu
„tiek tyrimų duomenys, tiek funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše
nurodytiems kriterijams“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Tarnybos, kuri yra
viešojo administravimo subjektas ir jos priimami sprendimai turi atitikti
Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8
straipsnio 1 dalis), tiek ginčo ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos –
Ginčų komisijos priimami sprendimai (Ginčų nagrinėjimo aprašo 32 p.) turi būti
motyvuoti, t.y. pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis. Ypač
pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti
klausimus, kurie reikalauja specialių (medicininių) žinių, yra grindžiami medicininių
tyrimų ir dokumentų duomenimis, kurie asmeniui, kurio darbingumo lygis
nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik
žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali efektyviai
realizuoti jam įstatymu suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų
teisių gynimo, o teismas spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Jei Tarnyba
turėjo pagrindą vertinti, kad tiek atitinkamų tyrimų duomenys, tiek funkciniai
sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytiems kriterijams, turėjo
kiekvieną teiginį pagrįsti atitinkamais motyvais, pagrįstais konkrečiomis
nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendime Nr.SS-300 iš
viso nenurodyta kokių tyrimų duomenimis remtasi, apie kokius konkrečiai
funkcinius sutrikimus pasisakoma, dėl kokių priežasčių jie neatitinka Kriterijų
apraše nurodytiems kriterijams ir konkrečiai kokiems. Ginčų komisija šių
neaiškumų nepašalino. Vien ši aplinkybė, kad Tarnybos Sprendime Nr. SS-300 ir
Ginčų komisijos Sprendime Nr.S-52 nėra motyvų kodėl nuspręsta, kad diagnozė
M16.1. nustatant pareiškėjo darbingumo lygį neįvertinta, suteikia teisėjų
kolegijai pagrindą pripažinti šiuos sprendimus nepagrįstais ir juos
panaikinti. Kadangi minėti sprendimai aptariamu klausimu be motyvų, teisėjų
kolegija neturi galimybės patikrinti kaip turėjo būti sprendžiama nustatant
pareiškėjo darbingumo lygį dėl diagnozės M16.1. Šios aplinkybės nustatymas yra
reikšmingas, nes gali turėti įtakos pareiškėjo darbingumo lygiui už ginčo
laikotarpį. Pareiškėjo pateiktame į bylą 2009 m. lapkričio 16 d. darbingumo
lygio vertinimo akte (galioja nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio
15 d.) diagnozė M16.1 ne tik kad vertinama nustatant pareiškėjo darbingumo
lygį, bet nurodoma kaip pagrindinė (kartu su diagnoze M10.0). Ši aplinkybė
teisėjų kolegijai sustiprina abejones dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300 ir
Ginčų komisijos Sprendimo Nr.S-52 pagrįstumo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Tarnyba
Sprendime Nr.SS-300 nemotyvavo funkcinių, profesinių ir kitus kriterijų,
turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms,
priskyrimo atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą. Tik
pareiškėjo amžiaus priskirtinumas atitinkamam palankumo lygiui (nepalanki
aplinkybė) papildomų motyvų nereikalauja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad
aplinkybių „asmuo turi profesinę kvalifikaciją“, „asmuo turi darbo patirties ar
darbinių įgūdžių“ priskirtinumas palankioms pareiškėjui aplinkybėms, taip pat,
kad pareiškėjas gali dirbti 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę
(vidutinio palankumo aplinkybė) turėjo būti atitinkamai motyvuotas
atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos,
pareiškėjas nesutinka su Tarnybos atliktu darbo aplinkybių vertinimu (palankių
ir vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma yra po 3, nepalanki – 1). Prašyme
Tarnybai peržiūrėti darbingumo lygio nustatymą pareiškėjas išdėstė savo
argumentus kodėl jo manymu, neteisingai buvo įvertinti kai kurie funkciniai,
profesiniai ir kiti reikšmingi kriterijai (teigė dėl sunkaus kojų funkcijos
sutrikimo galintis ne daugiau kaip 2 valandas per dieną, o ne daugiau kaip 6
valandas per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę, kaip nurodyta akte, jam
suteiktos profesinės kvalifikacijos, darbo patirties ir įgūdžių negali
panaudoti, nes išnykusi atitinkama sunkiosios pramonės šaka). Tarnybos
sprendime į šiuos pareiškėjo prašymo argumentus neatsakyta. Iškeldamas ginčą
teisme, pareiškėjas nesutiko su jo darbo aplinkybių vertinimu pagal šias
pozicijas. Nesant Tarnybos sprendime motyvų dėl pirmiau minėtų aplinkybių teisėjų
kolegija neturi galimybės patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos darbo aplinkybės
buvo pagrįstai priskirtos atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo
darbingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus motyvuotą darbo aplinkybių
analizę, dalies pareiškėjo medicinių, funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų,
turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, įvertinimas
gali kisti, dėl ko atitinkamai gali kisti galutinis palankių darbui,
vidutiniškai palankių darbui ir nepalankių darbui aplinkybių santykis, nuo
kurio priklauso, kuris iš Kriterijų aprašo 17–19 punktuose numatytų koeficientų
bus taikomas, o nuo to priklauso ir tai, koks bus nustatytas pareiškėjos
darbingumo lygis.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų
kolegija konstatuoja, kad Tarnybos sprendimas Nr.SS-300 ir Ginčų komisijos
sprendimas Nr.S-52 yra nepagrįsti ir naikintini. Pirmosios instancijos teismas
šioje dalyje netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė
materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat
naikinamas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo
lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir
priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste
atkreipia dėmesį, kad nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, be kita ko, turi
būti motyvuotai išspręsta dėl bazinio darbingumo proceso nustatymo pagal
nagrinėjamam ginčui aktualias diagnozes pagal TLK -10 žymimas TLK kodais M10,
M16.1, taip pat dėl funkcinių, profesinių ir kitus kriterijų, turinčių įtakos
pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms, priskyrimo atitinkamam
palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad darbingumo
lygio nustatymas įstatymu yra priskirtas Tarnybai ir yra nustatomas pagal
Kriterijų aprašą. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo
nustatyti pareiškėjo pageidaujamą darbingumo lygį (30 procentų) negali būti
tenkinamas. Keisti šioje dalyje teismo sprendimą nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš
atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildino iš Tarnybos ir jos
teritorinio skyriaus veiksmų ir jam nepalankių sprendimų nustatant darbingumo
lygį. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus atmetė
nenustatęs neteisėtų veiksmų. Pripažinimas administracinėje byloje civiliniu
ieškovu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo administracinių bylų
teisenos įstatyme nenumatytas, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė pripažinti
jį byloje civiliniu ieškovu.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek
turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios
atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus
veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios
institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos
iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal
CK 6.271 straipsnį nekyla
turtinė prievolė atlyginti žalą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis
apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai
išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas,
reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo
įvertinti pinigais. Sprendžiant neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti
nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai (CK
6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado
pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei
jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų)
neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepalankaus
sprendimo priėmimo valdžios institucijoje faktas pats savaime nereiškia, kad
valdžios institucijos veiksmai neteisėti. Viešojo administravimo subjektas
individualų administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais)
ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.1 d.). Nagrinėjamu
atveju teisėjų kolegija konstatavo pareiškėjo skundžiamo Tarnybos Sprendimo
Nr.SS-300 nepagrįstumą ir įpareigojo pareiškėjo darbingumo lygį įvertinti iš
naujo bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjo argumentus, jog sprendžiant dėl
jo darbingumo lygio nustatymo, buvo pažeisti teisės aktų nustatyti terminai,
pripažįsta pagrįstais ir suteikiančiais pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo
nurodyta valdžios institucija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės
aktus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamais atvejais
nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus
teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalą už asmens
patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos
veiksmų. Pagrindas priteisti neturtinę žalą atsiranda tada, kai yra pagrindas
daryti išvadą, jog atitinkami išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų ribas. Teisėjų
kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad sprendimų priėmimas per teisės
aktų nustatytą terminą sukėlė jam neigimas emocijas ir dvasinius išgyvenimus,
tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad Tarnybos darbuotojai ar Ginčų komisija
tyčia delsė priimti sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo, ar
tyčia jį klaidino. Kitus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo
teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Susieti pareiškėjo kai kurių ligų
galimą paūmėjimą su atsakovo veiksmais ir sprendimais ginčui aktualiu laikotarpiu
nėra jokio faktinio pagrindo. Naudojimąsi įstatymų numatytomis teisėmis
kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas asmeniui aktualiu klausimu nėra
pagrindo vertinti kaip asmens bendravimo galimybių sumažėjimą, laisvalaikio
apribojimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Tarnyba ir Ginčų
komisija nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo per
teisės aktų nustatytą terminą (neveikė taip, kaip turėjo veikti pagalo
įstatymą) yra adekvati satisfakcija už šiuos pareiškėjo patirtus nepatogumus.
Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais
netenkinamas.
Pareiškėjas, prašydamas atlyginti turtinę
žalą (452,93 Lt.) nurodė, kad
ją sudaro žyminis mokestis pateikiant skundą teismui, atitinkamos pašto ir
transporto išlaidos, taip pat nekompensuojamų vaistų pirkimas, kadangi jam buvo
nustatytas didesnis nė 40 procentų darbingumas ir dėl šios priežasties jis
negalėjo pasinaudoti lengvata pirkti vaistus. Pagal Administracinių bylų
teisenos įstatymo 44 straipsnį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis
turi teisę reikalauti atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tarp
jų žyminį mokestį, kitas skundo padavimo išlaidas. Taigi tokios išlaidos gali
būti susigrąžinamos specialia įstatymu nustatyta tvarka per proceso šalių
išlaidų atlyginimo institutą. Pareiškėjas tokią teisę turi, kadangi jo skundas
patenkintas iš dalies (ABTĮ 44 str., 45 str.). Šiuo metu byloje esanti
medžiaga nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, pirkdamas atitinkamus
nekompensuojamus vaistus, turėjo išlaidų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl turtinės žalos atlyginimo nėra
pagrindo.
Teismas gali takyti ABTĮ 109 straipsnio 1
dalies nuostatas, kai nustato nusikaltimo požymius. Nagrinėjamoje byloje tokių
požymių nenustatyta. Jei pareiškėjas turi pagrindą manyti, kad sprendžiant dėl
jo darbingumo lygio nustatymo buvo padarytas nusikaltimas, jis turi teisę įstatymų
nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Tenkinti prašymą
dėl atskirosios nutarties priėmimo pagrindo nėra, nes teismo motyvai dėl ginčo
yra išdėstyti sprendime.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis
skundas tenkintinas pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl
Sprendimų Nr.SS-300 ir Nr. S-52 ir šiuos
sprendimus panaikinant bei įpareigojant atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo
darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio
16 d. ir priimti naują sprendimą. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliekamas
nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą
pakeisti. Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria
atmestas pareiškėjo skundas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m.
gruodžio 19 d. sprendimo Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. S-52 panaikinimo ir
šiuos sprendimus panaikinti. Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti
pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009
m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą.
Likusioje
dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius
Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius