Civilinė byla Nr. e2A-38-413/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02155-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4; 2.1.5.1.2; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Dvylika pirklių“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-474-1052/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ ieškinį atsakovams V. N., A. N., A. Š., A. S., D. J., S. G., V. B. ir G. B., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dvylika pirklių“, V. S., R. A. dėl akcininkų sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą pripažinimo negaliojančiu; atsakovų V. N. ir A. N. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“, tretiesiems asmenims A. S., A. Š., D. J., V. B., G. B., S. G., R. A., V. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Dvylika pirklių“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiais; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Dvylika pirklių“ ieškinį atsakovams V. N., A. N., A. Š., A. S., D. J., S. G., V. B., G. B., tretiesiems asmenims V. S., R. A. dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkininko patarėjas“ (toliau – ieškovė, Bendrovė ar UAB „Ūkininko patarėjas“) teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovų 2018 m. sausio 24 d. pasirašytą sprendimą sušaukti 2018 m. vasario 12 d. UAB „Ūkininko patarėjas“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jos direktoriui ir valdybos pirmininkui 2018 m. sausio 8 d. buvo įteikta bendrovės akcininkų V. N. ir A. N. paraiška „Dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo“, kuria buvo siūloma bendrovės valdybai sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir svarstyti klausimą dėl bendrovės valdybos narių perrinkimo. Kadangi minėta paraiška buvo su trūkumais ir neatitiko Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 9 dalies reikalavimų (kartu su paraiška nebuvo pateikti siūlomų valdybos narių sutikimai užimti šias pareigas, duomenys apie kitą jų veiklą, užimamas pareigas ir šių pareigų galimas sąsajas su bendrove), todėl pareiškėjams buvo pasiūlyta juos ištaisyti.
3. Tačiau paraiškos teikėjai trūkumų neištaisė ir ieškovės direktoriui 2018 m. sausio 24 d. įteikė atsakovų pasirašytą 2018 m. sausio 19 d. sprendimą sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą 2018 m. vasario 12 d. 10 val. Ginčijamu sprendimu atsakovai (akcininkai) pažeidė ABĮ 23 straipsnio 4-5 dalyse numatytą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką.
4. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Dvylika pirklių“ ieškovės ieškinį palaikė ir pateiktu savarankišku ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovų A. S., S. G., V. N., A. N. ir A. Š. inicijuoto ir 2018 m. vasario 12 d. vykusiame UAB „Ūkininko patarėjas“ akcininkų susirinkime neteisėtai surašytą dokumentą, vadinamą UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu; pripažinti negaliojančiais (nepriimtais) atsakovų A. S., S. G., V. N., A. N. ir A. Š. sprendimus, išdėstytus 2018 m. vasario 12 d. dokumente, jį pasirašiusių asmenų vadinamame UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu: a) visų UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos narių atšaukimą iš pareigų; b) naujų UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos narių V. N., A. S., V. Š., P. R. ir A. K. išrinkimą.
5. Atsakovai V. N. ir A. N. su ieškiniu nesutiko ir pateiktu byloje priešieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2018 m. vasario 12 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus: susirinkimo pirmininku išrinkti V. D., susirinkimo sekretoriumi – A. V., o asmeniu, atsakingu už ABĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimą, – V. S.; 2) neatšaukti Bendrovės valdybos; 3) pripažinti negaliojančiu Bendrovės valdybos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas valdybos darbo reglamentas.
6. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad ieškovės parengtame 2018 m. vasario 22 d. dokumente (susirinkimo protokole) buvo neteisingai užfiksuotas bendrovės 2018 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičiavimas. Bendrovės 2017 m. gruodžio 22 d. valdybos sprendimu patvirtintas valdybos darbo reglamentas yra neteisėtas. UAB „Dvylika pirklių“ savarankiški reikalavimai negali būti tenkinami, nes 2018 m. vasario 5 d. paraiška sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą atitiko visus įstatymo nustatytus reikalavimus; bendrovės akcininkų grupė turėjo teisę priimti sprendimą sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Atsakovas A. Š., pasirašydamas ginčijamą 2018 m. sausio 19 d. sprendimą, buvo bendrovės akcininkas. Akcininkų grupė, informuodama kitus akcininkus apie būsimą susirinkimą, nepažeidė ABĮ nustatytų informavimo apie būsimą susirinkimą terminų; bendrovės 2018 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole teisingai užfiksuotas V. N. balsavimas D. J. priklausančių akcijų suteikiamais balsais, susirinkimo metu nei A. Š., nei J. S. negalėjo balsuoti pagal A. Š. priklausiusias 187 akcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinius atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančiais 2018 m. vasario 12 d. UAB „Ūkininko patarėjas“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus: susirinkimo pirmininku išrinkti V. D., susirinkimo sekretoriumi – A. V., o asmeniu, atsakingu už ABĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimą, – V. S.; neatšaukti UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos. Taip pat pripažino negaliojančiu UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas valdybos darbo reglamentas. Teismas priteisė atsakovams A. N. ir V. N. iš UAB „Ūkininko patarėjas“ ir UAB „Dvylika pirklių“ po 8 920,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovės iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – po 72,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 23 straipsnyje reglamentuotą akcininkų teisės sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą (toliau ir VAS) įgyvendinimo tvarką, VAS sušaukimo iniciatoriai pateikia bendrovės valdybai arba vadovui paraišką. Jei bendrovės valdyba arba vadovas per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti tiesiogiai šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų, sprendimu.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovės akcininkai A. N. ir V. N., turintys daugiau nei 1/10 visų akcininkų balsų, pateikė paraišką ieškovės valdymo organams – direktoriui ir valdybai dėl neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Valdybos pirmininkas 2018 metų sausio 16 d. informavo pareiškėjus, jog neeilinis akcininkų susirinkimas nebus šaukiamas, nes su paraiška nepateikti kandidatų į valdybos narius sutikimai ir jų užimamos pareigos.
10. Taigi, byloje kilo ginčas, ar akcininkų A. ir V. N. pateikta paraiška atitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Anot teismo, pareiškėjų 2020 m. sausio 5 d. paraiška įstatymo reikalavimus atitiko, nes joje buvo nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Todėl ieškovės UAB „Ūkininko patarėjas“ valdymo organai turėjo pareigą sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, kad paraiškos pateikimo stadijoje ieškovei nebuvo pagrindo reikalauti iš neeilinį akcininkų susirinkimą inicijavusių akcininkų pateikti kandidatų į valdybą sutikimus ir duomenis apie kandidatų užimamas pareigas, nes pareigą pateikti šią informaciją turi ne visuotinio susirinkimo iniciatoriai, o patys kandidatai į valdybą (ABĮ 19 str. 9 d.). Kadangi bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti VAS per 10 dienų nuo ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.
11. Iš ginčijamo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo matyti, jog jį pasirašė A. S. (306 balsai), D. J. (51 balsai), A. Š. (187), S. G. (56), A. N. (3570) ir V. N. (1), iš viso 4170 balsų (el. b. t.1, 14). Nors ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dvylika pirklių“ atstovai teigė, kad 2018 m. sausio 19 d. atsakovas A. Š. nebuvo ieškovės akcininku, tačiau į bylą pateikta 2018 m. sausio 17 d. akcijų dovanojimo sutartis patvirtina, jog A. Š. iki ginčijamo sprendimo įgijo 187 vardines akcijas, kai įmonės kapitalą sudarė iš viso 8238 vardinės akcijos. Dovanojimo sutarties 4.1 punkte numatyta, jog pasirašius notarinę sutartį ir atlikus indosamentą akcijų sertifikate, akcijų nuosavybė pereina apdovanotajam. ABĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje, taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis asmuo ir akciją ar akcijų sertifikatą įgyjantis asmuo. Šiuo atveju buvo perleistas akcijų sertifikatas, todėl teismas atmetė ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dvylika pirklių“ argumentus kaip nepagrįstus.
12. Teismas nustatė, jog bendrovės akcininkais 2018 m. vasario 12 d. (VAS susirinkimo metu) buvo: V. N. – 1 vnt.; A. N. – 3570 vnt.; UAB „Dvylika pirklių“ – 2801 vnt.; V. B. – 53 vnt.; V. S. – 100 vnt.; S. G. – 56 vnt.; A. Š. – 187 vnt.; R. A. – 1113 vnt.; D. J. – 51 vnt.; A. S. – 306 vnt., iš viso 8238 vnt.
13. Byloje kilo ginčas, kas 2018 m. vasario 12 d. visuotiniame akcininkų susirinkime turėjo teisę balsuoti D. J. ir V. Š. turimų bendrovės akcijų balsais.
14. teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 12 d. 10 val. įvykusio UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo rezultatai buvo įforminti dviem skirtingais protokolais. 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3111-262/2018 priėmė nutartį, kuria perdavė V. Š. 187 vnt. ieškovės ir trečiojo asmens bendrovės akcijų balsavimo teises V. Š. įgaliotiniui J. S. D. J. balsais 2018 m. vasario 12 d. visuotiniame susirinkime balsavo jos įgaliotas asmuo advokatas L. J. pagal 2018 m. sausio 24 d. išduotą įgaliojimą.
15. Įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei 2018 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3111-262/2018, teismas sutiko su ieškovės ir trečiojo asmens argumentais, kad 2018 m. vasario 12d. (kai vyko VAS) V. Š. nebuvo akcijų savininkas, todėl jis negalėjo suteikti bei perduoti teisių ir įgaliojimų J. S. Šiuo atveju J. S. priskyrus A. Š. priklausančių akcijų balsus, būtų pažeisti fundamentalūs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, todėl teismas konstatavo, kad 2018 m. vasario 12 d. akcininkų susirinkime A. Š. akcijų balsais negalėjo balsuoti niekas.
16. Įvertinęs V. N. ir D. J. 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. V0017/2018e, kuriuo tarp V. N. ir D. J. 2017 m. lapkričio 16 d. sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta galiojančia, o D. J. 2018 m. sausio 23 d. pareiškimas dėl balsavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo pripažintas negaliojančiu, teismas konstatavo, kad D. J. 2018 m. vasario 12 d. buvo perleidusi balsavimo teises, todėl jomis negalėjo disponuoti jos įgaliotas asmuo advokatas L. J. Todėl, teismo vertinimu, akcininkų 2018 m. vasario 12 d. susirinkime jos akcininkai turėjo tokias balsavimo teises: V. N. – 52 vnt.; A. N. – 3570 vnt.; UAB „Dvylika pirklių“ – 2801 vnt.; V. B. – 53 vnt.; V. S. – 100 vnt.; S. G. – 56 vnt.; R. A. – 1113 vnt.; A. S. – 306 vnt., iš viso 8051 vnt.
17. Teismas sprendė, jog atsakovų ginčijamo 2018 m. vasario 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. vasario 12 d., protokole nepagrįstai suskaičiuoti 187 J. S. balsai ir D. J. 51 balsas. 2018 m. vasario 22 d. dokumente užfiksuotas balsavimo rezultatas yra toks: pirmasis sprendimas yra nepriimtas rezultatu 4014 „už” ir 4037 „prieš“, o antrasis sprendimas yra priimtas rezultatu 4037 „už” ir 4014 „prieš“, todėl priešieškinio reikalavimą tenkino, o trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė.
18. Pasisakydamas dėl 2017 m. gruodžio 22 d. UAB Ūkininko patarėjas akcininkų valdybos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Bendrovės valdybos reglamentas, teismas nurodė, kad Reglamento 7.2 punkte numatyta, kad valdybos narys negali būti bet kokių politinių partijų valdymo organų nariu, visuomeninių organizacijų, asociacijų, kurios yra susijusios su bendrovės leidybinės veiklos kryptimi, organų nariu. Minėta veikla yra tiesioginis valdybos nario interesų konfliktas ir 7.2 punktą pažeidęs valdybos narys privalo nedelsiant atsistatydinti iš valdybos. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad priimdama Reglamentą valdyba išėjo už savo kompetencijos ribų, nes valdybos narius rinkti ir atstatydinti yra visuotinio akcininkų susirinkimo, o ne valdybos kompetencija. Pažymėjo, kad negalima situacija, kad akcininkams išrinkus į valdybą akcininką, kuris yra valdybos reglamento 7.2 punkte nurodytų nevyriausybinių organizacijų organų nariu, šis asmuo pagal procedūrinį teisės aktą turėtų nedelsiant atsistatydinti iš valdybos nario pareigų, nes valdyba, priimdama Reglamentą, nusprendė, kad dėl savo veiklos akcininkas negali eiti valdybos nario pareigų. Nustatydama Reglamente suvaržymus valdybos nariams, valdyba viršijo savo kompetencijos ribas, numatytas ABĮ. Todėl teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 2017 m. gruodžio 22 d. UAB „Ūkininko patarėjas“ akcininkų valdybos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas valdybos reglamentas, panaikinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Dvylika pirklių“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas neatsižvelgė į atsakovų paraiškoje nurodomą susirinkimo sušaukimo tikslą, ir kad šiuo atveju paraiškai yra keliami papildomi reikalavimai, o ne tik bendrieji reikalavimai, numatyti ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į paraiškoje nurodytą susirinkimo sušaukimo tikslą, nagrinėjamu atveju yra aktuali ABĮ 19 straipsnio 9 dalyje išdėstyta nuostata, kuria reikalaujama, kad kiekvienas kandidatas į bendrovės valdybos narius praneštų jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis. Vertinant per protingumo, sąžiningo principų prizmę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad akcininkas turi teisę turėti protingą terminą sprendimo priėmimo apsvarstymui ir turi teisę iš anksto gauti informaciją, kuri susijusi su sprendimo priėmimu, būtų nepagrįsta ir neprotinga teigti, kad tokia informacija gali ir turi būti pateikta tik jau vykstančiame akcininkų susirinkime.
19.2. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su A. Š., kaip tariamu bendrovės akcininku. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi, be kita ko, sustabdė V. Š., R. Š. ir A. Š. dovanojimo sutarties galiojimą, kuria remiantis buvo siekiama A. Š. perleisti 187 vnt. Bendrovės akcijų, o iki ieškinio išnagrinėjimo V. Š. ir R. Š. priklaususių 187 vnt. UAB „Ūkininko patarėjas“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų suteikiamos balsavimo teisės buvo perduotos įgaliotiniui J. S. pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. išduotą įgaliojimą. Teismas, įvertinęs ginčo situaciją ir argumentus, kad V. Š. ir R. Š. negalėjo perleisti ginčo akcijų A. Š., taip pat padaręs išvadą, jog dėl to A. Š. negali balsuoti šiomis akcijomis, netiesiogiai patvirtino, kad ir ginčijamo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo pasirašymas, kuriuo buvo inicijuotas visuotino akcininkų susirinkimo sušaukimas, buvo neteisėtas.
19.3. Kadangi A. Š. nebuvo bendrovės akcininku, sprendimą pasirašiusių akcininkų turimos akcijos nesuteikė jiems daugiau kaip ½ visų bendrovės akcininkų balsų, todėl atsakovai ir dėl šios priežasties negalėjo pasinaudoti ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatyta teise tiesiogiai inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, nes V. Š. turėtos bendrovės akcijos sudaro 2,27 proc. visų balsų, todėl jas atėmus iš sprendimą pasirašiusių asmenų turimų bendrovės akcijų suteikiamų balsų, lieka 49,01 proc. balsų. Tai reiškia, kad VAS sušauktas neteisėtai.
19.4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. priimtoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarė gramatinę klaidą, įrašydamas žodį „uždrausti“ antroje laikinųjų apsaugos priemonių dalyje, kurią ištaisė 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi. Tai reiškia, kad 2018 m. vasario 12 d. nutartimi taikyti ribojimai ir balsų perdavimas J. S. galiojo nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, o ne nuo rašymo apsirikimo pašalinimo. Tokiu būdu teismui nusprendus tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek V. Š., tiek R. Š. nebegalėjo disponuoti turimomis akcijomis nuo nutarties priėmimo momento, t. y. nuo 2018 m. vasario 12 d.
19.5. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3111-262/2018 aiškiai nurodė, jog įvardintiems asmenims yra uždrausta balsuoti 187 vnt. akcijų balsais, o šių akcijų balsus perdavė įgaliotiniui J. S. Kitoks aiškinimas, t. y. kad visiems asmenims yra uždrausta balsuoti 187 vnt. bendrovės akcijų balsais, prieštarauja minimos nutarties rezoliucinei daliai, kuria 187 vnt. bendrovės akcijų suteikiamos balsavimo teisės yra perduotos įgaliotiniui J. S. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad teismo argumentas nepagrįstas ir neatitinkantis įstatymo normų. Teismas pažeidė nutarties privalomumo principą.
19.6. Valdybos reglamentas – procedūrinis dokumentas, nustatantis valdybos veiklos procedūras ir neturintis įtakos akcininkų, kurie nėra valdybos nariai, teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju nei V. N., nei A. N. nėra Bendrovės valdybos nariai. O Reglamentas yra taikomas ir turi įtakos tik bendrovės valdybos organų nariams. Dėl to Reglamentas negali turėti įtakos atsakovų teisėms ir pareigoms, todėl jie neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl Reglamento ar sprendimo, kuriuo Reglamentas priimtas, pripažinimo negaliojančiais, o teismas neturėjo patenkinti atsakovų prašymo pripažinti Reglamentą negaliojančiu. Teismas nurodė, kad tik pavienės Reglamento nuostatos neva pažeidžia ABĮ reikalavimus, tačiau pripažino negaliojančiu visą Reglamentą.
19.7. Teismas priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, didelių ieškovo atstovų darbo sąnaudų, teismų praktikos analizės, byloje nebuvo keliamas joks teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Nors byloje nagrinėti trys ieškiniai, tačiau visų ieškinių esmė yra panaši ar tapati.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ūkininko patarėjas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės valdybos posėdžio metu iš Bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas iki tol pareigas ėjęs G. M., o naująja Bendrovės vadove paskirta A. N. Pasikeitus Bendrovės vadovei, buvo įvertintos bylų, kuriose dalyvauja ieškovė, perspektyvos. Pasitarus su Bendrovės valdybos nariais buvo nuspręsta, kad bendrovės pozicija šioje civilinėje byloje nėra perspektyvi ir gali tik padidinti iš ieškovės kitų šalių naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. N., V. N. ir A. Š. prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
21.1. Apeliaciniu skundu reiškiami reikalavimai negali būti tenkinami, nes apeliantė savo skunde neprašo atmesti atsakovų priešieškinio.
21.2. Ginčo atveju susiklostė tokia situacija, kad vieno 2018 m. vasario 12 d. vykusio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo užpildyti du vienas kitam priešingo turinio protokolai ir dalis bendrovės akcininkų laikė, jog yra priimti vienokie sprendimai, o kita dalis akcininkų laikė, kad yra priimti priešingi sprendimai. Akivaizdu, kad to paties visuotinio akcininkų susirinkimo tuo pačiu darbotvarkės klausimu gali būti priimtas tik vienas konkretus sprendimas, o ne keli vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.
21.3. Apeliaciniu skundu nepagrįstai bandoma praplėsti bylos nagrinėjimo ribas – apeliacinės instancijos teismo prašoma nagrinėti papildomą apeliantės reikalavimą, t. y. pripažinti Bendrovės 2018 m. vasario 12 d. visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu. Toks naujo reikalavimo reiškimas apeliaciniu skundu yra nesuderinamas su apeliacijos paskirtimi (peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ne nagrinėti naujus reikalavimus), todėl atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo nenagrinėti apeliacinio skundo rezoliucinės dalies ta apimtimi, kuria prašoma pripažinti neteisėtu bendrovės 2018 m. vasario 12 d. visuotinį akcininkų susirinkimą.
21.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovų V. N. ir A. N. paraiška dėl neeilinio VAS sušaukimo neatitiko įstatymo reikalavimų. ABĮ 19 straipsnio 9 dalis pareigą pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui apie kandidato į valdybos narius einamas pareigas numato ne susirinkimo iniciatoriui ar darbotvarkės klausimą dėl valdybos narių rinkimo pasiūliusiam asmeniui, bet pačiam kandidatui į valdybos narius. Todėl šie atsakovai niekada neturėjo pareigos pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui kandidatų į valdybos narius pranešimus apie savo sutikimą užimti pareigas ir einamas pareigas. Be to, ABĮ 19 straipsnio 9 dalis nenumato kandidatų į valdybos narius pranešimų visuotiniam akcininkų susirinkimui laiko ir netgi formos – tai jie gali padaryti ir visuotinio akcininkų susirinkimo metu žodžiu. Kiek tai susiję su ABĮ 19 straipsnio 9 dalies tinkamu įgyvendinimu, svarbiausia, kad iki visuotinio akcininkų susirinkimo dalyviams balsuojant dėl valdybos narių išrinkimo, akcininkai kandidatų būtų informuoti apie savo veiklą ir einamas pareigas.
21.5. Pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką, kandidatų į valdybos narius sutikimų užimti šias pareigas ir informacijos apie jų užimamas pareigas niekada nebūdavo reikalaujama iš akcininkų, inicijuojančių susirinkimą. Visų akcininkų (jų atstovų ar balsavimo teises įgijusių asmenų) atvykimas į Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir balsavimas jame patvirtina pritarimą susirinkimo sušaukimo teisėtumui. Todėl nei 2018m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, nei jo sprendimai negali būti pripažinti negaliojančiais ar neteisėtais dėl priežasčių, susijusių su susirinkimo sušaukimu, o ne sprendimų turiniu ir protokolo teisingumu.
21.6. A. Š. dar 2018 m. sausio 17 d. tapo 187 vnt. bendrovės akcijų savininku, o tuo pačiu ir bendrovės akcininku. Tai reiškia, kad 2018 m. sausio 19 d. pasirašydamas bendrovė akcininkų sprendimą jis tinkamai naudojosi tuo metu jam jau priklausančiomis akcininko teisėmis. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių sustabdė tarp A. Š. ir jo tėvo V. Š. ir R. Š. 2018 m. sausio 17 d. sudarytos dovanojimo sutarties galiojimą, nedaro jokios įtakos A. Š., kaip bendrovės akcininko statusui 2018m. sausio 19 d., net jeigu būtų laikoma, kad 2018 m. vasario 12 d. nutartis apskritai galėjo padaryti bent menkiausią įtaką A. Š., kaip bendrovės akcininko statusui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties dalis dėl 2018 m. sausio 17 d. dovanojimo sutarties galiojimo sustabdymo buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-739-464/2018. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai nurodė, kad sustabdyti jau įvykdytos dovanojimo sutarties nebuvo įmanoma.
21.7. Be to, klausimas, ar A. Š. teisėtai įgijo 187 vnt. bendrovės akcijų, yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3111-262/2018, kuriuo apeliantės ieškinys buvo atmestas.
21.8. Nepaisant to, jog V. Š. anksčiau ir buvo išdavęs įgaliojimą J. S. balsuoti 187 vnt. bendrovės akcijų suteikiamais balsais, šis įgaliojimas, pasikeitus akcijų savininkui, J. S. jokių teisių nesuteikė – pačiam V. Š. 2018 m. vasario 12 d. susirinkime nebebuvus bendrovės akcininku ir neturėjus teisės balsuoti bendrovės 187 vnt. akcijų suteikiamais balsais, tokių teisių negalėjo įgyti ir jo įgaliotas asmuo. Apeliantė apeliaciniame skunde nutyli itin reikšmingą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3111-262/2018 ne tik pasisakė dėl balsavimo teisių perdavimo J. S., bet ir apskritai visiems subjektams uždraudė balsuoti 187 vnt. bendrovės akcijų suteikiamais balsais. Lietuvos apeliacinio teismo pozicija labai aiški – balsavimo teisių perleidimas J. S. buvo perteklinis, nes jomis jis naudotis bet kokiu atveju negalėjo dėl draudimo visiems asmenims balsuoti 187 vnt. Bendrovės akcijų suteikiamais balsais.
21.9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. N. ir A. N. yra bendrovės valdybos nariai. Tai, kad priešieškinio pareiškimo metu V. N. ir A. N. nebuvo bendrovės valdybos nariais, taip pat yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes jie yra bendrovės akcininkai, kurie pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir ABĮ 19 straipsnio 10 dalį turi teisę ginčyti visus bendrovės organų, įskaitant ir bendrovės valdybos, dokumentus. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovės akcininkai ir valdybos nariai realiai susidūrė su jų teisių ribojimais dėl ydingo ir bendrovės akcininkų teises pažeidžiančio valdybos reglamento.
21.10. Teismas negaliojančiu pripažino ne patį Reglamentą, o bendrovės valdybos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas ABĮ normoms ir steigimo dokumentams prieštaraujantis Reglamentas. Įstatymai nenumato teisės teismams, kai yra ginčijamas vienas juridinio asmens organo sprendimas, pripažinti negaliojančiu tik dalį sprendimo, išrenkant reglamento nuostatas, kurios galioja, o kurios – ne. Nustatęs, kad 2017 m. gruodžio 22 d. bendrovės valdybos sprendimu buvo pažeistos ABĮ ir steigimo dokumentų nuostatos, teismas pagrįstai pripažino šį sprendimą negaliojančiu.
21.11. Ieškovė (Bendrovė) nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl sprendimo dalis tiek dėl ieškinio atmetimo, tiek dėl iš bendrovės atsakovų V. N. ir A. N. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų yra įsiteisėjusi. Apeliantės nesutikimas su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu šiuo atveju negali būti pagrindu keisti iš kitos šalies – bendrovės – atsakovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliantės motyvacija apie tariamai priteistą per didelį bylinėjimosi išlaidų dydį akivaizdžiai neatitinka apeliaciniam skundui keliamų argumentavimo reikalavimų – nėra aišku, už kurias teisines paslaugas, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė neva per didelį bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagal kokią teisės normą bei kokiu būdu apskaičiuota apeliantės nurodoma 4000 Eur suma.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Ūkininko patarėjas“ juridinių asmenų registre įregistruota 1991 m. gruodžio 2 d. (2 t., b. l. 22-28). Pagal 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintą Bendrovės įstatų redakciją, ieškovės valdymo organai yra tokie: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas – direktorius. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas, kurio kompetencija išdėstyta Įstatų 6 ir 7 skyriuose. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurios narius 4 metams renka VAS. Valdybą sudaro penki nariai, o jos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas (Reglamentas) ( Įstatų 8 skyriaus 1, 2, 4 punktai). Valdybos kompetencija išdėstyta Įstatų 8 skyriaus 9 punkto papunkčiuose (1 t., b. l. 16-29).
24. Pagal ieškovės pateiktą Bendrovės akcininkų struktūrą, ginčijamų sprendimų priėmimo metu UAB „Ūkininko patarėjas“ akcininkais buvo: 1) A. N., turinti 3 570 akcijas; 2) A. S., turintis 306 akcijas; 3) A. Š., turintis 187 akcijas; 4) D. J., turinti 51 akciją; 5) R. A., turintis 1 113 akcijas; 6) S. G., turintis 56 akcijas; 7) V. B., turinti 53 akcijas; 8) V. S., turinti 100 akcijų; 9) V. N., turintis 1 akciją; 10) UAB „Dvylika pirklių“, turinti 2 801 akcijas (8 t., b. l. 144-146).
25. Atsakovai A. N. ir V. N. 2018 m. sausio 5 d. Paraiška kreipėsi į ieškovės direktorių ir valdybos pirmininką, prašydami sušaukti Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir nurodė klausimus, kurie turėtų būti svarstomi susirinkime (1 t., b. l. 9-11). Ieškovė 2018 m. sausio 16 d. pateikė atsakovams atsakymą, kuriame nurodė, kad Paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų, turi trūkumų ir pasiūlė juos ištaisyti (pateikti siūlomų kandidatų į valdybos narius sutikimus, nurodyti jų užimamas pareigas ir pridėti šiuos dokumentus prie Paraiškos) (1 t., b. l. 12).
26. Atsakovai A. N. (3 570 akcijos), V. N. (1 akcija), A. S. (306 akcijos), A. Š. (187 akcijos), 4) D. J. (51 akcija); G. B. ir V. B. (53 akcijos), S. G. (56 akcijos) (toliau – pirmoji akcininkų grupė) 2018 m. sausio 1 d. priėmė sprendimą sušaukti 2018 m. vasario 12d., 10 val. Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti jo darbotvarkę: 1) susirinkimo pirmininko, sekretoriaus ir asmens, atsakingo ABĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimą, rinkimai; 2) Bendrovės valdybos narių atšaukimas; 3) Bendrovės valdybos narių rinkimas.
27. 2018 m. vasario 12 d. įvyko neeilinis VAS, kurio rezultatai buvo įforminti dviem skirtingais (vienas kitam prieštaraujančiais) protokolais, t. y. pirmosios akcininkų grupės / atsakovų (jų įgaliotų asmenų) įformintu protokolu akcininkai priėmė sprendimą atšaukti senąją Bendrovės valdybą ir išrinko naują valdybą (2 t., b. l. 219-228). Ieškovės ir kitos akcininkų grupės (V. S., turinčios 100 akcijų; UAB „Dvylika pirklių“, turinčios 2 801 akcijas; R. A., turinčio 1 113 akcijas, toliau – antroji akcininkų grupė) inicijuotu protokolu ir sprendimais (balsais), įskaitant balsavimą ir įgaliotų asmenų, priėmė sprendimą senosios valdybos neatšaukti, o naujosios valdybos išrinkimo klausimo nesvarstyti nesant tam teisinio pagrindo (3 t., b. l. 160-164).
28. Ieškovė UAB „Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į teismą, 2018 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. sausio 19 d. atsakovų sprendimą sušaukti 2018 m. vasario 12 d. neeilinį Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą.
29. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Dvylika pirklių“ teismui 2018 m. balandžio 4 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovų inicijuotą ir neteisėtai surašytą 2018 m. vasario 12 d. UAB „Ūkininko patarėjas“ dokumentą, vadinamą UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu; 2) pripažinti negaliojančiais (nepriimtais) atsakovų sprendimus, išdėstytus 2018 m. vasario 12 d. dokumente, jį pasirašiusių asmenų vadinamame UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu: a) visų UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos narių atšaukimą iš pareigų; b) naujų UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos narių V. N., A. S., V. Š., P. R. ir A. K. išrinkimą.
30. Atsakovai V. N. ir A. N. pateikė byloje priešieškinį (2018 m. kovo 22 d. patikslintą priešieškinį), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 1) Bendrovės 2018 m. vasario 12 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus: a) susirinkimo pirmininku išrinkti V. D., susirinkimo sekretoriumi – A. V., o asmeniu, atsakingu už Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimą, – V. S.; b) neatšaukti Bendrovės valdybos; 2) pripažinti negaliojančiu Bendrovės valdybos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas valdybos darbo reglamentas;
31. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino.
32. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Dvylika pirklių“, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti neteisėtu atsakovų A. S., S. G., V. N., A. N. ir A. Š. inicijuotą 2018 m. vasario 12 d. vykusį visuotinį akcininkų susirinkimą ir UAB „Ūkininko patarėjas“ neteisėtai surašytą dokumentą, vadinamą UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu; 2) pripažinti negaliojančiais (nepriimtais) atsakovų A. S., S. G., V. N., A. N. ir A. Š. sprendimus, išdėstytus 2018 m. vasario 12 d. dokumente, jį pasirašiusių asmenų vadinamame UAB „Ūkininko atarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu: a) visų UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos narių atšaukimą iš pareigų; b) naujų UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos narių V. N., A. S., V. Š., P. R., A. K. išrinkimą.
33. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad visuotinį akcininkų susirinkimą inicijavusių akcininkų (atsakovų V. N. ir A. N.) Paraiška atitiko įstatymo reikalavimus, atsisakius Bendrovės sušaukti susirinkimą, kiti atsakovai, pasirašę ginčijamą 2018 m. sausio 19 d. sprendimą, taip pat nesikreipė į Bendrovės valdymo organus su Paraiška dėl VAS sušaukimo, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su akcininku A. Š. ir jo balsų įtaka šalių ginčijamiems susirinkimo protokolams bei susirinkimo sušaukimui; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priimdama reglamentą valdyba išėjo už savo kompetencijos ribų, nes rinkti valdybos narius ir juos atšaukti yra visuotinio akcininkų susirinkimo, o ne valdybos kompetencija.
34. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Dėl akcininkų teisės sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir jos nutarimų
35. Visuotinio akcininkų susirinkimo tvarką reglamentuoja ABĮ 23 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Jei bendrovės valdyba ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos visuotinį akcininkų susirinkimą, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu (4 dalis) Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos (5 dalis).
36. Iš atsakovų V. N. ir A. N. 2018 m. sausio 5 d. Paraiškos turinio matyti, kad ji ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje išdėstytus reikalavimus, t. y. paraiškos C skyriuje aprašytos visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priežastys; D skyriuje aprašyti susirinkimo sušaukimo tikslai; F skyriuje pasiūlyta susirinkimo vieta ir laikas; prie paraiškos kaip pridėta inicijuojamo susirinkimo darbotvarkė; siūlomų sprendimų projektai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad Paraiškos iniciatoriai neišpildė visų paraiškai keliamų reikalavimų, nes joje nebuvo pateikti kandidatų į valdybos narius sutikimai. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 19 straipsnio 9 dalis pareigą pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui apie kandidato į valdybos narius einamas pareigas numato ne susirinkimo iniciatoriui, bet pačiam kandidatui į valdybos narius. Pačioje ABĮ 23 straipsnio 5 dalies normoje nenumatyta, kad su Paraiška privalu pateikti kandidatų į valdybos narius pranešimus apie jų užimamas pareigas. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai, pagal Bendrovėje susiklosčiusią praktiką kandidatų į valdybos narius sutikimai užimti šias pareigas ir informacija apie jų užimamas pareigas nebuvo reikalaujami (2017 m. rugsėjo 5 d. ieškovės akcininkų V. S. ir R. A. paraiška (3 t., b. l. 170-171).
37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ½ Bendrovės akcijų suteikiamų balsų turinti pirmoji akcininkų grupė 2018 m. sausio 19 d. sprendimu negalėjo sušaukti Bendrovės 2018 m. vasario 12 d visuotinio akcininkų susirinkimo, kadangi prieš tai susirinkimą inicijavę atsakovai V. N. ir A. N. neištaisė 2018 m. sausio 5 d. Paraiškos trūkumų, A. Š. 2018 m. sausio 19 d. sprendimo pasirašymo metu nebuvo Bendrovės akcininkas, todėl 2018 m. sausio 19 d. sprendimas pasirašytas neturint akcininkams ½ visų Bendrovės akcijų suteikiamų balsų.
38. Sisteminė ABĮ 24 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių analizė teikia pagrindo išvadai, kad bendrovės vadovui nepriėmus sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos visuotinį akcininkų susirinkimą, visuotinis akcininkų susirinkimą gali sušaukti akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų, savo sprendimu. Todėl papildoma Paraiškos parengimo procedūra nereikalinga.
39. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. sausio 19 d. sprendimą pasirašė ieškovės akcininkai A. S., D. J., S. G., V. N., A. N. ir A. Š., kuriems sprendimo pasirašymo metu priklausė 4171 Bendrovės akcijų, kas sudaro 50,63 proc. visų Bendrovės akcijų suteikiamų balsų (4171 : 8238 × 100 proc.). Be to, 2018 m. sausio 23 d. šį sprendimą papildomai pasirašė G. B. ir V. B. (2 t., b. l. 165-166), dėl ko sprendimą pasirašiusių akcininkų turimų balsų kiekis išaugo iki 51,27 proc. (4224 : 8238 × 100 proc.). Tai reiškia, kad 2018 m. vasario 12 d visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
40. Anot apeliantės, A. Š. pasirašant 2018 m. sausio 19 d. sprendimą nebuvo Bendrovės akcininku, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi buvo sustabdytas dovanojimo sutarties, kurios pagrindu A. Š. įgijo 187 vnt. Bendrovės akcijų, galiojimas. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, minėta teismo nutartis buvo priimta 2018 m. vasario 12 d., taigi atgal galioti negalėjo ir 2018 m. sausio 19 d. įvykiams teisnių padarinių nesukėlė. A. Š. 187 vnt. Bendrovės akcijų įgijo su V. Š. ir R. Š. 2018 m. sausio 17 d. sudarytos ir tą pačią dieną įvykdytos dovanojimo sutarties pagrindu (2 t., b. l. 153-155). Tai reiškia, kad pasirašydamas 2018 m. sausio 19 d. sprendimą jis buvo Bedrovės akcininku. Be to, klausimas, ar A. Š. teisėtai įgijo 187 vnt. Bendrovės akcijas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3111-262/2018, kurioje apeliantės reikalavimai dėl 2018 m. sausio 17 d. akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmesti. Paminėtam kontekste pastebėtina, kad įgaliojimą balsuoti 187 vnt. Bendrovės akcijų suteikiamais balsais J. S. išdavę V. Š. ir R. Š. nuo 2018 m. sausio 17 d. nebuvo akcininkų savininkais, prieš perleisdamas akcijas savo sūnui V. Š. 2018 m. sausio 17 d. atšaukė J. S. išduotą įgaliojimą (12 t., b. l. 160), todėl J. S. negalėjo balsuoti 2018 m. vasario 12 d. susirinkime, o antroji akcininkų grupė negalėjo užskaityti šių balsų savo naudai.
41. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi ne tik pasisakė dėl balsavimo teisių perdavimo J. S., bet uždraudė visiems subjektams balsuoti 187 vnt. Bendrovės akcijų suteikiamais balsais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2018 m. vasario 12 d. akcininkų susirinkime A. Š. priklausančiomis 187 vnt akcijomis niekas negalėjo balsuoti.
42. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. lapkričio 16 d. balsavimo teisių perleidimo sutartis dėl 51 akcijos, sudaryta tarp atsakovų V. N. ir D. J., buvo sudaryta teisėtai ir iki VAS 2018 m. vasario 12 d. susirinkimo nebuvo įstatymo nustatyta tvarka panaikinta ar kitaip nutraukta, taip pat į tai, kad A. Š. 187 vnt akcijomis susirinkime niekas negalėjo balsuoti, pirmosios instancijos teismas, remdamasis balsų propocijomis, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų priešieškinis yra pagrįstas, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, kuriais buvo siekiama vertinti ginčijamus VAS susirinkimo nutarimus kitaip, nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Dėl Bendrovės valdybos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas valdybos reglamentas, panaikinimo
43. Apeliantė nurodo, kad atsakovai V. N. ir A. N. nebuvo bendrovės valdybos nariais, todėl neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl Reglamento ar dėl jį patvirtinančio sprendimo panaikinimo, o teismas negalėjo tokio reikalavimo tenkinti.
44. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, šiuo apeliantės argumentus atmeta. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Taigi, apeliantės ginčijama akcininko teisė yra įtvirtina įstatymu. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad kai kurios Reglamento nuostatos prieštarauja ABĮ ir Bendrovės Įstatų nuostatoms. Kaip nurodė teismas, pagal Reglamento 7.2 punktą Bendrovės valdybos narys negali būti bet kokių politinių partijų valdymo organų narių, visuomeninių organizacijų, asociacijų, kurios yra susijusios su Bendrovės leidybinės veiklos kryptimi, organų nariu. Šiame punkte papildomai numatyta, kad minėta veikla yra tiesioginis valdybos nario interesų konfliktas ir 7.2 punktą pažeidęs valdybos narys privalo nedelsiant atsistatydinti iš valdybos. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą Bendrovės valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Todėl sutiktina su teismo išvadomis ir atsakovų argumentais, kad tik Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali nuspręsti, kas yra tinkamas kandidatas į Bendrovės valdybos narius. Valdybos sudarymo ir atšaukimo tvarką gali numatyti tik įstatymas ar bendrovės įstatai, ir šie klausimai yra visuotinio susirinkimo kompetencija. Įstatymu ir Bendrovės įstatais tokia teisė valdybai nesuteikta, todėl sprendime pagrįstai konstatuota, kad tokia reglamento nuostata prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Apeliantė nurodė, kad bylą išnagrinėjusio apylinkės teismo vertinimu, tik kai kurios Reglamento nuostatos prieštarauja teisės aktų reikalavimams, tačiau teismas pripažino visą Reglamentą negaliojančiu. Pažymėtina, kad teismas negaliojančiu pripažino ne Reglamentą, o Bendrovės valdybos 2017 m. gruodžio 22d. valdybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas šis Reglamentas. Esant reikalavimui panaikinti sprendimą, bet ne atskiras Reglamento nuostatas, teismas negalėjo pripažinti negaliojančiu dalį skundžiamo sprendimo. Todėl nustatęs, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Bendrovės valdybos sprendimu buvo pažeistos ABĮ ir steigimo dokumentų nuostatos, teismas pagrįstai pripažino šį sprendimą negaliojančiu.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Apeliantė nurodo, kad teismas nemotyvuotai priteisė atsakovams nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
49. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo priteistų pernelyg didelių bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai. Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 16 443,9 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1 210 Eur išlaidas faktinių aplinkybių konstatavimui, taip pat sumokėjo 226 Eur žyminį mokestį.
50. Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydami priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovai, be kita ko, pridėjo 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. kovo 29 d. PVM sąskaitas faktūras, teisinių paslaugų ataskaitas, PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Iš 2018 m. kovo 30 d. teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad atsakovų už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėta suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už tokio pobūdžio teisinę paslaugą, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už šią teisinę paslaugą, turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Įvertinusi vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) atitinkamu ketvirčiu (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal sąskaitos faktūros už teisines paslaugas apmokėjimo datą), Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą koeficientą, teisėjų kolegija sprendžia, kad maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 212 Eur (2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 2,5). Dėl to priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą mažintina iki 2 212 Eur. Atitinkamai, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, iki 221,2 Eur mažintina atsakovams priteistina suma už suteiktas teisines konsultacijas (2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 0,1 x 2,5). Teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo sumažinti už ieškinio parengimą atsakovams priteistos 1 815 Eur sumos, už prašymo sujungti civilines bylas parengimą atsakovams priteistos 242 Eur sumos (už pakartotinio prašymo sujungti civilines bylas parengimą turėtos išlaidos nepriteistinos), už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą atsakovams priteistos 181,5 Eur sumos, kadangi jos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 punkte nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, tačiau atitinkamai sumažina kitas 2018 m. gegužės 31 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytas bylinėjimosi išlaidas, kurios viršija Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, iki 256,6 Eur mažintina atsakovams priteistina suma už suteiktas teisines konsultacijas (2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 0,1 x 2,9). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, iki 256,6 Eur mažintina atsakovams priteistina suma už suteiktas teisines konsultacijas (2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 0,1 x 2,9). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, iki 2 212 Eur mažintina atsakovams priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 2,5). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, iki 353,92 Eur mažintina atsakovams priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 0,4). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktais, iki 796,32 Eur mažintina atsakovams priteistina suma už pasirengimą, kelionę ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 0,1 x 9). Teisėjų kolegija, išanalizavusi 2018 m. liepos 20 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytas už suteiktas teisines paslaugas sumokėtas sumas, konstatuoja nesant pagrindo sumažinti už prašymo dėl mediatoriaus kandidatūros parengimą ir pateikimą atsakovams priteistos 121 Eur sumos, kadangi ji neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą, tačiau sprendžia esant teisinį pagrindą sumažinti arba nepriteisti kitų paminėtoje ataskaitoje nurodytų sumų. Atsakovų atstovui nedetalizavus, kokie papildomi prašymai ir paaiškinimai parengti civilinėje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 8.17 punktą, už šią teisinę paslaugą priteistina suma turi būti sumažinta iki 89,52 Eur sumos (2018 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (895,2 Eur) x 0,1). Už visas kitas 2018 m. liepos 20 d. ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiams, atsakovų atstovavimu, konsultavimu, įrodymų rinkimu ir pan., vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktais, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta iki 626,64 Eur sumos (2018 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (895,2 Eur) x 0,1 x 7).
51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad už 2018 m. rugsėjo 28 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiams, įrodymų analize, kelione, atsakovų atstovavimu, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktais, gali būti priteista ne didesnė kaip 447,6 Eur suma (2018 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (895,2 Eur) x 0,1 x 5). Įvertinusi aplinkybę, kad atsakovų patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, teisėjų kolegija sprendžia nesant teisinio pagrindo atsakovams priteisti 544,5 Eur sumos, nurodytos 2020 m. kovo 29 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitose. Tuo tarpu atsakovų sumokėta 363 Eur suma už paaiškinimų parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punktu, mažintina iki 135,86 Eur sumos (2019 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 358,6 Eur) x 0,1). Susumavus nurodytas sumas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovams galėjo būti priteista 9 711,16 Eur išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti, taip pat 1 210 Eur išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui, 188 Eur žyminis mokestis (pirmosios instancijos teismas nepriteisė 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), iš viso 11 109,16 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atitinkamai po 5 554,58 Eur iš ieškovės UAB „Ūkininko patarėjas“ ir trečiojo asmens UAB „Dvylika pirklių“.
52. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, iš ieškovės UAB „Ūkininko patarėjas“ ir trečiojo asmens UAB „Dvylika pirklių“ atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas sumažinant iki 5 554,58 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
53. Kadangi trečiojo asmens UAB „Dvylika pirklių“ apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas (pakeičiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo), tenkintinas atsakovo V. N. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikus šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovo V. N. patirtos 1 547,59 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (2020 metų 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 398,5 Eur) x 1,3), todėl ši suma atsakovui V. N. priteisiama iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją sekančiai:
Priteisti atsakovams A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Ūkininko patarėjas“, į. k. 133122411, 5 554,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovams A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Dvylika pirklių“, į. k. 303539924, 5 554,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Dvylika pirklių“, į. k. 303539924, 1 547,59 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė