Civilinė byla Nr. e2-536-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01734-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.11.4.5.; 2.6.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Ecoservice“ atstovėms advokatėms Daivai Lileikienei ir Eglei Aleksiejevai, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Moleikaičiui, trečiojo asmens SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atstovei Dovilei Vinikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo – SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

        1. Ieškovė UAB „Ecoservice“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo – SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, prašydama priteisti 55 619,04 Eur skolos, 672,49 Eur delspinigių, 5 procentų metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

        1. Nurodė, kad 2019-04-29 tarp atviro konkurso dėl Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje laimėtojos UAB „Ecoservice“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) buvo pasirašyta Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo antroje zonoje „Antakalnis – Naujoji Vilnia“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-136/19 (toliau – Sutartis dėl II zonos) ir Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo ketvirtojoje zonoje „Pašilaičiai – Lazdynai“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-138/19 (toliau – Sutartis dėl IV zonos), kurių sąlygos buvo identiškos, ir pagal kurias ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamų zonų atliekų surinkimo ir vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti sutartyse nustatyta tvarka.

        1.2. Nurodė, kad visose ieškovės šiukšliavežėse įrengta automatinio duomenų perdavimo sistema ir konteinerių svėrimo technika, kurios pagalba duomenys apie kiekvieną konteinerio pakėlimą, datą, laiką, identifikacinį numerį, svorį automatiškai perduodami į atsakovės informacinę sistemą ATRIS. Ieškovė 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tinkamai ir laiku teikė atsakovei paslaugas, rengė ir teikė tvirtinti kiekvieno mėnesio Paslaugų teikimo ataskaitas, kaip numatyta Techninėje specifikacijoje (toliau - TS), kuri yra Sutarčių priedas, o paslaugų kainą skaičiavo taikydama Sutarčių priede Nr. 2 – „Kaina ir įkainiai“ nurodytus tarifus ir kainas, tuo tarpu atsakovė nepagrįstai atsisakė tvirtinti ataskaitas, dėl ko ieškovė negali išrašyti jai sąskaitų ir gauti 55 619,04 Eur apmokėjimą už paslaugas bei jau susidariusius 672,49 Eur delspinigius. Tarp šalių kilęs ginčas dėl dviejų aspektų.

        1.3. Pirma, ieškovė už 2019 m. birželio – rugsėjo mėnesiais antroje ir ketvirtoje zonose suteiktas individualaus konteinerio dažnesnio ištuštinimo paslaugas, kas yra 1 kartas / 1 savaitė, taiko Sutarties dėl II zonos priedo Nr. 2 5 punkte nurodytą įkainį – 10 Eur už vieną ištuštinimo kartą bei Sutarties dėl IV zonos priede nurodytą įkainį – 2 Eur už vieną ištuštinimo kartą, tuo tarpu atsakovė su tokiu skaičiavimu nesutinka ir tik kas antram konteinerio ištuštinimui taiko dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainį, o likusiam ištuštinimui taiko įprasto ištuštinimo paslaugos įkainį, nors tai nei Sutartyje, nei Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta. Dažnesnio ištuštinimo paslauga yra atskira atliekų vežimo paslauga, kuri teikiama pagal atskirą dažnesnį grafiką kiekvienam ištuštinimo kartui taikant atskirai numatytą dažesnio ištuštinimo paslaugos įkainį, nes: 1) Techninės specifikacijos 1.20.3. punkte dažnesnio ištuštinimo paslauga apibrėžiama kaip paslauga, teikiama atliekų turėtojui, pageidaujančiam individualaus konteinerio ištuštinimo 1 kartą per savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites; ji teikiama ne kartu su įprasto atliekų vežimo paslauga ją užsakant papildomai, bet vietoj įprasto atliekų vežimo paslaugos, ir konteinerio turėtojas pasirenka, kokia paslauga jam bus teikiama – įprasto atliekų vežimo su atitinkamais įkainiais (1 kartas per 2 savaites) ar dažnesnio ištuštinimo paslauga su atitinkamais įkainiais (1 kartas per 1 savaitę); ieškovė nebuvo gavusi nei iš atsakovės, nei iš trečiojo asmens jokios informacijos, kad nors vienam paslaugų teikimo grafike nurodytam individualaus naudojimo konteineriui dažnesnio ištuštinimo paslauga neturi būti teikiama ar turi būti nutrauktas jos teikimas; 2) Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelėje yra nurodytas individualių konteinerių kiekis, kuriems taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga ir jų rekomenduojamo ištuštinimo dažnumo skaičiavimai per metus, šie skaičiai sutampa su Pasiūlymų formose nurodytais skaičiais, taigi, pačios atsakovės Pirkimo sąlygose pateikti duomenys nurodo, kad už kiekvieną atliekų konteinerio, kuriam nustatyta dažnesnio ištuštinimo paslauga, ištuštinimą bus apmokama taikant dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainį; 3) Teikėjai, dalyvaudami pirkime, turėjo užpildyti Pasiūlymų formas ir už šios paslaugos teikimą nurodyti atskirą įkainį, ką ieškovė ir padarė, nurodydama atitinkamai 10 Eur už 1 ištuštinimo kartą įkainį antroje zonoje ir 2 Eur įkainį – ketvirtoje zonoje, tiek pati paslauga, tiek šie įkainiai buvo įtraukti į Sutarčių priedą Nr. 2, kaip atskira paslauga su atskiru įkainiu, kuris skaičiuojamas kas savaitę, todėl kiekvienas ištuštinimo kartas turėjo būti apmokestinamas šiais įkainiais; 4) Pirkimo sąlygų paaiškinimuose – atsakymuose į tiekėjų klausimus perkančioji organizacija buvo nurodžiusi, kad galimos situacijos, kai teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą individualų konteinerį teks ištuštinti ne 1 kartą per savaitę, o dažniau, netgi kasdien, todėl kiekvienas ištuštinimo kartas teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą turi būti apmokestinamas nurodytu tarifu. Galima ir priešinga situacija, kai teks ištuštinti konteinerį tris kartus per mėnesį, todėl tokiu atveju nesuprantama, kuri savaitė, anot atsakovės, būtų skaičiuojama įprastu įkainiu, o kuri – dažnesnio ištuštinimo įkainiu; 5) atsakovė negali kitaip aiškinti Pirkimo sąlygų, taikyti niekur neišviešintų sąlygų, keisti sutarčių turinį ir laisvai interpretuoti savo pačios paskelbtų sąlygų, o bet kokie neaiškumai aiškintini tiekėjo naudai. Tokiu būdu iš viso per 4 mėnesius ieškovė individualius konteinerius ištuštino 8 195 kartus, tačiau tik 3 405 kartai iš jų buvo atsakovės apmokėti pagal dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą, likę 4 790 kartai buvo apmokėti taikant įprastą tarifą – 0,8 Eur / 1 kartą, dėl ko atsakovė iš viso nesumokėjo ieškovei 40 877,44 Eur.

        1.4. Antra, atsakovė antroje ir ketvirtoje zonose esančius 142 konteinerius laiko mišrių komunalinių atliekų bendro naudojimo (kolektyviniais) konteineriais, taikydama 0,8 Eur / 1 kartą tarifą, nors jie realiai yra naudojami kaip individualaus naudojimo konteineriai ir turi būti apmokami taikant dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą, dėl ko 2019 m. birželio – rugsėjo mėnesiais suteikta jų ištuštinimo paslauga turėtų būti apmokama taikant kitą – didesnį tarifą, nes: 1) Techninės specifikacijos 1.8. punkte individualus konteineris apibrėžtas kaip mišrių komunalinių atliekų 0,12 m3, 0,24 m3 , 0,36 m3 ar kitos talpos konteineris, kuriuo naudojasi individualaus namo gyventojas (-ai) ar vienas juridinis asmuo, tuo tarpu 1.3. punkte bendrojo naudojimo konteineris apibrėžtas kaip esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi du ar daugiau atliekų turėtojų. Visais 142 ginčo konteineriais naudojasi vienas subjektas – dalimi naudojasi individualių namų gyventojai, o dalimi – kotedžų gyventojai – kiekvienas dvibučio, tribučio ar daugiau butų gyventojas turi savo atskirą konteinerį ir tik vienas juo naudojasi, o dalis konteinerių priskirta juridiniams asmenims (spaudos, gėlių kioskams), kurie konteinerius laiko rakinamose aikštelėse ir jais naudojasi tik pats juridinis asmuo, dalis konteinerių pačios atsakovės pripažįstami kaip individualūs, tačiau vienais mėnesiais (birželio, liepos ir rugpjūčio) jų ištuštinimas apmokamas kaip kolektyvinio konteinerio, o kitais (rugsėjo) – kaip individualaus konteinerio, nors nepasikeitė nei konteinerių turėtojas, nei talpa, nei vežimo grafikas; 2) pagal Techninės specifikacijos 7.2 punktą tiek kotedžai, tiek negyvenamosios paskirties objektai taip pat gali naudotis individualiais konteineriais, todėl 142 ginčo konteineriai, kurie laikytini individualiais ir ištuštinami pagal atskirą dažnesnį grafiką (ne 1 kartą per 2 savaites, o dažniau), turi būti apmokami dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainiu. Tokiu būdu iš viso per 4 mėnesius ieškovė minėtus 142 konteinerius ištuštino 1965 kartus, iš kurių tik 101 kartas buvo apmokėtas kaip individualių konteinerių ištuštinimas, o likę 1 864 kartai buvo laikomi bendro naudojimo konteinerių ištuštinimu ir apmokami taikant bendro naudojimo konteinerių išvežimo tarifą – 0,8 Eur / 1 kartą; dėl netinkamai pritaikyto paslaugos įkainio 2007 konteinerių ištuštinimo kartams atsakovė iš viso nesumokėjo 14 741,60 Eur.

        1.5. Jei atsakovė būtų patvirtinusi ieškovės pateiktas ataskaitas, šios paslaugos turėtų būti apmokėtos daugiausiai praėjus 44 kalendorinėms dienoms nuo mėnesio pabaigos, todėl Sutarčių 28.1. punktuose numatyti 0,02 procentų dydžio delspinigiai ieškinio pateikimo dienai (2019-11-29) sudaro viso 672,49 Eur.

        2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

        2.1. Nurodė, kad ieškovė pažeidė Sutarčių 94 punktą, kuriame nurodyta, kad kiekvieną iš sutarčių kylantį ginčą šalys sprendžia derybomis, ir tik ginčo nepavykus išspręsti derybomis, jie sprendžiami teisme. Šiuo atveju jokios derybos dėl apmokėjimo tvarkos suderinimo, siekiant sutarti problemos sprendimo būdus, su atsakove nevyko, ieškovė užėmė kategorišką poziciją ir tiesiog reikalavo atsakovą ir trečiąjį asmenų patvirtinti paslaugų teikimo ataskaitas bei apmokėti už jas didesniu tarifu, o pateikdama ieškinį nurodė visiškai naujas aplinkybes ir įrodymus, kurie nebuvo ankščiau atskleisti, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kaip pareikštas nesilaikius privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

        2.2. Šalių sutartys turi būti aiškinamos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei imperatyvias teisės normas. Techninės specifikacijos 7.3.1. punktas numato, kad individualaus naudojimo konteineriai privalo būti aptarnaujami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites ir ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę, todėl standartinis, bazinis konteinerio ištuštinimo dažnis – 1 kartas per 2 savaites, ir ši paslauga turi būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pateikė prašymą vežti atliekas dažnesniu periodu, ar ne. Dažnesnio ištuštinimo paslauga pagal Techninės specifikacijos 4.3.1. p. teikiama to pageidaujančiam atliekų turėtojui ir apmokama pagal atskirą grafiką nei standartinė, bazinė paslauga. Užsakius dažnesnio ištuštinimo paslaugą, ir toliau yra teikiama bazinė ištuštinimo paslauga, o dažnesnis ištuštinimas yra papildomai teikiama paslauga, už kurią apmokama Sutartyse nustatyta tvarka už kiekvieną dažnesnio ištuštinimo kartą. Sutarčių prieduose Nr. 2 nurodyta, kad apmokama už individualaus konteinerio ištuštinimo paslaugą atskiru, dažnesniu grafiku. Padažninus paslaugų teikimą nėra laikoma, kad visa paslauga – teikta tiek standartiniu grafiku, tiek padažninus jos teikimą pagal atliekų turėtojo prašymą – gali būti įvardijama kaip atskiru, dažnesniu grafiku teikiama paslauga, kadangi tokio aiškinimo nepagrindžia jokia Sutarties ar pirkimo dokumentų nuostatą. Sąvoka „dažnesniu grafiku“ vartojama neatsitiktinai – aukštesnysis būdvardžio laipsnis leidžia aiškiai suprasti, kad konteinerių ištuštinimas yra dažnesnis nei standartinis, bazinis aptarnavimas. Dažnesnio ištuštinimo paslauga tik papildo standartinį, bazinį aptarnavimą. Techninės specifikacijos 4.3.1. p. žodis „vietoj“ nukreiptas į atliekų turėtoją, o ne apibrėžia apmokėjimo tvarką, t. y. atliekų turėtojas gaus dažnesnio aptarnavimo paslaugą vietoj standartinės, ir tai nereiškia, kad ieškovė gali visus konteinerių aptarnavimus traktuoti kaip dažnesnio ištuštinimo paslaugą. Tiek sisteminis, tiek lingvistinis Sutarčių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovei didesniu tarifu gali būti apmokami tik dažnesni, pagal atskirą grafiką atlikti aptarnavimai, o standartinis, bazinis 1 karto per 2 savaites aptarnavimas, kurio atliekų turėtojas negali atsisakyti (priešingai, nei dažnesnio ištuštinimo paslaugos), yra apmokamas pagal atskirą Sutarčių prieduose Nr. 2 nurodytą įkainį.

        2.3. Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelėje nurodomas individualių konteinerių kiekis, kuriems taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga ir jų rekomenduojamo ištuštinimo dažnumo skaičiavimai per metus yra rekomendaciniai, nes paslaugos apimtys gali kisti, atsakovė neįsipareigojo nupirkti visos preliminarios paslaugų apimties, todėl jie niekaip nepakeičia sutarties apmokėjimo tvarkos ir neįrodo, kad kiekvienas ištuštinimas taikant tankesnį aptarnavimą, privalo būti apmokėtas didesniu tarifu.

        2.4. Ieškovė nei pirkimo metu, nei sutarčių sudarymo ar pasirengimo vykdyti metu niekada nekėlė nagrinėjamo ginčo dėl apmokėjimo tvarkos, neprašė pirkimo sąlygų išaiškinimo, ir atsakovė pagrįstai manė, kad pirkimo sąlygos ieškovei yra visiškai aiškios ir suprastos. Jeigu tiekėjas vienašališkai, iš anksto neperspėdamas perkančiosios organizacijos, vykdo sutartį pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, o vėliau reikalauja atlyginti su jomis susijusius kaštus, šie jam vėliau nepriteisiami, nes pripažįstami kaip patirti veikiant jo asmenine rizika. 

        2.5. Nurodė, kad pasirengimo teikti paslaugas metu trečiasis asmuo teikė prašymą ieškovei nurodyti konteinerius, kurie bus aptarnaujami pagal dažnesnio aptarnavimo paslaugą, tačiau atskirai šalių suderintas konteinerių sąrašas nebuvo sudarytas – tik pradėjus gauti ieškovės paslaugų ataskaitas paaiškėjo, kad šalių pozicija šiuo klausimu nesutampa, ir tik iniciavus ginčą ieškovė pateikė duomenis, neva turinčius pagrįsti 142 ginčo konteineriams taikytiną padidintą ištuštinimo tarifą, kurie ankščiau atsakovei ir trečiajam asmeniui teikti nebuvo, taip ieškovei pažeidus bendradarbiavimo pareigą. Be to, ieškovė neįrodė, kad visais 142 konteineriais naudojasi tik vienas fizinis ar juridinis asmuo - iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nuspręsti, ar užfiksuoti namai yra individualūs, ar konteineriai priskirti konkrečiam, vienam juridiniam asmeniui, dalis nuotraukų iš viso padaryta prie daugiabučių namų, kiemuose, tuo tarpu rašytiniai atliekų turėtojų patvirtinimai yra nepatikimi įrodymai, nes nei vienas jų nebuvo ankščiau teiktas atsakovei, kai kurie yra be datos, nėra aišku, kas pildė šiuos patvirtinimus ir ar tie asmenys iš tiesų naudojasi minimais ginčo konteineriais. Statiniai, panašūs į kotedžus, nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruoti kaip daugiabučiai pastatai, todėl vien tai, kad konteineriai užfiksuoti prie kotedžų tipo statinių savaime nereiškia, kad jie priskirtini individualaus naudojimo konteineriams.

        2.6. Teikdama neva nesumokėtos skolos lentelę ieškovė nurodė tik pakėlimų skaičių, o ne konkrečius konteinerius, kurie buvo aptarnaujami, iš apskaičiavimo negalima suprasti, kurie konkretūs konteineriai buvo pakeliami, tad lentelės skaičiavimai negali būti patikimi.

        3. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

        3.1. Nurodė, kad ieškovė pernelyg plečiamai aiškina dažnesnio aptarnavimo paslaugą. Techninės specifikacijos 7.3.1. punkte numatyta, kad individualaus naudojimo konteineriai privalo būti aptarnaujami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites ir ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę – ši paslauga laikytina standartu, kurio atliekų turėtojas papildomai neužsako, kuris teikiamas betarpiškai, ir apskaičiuojamas pagal Sutarčių 2 priedo „Kaina ir įkainiai“ 2.1. eilutėje nurodytą įkainį. Atliekų turėtojui pageidaujant ir gavus atsakovės užsakymą, gali būti teikiama dažnesnio ištuštinimo paslauga, t.y. individualaus naudojimo konteineris būtų aptarnaujamas 1 kartą per savaitę. Sutarčių 2 priede numatyta, jog apmokama už individualaus konteinerio ištuštinimo paslaugą atskiru dažnesniu grafiku, o tai reiškia, kad ir toliau teikiama įprasta ištuštinimo paslauga, o atliekų turėtojui pageidavus ir atsakovei pritarus, tiekiama dažnesnio ištuštinimo paslauga. Nors šios paslaugos susijusios, tačiau yra atskiros paslaugos ir pradėjus teikti dažnesnio ištuštinimo paslaugą, negali būti laikoma, kad visa paslauga, teikta tiek prieš atliekų turėtojo prašymą, tiek padažninus paslaugos teikimą, gali būti įvardijama kaip atskiru dažnesniu grafiku teikiama paslauga. Atliekų turėtojas prašymą teikti dažnesnio ištuštinimo paslaugą gali atsiimti bet kuriuo metu, todėl vadovaujantis ieškovės argumentais net ir atsisakius dažnesnio ištuštinimo, konteineris bus tuštinamas pagal dažnesnio ištuštinimo įkainį. Taigi, dažnesnio ištuštinimo paslauga turėtų būti laikoma papildoma paslauga, kurią gali užsakyti atliekų turėtojas už atskirą įkainį, ir šios paslaugos užsakymas per se nereiškia, kad visa paslauga tampa dažnesnio ištuštinimo, o įprasto aptarnavimo paslauga dingsta, nes atliekų turėtojas de facto užsako tik 2 papildomus konteinerio aptarnavimus per mėnesį. Pažymėjo, kad įprasto ir dažnesnio ištuštinimo paslaugų įkainiai skiriasi 12,5 karto, todėl aiškinant sutartis ieškovės siekiamu būdu, o atliekų turėtojui atsisakius paslaugos, valstybės lėšos būtų naudojamos neracionaliai. Be to, Pirkimo sąlygose nurodyta, kad metinės apimtys kiekvienais pirkimo sutarties metais gali mažėti iki 50 proc., o didėti iki 10 proc., todėl pateikti skaičiavimai yra tik preliminarūs, o ne galutiniai, atsakovė neįsipareigojo nupirkti visos preliminarios paslaugų apimties, todėl šie preliminarūs dydžiai neįrodo ieškovės pozicijos.

        3.2. Pateiktoje nesumokėtos sumos lentelėje ieškovė nurodo tik pakėlimų skaičių, bet ne konkrečius konteinerius, kurie buvo aptarnaujami, iš skaičiavimo negalima suprasti, kurie konkretūs konteineriai buvo pakeliami, kokie yra individualaus naudojimo konteineriai, o kurie – bendrojo naudojimo konteineriai.

        3.3. Ieškovė, ginčydama apmokėjimą už 142 konteinerius, pateikė lenteles, kuriose viso yra 601 konteineris, ir nėra aišku, kodėl ir kokiais kriterijais buvo pasirinkti būtent 142 konteineriai, ar dėl kitų 459 konteinerių ieškovė pretenzijų neturi. Pažymėjo, kad besinaudojančių konteineriu asmenų skaičius nėra vienintelis kriterijus, analizuojant, kuris konteineris turi būti laikomas bendrojo naudojimo, o kuris – individualus. Pasiruošimo teikti paslaugą metu ieškovė pateikė pasiruošimo ataskaitą, dėl kurios trečiasis asmuo teikė pastabas, nurodė pateikti individualaus naudojimo konteinerių, kuriems bus teikiama dažnesnio ištuštinimo paslauga, sąrašą, tačiau jis nebuvo pateiktas. Dalis ieškovės pateiktų fotonuotraukų darytos prie daugiabučių gyvenamųjų namų, dalyje konteineris iš viso neužfiksuotas arba nesimato jo identifikacinis numeris, dalis yra kiemuose, todėl nuotraukos negali būti vertinamos kaip tinkamas įrodymas. Nėra aišku, kas pildė ieškovės pateiktus gyventojų patvirtinimus, kas juos pasirašė, nes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo šiame procese nedalyvavo, juose yra neatitikimų, todėl šie duomenys taip pat klaidingi ir netikslūs. Nesumokėtos sumos skaičiavimo lentelėje ieškovė nurodo tik pakėlimų skaičių, o ne konkrečius konteinerius, kurie buvo aptarnaujami, todėl negalima suprasti, kurie konkretūs konteineriai buvo pakeliami.

Ieškinys tenkintinas.

        4. Šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei UAB "Ecoservice" laimėjus atsakovės Administracijos vykdytą atvirto konkurso būdu tarptautinės vertės viešąjį pirkimą "Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirkimas" 2019-04-29 tarp šalių buvo sudarytos dvi identiško turinio viešojo pirkimo sutartys (toliau - Sutartys) - Pirkimo sutartis Dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Antroje zonoje „Antakalnis – Naujoji Vilnia“ Nr. A64-136/19 (toliau - Sutartis dėl II zonos) bei Pirkimo sutartis Dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Ketvirtojoje zonoje „Pašilaičiai – Lazdynai“ Nr. A64-138/19 (toliau - Sutartis dėl IV zonos), kuriomis ieškovė, kaip paslaugų teikėja, įsipareigojo teikti Vilniaus miesto atitinkamų zonų mišių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas sumokėti Sutartyse nustatyta tvarka.

        5. Šalys Sutartyse be kita ko, susitarė, kad: perkamų paslaugų savybės ir apimtys apibūdintos Techninėse specifikacijose (toliau - TS), esančiose Sutarčių 1 Priede (5 punktas); atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal kainą ir įkainius, nurodytus Sutarčių 2 priede (14 punktas); užsakovas apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal paslaugų teikėjo pateiktas sąskaitas - faktūras, išrašytas suteiktų bei su užsakovu suderintų Paslaugų aktų bei Paslaugų ataskaitos pagrindu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos (15 punktas); užsakovė be kita ko, įsipareigojo patikrinti ir ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų iš paslaugų teikėjo gavimo dienos suderinti paslaugų teikėjo užsakovei teikiamus suteiktų Paslaugų aktus, priimti tas paslaugas, dėl kurių ginčo nėra, o paslaugas, dėl kurių kyla ginčas ar yra kitų neaiškumų, derinti techninės specifikacijos 16 skyriuje numatyta tvarka; nesuderinus suteiktų paslaugų aktų, nedelsiant pranešti paslaugų teikėjui priežastis, kodėl minėtas aktas (aktai) nėra suderintas ar nebus derinamas (26.1. papunktis); užsakovė be kita ko, turi teisę vykdyti planinius ir neplaninius kontrolinius atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo patikrinimus (27.3. papunktis), tikrinti paslaugų tiekėjo pateiktų dokumentų pagrįstumą ir gauti reikiamus ataskaitos dokumentus ir dokumentų nuorašus ar kitus dokumentus, leidžiančius patikrinti atliekų tvarkymo rezultatų tikrumą (27.8. papunktis).

        6. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pradėjusi teikti paslaugas, ieškovė, kaip ir numatyta Sutartyse, 2019 m. birželio - rugsėjo mėnesiais už kiekvieną mėnesį teikė Paslaugų ataskaitas, tačiau trečiasis asmuo SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" 2019-07-26, 2019-08-08, 2019-08-19, 2019-09-16, 2019-10-11, 2019-10-14 raštais dėl šių ataskaitų pateikė pastabas apie neatitikimus, prašydamas ieškovės pateikti detalius paaiškinimus, o ieškovė atitinkamai 2019-07-30, 2019-08-16 raštais teikė savo paaiškinimus ir atsakymus į pastabas bei iškilusius neaiškumus, taip pat 2019-11-06 raštu paprašydama apmokėti už 2019 m. birželio - rugsėjo mėnesiais suteiktas, tačiau atsakovė neapmokėtas tam tikrų konteinerių dažnesnio ištuštinimo paslaugas, tačiau atsakovė atsisakė tą padaryti, teigdama, jog tokio didesnio atlyginimo ieškovė reikalauja nepagrįstai.

        7. Iš šių tarpusavio susirašinėjimo dokumentų, dalyvaujančių byloje asmenų teismui pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad tarp Sutarčių šalių kilęs ginčas dėl atitinkamų Sutarčių nuostatų aiškinimo, lemiantis atsakovės pareigos atsiskaityti už tam tikras ieškovės suteiktas paslaugas apimtį, kiek tai susiję su: 1) taikytinu tarifu, apmokant ieškovei už suteiktas konteinerių ištuštinimo paslaugas tais atvejais, kai konteineriai ištuštinami dažniau negu 1 kartą per 2 savaites; 2) dėl tam tikrų ieškovės aptarnaujamų konteinerių priskyrimo individualaus / bendrojo naudojimo konteineriams ir dėl to jų ištuštinimui taikytino tarifo.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

        8. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kaip pareikštą nesilaikius privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos, kaip teigė atsakovė, Sutarčių 94 punkte, o būtent ieškovei nebandžius kilusio ginčo spręsti derybų būdu. Šis atsakovės prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

        9. Sutarčių 94 punktas numato, kad kiekvieną ginčą, kylantį iš šios sutarties, šalys spręs derybomis. Ginčo nepavykus išspręsti derybomis, ginčas bus sprendžiamas teisme pagal užsakovo buveinės vietą.

        10. CPK 296 str. 1 d. 1 p. numato ieškinio palikimą nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, kalbama apie teisės aktais imperatyviai nustatytą privalomą atitinkamoms ginčų kategorijoms sprendimo ne teisme tvarką, nes CPK 137 str. 2 d. 3 p., su kuriuo koreliuoja ir yra tiesiogiai susijusi minėta CPK 296 str. 1 d. 1 p. norma, įtvirtina atsisakymą priimti ieškinį, jeigu asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o teismui to nepadarius ieškinio priėmimo stadijoje bei iškėlus civilinę bylą, vėliau toks ieškinys ir paliekamas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

        11. Aukščiau nurodytas CPK nuostatas bei panašaus pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, sutarčių nuostatas dėl kilusių tarp sutarčių šalių ginčų sprendimo iš pradžių - derybomis, taikinimo procedūromis ir pan., o tik po to - kreipiantis į teismą, aiškinančioje teismų praktikoje pažymima, jog tai, kad šalys sutartyse susitaria, jog ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami abišalėmis derybomis, taikinimo procedūromis ir pan., o nesusitarus – teisme, reiškia ne privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nustatymą, kuria nepasinaudojusi suinteresuota šalis neturi teisės kreiptis į teismą, o tik šalių siekį sutarties vykdymo metu kylančius nesutarimus spręsti bendradarbiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-87/2010; 2018-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-51-701/2018). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog sutarties šalys savo susitarimu negali nustatyti atsisakymo nuo teisės kreiptis į teismą, taip pat negali apriboti jos įgyvendinimo (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis). Priešingu atveju tokios sutarčių nuostatos teisiškai vertintinos kaip niekinės ir negaliojančios ab initio (CK 1.80, 6.157 straipsniai).         12. Pagaliau, byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė UAB "Ecoservice" bet kuriuo atveju iš pradžių bandė išspręsti tarp šalių kilusį nesutarimą dėl Sutarčių nuostatų, susijusių su apmokėjimu už suteiktas paslaugas ir pan., nesikreipdama į teismą, kadangi gavusi trečiojo asmens SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" 2019-07-26, 2019-08-08 raštus dėl ieškovės teiktų Paslaugų ataskaitų neatitikimų ir neaiškumų, ieškovė 2019-07-30, 2019-08-16 ir 2019-11-06 raštais į juos reagavo, dėstydama savo poziciją bei Sutarčių aiškinimą, prieš kreipdamasi į teismą, prašė atsakovės geruoju apmokėti pagal, jos nuomone, taikytiną didesnį tarifą, už suteiktas paslaugas, išreikšdama viltį išspręsti kilusį ginčą ne teismo keliu, o šalims betarpiškai bendradarbiaujant ir kooperuojantis bei pasiekiant taikų susitarimą, ir tik atsakovei atsisakius apmokėti bei leidus ieškovei aiškiai suprasti, jog nėra pritariama jos teikiamam Sutarčių aiškinimui, kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje.

Dėl taikytinų tarifų už konteinerių dažnesnio ištuštinimo paslaugą

        13. Kaip jau buvo minėta, šalys Sutartyse susitarė, jog perkamų paslaugų savybės ir apimtys apibūdintos Techninėse specifikacijose, esančiose Sutarčių 1 Priede (5 punktas); atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal kainą ir įkainius, nurodytus Sutarčių 2 priede (14 punktas).

        14. Tiek Pirkimo sąlygų 1 Priede "Techninė specifikacija", tiek Sutarčių 1 priedo "Techninės specifikacijos" 1.20 punkte "Paslauga", kuri yra atsakovės perkama ginčo Sutartimis ir kuri sudaro Sutarčių objektą, apibrėžta, kaip paslaugos teikėjo savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje vykdoma:

- MKA (mišrių komunalinių atliekų) surinkimo ir jų vežimo paslauga (MKA vežimo paslauga);

 - naujų atliekų turėtojų, renginių, laikino naudojimo aprūpinimo konteineriu paslauga, teikiama gavus užsakovo užsakymą (Konteinerio pastatymo paslauga);

- dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslauga, teikiama atliekų turėtojui, pageidaujančiam individualaus konteinerio ištuštinimo 1 kartą per savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites (Dažnesnio ištuštinimo paslauga).

        15. Iš šių nuostatų matyti, kad perkančioji organizacija - užsakovė viešojo pirkimo metu, o vėliau ir sudariusi viešojo pirkimo sutartis siekė įgyti bei įgijo kelias tiekėjo - paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas, kiekvieną iš jų aiškiai išskirdama, kaip atskirą (savarankišką) paslaugą, aiškiai ją įvardindama bei kiekvieną iš trijų perkamos Paslaugos (plačiąja prasme) sudėtines dalis sudarančių paslaugų detalizuodama, t. y. atskleisdama jų turinį Techninių specifikacijų 4 skyriuje, kuriame nurodyta, kad: MKA vežimo paslaugą sudaro: visų atliekų turėtojų individualaus ir bendro naudojimo konteinerių ištuštinimas pagal grafiką; konteinerių pastatymo vietos sutvarkymas po jo ištuštinimo; surinktų atliekų pristatymas į atliekų apdorojimo įrenginius (MBA) ir t.t. (TS 4.1 papunktis); konteinerio pastatymo paslaugą sudaro: naujų atliekų turėtojų aprūpinamas pažymėtais konteineriais ir t.t. (TS 4.2. papunktis); tuo tarpu Dažnesnio ištuštinimo paslaugą sudaro: individualaus konteinerio ištuštinimas 1 kartą per savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites, numatant, kad ši paslauga teikiama to pageidaujančiam atliekų turėtojui, gavus užsakovo nurodymą, o visos kitos šios paslaugos teikimo sąlygos yra analogiškos MKA vežimo paslaugai, apibrėžtai 4.1. punkte (TS 4.3. papunktis). 

        16. Taigi, šios Sutarčių bei TS nuostatos aiškiai rodo bei jau pačios savaime leidžia teismui spręsti, jog MKA vežimo paslauga ir Dažnesnio ištuštinimo paslauga yra dvi atskiros paslaugų teikėjo teikiamos / atitinkamai užsakovo perkamos paslaugos, kiekvienai iš kurių nustatytos atitinkamos teikimo sąlygos (kurių dalis sutampa, o dalis, pvz., paslaugos teikimo periodiškumas, skiriasi), ir kurių teikimas iš esmės priklauso nuo atliekų turėtojo pasirinkimo, kuris yra nustatyta forma išreiškiamas užsakovei, o pastaroji atitinkamai duoda nurodymą paslaugų teikėjui dėl vienokios ar kitokios paslaugos teikimo. Tiek sisteminis, tiek loginis, tiek lingvistinis aukščiau nurodytų nuostatų aiškinimas leidžia teismui spręsti, jog Dažnesnio ištuštinimo paslauga, kuri pasireiškia individualaus konteinerio ištuštinimu 1 kartą per savaitę, gali būti pasirinkta to pageidaujančio atliekų turėtojo vietoj ginčo šalių įprastine (įprastai nustatyta) vadinamos MKA vežimo paslaugos, kuri pasireiškia konteinerio ištuštinimu 1 kartą per 2 savaites.  Sutartyse ir jų sudėtinę dalį sudarančiose Techninėse specifikacijose net keliose vietose pavartotas žodis "vietoj", apibrėžiant Dažnesnio ištuštinimo paslaugą bei ją detalizuojant, rodo, kad konkretaus atliekų turėtojo (turėtojų) atžvilgiu yra teikiama arba MKA vežimo paslauga (konteinerio ištuštinimas 1 kartą per 2 savaites), arba Dažnesnio ištuštinimo paslauga (konteinerio ištuštinimas 1 kartą per 1 savaitę), ir abi šios paslaugos to paties atliekų turėtojo atžvilgiu negali būti teikiamos. Vienos paslaugos teikimas vietoj kitos reiškia, kad vienos paslaugos teikimas eliminuoja, pašalina kitos paslaugos teikimą. Kitaip tariant, konkretaus atliekų turėtojo atžvilgiu gali būti taikomas tik vienas iš atliekų ištuštinimo paslaugos planų / paketų /variantų - arba MKA vežimo paslauga, kurios turinys ir apimtys apibrėžti TS 4.1. p., 7.3. p. ir kituose Sutarties punktuose, arba Dažnesnio ištuštinimo paslauga, kurią vietoj MKA vežimo paslaugos gali pasirinkti atliekų turėtojas, pageidaujantis, kad jo konteineris (konteineriai) būtų ištuštinami ne nustatytą 1 kartą per 2 savaites, o kitu periodiškumu - 1 kartą per 1 savaitę. Taigi, vieno atliekų turėtojo pasirinkto plano naudojimas eliminuoja kito plano naudojimo galimybę.

        17. Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje teigė ir įrodinėjo, kad užsakius Dažnesnio ištuštinimo paslaugą, ir toliau yra teikiama bazinė ištuštinimo paslauga (MKA vežimo paslauga), o dažnesnis ištuštinimas yra tik papildomai teikiama paslauga, už kurią apmokama Sutartyse nustatyta tvarka už kiekvieną dažnesnio ištuštinimo kartą, ir jos teikimas priklauso nuo galutinio atliekų turėtojo pasirinkimo. Su tokia pozicija teismas sutikti neturi pagrindo.

        18. Pirma, priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, nei Pirkimo dokumentuose, nei Sutartyse niekur nėra nurodyta, jog šios abi paslaugos gali būti teikiamos tam pačiam atliekų turėtojui kartu, vienu metu ar jog Dažnesnio ištuštinimo paslauga gali būti atliekų turėtojui papildomai teikiama greta MKA vežimo paslaugos, kaip papildoma paslauga. Jeigu iš tikrųjų tokią prasmę šiai paslaugai norėjo suteikti Administracija, ji tą galėjo aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti, tiek apibrėždama pačią Dažnesnio ištuštinimo paslaugą, tiek aiškiai numatydama, jog tai yra ne vietoj įprastinės atliekų išvežimo paslaugos, o greta įprastinės atliekų išvežimo paslaugos (kartu su ja) teikiama, atliekų turėtojo pageidavimu už papildomą mokestį, paslauga - papildoma paslauga, kurią galima pasirinkti arba nesirinkti.

        19. Antra, atsakovės ir trečiojo asmens nurodoma TS 7.3. punkto nuostata niekaip nepagrindžia jų pozicijos dėl Pirkimo dokumentų ir Sutarčių aiškinimo varianto ir neleidžia daryti priešingos, nei nurodo ieškovė ir sprendžia teismas, išvados. Šiame bendro pobūdžio punkte tiesiog nurodyta, kad atliekos surenkamos pagal su užsakovu suderintą surinkimo ir tvarkymo grafiką; individualaus naudojimo konteineriai privalo būti aptarnaujami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites, ir ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę; bendro naudojimo antžeminiai konteineriai privalo būti aptarnaujami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites ir ne dažniau kaip 1 kartą per dieną; bendro naudojimo požeminiai ar pusiau požeminiai konteineriai privalo būti aptarnaujami ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, ir ne dažniau kaip 1 kartą per dieną. Šios nuostatos neprieštarauja nei MKA vežimo paslaugos, nei Dažnesnio ištuštinimo paslaugos apibrėžimams, nei jų detalizacijai, o tik ją atkartoja / papildo.

        20. Trečia, teismo daromą išvadą dėl dviejų ginčo paslaugų atskyrimo, patvirtina ir kitų Pirkimo dokumentų, leidžiančių nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir Sutartinių sąlygų esmę, bei pačių Sutarčių sąlygos. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų 2 priede "Pasiūlymo forma" taip pat daromas Paslaugų išskyrimas į 3 dalis, aiškiai išskiriant: a) MKA vežimo paslaugą 1 (pirmoje) lentelėje, kur pirkime dalyvavusio tiekėjo turėjo būti pasiūlytas 1 konteinerio 1 išvežimo karto įkainis (Eur/kart.) atskirai kiekvienos galimos talpos konteineriams; b) Konteinerio pastatymo paslaugą 2 (antroje) lentelėje; c) Dažnesnio ištuštinimo paslaugą 3 (trečioje) lentelėje, kur tiekėjo turėjo būti pasiūlytas individualaus konteinerio 1 ištuštinimo karto įkainis "atskiru dažnesniu grafiku, kas 1 savaitę". Tiek pačių lentelių išskyrimas, tiek 3 lentelėje pateikiama pasiūlymo formuluotė lingvistiškai ir logiškai leidžia kiekvienam vidutiniam viešajame pirkime dalyvaujančiam tiekėjui, besivaržančiam dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, suprasti, kad 3 lentelėje jis turi perkančiajai organizacijai pasiūlyti 1 (vieno) individualaus konteinerio 1 (vieno) ištuštinimo karto per 1 (vieną) savaitę įkainį, kuris bus taikomas, jeigu atliekų turėtojas pasirenka "Dažnesnio ištuštinimo paslaugą", t. y. jeigu konkrečiam atliekų turėtojui konteineriai ištuštinami 1 kartą per 1 savaitę, nepriklausomai nuo to, kiek savaičių yra mėnesyje. Būtent pagal šią formą ieškovė UAB "Ecoservice" ir teikė pirkimo metu pasiūlymą, nurodydama, pavyzdžiui II zonoje atitinkamą įkainį 1 lentelėje - 0,80 Eur/kart. MKA konteinerių ištuštinimo išlaidos, jei konteineriai iki 0,36 talpos ir t.t., ir nurodydama Dažnesnio ištuštinimo paslaugos, kuri, kaip minėta, taikoma vietoj MKA vežimo paslaugos, įkainį - 10 Eur už 1 ištuštinimo per 1 savaitę kartą. Taip pat ir abiejų Sutarčių 2 priede "Kaina ir įkainiai" be kita ko, yra išskirtas ir abiejų šalių sulygtas pasirašant sutartis, įkainis už konteinerio ištuštinimo išlaidas - 0,80 Eur / kartas II zonoje ir 0,96 Eur / kartas IV zonoje, jeigu konteineris yra iki 0,36 m3 talpos; 0,90 Eur/ kartas II zonoje ir 1,12 Eur/kartas IV zonoje, jeigu konteineris yra 0,66-1,1 m3 talpos; 2,50 Eur/kartas II zonoje ir 4 Eur / kartas IV zonoje, jeigu konteineris yra 1,3-5 m3 talpos, bei atskirai išskirtas įkainis už individualaus konteinerio ištuštinimo paslaugą atskiru dažnesniu grafiku, kas 1 savaitę - 10 Eur/ kartas II zonoje ir 2 Eur / kartas IV zonoje. Taigi, šalims Sutartyse sulygus dėl tokio pobūdžio ir dydžio įkainių, iš esmės perkeltų iš ieškovės viešojo pirkimo metu teikto pasiūlymo, ieškovė pagrįstai tikėjosi būtent tokius įkainius ir taikyti bei pagal juos gauti atitinkamą atlyginimą už suteiktas konkretiems atliekų turėtojams užsakovės užsakymu ir nurodymu MKA vežimo ar Dažnesnio ištuštinimo paslaugas.

        21. Ketvirta, Techninių specifikacijų 8 priedo "Esami MKA konteineriai, jų rekomenduojamo pakėlimo (ištuštinimo) dažnumo skaičiavimai, skirti MKA vežimo paslaugai" 1 lentelėje yra atskirai į dvi savarankiškas grupes išskiriami konteineriai, ištuštinami kas 2 savaites, bei konteineriai, ištuštinami kas 1 savaitę, pateikiant kiekvienai iš šių konteinerių grupių priskirtinų konteinerių skaičių bei bendrą ištuštinimų skaičių per metus kiekvienoje iš zonų. Iš šios lentelės matyti, kad konkrečiam konteineriui (atitinkamai - juo besinaudojančiam atliekų turėtojui) taikoma arba ištuštinimo kas 2 savaites paslauga, arba ištuštinimo kas 1 savaitę paslauga, ir tų pačių konteinerių atžvilgiu nėra taikomos abi paslaugos / paslaugų paketai vienu metu (ar dažnesnis ištuštinimas, kaip papildomas prie įprastinio ištuštinimo). Pavyzdžiui, šioje lentelėje nurodyta, kad II zonoje yra 10320 konteinerių, kurie ištuštinami 1 kartą per 2 savaites ir 390 konteinerių, kurie ištuštinami 1 kartą per savaitę; atitinkamai pastarųjų konteinerių ištuštinimų skaičius per metus yra 35979 kartai, kas yra vidutiniškai 52,14 kartai vienam konteineriui per metus, kas ir yra 1 kartą per savaitę. Taip pat ir Pirkimo sąlygų 2.2. priede "Pasiūlymo forma" (dėl II zonos) 3 lentelėje "Dažnesnio ištuštinimo paslauga" stulpelyje "Preliminari mėtinė paslaugų apimtis" yra nurodyta - 35979 ištuštinimo kartai per metus, o bendra šios paslaugos kaina stulpelyje "Viso per metus, Eur be PVM", kurią tiekėjas siūlė perkančiajai organizacijai ir atitinkamai tikėjosi iš jos gauti būtent už šią paslaugą, apskaičiuojama padauginus būtent šį ištuštinimo kartų skaičių iš tiekėjo pasiūlyto 1 ištuštinimo karto įkainio (35979 * 1 ištuštinimo karto įkainis, ieškovės atveju - 10 Eur). Jeigu, kaip teigia atsakovė ir trečiasis asmuo, dažnesnio ištuštinimo paslauga būtų taikoma, kaip papildoma paslauga greta ištuštinimo 1 kartą per 2 savaites paslaugos, tada tas pats 390 konteinerių, ištuštinamų 1 kartą per savaitę, skaičius dar turėjo būti įtrauktas (pripliusuotas) ir prie 10320 konteinerių, kurie ištuštinami 1 kartą per 2 savaites, skaičiaus, ir atitinkamai tada padidėtų tokių konteinerių ištuštinimų per metus skaičius. Tokiu atveju atitinkamai ir stulpelio "konteineriai, ištuštinami kas 1 savaitę" skiltyje "ištuštinimai per metus (12 mėn.)" būtų nurodytas tik viršijantis 1 ištuštinimo per 2 savaites konteinerių ištuštinimo vienam konteineriui skaičius - 26 kartai, t. y. tik kas antras, kaip teigia atsakovė, vieno konteinerio ištuštinimas, o ne 52 kartai, kas yra bendras vienam konteineriui per metus tenkantis ištuštinimo skaičius. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti šio neatitikimo ir jį racionaliai pagrįsti. Pagaliau, kaip minėta, pasiūlydamas Pasiūlymo formos 3 lentelėje tiek individualaus konteinerio ištuštinimo 1 kartą per 1 savaitę įkainį, tiek bendrą šios Dažnesnio ištuštinimo paslaugos kainą, gautą padauginus šį įkainį iš ištuštinimų per metus skaičiaus, tiekėjas pagrįstai tikėjosi už šią paslaugą gauti būtent šią jo siūlomą bendrą kainą, o ne pusę šios sumos, kaip gautųsi tuo atveju, jeigu būtų pritarta atsakovės ir trečiojo asmens pateikiamam Sutarčių ir Pirkimo sąlygų aiškinimui.

        22. Nors atsakovė prašė atmesti tokį ieškovės argumentą, teigdama, kad šiuose TS prieduose pateikti tik preliminarūs, rekomendaciniai konteinerių ir jų ištuštinimų per metus skaičiai / kiekiai, kurie gali būti keičiami Sutarčių vykdymo metu ir pan., tačiau net ir laikant minėtus ištuštinimų kartų skaičius tik preliminariais, pats konteinerių grupavimo faktas, ištuštinimų kartų skaičiavimo principas, o taip pat ir galutinės Dažnesnio ištuštinimo paslaugos kainos apskaičiavimo principas (formulė) kaip tokie, lieka aiškūs ir nepakitę, ir kaip tik, teismo nuomone, labiau pagrindžia būtent ieškovės nurodomą Pirkimo dokumentų bei Sutarčių aiškinimo variantą, pagal kurį konteinerių ištuštinimas kas 2 savaites ir konteinerių ištuštinimas kas 1 savaitę, arba atitinkamai MBA vežimo paslauga ir Dažnesnio ištuštinimo paslauga - tai dvi atskiros paslaugos, apmokamos pagal atskirus tiekėjo pasiūlytus ir perkančiosios organizacijos akceptuotus įkainius.

        23. Tais pačiais motyvais atmestinas ir trečiojo asmens SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" atstovės teismo posėdyje nurodytas teiginys, jog minėtuose TS prieduose lentelėse "Dažnesnio ištuštinimo paslauga" pateiktas 35979 ištuštinimų skaičius II zonoje ir atitinkamai 25498 ištuštinimų skaičius IV zonoje patogumo sumetimais apima visus ištuštinimus - tiek apmokamus įprastiniu, tiek dažnesnio ištuštinimo tarifais. Toks aiškinimas visiškai nelogiškas ir nepagrįstas jokiais Pirkimo sąlygų bei pačių Sutarčių nuostatomis, kadangi tokiu atveju tampa neaišku, kodėl ištuštinimus 1 kartą per 2 savaites, savo esme sudarančius MKA paslaugos turinį ir išskirtus atskiroje lentelėje, reikėtų dar kartą atkartoti ir įtraukti į ištuštinimų 1 kartą per 1 savaitę, savo esme sudarančių Dažnesnio ištuštinimo paslaugos turinį ir išskirtų atskiroje lentelėje, skaičių.

        24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios atsakovės pozicija, dėstoma tiek jau minėtuose raštuose ir atsakymuose į ieškovės raštus dėl ataskaitų už atitinkamais mėnesiais suteiktas paslaugas suderinimo, tiek teismo posėdžio metu dėl ginčo Pirkimo dokumentų ir Sutarčių nuostatų aiškinimo nėra nuosekli ir vienareikšmė. Kaip matyti iš šių dokumentų, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, tą išskirdama tiek procesiniuose dokumentuose, tiek iliustratyviai pademonstruodama teismo posėdžių metu teiktuose paaiškinimuose (skaidrėse), esant situacijoms, kuomet per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti 3 ar 5 kartus (pvz., nes tame mėnesyje yra 5 savaitės arba konkretus atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinimui tik 3 kartus), faktiškai atsakovė MKA vežimo paslaugai nustatytu (įprastiniu) tarifu apmoka 2 iš 3 (du iš trijų) arba 3 iš 5 (tris iš penkių) ištuštinimus per mėnesį, ir atitinkamai tik 1 ar 2 ištuštinimus per mėnesį apmoka Dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu, tokiu būdu kiekvieną mėnesį skaičiavimus atlikdama iš naujo. Tokiu būdu neretai susidaro situacijos, kai, pavyzdžiui, už konkretaus atliekų turėtojo konteinerio ištuštinimą 1 kartą per 1 savaitę ieškovei du kartus (dvi savaites) iš eilės (pvz., penktą atitinkamo mėnesio savaitę ir pirmą sekančio mėnesio savaitę) apmokama pagal tą patį - mažesnį MKA vežimo paslaugai nustatytą tarifą. Taigi, matyti, kad perkančioji organizacija faktiškai taiko (ir ji to iš esmės neneigė ir neginčijo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu) niekur nei Pirkimo dokumentuose, nei pačiose Sutartyse nenumatytą atsiskaitymo už konteinerių ištuštinimo metodą - principą, skaičiuodama dažnesnio ištuštinimo kiekius tik konkretaus mėnesio rėmuose, o ne atsižvelgiant į bendrą atliekų išvežimų skaičių.

        25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas viešojo pirkimo sąlygas, taip pat ir viešojo pirkimo sutarties sąlygas taip, kad jos būtų suprantamos vienodai ir nei pačiai perkančiajai organizacijai, nei tiekėjams nekiltų abejonių dėl jų tikrojo turinio ir prasmės, o jai to nepadarius būtent pati perkančioji organizacija turėtų prisiimti riziką, kad kilus nevienodam tam tikros viešojo pirkimo sutarčių sąlygos (sąlygų) aiškinimui bei neaiškumui (kaip ir įvyko nagrinėjamos bylos atveju), tokiai sąlygai nebūtinai bus suteikta tokia prasmė ir reikšmė, kokią norėjo suteikti pati perkančioji organizacija, tad būtent pastaroji ir turėtų prisiimti nesugebėjimo suformuluoti aiškias bei vienareikšmiškas sąlygas teisines pasekmes. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neigiami padariniai, kylantys dėl netinkamo (neaiškiai, su dviprasmybėmis) pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimų formulavimo, tenka perkančiajai organizacijai, o neaiškumai turi būti aiškinami tiekėjo naudai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-393-330/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-323/2009; 2007-11-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-502/2007). ESTT praktikoje taip pat pabrėžiama bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga pirkimo dokumentuose suformuluoti tokias pirkimo sąlygas, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, galėtų vienodai jas suprasti ir aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengti savo pasiūlymus (ESTT 2001-10-18 sprendimas byloje SIAC Construction, C-19 ir kt.).

        26. Be, to teismų praktikoje viešųjų pirkimų bylose suformuota, jog šalims skirtingai aiškinant pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo sutartį ar savo ketinimus, ir esant neįmanomam jų nustatyti taikant subjektyvųjį aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam teksto aiškinimui, kaip objektyviai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Savo ruožtu sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-288/2010; 2012-11-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-426/2012; 2013-05-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-272/2013).

        27. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismo nuomone, tokios Pirkimo dokumentų ir Sutarčių sąlygų formuluotės, jų išdėstymas ir turinys, kokios buvo nagrinėjamu atveju suformuluotos perkančiosios organizacijos, suteikė pagrindą ieškovei, kaip pirkime dalyvavusiai ir atitinkamą pasiūlymą teikusiai tiekėjai, pagrįstai tikėtis, jog už MKA vežimo paslaugos suteikimą jai bus atlyginama pagal jos Pasiūlymo formoje bei atitinkamai Sutarčių 2 priede "Kaina ir įkainiai" nurodytus įkainius, tuo tarpu už Dažnesnio ištuštinimo paslaugos taip, kaip ji apibrėžta pačiose Sutartyse ir jų 1 priede "Techninė specifikacija", suteikimą jai bus atlyginama būtent pagal šiai paslaugai Sutarčių 2 priede atskiroje eilutėje numatytus įkainius bei už šios paslaugos suteikimą bus sumokėta atitinkama pasiūlymo formoje atskirai išskirta pajamų dalis.

        28. Atsakovės argumentas, kad ieškovė viešojo pirkimo metu nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl neaiškių pirkimo sąlygų paaiškinimo, šiuo atveju atmestinas, kadangi kaip nurodė ieškovė, ir kaip dėl aukščiau nurodytų priežasčių bei motyvų sprendžia teismas, atitinkamos sąlygos ieškovei, kaip tiekėjai buvo/atrodė aiškios, jų formuluotė, santykis su kitomis Pirkimo dokumentų sąlygomis leido tiekėjui jas vienareikšmiškai suprasti ir pagal šį supratimą teikti atitinkamą pasiūlymą, kuri, kaip matyti, perkančioji organizacija priėmė, vertino kaip atitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimus, ir pripažino laimėjusiu, o sudarydama su tiekėju sutartį, prisiėmė pareigą vykdyti Sutarčių nuostatas.

        29. Tais pačiais argumentais atmestinas ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomas motyvas, kad aiškinant ginčo Sutartis ieškovės norimu būdu valstybės biudžeto lėšos būtų leidžiamos neracionaliai, kadangi ieškovės pasiūlytas Dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifas II zonoje yra beveik 12 kartų didesnis už įprastinį konteinerių ištuštinimo paslaugos tarifą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nebuvo numačiusi maksimalaus jai priimtino Dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifo. Maksimali priimtina kaina buvo nustatyta tik Pasiūlymo formos 1 lentelėje siūlomai MKA vežimo paslaugai per 12 mėnesių (979773,30 Eur su PVM II zonoje ir 1933567,90 Eur su PVM IV zonoje), o taip pat buvo numatyta bendra maksimali priimtina metinė viso pasiūlymo kaina (1553550 Eur su PVM II zonoje ir 2033750 Eur su PVM IV zonoje), kurios, akivaizdu, ieškovės pasiūlymuose viršytos nebuvo. Perkančioji organizacija priėmė ieškovės pasiūlymus su tais įkainiais, bendromis atskirų paslaugų kainomis ir bendra viso pasiūlymo kaina, kokie buvo pateikti abejose zonose, pripažino ieškovės pasiūlymus ekonomiškai naudingiausiais ir juos akceptavo, sudarydama Sutartis.         

        30. Pagaliau, teismas pažymi, kad kiekvienas pirkime dalyvaujantis tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, kiek tai nepažeidžia imperatyvių reikalavimų ir Pirkimo sąlygų, gali laisvai pasirinktu būdu formuoti kainos pasiūlymą bei spręsti dėl savo kainodaros politikos, kainos formavimo būdų bei konkrečių kainodaros elementų ir aspektų, pvz., už vieną parduodamų paslaugų/prekių/darbų, sudarančių pirkimo objektą, dalį pasiūlyti mažesnę kainą, už kitą - didesnę kainą ir tokiu būdu spręsti dėl savo verslo strategijos, ūkinės komercinės veiklos ypatumų ir pan., ką šiuo atveju ir padarė ieškovė, siūlydama, pavyzdžiui, mažesnę MKA vežimo paslaugos kainą (įkainį), bet didesnę Dažnesnio ištuštinimo paslaugos kainą (įkainį), bet kuriuo atveju neviršydama bendros perkančiajai organizacijai priimtinos viso pasiūlymo kainos, ir būtent tokiu būdu formuodama savo kainodarą, valdydama ūkinę - komercinę riziką bei siekdama pelno. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, Pirkimo dokumentuose nustatydama maksimaliai perkančiajai organizacijai priimtiną MKA vežimo paslaugos kainą ir tokiu būdu likusioms dviems perkamoms paslaugoms (konteinerių pastatymo paslaugai ir Dažnesnio ištuštinimo paslaugai), lyginant su maksimaliai priimtina perkančiajai organizacijai bendra pasiūlymo kaina, palikdama tik tam tikrą bendros kainos procentą (36,90 proc. bendros kainos II zonoje ir 4,91 procentus IV zonoje), pati perkančioji organizacija iš dalies pateikė tiekėjams tokį jų kainodaros formavimo modelį, pagal kurį tiekėjo pajamų dalis už konteinerio pastatymo ir Dažnesnio ištuštinimo paslaugas II zonoje objektyviai bus didesnė, atitinkamai tiekėjo siūlomas už šias paslaugas tarifas bus didesnis, lyginant su IV zona.

        31. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad tuos užsakovės nurodytus konteinerius, kuriuos reikėjo ištuštinti 1 kartą per savaitę, ieškovė būtent taip ir ištuštino, teikdama Dažnesnio ištuštinimo paslaugą. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, ir atsakovė bei trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Sutartį ir netinkamai teikusi Dažnesnio ištuštinimo paslaugą, jog atsakovė ar trečiasis asmuo dėl to būtų reiškę ieškovei pretenzijas, taikę sutartyje numatytas sankcijas ir pan. Tokiu būdu ieškovei ištuštinus visus reikalingus ir jos su ieškiniu pateiktoje suvestinėje lentelėje bei ją detalizuojančiuose lentelėse (ieškinio priedai Nr. 6 ir Nr. 7), kuriose nurodytas konkretiems adresams priskirtinų ir savo identifikacinį numerį turinčių konteinerių pakėlimų skaičius, jų apmokėjimo įprastiniu ir dažnesnio ištuštinimo tarifais skaičius ir kuriais netikėti teismas neturi pagrindo (kaip nurodė ieškovė ir neneigė atsakovė, šie duomenys atitinka automatinės sistemos rodmenis), atsakovei neginčijant pačių skaičiavimų teisingumo ir neteikus jokių jais suabejoti leidžiančių paaiškinimų ar įrodymų, spręstina, kad ieškovei jos nurodytus konteinerius ištuštinus 1 kartą per 1 savaitę, kaip jau teismo konstatuota, už kiekvieną tokį ištuštinimo kartą atsakovė privalėjo sumokėti Sutartyse ir jų prieduose įtvirtintą 10 Eur už 1 kartą tarifą II zonoje ir 2 Eur už 1 kartą tarifą IV zonoje. Kadangi, kaip sutiko abi šalys, atsakovė tokiu tarifu apmokėjo tik dalį ištuštinimų (3405 ištuštinimus per 2019 m. birželio - rugsėjo mėnesius), tuo tarpu likusius 4790 ištuštinimus apmokėjo nepagrįstai taikydama ieškovės Pasiūlymo 2 priedo "Kaina ir įkainiai" 1 lentelėje bei Sutarčių 2 priede nurodytus tarifus, taikytinus kitai paslaugai - MKA vežimo paslaugai, o ne Dažnesnio ištuštinimo paslaugai, tokiu būdu ieškovei nepagrįstai už tinkamai suteiktas paslaugas liko nesumokėta 40 877,44 Eur (su PVM) atlyginimo. Kaip jau buvo minėta, nesumokėto ieškovei atlyginimo suma ir jos detalūs paskaičiavimai dėl kiekvienos zonos už kiekvieną iš ginčo mėnesių (2019 m. birželį - rugsėjį), nurodant kiekvieno iš konteinerių, kuris buvo ištuštintas teikiant Dažnesnio ištuštinimo paslaugą (t. y. 1 kartą per 1 savaitę), identifikacinį numerį, adresą, talpą, pakėlimų skaičių, pateikti pačiame ieškinyje esančioje suvestinėje lentelėje bei prie ieškinio pridėtose ieškovės parengtose lentelėse (ieškinio priedai Nr. 6 ir Nr. 7), kuriais netikėti, įvertinus paslaugų teikimo automatizavimą, teismas neturi jokio pagrindo, juo labiau, kad atsakovė, kaip minėta, apskritai nekvestionavo ir neginčijo tokių skaičiavimų matematinio teisingumo. Kadangi atsakovė tiek savo raštuose ieškovei, teiktuose iki bylos iškėlimo, tiek byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje nurodė, kad atsisako už ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti šią ieškovės prašomą sumą, atsiranda teisinis pagrindas, vadovaujantis Sutarčių 15, 26.5., 31.1.-31.2. punktais, o taip pat ir CK 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 3 d., minėtą 40 877,44 Eur sumą priteisti iš atsakovės ieškovei.

        32. Teismas pažymi, kad nors pagal Sutarčių IV dalyse numatytas nuostatas, užsakovas apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal Paslaugų tiekėjo pateiktas sąskaitas - faktūras, išrašytas suteiktų bei su užsakovu suderintų paslaugų aktų bei paslaugų ataskaitos pagrindu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos, o nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už Dažnesnio ištuštinimo paslaugą ir šioje ginčo dalyje šalims taip ir nesuderinus paslaugų aktų bei ataskaitų už 2019 m. birželio - rugsėjo mėnesius, ieškovė, kaip patvirtino jos atstovė teismo posėdžio metu ir kaip matyti iš bylos medžiagos, neišrašė ir nepateikė atsakovei atitinkamų PVM sąskaitų - faktūrų aukščiau nurodytai sumai (atsakovei buvo išrašytos ir jos faktiškai apmokėtos PVM sąskaitos - faktūros toje 2019 m. birželį - rugsėjį ieškovės suteiktų pagal Sutartis paslaugų dalyje, dėl kurios nėra ginčo), tačiau šis faktas pats savaime negali paneigti atsakovės pareigos atsiskaityti už tinkamai faktiškai suteiktas ir atsakovės priimtas (akceptuotas) paslaugas, kylančios iš pačių Sutarčių bei Civilinio kodekso normų, o ne iš jas lydinčių su paslaugų (buhalterine) apskaita susijusių dokumentų.

Dėl konteinerių priskyrimo individualiems ar bendrojo naudojimo bei apmokėjimo už jų ištuštinimą

        33. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl 142 ieškovės 2019 m. birželio - rugsėjo mėnesiais ištuštintų konteinerių pobūdžio bei apmokėjimo už jų ištuštinimą, ieškovei teigiant, kad šie konkretūs konteineriai, nurodyti ieškinio prieduose Nr. 8 (esantys II zonoje) ir Nr. 11 (esantys IV zonoje), kurie ieškovės buvo ištuštinti taikant Dažnesnio ištuštinimo paslaugą, t. y. 1 kartą per 1 savaitę (nepatenkantys į pirmoje ginčo dalyje aptartų konteinerių sąrašą), skirtingai nei savo raštuose bei procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovė, laikytini ne bendro naudojimo konteineriais, kuriems atsakovė taiko 0,8 Eur už 1 ištuštinimo kartą tarifą, o individualaus naudojimo konteineriais, kuriems atitinkamai taikytinas Dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifas: 10 Eur / 1 kartą II zonoje ir 2 Eur / 1 kartą IV zonoje. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog visi minėti 142 konteineriai iš tikrųjų buvo ieškovės ištuštinti 2019 m. birželį - rugsėjį 1 kartą per 1 savaitę, t. y. kad jų visų atžvilgiu buvo teikiama Dažnesnio ištuštinimo paslauga, tarp šalių nėra. Atsakovė bei trečiasis asmuo nurodė nesutinkantys su šių konteinerių traktavimu individualaus naudojimo konteineriais, teigdami, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiais konteineriais faktiškai naudojasi tik vienas atliekų turėtojas, o ta aplinkybė, kad konteineriai stovi prie kotedžų, kurie gali būti įregistruoti kaip daugiabučiai namai, nereiškia, kad jais naudojasi vienas atliekų turėtojas, priešingai - reiškia, kad jais naudojasi du ar daugiau atliekų turėtojų.

        34. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 1.8. punkte individualaus naudojimo konteineris apibrėžtas kaip mišrių komunalinių atliekų 0,12 m3, 0,24 m3 , 0,36 m3 ar kitos talpos konteineris, kuriuo naudojasi individualaus namo gyventojas (-ai) arba vienas juridinis asmuo. Techninės specifikacijos 1.3. punkte bendrojo naudojimo konteineris apibrėžtas kaip komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje (arba šachtoje), kuriuo naudojasi du ar daugiau atliekų turėtojų. Konteinerių aikštelė - tai vieta, skirta bendrojo naudojimo konteinerių komplektui pastatyti (TS 1.14 p.). Atliekų turėtojas TS 1.2. punkte apibrėžtas kaip atliekų darytojas arba asmuo (fizinis ar juridinis), kuris turi atliekų, kurių surinkimas yra šio pirkimo objektas. TS 1.11 punkte pateikiama ir konteinerio objekto sąvoka - tai nekilnojamojo turto objektas, kuriam priskiriamas konteineris. 

        35. Iš Techninės specifikacijos 7.2. punkto, kuriame apibrėžiami būdai, kuriais tiekėjas surenka atliekas, matyti, kad yra išskiriami gyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai ir negyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai; savo ruožtu gyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai skirstomi į: a) individualaus naudojimo konteinerius, atliekų turėtojų išstumtus iš sklypo ribų ir ištuštinimui paliktus prie gatvės arba kito pravažiavimo, ir tokiais laikomi - prie individualių namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų priskirti individualaus naudojimo konteineriai (TS 7.2.1 papunktis); ir b) bendrojo naudojimo konteinerius - prie daugiaubučių namų esantys ir ištuštinami konteinerių aikštelėse, kurios gali būti išdėstytos prie gatvių, kiemuose (TS 7.2.2. papunktis); negyvenamosios paskirties objektams priskiriami konteineriai taip pat gali būti tiek individualaus, tiek bendrojo naudojimo (TS 7.2.3. papunktis).

        36. Techninės specifikacijos 10.13 papunktyje, kuriame kalbama apie paslaugų tiekėjo pareigą plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo konteinerius, kalbama apie konteinerius, pastatytus daugiaubučių namams, sodininkų ir garažų bendrijoms aptarnauti. TS 10.12-10.14 papunkčiuose išskirta, jog bendrojo naudojimo konteinerių priežiūra bei remontu, plovimu ir dezinfekavimu turi rūpintis pats paslaugos teikėjas, tuo tarpu individualaus naudojimo konteinerius plauna ir dezinfekuoja patys atliekų turėtojai, jei su paslaugos tiekėju nesusitarta kitaip.

        37. Iš aukščiau nurodytų Techninės specifikacijos nuostatų sisteminio ir loginio aiškinimo galima spręsti, jog konteinerio priskyrimas prie individualaus naudojimo ar bendrojo naudojimo iš esmės priklauso nuo to: a) ar konteineriu naudojasi vienas, ar du ir daugiau atliekų turėtojų (fizinis ar juridinis asmuo), iš esmės nepriklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto, kuriam priskiriamas konteineris, pobūdžio (ar tai gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties objektas), tačiau aiškiai nurodant, kad prie individualių namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų priskirtini konteineriai yra individualaus naudojimo, tuo tarpu prie daugiabučių namų, sodininkų ir garažų bendrijų priskirtini konteineriai yra bendrojo naudojimo konteineriai; b) ar konteineris yra atitinkamoje konteinerių aikštelėje, ar ne; c) ar konteinerio plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka pačiam atliekų turėtojui, ar paslaugų teikėjui (ieškovei). Taigi, Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad prie individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų esantys konteineriai laikomi individualaus naudojimo konteineriais, nes jais paprastai naudojasi vienas atliekų turėtojas ir tokie konteineriai nėra pastatyti konteinerių aikštelėse. Tuo pačiu iš Techninės specifikacijos nuostatų galima spręsti, jog tam, kad konteineris būtų laikomas bendrojo naudojimo konteineriu: a) juo turi naudotis du ar daugiau atliekų turėtojų (fizinių ar juridinių asmenų); b) konteineris turi stovėti atitinkamoje konteinerių aikštelėje (šachtoje); c) jo plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka paslaugų teikėjui, o ne atliekų turėtojams, ir paprastai tokiais yra laikomi prie daugiaubučių gyvenamųjų namų, sodininkų ir garažų bendrijų esantys konteineriai.

        38. Iš ieškovės UAB "Ecoservice", betarpiškai teikiančios konkrečių konteinerių ištuštinimo paslaugą, atstovių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų - konkrečiu adresu stovinčių, konkrečius identifikacinius numerius turinčių konteinerių fotonuotraukų, jais besinaudojančių atliekų turėtojų rašytinių patvirtinimų (ieškinio priedai Nr. 8-11), o taip pat ieškovės teismo siūlymu 2020-05-15 pateiktų susistemintų duomenų atskirai dėl kiekvieno iš 142 ginčo konteinerių (2020-05-15 rašto priedas Nr. 1) matyti, kad šie ginčo konteineriai iš tikrųjų yra priskirti arba: a) prie individualių gyvenamųjų namų (pvz., Ašmenėlės g. 37, Vilnius, konteinerio ID 13-L-3108000; Ašmenėlės g. 65, Vilnius, konteinerio ID 13-L-104598; Ašmenėlės g. 63A, Vilnius, konteinerio ID 13-L-107963; Gurių g. 25, Vilnius, konteinerio ID 13-L-125068; Anglų g. 1, Vilnius, konteinerio ID 13-L107976 ir t.t.); b) arba prie kotedžų (pvz., Italų g. 8B-1, Vilnius; Estų g. 24-1, Vilnius, konteinerio ID 13-L-10455; Italų g. 11A-2, Vilnius, konteinerio ID 13-L-104560; Italų g. 15-2, Vilnius, konteinerio ID 13-L-104565 ir t.t.); c) arba prie konkretaus juridinio asmens naudojamo pastato/statinio ar jo dalies (pvz., Antakalnio g. 75, Vilnius, konteinerio ID 13-L-108000, naudojamas AB "Lietuvos paštas"; konteinerio ID 13-L-135732, naudojamas UAB "Retain Convenience Lietuva"; Architektų g. 130, Vilnius, konteinerio ID 13-L-100408, naudojamas UAB "Neste Lietuva" ir t.t.). Ieškovės pateikti duomenys ir įrodymai leidžia teismui daryti pakankamą išvadą, jog minėti konteineriai iš tikrųjų gali būti vertinami kaip individualaus naudojimo konteineriai, kadangi jie turi tik vieną naudotoją, t. y. jais naudojasi tik vienas atliekų turėtojas (konkretus gyvenamasis namas ar kotedžo tipo namas, kalbant apie fizinius asmenis, ar konkretus juridinis asmuo), jie nėra pastatyti bendrose konteinerių aikštelėse, juos į kelio važiuojamąją dalį išstumia ir atgal prie savo pastatų pristumia, plauna ir dezinfekuoja atliekų turėtojai (ieškovė patvirtino nei vieno iš šių konteinerių neplaunanti ir nedezinfekuojanti), ir nėra jokių duomenų, kad jais naudotųsi du ar daugiau atliekų turėtojų. Pavyzdžiui, kalbant apie prie kotedžo tipo pastatų esančius konteinerius, iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nepaisant to, kad atitinkamas kotedžo tipo pastatas gali būti teisiškai viešame registre įregistruotas kaip daugiabutis gyvenamasis namas (pvz., dvibutis gyvenamasis namas), tačiau faktiškai kiekvienam iš šio namo butų, be kita ko, turinčių aiškiai matomą atskirą įėjimą ir atskirą adresą, yra priskirtas atskiras konteineris su atskiru / savarankišku identifikaciniu numeriu, kuriuo naudojasi tik to konkretus buto gyventojas (gyventojai), o ne visi to daugiaubučio namo gyventojai bendrai. Pavyzdžiui, konteineriu, esančiu Italų g. 15-2, Vilniuje, kurio ID Nr. 13-L-104565, naudojasi tik vienas atliekų turėtojas - būtent Italų g. 15-2, Vilniuje, gyventojai, ką patvirtina tiek ieškovės pateiktos fotonuotraukos, atliekų turėtojo rašytinis patvirtinimas, tiek faktas, jog to paties gyvenamojo namo Italų g. 15, Vilniuje, kito kotedžo, esančio Italų g. 15-1, Vilniuje, ir turinčio atskirą įėjimą bei adresą, gyventojai - atliekų turėtojas turi savo individualų konteinerį, priskirtą būtent adresui Italų g. 15-1, Vilniuje, kurio ID Nr. 13-L-104566.  

        39. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes dėl 142 ginčo konteinerių individualaus, o ne bendro naudojimo, leistų suabejoti ieškovės įrodinėjimų aplinkybių bei pateiktų įrodymų teisingumu bei sudarytų pagrindą teismui daryti priešingas, nei teigia ir įrodinėja ieškovė, išvadas. Atsakovė iš esmės apsiribojo tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais apie tai, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo konteineriai vertintini kaip individualaus naudojimo konteineriai, kad jos pateikti įrodymai nepakankamai patvirtinta, jog konteineriais naudojasi tik to konkretaus individualaus namo ar kotedžo gyventojai, kad iš nuotraukų negalima nustatyti minėtų aplinkybių ir pan., tačiau iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių dėl kiekvieno iš 142 konteinerių, kodėl jis laikytinas bendrojo naudojimo, o ne individualaus naudojimo konteineriu. Savo ruožtu trečiojo asmens SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" atstovė teismo posėdyje netgi paaiškino, jog iš esmės galimos situacijos, kai ir prie kotedžo tipo namų, įregistruotų registre kaip daugiabučiai namai, esantys konteineriai gali būti /yra laikomi individualaus naudojimo konteineriais, jei jais faktiškai naudojasi vienas atliekų turėtojas ir yra konkretaus kotedžo dalies (buto, turinčio atskirą įėjimą ir adresą) savininko - atliekų turėtojo prašymas jam suteikti individualų konteinerį. Teismas pažymi, kad tiek atsakovei, kaip užsakovei, tiek trečiajam asmeniui, kaip paslaugų administratoriui, be kita ko, administruojančiam atliekų turėtojus, skaičiuojančiam jiems rinkliavas už atliekų išvežimą, šiuo atveju turintiems visą su ginčo klausimu susijusią informaciją, taip pat ir registrų duomenis (tą patvirtino teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė), neabejotinai geriausiai yra žinoma, ar konkrečiu konteineriu naudojasi vienas ar daugiau atliekų turėtojų, tačiau jie šio teismo proceso metu elgėsi pasyviai, nepateikė į bylą jokių ginčo klausimui išspręsti reikšmingų duomenų ir įrodymų, atskirai nepasisakė dėl kiekvieno iš ieškovės kvestionuojamų konteinerių priskyrimo prie individualaus ar bendrojo naudojimo konteinerių priežasčių, pagrindų, nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų nesutikimo šiuos konteinerius laikyti individualaus naudojimo konteineriais motyvų.

        40. Atsakovė teigia, kad tik prasidėjus teismo procesui jai buvo iš ieškovės pusės pateikti atitinkami duomenys ir įrodymai apie ginčo 142 konteinerius, jų vertinimą, kaip individualaus naudojimo konteinerius ir pan., o iki tol ieškovė tokių duomenų atsakovei ir/ar trečiajam asmeniui neteikė. Šis argumentas teismo vertintinas kritiškai, kadangi, kaip jau buvo minėta, būtent atsakovė ir ginčo paslaugų teikimą administruojantis trečiasis asmuo turi ir disponuoja duomenimis apie galutinius paslaugų vartotojus, atitinkamai gali žinoti, kokio pobūdžio kiekvieno iš vartotojų konteineriai yra, kaip, kokia tvarka jie turi būti ištuštinami, laikomi, tvarkomi, dezinfekuojami ir pan., ir tik duoda atitinkamus nurodytus paslaugų teikėjui - ieškovei dėl konkretaus turinio paslaugos (paslaugų) teikimo konkretaus galutinio vartotojo atžvilgiu, todėl teigti, jog būtent ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nenurodydama atsakovei ištuštinamų konteinerių pobūdžio (ar tai individualaus naudojimo konteineris, ar bendro naudojimo konteineris), nėra logiška ir pagrįsta.

        41. Nors trečiasis asmuo SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" kartu su tripliku (priedas Nr. 1) pateikė savo suvestinę 142 ginčo konteinerių lentelę, prie kiekvieno iš jų nurodydamas, jog tai yra kolektyvinis konteineris, kuriuo naudojasi 2 ar daugiau atliekų turėtojų, tačiau trečiasis asmuo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokių duomenų ir dokumentų pagrindu buvo sudaryta ši lentelė, kodėl jis teigia, jog šiais konteineriais naudojasi 2 ir daugiau atliekų turėtojų, kokie įrodymai byloje tai patvirtina ir pan.

        42. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nors Pirkimo sąlygų 1 priedo "Techninė specifikacija" 6 dalyje "Pasiruošimas paslaugos teikimui" numatyti įvairūs pasiruošimo tinkamam paslaugų teikimui aspektai, kiekvienos iš šalių pareigos paruošiamojoje stadijoje, tarp jų ir užsakovo pareiga pateikti paslaugos teikėjui konteinerių ištuštinimo vietų sąrašą, nurodyti konteinerių tvarkymo ypatumus, tuo pačiu paslaugos tiekėjo pareiga susipažinti su aptarnaujama teritorija, konteinerių išdėstymo vietomis bei kita informacija, reikalinga kokybiškam paslaugų teikimui, suderinti paslaugų teikimo grafikus, o tai savo ruožtu reiškia, kad tarp šalių dar parengiamojoje stadijoje galėjo būti suderinta ir išsiaiškinta, kokie konteineriai priskirtini prie individualaus ar bendrojo naudojimo konteinerių, kokiais tarifais apmokamas jų ištuštinimas ir pan., tačiau, kaip paaiškino teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" 2019-05-15 rašto "Dėl UAB "Ecoservice" pateiktos pasiruošimo paslaugai ataskaitos, 2020-04-27 rašto "Dėl 2020 m. kovo mėnesio ataskaitos, 2020-05-15 rašto "Dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimo", UAB "Ecoservice" 2020-04-30 rašto SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius"  ir kt.), toks konteinerių pobūdžio suderinimas, kuris leistų abiem šalims juos vienodai traktuoti, atliktas nebuvo, apie tai apskritai ruošiantis Sutarčių vykdymui, nebuvo kalbėta. Atitinkamai šioje byloje tarp šalių kilus ginčui dėl atitinkamų konteinerių vertinimo, teismas ji sprendžia vadovaudamasis CPK  įtvirtintomis įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, ir tais įrodymais, kurie yra byloje ir kurie šiuo nagrinėjamu atveju leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės nurodyti 142 konteineriai vis dėlto, laikytini individualaus naudojimo konteineriais.

        43. Pažymėtina ir tai, kad Sutarčių 29.4. papunktyje ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas atitinkamų zonų teritorijoje visiems atliekų turėtojams pagal Sutarties sąlygas ir būtent atsakovės pateiktus duomenis - bendrojo naudojimo konteinerių pastatymo prie daugiabučių gyvenamųjų namų adresus, individualių gyvenamųjų namų adresus, juridinių asmenų pavadinimus ir adresus (29.4. papunktis). Tuo tarpu Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos Prieduose Nr. 1 - 7 be kita ko, numatytos konteinerių aikštelės, jų schemos, adresai, koordinatės, tačiau atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų ir įrodymų, jog minėti 142 ginčo konteineriai (ar jų dalis) patektų būtent į vienokias ar kitokias konteinerių aikšteles, stovėtų atitinkamuose bendrojo naudojimo konteinerių aikštelėse, kas be kitų požymių, leistų tuos konteinerius vertinti kaip bendrojo naudojimo konteinerius.

        44. Pagaliau, kaip teisingai pastebėjo, savo paaiškinimais (įskaitant teismo posėdyje pateitose skaidrėse) ir teismui pateiktais įrodymais patvirtino ieškovė bei kaip iš esmės neneigė ir pati atsakovė, už 16 iš 142 ginčo konteinerių ištuštinimą (pvz., esančių Pavilinio Sodų g. 16-oji g. 1, Vilniuje, konteinerio ID Nr. 13-L-102259; Nugalėtojų g. 1L, Vilniuje, konteinerio ID Nr. 13-L-127955; Juodupio g. 2J, Vilniuje, konteinerio ID Nr. 13-L-138695 ir kt.) vienais iš ginčo mėnesių atsakovė apmokėjo kaip už bendrojo naudojimo konteinerių ištuštinimą, o kitais mėnesiais - kaip už individualaus naudojimo konteinerio ištuštinimą, nors byloje nėra pateikta jokio tam pagrindimo ir įrodymų.

        45. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad tuos 142 ginčo konteinerius, kuriuos reikėjo ištuštinti 1 kartą per 1 savaitę, ieškovė būtent taip ir ištuštino, teikdama Dažnesnio ištuštinimo paslaugą. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, ir atsakovė bei trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Sutartį ir netinkamai teikusi Dažnesnio ištuštinimo paslaugą šiems 142 individualaus naudojimo konteineriams. Tokiu būdu ieškovei ištuštinus visus 142 individualaus naudojimo konteinerius, už kiekvieną tokį ištuštinimo kartą atsakovė privalėjo sumokėti Sutartyse ir jų prieduose įtvirtintą 10 Eur už 1 kartą tarifą II zonoje ir 2 Eur už 1 kartą tarifą IV zonoje. Kadangi, kaip sutiko abi šalys, atsakovė už atitinkamus konteinerių ištuštinimo kartus apmokėjo nepagrįstai taikydama ieškovės Pasiūlymo 2 priedo "Kaina ir įkainiai" 1 lentelėje bei Sutarčių 2 priede nurodytus tarifus, o ne Dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytus tarifus, tokiu būdu ieškovei nepagrįstai už tinkamai suteiktas paslaugas šioje dalyje liko nesumokėta viso 14 741,60 Eur (su PVM) atlyginimo. Nesumokėto ieškovei už 142 konteinerių ištuštinimą atlyginimo suma ir jos detalūs paskaičiavimai dėl kiekvienos zonos už kiekvieną iš ginčo mėnesių (2019 m. birželį - rugsėjį), nurodant kiekvieno iš individualaus naudojimo konteinerių, kuris buvo ištuštintas teikiant Dažnesnio ištuštinimo paslaugą (t. y. 1 kartą per 1 savaitę), identifikacinį numerį, adresą, talpą, pakėlimų skaičių, pateikti pačiame ieškinyje esančioje suvestinėje lentelėje bei prie ieškinio pridėtose ieškovės parengtose lentelėse (ieškinio priedai Nr. 8 ir Nr. 11), kuriais netikėti, įvertinus paslaugų teikimo automatizavimą, teismas neturi jokio pagrindo, juo labiau, kad atsakovė apskritai nekvestionavo ir neginčijo tokių skaičiavimų matematinio teisingumo. Kadangi atsakovė tiek savo raštuose ieškovei, teiktuose iki bylos iškėlimo, tiek byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje nurodė, kad atsisako už ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti šią ieškovės prašomą sumą, atsiranda teisinis pagrindas, vadovaujantis Sutarčių 15, 26.5., 31.1.-31.2. punktais, o taip pat ir CK 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 3 d., minėtą 14 741,60 Eur sumą priteisti iš atsakovės ieškovei.

Dėl delspinigių ir palūkanų

        46. Sutarčių 28.1. punktas numato, kad užsakovui uždelsus laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, jis paslaugų teikėjui reikalaujant moka 0,02 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Sutarčių 29.10 p. numato, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja už per praėjusį kalendorinį mėnesį su užsakovu suderintus suteiktų Paslaugų aktus kartu su jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis - faktūromis apmokėjimui užsakovui pateikti per 10 einamojo mėnesio darbo dienų. Pagal Sutarčių 15 p. užsakovas apmoka už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas - faktūras, išrašytas suteiktų bei su užsakovu suderintų Paslaugų aktų bei Paslaugų ataskaitos pagrindu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos.

        47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teisėtai priklausanti už 2019 m. birželį - rugsėjį suteiktas konteinerių Dažnesnio ištuštinimo paslaugas suma kiekvieną mėnesį nebuvo mokama laiku, t. y. nebuvo mokama taip, kaip numatyta aukščiau nurodytuose Sutarčių nuostatuose, ir ieškovė, atsakovei nesuderinus Paslaugų aktų ir Paslaugų ataskaitų, apskritai negalėjo išrašyti ir pateikti atsakovei šioje dalyje PVM sąskaitų - faktūrų, atsiranda pagrindas ieškovei priteisti ir ieškovės prašomą 672,49 Eur delspinigių sumą, kurios dydis pagrįstas detaliais ieškovės skaičiavimais suvestinėje lentelėje, nurodant, kada už kiekvieną mėnesį turėjo būti sumokėta atitinkama atlyginimo suma, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai atsisakiusi patvirtinti ieškovės pateiktų Paslaugų ataskaitų ir aktų, o taip pat pradelstų dienų iki ieškinio pateikimo teismui skaičių.         

        48. Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bendros priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-03) ir teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

        49. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiamos šioje byloje jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė sumokėjo 1069 Eur žyminio mokesčio ir patyrė viso 8813,34 Eur išlaidų advokatų (padėjėjų) teisinei pagalbai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (advokatų kontoros išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų, paslaugų detalizavimo ataskaitų, mokėjimo nurodymų ir kt.), už ieškinio parengimą ieškovė patyrė 2559,15 Eur išlaidų, už dubliko parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje viso patyrė 4151,81 Eur išlaidų, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nuomonės dėl žodinio bylos nagrinėjimo, prezentacijos (skaidrių) teismo posėdyje parengimą - viso patyrė 1379,40 Eur išlaidų, už ankščiau pateiktų duomenų susisteminimą - 722,98 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad už kai kurias teisinio pobūdžio advokato suteiktas paslaugas ieškovės prašomos priteisti sumos viršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus maksimaliai galimus priteisti civilinėse bylose konkrečių paslaugų dydžius, net ir įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį, spręstinų klausimų ir teisės problemų spektrą, ieškovės advokatų atlikto darbo ir laiko sąnaudas, kokybę ir pan. (pavyzdžiui, maksimaliai galima priteisti už dubliko parengimą suma - 1976,40 Eur; už atstovavimą 3 valandų teismo posėdyje - 407,4 Eur; už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą - 527,04 Eur už nuomonės - rašto dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka parengimą - 131,76 Eur), o taip pat į tai, kad iš atsakovės ieškovei apskritai negali būti priteisiamos tokios išlaidos, kaip pavyzdžiui, už ankščiau jau teiktų įrodymų susisteminimą (pateikimą kita forma) ar teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų rašytinio varianto (skaidrių - prezentacijos) parengimą, kurie šiuo atveju priklauso išimtinai nuo pačios ieškovės valios ir pasirinkimo, ieškovei priteistina išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti bendra suma mažintina iki 5601 Eur (2559,15 Eur patirtos išlaidos už ieškinio parengimą, neviršijančios rekomenduojamų priteisti dydžių + 1976,40 Eur maksimaliai galima priteisti suma už dubliko parengimą + 407,4 Eur maksimaliai galima priteisti suma už atstovavimą teismo posėdyje + 527,04 Eur maksimaliai galima priteisti suma už procesinio prašymo parengimą + 131,76 Eur maksimaliai galima priteisti suma už teismui teikto rašto - nuomonės parengimą). Tokiu būdu bendra ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6670 Eur (1069 Eur + 5601 Eur).

        50. Trečiasis asmuo, veikęs atsakovės pusėje, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie savo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas procese.

                 Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

 n u s p r e n d ž i a:

            Ieškovės UAB "Ecoservice" (kodas – 123044722, buveinė – Gariūnų g. 71, Vilnius) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (kodas - 188710061, buveinė - Konstitucijos pr. 3, Vilnius), trečiasis asmuo - SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" tenkinti.

            Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės UAB "Ecoservice" naudai 55619,04 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų 4 centus) skolos už suteiktas paslaugas, 672,49 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 49 centus) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (56291,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6670 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

          Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

           Teisėja                                                                Renata Volodko