Civilinė byla Nr. e2A-1383-413/2021
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00734-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.1.3.11; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-201-970/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos medis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top consult“, teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Drustila“ sumokėjo atsakovei UAB „Dzūkijos medis“ 11 808,72 Eur sumą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 11 808,72 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 1 d. sudarė dvi statybos rangos sutartis dėl viešbučių Druskininkuose statybos. Atsakovė 2019 m. kovo 25 d. išrašė ieškovei dvi PVM sąskaitas faktūras 6 203,43 Eur sumai ir 5 605,29 Eur sumai, kurias UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 28 d. apmokėjo, pervesdama atsakovei 11 808,72 Eur ir mokėjimo paskirtyje nurodydama „už paslaugas“.
3. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Drustila“ iškelta bankroto byla, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 235 993,51 Eur sumai.
4. Anot nemokumo administratorės, UAB „Drustila“ atliktas ginčijamas mokėjimas atsakovei pažeidė ieškovės kreditorių teises ir interesus, nes šio sandorio sudarymo metu įmonės balansinis turtas, atskaičius realiai iš įmonės skolininkų (debitorių) negalimą atgauti skolą, sudarė 251 611,84 Eur, o pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai – 197 314,71 Eur. Kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tai reiškia, kad ieškovė ginčo sandorio metu buvo nemoki. Todėl, ieškovės nuomone, yra pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.
5. Atsakovė UAB „Dzūkijos medis“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį, o šio prašymo netenkinus – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ginčijamas mokėjimo pavedimas atliktas teisėtai ir pagrįstai, vykdant sutartis už atsakovės tinkamai ir laiku atliktus darbus, UAB „Drustila“ ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo momentu nebuvo nemoki, todėl kitų įmonės kreditorių teisės negalėjo būti pažeistos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Dzūkijos medis“ iš ieškovės BUAB „Drustila“ 1 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jas apmokant iš BUAB „Drustila“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų teisinio pagrindo (CK 6.66 straipsnis), teismas nurodė:
Dėl ieškinio senaties
7. Teismas nustatė, kad UAB „Drustila“ dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui 2019m. spalio 1 d. Kadangi į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad bankroto administratoriui bendrovės dokumentai buvo perduoti anksčiau, teismas laikė, kad bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo dokumentų apie šio sandorio sudarymą gavimo dienos, t. y. 2019m. spalio 1 d. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl teismas konstatavo, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
8. Teismas pažymėjo, kad įmonės nemokumo administratorius, gindamas visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, pareiškė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu ir į bylą pateikė įrodymus – lenteles apie UAB „Drustila“ pradelstus įsipareigojimus, UAB „Drustila“ kreditorių išrašytas sąskaitas faktūras, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis – kurie patvirtina, kad 14 įmonės kreditorių (UAB „SLO Lithuania“, UAB „Eco sprendimai“, UAB „Šviesos technologijos“, AB „Vilma“, UAB „Energosfera“, UAB „Elektrifikacijos darbai“, UAB „Arevita ir Ko“, UAB „Prim Prekyba“, UAB „InterPro“, UAB „Eltido“, UAB „Druskana“, UAB „BK grupė“, UAB „Elektrokomplektas“, UAB „Elektrobalt“), kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti UAB „Drustila“ bankroto byloje, turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, atsiradusias iki ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo. Todėl teismas pripažino, kad BUAB „Drustila“ nemokumo administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį ir ši actio Pauliana taikymo sąlyga byloje yra įrodyta.
Dėl kitų actio Pauliana sąlygų
9. Teismas nurodė, kad nesant byloje įrodymų, jog ginčijamo sandorio (mokėjimo pavedimo) metu (2019 m. kovo 28 d.) buvo realių galimybių atgauti iš įmonės skolininkės bankrutavusios UAB „Alkor“ 36 420,16 Eur dydžio skolą, ši skola sprendžiant UAB „Drustila“ (ne)mokumo klausimą neturi būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę, todėl teismas sprendė, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu UAB „Drustila“ balanse realaus turto vertė buvo 270 389,68 Eur.
10. Pasisakydamas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio, teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame Sąraše bei Lentelėje ne visi duomenys yra teisingi ir neatskleidžia visų UAB „Drustila“ buvusių pradelstų įsipareigojimų. Spręsdamas apie UAB „Drustila“ pradelstus įsipareigojimus ginčijamo mokėjimo metu, teismas rėmėsi Sąraše nurodytais duomenimis ir padarė išvadą, kad ginčijamo mokėjimo metu UAB „Drustila“ pradelsti įsipareigojimai siekė 193 077,87 Eur. Todėl teismas konstatavo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Drustila“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 71,41 proc. bendrovės turto vertės, įmonės veikla buvo nuostolinga, bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų daliai turimų kreditorių, o turto, kuris butų buvęs pakankamas visiems finansiniams reikalavimams patenkinti, neturėjo. Kadangi įmonės turimi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę realiai buvusios (byloje nustatytos) turto vertės, teismas konstatavo, kad atlikdama ginčijamą sandorį (mokėjimo pavedimą) UAB „Drustila“ atitiko nemokios įmonės požymius (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).
11. Teismas pažymėjo, jog tam, kad sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, neužtenka nustatyti, jog ginčijamo sandorio sudarymo (šiuo atveju ginčijamo mokėjimo pavedimo) metu įmonė buvo nemoki, taip pat turi būti nustatyta, kad sandoris pažeidė kreditorių teises, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, kad skolininkas (ieškovė) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Sudarius rangos sutartį atsiranda dvišalė šalių prievolė – viena šalis įsipareigoja atlikti darbus, kita šalis – už juos atsiskaityti. Teismas nurodė, kad nors mokėjimo operacija yra sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios, tačiau jis atliktas išimtinai dvišalės sutarties pagrindu, keičia sutarties šalių civilines teises ir pareigas, todėl jo negalima vertinti izoliuotai nuo pačios sutarties.
12. Teismas nustatė, kad UAB „Drustila“ sudarė su atsakove statybos rangos sutartį, siekdama ištaisyti Sutarčių Nr. 2018/11-23 ir Nr. 2018/04/12 pagrindu statybos objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos darbų metu padarytus apgadinimus. Tik atsakovei ištaisius objektų apgadinimus, UAB „VA Statyba“ atsiskaitė su UAB „Drustila“ už jos tuo metu faktiškai atliktus darbus, o UAB „Drustila“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, iš gautų pinigų atsiskaitė su atsakove. Taigi, UAB „Drustila“ ginčijamą mokėjimą atliko tarp šalių sudarytų 2019 m. kovo 1 d. Statybos rangų sutarčių pagrindu, kurios buvo sudarytos siekiant ieškovei išvengti nuostolių bei gauti apmokėjimą už atliktus darbus pagal su UAB „VA Statyba“ sudarytas Sutartis Nr. 2018/11-23 ir Nr. 2018/04/12.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Drustila“ neištaisius UAB „VA Statyba“ nustatytų darbų trūkumų (objektų apgadinimų), ji nebūtų gavusi ir apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus ir dėl to patyrusi papildomus nuostolius, teismas pripažino, kad tokie UAB „Drustila“ veiksmai atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą, įmonės interesus bei verslo logiką.
14. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sandorio metu ieškovė atsiskaitinėjo su daugeliu kitų kreditorių, neturėjo jokių įsiskolinimų valstybei, ieškovės turtui nebuvo taikyti areštai ir kiti apribojimai, nebuvo iškeltų bylų dėl skolų priteisimo ir pradėta priverstinio vykdymo procedūrų. Teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad ieškovė sąmoningai būtų vengusi atsiskaityti su tam tikrais jos kreditoriais, nepagrįstai būtų teikusi prioritetą kitų kreditorių reikalavimams ir pan. Tremdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturėjo siekio atsiskaityti išimtinai tik su atsakovu ir išvengti pareigos vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas mokėjimas pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kadangi ieškovė neįrodė visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Drustila“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos UAB „Drustila“ 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DRU001977 bei atliktų darbų aktą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Naujausia ir aktualiausia kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nemokios įmonės sudaryti sandoriai, kuriais vieniems kreditoriams suteikiamas pranašumas prieš kitus kreditorius, yra negalimi, nes pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius sudaryti buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019 ir Nr. e3K-7-115-469/2020).
15.2. Ginčo mokėjimo sandoris negali būti vertinamas kaip ekonomiškai būtinas, nes jis neužtikrino ieškovo veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Šiuo mokėjimu atsakovei tiesiog nepagrįstai buvo suteikta atsiskaitymo pirmenybė prieš kitus kreditorius, kuriems skolos jau buvo pradelstos. Ginčo mokėjimu buvo pilnai atsiskaityta su kreditoriumi, kuriam net nebuvo suėjęs apmokėjimo terminas. Apeliantė pažymi, kad ieškovės užsakovas – darbų genrangovas UAB „VA Statyba“ 2019 m. kovo 28 d. pervedė ieškovei 12 000 Eur, o iš šios sumos tą pačią dieną ieškovė atliko byloje ginčijamą mokėjimą, kuriuo sumokėjo atsakovei 11 802,72 Eur. Tokiu būdu 98,36 proc. lėšų, gautų iš genrangovo UAB „VA Statyba“, buvo pervesta atsakovui. Anot apeliantės, ieškovė iš UAB „VA Statyba“ 12 000 Eur sumą gavo net ne už atsakovės, bet už kitus darbus, kurių atsakovė nevykdė. Todėl ieškovei (skolininkei) nepagrįstai atsiskaičius su atsakove, liko neatsiskaityta su kitais kreditoriais, buvusiais ginčo mokėjimo metu.
15.3. Į bylą nebuvo pateikta jokių patikimų ir leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti apdailos darbų defektai, kad darbų genrangovas UAB „VA Statyba“ sulaikė mokėjimus ieškovei už kitus darbus iki bus ištaisyti apdailos darbų defektai. Į bylą taip pat nepateikta ieškovės ir UAB „VA Statyba“ atliktų darbų aktų su įrašais apie nekokybiškai atliktus apdailos darbus, genrangovo ar objekto užsakovo pretenzijų dėl apdailos darbų defektų, statybos darbų žurnalo su įrašais apie nustatytus apdailos darbų defektus ir jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad ieškovė atliko statybos objekto apdailos darbus nekokybiškai ir jai atsirado prievolė ištaisyti šiuos trūkumus neatlygintinai. Liudytojų parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi, be to, atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija neatitinka liudytojų parodymų.
15.4. Iš 2019 m. kovo 25 d. šalių pasirašytų atliktų darbų aktų matyti, kad buvo perdažomos sienos, montuojamos gipskartonio pertvaros, ardomos senos sienų glazūruotos plytelės, iš naujo tinkuojamos sienos, atskirose sienų vietose įrengiamos naujos plytelės, pramušamos angos betoninėse konstrukcijose. Toks darbų pobūdis akivaizdžiai leidžia teigti, kad tai yra patalpų paprastojo remonto ir bendrastatybiniai darbai, o ne apdailos darbai, kai šalinami sienų apgadinimai, padaryti atliekant elektros darbus.
15.5. Vertinant ginčo mokėjimo ekonominį naudingumą, būtina įvertinti ir tai, kad mokėjimas buvo atliktas atsakovei po darbų užbaigimo. Tuo metu jau buvo didžiuliai įsiskolinimai ir kitiems kreditoriams, tame tarpe rangovams. Nėra jokio logiško paaiškinimo ir pagrindimo, kodėl iš visų kreditorių reikėjo išskirti būtent atsakovę. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo padengti ieškovės kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma siekia 197 314,71 Eur.
15.6. Vien tai, kad ieškovė atliko mokėjimus ir daliai kitų kreditorių, nereiškia, kad dėl to gali būti pateisintas atsakovei atliktas pirmenybinis mokėjimas. Kitiems kreditoriams mokėjimai buvo itin neženklūs ir siekė tik 2 879,98 Eur, kas yra 4,1 karto mažiau, lyginant su atsakovei sumokėta 11 808,72 Eur suma. Atsakovė neįrodė, kad ginčijamas mokėjimas buvo būtinas.
15.7. Teismų praktikoje tokiais atvejais taikoma nesąžiningumo prezumpcija. Kadangi byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad atsakovė vykdė savo pareigą pasidomėti kontrahento padėtimi, yra pagrindas konstatuoti atsakovo, kaip verslininko, neapdairų ir nerūpestingą elgesį.
15.8. Naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „VA Statyba“ iš ieškovės priėmė elektros darbus, atliktus viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir į aktus neįrašė jokių pastabų apie elektros darbų atlikimo metu apgadintą sienų apdailą. Šiais įrodymai yra paneigiama atsakovės versija, kad vykdant elektros darbus buvo apgadinta sienų apdaila., taip pat patvirtina faktą, kad 12 000 Eur mokėjimas buvo atliktas už elektros darbus, o ne už sienų apdailos darbus.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Dzūkijos medis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Esant faktiniam įmonės nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Pažymi, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, – protingo elgesio standartus atitinkančius asmens veiksmus, sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.
16.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Drustila“ veiksmai, sudarius su atsakove statybos rangos sutartis ir atlikus pagal jas mokėjimus, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą, įmonės interesus bei verslo logika, ką pastebėjo ir teismas.
16.3. Teismas įvertino ir tai, kad pati įmonė (ieškovė) nustatytų apgadinimų ištaisyti negalėjo, kadangi neturėjo leidimo specializuotiems statybų darbams atlikti, todėl, siekdama išvengti problemų, baudų bei atgauti iš genrangavo pinigus už jos faktiškai atliktus darbus, samdėsi atsakovę statybiniams darbams (remonto darbai viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpose bei bendrastatybiniai darbai viešbučio paskirties pastate adresu (duomenys neskelbtini)) šiuose objektuose atlikti, su kuria ir buvo pasirašytos 2019 m. kovo 1 d. sutartys.
16.4. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad to paties bankroto administratoriaus UAB „Top consult“ ieškiniai, kuriais buvo prašoma pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus tuo pačiu laikotarpiu su kitais atsakovais, buvo atmesti tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Kauno apygardos teismo.
16.5. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl prašomų prijungti prie bylos įrodymų ji negalėjo pateikti anksčiau, nors visi dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti dar iki bylos teisme iškėlimo. Ieškinį rengė profesionalus bankroto administratorius, kuriam neabejotinai žinoma, kad dar kreipiantis į teismą būtina pagrįsti savo ieškinio reikalavimus ir pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis), be to, nauji įrodymai (dokumentai) nepatvirtina/nepaneigia jokių reikšmingų bylai aplinkybių. Todėl šis prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
17. Apeliantė prašo prijungti prie bylos UAB „Drustila“ 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DRU001977 ir atliktų darbų aktą, kurie, jos vertinimu, patvirtina apeliacinio skundo argumentus, jog UAB „Drustila“ neprivalėjo atlikti ginčijamo mokėjimo pavedimo atsakovei.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).
20. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ne tik teisinį, bet ir faktinį skundžiamo sprendimo teisėtumo pagrindą, kad kita šalis (atsakovė) su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinusi ir pareiškusi savo nuomonę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje išvardyta išimtis ir šiuos įrodymus priima.
Dėl apeliacinio skundo
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl mokėjimo pavedimo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patenkino UAB „Drustila“ vadovo D. K. prašymą ir iškėlė įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Top consult“. Bankroto administratorius nustatė, kad iš UAB „Drustiula“ banko sąskaitos 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimu atsakovei buvo pervesta 11 808,72 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „už paslaugas“. Bankroto administratoriaus vertinimu, šis vienašalis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi tuo metu bendrovė jau buvo nemoki ir turėjo kitų pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, tačiau suteikė pirmenybę vienam iš jų (atsakovei), kuriam atsiskaitymo terminas dar nebuvo suėjęs.
24. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011), kad išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-403/2021 ir joje nurodyta praktika).
25. Nesutikdama su teismo sprendimu, apeliantė teigia, kad ji įrodė visas actio Pauliana taikymui būtinas sąlygas dėl ieškovės nemokumo, šalių nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį, kreditorių teisių pažeidimo ir kt.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl tokio sandorio sudarymo jis tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, 34 punktas).
27. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Drustila“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šioje nutartyje teismas rėmėsi bendrovės 2019 m. kovo 31 dienai sudaryto balanso duomenimis, pagal kuriuos bendrovė buvo apskaičiusi turto už 282 322 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 129 352,36 Eur, todėl teismas sprendė, kad bendrovė nėra nemoki, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
28. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Drustila“ atitiko Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus nemokios įmonės požymius. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja prieš tai minėtai Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. įsiteisėjusiai nutarčiai, kurioje konstatuota, kad nurodytu metu UAB „Drustila“ nebuvo nemoki, o turėjo finansinių sunkumų ir tęsė ūkinę komercinę veiklą toliau. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad jeigu UAB „Drustila“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjęs teismas būtų nustatęs, jog bendrovė jau tuo metu buvo nemoki, nebūtų teisinio pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos, o būtų pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą. Tačiau Kauno apygardos teismas, keldamas ieškovei restruktūrizavimo bylą, nemokumo fakto nenustatė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu ieškovė dar nebuvo nemoki.
29. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog tuo metu UAB „Drustila“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tačiau pirmenybę atsiskaitymui suteikė atsakovei, kuriai nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo (apmokėjimo už darbus) terminas.
30. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius negali remtis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292).
31. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį atspindi kasacinio teismo praktikos nuostata, pagal kurią pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292).
32. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Drustila“ (toliau – ir Užsakovas) ir UAB „Dzūkijos medis“ (toliau – ir Rangovas) 2019 m. kovo 1 d. pasirašė Statybos rangos sutartį, pagal kurią Rangovas įsipareigojo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. balandžio 1 d. atlikti pirmo aukšto patalpų remonto darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje (Priedas Nr. 1) už 7 506,15 Eur. Kita tos pačios dienos (2019 m. kovo 1 d.) statybos rangos sutartimi Rangovas įsipareigojo viešbučio paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) i, iki 2019 m. balandžio 1 d. atlikti bendrastatybinius darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje (Priedas Nr. 1) už 6 782,40 Eur. Taigi, atsakovė įsipareigojo dvejuose objektuose per mėnesį laiko atlikti tam tikrus su ieškove lokalinėse sąmatose suderintus statybos rangos darbus už bendrą 11 808,72 Eur (7 506,15 Eur +6 782,40 Eur) sumą.
33. Rangovas, baigęs darbus, 2019 m. kovo 25 d. išrašė Užsakovui dvi PVM sąskaitas faktūras 7 506,15 Eur sumai ir 6 782,40 Eur sumai, t. y. bendrai 11 808,72 Eur sumai. Tą pačią dieną šalys pasirašė atliktų dabų aktus.
34. Ieškovė UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 28 d. pervedė atsakovei UAB „Dzūkijos medis“ 11 808,72 Eur.
35. Buvęs UAB „Drustila“ vadovas nurodė, jog iki 2019 m. kovo 1 d. statybos rangos sutarties sudarymo ieškovė buvo sudariusi dvi sutartis su statybos objekto genrangovu UAB „VA Statyba“, pagal kurias ieškovė vykdė elektros tinklų montavimo darbus statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atliekant minėtus darbus UAB „VA Statyba“ bendrovei pareiškė ieškovei pretenzijas dėl darbo metu apgadintų sienų bei kitų objektuose padarytų apgadinimų ir nurodė, kad iki kol nebus ištaisyti nurodyti defektai, bendrovei nebus mokami pinigai už faktiškai atliktus darbus, ir bus taikomos sutartinės sankcijos (baudos). Pati ieškovė nustatytų defektų ištaisyti negalėjo, kadangi neturėjo leidimo specializuotiems statybų darbams atlikti, todėl, siekdama išvengti turtinių problemų, taip pat norėdama atgauti pinigus už faktiškai objektuose atliktus darbus, ieškovė pasamdė atsakovę statybiniams darbams minėtuose objektuose atlikti, su kuria ir pasirašė prieš tai minėtas dvi statybos rangos sutartis.
36. Ieškovės buvusio vadovo nurodytą aplinkybę, UAB „Drustila“ veikla nebuvo susijusi su sienų apdailos ir kitų bendrastatybinių darbų atlikimu, patvirtina byloje esantis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, kuriame nurodyta, jog pagrindinė UAB „Drustila“ veikla yra elektros sistemų įrengimas, telekomunikacijų ir kompiuterinių tinklų įrengimas, gatvių ir pastatų apšvietimo sistemų įrengimas, gaisro ir apsaugos nuo įsilaužimo signalizacijų įrengimas, elektrinių prietaisų ir buitinės technikos prijungimas, konsultacijos, techninė priežiūra.
37. Kitą atsakovės nurodytą aplinkybę, kad pagal statybos rangos sutartis su UAB „VA Statyba“ ieškovei reikėjo sutvarkyti apgadintas sienas ir atlikti kitus bendrastatybinius darbus, patvirtina ieškovės su atsakove 2019m. kovo 1 d. pasirašytos dvi statybos rangos sutartys ir atliktų darbų aktai. Iš šių aktų turinio akivaizdu, kad buvo atlikti ne elektros montavimo, bet kiti statybiniai darbai (sienų atskirų vietų tinko remonto darbai, anksčiau dažytų sienų perdažymas, sienų aptaisymas plytelėmis, sienų tinkavimas, glaistymas atskiruose plotuose).
38. Aplinkybę, kad rangovas UAB „VA Statyba“ dėl ieškovės padarytų apgadinimų buvo sulaikęs mokėjimą ieškovei patvirtina tai, kad po ieškovės ir atsakovės pasirašytų atliktų darbų aktų UAB „VA Statyba“ 2019 m. kovo 28 d. pervedė į UAB „Drustila“ sąskaitą 12 000 Eur. Gavusi šią sumą, UAB „Drustila“ tą pačią dieną atsiskaitė su UAB „Dzūkijos medis“ pagal 2019 m. kovo 1 d. pasirašytas statybos rangos sutartis ir išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras.
39. Apeliantės nuomone, jos pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad objekto genrangovas UAB „VA Statyba“ iš ieškovės priėmė elektros darbus, tačiau priėmimo aktuose nebuvo jokių įrašų ir/ar pastabų apie elektros darbų atlikimo metu apgadintas sienas. Tokiu būdu, anot apeliantės, yra paneigiama atsakovės versija, kad vykdant elektros darbus buvo apgadinta sienų apdaila.
40. Teismo vertinimu, UAB „Drustila“ ir UAB „VA Statyba“ pasirašytas atliktų darbų aktas už 2019 m. vasario mėnesį ir UAB „Drustila“ 2019 m. vasario 28 d. užsakovui UAB „VK statyba“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 40 651,18 Eur sumai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė atliko objektuose darbus, susijusius su jos pagrindine veikla – elektros instaliacija ir apšvietimo įrengimu. Tai, kad šiuose dokumentuose nenurodyta jokių pastabų dėl defektų, priešingai nei teigia ieškovės administratorius, nepaneigia atsakovės argumentų, kad tokie defektai buvo, nes šalys nebūtų susitarusios dėl darbų, kuriuos gali atlikti atsakovė, bet ne ieškovė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei pačiai nesiėmus jokių veiksmų, t. y. nesudarius statybos rangos sutarčių su atsakove, ji (ieškovė) nebūtų gavusi 40 651,18 Eur apmokėjimo už faktiškai objektuose atliktus darbus ir galėjo patirti papildomus nuostolius, nes UAB „VA Statyba“ pagal sutartis turėjo pagrindą taikyti ieškovei sankcijas, kas būtų dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį.
41. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, ar UAB „VA statyba“ apmokėjo ieškovės 2019 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą 40 651,18 Eur sumai. Todėl yra pagrindas daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad vis tik UAB „VK statyba“ buvo sulaikiusi mokėjimus ieškovei, kol ieškovės subrangovė UAB „Dzūkijos medis“ nepašalino defektų. Kita vertus, iš apeliantės argumentų ir įrodinėjamų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ji abejoja ieškovės su UAB „Dzūkijos medis“ 2019 m. kovo 1 d. sudarytų sandorių teisėtumu, tačiau įstatymo nustatyta tvarka šių sandorių (sutarčių) neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
42. Kasacinio teismo išaiškinta, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).
43. Pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir atsižvelgdama į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių sudaryti sandoriai, kurių pagrindu buvo atliktas ginčijamas mokėjimas, nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą ieškovės verslo praktiką, be to, šiais veiksmais buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą bei gauti naudos įmonei ir jos kreditoriams, todėl toks sandoris (ginčijamas mokėjimas) kitų kreditorių teisių bei turtinių interesų nepažeidė.
44. Paminėtos išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir tai, kad UAB „Drustila“ 2019 m. kovo mėnesį sudarinėjo ir kitus sandorius, susijusius su tolimesne įmonės veikla. Pvz., UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 7 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai, siekdami atstatyti įmonės mokumą ir siekdami, kad ieškovė gautų papildomų apyvartinių lėšų, priėmė sprendimus parduoti pastatą (garažą), esantį Gardino g. 61, Druskininkuose, už ne mažesnę kaip 10 000 Eur sumą ir butą, esantį Brolių g. 21-1b, Vilniuje, už ne mažesnę kaip 20 000 Eur sumą. 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. kovo 20 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad butas, esantis Brolių g. 21-1b, Vilniuje, buvo parduotas už 26 000 Eur, o garažas, esantis Gardino g. 61, Druskininkuose, – už 10 500 Eur. Taigi, bendrovė, siekdama toliau vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, pardavė jai nereikalingą turtą.
45. Bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad po ginčijamo mokėjimo atlikimo ieškovė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, mokėjo einamuosius mokesčius: 2019 m. kovo 29 d. MB „Egjura“ pervedė 2299 Eur; UAB „Druskininkų vandenys“ – 14,93 Eur; UAB „Drusta“ – 90,75 Eur; UAB „Česlovas ir kompanija“ – 396,65 Eur; A. S. firmai „Jaldeta“ – 56,16 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 5,45 Eur; Druskininkų savivaldybės administracijai – 4,87 Eur, sumokėjo darbuotojams darbo užmokestį, iš viso 11 774,37 Eur.
46. UAB „Drustila“ siekį atsiskaityti su savo kreditoriais patvirtina ir 2019 m. sausio 31 d. ieškovės su S. G. sudaryta sutartis, pagal kurią S. G. įsipareigojo ieškovei sumokėti už ją 33 389,93 Eur skolą UAB „Drustila“ kreditoriui UAB „Elektroskydas“.
47. Ginčijamo mokėjimo metu ieškovė neturėjo jokių įsiskolinimų valstybei, ieškovės atžvilgiu nebuvo taikyta areštų, kitų jos veiklos apribojimų, nebuvo iškeltų bylų dėl skolų priteisimo nebuvo pradėtos priverstinio vykdymo procedūros.
48. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad nebuvo įrodytos ir kitos actio Pauliana sąlygos – skolininko (ieškovės) ir trečiojo asmens (atsakovės) nesąžiningumas, nes aptartų faktinių bylos aplinkybių kontekste negalima konstatuoti, jog skolininkė (UAB „Drustila“), o juo labiau atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog vienašalis mokėjimo sandoris pažeis ieškovės kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
50. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Atsakovės UAB „Dzūkijos medis“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 840 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 840 Eur, kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto 8.11 punkte (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Dzūkijos medis“ (juridinio asmens kodas 304130364) iš ieškovės BUAB „Drustila“ (juridinio asmens kodas 152113178), atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Top consult“, 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) dydžio apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, jas apmokant iš BUAB „Drustila“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė