Civilinė byla Nr. 2-1041/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 126.5

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės,
Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios
akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ generalinio direktoriaus atskirąjį skundą dėl dalies Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės
„Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo byloje buvo išnagrinėtas pareiškėjų UAB
„R&J”,
R. S., A. L., T. Š., G.
M. ir R. P. kreditinių
reikalavimų patvirtinimo klausimas, bei
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi (b.
l. 4) atsakovui UAB „Baltijos
pirkliai“ iškėlė
restruktūrizavimo bylą. 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas
patvirtino atsakovo restruktūrizavimo planą ir restruktūrizuojamos UAB „Baltijos pirkliai“
restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui įmonės administratoriumi
paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO).
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l.
130-133), tarp kitų, patvirtino šių atsakovo kreditorių finansinius
reikalavimus:
A. L. - 14 832 litų
delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo
teisme dienos (2009 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo nutarties taikyti
laikinąsiasias apsaugos priemones restruktūrizavimo byloje (2009 m. liepos 10
d.);
T. Š. - 7 100 litų delspinigių
finansinį reikalavimą.
G. M. - 28 130 litų delspinigių
finansinį reikalavimą.
R.
P. -14 065 litų delspinigių finansinį reikalavimą.
Teismas
nurodė, kad atsakovo kreditoriai A. L.,
T. Š., G. M., R.
P. savo reikalavimus atsakovui kildino iš šių faktinių aplinkybių:
su atsakovu buvo sudarytos preliminarios apartamentų pirkimo-pardavimo
sutartys, pagal kurias kreditoriai sumokėjo atsakovui sutartyse numatytas sumas
apartamentų statybos finansavimui, tačiau atsakovas savo prievolių tinkamai ir
laiku neįvykdė, todėl yra pagrindas kreditoriams atlyginti nuostolius.
Restruktūrizuojama UAB „Baltijos pirkliai“ padavė
atskirąjį skundą (b. l. 144-145), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties dalį dėl reikalavimų į delspinigius
patvirtinimo A. L., T. Š., G. M., R.
P., ir grąžinti bylą dėl šių reikalavimų išsprendimo nagrinėti iš
naujo apygardos teismui.
Skunde nurodo, kad teismas, taikydamas
sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą delspinigių skaičiavimui, neatsižvelgė į
tai, jog visų netesybų skaičiavimas sustabdomas nuo nutarties iškelti
restruktūrizavimo bylą dienos (ĮRĮ 9 str. 1 d. 2 p.). Todėl teismas, tvirtintindamas
delspinigių sumas, turėjo taikyti 6 mėnesių senaties terminą, imant 6 mėnesių
laikotarpį iki kreditorinio reikalavimo pareiškimo restruktūrizavimo byloje,
tačiau iš jo atmetant laikotarpį nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos
10 d. nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.
Taip pat apeliantas prašo patvirtinamas
delspinigių sumas skaičiuoti ne nuo visos apartamentų pirkimo-pardavimo kainos,
kaip tai nustatyta preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse, bet nuo sumokėtų
avansų sumų, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, visų įmonės kreditorių
interesus, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjams realus
nuostolis galėjo susidaryti tik dėl
jų sumokėtų avanso sumų užlaikymo. Be to, patvirtinus delspinigių, apskaičiuotų
nuo visos preliminariose apartamentų pirkimo-pardavimo sutartyse numatytos
apartamentų kainos, atsižvelgiant į asmenų, reikalaujančių įtraukti
delspinigius į atsakovo kreditorių reikalavimų sąrašą skaičių, gali iškilti
sunkumų, vykdant kreditorių patvirtintą atsakovo restruktūrizavimo planą.
Atsiliepimų
į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas
patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir
pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos
pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų
nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių)
išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK.
1. 125 5 d. 1 p.). Nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą
įsiteisėjimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių,
susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą
įsiteisėjimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl
darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais
susijusias išmokas skaičiavimą (ĮRĮ 9 str. 1 d. 2 p.).
Neturi
pagrindo apelianto argumentas, kad skaičiuojant senatį kreditorių ieškiniams dėl netesybų, pareikštiems
restruktūrizuojamai įmonei po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iš 6 mėn.
laikotarpio išbrauktinas laikas, praėjęs nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo
iki kreditinio reikalavimo
pareiškimo teisme.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovui nepaneigia
kreditorių teisės į jų kreditinių (finansinių) reikalavimų atsakovui
patenkinimą. Iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, jo kreditorius nepraranda
teisės į ieškinio pareiškimą, tačiau keičiasi įstatymuose nustatyta šios teisės
įgyvendinimo tvarka. Kol atsakovui nėra iškelta restruktūrizavimo byla, savo teisę
į turimo kreditinio reikalavimo patenkinimą kreditorius gali apginti,
kreipdamasis į teismą CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Nuo to momento, kai
atsakovui iškeliama restruktūrizavimo byla, kreditoriai savo reikalavimus
atsakovui gali patenkinti jau nebe vien CPK, bet ir specialaus - Įmonių
restruktūrizavimo įstatymo - nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, įmonės
valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti
restruktūrizavimo plano metmenis, pritarti įmonės valdymo organo pasiūlytai
restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir kreiptis į teismą dėl
įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praneša apie tai kreditoriams ir
kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas, iškėlęs
įmonei restruktūrizavimo bylą, nutartyje nurodo laikotarpį, ne trumpesnį kaip
30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo
nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, iki kada
kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p.), kurie vėliau
tenkinami įmonės restruktūrizavimo plane nustatytais terminais.
Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis
asmenų lygybės principas nemokumo procesus reguliuojančioje teisėje
konkretinamas ir įvardinamas kaip kreditorių lygiateisiškumo principas. Jis reiškia
kreditorių teisę į reikalavimų proporcingą patenkinimą, taip pat lygią galimybę
siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti, lygiomis galimybėmis
įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą. Apelianto siūlomas CK 1. 125
straipsnio 5 d. 1 p. ir ĮRĮ 9 straipsnio 1 d. 2 p. santykio aiškinimas, kad
kreditoriai, nesikreipę į teismą iki restruktūrizavimo bylos atsakovui
iškėlimo, prarastų galimybę reikalauti delspinigių, taikant 6 mėnesių senaties
terminą, už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo iki
kreditoriaus finansinio reikalavimo pareiškimo restruktūrizavimo byloje, atsidurtų
nelygiateisėje padėtyje su kreditoriais, kurie kreipėsi į teismą iki
restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo ieškininės teisenos tvarka, bei yra
nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu. Juolab kad minėta ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostata
numato, jog restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti restruktūrizuojamai
įmonei tuos savo reikalavimus, kurie atsirado iki įmonės restruktūrizavimo bylos
iškėlimo dienos.
Be
to, atmestinas, kaip nesuderinamas su sutarčių laisvės principu, atskirojo
skundo motyvas, susijęs su
patvirtinamų delspinigių skaičiavimu ne nuo visos apartamentų pirkimo-pardavimo
kainos, kaip nustatyta preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse, sudarytose
atsakovo ir jo kreditorių, bet nuo kreditorių sumokėtų avansų sumų. Civilinių
santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra
nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams
(CK 6. 156 str. 1 d.). Sudarytos sutartys šalims turi įstatymo galią, todėl, nustatydamos
sudaromų sutarčių sąlygas, numatančias netesybas, šalys privalo įvertintinti ir
prisiimti atsakomybę už šių sąlygų laikymąsi (CK 6. 189 str. 1 d.).
Dėl
pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo nutartį
(CPK 263 str., 329 str., 338 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti
nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo
2010 m. kovo 19 d. nutartį.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Audronė Jarackaitė
Nijolė Piškinaitė