Civilinė byla Nr. e2A-1916-855/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01938-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (ieškovių) uždarosios akcinės bendrovės „GLC Logistikos parkas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės "GLC Logistikos parkas" ir uždarosios akcinės bendrovės "BSP Logistic Property" ieškinį atsakovėms Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei "Sadomaksa", išvadą teikianti institucija – valstybės įmonė "Lietuvos automobilių kelių direkcija" dėl statybą leidžiančio dokumento panaikino ir statybos padarinių pašalinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GLC Logistikos parkas“ ir UAB „BSP Logistic Property“ (toliau kartu – ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė 1) ir UAB „Sadomaksa“ (toliau – atsakovė 2), prašydamos (i) pripažinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakovei UAB "Sadomaksa" išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-190517-00319 (toliau – Statybos leidimas) negaliojančiu, o (ii) atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą – savavališka (statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą) bei (iii) priteisti iš atsakovių visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovės UAB „GLC Logistikos parkas“ ir UAB „BSP Logistic Property“ nuosavybės teise valdo bei naudoja kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, išsidėsčiusius šalia Terminalo g., Kuprioniškėse, Vilniaus raj., kurių unikalūs Nr. 4400-1809-3608 (Terminalo g. 6) ir Nr. 4400-1595-1825 (Terminalo g. 8). Susisiekimas tarp viešųjų kelių su ieškovėms priklausančiais ir intensyviai sandėliavimo bei logistikos veiklai vykdyti naudojamais žemės sklypais yra organizuojamas vienintele nuovaža, įrengta šiauriau žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1809-3608 (Terminalo g. 6), kuri jungia Terminalo g. su Minsko plentu (magistraliniu keliu A3 Vilnius - Minskas; toliau – Magistralinis kelias arba Minsko pl.). Greta išsidėsčiusioje teritorijoje, kuri šiaurinėje pusėje ribojasi su Minsko pl., rytinėje ir pietinėje – su Terminalo g., yra planuojama bei vykdoma nekilnojamojo turto plėtra, o konkrečiai – žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-4947-5400 (Terminalo g. 3A), kuris priklauso atsakovei UAB „Sadomaksa“, 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-08-190517-00319, be kita ko, leidžiantis gamybos, pramonės paskirties statinio statybą (nauja statyba) bei kitų inžinerinių tinklų ir statinių statybą.
2.2. Žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-4947-5400 (Terminalo g. 3A), kuris priklauso atsakovei UAB „Sadomaksa“, ir kuriame yra išduotas Statybos leidimas, yra suplanuotas šiais teritorijų planavimo dokumentais:
2.2.1. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T3-370, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies „U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje susisiekimo komunikacijų schema (Bendrojo plano sprendinių konkretizavimas, toliau – Bendrasis planas);
2.2.2. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-318, patvirtintu Žemės ūkio žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., infrastruktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialiuoju planu;
2.2.3. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T3-246, patvirtintu Žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:686, 4162/0100:702 ir 4162/0100:703), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas 1);
2.2.4. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. T3-232, patvirtintu Žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:705, 4162/0100:704, 4162/0100:685, 4162/0100:684), Kurpioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas 2);
2.2.5. Prieš Statybos leidimo išdavimą, buvo parengtas bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. KADI-98 patvirtintas Detaliojo plano 2 sprendinių koregavimas (toliau – Detaliojo plano 2 korektūra).
2.3. Visi aukščiau nurodyti teritorijų planavimo dokumentai (Bendrasis planas, Specialusis planas, Detalusis planas 1, Detalusis planas 2 bei Detaliojo plano 2 korektūra) numato (pakartoja) tą patį susisiekimo komunikacijų sprendinį – privažiavimo kelio, einančio paraleliai Minsko pl. ir jungiančio Minsko pl. (įrengiant naują nuovažą šalia žemės sklypo Minsko pl. 53) su Terminalo g. (ties žemės sklypo, adresu Minsko pl. 1, kampu) bei nurodė, kad čia minimas privažiavimo kelias yra vienos eismo krypties: nuo naujai įrengiamos lėtėjimo juostos bei nuovažos / privažiavimo iki Terminalo g.
2.4. Šiuo metu teritorijoje nurodytos apimties privažiavimo kelias nėra įrengtas. Šio kelio įrengimas nėra numatytas ir atsakovės UAB „Sadomaksa“ parengtame statybos projekte, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, nors statybos projektu numatoma jungtis į jį. Tokiu būdu patekimui į / iš atsakovės UAB „Sadomaksa“ valdomo žemės sklypo bus naudojama ne teritorijų planavimo dokumentais įtvirtinta susisiekimo schema. Ieškovių įsitikinimu, tokia situacija, įskaitant Statybos leidimą, kuriame nėra tinkamai išspręsti (t. y. numatyti realiai galimi įgyvendinti) patekimo prie projektuojamų statinių klausimai bei ignoruojami Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimais įtvirtinti įpareigojimai, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl statybos leidimas laikytinas išduotu neteisėtai, o pagal jį vykdoma statyba – savavališka.
3. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį tik suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovės šioje byloje nenurodė, kokią konkrečiai teisę ar interesą jos siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti statybą leidžiantis dokumentas pažeidžia jų teises ir interesus. Nėra aišku, koks yra teisinis skundo pagrindas, kokioms teisės aktų nuostatoms galimai prieštarauja skundžiamas statybą leidžiantis dokumentas.
4.2. Statinio projektu dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato statybos, kuriam ir buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas, nėra sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo kelio - statinio projekte yra numatytas prisijungimas prie Minsko pl., tačiau tik statinio statybos vietos nagrinėjamos teritorijos ribose. Statinio projekto Aiškinamojo rašto Statybos sklypo apibūdinimo dalyje nurodoma, kad: „Privažiavimai: nuo Minsko pl. per suplanuotą UAB „Kelprojekto“ privažiavimą (Nr. 7851-00-TP-S, 2017 m.)“. Tas pats yra numatyta Statinio projekto Aiškinamojo rašto Sklypo plano sprendinių dalyje ir kitose statinio projekto vietose.
4.3. Konkretūs privažiavimo sprendiniai yra nurodyti kelio projekte: Statinio projekto Aiškinamojo rašto Bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad vienas iš Statinio projekto rengimo pagrindų - tai 2017 m. Privažiavimo kelio prie sklypo (kadastro Nr. 4165/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pl. 55B, techninis projektas Nr. 7851- 00-TP-S. Kelio projektas buvo rengiamas remiantis VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" 2017 m. kovo 15 d. išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. (6.6.)2-l 143, kurių 3 punkte reikalaujama naujų įvažiavimo ir išvažiavimo kelių bei nuovažų nuo magistralinio kelio A3 Vilnius - Minskas į planuojamą privažiavimo kelią neprojektuoti ir neįrenginėti.
4.4. Ginčo Statybos leidimas yra išduotas gamybos ir pramonės paskirties pastato statybai, todėl ieškovės, prašydamos pašalinti savavališkos statybos padarinius, turėtų detalizuoti, ar reikalauja griauti visą (ar dalį) pastato, ar reikalauja jį perstatyti ir t.t. Be to, turi būti nurodytos konkrečios šio statomo daikto koordinatės.
5. Atsakovė UAB „Sadomaksa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti.
6. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodė, jog privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas ieškovėms nesuteikia.
6.2. Prie privažiavimo kelio, kuris turi būti įrengtas, privalo prisidėti visų ginčo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai (valdytojai). Visgi, iki teisminio ginčo, vykstant deryboms tarp šalių, ieškovės pareiškė, kad joms nepriklauso įrenginėti privažiavimo kelią, tačiau tai neva turi padaryti kitų sklypų savininkai (valdytojai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad arba ieškovės stengiasi atsakomybę perkelti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu siekia naudos išvengiant prisidėjimo prie privažiavimo kelio statybos, arba traktuoja, kad jie nėra vieni iš į ginčo teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai (valdytojai). Tai reiškia, kad jeigu ieškovės nėra ginčo teritorijos žemės sklypų savininkai (valdytojai), tai jų teisės ar teisėti interesai nėra pažeidžiami.
6.3. UAB „Sadomaksa“ neprivalo ir netgi negali įrengti naujų nuovažų, kadangi tai prieštarautų VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" nustatytoms sąlygoms, Savivaldybės išduotoms sąlygoms ir su Savivaldybe sudaryta sutartimi bei atitinkamiems teisės aktams ir tiek Lietuvos tiek tarptautinei teismų praktikai. Be kita ko, minėtos nuovažos įrengimas ar neįrengimas netgi nėra tiesiogiai susijęs su išduotu statybos leidimu ir negali būti pagrindas naikinti išduotą statybos leidimą.
7. Išvadą teikianti institucija - VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovių pateikto ieškinio pagrindu byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, kiek tai susiję su jo (ne)atitiktimi teritorijų planavimo dokumentams: Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintiems bendrajam, specialiajam, detaliajam planams ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus parengtai detaliojo plano korektūrai, todėl VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" neturi kompetencijos duoti išvadą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų. Pažymėjo, kad VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" pozicija dėl šalių ginčo yra išdėstyta ieškovių atstovui skirtuose 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 21 d. raštuose.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Sadomaksa“ lygiomis dalimis iš ieškovių UAB „GLC Logistikos parkas“ ir UAB „BSP Logistic Property“ po 1 475,00 Eur iš kiekvienos ieškovės bylinėjimosi išlaidų.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl nuovažos/privažiavimo infrastruktūros, paraleliai Minsko plentui ir jungiančio Minsko plentą su Terminalo gatve, kuris nėra numatytas Statybos leidime, nors projekte numatoma jungtis į jį.
10. Teismas konstatavo, jog ieškovės nagrinėjamu atveju nenurodė, kokią teisę ar interesą jos siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti ginčo Statybos leidimas pažeidžia jų teises bei interesus.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Sadomaksa“ ginčijamo Statybos leidimo pagrindu patenka prie valdomo žemės sklypo nuo magistralinio kelio A3 Vilnius-Minskas ir per įrengtą jungtį Terminalo g., ir tai reiškia, jog šiuo metu įvažiavimas/išvažiavimas į teritoriją yra realus ir veikiantis. Tuo tarpu aplinkybė, kad šiuo metu nėra įrengta nauja nuovaža/įvažiavimas į sklypą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nedaro ginčo Statybos leidimo neteisėtu.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog statinio projektu dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato statybos, kuriam ir buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas, nėra sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo kelio – statinio projekte yra numatytas prisijungimas prie Minsko plento, tačiau tik statinio statybos vietos nagrinėjamos teritorijos ribose. Tuo tarpu konkretūs privažiavimo sprendiniai yra nurodyti Kelio projekte, kuris buvo rengiamas remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2017 m. kovo 15 d. išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. (6.6.)2-1 143, kurių 3 punktu reikalaujama naujų įvažiavimo ir išvažiavimo kelių bei nuovažų nuo magistralinio kelio A3 Vilnius – Minskas į planuojamą privažiavimo kelią neprojektuoti ir neįrenginėti. Šių aplinkybių kontekste teismas sprendė, jog ieškovių nurodomos nuovažos ir kelio įrengimas (ar neįrengimas) nėra tiesiogiai susijęs su atsakovei UAB „Sadomaksa“ išduotu ginčo Statybos leidimu pastato statybai, todėl išduotą ginčo Statybos leidimą nėra pagrindo naikinti, todėl atmetė ieškovių reikalavimą dėl 2019 m. gegužės 17 d. Statybos leidimo Nr. LSNS-08-190517-00319 pripažinimo negaliojančiu, taip pat atmetė ir išvestinį reikalavimą pripažinti atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą savavališka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovės (apeliantės) UAB „GLC Logistikos Parkas“ ir UAB „BSP Logistic Property“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovių ieškinį: pripažinti 2019 m. gegužės 17 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-190517-00319 negaliojančiu, o atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą – savavališka (statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą), priteisti iš atsakovių Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Sadomaksa“ visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl ieškovių suinteresuotumo nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvimo. Teismas nepagrįstai ieškovių suinteresuotumo klausimą siejo išimtinai su būtinybe ieškovėms pateikti statistiką ar kitokius įrodymus, kad atsakovės UAB "Sadomaksa" pastatytas pastatas tiesiogiai sukels nepatogumus, kurie lems ieškovių ar trečiųjų asmenų, vykdančių veiklą šioje teritorijoje, pasunkintą patekimą į ginčo teritoriją. Ieškovės ir atsakovė yra tie subjektai, kurie veikia toje pačioje Tarybos teritorijų planavimo dokumentais suplanuotoje teritorijoje ir kurių atžvilgiu yra taikomi šie teritorijų planavimo dokumentai, todėl ieškovės turi suinteresuotumą šioje byloje ir jų kreipimasis su ieškiniu į teismą dėl teisminės gynybos yra pagrįstas.
14.2. Teismas sprendime nepagrįstai priėjo prie išvados, kad šiuo metu neįrengtas privažiavimo kelias nedaro statybos leidimo neteisėtu. Ginčo teritorijoje, suplanuotoje Detaliuoju planu 1 ir 2 (įskaitant Detaliojo plano 2 korektūrą), veikiantys asmenys (nepriklausomai nuo jo veiklos) privalo vadovautis šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, tame tarpe – statybos projektus rengti bei statybą įgyvendinti laikantis jų pateikiamų sprendinių, o šiuo atveju susiklostė situacija, kai teritorijų planavimo dokumentai nėra įgyvendinami. Pramonės paskirties objekto (statini) infrastruktūros (Privažiavimo kelio) įrengimas urbanizuotoje teritorijoje, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, privalėjo būti atliekamas prieš arba bent jau tuo pačiu metu, kuomet buvo statomas gamybos sandėliavimo pastatas pagal Statybos leidimą. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Privažiavimo kelio neįrengimas nedaro Statybos leidimo neteisėtu, nes kelių infrastruktūros (Privažiavimo kelio) klausimas yra sprendžiamas suinteresuotų asmenų kitais būdais, prieštarauja teisiniam reglamentavimui (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai, 17 straipsnio 3 daliai, 18 straipsnio 3 daliai).
14.3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" pozicija dėl privažiavimo kelio įrengimo. Teismas selektyviai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, neatliko visapusiško ir objektyvaus visų į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.
15. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti.
16. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Iš ieškovių reikalavimo - pripažinti Statybos leidimą negaliojančiu o atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą savavališka – nėra aišku, kokio sprendimo siekia ieškovės ir kokie konkretūs savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti. Ginčo statybos leidimas yra išduotas gamybos ir pramonės paskirties pastato statybai, , o ieškovės iš esmės neginčija paties statinio statybos teisėtumo, todėl ieškovės, prašydamos pašalinti savavališkos statybos padarinius, turėtų detalizuoti, ar reikalauja griauti visą statinį (jo dalį), ar reikalauja jį perstatyti ir t. t. Tai, kad šiuo metu nėra įrengtas naujas vienos krypties privažiavimo kelias, nedaro Statybos leidimo neteisėtu.
16.2. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, ieškinys yra reiškiamas ne dėl teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo, o dėl Statybos leidimo, išduoto gamybos ir pramonės paskirties pastato statybai, teisėtumo. Tuo tarpu Statybos leidimas nepažeidžia jokių apeliančių teisių ir teisėtų interesų, o jo techniniame projekte yra numatytas privažiavimas tik Statinio statybos vietos teritorijos ribose, o apeliantės dėl šio privažiavimo pretenzijų nekelia.
17. Atsakovė UAB „Sadomaksa“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.).
18.2. Apeliantės byloje nenurodė, kokią teisę ar interesą jos siekia apginti ir kokiu būdu prašomas panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08- 190517-00319 pažeidžią jų teises ir interesus.
18.3. Apeliančių nurodoma jungtis tarp Minsko pl. ir Terminalo g. egzistuoja, todėl traktuotina, kad įvažiavimas / išvažiavimas į teritoriją yra realus ir veikiantis, o tai reiškia, jog apeliantės nuogąstauja ne dėl jungties tarp Minsko pl. ir Terminalo g. (ne)egzistavimo, bet dėl neva per didelių srautų, kurie gali sukelti nepatogumus apeliantėms. Vis dėlto, tokie apeliančių vertinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi nėra pateikta jokia statistika ar kitokie įrodymai, kad UAB „Sadomaksa“ statomas pastatas tiesiogiai sukels nepatogumus, kurie lems pasunkintą patekimą į teritoriją.
18.4. Reikalavimas pripažinti Statybos leidimą negaliojančiu, kadangi jis neva neatitinka teritorijos planavimo dokumentų nuostatų, nėra pagrįstas įrodymais ir turėtų būti vertinamas kritiškai. 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Sadomaksa“ iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus gavo atsakymą, kaip turėtų įrengti susisiekimo komunikacijas „Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. SKPS-962/16“, bei sudarė „Sutartis prie „Susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. SKPS-962/16“ Nr. AD-204-(3.35)“. Šiais dokumentais savivaldybė nurodė, kad UAB „Sadomaksa“ turi parengti gatvės atkarpos projektą nuo taško A (koordinatės x- 6057406,32; y-585953,99) iki taško B (koordinatės x-6057536,78; y-585648,48), tuo tarpu UAB „Sadomaksa“ nebuvo nurodyta įrengti daugiau jokių naujų gatvių ar kitokių susisiekimo priemonių, be aukščiau paminėtos sutartyje. Taigi, UAB „Sadomaksa“ neprivalo ir netgi negali įrengti naujų nuovažų, kadangi tai prieštarautų VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" nustatytoms sąlygoms, savivaldybės išduotoms sąlygoms ir su savivaldybe sudarytai sutarčiai bei atitinkamiems teisės aktams, ir tiek Lietuvos tiek tarptautinei teismų praktikai. Be kita ko, minėtos nuovažos įrengimas ar neįrengimas netgi nėra tiesiogiai susijęs su išduotu statybos leidimu ir negali būti pagrindas naikinti išduotą Statybos leidimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir to neginčija apeliantės, ginčas kilo iš esmės dėl susisiekimo (komunikacijų) infrastruktūros, t. y. dėl privažiavimo kelio, esančio paraleliai Minsko plentui, ir jungiančio Minsko plentą, įrengiant naują nuovažą šalia žemės sklypo Minsko pl. 53, su Terminalo gatve, ties žemės sklypo, esančio Minsko pl. 1, kampu (toliau – Privažiavimo kelias). Ieškovių nuomone, atsakovei UAB „Sadomaksa“ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas Statybos leidimas Nr. LSNS-08-190517-00319, kuris leidžia gamybos ir pramonės paskirties statinio statybą bei kitų inžinerinių tinklų ir statinių statybą, yra neteisėtas, kadangi jame nėra sprendžiamas klausimas dėl Privažiavimo kelio. Savo pozicija dėl ginčo Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ieškovės grindžia tuo, jog atsakovei UAB „Sadomaksa“ priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-4947-5400, esantis Terminalo g. 3, Vilnius, kuriam išduotas ginčo Statybos leidimas, yra suplanuotas pagal Teritorijų planavimo dokumentus (Bendrąjį planą, Specialųjį planą, Detalųjį planą 1, Detalųjį planą 2 bei Detaliojo plano 2 korektūrą; žr. šios nutarties 2.2.1. – 2.2.5. pastraipas), kurie numato (pakartoja) tą patį susisiekimo komunikacijų sprendinį – Privažiavimo kelią, o kadangi Privažiavimo kelio įrengimas nebuvo numatytas ginčo Statybos leidime, todėl jis, anot ieškovių, buvo išduotas neatsižvelgus į aktualių Teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, todėl Statybos leidimas naikintinas, o atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdoma statyba, kuomet nėra tinkamai išspręsti patekimo prie projektuojamų statinių klausimai, pažeidžia teisės aktų reikalavimus (konkrečiai – Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 3 dalį) ir atitinkamai laikytina savavališka statyba.
22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių reikalavimą dėl ginčo Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu bei išvestinio reikalavimo – atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomos statybos pripažinimo savavališka, nurodė, kad ieškovės, visų pirma, nenurodė, kokią teisę ir interesą jos siekia apginti ir kokiu būdu prašomas panaikinti Statybos leidimas pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus; antra, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, jog įvažiavimas/išvažiavimas į teritoriją realiai egzistuoja ir yra veikiantis, o situacija, kuomet nėra įrengtas Privažiavimo kelias, nedaro ginčo Statybos leidimo neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Statybos leidimu nėra sprendžiamas klausimas dėl Privažiavimo kelio – statinio projekte yra numatytas prisijungimas prie Minsko plento, tačiau tik statinio statybos vietos nagrinėjamos teritorijos ribose, todėl sprendė, jog ieškovių nurodomos nuovažos ir kelio (ne)įrengimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovei UAB „Sadomaksa“ išduotu Statybos leidimu.
23. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, visų pirma, dėl ieškovių suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, o antra, teismo padaryta išvada, kad Privažiavimo kelio neįrengimas nedaro ginčo Statybos leidimo neteisėtu, nes kelių infrastruktūros klausimas yra sprendžiamas kitu būdu, - anot apeliančių, prieštarauja teisiniam reguliavimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apeliančių pozicija.
24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
25. Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. Šie asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu, t. y. pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju – pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
26. Šiuo atveju ieškovės prašė pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas Statybos leidimas yra neteisėtas ir jį panaikinti, taip pat pripažinti atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą savavališka. Pažymėtina, jog šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-8-916/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju, privatiems asmenims – ieškovėms – reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo bei statybos pripažinimo savavališka, asmenys turi įrodyti: (i) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams; (ii) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad ieškovės byloje nenurodė ir neįrodė, kokią teisę ir interesą jos siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. išduotas Statybos leidimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
28. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ieškovių teisinio suinteresuotumo klausimą susiejo išimtinai su būtinybe ieškovėms pateikti statistinius duomenis ar kitus įrodymus dėl transporto priemonių judėjimo srautų padidėjimo bei to, kokius tiesioginius nepatogumus sukels ieškovėms ginčijamo statybos leidimo pagrindu statomas/pastatytas pastatas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, vertinant ieškovių teisinio suinteresuotumo buvimą, buvo analizuojamos ne tik pačių ieškovių nurodomos aplinkybės dėl sunkiojo transporto priemonių srautų padidėjimo, bet aptariami ir kiti, t. y. pačių ieškovių nurodyti veiksniai bei faktoriai, su kuriais siejamas nurodomas ieškovių suinteresuotumas ir atitinkamai jų teisių pažeidimas – sumažinti/pažeisti ieškovių lūkesčiai ir galimybės naudotis viešąja infrastruktūra, intensyvus teritorijos urbanizavimas ir apstatymas naujais pramonės, logistikos ir sandėliavimo objektais (pastatais), sunkiojo transporto srautų patekimo iš Minsko plento į ginčo teritoriją ir iš jos padidėjimas ir suintensyvėjimas ir pan.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovės iš tikrųjų nenurodė ir neįrodė, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jų teisės ir galimybės naudotis viešąja infrastruktūra. Pačios ieškovės pripažįsta ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad yra užtikrinamas realus pačių ieškovių patekimas/privažiavimas į jų naudojamą bei valdomą teritoriją iš/į Minsko pl., o ta aplinkybė, kad dėl visų kitų gretimuose žemės sklypuose veiklą vykdančių subjektų, t. y. ne tik atsakovės UAB „Sadomaksa“, bet ir kitų įmonių, vykdomų statybos bei kitų ūkinės komercinės veiklos darbų, natūraliai padidėja ir transporto priemonių srautai ir pan., savaime neleidžia spręsti apie atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomų statybos darbų neteisėtumą, taip pat ir pačios savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, išduodant statybos leidimus visiems šiems subjektams.
30. Aplinkybės dėl srautų, teritorijos užstatymo, apkrovimo, eismo saugumo ir kt. kompleksiškai vertinamos visų kompetentingų institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavimo procesuose, ir materializuojamos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose, kurių ieškovės neginčija ir nekvestionuoja. Pažymėtina, kad ieškovės neginčija ir nekvestionuoja ir VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ rašto dėl prisijungimo sąlygų nustatymo, kuriame konkrečiai ginčo teritorijos atžvilgiu expresis verbis nurodoma naujų įvažiavimo ir išvažiavimo kelių bei nuovažų nuo magistralinio kelio A3 Vilnius – Minskas į planuojamą privažiavimo kelią neprojektuoti ir nenagrinėti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės nuosavybės teise valdo ir naudoja gretimus, t. y. šalia atsakovei išduotame Statybos leidime numatytos teritorijos, esančius žemės sklypus, vien tai, kad ieškovių žemės sklypai yra išsidėstę šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo, kuriame statyti statinį išduotas Statybos leidimas, savaime nesuponuoja ieškovių teisių pažeidimų dėl atsakovės sklype vykdomos veiklos, veiksmų ir darbų, netgi ir turint omenyje, kad patekimui į savo žemės sklypus tiek ieškovės, tiek atsakovė faktiškai naudojasi tuo pačiu nuvažiavimu nuo Minsko plento.
31. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog ieškovės nekvestionuoja ir neginčija paties atsakovės pastato, kuriam statyti išduotas statybos leidimas, pastatymo/leidimo jį statyti klausimų. Ieškinys iš esmės paremtas tik naujojo kelio – privažiavimo prie pastato įrengimo būtinumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovių nurodomos nuovažos ir kelio (ne)įrengimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovei UAB „Sadomaksa“ išduotu ginčo Statybos leidimu statyti statinį ir todėl nėra pagrindo jį naikinti.
32. Itin svarbu pabrėžti, kad ginčijamu statybos leidimu nėra ir negali būti sprendžiamas privažiavimo kelio projektavimo ir pan. klausimas, kadangi statinio projekte ir atitinkamai Statybos leidime sprendžiamas klausimas tik dėl prisijungimo prie Minsko plento statinio statybos vietos teritorijos ribose, todėl ta aplinkybė, kad projekte yra suprojektuota tik dalis kelio, o nekalbama apie nuovažos nuo Minsko plento, jungiamojo kelio įrengimą, nedaro tokį leidimą neteisėtu. Konkretūs privažiavimo sprendimai yra nurodyti Kelio projekte, kuris buvo rengiamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2017 m. kovo 15 d. išduotomis prisijungimo sąlygomis, todėl ieškovių nurodomos nuovažos ir kelio (ne)įrengimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovei UAB „Sadomaksa“ išduotu ginčo Statybos leidimu ir todėl nėra pagrindo jį naikinti.
33. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsniu, reiškia reikalavimą pripažinti Statybos leidimą negaliojančiu, o atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą – savavališka, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aišku, kokio teismo sprendimo ieškovės siekia, t. y. kokie konkretūs neteisėtos statybos padariniai, net ir pripažinus ieškovių teiginius pagrįstais, šiuo atveju turėtų būti taikomi, turint omenyje, kad nėra prašoma nugriauti/pašalinti patį statinį, kuris suprojektuotas ir statomas pagal statybos leidimą, ieškinio faktinis pagrindas su pačiu statiniu nėra niekaip susijęs, nereiškiami reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, kiek tai būtų susiję su kelio įrengimu.
34. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog, pirma, nagrinėjamu atveju ieškovės nepagrindė (neįrodė), kokiu būdu prašomas panaikinti ginčo Statybos leidimas pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus; antra, kad ieškovių nurodomos nuovažos ir kelio (ne)įrengimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovei UAB „Sadomaksa“ išduotu ginčo statybos leidimo dokumentu pastato statybai, todėl nėra ir pagrindo minėtą ginčo Statybos leidimą naikinti.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Sadomaksa“ iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliančių (ieškovių) uždarosios akcinės bendrovės „GLC Logistikos parkas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadomaksa“ (j. a. k. 135297135, buv. Vakarinis apl. 16, Kaunas) lygiomis dalimis iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „GLC Logistikos parkas“ (j. a. k. 302325508, buv. A. Vivulskio g. 7-1, Vilnius) ir uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“ (j. a. k. 300513479, buv. Jogailos g. 9, Vilnius) 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos po 600 Eur (šešis šimtus Eur), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko