ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Savas būstas plius“ ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. S., dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Savas būstas plius“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 4 700 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų sutartį (toliau ir – Tarpininkavimo sutartis) dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkėjų paieškos. Paaiškino, kad sąžiningai ir atkakliai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal Tarpininkavimo sutartį, o atsakovas nesąžiningai pasinaudojo visu ieškovės įdirbiu, pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei su ieškove neatsiskaitė.

2.       Atsakovas V. Š. su ieškovės UAB „Savas būstas plius“ ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog namą intensyviai ir savarankiškai reklamavo, nes taip atsidaro pirkėjas, o ieškovė UAB „Savas būstas plius“ surasti parduodamo turto pirkėjo nepadėjo. Mano, jog jis nukentėjo kaip silpnesnė sutarties šalis, todėl dėl atsakovui nepalankios sutarties ieškovei atsirado galimybė reikalauti netesybų. Be to, ieškovė neįrodė ir patirtų sąnaudų dėl turto pardavimo tarpininkavimo paslaugų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo V. Š. 4 700 Eur netesybas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 926 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Savas būstas plius“ bei 7,10 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovei netesybas atsakovui pažeidus Tarpininkavimo sutarties dėl turto pardavimo tarpininkavimo paslaugos 5.7 punkto nuostatas. Ginčo dėl netesybų (skolos) dydžio tarp šalių nėra. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, nes atsakovas pažeidė Tarpininkavimo sutarties 5.7 punkto reikalavimus.

5.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, pripažino, jog dėl aktyvių savarankiškų atsakovo veiksmų jis surado norimo parduoti turto pirkėją, su kuriuo ir buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau konstatavo, kad šie atsakovo veiksmai buvo pažeidžiantys Tarpininkavimo sutarties 5.7 punktą ir sąmoningai nukreipti prieš paslaugos vykdytojo sąžiningus ir protingus veiksmus, kuriais, kaip nurodė liudytoja V. U., buvo siekiama labiausiai kliento interesus atitinkančio rezultato.

6.       Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad paslaugų sutartį jis pasirašė skubėdamas ir neperskaitęs jos turinio. Teismas konstatavo, jog šalys sudarydamos sutartį vienodai suprato esminį ieškovės teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį. 

7.       Atsakovo argumentus, jog per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį niekas siųstas iš UAB „Savas būstas plius“ agentūros apžiūrėti namo neatvyko, teismas atmetė kaip neįrodytus, nurodęs, kad juos paneigia ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) siųstos trumposios telefono žinutės V. Š. turinys, kuriuo pranešama, kad „žmonės skambina dėl (duomenys neskelbtini) namo, nori apžiūrėti“. Teismas pažymėjo, jog tuo metu ginčo turtas dar nebuvo parduotas.

8.       Dėl netesybų dydžio teismas nurodė, kad ieškovės ieškiniu prašoma 4 700 Eur netesybų sumą yra teisinga ir protinga. Konstatavo, kad ieškovė neturi pareigos įrodyti sumažintų netesybų dydžio sąnaudų.

9.       Pasisakydamas dėl silpnesnės sutarties šalies teismas sutiko, jog nagrinėjamos bylos kontekste taikytinos vartotojų teises ginančios teisės nuostatos, kadangi paslaugas teikusi ieškovė yra šiuo verslu užsiimantis juridinis asmuo, o paslaugų vartotojas – fizinis asmuo, pagal įgaliojimą siekęs pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis iš esmės asmeninėms reikmėms.

10.       Teismas, tarp ginčo šalių sudarytą sutartį ex officio kvalifikavęs vartojimo sutartimi ir įvertinęs ją pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas galėjo nesuprasti Tarpininkavimo sutarties sąlygos, kad sutartyje nurodytą turtą visą sutarties galiojimo laiką bus pardavinėjamas tik per atstovą ar kitas aktualias ginčo sutarties nuostatas. Teismas nurodė, kad tarpininkavimo sutarties 5.7 punkto sąlygos formuluotė yra aiški ir konkreti, todėl atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas galėjo nesuprasti jos bei kitų minimos sutarties sąlygų turinio, esmės ir reikšmės, o šalių nustatytas netesybų dydis taip pat iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir interesų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sutartyje numatyta sąlyga dėl sutarties netesybų, o ieškovei jas sumažinus iki paslaugų suteikimo kainos (atlygio), yra nesąžininga ir pažeidžianti vartotojos interesus (CK 6.188 straipsnis).   

11.       Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Šalių ginčo santykiams taikytinos atlygintinių paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančios materialiosios teisės normos.

12.2.       Nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal paslaugų sutartį ir suteikė paslaugą atsakovui, t. y. ieškovė nesurado nekilnojamojo turto pirkėjo, kuris realiai įsigijo atsakovo parduodamą turtą, nes turtą atsakovas pardavė paties savarankiškai surastiems pirkėjams.

12.3.       Teismas, nustatęs, kad atsakovas V. Š. yra vidutinio amžiaus žmogus, pats pardavinėjo namą, buvo pasirašęs ir kitas sutartis su šia bei kitomis nekilnojamojo turto agentūromis, silpnesne ir labiau gynybos reikalaujančia puse pripažino verslu užsiimantį juridinį asmenį, veikusį per nekilnojamojo turto ekspertą.

12.4.       Teismas netinkamai vertino atsakovo V. Š. išsakytus paaiškinimus apie tai, kad jam buvo pateikta pasirašyti sutartis, kurią ekspertė V. U. atsivežė jau paruoštą ir šią sutartį jis pasirašė su jos turiniu deramai nesusipažinęs, nes pasitikėjo agente ir jų žodžiu aptartomis teikiamų paslaugų sąlygomis. 

12.5.       Teismo padarytos išvados, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas galėjo nesuprasti Tarpininkavimo sutarties sąlygos, kad sutartyje nurodytas turtas visą sutarties galiojimo laiką bus pardavinėjamas tik per atstovą, niekuo nepagrįstos, nes neegzistuoja įrodinėjimo priemonės, kuriomis būtų įmanoma patvirtinti arba paneigti tokią aplinkybę.

12.6.       Tikrasis ieškovės tikslas buvo susaistyti nepatyrusį atsakovą sutartiniais santykiais, imituoti paslaugų teikimą, o kai atsakovas objektą parduos savarankiškai ar per kitus tarpininkus, apkaltinus sutartinių santykių nesilaikymu išsireikalauti tariamos žalos atlyginimą iš atsakovo.

12.7.       Sprendime teismo aptarta V.U. V. Š. siųsta žinutė su informacija apie tai, kad „žmonės skambina dėl (duomenys neskelbtini) namo, nori apžiūrėti“, parašyta jau po to, kai atsakovas V. Š. buvo pasirašęs preliminarią sutartį dėl namo pardavimo ir pats paskambino informuoti agentūrą, kad nutrauktų namo pardavimo reklamavimą.

12.8.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsnių reikalavimus, nes netyrė ir nevertino, kokia buvo tikroji šalių valia sudarant sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo (tarpininkavimo) paslaugų.  

10.                      Ieškovė UAB „Savas būstas plius“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.2.                      Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodo konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kvestionuodamas šalių sudarytos sutarties turinį ir tiesiog siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

10.3.                      Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu, apie tai, kad jis buvo apgautas pasirašant sutartį, net neužsiminė, reikalavimo dėl sutarties ar atskirų jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, nereiškė.

10.4.                      Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja tik tą, kad sutarties turinys nebuvo koreguojamas, tačiau sąmoningai nutyli apie tai, ar jam kas nors trukdė tas korekcijas daryti.

10.5.                      Tai, kad atsakovas sudarydamas sutartį sutiko ne su visomis sutarties nuostatomis ir savo parašu patvirtino tik dalį jų, objektyviai paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad sutartį jis pasirašė neįsigilinęs į sutarties tekstą bei neperskaitęs jo turinio.

10.6.                      Atsakovo argumentai, kad jis sudarinėdamas (netgi dvi) sutartį, nesigilino į sutarties tekstą, ar tie teiginiai, kad ieškovo atstovė netgi dviejų Tarpininkavimo sutarčių pagrindu sugebėjo kažkokiu tai būdu atsakovui primesti itin nepalankias sąlygas, atrodo neįtikinami.

10.7.                      Atsakovas, vienu metu pardavinėdamas net kelis stambius nekilnojamojo turto objektus (du gyvenamuosius namus), dar kaip ir pats teigia, iki įstojimo į sutartinius santykius su ieškove, pasirašęs ne vieną tokio pobūdžio sutartį ir su kitais turo pardavimo paslaugas teikiančiais subjektais, tikrai nebuvo tokių sutartinių santykių naujokas, kuriam aklai būtų primetinėjamos jam nepriimtinos sutarčių sąlygos.

10.8.                      Tai, kad tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas teisme, atsakovas pradėjo visiškai priešingai interpretuoti bei aiškinti rašytines šalių sudarytos sutarties sąlygas, jas visiškai iškraipydamas sau palankia linkme bei suteikdamas sutarties nuostatoms visiškai priešingą, subjektyvų turinį nei jį atspindi rašytinis sutarties tekstas, byloja apie atsakovo nesąžiningą siekį išvengti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

10.9.                      Sutarčių, kurias atsakovas sudarė su kitais kontrahentais turinys bei prisiimtų teisių bei pareigų apimtis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

10.10.                      Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė padarė didelį įdirbį investuodama darbuotojų laiką, savo sąnaudomis, iš Šiaulių vykstant į objekto vietą Klaipėdos rajone, kurdama išsamius, daug laiko, pastangų bei kruopštaus darbo pareikalavusius turto skelbimus, su išsamiu, detaliu turto aprašymu bei profesionaliomis nuotraukomis, kai tuo tarpu pats atsakovas sukūrė ir patalpino vieną pasyvų skelbimą, todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovo galimybė parduoti turtą buvo tik teorinė, atrodo ciniški, nesąžiningi siekiant išvengti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

10.11.                      Atsakovo pateikti liudytojo L. B. rašytiniai parodymai negali būti pripažinti leistinais įrodymais.

10.12.                      Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ant parduodamo namo buvo iškaba su pardavimo skelbimu.

10.13.                      Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas per mažai dėmesio teikė jo, kaip vartotojo, teisėms bei interesams, nepagrįsti.

10.14.                      Atsakovas apie tai, kad jo netenkino sutarties nuostatos, dėl šalių nustatyto sutartinio bylos teismingumo, nei sutarties sudarymo metu, nei po jos sudarymo, net ir iškėlus bylą teisme, savo procesiniuose dokumentuose neužsiminė, šios nuostatos netaikyti ar perduoti bylą nagrinėti pagal bendrąsias teismingumo taisykles, neprašė, todėl atsakovo argumentai, kad tokiu būdu ieškovė siekė atgrasyti atsakovą ginti savo interesus teisme yra tik nepagrįstos, subjektyviu atsakovo vertinimu paremtos prielaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.                      CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

12.                      Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Savas būstas plius“, atstovaujamos nekilnojamojo turto ekspertės V. U., ir atsakovo V. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis, tarpininkavimo sutartis arba tarpininkavimo paslaugų sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal sutartyje nurodytas sąlygas surasti nekilnojamojo turto – sklypo su nebaigtos statybos namu (duomenys neskelbtini) (toliau – turto arba nekilnojamojo turto), pirkėją, kuris nupirktų turtą už ne mažesnę pinigų sumą, kaip yra nurodyta sutarties 3.4 punkte, o atsakovas įsipareigojo, įvykdžius sutarties 4.2 punkte numatytus įsipareigojimus, pirkimo – ­­­­­­pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti ieškovei 4 700 Eur sumą nuo parduoto turto vertės, nurodytos sutarties 3.4 punkte. Atsakovas tarpininkavimo paslaugų sutartyje patvirtino, kad nesuprantamų aplinkybių joje nėra, ji perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių bei kaip atitinkanti jo valią priimta ir pasirašyta (sutarties 12.2 punktas). Sutartyje suformuluota, kad Užsakovas pareiškia ir patvirtina, kad sutartyje nurodytas turtas visą sutarties galiojimo laiką bus pardavinėjamas tik per atstovą (sutarties 5.7 punktas), sutarties 5.15 punkte atsakovas įsipareigojo pažeidus, neįvykdžius sutarties sąlygų ar atsisakius sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovės surastu pirkėju, sumokėti ieškovei 5 proc. nuo parduodamo turto kainos, nurodytos šios sutarties 3.4 punkte dydžio baudą (netesybas), bet ne mažiau kaip 1 200 Eur. 

13.                      Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė vykdė atsakovo atstovaujamam trečiajam asmeniui priklausiusio nekilnojamojo turto pirkėjų paiešką, padarė parduodamo namo nuotraukas, dėjo jas kartu su pardavimo skelbimu populiariuose interneto nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, bendradarbiavo su atsakovu. Atsakovas (duomenys neskelbtini) telefonu pranešė ieškovei, kad nekilnojamojo turto pirkėjas atsirado, tačiau nurodė, kad atsakovą jis susirado pats asmeniškai, nekontaktavęs nei su vienu nekilnojamojo turto brokeriu. (duomenys neskelbtini) liudytojo S. B. notariškai patvirtinti rašytiniai parodymai iš esmės patvirtina, jog liudytojas apie parduodamą namą sužinojo iš ant namo lango pastatytos lentos su informacija apie tai, jog namas parduodamas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešė atsakovui, kad jis pažeidė sutarties sąlygas ir prašė atlyginti patirtas išlaidas. (duomenys neskelbtini) pardavėjas R. S., kuriam pagal Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje įgaliojimą atstovavo atsakovas V. Š. (pardavėjo atstovas), pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė pirkėjams K. B. ir S. B. nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini).

14.                      Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 4 700 Eur skolos iš atsakovo priteisimo įrodinėdama, kad atsakovas pažeidė tarpininkavimo sutarties 5.7 punktą dėl atsakovo įsipareigojimo parduodamą turtą pardavinėti tik per atstovą, t. y. ieškovę. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškinio reikalavimo pagrindu bei laikėsi pozicijos, kad būtent ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį ir nesuteikė paslaugos atsakovui, nes atsakovas nekilnojamąjį turtą pardavė paties savarankiškai surastiems pirkėjams be ieškovės pagalbos. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas savarankiškai ieškodamas pirkėjų nekilnojamajam turtui pažeidė tarpininkavimo sutarties 5.7 punktą, priteisė iš atsakovo ieškovei 4 700 Eur netesybas. Teismas nurodė, kad tarpininkavimo sutarties 5.7 punkto sąlygos formuluotė yra aiški ir konkreti, todėl atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas galėjo nesuprasti jos bei kitų minimos sutarties sąlygų turinio, esmės ir reikšmės. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo

15.                      Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

16.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis faktiškai atitinka vartojimo paslaugų sutarties sampratą (CK 6.716 straipsnio 1, 4 dalys), nes atsakovas su ieškove UAB „Savas būstas plius“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį savo poreikiams, o sutarties kontrahentas UAB „Savas būstas plius“ yra juridinis asmuo, kuris verčiasi ūkine – komercine veikla ir laikomas stipresniąja puse vartotojo atžvilgiu, todėl šalių sudarytai vartojimo paslaugų sutarčiai taikytinos CK 6.2284, 6.350 – 6.370 straipsnių nuostatos (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

17.                      Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012). Sutartys sudaromos ir vykdomos jų šalims bendradarbiaujant, kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Sąžiningumo principas ypač aktualus vartojimo sutartiniuose santykiuose, nes vartotojas dėl patirties, specialių žinios stokos turi palyginti mažesnes galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remiantis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui; nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012).

18.                      Nagrinėjamu atveju, analizuojant tarp šalių sudarytos vartojimo paslaugų sutarties nuostatas matyti, kad jos tiesiogiai įpareigojo atsakovą sutarties galiojimo metu užtikrinti nekilnojamojo turto pardavimą tik per ieškovę, net ir tuo atveju, jei turto pirkėjai kreiptųsi tiesiogiai į jį. Taip pat, už sutarties sąlygų pažeidimą atsakovas įsipareigojo mokėti baudą (netesybas), kuri savo dydžiu yra didesnė negu sutartas atlyginimas ieškovei už tinkamai suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos sutarties 5.7 punkto sąlyga, kuria buvo apribota vartotojo teisė savarankiškai pardavinėti turtą, atsižvelgiant į jos santykį su sutarties 5.15 sąlyga, kuria už sutarties pažeidimą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 5 proc. nuo parduodamo turto kainos, nurodytos šios sutarties 3.4 punkte dydžio baudą (netesybas), yra nesąžininga, nes pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus: atsakovas privalo už nesuteiktą pagal sutartį paslaugą ieškovei sumokėti didesnį atlyginimą, nei būtų mokėjęs už tinkamą sutarties įvykdymą, - todėl negali sukelti vartotojui (atsakovui) nepalankių padarinių.

19.                      CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007, 2012-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio teismas gali ir privalo nukrypti bei vadovautis teisės normomis tik tada, kai sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, yra pagrindas pripažinti, jog šalių sudarytos sutarties sąlygų, draudžiančių vienašališkai nutraukti sutartį, nesilaikymas negali būti laikomas netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, jog atsakovas 2019 m. sausio 5 d. telefonu pranešė ieškovei, kad nekilnojamojo turto pirkėja susirado pats atsakovas, nėra. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kadangi įstatyme pranešimo forma apie sutarties nutraukimą nereglamentuota, tokie atsakovo veiksmai laikytini sutarties nutraukimu, todėl darytina išvada, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas sutartį šalių sudarytos sutarties nepažeidė.

20.                      Esant atsakovo vienašališkam sutarties nutraukimui teisėtam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatęs, kad nekilnojamojo turto pirkėjus, su kuriais ir buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl aktyvių savarankiškų veiksmų surado pats atsakovas, nepagrįstai nusprendė iš atsakovo priteisti netesybas, kurios lygios visam 4 700 Eur tarpininkavimo mokesčiu, nes įstatyme nustatyta teisė reikalauti atlyginti tik kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Tuo tarpu ieškovė iš esmės reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei atsakovas būtų vykdęs sutartį joje sulygtomis sąlygomis, tai yra, 4 700 Eur (Sutarties 5.11 punktas). 

21.                      Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).

22.                      Byloje yra įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad nuo (duomenys neskelbtini), tai yra, iki sutarties nutraukimo, ieškovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nekilnojamas turtas buvo patalpintas populiariuose skelbimų portaluose internete, skelbimas nuolat atnaujinamas. Tarp šalių sudaryta sutartis buvo sudaryta 1 metų laikotarpiui ir šalys buvo nustačiusios 4 700 Eur tarpininkavimo mokestį (sutarties 5.11, 7.1 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą informavo ieškovę (duomenys neskelbtini), tai yra, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo sutarties sudarymo, ieškovės suteiktos paslaugos proporcingai įvertintinos 980 Eur; įrodymų, pagrindžiančių kitokias ieškovės protingas išlaidas byloje nėra. Ši suma, teisėjų kolegijos nuomone, proporcinga suteiktoms ieškovės atlygintinėms paslaugoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 4 700 Eur netesybų priteisimo keistina, priteisiant iš atsakovo ieškovei 980 Eur skolą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.                      Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

24.                      Šalys pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė – 106 Eur žyminio mokesčio, 820 Eur advokato atstovavimo išlaidų, atsakovas – 1 200 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pakeitus sprendimą, patenkinta ieškovės reikalavimų dalis sudaro 21 proc., atmestų reikalavimų dalis – 79 proc., todėl priteistina iš atsakovo ieškovei 194 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 948 Eur, įskaičius ieškovės priteistiną sumą, iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudaro 754 Eur; valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumažintinos iki 6 Eur. 

25.                      Šalys apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: atsakovas – 106 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, ieškovė – 530 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Patenkintų reikalavimų dalis pagal atsakovo apeliacinį skundą sudaro 79 procentai, atmestų reikalavimų dalis – 21 procentas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 84 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovo ieškovei – 111 Eur, įskaičius atsakovui priteistiną sumą, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 27 Eur.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Savas būstas plius“, juridinio asmens kodas 304744184, 980,00 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 00 centų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti iš ieškovės UAB „Savas būstas plius“, juridinio asmens kodas 304744184, atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 754 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Savas būstas plius“, juridinio asmens kodas 304744184, 6 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas  188659752, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).“

Priteisti ieškovei UAB „Savas būstas plius“, juridinio asmens kodas 304744184, iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                  Rasa Bartašienė

                                                  Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                   Irena Stasiūnienė