Administracinė byla Nr. eR-40-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00048-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dariui Raulušaičiui,

atsakovo atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. Sp-181 „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57“ (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-181); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-183 „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinių rezultatų Alytaus rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Marijampolės, Mažeikių rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Šilutės rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Vilniaus miesto, Varėnos rajono ir Zarasų rajono savivaldybėse patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-183) dalį dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinių rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ išrinktų tarybos narių sąrašo; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu.

2.       Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimo Nr. Sp-181 ir Sprendimo Nr. Sp-183 dalys, kuriomis buvo pripažinta, jog buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimai, buvo panaikinti pareiškėjo pirmumo balsai ir buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių sąrašas į jį neįtraukiant pareiškėjo, yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to turi būti panaikinti.

3.       Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 86 straipsnio 1 dalimi, VRK, siekdama panaikinti kandidato registravimą, turėjo nustatyti, kad pareiškėjas pažeidė draudimą papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis ir kad toks pažeidimas yra šiurkštus, tačiau šių būtinų sąlygų nenustatė.

4.       Pareiškėjo teigimu, VRK negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra susijęs su padarytu pažeidimu ir atitinkamai neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas padarė Įstatymo pažeidimą. Pareiškėjas nurodo, kad VRK narių 2019 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 3-67 (1.2) „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57“ (toliau – ir Pažyma) yra teigiama, kad, VRK narių nuomone, ikiteisminio tyrimo medžiagos pakanka pripažinti, kad balsai buvo perkami pareiškėjo naudai. Tačiau iš Pažymos turinio matyti, kad kaltinimai dėl galimo balsų pirkimo pateikiami ne pareiškėjui, o kitiems asmenims, nenurodant, kad šie asmenys būtų vykdę pareiškėjo nurodymą ar būtų veikę su pareiškėjo žinia. Pareiškėjas nurodo, kad šio ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis nebuvo apklaustas liudytoju ir niekaip kitaip nebuvo įtrauktas į šį ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo manymu, taikant rinkimų teisę turi būti paisoma nekaltumo prezumpcijos principo. Pareiškėjo įsitikinimu, tik tokiu atveju, kai yra pakankamai duomenų, kad būtent kandidatas organizavo ar bent jau pritarė balsų pirkimui jo naudai, būtų teisinis pagrindas kilti kandidato atsakomybei, o pareiškėjo atveju tokių duomenų nėra. Pareiškėjas taip pat teigia, jog Pažymoje nurodyti ikiteisminio tyrimo duomenys, tariamai pagrindžiantys, kad pareiškėjo naudai buvo perkami balsai, yra netikroviški ir nerealūs.

5.       Pareiškėjas taip pat teigia, kad komisijos nariai, kuriuos, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, buvo ketinama papirkti, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taigi, Įstatymo pažeidimas iš viso nebuvo padarytas. Pareiškėjas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pasikėsinimo suklastoti rinkimų dokumentą, bet ne dėl rinkėjų papirkimo. Pareiškėjo teigimu, pagrindu panaikinti kandidato registravimą gali būti ne bet koks rinkimų eigą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, o būtent rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimas (Įstatymo 6 str. 1 d., 86 str. 1 d.).

6.       Pareiškėjo manymu, kitų asmenų galimai padarytas draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis pažeidimas nėra šiurkštus ir neturėjo įtakos rinkimų rezultatams. Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamos situacijos kontekste nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo siekiama masiškai arba sistemiškai papirkti rinkėjus (komisijos narius), be to, nei vienas rinkimų biuletenis nebuvo suklastotas, nei vienas asmuo nebuvo papirktas, tai yra, „VRK žinomo asmens“ veiksmai neturėjo jokios įtakos rinkimų rezultatams. Šių aplinkybių VRK nevertino.

7.       Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas Nr. Sp-181 yra nemotyvuotas ir prieštaringas. VRK nenurodė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių Įstatymo pažeidimo šiurkštumą. Be to, sprendimo rezoliucinės dalies sprendimai yra prieštaringi. Pareiškėjui nesuprantama, kaip pripažinus didelį skaičių (3 357) pirmumo balsų, atiduotų už pareiškėją, negaliojančiais, kas suponuoja tokio paties kiekio rinkimų biuletenių suklastojimą, galėjo būti padaryta išvada, kad tai neturi įtakos rinkimų rezultatams.

8.       Pareiškėjas taip pat teigia, kad Sprendimas Nr. Sp-181 buvo priimtas pažeidžiant Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad VRK iš viso sudaro 13 narių, o Pažymoje nurodoma, kad tik 7 VRK nariai buvo nuvykę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš Sprendimo Nr. Sp-181 ir Pažymos turinio neaišku, kurie VRK nariai dalyvavo balsavime dėl Sprendimo Nr. Sp-181 – tik susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar ir nesusipažinę. Pareiškėjo manymu, yra tikėtina, jog ne visi VRK nariai turėjo informaciją, kurios pagrindu buvo priimtas Sprendimas Nr. Sp-181.

II.

9.       Atsakovas VRK atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti.

10.       Atsakovas nurodo, kad ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08518-19 medžiagoje esančius duomenis ir Pažymoje pateiktą informaciją. Pažeidimas vertinamas ne baudžiamosios teisės, bet rinkimų teisės kontekste bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją rinkimų srityje. VRK padarytą veiką vertina rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, demokratinių rinkimų aspektu.

11.       Atsakovo teigimu, iš Pažymoje turimų duomenų matyti, kad joje nurodyti asmenys siekė pakeisti rinkėjų valią rinkimuose pareiškėjo naudai pirkdami balsus. Pažymoje VRK nariai padarė pagrįstą išvadą, kad vykstant pirmajam rinkimų turui Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 galbūt vykdo rinkėjų balsų pirkimas A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 kelto kandidato V. S. naudai.

12.       Atsakovas nurodo, jog ginčijamą sprendimą priėmė VRK kolegialiai, visiems komisijos nariams buvo žinomos Pažymoje nurodytos aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-181 ir VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-183 dalies, tuo aspektu, jog šiais sprendimais buvo pripažinta, kad buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai, buvo panaikinti pareiškėjo pirmumo balsai ir buvo parvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių sąrašas į jį neįtraukiant pareiškėjo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžė, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia (be kita ko) dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. kovo 29 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

15.       Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis; atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos inter alia tokios organizacinės ir materialinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai ir teritorinėms rinkimų organizavimo institucijoms tinkamai veikti, be kita ko, nustatyta atitinkama bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis (inter alia ikiteisminio tyrimo institucijomis, prokuratūra) tvarka (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu Nr. Sp-181, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 6 dalimi, 83 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 84 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 85 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d. išvadomis, remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08518-19 medžiagoje esančiais duomenimis ir atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos narių 2019 m. kovo 23 d. pažymą Nr. 3-67 (1.2) „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57“ buvo nuspręsta: 1) pripažinti, kad, 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų pirmojo turo metu Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 perkant rinkėjų balsus už A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ iškeltą Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 kandidatą V. S., buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai; 2) panaikinti A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ iškelto Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 kandidato V. S. registraciją po rinkimų dienos ir už šį kandidatą paduotus pirmumo balsus – 3 357 pirmumo balsus pripažinti negaliojančiais; 3) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 padaryti šiurkštūs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatų nustatymui savivaldybėje, tai yra nustatant kandidatų sąrašų gautų mandatų skaičių, todėl nėra pagrindo atšaukti A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ kandidatų sąrašo paskelbimą; 4) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 padaryti šiurkštūs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatų nustatymui šioje savivaldybėje, tai yra nustatant kandidatus, dalyvaujančius pakartotiniame balsavime, ir nustatant pakartotinio balsavimo rezultatus, todėl nėra pagrindo rinkimų rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 pripažinti negaliojančiais.

17.       Atitinkamai, pareiškėjas ginčija ir Sprendimo Nr. Sp-183 dalį dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinių rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ išrinktų tarybos narių sąrašo, į jį neįtraukiant pareiškėjo.

18.       Pasisakydama dėl šios bylos nagrinėjimo apimties, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 23 straipsnių nuostatomis dėl kiekvieno suinteresuoto subjekto savo teisių ir įstatymų nustatytų interesų gynimo administraciniame teisme, ir pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tos VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimų Nr. Sp-181 ir Nr. Sp-183 dalys, kuriose buvo tiesiogiai sprendžiami su pareiškėjo teisėmis susieti klausimai.

19.       Minėta, kad pareiškėjo ginčijamame VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendime Nr. Sp-181 konstatuota, jog 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų pirmojo turo metu Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57, perkant rinkėjų balsus už pareiškėją, buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai, ir dėl to nuspręsta panaikinti pareiškėjo registraciją po rinkimų dienos ir už šį kandidatą paduotus pirmumo balsus pripažinti negaliojančiais. 

20.       Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintas bendrojo pobūdžio draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

21.       Šioje straipsnio dalyje nustatytų draudimų nesilaikymo teisinės pasekmės yra nustatytos Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

22.       Pasisakydama dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo, kolegija pažymi, jog ABTĮ taikymo požiūriu atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, iš kurio, be kita ko, reikalaujama, kad jo priimami sprendimai atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), individualus administracinis aktas (ABTĮ taikymo prasme ginčijamas sprendimas pripažintinas tokiu aktu) turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-30-143/2015).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Pažyma vertinama kaip VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-181 sudedamoji dalis. Todėl vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą pirmiausia turi būti nustatyta, ar Pažymoje pateiktas VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-181 pagrindimas atitinka paminėtus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

24.       Pažymoje nurodyta, kad VRK nariai išvadą, jog vykstant pirmajam rinkimų turui Vilniaus miesto savivaldybėje Nr. 57 galimai vyko  netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas V. S. naudai, padarė remdamiesi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-jame skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08518-19 medžiagoje surinktais duomenimis. Iš Pažymoje nurodytų duomenų matyti, kad šio ikiteisminio tyrimo metu vienam asmeniui (asmuo VRK žinomas) įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis, turėdamas tikslą paveikti Vilniaus miesto savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, klastojant rinkimų biuletenius, pakvietė į susitikimą Vilniaus miesto savivaldybių tarybų rinkimų komisijos narius, pasiūlė jiems už atlygį, skaičiuojant rinkimų biuletenius, į tuščias balsavimo biuletenių prioritetų vietas įrašyti numerį 5, kuriuo yra pažymėtas V. S..

25.       Taigi VRK nurodytą situaciją įvertino kaip netiesioginį rinkėjų balsų pirkimą. VRK teigimu, buvo daromas poveikis rinkimų komisijos nariams, kad jie klastotų rinkimų biuletenius pareiškėjo naudai.

26.       Teisėjų kolegija, vertindama Pažymoje nurodytus argumentus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų aspektu, daro išvadą, kad Pažymoje nurodyta informacija apie su pareiškėju siejamą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra pakankama šiuo atveju konstatuoti tiesioginį ar netiesioginį rinkėjų balsų pirkimą. Pažymoje minimi VRK ir ikiteisminio tyrimo institucijų turėti duomenys apie pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką) ir 173 straipsnio 1 dalyje (rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas). Rinkėjų balsų pirkimas ir rinkimų dokumentų suklastojimas yra skirtingos savo objektyvine puse veikos. Pažymoje nėra duomenų apie tai, kad rinkimų biuleteniai ginčo atveju buvo suklastoti ar apie tai, kad buvo daromas neleistinas poveikis rinkėjams. 

27.       Byloje esančių įrodymų įvertinimo kontekste kolegija pažymi, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose pateiktais Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (ir jo 86 straipsnio 1 dalyje) naudojamos sampratos „šiurkštus pažeidimas“ išaiškinimais (nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015), tam, kad pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu Įstatymo pažeidimu, yra būtini (būtina nustatyti) masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo požymiai.

28.       Šiuo atveju Pažymoje nurodyti duomenys tik apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo klastoti rinkimų biuletenius. Tačiau Pažymoje nebuvo pateikta jokių detalesnių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad buvo nustatytas rinkėjų papirkimo faktas ir kad toks papirkimas buvo masinis ir (arba) sisteminis. Todėl darytina išvada, kad Pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės (ABTĮ 56 str. taikymo prasme įrodymai) akivaizdžiai neatitinka nurodytų šiurkštaus pažeidimo nustatymo kriterijų.

29.       Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytos galimos pasekmės ir už kitus, ne tik numatytus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje,  šiurkščius Įstatymo pažeidimus, padarytus rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje. Tačiau įstatymų leidėjas sieja tokias pasekmes su tuo, kad kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėtų esminės įtakos rinkimų rezultatams. Atsakovas pats Sprendimo Nr.Sp-181  3 punktu tai paneigė. 

30.       Kitų įrodymų, patvirtinančių ginčijamo sprendimo pagrįstumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, atsakovas nepateikė. Tačiau tam tikro viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo pagrįstumą (jo priėmimo metu) teismui turi įrodyti pats viešojo administravimo subjektas, įrodinėjimo naštos tiesiogiai arba netiesiogiai neperkeliant bylą nagrinėjančiam teismui. Priešingu atveju, būtų pažeistas vienas iš pamatinių teismo veiklos principų – nešališkumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-30-143/2015).

31.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas Nr. Sp-181 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negali būti pripažintas pagrįstu.

32.       Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 24 d. Sprendimą Nr. Sp-181. Panaikinus Sprendimą Nr. Sp-181, atitinkamai, panaikinama ir Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 24 d. Sprendimo Nr. Sp-183 dalis dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinių rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ išrinktų tarybos narių sąrašo, įpareigojant VRK priimti sprendimą iš naujo.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. Sp-181.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-183 dalį dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinių rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ išrinktų tarybos narių sąrašo.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją priimti sprendimą  dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų galutinių rezultatų Vilniaus miesto savivaldybėje A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ išrinktų tarybos narių sąrašo iš naujo.  

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas