Kopija
Civilinė byla
Nr.2-3708-251/2010
Procesinio sprendimo kategorija:113.1;
128.10
(S)

ŠIAULIŲ
MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. balandžio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės
teismo teisėja Gema Janušienė,
sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,
dalyvaujant pareiškėjos
W. L. Z. atstovei O. J., atstovui advokatui
Petrui Rimantui Braziui,
dalyvaujant suinteresuotam
asmeniui K. U.,
liudytojams K. B., O. B. M.
nedalyvaujant
suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos W. L. Z. pareiškimą
suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl
juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
2010-02-05
pareiškėja W. L. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu
suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl
juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tikslu paveldėti mirusios sesers N. G. turtą.
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys
neskelbtini)mirė jos sesuo N. G., kuriai iki mirties
asmeninės nuosavybės teise priklausė piniginės lėšos, esančio bankuose.
Mirusioji buvo našlė, vaikų neturėjo, pareiškėja yra mirusios sesers giminaitė
– ketvirtos eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą. Po N. G. mirties
pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, tačiau
paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) išduotame JAV piliečio pase jos vardas ir
pavardė nurodyti W. L. Z., kai gimimo liudijime, įrašyta L. V. P. , t.y. varduose yra
neatitikimų, dėl ko ji negali įrodyti giminystės su mirusiąja. Pareiškimą prašė
patenkinti ir nustatyti giminystės santykių juridinę reikšmę turintį faktą, kad
W. L. Z. yra N. G. sesuo.
Pareiškėjos
atstovė O. J. nurodė, kad yra pareiškėjos atstovė, nėra
jos giminaitė. Prižiūrėjo pareiškėjos seserį N. G.. V. P., būdama apie 16 metų
amžiaus, išvyko su tėvais į Kanadą, o vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas.
Bekeliaujant per keletą šalių, keičiant dokumentus, buvo sumaišyti vardai. Gal
jos tėvas sumaišė vardus. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. L. Z. yra ta pati V. P., išvykusi iš Lietuvos ir yra
mirusios N. G. sesuo.
Pareiškėjos atstovas advokatas
Petras Rimantas Brazys palaikė atstovaujamosios pareiškimą ir siūlė jį
patenkinti.
Suinteresuotas asmuo K. U. su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuoto asmens Šiaulių
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. 2010-02-18
atsiliepime į pareiškimą pareiškimui neprieštaravo ir prašė bylą nagrinėti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Suinteresuotas
asmuo K. U. paaiškino, kad yra mirusios N.
G. krikšto sūnus. O. J. prižiūrėjo N.
G.. Jis paveldėjo iš N. G. butą. Tas butas jau seniai
buvo jam pažadėtas. Žinojo, kad užsienyje gyvena N. sesuo. N. vyras ir sūnus jau mirę. Turėdamas įgaliojimą,
sužinojo, kad banke dar yra N. piniginis indėlis. Natalija
jam pasakojo, kad jos sesers V. gimimo
liudijimas buvo suklastotas dėl maisto gavimo. V. buvo
Lietuvoje rugsėjo mėnesį, kai tvarkėsi dokumentus. Jis su ja bendrauja
elektroniniu paštu.
Liudytoja
O. B. M. paaiškino, kad su pareiškėja nėra giminės.
Pažinojo mirusią N. G. ir žinojo apie jos šeimą, apie
seserį iš jos pasakojimų. N. G. pažinojo apie 40 metų.
Dirbo knygyne, o N. buvo jos pirkėja. Jos seserį V. matė, kai buvo atvažiavusi
į Lietuvą anksčiau ir dar kartą, po N. G. laidotuvių.
Žino, kad N. dar viena sesuo yra mirusi ir du broliai
žuvę. Žino, kad ją pakvietė byloje paliudyti, kad V. yra N. G. sesuo.
Liudytojas
K. B. parodė, kad nėra pareiškėjos giminaitis. Jį pakvietė
liudyti byloje O. J., nes reikalinga patvirtinti faktą,
kad N. G. turėjo seserį V.. Nuo 1973 metų bendravo su
mirusios N. G. sūnumi R., kuris pasakojo, kad jo mamos
sesuo gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Yra matęs N. G. seserį
V. kai ji buvo atvykusi į Lietuvą. Buvo pakviestas į susitikimą.
Pareiškėja paveldėjimo liudijimui
gauti prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N.
G., a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys
neskelbtini), yra jos, W. L. Z. , gim. (duomenys
neskelbtini)sesuo, tai yra prašė nustatyti giminystės santykių faktą.
Vienas iš juridinių faktų, kurį galima
nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas. Giminystė yra kraujo
ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina
specialūs dokumentai - civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami
liudijimai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vieningą praktiką šiuo
klausimu, ne kartą yra nurodęs, kad giminystės santykių faktas negali būti
nustatomas teismine tvarka, jeigu yra pareiškėjo gimimo akto įrašas ar gimimo
liudijimas, patvirtinantis giminystės santykius. Giminystės santykių faktas
teismine tvarka gali būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu dokumentų,
patvirtinančių giminystės santykių faktą, nėra ir pareiškėja šių dokumentų
kitokia tvarka atkurti negali, o siekiamas nustatyti faktas pareiškėjui gali
sukelti tam tikrus teisinius padarinius, tai yra visos Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 445 straipsnyje suformuluotos sąlygos, kurios reikalingos
juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių
atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad
ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius
faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių
atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai,
kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios
aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2)
pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų,
patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas
negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę
reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas
dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444,
445 str.). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006
m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje pagal pareiškėjų A. A. L. M., V. R.
J. ir R. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis
priimta byloje pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-459/2006).
Asmenų
civilinę būklę arba teisinį statusą lemia teisės normose nustatyti juridiniai
faktai, t.y. veiksmai ar įvykiai, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina tam
tikras teises ar pareigas. Šie faktai, išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 3.280 straipsnio 1 dalyje - gimimas, mirtis ir kiti, yra registruojami
kaip civilinės būklės aktai. Civilinės būklės aktų negalima tapatinti su
civilinės būklės aktų įrašais. Aktai – tai patys įvykiai ar veiksmai, o aktų
įrašai – tai žinios apie tuos aktus, valstybės suteiktų įgaliojimų pagrindu
atitinkamų institucijų įregistruotus įstatymo nustatyta tvarka. Civilinės
būklės aktų įrašai turi svarbią juridinę reikšmę, nes patvirtina, kad įvyko
gimimas, mirtis ar kitas civilinės būklės aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir
teisių atsiradimo laiką.
Pareiškėja pateikė dokumentus,
patvirtinančius giminystės santykius, tačiau iš įrašų jos gimimo liudijime
(b.l. 8), P. N. gimimo liudijime
(b.l. 33), velionės mirties liudijime (b.l. 26) matyti, kad šiuose dokumentuose
nesama įrašų netaisyklingumo.
Įstatymas skiria civilinės
metrikacijos dokumentų atstatymo ir įrašų šiuose dokumentuose ištaisymo
institutus, o galimybę šių kategorijų bylas nagrinėti teisme sieja su privaloma
išankstine neteismine atitinkamų klausimų sprendimo tvarka. Lietuvos
Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr.56 (2005-12-29) Dėl teisės normų,
reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų
praktikoje 6 straipsnyje yra nurodyta, kad kai pareiškėjas turi civilinės
metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryšiai,
tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas
atsisako priimti tokį pareiškimą, o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).
Asmenų
giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai
ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Jeigu suinteresuotas asmuo turi civilinės
metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, tačiau juose nurodyti neteisingi
duomenys, jis privalo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų
ištaisymo. Pažymėtina, jog giminystės santykių faktas gali būti nustatomas
teismine tvarka tik tada, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo
giminystę su kitu asmeniu, ir negali jų gauti ne teismo tvarka. Kai pareiškėjas
turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti
giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti
neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto –
šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo.
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog pareiškėja turi dokumentų, iš kurių galima
spręsti apie giminystės ryšius, todėl tokiu atveju giminystės santykių faktas
negali būti nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 445 straipsnis). Kai yra dokumentų, patvirtinančių asmens prašomą
nustatyti juridinį faktą, teismas atsisako priimti pareiškimą (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o
jeigu jis jau priimtas, – nutraukia civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).
Todėl,
nustačius, kad pareiškėja turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus gimimo
liudijimus iš kurių matyti L. V. P. ir N. P. giminystės
santykiai, civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 293 straipsnio 1 punktu)
Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio1 punktu, 294 straipsnio 1
dalimi, 290-292 str., teismas,
n u t a r ė :
Civilinę bylą Nr.2-1951-251/2010 pagal
pareiškėjos W. L. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę
turinčio fakto nustatymo, nutraukti.
Nutartis per 7 dienas gali būti
skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto
apylinkės teismą.
Teisėja
Gema
Janušienė
Tikra
Teisėja
Gema Janušienė