Baudžiamoji byla 1 A – 637 – 491 / 2012

Proceso Nr. 1-58-1-00011-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

Pranešėjas Valdas Petras Meidus

Teisėja Nijolė Stepanavičienė

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant :

prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 2 metams.

Iš A. V. priteista nukentėjusiajam I. P. 1200 Lt neturtinei žalai atlyginti ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai 419,90 Lt gydymo išlaidoms padengti.

Pagal BK 187 str. 1 d. A. V. išteisintas.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

NUSTATĖ:

A. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 17 d., apie 22.20 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, sugriebdamas nukentėjusiąją R. D. už drabužių ir ją pastumdamas, spirdamas jai į nugarą, dėl ko pastaroji nukrito ant laiptų, smogdamas vieną kartą ranka nukentėjusiajam I. P. į veidą, taip padarydamas abiems nukentėjusiesiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, o taip pat išspirdamas nukentėjusiosios R. D. buto duris, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir padarė nukentėjusiajai R. D. 800 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – taikant BK 75 str. atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nukentėjusiojo I. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį, BK 41, 54, 61, 75 straipsnius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus Nr. 23 ir 40, dėsto neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektus bei teigia, kad jis pasmerkė savo veiksmus – savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino padarytą žalą ir ateityje stengsis įstatymų nepažeidinėti. Skirdamas bausmę apylinkės teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis nusprendė skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, paskutinį kartą teistas prieš 4 metus, nuo jam inkriminuotų nusikaltimų praėjo daugiau nei 2 metai, jis yra vedęs ir augina mažametę dukrą, tačiau šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino ir apie galimybę atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė. Taip pat apeliantas teigia, kad priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam apylinkės teismas savo sprendimą grindė tik prielaidomis, nes jokių dokumentų, pagrindžiančių ieškininius reikalavimus, nukentėjusysis nepateikė. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kas sudaro jo reikalaujamą priteisti pinigų sumą, o skundžiamame nuosprendyje nurodyti faktai – kad nukentėjusiajam buvo atlikta akies operacija, akis pastoviai ašaroja ir dėl to nukentėjusysis nebegalėjo dirbti suvirintoju – nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Be to, apeliantas teigia, kad nuosprendis ydingas ir dėl to, jog apylinkės teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė užkerta galimybę jam atlyginti ieškovams priteistus civilinius ieškinius, nes būdamas pataisos namuose jis neturės jokių pajamų.

Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytus nusikaltimus, paskyrė už juos tinkamai bausmes ir jas teisingai subendrino. Apeliantas skundu ginčija tik apylinkės teismo sprendimą neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir priteisti nukentėjusiajam I. P. neturtinę žalą, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Dėl BK 75 str. taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams <...>, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Matyti, kad BK 75 str. 1 d. numatyti du būtini bausmės vykdymo atidėjimo kriterijai: 1) formalusis – asmuo turi būti nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams, ir 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju A. V. įvykdė du – nesunkų ir apysunkį – tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas mažesne kaip 4 metų laisvės atėmimo bausme, todėl yra formalusis kriterijus atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Spendžiant, ar šiuo atveju yra vertinamasis kriterijus atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitus faktorius, svarbius apelianto atsakomybės individualizavimui.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad A. V. nusikaltimus padarė sąmoningai ir šiurkščiai pažeidęs visuomenėje nusistovėjusias moralės normas. Nors šie nusikaltimai pagal BK 11 str. 3 d. ir 4 d. laikomi nesunkiu ir apysunkiu, jais buvo pažeista ne tik viešoji tvarka, bet ir viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių žmogaus teisių – teisė į kūno neliečiamumą. Tai, bei faktas, jog nusikaltimus apeliantas padarė būdamas neblaivus, rodo pakankamai cinišką ir nihilistinį A. V. požiūrį tiek į visuomenę apskritai, tiek ir į atskirus jos narius – buvo sužaloti niekuo dėti jo kaimynai. A. V. padarytais nusikaltimais sukeltos pasekmės neišnyko – nukentėjusysis I. P. patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, jo gydymas dar nebaigtas.

Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas 5 kartą. Naujus tyčinius nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, todėl, BK 27 str. prasme, jis yra recidyvistas. Būtina pažymėti, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2001-08-07 nuosprendžiu A. V. jau buvo nuteistas už analogiškus nusikaltimus – už dviejų žmonių sumušimus skirtingu laiku ir skirtingose viešose vietose (1 t., 222 b.l.). Paskutinių nusikaltimų padarymo metu jis turėjo 6 galiojančias administracines nuobaudas, iš jų 1 – iš esmės už analogiškus, tik mažiau pavojingus, veiksmus, t.y. už nedidelį chuliganizmą (1 t., 232–234 b.l.). Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad anksčiau A. V. buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios teisės normos – 2 kartus buvo atidėtas jam paskirtos bausmės vykdymas, o taip pat Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-12 nutartimi jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai prieš terminą manant, kad jį galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nei nusikaltimų padarymo metu, nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. V. niekur nedirbo ir nesimokė (1 t., 235, 236 b.l.; 2 t., 31, 42 b.l.). Visos šios aplinkybės A. V. iš esmės charakterizuoja tik neigiamai ir rodo, kad anksčiau jam taikytos bausmės ir jo teisinę padėtį švelninančios teisės normos savo tikslų nepasiekė, nes jis toliau darė naujus teisės pažeidimus. Nuteistasis nepateisino ir paskutinėje, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-12 nutartyje, nurodyto manymo, kad jį galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnio savo elgesio, jis nenori taisytis, gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias moralės normas ir būti naudingu visuomenei, todėl galima pagrįstai manyti, kad šiuo metu teigiami apelianto pokyčiai laisvėje yra mažai tikėtini. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistajam A. V. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo. Tik A. V. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas teisingumo principas ir įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl šiuo atveju nesant vertinamojo kriterijaus – pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – šiuo atveju taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nėra pakankamo teisinio pagrindo.

Dalį apelianto skunde nurodytų aplinkybių (kaltės pripažinimą, nukentėjusiųjų atsiprašymą, iš dalies atlygintą žalą, nusikaltimų pavojingumo laipsnį), priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas jau įvertino ir atsižvelgė į tai skirdamas A. V. bausmę. Kita dalis apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių (jo šeiminė padėtis, mažametės dukros auginimas ir kt.) apeliantui buvo žinoma jau gerokai anksčiau, tačiau šios aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo aptariamų nusikaltimų padarymo, todėl, kolegijos įsitikinimu, jos esminės įtakos tinkamam A. V. atsakomybės individualizavimui negali turėti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas visiškai neteisingai teigia, jog paskirta reali laisvės atėmimo bausmė užkerta galimybę jam atlyginti ieškovams priteistus civilinius ieškinius, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimas neeliminuoja nuteistojo prievolės atlyginti jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos. Tokiu atveju priteistos žalos atlyginimas, galbūt, bus sustabdytas, nes nuteistasis dėl objektyvių priežasčių tiesiog neturės galimybių tinkamai vykdyti šios prievolės, tačiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turės visas galimybes įsidarbinti ir privalės atlyginti skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistą žalą.

Dėl neturtinės žalos

BPK 44 str. 10 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę ne tik reikalauti, kad būtų nustatytas bei teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, t. y. nukentėjusysis turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 ir 2 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai <...>. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę <...> bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sutinkamai su CK 6.263 str. 2 d. nuostatomis asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kaltais A. V. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 71 b.l.). Nukentėjusiojo gydymas truko pakankamai ilgai, nuo 2010-01-17 iki 2010-02-23 (1 t., 60, 81–87 b.l.), gydymo metu jam buvo atlikta operacija. Kaip jau minėta aukščiau, įvykio metu patirto sužalojimo pasekmes I. P. jaučia iki šiol, dėl šių pasekmių, pasak jo paties, nukentėjusysis negalėjo dirbti anksčiau dirbto darbo, todėl iš jo išėjo (1 t., 60 b.l.; 2 t., 35 b.l.). Tiek dėl įvykio metu patirto kūno sužalojimo, tiek ir gydymo metu I. P. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Kaip ir kiekvienas fizinis asmuo, I. P. natūraliai rūpinosi savo buitimi ir išlikimu, dirbo, tačiau dėl įvykio metu patirto sužalojimo nebegalėjęs dirbti ir išėjęs iš darbo, jis, be jokių abejonių, nebegalėjo tinkamai pasirūpinti ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu savo saugumu. Be to, nukentėjusiajam buvo padarytas toks fizinis sužalojimas, kurio pasekmės iš karto negalėjo būti pašalintos – jam buvo atlikta operacija, jis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, todėl be dvasinių išgyvenimų dėl įvykio pasekmių jo sveikatai, neturtinę žalą I. P. sudaro ir susirūpinimas dar būsimomis pasekmėmis – kaip patirtas sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks visiškai pašalinti ir pan. Be to, gydymas nukentėjusiajam sukėlė ne tik papildomas fizines, bet ir organizacines-materialines pasekmes (laiko eikvojimą lankantis pas gydytojus, atliekant tyrimus bei operacijas, kitus nepatogumus bei turtines pasekmes – išlaidas, kurių šiuo metu tiksliai nustatyti nėra galimybės). Taigi, akivaizdu, kad, priešingai nei teigiama skunde, byloje esančiais dokumentais visiškai įrodyta, jog dėl aptariamo įvykio metu patirto sužalojimo I. P. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kurią apylinkės teismas pagrįstai ir, kolegijos įsitikinimu, teisingai įvertino 1200 litų.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį apylinkės teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 str. nurodytas ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Visus savo motyvus šioje dalyje apylinkės teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, nuosekliai, aiškiai, glaustai ir suprantamai išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Aplinkybių, galinčių pagrįstai sukelti abejones apylinkės teismo argumentų šioje dalyje teisingumu, A. V. savo skunde nenurodė ir savo prašymo nepriteisti iš jo neturtinės žalos byloje esančiais įrodymais nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas               Valdas Petras Meidus

Teisėjai               Algirdas Gaputis

              Ričardas Gilys