Civilinė byla Nr. 2A-784-345/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
32.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2010 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Virginijos Volskienės
sekretoriaujant Aleksui
Navickui,
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Nataljai Filipovai,
atsakovei B. L. ,
atsakovės atstovei adv. Telesforui Urbaičiui,
trečiajam asmeniui J. M. ,
vertėjai Olgai
Vostrenkovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei B. L. dėl
servituto panaikinimo, tretieji asmenys – J. M. ,
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas M. M. 2009-05-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti kelio
servitutą, nustatytą Vilniaus apksrities viršininko 2007-05-24 įskymo Nr.
5289-01 “Dėl privačios žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0159:257, esančio (duomenys
neskelbtini), kadastrinio duomenų patikslinimo atlikus
kadastrinius matavimus” 2.3 punktu dalyje, pažymėtoje UAB “Atspindys”
2005-04-29 parengtame žemės sklypo plane indeksu S1 ir taškais 83; 84; 85; 86;
87; 88; 89; 90; 91; 92; 93; 94; 95 (b.l. 2-5).
Ieškovas nurodė, kad ieškovui,
atsakovei B. L. ir trečiajam asmeniui J.
M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,3308 ha žemės sklypo,
kadastro Nr. 0101/0159:257, kuriame yra visiems žemės sklypo bendraturčiams priklausantys
pastatai. Minėtas žemės sklypas neatlygintai buvo suteiktas ieškovo ir
atsakovės motinai bei trečiojo asmens anytai J. M. pagal
LR piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Nurodė,
kad žemės sklypo suteikimo metu kelio servitutas nebuvo nustatytas, jis buvo
nustatytas bendraturčių sutarimu. Ieškovas tvirtino, kad jis duodamas sutikimą
servituto nustatymui to nesuprato, nežinojo, kad jo sutikimas bus įformintas
Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, kurio pagrindu bus nustatytas kelio
servitutas. Nustatyti
servitutą nebuvo būtinybės, nes atsakovė visą laiką turėjo galimybę patekti į
savo žemės sklypo dalį tiesiogiai iš Katiliškių gatvės. Pažymėjo, tam, kad
ieškovė galėtų naudotis jai priklausančiais pastatais, jai būtina minimaliomis
sąnaudomis įrengti pravažiavimą jai nuosavybės teise priklausančioje sklypo
dalyje. Nurodė, kad laikydamasis gero kaimynystės ir giminystės principų
neprieštaravo atsakovės norui naudotis ieškovui priklausančia žemės sklypo
dalimi pravažiavimui prie jai priklausančių pastatų ir neskundė Vilniaus
apskrities viršininko administracijos įsakymo, kuriuo nustatytas kelio
servitutas. Nurodė, kad atsakovė informavo ieškovą, kad ketina padalinti jai
priklausantį žemės sklypą į dvi dalis, vieną dalį ketina parduoti, o kitoje
statyti gyvenamąjį namą. Atsakovė pageidauja, kad ir naujasis žemės savininkas
galėtų naudotis kelio servitutu. Pažymėjo, kad minėta aplinkybė turi būti
traktuojama pagal LR CK 4.122 str. 5 d. kaip aplinkybių pasikeitimas,
suteiktiantis ieškovui teisię kreiptis į teismą dėl servituto panaikinimo.
Nurodė, kad servitutas nepagrįstai suvaržo ieškovo teises naudotis jam priklausančiu
žemės sklypu. Pažymėjo, kad naujasis žemes sklypo savininkas norės statytis
gyvenamąjį namą, kelias taps duobėtas ir ieškovui bus sudėtinga juo naudotis
savo poreikiamas. Nurodė, kad atsakovės sutuoktinis minėtu keliu važinėja
traktoriumi, o sunkioji technika kelia triukšmą, teršia aplinką. Nurodė, kad
formuojant atskirus sklypus turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu
servitutu nustatyti ieškovo nuosavybės teisės ribojimai yra nepagrįsti,
ateityje atsiradus didesniam kiekiui žemės savininkų, ginčo teritorijoje gali
susidaryti konfliktinė situacija dėl bendro kelio naudojimo ir priežiūros.
Atsakovė B. L.
ir tretysis asmuo J. M. atsiliepimu ieškinio
nepripažino, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai yra
giminės, jie žemės sklypą įgijo paveldėjimo būdu. Keliu, kuriam nustatytas
servitutas, visi šeimos nariai naudojasi jau 17 metų. Pabrėžė, kad ieškovas
sutiko su servituto nustatymu, jis privalėjo suvokti tokio savo sutikimo
prasmę. Nurodė, kad ieškovas ir pats naudojasi minėtu keliu, o atsakovė neturi
galimybės įrengti kelio, kuriuo ji patektų prie jai nuosavybės teise
priklausančių pastatų, nepažeisdama savo, ieškovo ir trečiojo asmens interesų,
nes tam reikalinga iškirsti dalį J.M. sodo, taip pat toks kelias būtų po ieškovo langais, todėl abejotina, ar tam
ieškovas duotų savo sutikimą. (b.l. 46-49).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-12-01
sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 110-112). Pirmosios instancijos teismas nurodė,
kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja CK 4.130 str. 1 d. 5 p. numatytas kelio
servituto pasibaigimo pagrindas, t.y. kad aplinkybės pasikeitė taip, kad
viešpataujantysis daiktas, t.y. žemės sklypas, gali būti tinkamai naudojamas
nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu – keliu, taip pat ir to, jog egzistuoja CK
4.112 str. 5 d. numatytas kelio servituto panaikinimo pagrindas, t.y. kad
aplinkybės pasikeitė taip, jog servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas tapo
neįmanomu ar labai sudėtingu. Nurodė, atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarka
bendru žemės sklypu nenustatyta tiek ieškovas, tiek atsakovė bei tretysis asmuo
J. M. yra ir viešpataujančio daikto – žemės sklypo, ir
tarnaujančio daikto – kelio, bendraturčiai. Pabrėžė, kad pagal ieškovo
reikalavimą atsakovu turi būti ne tik B. L. , bet ir J. M. . Nurodė, kad ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl
servituto panaikinimo J. M. , servitutas negali būti
panaikinamas, nes toks teismo sprendimas tiegiogiai lems ir J. M., tiek kaip viešpataujančio, tiek kaip tarnaujančio daikto bendraturčio
teises bei pareigas. Pabrėžė, kad CK 4.130 str. 1 d. 5., 4.112 str. 5
d. numatytas aplinkybių pasikeitimas turi realiai egzistuoti, o ne būti
tikėtinais ateityje. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių pasikeitimo,
kuriuo jis grindžia savo reikalavimą panaikinti servitutą. Pabrėžė, kad ieškovo
nurodyta aplinkybė, kad atsakovė turi galimybę minimaliomis sąnaudomis įrengti
pravažiavimą prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų jai nuosavybės
teise priklausančioje sklypo dalyje, neįrodyta. Pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys
neskelbtini), nėra padalintas, naudojimosi tvarka tarp
bendraturčių nenustatyta, todėl nėra galimybės nustatyti, kuri žemės sklypo
dalis priklauso ar priklausys atsakovei
B. L. . Nurodė, kad iš
žemės sklypo plano matyti, kad šiuo metu be kelio, kuriam nustatytas
servitutas, nėra kito būdo patekti prie atsakovei B. L. nuosavybės
teise priklausančių pastatų. Pabrėžė, kad panaikinus servitutą, žemės sklypo
bendraturčiai neturėtų galimybės naudoti jiems priklausančią žemės sklypo dalį
pagal jo tikslinę paskirtį – šiame sklype esančių pastatų eksploatacijai.
Nurodė, kad atsakovės ketinimas padalinti bendrą žemės sklypą nesudaro pagrindo
panaikinti servitutą. Nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar padalijus žemės
sklypą bus galima naudotis servituto suteikiamomis teisėmis. Pabrėžė, kad
ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu neegzistuoja aplinkybės, kurios
neleistų įgyvendinti servituto suteikiamų teisių.
Ieškovas M.
M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti (b.l. 115-118).
Nurodo, kad tinkamu įrodymų
vertinimu negali būti pripažinti skundžiamo sprendimo bendro pobūdžio motyvai,
kad ieškovas byloje neįrodė, jog egzistuoja CK 4.130 str. 1 d. 5 p. numatytas
kelio servituto pasibaigimo pagrindas. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nepateikė
pavyzdinio ar baigtinio sąrašo aplinkybių, kurių pagrindu servitutas galėtų
būti panaikintas, todėl kiekviena ieškovo nurodyta priežastis ar aplinkybės
turėjo būti vertinta atskirai. To nepadręs teismas pažeidė CPK 185 str. 2 d.
Pabrėžia, kad teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., kadangi neįvertino ieškovo
argumentų dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-12-03 sprendimo Nr.
1-770 “Dėl pritarimo teritorijos prie Pupinės ir Kuzmickių vietovių detaliojo
plano konceptualiajai daliai” įtakos ginčo santykiams. Nurodo, kad teismas
nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme
priimtas atsakovės B. L. ieškinys dėl atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji prašo patvirtinti ginčo sklypo
pasidalinimo projektą. Kadangi ieškinys dėl sklypo padalinimo nagrinėjamas
teisme, ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė,
kad B. L. ketinimai padalinti bendrą žemės sklypą
nesudaro pagrindo naikinti servitutą. Pabrėžia, kad teismui patenkinus ieškinį,
atsakovei ir trečiajam asmeniui atiteks atskiri sklypai neapsunkinti jokiais
servitutais, tuo tarpu, ieškovo sklypas bus apsunkintas servitutu, kuriuo
važinės asmenys, įsigiję iš B. L. žemės sklypą namo
statybom ir pradėjus statyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos suplanuotą
gyvenamųjų namų kvartalą, 16 m. pločio ieškovo naudojamas žemės plotas bus
panaudotas gatvės bei inžinerinių tinklų tiesimui. Nurodo, kad nesutinka su
teismo argumentu, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė gali įsirengti pravažiavimą savo dalyje sklypo.
Pabrėžia, kad byloje yra pateiktas žemės sklypo planas, iš kuriuo matyti, kad B. L. sklypo dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) 172,58 m. ilgio kraštine. Mano, kad tai yra oficialus ir pakankamas
įrodymas, kad atsakovė turi privažiavimą prie savo sklypo dalies, kurioje ji
gali tiesti susisiekimo komunikacijas savo nuožiūra, nederindamas jų vietos su
kitais bendraturčiais.
Atsakovė B.
L. ir tretysis asmuo J. M. atsiliepimu į apeliacinį
skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo
sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 124-125).
Nurodo, kad ieškovas remiasi
vien tik prielaidomis dėl būsimų statybų triukšmo. Pabrėžia, kad pateikia
apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių
konstatavimo medžiagą, įrodančią, kad teoriškai galimas naujo kelio tiesimas per
ataskovės 5 m. pločio sklypo susiaurėjimą pažeistų reikalavimus poįstatyminių
aktų, nustatančių normuojamus atstumus, reikalaujamus normatyviniuose statybos
techniniuose dokumentuose tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų. Mano,
kad ieškovo daromos nuorodos į teritorijos prie Pupinės ir Kuzmickių vietovių
detaliojo plano koncepciją nėra susiję su ieškinio dalyku. Pabrėžia, kad
ieškovo reikalavimas yra nepaaiškinamas kuo nors daugiau, kaip jo ketinimais
nepagrįstai varžyti bendraturčių nuosavybės teises ir visais būdais stabdyti
trijų sklypo dalių atidalijimo procesą, kuriame iki 2009 m. pavasario dalyvavo
pats, kaip vienas iš trijų užsavokų, pavedusių geodezinei įmonei parengti
sklypų atidalijimo planą. Pabrėžia, kad ieškovo motyvas, jog tariamas jo
turtinės padėties pablogėjimas dėl galimo jo sklypo dalies paėmimo visuomenės
poreikiams nėra ieškinio dėl kelio servituto panaikinimo dalykas.
Apeliacinis
skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK
320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, t.y. atsižvelgiant į apeliacinių
skundų argumentus patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą
teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei
teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar
pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes tinkamai taikė teisės normas.
Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329
str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju
nenustatyta.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimus dėl
skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios
instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185
str.), neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl padarė
nepagrįstas išvadas dėl pareikštų reikalavimų, jų netenkindamas.
Savo
nesutikimą su ginčijamu teismo sprendimu apeliantas grindžia tokiais
pagrindiniais argumentais: teismas
nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja CK 4.130
straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas kelio servituto pasibaigimo pagrindas.
Taip pat teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, kadangi nevertino ieškovo
argumentų dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-12-03 sprendimo Nr.
1-770 „Dėl pritarimo teritorijos prie Pupinės ir Kuzmickų vietovių detaliojo
plano konceptualiajai daliai“ įtakos ginčo santykiams. Teismas nevertino, kad
Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme priimtas atsakovės ieškinys dėl atidalijimo
iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji prašo patvirtinti ginčo sklypo
pasidalijimo projektą. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovė turi galimybę
įsirengti pravažiavimą savo dalyje sklypo. Teisėjų
kolegija, įvertinusi šiuos apelianto motyvus, pripažįsta juos teisingais ir
priimtinais.
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. M. , atsakovė B. L. ir tretysis
asmuo J. M. yra 9,3308 ha žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), bendraturčiai, jiems bendrosios dalinės
nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį minėto žemės sklypo (b.l. 9-11). Naudojimosi
tvarka bendru žemės sklypu nenustatyta. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m.
gegužės 24 d. įsakymo Nr. 2.3-5289-01 „Dėl privačios žemės sklypo kadastrinis
Nr. 0101/0159:257, esančio (duomenys neskelbtini) mieste,
kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus“ 2.3 punktu
nustatytas kelio servitutas, 1089 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:2000 pažymėtoje
S1 (tarnaujantis
daiktas) (b.l. 20-21). Vilniaus miesto
savivaldybės taryba 2008-12-03 sprendimu Nr. 1-770 „Dėl pritarimo teritorijos
prie Pupinės ir Kuzmiškių vietovių detaliojo plano
konceptualiajai daliai“ pritarė teritorijos prie Pupinės ir Kuzmiškių
vietovių detaliojo plano konceptualiajai daliai, nustatė kad nurodyta
konceptualioji dalis apibrėžia planuojamos teritorijos erdvinės plėtros
prioritetus ir infrastruktūros poreikius bei nustato infrastruktūros koridorius
bei įpareigojo Miesto plėtros departamentą vadovautis sprendime nurodyta
konceptualiąja dalimi išduodant planavimo sąlygas šios teritorijos kvartalų
detaliųjų planų sprendiniams rengti (b.l. 55-72).
Ieškovo M. M. , atsakovės B. L. ir trečiojo asmens J.M. nuosavybės teisės yra
įregistruotos viešame registre ir, kaip minėta, būdami bendraturčiais, 9,3308 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) naudoja jiems bendrosios dalinės
nuosavybės teise priklausančia po 1/3 dalį minėto žemės sklypo. Bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą
bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties
pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę,
įgyvendinant teises į daiktą, ir savininko autonomiją. Bendroji nuosavybė
pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto. Tokia bendrosios nuosavybės
specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo
dalyje nustatant kitam bendraturčiui naudotis ta
dalimi. Servitutas taikomas nustatant teises į svetimą daiktą (CK 4.111 str.).
Nagrinėjamojoje byloje bendraturčių bendru sutarimu ir Vilniaus
apskrities viršininko 2007 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 2.3-5289-01 „Dėl
privačios žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0159:257, esančio (duomenys
neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo atlikus
kadastrinius matavimus“ 2.3 punktu nustatytas kelio servitutas, 1089 kv. m
ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:2000 pažymėtoje S1. Ieškovas remdamasis aplinkybėmis, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme
priimtas atsakovės B. L. ieškinys dėl atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji prašo patvirtinti ginčo sklypo
pasidalijimo projektą, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-12-03
sprendimu Nr. 1-770 pritarė teritorijos prie Pupinės ir Kuzmiškių
vietovių detaliojo plano konceptualiajai daliai bei tai, kad atsakovė turi
objektyvią galimybę nesinaudoti ieškovo sklype nustatytu kelio servitutu,
prašo panaikinti servitutą remiantis CK
4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nustatančiu, jog išnykus servituto
būtinumui, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti servitutą iš
esmės pasikeitus aplinkybėms (CK 4.112 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai.
Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos
servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba
atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu
teisės, jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto
turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį
poreikiai (CK 4.112 str. 1, 3 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti
įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų
tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 str.). Toks teisinis servituto
santykių reglamentavimas lemia tai, kad servitutu gali būti suteikiamos tik
tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui
naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su
viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai
reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo.
Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės,
neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų
derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo
daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).
CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5
punktas numato, jog servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui. Kai
aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantis daiktas gali būti naudojamas
nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės
naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto
savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančio
daikto savininkas ir viešpataujančio daikto savininkas nesusitaria, sprendimą
dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 4.135 str.).
CK 4.75 straipsnio 1 dalis įtvirtina
naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą. Bendraturčiai
tokiais susitarimais siekia kuo racionaliau panaudoti nuosavybę savininkų
poreikiams tenkinti. Bendraturčiai turi teisę
susitarti dėl servituto pabaigos tarpusavio susitarimu, o nesusitarus –
reikalauti teismo servituto pabaigos, įrodant
servituto pabaigos pagrindus (CK 4.135 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos
vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės
ketinimas padalinti bendrą žemės sklypą nesudaro pagrindo panaikinti servitutą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad
Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovių B. L. , J. M. ieškinį pareikštą atsakovui M.
M. , trečiajam asmeniui UAB „Atspindys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Ieškovės prašo įpareigoti atsakovą M. M. žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini),
kadastro Nr. 0101/0159:0257, bendrasavininką ne vėliau kaip per 7 dienas nuo
teismo sprendimo priėmimo dienos pasirašyti UAB „Atspindys“ parengtą 2009-03-25
žemės sklypo, esančio adresu (duomenys
neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0159:0257, formavimo ir pertvarkymo
projektą. Byla sustabdyta iki bus galutinai baigta nagrinėti civilinė byla Nr.
2-6846-608/09 dėl servituto panaikinimo pagal ieškovo M. M. ieškinį
pareikštą atsakovei B. L. , tretiesiems asmenims J. M. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Taigi,
bylos nagrinėjimas sustabdytas iki kol apeliacinės instancijos teismas
neišspręs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimo. Iš byloje
esančio žemės sklypo plano atsakovės B. L. naudojamo
žemės sklypo dalis ribojasi su (duomenys
neskelbtini) 172,58 m. ilgio kraštine (b.l.96). Kiti byloje esantys
įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė objektyviai neturi kitos galimybės valdyti šiuo
metu naudojamą žemės sklypą nepasinaudodama ieškovo žemės sklype nustatytu kelio
servitutu. Kaip minėta, CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata
servituto pabaigos pagrindą sieja su tokių aplinkybių pasikeitimu, kurios
įtakoja galimybes naudoti viešpataujantį daiktą pagal paskirtį, nesinaudojant
tarnaujančiu daiktu. Ieškovas nurodė ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad
atsakovė turi visas objektyvias galimybes naudojamame žemės sklype mažomis
sąnaudomis įsirengti pravažiavimą iki savo gyvenamųjų statinių. Taip pat iš
byloje esančių tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktų žemės sklypo planų matyti,
jog atsakovė siekia atsidalinti savo žemės sklypą iš bendrosios dalinės
nuosavybės, o atsidalijimo žemės sklypo plotas sutampa su šiuo metu faktiškai
naudojamu žemės sklypu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog
nėra galimybės nustatyti, kuri žemės sklypo dalis priklauso ar
priklausys atsakovei B. L. ateityje. Pažymėtina, kad
atidalinant žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatytina ir šio sklypo
naudojimosi tvarka (numatant sklypo ribas, taip pat privažiavimą iki sklype
esančių statinių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-496/2005 ir kitose kasacinio teismo nutartyse formuojama
praktika, kad, nagrinėdamas bylas susijusias su servituto nustatymu,
panaikinimu, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų
pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir
vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių
sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį,
kitokių sprendinių galimybę ir pan. Ieškovas, būdamas teisėtas žemės
sklypo savininkas, turi teisę įgyvendinti visas jam, kaip
savininkui, garantuojamas teises. Šiuo metu ieškovo žemės sklypas yra apsunkintas nustatytu kelio
servitutu, kuriuo naudojasi atsakovė. Bylą dėl servituto nustatymo
nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas,
įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo
naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios
pateisina kito savininko teisių ribojimą. Kaip minėta prieš tai, Vilniaus miesto savivaldybės
taryba 2008-12-03 sprendimu Nr. 1-770 „Dėl pritarimo teritorijos prie Pupinės
ir Kuzmiškių vietovių detaliojo plano konceptualiajai
daliai“ pritarė teritorijos prie Pupinės ir Kuzmiškių
vietovių detaliojo plano konceptualiajai daliai, iš kurios matyti, jog dalį
ieškovo žemės sklypo planuojama panaudoti gatvės ir inžinierinių tinklų
statybai, kas dar labiau apsunkins
ieškovo žemės sklypo naudojimą.
Teisėjų kolegijos
vertinimu, atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų,
patvirtinančių, kad ji negali įsirengti įvažiavimo per naudojamo žemės sklypo dalį. Priešingai,
byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokia galimybė egzistuoja, t.y. sklypo
susiaurėjimas yra pakankamas. Atsakovės argumentai dėl to, jog jai tektų
iškirsti prie namų esantį sodą, taip pat vertintini kritiškai, kadangi iš
atsakovės byloje pateiktos faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos matyti,
jog neaišku, kokie vaismedžiai ir konkretus sodas yra susiformavęs prie
atsakovės statinių. Nors
nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio, bet absoliutumas neturi būti
suprantama kaip visiškas šios teisės neribojimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad
servituto nustatymu veiksmingai pašalinamos kliūtys savininkui naudotis
nuosavybe, o šiuo konkrečiu atveju servituto nustatymas ieškovo naudojamame žemės sklype bus suvaržoma ieškovo nuosavybės teisė ir atsakovės
patekimo į jai priklausančio žemės sklypo dalį sprendžiama ieškovo teisių
sąskaita, garantuojamas teises, todėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos
teismo išvada, esą ieškovas neįrodė, jog egzistuoja kelio servituto pasibaigimo
pagrindas, t.y. aplinkybės pasikeitė taip, kad viešpataujantis daiktas (žemės
sklypas) gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu
(keliu), o taip pat jog egzistuoja CK 4.112 straipsnio 5 dalies numatytas kelio
servituto panaikinimo pagrindas, neatitiktų savininkų
interesų pusiausvyros, proporcingumo ir
CK 1.5 str. įtvirtintų principų ir
tokia pirmosios instancijos teismo išvada traktuotina kaip visiškai neteisinga, pažeidžianti konstitucinį nuosavybės neliečiamumo
ir jos visapusiškos apsaugos principą (CK 1.2 str., Konstitucijos 23 str.).
Esant
tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus, netinkamas
įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas bei
taikymas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimu. Tai sudaro pagrindą
panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują
sprendimą, apelianto ieškinį tenkinant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Kadangi apeliacinės
instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują
sprendimą, kuriuo ieškinį patenkina, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos
jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 263 Lt žyminio mokesčio,
sumokėto paduodant ieškinį (b.l. 6,7) ir apeliacinį
skundą (b.l. 114).
Patenkinus ieškinį ir patenkinus ieškovo
apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos – 34,20 pašto išlaidų pirmosios ir
apeliacinės instancijos teisme - valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 83
str. 1 d. 1 p., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio
1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti:
panaikinti
kelio servitutą, nustatytą Vilniaus apksrities viršininko 2007-05-24 įskymo Nr.
5289-01 “Dėl privačios žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0159:257, esančio (duomenys
neskelbtini), kadastrinio duomenų patikslinimo atlikus
kadastrinius matavimus” 2.3 punktu dalyje, pažymėtoje UAB “Atspindys”
2005-04-29 parengtame žemės sklypo plane indeksu S1 ir taškais 83; 84; 85; 86;
87; 88; 89; 90; 91; 92; 93; 94; 95.
Priteisti iš atsakovės B. L. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) ieškovo M.
M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 263 (du šimtus šešiasdešimt
tris) litus bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 34 (trisdešimt keturis) litus 20 centų
pašto išlaidų.
Kolegijos pirmininkas Henrichas Jaglinskis
Kolegijos teisėjai Rasa
Gudžiūnienė
Virginija Volskienė