Civilinė byla Nr. 2A-254-773/2019
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00961-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.1; 1.3.9.2.2; 1.3.9.4; 3.3.1.18.5.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui V. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. DGKS-1042 ir atmesti V. R. prašymą išieškoti iš ieškovo atsakovui priklausantį darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio 5 d. – 2017 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpį. Nurodė, kad DGK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas kreipėsi į DGK praleidęs trijų mėnesių terminą, o šio termino neprašė atnaujinti, todėl DGK turėjo atsisakyti nagrinėti darbo ginčą. Pažymėjo, kad atsakovui apie galimą jo teisių pažeidimą turėjo būti žinoma 2017 m. rugpjūčio 18 d., nes V. R. dėl savo galimų teisių pažeidimo 2017 m. rugpjūčio 21 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuriai nurodė analogiškas galimo pažeidimo aplinkybes, kaip ir 2017 m. gruodžio 29 d. DGK pateiktame prašyme. Ieškovo atstovė advokato padėjėja V. Š. 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinyje nurodytų argumentų dėl teisingai ar neteisingai paskaičiuoto darbo užmokesčio atsisako (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 9:30-9:40).
2. Atsakovas V. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo atstovė advokatė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka (2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 24:39-24:53). Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsakovas nepripažįsta aplinkybės, jog yra praleidęs terminą kreiptis į DGK, nes jis pirmą kartą į DGK kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir laiko, kad 2017 m. gruodžio 29 d. yra tik prašymo papildymas, tęstinis dokumentas (2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 27:11-27:46). Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsakovas yra riboto išsilavinimo asmuo, neturintis teisinių žinių, todėl faktas, kad jis nesuprato institucijų veiksmų, negali būti pagrindu laikyti, jog jis praleido terminą pareikšti pareiškimą DGK (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 19:44-20:23).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo valstybės naudai 12,11 Eur pašto išlaidų ir 195 Eur išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą.
4. Teismas nesutiko su ieškovo vertinimu, kad atsakovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi pažeisdamas ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad atsakovas, nors ir jauno amžiaus, tačiau neturintis tinkamo išsilavinimo ir teisinių žinių, 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri, jo manymu, turėjo išspręsti ginčą dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo. Teismas pažymėjo, kad šioje įstaigoje V. R. pareiškimas buvo priimtas, tačiau jam nebuvo paaiškinta, kad asmuo dėl darbo užmokesčio turėtų kreiptis į DGK. Teismas taip pat nustatė, kad V. R. pareiškimo pagrindu Valstybinė darbo inspekcija atliko tyrimą dėl nelegalaus darbo ir surašė protokolą, kurio pagrindu buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A5-742-482/2017. Teismas pažymėjo, kad V. M. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog nesumokėjo V. R. darbo užmokesčio, ši aplinkybė konstatuota ir teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime.
5. Teismas sprendė, kad atsakovo V. R. teisių pažeidimo faktas konstatuotas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Pažymėjo, kad atsakovas, aiškiai suprasdamas, kad jo teisės yra pažeistos, 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į DGK, nepažeisdamas trijų mėnesių termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai kvalifikavo, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į DGK yra ieškinio senaties terminas. Apelianto teigimu, tai procesinis terminas, kurį atsakovui praleidus ir jo neatnaujinus, neteikus prašymo dėl termino atnaujinimo, DGK turėjo atsisakyti nagrinėti atsakovo V. R. prašymą nagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
1.2. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje konstatuota, jog įstatymu nustatytas darbuotojui ikiteismine tvarka kreiptis į DGK terminas yra procedūrinis ir sukuria procedūrinio termino taikymo teisinius padarinius. Nurodė, kad teismų praktikoje yra minimi procedūriniai terminai, tačiau jie yra pripažįstami giminingais procesiniams terminams, turinčiais skirtumų nuo ieškinio senaties terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2010). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).
1.3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad V. R. buvo jauno amžiaus ir tinkamo išsilavinimo neturintis asmuo, kuriam nebuvo tinkamai paaiškinta, kad dėl darbo užmokesčio jis turėtų kreiptis į DGK. Apeliantas pažymi, kad ginčo pradžioje atsakovas buvo 45 metų amžiaus, turėjo turėti pakankamai žinių. Be to, praėjus 4 dienoms nuo darbo pas ieškovą nutraukimo, atsakovas kreipėsi į vieną iš valstybės įgaliotų institucijų, todėl tai rodo atsakovo sąmoningumą, pakankamą žinių ir sugebėjimų turėjimą. Šios aplinkybės yra esminės, sprendžiant apie atsakovo teisės pažeidimo sužinojimo momentą. Apelianto teigimu, iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo VDI pateikto prašymo turinio matyti, kad atsakovas apie savo teisių pažeidimus jau žinojo ir suvokė tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Atsakovas suprato, kad ieškovas neatsiskaito už darbą, todėl nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nustojo pas jį dirbti. Ši diena yra laikytina atsakovo sužinojimo apie teisės pažeidimą diena.
1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priėmus V. R. pareiškimą Valstybinėje darbo inspekcijoje, jam nebuvo paaiškinta, jog asmuo dėl darbo užmokesčio turėtų kreiptis į DGK. Teismas nepagrįstai ieškovui perkėlė pareigą pateikti duomenis, ar valstybinės įstaigos pareigūnas tinkamai atliko savo pareigas, išaiškindamas V. R. apie galimybę kreiptis į DGK. Faktas, jog V. R. 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į DGK, leidžia pagrįstai teigti, jog V. R. atitinkamu metu buvo išaiškinta galimybė kreiptis į DGK, tačiau šia galimybe V. R. pasinaudojo praleidęs terminą. Be to, teismas turėjo spręsti klausimą dėl pareigūno drausminės ar kitokios atsakomybės taikymo.
1.5. Teismas neteisingai interpretuoja ieškovo teiginius dėl atsakovo teisių pažeidimo. Ieškovas procesiniuose dokumentuose, nurodydamas apie teisių pažeidimą naudoja formuluotę – „galimas“, todėl tai negali reikšti ieškovo pripažinimo, jog atsakovas nebuvo įsitikinęs savo teisių pažeidimu.
7. Atsakovas V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas. Teismas pagrįstai atsakovo 2017 m. gruodžio 29 d. prašymą vertino kaip papildomą prašymą. Atsakovo teigimu, apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galiojusia prieš 10 metų, kurią pritaikė savo argumentams pagrįsti. Šiuo metu teismų praktika darbo ginčų sprendimo klausimais yra pasikeitusi, tačiau ja apeliantas nesiremia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių darbo ginčų komisijos apskundimą, taikymo (DK 231 straipsnio 1, 4 dalys).
10. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
11. Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
12. CPK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
13. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. V. R. kreipėsi į DGK su prašymu dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo (b. l. 14). DGK 2018 m. vasario 22 d. sprendimu V. R. prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš V. M. jam 225,60 Eur darbo užmokesčio (b. l. 40-41). Ieškovas V. M. 2018 m. kovo 22 d. ieškiniu teismo prašė panaikinti DGK sprendimą ir atmesti atsakovo V. R. prašymą išieškoti iš V. M. V. R. priteistą darbo užmokestį (b. l. 1-3). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog DGK neteisingai paskaičiavo priteistiną darbo užmokestį, tačiau ieškovas šių motyvų teismo posėdžio metu atsisakė ir palaikė reikalavimą panaikinti DGK sprendimą dėl to, kad yra praleistas terminas kreiptis į DGK ir jo nebuvo prašoma atnaujinti (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 9:30-9:53). Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 12,11 Eur pašto išlaidų ir 195 Eur išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (b. l. 75-79).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovas V. M., nesutikdamas su DGK sprendimu, ieškinyje nereiškė reikalavimo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, o kvestionavo DGK sprendimo teisėtumą. Be to, ieškovas savo argumentų dėl DGK neteisingai paskaičiuoto ir priteisto darbo užmokesčio dydžio atsisakė 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu bei skundė DGK sprendimą tik procedūriniu aspektu, įrodinėdamas, kad V. R. kreipėsi į DGK praleidęs trejų mėnesių terminą, nustatytą DK 220 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl toks ieškinio reikalavimas negalėjo būti priimtas, o priėmus – civilinė byla dėl šio reikalavimo turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalis, DK 231 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybes dėl DGK sprendimo apskundimo negalimumo konstatavus apeliacinės instancijos teisme ir nesant ginčo dėl teisės, civilinė byla dėl DGK sprendimo teisėtumo yra nenagrinėtina teisme, todėl nutrauktina (DK 231 straipsnio 4 dalis, CPK 293 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukus, laikytina, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės (dėl darbo ginčo dėl teisės) nebuvo priimtas, todėl DGK 2018 m. vasario 22 d. sprendimas išieškoti iš V. M. V. R. naudai 225,60 Eur darbo užmokestį lieka galioti ir yra vykdytinas pagal DK 230 straipsnio 2 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
16. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
17. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
19. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 14,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1) bei 195 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 7 d. pažyma, b. l. 54). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 6,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 91 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. pažyma, b. l. 1, 93, 102). Taigi, iš viso valstybė patyrė 306,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir antrine teisine pagalba, suteikta atsakovui (14,26 Eur + 195 Eur + 6,18 Eur + 91 Eur).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti DGK sprendimą, kuris negali būti apeliacijos objektas pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, o apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, sprendžia, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes teismui buvo skundžiama tai, kas pagal įstatymą negali būti skundžiama. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias valstybė patyrė dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio, iš viso 306,44 Eur, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, CPK 293 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 306,44 Eur (tris šimtus šešis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas