Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-26][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1983-716-2018].docx
Bylos nr.: 1-1983-716/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LR Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovas A.Zakarevičienė civilinis ieškovas baudž. byloje
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, prokuroras Alvydas Markauskas prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Specialioji dalis
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1983-716/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43771-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.3.

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis,   neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

T. L. pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 4.00 val., būdamas viešoje vietoje - prie kavinės „L. s.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje - pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį nenustatyta lazda ne mažiau kaip tris kartus sudavė A. L. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą su odos nubrozdinimais kairiame skruoste, smakro kairėje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kairio žando gleivinėje - tokiais savo veiksmais nežymiais sutrikdydamas nukentėjusiojo A. L. sveikatą pažeidė viešąją tvarką. 

T. L. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad nėra konfliktiškas žmogus. Retkarčiais užsuku į minėtą smuklę. Nuėjęs išgeria, pašoka ir išvažiuoja namo. Tą naktį jis lankėsi smuklėje. Buvo su kolega, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nematė nukentėjusiojo, nes žmonių buvo daug. Jis lazdos neturėjo. Kažkokie konfliktai vyko, bet jis nežino, ar konfliktai vyko tarp apsauginių ir nukentėjusiojo. Rūkydamas lauke matė kažkokius susirėmimus. Su nukentėjusiuoju konflikto neturėjo.

Nukentėjusysis A. L. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad būnant smuklėje kaltinamasis kabinėjosi prie žmonių. Jis tai filmavo telefonu, padarė pastabą. Kaltinamasis ir apsauginiai tai pamatė, atėmė telefoną ir ištrynė vaizdo įrašą. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jis pamena, kaip skriejo lazda. Daugiau aplinkybių nepamenu, nes prarado sąmonę. Atsipeikėjęs iškvietė policiją. Kaltinamasis sudavė jam lazda. Buvo smūgis. Iš pradžių kaltinamasis sudavė per ranką, po to per veidą. Po to nelabai ką bematė. Jis filmavo, nes apsauginiai grubiai elgėsi, o kaltinamasis buvo su jais. Apsauginis atėmė telefoną ir perdavė kaltinamajam. Šis nuėjo į vidų su telefonu ir po to grįžęs telefoną numetė ant bagažinės. Po to prasidėjo žodinis konfliktas dėl telefono. Po to kaltinamasis nuėjo į vidų ir grįžo su lazda, kuri buvo tamsi. Jis buvo išgėręs porą alaus, buvau lengvai neblaivus.

Liudytoja I. J. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad su pažįstamais išėjo į lauką. Kažkas rūkė. Ji stovėdama pastebėjo konfliktą. Vaikinas norėjo užeiti į smuklę, bet šio neįleido ir išstūmė. Su tuo vaikinu aiškinosi apsaugos darbuotojai. Jei gerai pamena, apsauginis užlaužė vaikinui ranką. Jai tai nepatiko, nes vaikinukas nebuvo agresyvus. Jai atrodė, kad taip elgtis negražu. Ji klausė, kodėl apsauginis taip daro. Tuomet iš smuklės piktas, labai agresyvus išbėgo kaltinamasis ir smogė minėtam vaikinui su lazda vieną kartą į pilvą. Ji tai matė tiesiogiai. Po to viskas vyko toliau, kur stovi automobiliai. Ji buvo šoke nuo to, kas vyko. Vėliau matė nukentėjusįjį, kuris buvo labai sumuštas. Ji tvirtina, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į pilvą.

Liudytoja I. M. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad išėjo į lauką parūkyti. Ruošėsi vykti namo. Lauke kilo sambrūzdis. Ten mušė žmogų. Ji nepamena to žmogaus, nes buvo neblaivi. Pamatė, kad atvyko policija. Ji nepamena, kas mušė žmogų. Buvo apsauginiai. Mušėsi du vaikinai.

Liudytoja A. S. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad šventė gimtadienį. Atvykusios į užeigą išgėrė. Ji matė, kad atvyko policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Važiuojant namo I. sakė, kad buvo muštynės.

Liudytoja V. S. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad šventė gimtadienį. Atvyko vėlai. Pabuvus išėjo į lauką, stovėjo prie įėjimo. Į kavinę ėjo du vyrukai. Apsaugos darbuotojai juos išvedė. Vieną tikrai pargriovė, pradėjo tramdyti. Šis ėjo ramiai. Po to išėjo kaltinamasis. Ji matė, kaip šis prie įėjimo pasiėmė guminę lazdą ir pradėjo mušti vyrą, kuris buvo pargriautas ant žemės. Apsauginiai vyriškį laikė. Kaltinamasis mušė ta lazda. Kilo šurmulys. Ji matė greitąją medicinos pagalbą. Smulkmenų nepamena, nes buvo neblaivi. Įvykį ji stebėjo gal penkių metrų atstumu. Patyrė išgąstį dėl šio įvykio. Važiuojant namo kalbėjo apie įvykį automobilyje. Kalbėjo, kad nesuprantama, kodėl taip nutiko.

Liudytojas R. U. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie įvykį žino iš A. pasakojimų. Šis paskambino kitą dieną ir papasakojo, kad jį sumušė apsaugos darbuotojai. Tą vakarą jis su A. ten buvome nuvykę. Nuvyko apie 24 val. Būnant kavinėje konfliktų nebuvo. Ji sutiko kitą kompaniją ir leido laiką su jais. Išvyko apie 1 valandą nakties. T. L. tą dieną buvo apsaugos darbuotojas, nes užeidinėjant į smuklę ir tikrino žmones. Jis pamena, kad A. buvo sumuštas žandas, matė sužalojimus.

Iš A. L. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 4.00 val. viešoje vietoje, „L. s.“ du apsaugos darbuotojai panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu rankomis ir kojomis bei į lazdą panašiu daiktu. Šiais veiksmais padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 9).

Iš apžiūros protokolų matyti apžiūrėta įvykio vieta, nukentėjęs asmuo A. L., užfiksuoti šio sumušimai, apžiūrėtas kompatinis diskas su garso įrašais, kuriuose A. L. kalbasi su Bendruoju pagalbos centru (b. l. 12–14, 16–18, 19–20, 25-27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad A. L. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinės žaizdos su odos nubrozdinimais kairiame skruoste, smakro kairėje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas kairio žando gleivinėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinimi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34–35).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. L. atpažino 2017 m. rugpjūčio 26 d. kavinėje „L. s.“ dirbusius apsaugos darbuotojus – R. K. ir R. B.. Taip pat atpažino T. L., kaip asmenį kuris jam sudavė lazda (b. l. 66 – 68).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad:

- nukentėjusysis A. L. gyvai atpažino T. L., kaip asmenį, kuris naudojo smurtą jo atžvilgiu (b. l. 69–71);

- liudytojas R. B. atpažino T. L. kaip kavinės klientą (b. l.74–78);

- liudytojas R. K. atpažino T. L. kaip kavinės klientą (b. l. 81–85);

- liudytoja V. S. atpažino T. L. kaip vaikiną, kuris lazda sumušė kitą žmogų (b. l. 93–95).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad T. L. pažeidė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė suduodant smūgius lazda nukentėjusiajam į kūną, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokią tiesą byloje patvirtina nuosekli surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumos analizė.

T. L. savo kaltę ir neteisėtus veiksmus neigė teigdamas, kad su nukentėjusiuoju nekonfliktavo ir nekontaktavo. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia eilė kitų tarpusavyje atitinkančių duomenų, kurių teisėtumą ir pagrįstumą teismas ištyrė posėdžio metu. Tiek nukentėjusysis A. L., tiek liudytojos I. J. ir V. S. parodė, kad T. L. lazda mušė nukentėjusįjį. Tyrimo metu nukentėjusysis ir liudytoja V. S. atpažino ir nurodė būtent T. L. kaip asmenį, kuris smurtavo prieš nukentėjusįjį su lazda. Liudytojos I. M. ir A. S. patvirtino faktą dėl kilusio šurmulio ir muštynių, dėl atvykusių policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažų.  Liudytojas R. U. teisme nurodė, kad kavinėje įvykio dieną matė T. L. ir vertino jį kaip apsaugos darbuotoją. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami T. L. padarytų neteisėtų veiksmų ir kaltės įrodymui. Medicinos specialisto išvada patvirtina nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, priverstinis policijos pareigūnų ir medikų iškvietimas, kilusi aplinkinių reakcija patvirtina visuomenės rimties bei viešosios tvarkos sutrikdymą.

T. L. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. T. L. viešoje vietoje, matant svetimiems asmenims įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus T. L. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

T. L. atsakomybe sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindo atleisti T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, T. L. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą. T. L. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 110 - 114), yra nevedęs, dirbantis. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį teismas T. L. skiria kaip pirmą kartą nusikaltusiam dirbančiam asmeniui baudos bausmę, jos dydį apskaičiuojant pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį bazinį dydį..

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 119,89 Eur civilinį ieškinį (b. l. 40 - 48) dėl gydymo išlaidų. Ši žala buvo padaryta nusikalstamais T. L. veiksmais tretiesiems asmenims. Padaryta žala pagrįsta pateiktais dokumentais, pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 straipsnius dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Įvertinus tai, T. L. privalo padarytą žalą atlyginti, todėl  teismas ieškinį patenkina visiškai.

A. L. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 36). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas turtinės žalos reikalavimą teismas nustatė, kad A. L. prašo atlyginti 300 Eur kaip negautas pajamas ir 200 Eur kaip išlaidas vaistams ir medikamentams. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl turtinio reikalavimo dydžio ir teigė teismui neišsaugojęs pirktų vaistų kvitų. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo teisę gauti turtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateiktus įrodymus, civilinį ieškinį šioje dalyje palieka nenagrinėtą, tuo palikdamas galimybę nukentėjusiajam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis A. L. patyrė neturtinę žalą. Nėra abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų A. L. patyrė fizinį skausmą, psichologinį diskomfortą, moralines nuoskaudas, akivaizdžius kūno sužalojimus, kuriems gydyti buvo reikalingas ne trumpas laikas. Toks nusikaltimas turėjo įtakos nukentėjusiojo psichinei būklei ir elgesio pokyčiams, keičiant kasdieninius gyvenimo įpročius. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog A. L. būtų ilgesniam laikui ir reikšmingai sutrikusi sveikata. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertina kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltę ir nusikalstamų veiksmų turinį. Tokiu būdu atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl 500 eurų neturtinės žalos yra pagrįstas, atitinka neturtinės žalos turinį ir teismų praktiką dėl jos dydžio, todėl tenkinamas pilnai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme  - CD su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102) - kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš T. L. priteisti: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 119,89 eurų (vieną šimtą devynioliką eurų ir aštuoniasdešimt devynis centus) gydymo išlaidų atlyginimą, A. L. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

A. L. civilinį ieškinį dalyje dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD su garso įrašu – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                             Mindaugas Striaukas


Paminėta tekste:
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu
  • BPK
  • BPK 115 str. Civilinio ieškinio išsprendimas
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.282 str. Atsižvelgimas į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį