Civilinė byla Nr. 2S-1108-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03152-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7582-752/2020 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937, Nr. 0123/18/00655, suinteresuoti asmenys – J. B., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas D. S. padavė skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio procesinių veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. S-20-123-1810, 2020 m. vasario 19 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-123-1811 bei priimti atskirąjį nutarimą antstolio atžvilgiu – perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Marekas Petrovskis, nustatęs, jog pareiškėjas negauna jokių lėšų, 2020 m. vasario 19 d. priėmė nepagrįstą sprendimą nepalikti pareiškėjui jokių lėšų. Taip pat nurodė, kad antstolis vykdo neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, todėl inicijuotinas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnyje, 245 straipsnyje, 294 straipsnyje, 145 straipsnyje ir kt.

2.       Antstolis Marekas Petrovskis 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-20-123-1938 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatė skolininko banko sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą – 40,70 Eur, netenkino D. S. reikalavimo panaikinti skolininko banko sąskaitos areštą ir skundo nagrinėjimą perdavė Kauno apylinkės teismui.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. S. skundą dalyje dėl antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. vasario 19 d. priimto patvarkymo Nr. S-20-123-1810 ir 2020 m. vasario 19 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-123-1811, o pareiškėjo D. S. skundo reikalavimą priimti atskirąjį nutarimą antstolio atžvilgiu ir perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti paliko nenagrinėtą.

4.       Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 19 d. antstoliui panaikinus pareiškėjo sąskaitai nustatytą laisvai disponuojamą sumą, duomenų, kad skolininkas gauna bet kokias pajamas, vykdomosiose bylose nebuvo. Iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos antstolio gauti duomenys patvirtino, kad pareiškėjui D. S. nuo 2020 m. sausio 3 d. buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, kitokio pobūdžio lėšų pareiškėjas negavo. Tačiau pareiškėjui 2020 m. vasario 21 d. su skundu pateikus duomenis apie gaunamą stipendiją, antstolis 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-20-123-1938 nustatė pareiškėjo sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą – 40,70 Eur.

5.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas geranoriškai nebendradarbiavo su antstoliu, savalaikiai nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas, todėl antstolis visiškai teisėtai 2020 m. vasario 19 d. buvo panaikinęs laisvai disponuojamą sumą pareiškėjo sąskaitai. Kita vertus, tik gavęs duomenis apie pareiškėjo gaunamas pinigines lėšas (stipendiją), antstolis, nedelsdamas, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 21 d., nustatė pareiškėjo sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą. Teismas akcentavo, kad teisės aktai nedraudžia išieškoti iš stipendijų, tačiau tokiu atveju išieškos dydis yra 20 procentų. Dėl to, teismas laikė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai nutarė iš pareiškėjo gaunamos stipendijos išskaičiuoti 10,14 Eur ir nustatė skolininko laisvai disponuojamą sumą – 40,70 Eur.

6.       Teismas, pažymėdamas, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų dėl antstolio 2020 m. vasario 19 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-123-1811 (ne)pagrįstumo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio nuostatomis, konstatavo, jog pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotų vykdomųjų dokumentų Nr. 2-109-647/2011 ir Nr. 2-1062-110/2017 geranoriškai nevykdė, priteistų skolų nesumokėjo, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė priverstines vykdymo priemones.

7.       Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tuo tarpu prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą yra pateikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis. Dėl to, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo reikalavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo inicijavimu, negali būti skundo dėl antstolio veiksmų dalyku, teismas šį pareiškėjo reikalavimą paliko nenagrinėtu.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu apeliantas D. S. Kauno apygardos teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-7582-752/2020, bei priimti naujus procesinius sprendimus: a) pripažinti ir konstatuoti, kad antstolis Marekas Petrovskis per įstatymų nustatytą terminą neišnagrinėjęs 2020 m. vasario 19 d. skundo dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 ir neišsiųsdamas registruotu paštu kitų vykdymo proceso dokumentų, tokiais veiksmais ir neveikimu pažeidė imperatyviąsias CPK vykdymo proceso teisės normas; b) įpareigoti antstolį Mareką Petrovskį išnagrinėti 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolių veiksmų ir pateikti patvarkymą įstatymų nustatyta tvarka; c) panaikinti 2020 m. vasario 19 d. antstolio dokumentą Nr. S-20-123-1810 ir 2020 m. vasario 19 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-123-1811; d) priimti atskirąjį nutarimą antstolio Mareko Petrovskio atžvilgiu ir perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui ikiteisminiam tyrimui atlikti; e) teismo procesiniame sprendime konstatuoti, kad antstolis Marekas Petrovskis, atlikdamas neteisėtus ir antiįstatyminius šiame skunde nurodytus veiksmus, pažeidė tiek tarptautinius teisės aktus, tiek ir nacionalinius teisės aktus, bei padarė pareiškėjui D. S. turtinę žalą ir nuostolius; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą dėl paaiškinimų, kokie buvo įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai, priimant CPK 609 straipsnio 2 dalį, 611 straipsnio 2 dalį, 688 straipsnio 3 dalį, 689 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 6 dalį, susijusias su laisvai disponuojama suma, teisine paskirtimi ir samprata; 3) sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 3 straipsnio 3 dalies, 163 straipsnio 7 punkto, 10 punkto pagrindais, iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išspręstas 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo D. S. individualus konstitucinis skundas; 4) skirti žodinį teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant asmeninį antstolio Mareko Petrovskio dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; 5) priteisti D. S. visas turėtas ir patirtas bylos išlaidas ir išlaidas vykdymo procese; 6) prijungti rašytinius įrodymus – 1 ir 2 priedus, kurių pateikimo būtinybė ir galimybė atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo; 7) priimti atskirą nutarimą teisėjos Vidos Agurkienės atžvilgiu ir perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui ikiteisminiam tyrimui atlikti pagal BK 154 straipsnį, 228 straipsnį, 300 straipsnį ir kt.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo pagrindą, t. y. kad buvo skundžiami antstolio Mareko Petrovskio veiksmai paliekant apeliantą be jokių lėšų pragyvenimui, nors pastarajam buvo žinoma, jog apelianto itin prasta turtinė situacija susidarė ne dėl jo kaltės ar nuo jo priklausančių aplinkybių;

1.2.                        Antstolis Marekas Petrovskis klaidingai aiškina sąvoką „laisvai disponuojama suma“, todėl būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą, siekiant išsiaiškinti kokie buvo įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai priimant CPK 609 straipsnio 2 dalį, 611 straipsnio 2 dalį, 688 straipsnio 3 dalį, 689 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalis, susijusias su laisvai disponuojamos sumos teisine paskirtimi ir samprata;

1.3.                        Kadangi apeliantas 2020 m. kovo 26 d. yra pateikęs Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui individualų prašymą dėl šioje byloje aktualių klausimų, šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išspręstas 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo D. S. prašymas;

1.4.                        Antstolis Marekas Petrovskis 2020 m. vasario 19 d. priimtais dokumentais paliko apeliantą be jokių lėšų pragyvenimui ir tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1, 2 dalyse (piktnaudžiavimas), 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas), 294 straipsnyje (savavaldžiavimas), 145 straipsnio 2 dalyje (terorizavimas) ir kt., dėl ko yra būtina apie tai pranešti prokurorui;

1.5.                        Antstoliui Marekui Petrovskiui apeliantas registruotu paštu 2020 m. vasario 19 d. išsiuntė skundą dėl jo veiksmų. Anot apelianto, kadangi šiame skunde, be kita ko, buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundas privalėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 24 d., tačiau įstatymo nustatytu terminu skundo antstolis neišnagrinėjo ir tokiu neveikimu pažeidė imperatyviąsias CPK normas;

1.6.                        Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė skundžiamoje nutartyje nurodydama, kad skolininkas D. S. nebendradarbiauja su antstoliu Mareku Petrovskiu ir savalaikiai nepateikia jam visų duomenų, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tokiu būdu suklastodama oficialių dokumentų turinį ir pažemindama D. S., kas sudaro sąlygas inicijuoti teisėjos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnį (šmeižimas), 228 straipsnį (piktnaudžiavimas), 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir kt.

9.       Atsiliepimų į skundą nepateikta.

10.       Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, antstolis Marekas Petrovskis pateikė rašytinius paaiškinimus dėl apelianto D. S. atskirojo skundo argumentų. Antstolis pastebėjo, kad D. S. atskirajame skunde nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo atskirojo skundo reikalavimus. Anot antstolio, apeliantas iš esmės siekia arešto jo sąskaitai panaikinimo ir laisvai disponuojamos sumos banko sąskaitoje nustatymo. Tačiau skolininkas nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis gauna lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. Juolab, kad jis nurodo, jog nevykdys teismo sprendimo, bet tenkins savo kitus poreikius – pirks išmanųjį telefoną. Antstolio vertinimu, toks reikalavimas prieštarauja teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principui, todėl negali būti tenkinamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos sustabdymo

12.       Atskirajame skunde yra reiškiamas prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 3 straipsnio 3 dalies, 163 straipsnio 7 punkto, 10 punkto pagrindais, iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išspręstas 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo D. S. individualus konstitucinis skundas.

13.       Pagal CPK 1623 straipsnį byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Tačiau šis privalomas teisinis bylos stabdymo pagrindas siejamas su teismo ar teismų kreipimusi į Konstitucinį Teismą, o ne su bylos dalyvio pateiktu individualiu konstituciniu skundu. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie D. S. prašymo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priėmimą. Apelianto nurodytame CPK 163 straipsnio 10 punkte įtvirtintas privalomas bylos nagrinėjimo sustabdymas kitais įstatymų numatytais atvejais. Visgi, apeliantas nenurodė, o teismas nenustatė, kokiu kitu atveju, numatytu konkrečiame įstatyme, galėtų būti stabdomas šios bylos nagrinėjimas. Todėl prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkinamas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą

14.       D. S. apeliacinės instancijos teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą dėl paaiškinimų, kokie buvo įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai, priimant CPK 609 straipsnio 2 dalį, 611 straipsnio 2 dalį, 688 straipsnio 3 dalį, 689 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 6 dalį, susijusias su laisvai disponuojamos sumos teisine paskirtimi ir samprata. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas prašo teismo išsiaiškinti įstatymų leidėjo tikslus, susijusius su laisvai disponuojamos sumos nustatymu vykdymo procese. Tačiau, teismo vertinimu, laisvai disponuojamos sumos nustatymo klausimai yra aiškiai reglamentuoti teisės aktuose ir nėra jokio poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu išaiškinti įstatymų leidėjo tikslus ir ketinimus.

15.       Įvertinus apelianto nurodytų CPK straipsnių turinį (kurių išaiškinimo siekia apeliantas), akivaizdu, kad antstolio nustatyta laisvai disponuojama suma – tai skolininko gaunamų piniginių lėšų dalis, kuria asmuo savo nuožiūra gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Tokios sumos nustatymu iš esmės yra siekiama užtikrinti bent minimalius skolininkų interesus, t. y. asmeniui paliekama dalis pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalį, kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, kokių teigiamų rezultatų laukiama ir pan. Pavyzdžiui, CPK 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėtais įstatymų projektais (tame tarpe ir CPK 609 straipsniu) yra siekiama apsaugoti skolas neįstengiančių susimokėti gyventojų interesus, užtikrinti didesnį, realiau kasdienius poreikius atitinkantį asmenų pajamų lygį, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas ir pan. CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu buvo siekiama įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, suteikti skolininkams galimybę patenkinti bent minimalius poreikius. Taigi, įstatymų leidėjo tikslai įtvirtinant ribojimus priverstinio skolų išieškojimo procese yra nurodyti aiškinamuosiuose raštuose, viešai paskelbti, aiškūs. Nekylant abejonių dėl laisvai disponuojamos sumos teisinės paskirties ir sampratos, nėra jokio objektyvaus pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl paaiškinimų pateikimo.

Dėl žodinio proceso

16.       D. S. atskirajame skunde prašo skirti žodinį teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant asmeninį antstolio Mareko Petrovskio dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

17.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali prašyti nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas nesaisto apeliacinės instancijos teismo. Šiuo atveju D. S. atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo tam tikras faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi spręsti klausimai yra išspręsti teisingai.

Dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

18.       Apeliantas atskirajame skunde prašo prijungti rašytinius įrodymus – 1 ir 2 priedus, t. y. D. S. 2020 m. kovo 27 d. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-5847-752/2020, kopiją ir D. S. 2020 m. kovo 26 d. prašymo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui ištraukų (pateikti 5 lapai iš 45 lapų apimties dokumento) kopijas.

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomais prijungti prie bylos įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, todėl prie bylos neprijungtini.

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

20.       Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

21.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis Marekas Petrovskis vykdo skolų išieškojimus iš pareiškėjo (skolininko) D. S. vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 (dėl 3 200 Eur skolos, išieškotojos J. B. naudai pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011) ir Nr. 0123/18/00655 (dėl 14 915,52 Eur skolos, išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1062-110/2017). Antstolis, nustatęs, jog skolininkas D. S. negauna jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, o socialinės išmokos mokėjimas nutrauktas, dėl ko neliko pagrindo skolininko banko sąskaitai taikyti laisvai disponuojamą sumą, vadovaudamasis CPK 613, 689 straipsniais, 2020 m. vasario 19 d. vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937 priėmė sprendimą panaikinti D. S. banko sąskaitoms taikomą laisvai disponuojamą sumą, nenustačius gaunamų lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas (kitas antstolio dokumentas Nr. S-20-123-1810). Tą pačią dieną (2020 m. vasario 19 d.) antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-123-1811, adresuotą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai ir D. S., kuriame nurodė naują priverstinai nurašomų lėšų sumą (565,67 Eur), o taip pat nurodė, kad lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį yra lygi 0 Eur. Šiame nurodyme antstolis pažymėjo, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

22.       D. S., nesutikdamas su antstolio sprendimu panaikinti jo sąskaitoje nustatytą laisvai disponuojamą sumą, teigia, kad antstolis neteisėtai jį paliko be jokių lėšų pragyvenimui.

23.       Antstolis, gavęs skolininko skundą, 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-20-123-1938, priimtu vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655, jį iš dalies tenkino, t. y., kadangi su skundu D. S. pateikė duomenis apie tai, jog jis yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas ir jam paskirta skatinamoji stipendija laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. po 50,70 Eur, vadovaudamasis CPK 736 ir 737 straipsniais, nustatė skolininko banko sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą – 40,70 Eur. Antstolis nusprendė netenkinti skolininko D. S. reikalavimo panaikinti skolininko banko sąskaitos areštą ir skundo nagrinėjimą perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolis taip pat nurodė, kad kiti skolininko skunde nurodyti reikalavimai ir aplinkybės nėra susiję su vykdymo procesu, todėl nenagrinėtini.

24.       Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeistos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis; Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, antstolio veiksmai, atlikti konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, ar jų neatlikimas, nepažeidžia antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas geranoriškai priteistų skolų nesumokėjo, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai taikė skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų areštą. Be to, kadangi pats pareiškėjas geranoriškai nebendradarbiavo su antstoliu, savalaikiai nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas, antstolis visiškai teisėtai 2020 m. vasario 19 d. buvo panaikinęs laisvai disponuojamą sumą pareiškėjo sąskaitai. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad tik gavęs duomenis apie pareiškėjo gaunamas pinigines lėšas (stipendiją), antstolis, nedelsdamas, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 21 d., nustatė pareiškėjo sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą. Teismas akcentavo, kad teisės aktai nedraudžia išieškoti iš stipendijų, tačiau tokiu atveju išieškos dydis yra 20 procentų. Dėl to, teismas laikė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai nutarė iš pareiškėjo gaunamos stipendijos išskaičiuoti 10,14 Eur ir nustatė skolininko laisvai disponuojamą sumą – 40,70 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.

26.       CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės (CPK 624 straipsnio 2 dalis).

27.       Byloje nėra ginčo, kad D. S. vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655 iki šiol nėra įvykdęs teismų sprendimų, todėl antstolis visiškai teisėtai skolininko atžvilgiu taiko priverstinio vykdymo priemones. CPK LI

28.       Nagrinėjamu atveju antstolis, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nustatęs, kad D. S. nuo 2020 m. sausio 3 d. nutrauktas socialinės paramos išmokos mokėjimas, neturėdamas jokių kitų duomenų apie skolininko gaunamas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, teisėtai ir pagrįstai 2020 m. vasario 19 d. nenustatė lėšų sumos, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Juolab, kad D. S. stipendija paskirta nuo 2020 m. vasario 1 d., tačiau jis, turėdamas pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga ir pan. (CPK 640 straipsnis), delsė pranešti apie jam paskirtų lėšų kilmę, tokiu būdu pats savo neveikimu nulemdamas susidariusią situaciją. Kita vertus, jam pateikus dokumentus, įrodančius gaunamų lėšų kilmę (dokumentai antstolio kontoroje gauti ir užregistruoti 2020 m. vasario 21 d.), antstolis tą pačią dieną nustatė laisvai disponuojamą sumą skolininko sąskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra pagrindo spręsti, jog antstolis pažeidė procesines teisės normas ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. O tai, kad D. S. nepakanka lėšų pragyvenimui, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą šiuo konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant teismo sprendimo geruoju, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas neabejotinai sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, kurie laikytini adekvačiais susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent paties skolininko veiksmai.

29.       Išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo, vadovaujantis CPK 300 straipsniu, pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius šioje byloje, kadangi tokių požymių nenustatė.

30.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo pripažinti ir konstatuoti, kad antstolis Marekas Petrovskis, per įstatymų nustatytą terminą neišnagrinėjęs 2020 m. vasario 19 d. skundo dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 ir neišsiųsdamas registruotu paštu kitų vykdymo proceso dokumentų, tokiais veiksmais ir neveikimu pažeidė imperatyviąsias CPK vykdymo proceso teisės normas. D. S. įsitikinimu, antstolis Marekas Petrovskis turi būti įpareigotas išnagrinėti 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolių veiksmų ir pateikti patvarkymą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste taip pat nenustatė jokių vykdymo proceso normų pažeidimų.

31.       CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

32.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio 2020 m. vasario 19 d. priimtų procesinių dokumentų antstoliui išsiuntė registruotu paštu 2020 m. vasario 19 d., antstolio kontoroje skundas gautas ir užregistruotas 2020 m. vasario 21 d. (penktadienis). Tą pačią dieną (2020 m. vasario 21 d.) antstolis išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nusprendė perduoti skundo nagrinėjimą Kauno apylinkės teismui. Tiek iš bylos duomenų, tiek iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų teisme buvo gautas ir užregistruotas 2020 m. vasario 24 d. (pirmadienis). Taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad antstolis Marekas Petrovskis šiuo konkrečiu atveju pažeidė CPK normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarką.

Dėl procesinės bylos baigties

14.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjo, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16.       Atskirajame skunde pareiškėjas D. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Be to, pastebėtina, kad duomenų iki šios nutarties priėmimo pareiškėjas D. S. apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikęs.

17.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas