Civilinė byla Nr. e2-1193-580/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00385-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui R. M.,
atsakovui M. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Insep“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus R. M., ieškinį atsakovui M. L. (M. L.) dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
nustatė:
1. Ieškovas BUAB „Insep“ paskutiniu 2021-05-18 patikslintu ieškiniu prašo iš M. L. priteisti 78 260,16 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti 49 794,08 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2021-02-18 patikslintu ieškiniu prašė priteisti 63 764,56 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad:
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-11 nutartimi iškėlė UAB „Insep“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2017-09-22. Nuo 2009-05-21 iki 2017-09-29 atsakovas dirbo UAB „Insep“ vadovu;
1.2. atsakovas, iki šiol neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017-09-11 nutarties reikalavimo perduoti visą turtą ir visus įmonės dokumentus, todėl neįmanoma nustatyti, kada UAB „Insep“ tapo nemoki. Iš bankų išreikalavus sąskaitas, nustatyta, kad didelė dalis įmonės gautų pinigų, skirtų ūkinėms reikmėms, nuo 2014-01-01 iki 2017-09-22 buvo pervedama į asmenines atsakovo sąskaitas LT85 7300 0101 2009 5390 AB „Swedbank“. Skolos likutis sudarė 9 751,22 Eur (33 669 Lt), LT16 7044 0001 8461 5451, AB SEB banke, skolos likutis sudaro 40 042,86 Eur (138 260 Lt). Bendra atsakovui pervestų lėšų suma sudarė 49 794,08 Eur;
1.3. tikslindamas ieškinį, 2021-02-18 pareiškimu ieškovas nurodė, kad pripažintina atsakovo įneštų į AB „Swedbank“ ir AB SEB banką lėšų suma sudaro 69 786,84 Eur. Bendra atsakovui perduota suma yra 133 551,40 Eur (per AB „Swedbank“ pervesta 24 342,27 Eur, per AB SEB banką pervesta 44 044,63 Eur, iš įmonės kasos paimta 65 164,50 Eur). 2021-05-18 patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad pateisinta atsakovo panaudotų avansų suma sudaro 73 283,29 Eur, atsakovui pervesta 151 543,45 Eur, todėl ieškinio suma 78 260,13 Eur.
2. Atsakovas M. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Nemokumo administratorius neaiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Atsakovas, 2017-11-21 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1 administratoriui perdavė visus BUAB „Insep“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau administratorius jų nepriėmė ir šį faktą patvirtina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2020-09-23 išvada Nr. D4-1854. BUAB „Insep“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, todėl ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas;
2.2. administratorius jau buvo iškėlęs atsakovui analogišką bylą Nr. e2-5608-341/2019, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo 2019-12-19 nutartimi nutraukta administratoriui, atsisakius ieškinio, kadangi atsakovas iš trečiųjų asmenų surinko ieškinį paneigiančius įrodymus. Civilinėje byloje Nr. e2-5608-341/2019 administratorius, iš jam perduotų BUAB „Insep“ apskaitos dokumentų surinko degalų pirkimo čekius 10 608,81 Eur sumai bei sąskaitų faktūrų žurnalus, kuriuose įtraukti minėti čekiai. Administratorius atrinkinėja tik dalį sau naudingos informacijos, tokiu nesąžiningu elgesiu suvaržydamas atsakovo teisę gintis;
2.3. BUAB „Insep“ pinigai buvo pervedami į atsakovo banko sąskaitas pagal įmonėje vedamą avanso apyskaitą. Įmonė komercinę veiklą vykdė visoje Lietuvos teritorijoje, gamino baldus, kuriuos transportuodavo, todėl buvo grynųjų pinigų poreikis. Pinigai iš BUAB „Insep“ banko sąskaitų buvo pervedami į atsakovo banko sąskaitas, su tikslu išgryninti. Toks įmonės pinigų išgryninimo modelis (per fizinio asmens banko sąskaitą) buvo pasirinktas, siekiant sutaupyti, kadangi bankai juridiniams asmenims už pinigų išgryninimo paslaugas taikydavo ženkliai didesnius įkainius (buvo sutaupoma iki 1 000 Lt per mėnesį). Toks gryninimo modelis nėra uždraustas ir yra apskaitomas pagal avanso apyskaitą. Iš atsakovo „Swedbank“ ir SEB bankų sąskaitų išrašų matyti, kad įmonės pinigai (avansai) tą pačią arba sekančią dieną buvo išgryninami;
2.4. įmonėje dirbo apie 12 darbuotojų. Kadangi baldai buvo gaminami pagal individualius užsakymus, įmonė iš anksto niekada medžiagų nepirko iš anksto, baldų įvairovės rezervo nekaupė, todėl grynųjų pinigų reikėdavo įvairioms medžiagoms / paslaugoms pirkti. Medžiagos ir detalės kartais buvo perkamos iš turgaviečių, smulkių verslininkų, įvairių parduotuvių. Grynieji pinigai buvo duodami vairuotojams kuro įsigijimui. Atsikaitymas grynaisiais pinigais užtikrindavo efektyvesnį darbą, sumažindavo administracinę naštą, nes darbuotojai galėjo greitai įsigyti reikiamų medžiagų, nelaukdami išankstinės sąskaitos apmokėjimo. Už grynaisiais pinigais apmokėtą prekę į įmonės buhalteriją buvo įtraukiami kvitai, čekiai, sąskaitos. Visi atsiskaitymo dokumentai buvo perduoti administratoriui, todėl atsakovas neturi galimybės išsamiai parodyti, kas buvo įsigyta. Avansu pervesti pinigai buvo apskaitomi įmonės buhalterijoje;
2.5. atsakovas, būdamas įmonės akcininkas ir vadovas, įmonei suteikdavo paskolas, ką patvirtina administratoriaus pateikti banko išrašai ir atsakovo sąskaitų banko išrašai. Iš BUAB „Insep“ „Swedbank“ sąskaitos LT23 7300 0101 1793 9032 išrašo matyti, kad administratorius neįskaitė iš atsakovo asmeninės banko sąskaitos įmonei įneštų lėšų: 2013-12-30 – 2 500 Lt ir 3 500 Lt, 2014-01-10 – 3 600 Lt, 2014-02-19 – 3 000 Lt, 2014-06-20 – 500 Lt, 2014-06-27 – 2 300 Lt, 4 000 Lt, 3 000 Lt ir 1 400 Lt, 2014-06-30 – 10 000 Lt, 2014-08-28 – 50 Lt (iš viso – 33 350 Lt (9 658,83 Eur). Iš BUAB „Insep“ SEB banko sąskaitos LT16 7044 0001 8461 5451 matyti, kad atsakovas iš savo sąskaitos į įmonės sąskaitą įnešė 34 790 Lt (10 075,88 Eur): (2014-01-25 – 150 Lt, 2014-01-27 – 1 300 Lt, 2014-04-14 – 1 500 Lt, 2014-04-28 – 3 000 Lt, 2014-06-11 – 500 Lt, 2014-07-09 – 300 Lt, 2014-08-02 – 1 280 Lt, 2014-08-04 – 500 Lt, 2014-08-08 – 2 800 Lt ir 1 700 Lt, 2014-08-29 – 500 Lt, 2014-08-29 – 890 Lt, 2014-09-01 – 1 970 Lt, 2014-09-04 - 1 000 Lt, 2014-09-25 – 4 000 Lt, 2014-09-30 – 10 000 Lt, 2014-11-20 – 3 400 Lt). Iš viso 19 734,71 Eur paskolos. Iš BUAB „Insep“ „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad bendroje sumoje per ieškovo nurodytą laiko tarpą, į įmonės banko sąskaitą atsakovas įnešė 57 278,15 Eur (197 770 Lt) grynųjų pinigų;
2.6. 2021-07-01 paaiškinimuose atsakovas paaiškino, kad stulpelyje „N“ (pagal excel lentelę) apskaičiuoti M. L. bankiniu pavedimu pervesti pinigai bei gauti pagal kasos orderius. Stulpelyje „J“, pvz. eilutė 28, 32 eilutėse nurodytas mokėjimas už kurą, 133 eilutėje yra avanso grąžinimas klientui. Stulpelio „J“ skaičiai (įmonės mokėjimai) yra perkelti į stulpelį „N“ (prie M. L. gautų pinigų). Iš patikslinto ieškinio neaišku, kodėl įmonės išlaidos yra priskirtos prie atsakovo avansinių mokėjimų ir vertinamos kaip skola. Ieškovas bendrą skolą paskaičiavo pagal stulpelio „N“ sumą (523 249,21 Lt), tačiau nenurodė stulpelio „J“ sumos (144 881,16 Lt) ir į bendrą skolą įtraukė 144 881,16 Lt įmonės išlaidų. Bendra skola būtų 109 186 Eur (523 249,21 - 144 881,16 = 377 787 Lt);
2.7. ieškovas sutiko, kad atsakovas bankiniais pavedimais įnešė 69 786,84 Eur, atsakovas įrodė, kad už pagal kasos orderius perduotus grynuosius pinigus buvo nupirkta prekių ar paslaugų už 74 057,30 Eur. Bendra suma sudaro 143 844,14 Eur (69 786,84 + 74 057,30). Atsakovas sutiko su galima ieškovo nurodyta klaida dėl pakartotino ~ 2 000 Eur įtraukimo, laikė, kad tai neturi įtakos, nes pagal ieškovo skaičiavimus bendra suma sudaro 109 186 Eur;
2.8. ieškovas, klaidindamas teismą, pateikia iš konteksto ištrauktus finansinius dokumentus. Visi dokumentai yra tvarkingai sudėti segtuvuose, pateiktos suvestinės, kuriose surašytos visos pajamos ir išlaidos. Tai reiškia, kad meluodamas teismui, ieškovas siekia asmeninės naudos. Civilinėje byloje Nr. e2-5608-341/2019 surinkti įrodymai, jog įmonė BUAB „Insep“ pagrįstai pirkdavo kurą (įmonė turėjo savo transporto priemonę, bei nuomojo transporto priemones iš darbuotojų), t. y. kuro išlaidos pagrįstai buvo traukiamos į įmonės sąnaudas.
Ieškinys atmestinas.
3. Ginčas byloje kilo dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės bankrutuojančiai įmonei, neperdavus nemokumo administratoriui įmonės turto, kuris įmonės veiklos metu buvo perduotas vadovui, tačiau nebuvo panaudotas įmonės veiklai bei nebuvo grąžintas, iškėlus įmonės bankroto bylą.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-09-11 nutartimi iškėlė UAB „Insep“ bankroto bylą, administratoriumi paskirtas R. M., nutartis įsiteisėjo 2017-09-22. Nuo 2009-05-21 iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas M. L. registruotas UAB „Insep“ vadovu, taip pat yra vienintelis įmonės akcininkas.
5. Įmonės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nurodo, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
6. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013 nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas jo atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu atsirasti. Kai bendrovės vadovas sudaro tos bendrovės vardu aiškiai nuostolingą sandorį, dėl kurio sumažėja bendrovės turto, pablogėja mokumas, bendrovė negali įvykdyti prievolių kreditoriams, kurie dėl to patiria žalos, negalėdami įgyvendinti savo reikalavimų į bendrovės turtą, jam taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies taisykles.
7. Byloje nagrinėjamas ieškinys buvo tikslinamas 3 kartus, todėl tikslinga aptarti ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo eigą. Su 2020-03-20 ieškiniu administratorius prašė priteisti atsakovui per banką išmokėtas ir dokumentais nepagrįstas 49 794,08 Eur lėšas. Nemokumo administratorius pateikė skaičiavimus, jog 2014 metais M. L. iš AB SEB banko pervesti 40 042,86 Eur (138 260 Lt), o iš AB „Swedbank“ pervesti ir negrąžinti 9 751,22 Eur (33 669 Lt). 2021-02-09 raštu atsakovas pateikė AB SEB banko ir AB „Swedbank“ pavedimų bei AB „Swedbank“ grynųjų pinigų įnešimo dokumentus, kuriuos įvertinęs ieškovas 2021-02-18 patikslintu ieškiniu pripažino, jog atsakovas į BUAB „Insep“ sąskaitą yra įnešęs 69 786,84 Eur ir šią sumą atėmė iš patikslintame ieškinyje paskaičiuotų bendrai atsakovui perduotų 133 551,40 Eur piniginių lėšų sumos, kurią sudarė iš bankų (SEB – 44 044,63 Eur ir „Swedbank“ – 24 342,27 Eur) bei įmonės kasos (65 164,50 Eur) atsakovo gauti pinigai, viso prašė priteisti 63 764,56 Eur. Atsakovui su 2021-04-20 rašytiniais paaiškinimais pateikus dokumentų suvestinę, kaip įrodymus dėl išmokėtų avansų panaudojimo, nemokumo administratorius 2021-05-12 raštu teismui pateikė 2014 metų skolų apyvartos suvestinę, kuria paskaičiuotas 13 783,06 Eur likutis. Remdamasis šia suvestine nemokumo administratorius prašė teismo leisti pasinaudoti teise tikslinti ieškinį. Su 2021-05-18 paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė 2014 metų skolų apyvartos suvestinę, kuria paskaičiuotas 151 543,45 Eur likutis bei reiškė reikalavimą dėl 78 260,16 Eur žalos atlyginimo, kurį sudarė skirtumas tarp 151 543,45 Eur skolos pagal 2021-05-17 skolų apyvartos suvestinę ir 73 283,29 Eur atsakovo pateisinto išmokėtų avansinių lėšų panaudojimo. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama dėl atsakovo pareigos perduoti tiek pinigines lėšas, kurios jam buvo išmokėtos į banko sąskaitą, tiek perduotos grynaisiais pinigais iš įmonės kasos.
8. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas įvykdė pareigas, nustatoma pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Nors savaime pinigų paėmimas iš įmonės sąskaitų ir kasos nėra draudžiamas, tačiau visos lėšos gali būti naudojamos tik įmonės reikmėms. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3-4 punktuose buvo nustatyti dokumentai, kurie turi būti sudaromi dokumentai tvarkant įmonės grynuosius pinigus. Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris).
9. Vertinant ieškinio pagrindą, turi būti nustatoma, ar atsakovas iš įmonės gautas lėšas panaudojo įmonės reikmėms. Nustačius faktą, jog gautų įmonės lėšų panaudojimas nėra pagrįstas įmonės veiklos poreikiais, atsirastų pagrindas buvusio vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, pažeidžiančius aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimus.
10. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl vadovo skolos įmonei paskaičiavimo. Teisminio nagrinėjimo metu nemokumo administratorius rėmėsi vis naujais ieškinio sumos skaičiavimais, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pateikiamos suvestinės yra skirtingos. Tikslindamas ieškinį nemokumo administratorius teikė skirtingus skolos paskaičiavimus, kuriuose nurodė vis kitus duomenis. Pirminiame 2020-03-20 ieškinyje nurodyta, kad atsakovui iš SEB banko pervesta 40 042,86 Eur, iš AB „Swedbank“ pervesta 9 751,22 Eur. 2021-02-18 patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovui iš SEB banko pervesta 44 044,63 Eur, iš AB „Swedbank“ pervesta 24 342,27 Eur. 2021-05-18 patikslintame ieškinyje iš bankų gauta suma nurodyta kartu su iš kasos gauta suma, tačiau 2021-02-18 ieškinyje nurodyta bendra atsakovo gauta 133 551,40 Eur suma paskutiniame patikslintame ieškinyje padidinta iki 151 543,45 Eur. 2021-05-12 raštu nemokumo administratorius pateikė 2014 metų skolų apyvartos suvestinę, kuria paskaičiuotas 13 783,06 Eur likutis, o 2021-05-17 2014 m. skolų apyvartos išraše nurodytas jau 151 543,45 Eur likutis.
11. Tam, kad būtų tinkamai įvertinti teismui pateikti šalių paskaičiavimai, 2021-05-28 teismo posėdžio metu teismas pasiūlė šalims byloje paskirti teismo buhalterinę ekspertizę. Nei viena šalis nepateikė prašymo skirti teismo ekspertizę ir nesutiko apmokėti išlaidų. Ieškovas 2021-06-15 raštu nurodė, jog prieš atliekant ekspertizę, reikėtų parengti finansines ataskaitas, o vien 2013-2017 metų finansinių ataskaitų parengimo kaina yra 11 253 Eur. Nemokumo administratoriaus sušauktas 2021-06-14 pakartotinis kreditorių susirinkimas nutarė finansinių ataskaitų parengimui lėšų neskirti. Kreditorių susirinkimui buvo pateiktas klausimas dėl M. L. įpareigojimo pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą pateikti BUAB „Insep“ finansinę atskaitomybę. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato įmonės vadovo pareigą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
12. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos pateikti nemokumo administratoriui įmonės turtą ir dokumentus vykdymo. Nemokumo administratorius teigė, jog bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti. Su pirminiu ieškiniu, reikštu dėl į banko sąskaitą pervestų lėšų priteisimo, nemokumo administratorius pateikė savo 2020-03-02 raštą, kuriuo atsakovo paprašė pateikti išrašą patvirtinantį įmonės lėšų, skirtų ūkinėms reikmėms panaudojimą ir pažymėjo, jog atsakovas 2017-09-27 raštu buvo įpareigotas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-11 nutarties dalį dėl BUAB „Insep“ finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimo. Pažymėjo, kad didelė dalis įmonės lėšų skirtų ūkinėms reikmėms, buvo pervedamos į asmeninę M. L. sąskaitą AB „Swedbank“.
13. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog visi įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2017-11-21 dokumentų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1, kuris buvo surašytas administratoriaus akivaizdoje, tačiau administratorius akto nepasirašė. 2017-10-27 Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1 (pateiktu su ieškovo dubliku) konstatuojama, kad joks turtas nėra perduodamas, nes įmonė turto neturi. Iš pateikto dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad nemokumo administratoriui perduoti 18 pozicijų dokumentai. Nemokumo administratorius 2018-07-12 raštu Nr. 51-18-7/01 nurodė atsakovui iki 2018-07-20 perduoti administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei visus dokumentus. Nemokumo administratorius 2018-07-30 bankroto byloje pateikė prašymą dėl baudos skyrimo už pareigos nevykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartimi, neinformavus atsakovo, paskirta 200 Eur bauda. Byloje nustatyta, jog atsakovas yra perdavęs įmonės dokumentus. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2020-09-24 įsakymu Nr. V4-201 nustatyta, kad R. M. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, dėl iš BUAB „Insep“ vadovo priimtų dokumentų perdavimo-priėmimo akto nepasirašymo. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius dokumentus 2021-02-18 aktu buvo pateikęs teismui, kad su jais galėtų susipažinti ir patikrinti atsakovas, nurodyta, jog perduotus dokumentus sudaro 3 644 lapai, pagal 2021-03-24 nemokumo administratoriaus patikslinimą – 3 579 lapai. Atsakovas su dokumentais susipažino bei su 2021-04-20 rašytiniais paaiškinimais pateikė dokumentų kopijas kaip įrodymus dėl išmokėtų avansų panaudojimo byloje. Nemokumo administratorius nenurodė, kokių konkrečių dokumentų jam neperduota. Įvertinus tai, kad buvo sudarytas 2017-11-21 dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos tyrimo metu dokumentų perdavimo faktas patvirtintas, ieškovas dokumentus buvo pateikęs teismui ir negalėjo nurodyti konkrečių trūkstamų dokumentų, pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas faktas, jog atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko šis negali patikrinti įmonės veiklos.
14. Ieškovas atsisakė nuo teismo pasiūlytos buhalterinės ekspertizės skyrimo, motyvuodamas reikalingu sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę. Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis yra numatyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnyje ir priklauso nuo įmonės dydžio. Labai mažos įmonės turi parengti balansą arba sutrumpintą balansą; pelno (nuostolių) ataskaitą; aiškinamąjį raštą (nebūtinai). Šios bylos dalykas yra įvertinti, ar ieškovo iš įmonės gautos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, tokio klausimo sprendimui nei balansas, nei pelno (nuostolių) ataskaita nėra reikalinga.
15. Nemokumo administratorius taip pat nurodė, jog jis negali nustatyti įmonės veiklos dėl to, kad jam pateikti dokumentai yra netvarkingi ir reikalavo įpareigoti atsakovą tinkamai sutvarkyti dokumentus. Atsakovas rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsniu, kad pareiga per 6 mėnesius atlikti bankrutuojančios įmonės apskaitos vertinimą yra priskirta nemokumo administratoriui. Įstatymas nenumato bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos perduoti dokumentus, kurie būtų sutvarkyti pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o dokumentams esant netvarkingiems, po nemokumo administratoriaus paskyrimo pačiam sutvarkyti įmonės finansinius dokumentus. Numatyta tik vadovo pareiga perduoti dokumentus, kuri turi būti vykdoma įmonės bankroto byloje, o ne kitose su bankroto byla susijusiose civilinėse bylose. Nuo bankrutuojančios įmonės dokumentų perdavimo dienos įmonės dokumentai pereina nemokumo administratoriaus žinion, nėra numatyta, kad buvęs įmonės vadovas galėtų susigrąžinti ir sutvarkyti bankrutuojančios įmonės dokumentus. Nagrinėjama civilinė byla yra nagrinėjama ginčo teisena, todėl turi būti taikomi bendri civilinio proceso principai, tarp jų ir rungtyniškumo. Taikant rungimosi principą, nėra teisinga reikalauti, kad atsakovas sutvarkytų dokumentus tokiu būdu, kad ieškovui būtų patogu reikšti ieškinį prieš tą patį atsakovą.
16. Kadangi šalys neteikė prašymo skirti teismo ekspertizę, o bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nesutiko apmokėti ekspertizės, teismas neturėjo galimybės įvertinti įrodymus, pasinaudojant specialiomis žiniomis. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nemokumo administratoriui pateiktų dokumentų apimtis yra labai didelė, nemokumo administratoriaus pozicija dėl atsakovo skolos nuolat aiškinama skirtingai, teikiamos kelis kartus besiskiriančios skaičiuotės, todėl teismas pats tikrinti visų nemokumo administratoriaus turimų dokumentų ir savo nuožiūra skaičiuoti ieškinį neturi pagrindo. Tokia teismo veikla reikštų ne šalių pateikiamų argumentų vertinimą, o savarankiškai teismo atliktą ieškinio argumentų bei atsikirtimų pagrindimą, kas neatitinka teisės į nešališką teismą principo.
17. Dėl ankstesniuose sprendimo punktuose aptartų argumentų teismas, nustatydamas faktą dėl atsakovo skolos įmonei, remiasi tuo, kad ieškovas 2021-02-18 patikslintu ieškiniu pripažino faktą, kad atsakovas bankiniais pavedimais įnešė 69 786,84 Eur, o 2021-05-18 patikslintu ieškiniu pripažino faktą, kad atsakovas už pagal kasos orderius perduotus grynuosius pinigus įmonės reikalams nupirko prekių ar paslaugų už 73 283,29 Eur. Bendra suma sudaro 143 070,13 Eur. CPK 187 straipsnis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Ieškovo procesiniuose dokumentuose pripažinti faktai yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais: atsakovas 2021-02-09 raštu pateikė AB SEB banko ir AB „Swedbank“ pavedimų bei AB „Swedbank“ grynųjų pinigų įnešimo dokumentus, o 2021-04-20 rašytiniais paaiškinimais pateikė dokumentų suvestinę dėl išmokėtų avansų panaudojimo. Atsižvelgdamas į šiuos atsakovo pateiktus dokumentus ieškovas tikslino ieškinį, kas patvirtina, jog ieškovas įsitikino faktų buvimu.
18. Jau minėta, kad ieškovas teikė skirtingo dydžio skaičiuotes dėl atsakovui išmokėtų įmonės lėšų bendros sumos. 2021-02-18 patikslintame ieškinyje nurodyta bendra atsakovo gauta 133 551,40 Eur suma, paskutiniame patikslintame ieškinyje nurodyta 151 543,45 Eur suma, su 2021-05-12 raštu pateiktoje 2014 metų skolų apyvartos suvestinėje paskaičiuotas 13 783,06 Eur likutis. 2021-06-30 teismo posėdžio metu, nepavykus išsiaiškinti, kokie duomenys suskaičiuoti su patikslintu ieškiniu pateiktoje skaičiuotėje, buvo padaryta posėdžio pertrauka, po ko ieškovas pateikė paaiškinimą, kad įsiskolinimas skaičiuotas iš grafoje „skola debete“ (sudaro mokėjimai per banką, įmonės kortele bei iš kasos) atėmus grafą „skola kredite“ (sudaro pirkimo sąskaitos faktūros). Atsakovas 2021-07-01 paaiškinimuose nurodė, kad stulpelyje „N“ (atitiktų grafą „skola kredite“) apskaičiuoti M. L. bankiniu pavedimu pervesti pinigai bei gauti pagal kasos orderius. Atsakovas teigia, jog skaičiavimas yra neaiškus, nes stulpelio „J“ (atitiktų grafą „skola debete“) skaičiai yra perkelti į stulpelį „N“, pvz. eilutė 28, 32 eilutėse nurodytas mokėjimas už kurą, 133 eilutėje yra avanso grąžinimas klientui.
19. Analizuojant paskutinio patikslinto ieškinio suvestinę, matyti, kad joje išskirti dviejų tipų duomenys „išmoka“ ir „benr. mok.“. Grafoje „skola debete“ įtraukiamos „išmokos“ (pagal paaiškinimą tai sudaro konkrečios sąskaitos faktūros), o grafoje „skola kredite“ įtraukiami „išmoka“ ir „benr. mok.“ (paaiškinta, kad sudaro avansas), šalia grafos „skola kredite“ yra dar viena grafa be pavadinimo, kurioje skaičiuojama suma be „išmokų“. Ieškovo pateikti pozicijų paaiškinimai neatitinka skaičiuotės. Nors ieškovas 2021-07-01 paaiškinimuose nurodo poziciją „pirkimas“ (paaiškinta, kad sudaro pirkimo sąskaita faktūra), tačiau tokių duomenų skaičiuotėje nėra. Pozicija „išmoka“ paaiškinta, kaip konkreti sąskaita faktūra, tačiau iš skaičiuotės pirmo stulpelio matyti, jog „išmoka“ yra laikomi „BANK_DNB“, „BANK_K_ISM“, kas galėtų būti banko pavedimas arba mokėjimas banko kortele. Ieškinys turėtų būti skaičiuojamas iš ieškovui perduotų įmonės lėšų atėmus panaudojimu įmonės reikmėms pateisintas išlaidas bei atsakovo įmonei suteiktas paskolas (faktinis įmonės nemokumas neįrodinėjamas). Ieškinio paskaičiavimui būtų pagrįsta remtis „N“ stulpeliu ir iš to atimti lėšas, kurias administratorius pripažįsta, kaip į įmonę atsakovo įneštas lėšas (69 786,84 Eur) bei pagrįstas išlaidas įmonės veiklai. Tačiau iš ieškovo pozicijos negalima nustatyti, kokiu būdu buvo paskaičiuotos įmonės veikla pagrįstos išlaidos. Atsakovas paskaičiavo, kad paskutinėje skaičiuotėje „išmokos“ (pagal konkrečias sąskaitas faktūras), kas turėtų būti suprantama, kaip įmonės veikla pagrįstos išlaidos, sudaro 41 960,48 Eur (144 881,16 Lt). Ši suma beveik dvigubai skiriasi nuo 2021-05-18 patikslintu ieškiniu pripažintos anksčiau ieškovo pagal atsakovo pateiktus dokumentus pripažintos 73 283,29 Eur sumos, kai „išmokos“ paskaičiuotos tuo pačiu patikslintu ieškiniu teikiamoje skaičiuotėje. Iš 2021-05-18 ieškinio dėstymo matyti, jog ieškovas laikosi pozicijos, kad pateisintos išlaidos (73 283,29 Eur) nėra įtrauktos į poziciją „išmoka“, nes pats šią sumą atima iš skaičiuotėje nurodytos bendros atsakovui išmokėtos sumos (151 543,45 Eur – 73 283,29 Eur). 2021-05-27 paaiškinimuose dėl skaičiuotės, pateiktuose vykdant teismo įpareigojimą paaiškinti dėl atsakovo nurodomos aplinkybės, jog įmonės išlaidos yra priskirtos prie atsakovui išmokėtų lėšų, nemokumo administratorius nurodo, kad sąnaudos į apskaitą neįtrauktos, o tik dokumentai, kurie pagrindžia, jog buvo atsiskaityta grynaisiais, arba banko kortele. Skaičiuodamas ieškinį, ieškovas remiasi grafa, į kurią įtrauktos „išmokos“, kurias jis pats 2021-07-01 paaiškinimuose nurodo, kaip konkrečią sąskaitą faktūrą.
20. Kokios grafos duomenys sudaro 151 543,45 Eur, negalima nustatyti, kadangi atskirų grafų duomenys nepateikti, o bendra suma apskaičiuota pagal 919 dokumentų. Atsakovo pateiktas skaičiavimas rodo, jog ieškovo skaičiuotėje yra įtraukti skaičiavimai: „J“ stulpelis“ – 41 960,48 Eur (144 881,16 Lt); „N“ stulpelis – 151 543,45 Eur (523 249,21 Lt); „QR“ stulpelis – 109 441,03 Eur (377 878 Lt). Sutiktina su atsakovu, jog ieškovas į bendrą skolą įtraukė 41 960,48 Eur (144 881,16 Lt) įmonės išlaidų, kurios yra skaičiuojamos stulpelyje „J“.
21. Įvertinus tai, kad ieškovas nepateikė suprantamos ieškinio skaičiuotės, aiškiai neišskyrė, kokius dokumentus į kokį skaičiavimą įtraukia, teikė vis skirtingus skaičiavimus, kurie skyrėsi kelis kartus nuo 13 783,06 Eur iki 151 543,45 Eur, vadovaujamasi atsakovo pateiktu paskutinės skaičiuotės aiškinimu, kuris atitinka ieškovo 2021-05-27 paaiškinimus, kad skaičiuojant ieškinį, neįtraukiamos sąnaudos, ir sprendžiama, kad bendra suma turi būti nustatoma be „išmokų“. Tokiu būdu bendra skola būtų 109 186 Eur (523 249,21 - 144 881,16 = 377 787 Lt). Ankstesniame punkte teismas įvertino, kad procesiniuose dokumentuose ieškovas pripažino atsakovo suteiktą 69 786,84 Eur paskolą bei 73 283,29 Eur pagal kasos orderius perduotus grynuosius pinigus įmonės reikalams nupirktų prekių ar paslaugų, viso 143 070,13 Eur. Kadangi pripažintų išlaidų suma yra didesnė už 109 186 Eur bendrą skolą, faktas, jog atsakovui įmonė pervedė daugiau lėšų negu atsakovas panaudojo įmonės reikmėms bei suteikė paskolų, pripažįstamas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Nenustačius šio fakto, nėra pagrindo svarstyti dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, negrąžinant įmonei jam suteiktų lėšų. Nenustačius neteisėtų veiksmų nėra galima atsakovui taikyti civilinės atsakomybės ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
22. Teismas nesutinka su ieškovu, jog jis negalėjo tinkamai paskaičiuoti ieškinio. Byla nagrinėjama jau antri metai, bankroto byla pradėta 2017 m., nemokumo administratoriui perduoti dokumentų segtuvai, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko aiškiai pagal įmonės banko sąskaitas ir kasos išlaidų orderius išskirti atsakovui pervestas lėšas ir pateikti banko suvestinę bei kasos išlaidų orderių suvestinę, o taip pat banko suvestinę dėl atsakovo įmonei pervestų lėšų ir PVM sąskaitų faktūrų suvestinę dėl pateisintų lėšų. Netinkami veiksmai teikiant duomenis, prilygintini ieškinio argumentų įrodinėjimo pareigos neįvykdymui (CPK 178 straipsnis).
23. Pastebėtina, jog ieškiniu prašoma priteisti suma daugiau nei 3 kartus viršija byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą. Kreditoriniai reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartimi. Pirmosios eilės kreditoriai: D. S. – 1 594,65 Eur; antrosios eilės kreditoriai: VSDFV Vilniaus skyrius – 709,81 Eur ir Valstybinė mokesčių inspekcija– 2 075,38 Eur; trečiosios eilės kreditoriai: UAB „Laimos baldai“ – 12 448,56 Eur, UAB „FRC Media Lietuva“ – 1 488,90 Eur, G. G. – 618,05 Eur, UAB „Msolutions“ – 1 152,29 Eur, UAB „Ristika“ – 1 047,32 Eur, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija – 584,59 Eur, UAB „Vandens gręžiniai“ – 11 124,76 Eur, R. D. – 425,13 Eur. 2018-03-06 nutartimi sumažintas pirmosios eilės kreditoriaus D. S. finansinis reikalavimas iki 943,80 Eur ir įtrauktas į kreditorių sąrašą VSDFV Alytaus skyrius antrosios eilės kreditoriumi su 650,85 Eur finansiniu reikalavimu. 2018-05-17 nutartimi teismas išbraukė iš kreditorių sąrašo Valstybinę mokesčių inspekciją ir įtraukė VĮ Turto banką antrosios eilės kreditoriumi su 2 075,38 Eur finansiniu reikalavimu. 2020-01-20 nutartimi patikslintas trečios eilės kreditorinį sąrašas, nurodant UAB “Laimos baldai”, bendra reikalavimo suma 4 570,08 Eur ir UAB “Vandens gręžiniai”, bendra reikalavimo suma 7 509,28 Eur. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 21 775,48 Eur.
24. Ieškovas prašo priteisti sumą, kuri kelis kartus viršija teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą. BUAB „Insep“ akcininkas yra atsakovas, iš kurio prašoma priteisti žalos atlyginimą. Sprendžiama, jog nėra nei viešo intereso, nei privataus kreditorių intereso prašyti žalos, didesnės nei kreditoriniai reikalavimai, išskyrus mokesčius, ir administravimo išlaidos, atlyginimo. Įmonės akcininkas neišreiškė jokios valios, kad nemokumo administratorius juos atstovautų reikalaudamas iš jo paties priteisti žalos atlyginimą.
25. Atsakovas prašė nemokumo administratoriui R. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti maksimalią baudą ir iki 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovo naudai. Nurodė, kad ieškovas, klaidindamas teismą, pateikia iš konteksto ištrauktus finansinius dokumentus. Visi dokumentai yra tvarkingai sudėti segtuvuose ir pateiktos visos suvestinės, kuriose surašytos visos pajamos ir išlaidos. Tai reiškia, kad meluodamas teismui, kad neva nėra jokių dokumentų, administratorius siekia asmeninės naudos. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-5608-341/2019 yra surinkti įrodymai, jog įmonė BUAB „Insep“ pagrįstai pirkdavo kurą (įmonė turėjo savo transporto priemonę, bei nuomojo transporto priemones iš darbuotojų), t. y. kuro išlaidos pagrįstai buvo traukiamos į įmonės sąnaudas.
26. Nustatyta, kad ieškovas Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 16 608,81 Eur skolos priteisimo iš M. L. (civilinė byla Nr. e2-5608-341/2019). Teismo 2019-12-09 nutartimi priimtas atsisakymas nuo ieškinio, kadangi pinigų panaudojimas buvo patvirtintas dokumentais, ir byla nutraukta.
27. CPK 95 straipsnis nustato, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama, nustačius, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Veiksmai turi būti atliekami sąmoningai siekiant draudžiamo tikslo. Byloje matyti, jog ieškinio tikslinimas ir nuolat naujų skaičiuočių teikimas yra susijęs su nemokumo administratoriaus pastangomis įvertinti bankrutuojančios įmonės dokumentus, todėl nėra pagrindo laikyti, jog ieškovas ieškinį reiškė nesąžiningai bei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
28. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-16 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui M. L. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir/ar kilnojamasis turtas, kurio vertė 49 794,08 Eur. Registrų centras 2020-03-31 raštu informavo teismą, kad turto areštas išregistruotas Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalies pagrindu (per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti). Nors laikinosios apsaugos priemonės ir buvo išregistruotos, laikoma tikslingu, atmetus ieškinį, teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti CPK 150 straipsnio pagrindu.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-03-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė