Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-318-238-2012].doc
Bylos nr.: 1A-318-238-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-238/2012;

Teisėjas R. Krušinys                      Proceso Nr. 1-03-1-00324-2011-8;

        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. 

 


HERBAS

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2012 m. balandžio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam Rimantui Raznauskui, jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Rimanto Raznausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Rimantas Raznauskas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir BK 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

                                                        n u s t a t ė:

 

Rimantas Raznauskas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 13 val. 00 min., Marijampolės pataisos namuose, nuteistųjų valgykloje, adresu Marijampolė, Sporto g. 7, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai savo reikmėms įgijo paketėlį su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 0,0086 g heroino, kurią paslėpęs laikė kelnių kišenėje ir 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 13 val. 20 min., gabeno į gyvenamąją zoną, tačiau nuteistųjų valgykloje, siekdamas išvengti pareigūnų patikrinimo, išbėgo į nuteistųjų stadioną, kur prie tvoros išmetė paketėlį su narkotinėmis medžiagomis ir buvo sulaikytas Marijampolės pataisos namų pareigūno.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Raznauskas prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog apeliantas objektyviai negalėjo padaryti inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas. Sulaikymo metu jo rūbuose kišenių nebuvo. Valgykloje apeliantas ir kiti keturi nuteistieji valgo nuolat prižiūrimi ir stebimi dviejų pareigūnų. Įvykio vieta fotonuotraukose užfiksuota, kai ji jau buvo išvalyta. Ant išimto paketėlio su narkotinėmis medžiagomis nėra apelianto pirštų antspaudų. Šias aplinkybes bei faktą, kad apeliantas niekur nebėgo prieš jo apžiūrą, galėtų tiesiogiai patvirtinti vaizdo medžiaga iš pataisos įstaigos, tačiau ji nepagrįstai nebuvo išreikalauta. Be to, siekdamas įrodyti nekaltumą, apeliantas prašė iškviesti liudyti tris kitus nuteistuosius bei pareigūnę I. Stankevičienę, tačiau ir šis jo prašymas atmestas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. Raznausko apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir prašo jį išteisinti.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė R. Raznauską už neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą nedidelio kiekio narkotinės medžiagos, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, neteisėtai gaminęs, perdirbęs, įgijęs, laikęs, gabenęs ar siuntęs narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą, t. y. nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelis kiekis yra vertinamasis požymis. Nustatant jį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo. Pagal šias rekomendacijas nedideliu heroino kiekiu rekomenduojama laikyti ne daugiau kaip 0,02 g šios narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. Raznauskas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 0,0086 g. heroino. Šis kiekis neviršija minėtose rekomendacijose nurodyto heroino nedidelio kiekio. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, kasatoriaus veiką kvalifikuodamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

              Apelianto teigimu, nusikalstamos veikos jis negalėjo padaryti objektyviai, sulaikymo metu jo rūbuose nebuvo kišenių, valgykloje apeliantas ir kiti keturi nuteistieji valgo nuolat prižiūrimi ir stebimi dviejų pareigūnų, įvykio vieta fotonuotraukose užfiksuota, kai ji jau buvo išvalyta, ant išimto paketėlio su narkotinėmis medžiagomis nėra apelianto pirštų antspaudų. Skundo autoriaus nuomone, šias aplinkybes bei faktą, kad apeliantas niekur nebėgo prieš jo apžiūrą, galėtų tiesiogiai patvirtinti nepagrįstai neišreikalauta vaizdo medžiaga iš pataisos įstaigos bei nepagrįstai neapklausti liudytojai – trys nuteistieji ir pareigūnė I. Stankevičienė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

              Iš esmės revizuojamame nuosprendyje apelianto kaltė grindžiama liudytojų, dirbančių Marijampolės pataisos namuose, logiškais, nuosekliais parodymais, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo. Liudytojas Ž. Zovė paaiškino, jog 2011-08-24, apie 13 val., dirbo pataisos namuose, nuteistųjų valgykloje. Pro jį praėjo nuteistasis R. Raznauskas ir nuėjo į antrą aukštą. Jam kilo įtarimas, kad nuteistasis gali turėti draudžiamų daiktų, nes atrodė sutrikęs. Nuėjo paskui nuteistąjį į antrą aukštą, kur prižiūrėtojui J. Navikui pasakė, kad reikia R. Raznauską patikrinti. Kadangi vyko nuteistųjų maitinimas, todėl nenorėjo kelti konfliktinės situacijos, leido nuteistajam pavalgyti. Išeinančiam R. Raznauskui liepė eiti su juo į budėtojų dalį asmens kratos atlikimui, tačiau R. Raznauskas nevykdė nurodymų ir savavališkai išėjo į lauką. Jį pasivijus, R. Raznauskas pribėgo prie tvoros, esančios nuteistųjų stadione tarp šiukšlių aikštelės ir krepšinio aikštelės, numetė ant žemės kažkokį paketėlį. Paketėlį jis pakėlė, nes matė, kur šis nukrito. Šalia jokių kitų šiukšlių ar daiktų nebuvo. Pažymėtina, jog minimas liudytojas kategoriškai tvirtino, jog matė, kad būtent apeliantas numetė šį paketėlį, kurį jis pakėlė. Paketėlis buvo apvyniotas lipnia juosta. Kas jo viduje, nežiūrėjo. Paėmęs paketėlį, nurodė R. Raznauskui eiti į budėtojų dalį. Apie šią situaciją Ž. Zovė informavo Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnus, atidavė jiems paketėlį. Liudytojas J. Navikas paaiškino, jog 2011-08-24, apie 13 val., dirbo pataisos namuose, nuteistųjų valgyklos antrame aukšte, kai priėjęs prižiūrėtojas Ž. Zovė pasakė, kad 20 būrio nuteistasis R. Raznauskas gali turėti draudžiamų daiktų. Ž. Zovė pasakė, jog reikia nuteistąjį nusivesti į budėtojų dalį ir atlikti asmens kratą. Palaukus, kol apeliantas pavalgys, kartu su Ž. Zove nurodė nuteistajam eiti į budėtojų dalį, tačiau R. Raznauskas nurodymų nevykdė, savavališkai prabėgo pro juos ir išėjo iš valgyklos į lauką, į nuteistųjų stadioną. Lauke R. Raznauskas nubėgo kairiau, kur yra šiukšlių aikštelė, kuri ribojasi su krepšinio aikštele. Jį nusivijo Ž. Zovė, į kurio nurodymus apeliantas nereagavo. Vėliau Ž. Zovė pasakė, kad R. Raznauskas prie stadiono išmetė paketėlį, kurį paėmė Ž. Zovė. Taigi, iš šių liudytojų parodymų, kuriais dėl jų logiškumo, nuoseklumo ir sutapimo kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, akivaizdu, jog 2011-08-24, apie 13 val., apeliantą įtarus turint draudžiamų daiktų, buvo siekta atlikti jo asmens kratą, tačiau R. Raznauskas neteisėtai išbėgo į lauką ir paketėlį išmėtė. R. Raznauskas, neigdamas kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodo, kad jis neturėjo jokio paketėlio, niekur nebėgo, jo rūbuose nebuvo kišenių, ant paketėlio nerasta jo pirštų atspaudų, todėl jis yra nuteistas nepagrįstai. Jo nuomone, šias aplinkybes patvirtintų neteisėtai neišreikalauta vaizdo medžiaga iš pataisos įstaigos administracijos ir neteisėtai neapklausti trys nuteistieji bei administracijos pareigūnė I. Stankevičienė. Kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokuroras V. Nacikūnas buvo įpareigotas pateikti vaizdo medžiagą, tačiau Marijampolės pataisos namų administracija informavo, kad nuteistųjų valgyklos patalpos yra nefilmuojamos, ant valgyklos pastato esanti vaizdo stebėjimo kamera yra skirta stebėti už stadiono esančiai 12-14 lokalinių sektorių teritorijai ir jų prieigoms, kamera yra skirta stebėjimui, bet ne vaizdo įrašymui, todėl 2011-08-24 vaizdo įrašo nėra (b. l. 79). Be to, apelianto versija, kad jis neturėjo jokio paketėlio, niekur nebėgo, jo rūbuose nebuvo kišenių, ant paketėlio nerasta jo pirštų antspaudų, buvo iškelta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų pakankamumą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neiškvietė apklausai apelianto nurodytų liudytojų, nes nepateikta argumentų kokias aplinkybes jie gali patvirtinti ar paneigti. Kolegijos nuomone, kitų trijų nuteistųjų parodymai negalėtų patvirtinti arba paneigti fakto, jog apeliantas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, nes apie draudžiamus daiktus jie objektyviai galėjo nieko nežinoti, o aptariamas paketėlis, ant kurio galėjo neišlikti pirštų antspaudų, buvo išmestas ne valgykloje. Pareigūnė I. Stankevičienė, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, irgi nedalyvavo R. Raznausko sulaikyme, aplinkybių, ką jos parodymai galėtų patvirtinti arba paneigti, taip pat nenurodoma. Taigi, apylinkės  teismas išsamiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, jo nepagrįsta gynybinė versija buvo iškelta ne ikiteisminio tyrimo metu, apeliantas kaltas revizuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl R. Raznausko kaltės.

              Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

                                                        n u t a r ė :

 

nuteistojo Rimanto Raznausko apeliacinį skundą atmesti.

             

 

              Kolegijos pirmininkė                                          Danguolė Šiugždinytė

 

              Kolegijos teisėjai                                                         Valdas Vitunskas

 

Gytis Večerskas