Civilinė byla Nr. 2-996/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, panaikinusios Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3027-881/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“ dėl nuostolių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Projestos projektai“ 2010 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Telšių statyba“ 180 000 Lt nuostolių, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo (ne)kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, nes atsakovas nesutinka atlyginti nuostolių gera valia, atsakovo, kaip ir kitų statybos sektoriuje dirbančių įmonių, finansinė padėtis yra prasta.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 8-9) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, remdamasis didelės ieškinio sumos prezumpcija.

Atsakovas UAB „Telšių statyba“ 2011 m. sausio 3 d. padavė atskirąjį skundą (b. l. 10-12), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad net ir krizės sąlygomis atsakovas dirba pelningai, turi pakankamai laisvų lėšų banko sąskaitose, todėl būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 13-14) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir tai paneigia didelės ieškinio sumos prezumpciją.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas UAB „Projestos projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį (b. l. 16-19). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Atsakovas dažniausiai vykdo generalinio rangovo funkcijas, tad daugelį statybos rangos darbų atlieka ne pats, bet samdo subrangovus. Tai reiškia, kad didžioji dalis atsakovo generuojamų, iš objektų užsakovų gautų apyvartinių lėšų skirtos nupirkti medžiagų, atsiskaityti su subrangovais, o ne priklauso atsakovui. Atsakovo pateiktas 2010 m. gruodžio 30 d. išrašas iš sąskaitos parodo tik vienos dienos neaiškios kilmės lėšų sąskaitoje likutį, todėl negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis gerą atsakovo turtinę padėtį.

2. Norėdamas pagrįsti savo gerą turtinę padėtį, atsakovas pateikė 2010 m. rugsėjo 30 d. duomenimis sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose atsispindi statybos įmonėms pelningesnis vasaros sezonas ir kuris neapima mažiau pelningo arba nuostolingo šaltojo sezono. Iš atsakovo pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo apyvarta (pardavimo pajamos) per 9 mėn. tesudarė vos 3 095 599 Lt, kai vien bylos šalių planuotos sudaryti sutarties suma buvo 1,35 mln. Lt. Lyginant atsakovo finansinius rodiklius 2009 m. ir 2010 m., matyti, kad jo grynasis pelnas smuko daugiau kaip pusiau (nuo 41 497 Lt iki 98 134 Lt), o trumpalaikės skolos, atvirkščiai, išaugo 8,5 k. (nuo 268 517 Lt iki 2 263 070 Lt). Atsakovo teiginiai, kad jis turi pakankamai turto ir/ ar lėšų įvykdyti sprendimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti.

3. Atsakovas nutylėjo, kad nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. jo turimam pagrindiniam turtui (pastatams ir žemės sklypo, ant kurio jie stovi, nuomos teisei) buvo įregistruota hipoteka (b. l. 21-28). Kadangi hipoteka išregistruota, atsakovas gali be apribojimų jais disponuoti, kas padidina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Ieškovui neaišku, kodėl atsakovo prievolė bankui, kuri egzistavo 2010 m. rugsėjo 30 d., ir kitos skolos neatsispindi atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse.

4. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitiko proporcingumo principo.

5. Atsakovo atskirojo skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, nes klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė nepranešęs apie posėdį atsakovui, nepagrįstas. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas piktybiškai vengia bendradarbiauti su ieškovu, todėl buvo pagrindo manyti, kad atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą didelės sumos reikalavimą, galėjo imtis priemonių, apsunkinančių būsimo sprendimo įvykdymą.

Atsakovas UAB „Telšių statyba“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą (b. l. 31-33) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Anot atsakovo, vertinant jo finansinius pajėgumus, nėra pagrindo remtis abstrakčiomis bendro pobūdžio prielaidomis apie sunkią daugelio Lietuvos statybos verslo įmonių turtinę padėtį. Registro išrašas, iš kurio matyti, kad užtikrindamas kredito grąžinimą atsakovas įkeitė pastatus ir žemės sklypo nuomos teisę, nepaneigia atsakovo finansinio pajėgumo, o kaip tik įrodo galimybes lanksčiai naudotis verslo finansavimo instrumentais. Tai, kad atsakovas gavo kreditą iš banko, reiškia, kad, banko nuomone, jis yra patikimas partneris. Ginčydamas ieškovo teiginį, kad atsakovas pateikė išrašą iš sąskaitos, kuriame atsispindi tik vienos dienos likutis, atsakovas papildomai pateikė dar 7 įvairaus laikotarpio išrašus (b. l. 34-40), kurie patvirtina, kad didžiulės pinigų sumos atsakovo sąskaitoje nėra laikinas ar atsitiktinis reiškinys. Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2011 m. sausio 4 d. nutartį, ištaisė 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje padarytus procesinius pažeidimus, susijusius su proporcingumo principu bei teise būti išklausytam.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti pagrįstumo bei teisėtumo.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, susijusių su atsakovo finansine padėtimi, todėl priimdamas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik didelės ieškinio sumos prezumpcija. Didelės ieškinio sumos prezumpcija reiškia, kad laikoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kas sudaro teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Kita vertus, didelės ieškinio sumos prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija, nes ieškinio dydis turi būti vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar atitinkamam subjektui ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti būtent atsakovas.

Ieškovas atskirajame skunde nurodė, o atsakovas atsiliepime į ieškovo skundą nepaneigė (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), kad atsakovas dažniausiai vykdo generalinio rangovo funkcijas, daugelį statybos rangos darbų atlikdamas ne pats, bet samdydamas subrangovus. Pagal CK 6.650 straipsnio 3-4 dalis generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių (pagrindinė užsakovo prievolė – sumokėti už darbus) neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; jei ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Todėl, priešingai nei tvirtina ieškovas, iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų neįmanoma nustatyti, ar, jeigu taip, tai kuri lėšų dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui kaip genrangovui, o kuri perduotina subrangovams. Kiek piniginių lėšų atsakovui priklauso nuosavybės teise, galima matyti iš balanso IV eilutės - 942 160 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo motyvu, kad atsakovo prievolės, kurios egzistavo 2010 m. rugsėjo 30 d., turėjo būti užfiksuotos atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse. Atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutės, susijusios su atsakovo trumpalaikėmis skolomis tiekėjams, klientams (išankstinis apmokėjimas), darbo santykiais, užpildytos, balanso eilutės, susijusios su ilgalaikėmis/ trumpalaikėmis skolomis kredito įstaigoms, tuščios. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovo pastatų ir žemės sklypo nuomos teisės hipoteka formaliai išregistruota 2010 m. gruodžio 27 d., nesuponuoja išvados, jog atsakovo turėtos prievolės baigėsi ne anksčiau kaip 2010 m. pabaigoje ir turėjo būti nurodytos 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo motyvu, kad atsakovo finansiniai rodikliai 2010 m. menkesni, lyginant juos su praėjusių finansinių (2009) metų atsakovo finansiniais rodikliais. Tokia situacija yra paaiškintina tuo, kad įmonės, ypač veikiančios nekilnojamojo turto, statybų sektoriuje, išgyvena ekonominį finansinį nuosmukį; esant ekonominei finansinei krizei svarbiausia įmonės veiklos tendencijos, t. y. ar jos yra teigiamos, ar neigiamos. Atsakovas, nors ir gaudamas mažesnį grynąjį pelną, vis dėl to dirba pelningai, o ne nuostolingai. Be to, natūralu, kad atsakovo 2010 m. III ketvirčių rodikliai, apimdami trumpesnį periodą, yra mažesni nei 2009 m. IV ketvirčių rodikliai. Teisėjų kolegija kitaip negu ieškovas vertina atsakovo apyvartą (pardavimo pajamas). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo apyvarta per 9 mėnesius sudarė 3 095 599 Lt, neįskaitant bylos šalių planuotos sudaryti statybos rangos sutarties. Jeigu atsakovas būtų sudaręs su ieškovu (ir įvykdęs) statybos rangos sutartį, atsakovo apyvarta būtų padidėjusi 1,35 mln. Lt ir siektų 4 445 599 Lt (arba ¾ 2009 m. apyvartos). Atmestinas ieškovo argumentas, susijęs su tuo, jog atsakovas pateikė 2010 m. III ketvirčio balansą, kuris neapima šaltojo (mažiau pelningo statybos įmonėms) sezono. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties atsakovas rengė 2010 m. gruodžio 29 d. (teisme gautas 2011 m. sausio 3 d.), kai 2010 m. m. IV ketvirtis dar nebuvo pasibaigęs ir paskutinio ketvirčio duomenys neapskaičiuoti (nesusumuoti su ankstesniais).

Nors ieškovas teisingai pastebėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti (tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme), bet atsižvelgiant į atsakovo nuosavo kapitalo ir ieškinio sumos santykį (5 681 283 Lt ÷ 180 000 Lt) matyti, jog atsakovo nuosavas kapitalas daugiau kaip 30 k. viršija ieškinio sumą. Nėra jokių aplinkybių, rodančių, kad atsakovo turtas galėtų ženkliai sumažėti (pvz., 5-10 k.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo atskirojo skundo paskutinių dviejų argumentų, kurie susiję su atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties argumentais, t. y. dėl proporcingumo principo ir teisės būti išklausytam pažeidimų. Dėl šių dviejų argumentų skundžiamoje 2011 m. sausio 4 d. nutartyje nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas, nes pateikęs atskirąjį skundą, su kuriuo pirmosios instancijos teismas vėliau sutiko, atsakovas buvo išklausytas, o atsakovo pateikti įrodymai paneigė didelės ieškinio sumos prezumpciją ir nebebuvo faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kalbėti apie laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą ar proporcingumo principo pažeidimą.

Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių ir/ar įrodinėjimo institutų, todėl šiuo aspektu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti pagal ieškovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Virginija Čekanauskaitė

 

                                                                                                                        Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                        Konstantinas Gurinas