Administracinė byla Nr. eAS-449-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01979-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Jolantos Malijauskienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl nuostolių atlyginimo, kelionės išlaidų ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas), 7 554,40 Eur nuostolių atlyginimą (negautų pajamų forma), 42,59 Eur nuostolių atlyginimą už neapmokėtas kelionės išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 596,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2024 m. gegužės 28 d. pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, jog skundą pasirašė ir administraciniam teismui pateikė turintis įgaliojimus pareiškėjo vardu jį pasirašyti ir pateikti asmuo; teismas pasiūlė pareiškėjui ginčyti Lietuvos kariuomenės 2024 m. balandžio mėnesio rašto (toliau – ir Raštas) dalį, kuria atsisakyta jam atlyginti 42,59 Eur kelionės išlaidas; teismas išaiškino pareiškėjui, kad ginčijant Raštą už skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis ir teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai; teismas atkreipė dėmesį į skundo padavimo teismui terminus, įpareigodamas pareiškėją pateikti informaciją apie Rašto gavimą, prie skundo pridėti Rašto gavimo datą patvirtinančius įrodymus; teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo aplinkybes, nurodant konkrečius Lietuvos kariuomenės neteisėtus veiksmus, iš kurių jis kildina prašomą priteisti turtinę žalą (nuostolius).
Pareiškėjas, šalindamas teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė : 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KVS-282; 2) priteisti iš atsakovo 7 554,40 Eur nuostolių atlyginimą (negautų pajamų forma); 3) priteisti iš atsakovo 42,59 Eur nuostolių atlyginimą už neapmokėtas kelionės išlaidas; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, apskaičiuotas nuo priteistinos 7 596,99 Eur sumos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad žyminis mokestis nemokamas, nes reikalavimai susiję su žalos atlyginimu.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prie patikslinto skundo reikalavimų nurodydamas prašymą panaikinti Raštą, nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento (kvito), taip pat neprašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju jo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu, be kita ko, ginčija Rašto pagrįstumą ir teisėtumą, todėl skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Pareiškėjui nepateikus žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, teismas vertino, kad pareiškėjas nepašalino esminio skundo trūkumo, todėl administracinis procesas dėl Rašto panaikinimo ir su juo susijusio reikalavimo dėl neapmokėtų kelionės išlaidų yra negalimas (ABTĮ 34 str.).
Teismas nurodė, kad pradinį 2024 m. gegužės 3 d. skundą teismui pateikė ir pareiškėjo vardu pasirašė advokatas G. K.. Prie skundo buvo pridėta 2024 m. balandžio 29 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 13-1/GK/24 (toliau – ir Sutartis), kuri patvirtino aplinkybę, kad advokatas G. K. įsipareigojo teikti pareiškėjui teisines paslaugas, be kita ko, parengti ieškinį teismui, jį pateikti, atstovauti teismo procese ir santykiuose su Lietuvos kariuomene. Tačiau Sutartis nepatvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas pavedė advokatui atstovauti jį (rengti ir pasirašyti skundą, procesinius dokumentus) administraciniame teisme, todėl teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, jog skundą pasirašė ir administraciniam teismui pateikė turintis įgaliojimus pareiškėjo vardu jį pasirašyti ir pateikti asmuo. Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas pateikė teismui 2024 m. gegužės 18 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 13-2/GK/24 išrašą (toliau – ir Sutarties išrašas), iš kurio turinio teismas darė išvadą, kad advokatas yra įsipareigojęs pareiškėjui teikti teisines paslaugas administraciniuose ir / ar bendrosios kompetencijos teismuose. Tačiau Sutarties išrašas, teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, kad 2024 m. gegužės 3 d. skundą pasirašė ir administraciniam teismui pateikė turintis įgaliojimus pareiškėjo vardu jį pasirašyti ir pateikti asmuo, nes ši teisinių paslaugų sutartis Nr. 13-2/GK/24 sudaryta tik 2024 m. gegužės 18 d. ir suteikia advokatui įgaliojimus tik nuo jos sudarymo dienos. Teismas vertino, kad šalinant skundo trūkumus nepateikti objektyvūs duomenys apie advokatui G. K. suteiktus įgaliojimus pareiškėjo vardu paduoti ir pasirašyti 2024 m. gegužės 3 d. skundą administraciniam teismui.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepatikslino skundo pagrindo (aplinkybių), t. y. nenurodė konkrečių Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų, kurie lėmė nelaimingą atsitikimą ir pareiškėjo prašomą priteisti turtinę žalą (nuostolius). Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą yra pernelyg abstraktūs, todėl proceso šalims nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas pažeidė rūpestingumo ir atsargumo pareigą (kokius neteisėtus veiksmus atliko, kokių teisės aktuose nustatytų veiksmų neatliko), iš kurių kildinama prašoma priteisti turtinė žala (patirti nuostoliai).
Teismo teigimu, pareiškėjas taip pat nepatikslino skundo aplinkybių dėl Rašto gavimo datos, prie skundo nepridėjo Rašto gavimo datą patvirtinančių įrodymų.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, neprašė pratęsti termino skundo trūkumams pašalinti, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžintino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pateiktas skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Pareiškėjas nurodo, kad jo skundo reikalavimai yra susiję su turtinių nuostolių (ne)atlyginimu. Pažymi, kad jis nekelia klausimo, jog būtent Raštu jam padaryti nuostoliai ir jo neginčija, o skundo faktinį pagrindą grindžia aplinkybėmis, jog jam atliekant karinę tarnybą buvo padaryta žala sveikatai, vėliau neapmokėtos kelionės išlaidos, susijusios sveikatos patikrinimu vykstant į atsakovo nurodytą medicinos įstaigą. Pareiškėjo teigimu, nuostolių atsiradimo pagrindas kildinamas ne iš Rašto, o iš atsakovo atsisakymo atlyginti pareiškėjui patirtus nuostolius ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Pareiškėjas nurodo, kad jo atstovas advokatas pateikė teisinių paslaugų sutarties Nr. 13-1/GK/24 išrašą, tačiau teismas sprendė, jog skundas paduotas įgalinimų neturinčio asmens, nes nenumatyta teisė atstovauti administraciniame teisme. Pareiškėjo teigimu, teismas formaliai vertino Sutartį ir neatsižvelgė į aplinkybes, kad prie skundo priedų buvo pateiktas sutarties išrašas ir sąlyga „<...> tuo atveju, jei žala neatlyginama ikiteisminiu būdu, procesas persikelia į teismą <...>“. Pareiškėjo teigimu, šia Sutarties sąlyga jis išreiškė valią, jog jo interesai būtų atstovaujami visų instancijų teismuose. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad netiksliai įvardintas procesinis dokumentas (šiuo atveju – vietoj skundo, nurodyta – ieškinys) neturėtų būti kliūtimi advokatui veikti procese, jeigu pareiškėjo valia yra aiškiai išreikšta. Pasak pareiškėjo, teismo teiginys, kad teisinių paslaugų sutartis Nr. 13-2/GK/24 sudaryta tik 2024 m. gegužės 8 d. neatitinka tikrovės, nes sutartis dėl atstovavimo teisių teisme buvo sudaryta dar 2024 m. balandžio 29 d.
Pareiškėjas, pasisakydamas dėl teismo išvados, kad nebuvo patikslintas skundo pagrindas, nurodo, jog skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti tikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundo (prašymo) patenkinimą. Pareiškėjo teigimu, teismas dar skundo priėmimo stadijoje sprendė reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, o net ir papildžius skundą teismas vis tiek papildomus ir pakankamai išsamius skundo argumentus vertino kaip nepakankamus, taip pažeisdamas skundo priėmimo klausimo sprendimo taisykles.
Pareiškėjas nurodo, kad prie skundo buvo pridėti Rašto įteikimo datą (pareiškėjo sužinojimo apie Raštą) patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas pažymi, kad su patikslintu skundu jis pateikė Raštą, iš kurio matyti jo numeris, data, duomenys apie jo įteikimą nėra išlikę, tačiau iš Rašto datos matyti, jog jis pasirašytas 2024 m. balandžio 15 d., kai pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2024 m. gegužės 3 d.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalintus teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui skundo trūkumus: pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, jog skundą pasirašė ir administraciniam teismui pateikė turintis įgaliojimus pareiškėjo vardu jį pasirašyti ir pateikti asmuo; teismas pasiūlė pareiškėjui ginčyti Lietuvos kariuomenės 2024 m. balandžio mėnesio rašto dalį, kuria atsisakyta jam atlyginti 42,59 Eur kelionės išlaidas; teismas išaiškino pareiškėjui, kad ginčijant Raštą už skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis ir teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai; teismas atkreipė dėmesį į skundo padavimo teismui terminus, įpareigodamas pareiškėją pateikti informaciją apie Rašto gavimą, prie skundo pridėti Rašto gavimo datą patvirtinančius įrodymus; teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo aplinkybes, nurodant konkrečius Lietuvos kariuomenės neteisėtus veiksmus, iš kurių jis kildina prašomą priteisti turtinę žalą (nuostolius).
Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KVS-282, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 7 554,40 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), 42,59 Eur nuostolių atlyginimą už neapmokėtas kelionės išlaidas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, apskaičiuotas nuo priteistinos 7 596,99 Eur sumos. Pareiškėjas nurodė, kad žyminis mokestis nemokamas, nes reikalavimai susiję su žalos atlyginimu. Taip pat pareiškėjas pateikė Rašto, pasirašyto originaliu parašu, kopiją, 2024 m. gegužės 18 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 13-2/GK/24 išrašą ir 2024 m. sausio 10 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 13/GK/24 kopiją.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai skundžiama 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi vertino, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl skundą laikė nepaduodu ir grąžino jį pareiškėjui.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau skundo (prašymo) priėmimo stadijoje iš pareiškėjo neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo teikto pradinio skundo turinio matyti, jos jis reiškia reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamais Lietuvos kariuomenės, dėl 7 554,40 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, kuri pasireiškė negautų su darbu susijusių pajamų forma dėl pareiškėjo patirtos traumos privalomosios karinės tarnybos metu, taip pat dėl 42,59 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo už neapmokėtas kelionės išlaidas, susijusias su sveikatos patikrinimu vykstant į atsakovo nurodytą medicinos įstaigą, ir dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjas tiek pradiniame skunde, tiek skunde, pateiktame šalinant teismo nustatytus skundo trūkumus, nurodė, kad jis traumą patyrė privalomosios karinės tarnybos mokymų metu, kurie buvo organizuoti nesaugioje, duobėtoje vietoje, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas (pareiškėjas patyrė kojos traumą). Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jis dėl patirtos traumos buvo nedarbingas, todėl negavo su darbu susijusių pajamų. Taip pat pareiškėjo kelionę į Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centrą ir su tuo susijusias kelionės išlaidas lėmė patirta trauma nelaimingo atsitikimo metu. Pareiškėjo teigimu, jeigu nebūtų įvykęs šis nelaimingas atsitikimas, kuriam įtakos turėjo atsakovo nerūpestingumas ir neapdairumas organizuojant mokymų vietą, jis nebūtų tapęs nedarbingu ir nebūtų patyręs nurodytų nuostolių / išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo, kurio Lietuvos kariuomenė 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. KVS-282 „Dėl informacijos suteikimo“ netenkino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateikto pradinio skundo faktinį pagrindą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų, aplinkybių, iš kurių jis kildina prašomą priteisti turtinę žalą (nuostolius). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, patikslinęs skundo faktinį pagrindą, nepašalino teismo nustatyto skundo trūkumo nurodyti konkrečius Lietuvos kariuomenės neteisėtus veiksmus, iš kurių jis kildina prašomą priteisti turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą, yra pernelyg abstraktūs, kad proceso šalims nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas pažeidė rūpestingumo ir atsargumo pareigą (kokius neteisėtus veiksmus atliko, kokių teisės aktuose nustatytų veiksmų neatliko), pateikė materialiojo teisinio pobūdžio motyvus, susijusius su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, todėl peržengė skundo formalaus tikrinimo ABTĮ nustatytiems reikalavimams ribas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, paprastai netrukdo asmeniui reikalauti priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius šioje byloje yra susijęs su reikalavimu panaikinti Lietuvos kariuomenės Raštą, tačiau nėra pagrindo teigti, jog jis (reikalavimas) nėra pakankamai savarankiškas, kad būtų nagrinėjamas atsietai nuo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad skundai, susiję su žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimu, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.). Tačiau pareiškėjas, patikslintame skunde reikšdamas reikalavimą panaikinti Raštą, kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, turėjo už tokį reikalavimą sumokėti ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio žyminį mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyto žyminio mokesčio nesumokėjimas šiuo atveju neatima iš pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti 42,59 Eur nuostolius už neapmokėtas kelionės išlaidas, žyminio mokesčio nesumokėjimas nagrinėjamu atveju reiškia tik pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą nepriėmimą nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo reikalavimo dėl neapmokėtų kelionės išlaidų priteisimo nagrinėjimas yra negalimas, nesumokėjus įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už reikalavimą panaikinti Raštą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kartu su patikslintu skundu pateikė Lietuvos kariuomenė 2024 m. balandžio 15 d. rašto Nr. KVS-282 „Dėl informacijos suteikimo“, pasirašyto originaliu parašu, kopiją (b. l. 122?124), iš kurio matyti jo priėmimo data. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rašto priėmimo datą (2024-04-15) ir pareiškėjo teismui pateikto skundo datą (2024-05-03), galėjo įvertinti, ar pareiškėjas skundą teismui pateikė, nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepašalino nustatyto trūkumo dėl Rašto priėmimo datos patikslinimo.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismo nustatyto skundo trūkumo, susijusio su pareiškėjo atstovo įgaliojimais atstovauti pareiškėjo interesus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino kartu su skundu pateiktą 2024 m. balandžio 29 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 13-1/GK/24, todėl nepagrįstai nustatė šios sutarties trūkumus. Iš nurodytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų matyti, kad advokatas įsipareigojo pareiškėjo pavedimu ir nurodymais: išanalizuoti situaciją, susijusią su patirtu sveikatos sutrikdymu karinės tarnybos metu Lietuvos kariuomenėje ir siekti, jog pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti ikiteismine tvarka; parengti ieškinį teismui, jį pateikti; atstovauti teismo procese ir santykiuose su Lietuvos kariuomene; atlikti kitus veiksmus, kiek tai būtina ir yra susiję su konkrečia pareiškėjo situacija bei šioje sutartyje numatytų veiksmų atlikimu (tuo atveju jei žala neatlyginama ikiteisminiu būdu, procesas persikelia į teismą) <...>. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad teisinių paslaugų sutartyje netiksliai įvardintas teismui parengtinas procesinis dokumentas (vietoj skundo, nurodyta – ieškinys), taip pat konkrečiai neįvardintas teismas, kurio procese būtų atstovaujami pareiškėjo interesai, vertintini kaip formalūs ir neesminiai trūkumai, nekliudantys advokatui veikti procese, esant aiškiai išreikštai pareiškėjo valiai atstovauti jo interesus teisme.
Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu ir grąžintas pareiškėjui, pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo prašymo ? skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės ? teisėjų kolegija netenkina, nes būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Ričardas Piličiauskas