Civilinė byla Nr. 3K-3-371/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01880-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
22.7; 27.12; 44.2.4.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Scaent Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“, uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo bei pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo klausimas.
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami CK 2.24 straipsnio pagrindu pripažinti, kad atsakovo administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt paskelbti teiginiai „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją; įpareigoti atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tikrovės neatitinkančius teiginius iš jo administruojamos informacinės sistemos www.infodebt.lt ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; taip pat per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paskelbti tokią pat forma ir apimtimi jo administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt ir administruojamų tinklalapių www.gelvora.lt, www.infodebt.lt tituliniuose puslapiuose šį tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus paneigimo tekstą be papildomų komentarų, paneigimo tekstą viešai skelbiant ne trumpesnį, nei šešių mėnesių laikotarpį: ,,PANEIGIMAS. UAB ,,Gelvora“ informacinėje sistemoje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad egzistuoja informacija apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti UAB „Scaent Baltic“, UAB „Inter Rao Lietuva“ ir UAB „SC Trading“ mokumą, todėl kredituoti šias įmones ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus nerekomenduojama. Informuojame, kad šie duomenys neatitinka tikrovės ir atsiprašome UAB „Scaent Baltic“, UAB „Inter Rao Lietuva“ ir UAB „SC Trading“ bei savo klientų dėl neteisingos informacijos“; priteisti 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 6 proc. procesinių palūkanų; atsakovui paskirti 1000 Lt baudą už kiekvieną ieškovams palankaus teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, baudą išieškant ieškovams.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas UAB ,,Scaent Baltic“ yra investicinio užsienio kapitalo bendrovė, valdanti UAB ,,SC Trading“ ir UAB ,,Inter Rao Lietuva“. 2011 m. gegužės mėn. UAB ,,Scaent Baltic“, valdomai UAB ,,Biglio dribsnių gamyba“, kreipusis į tiekimo bendrovę dėl prekių įsigijimo, buvo atsisakyta atidėti mokėjimą už prekes motyvuojant atsakovo administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt paskelbta apie ieškovus informacija. Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl informacijos paneigimo ir jos pašalinimo, tačiau atsakovas atsisakė tai atlikti nurodydamas, kad skelbiama informacija nėra tikrovės neatitinkanti, duomenys skelbiami remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazės ir Nacionalinės teismų administracijos valdomos duomenų bazės „Liteko“ duomenimis, pagal kuriuos viešai skelbiama, kad 2011 m. kovo 16 d. ieškovo UAB „Scaent Baltic“ skola VSDFV – 34 428,29 Lt, 2011 m. gegužės 18 d. – 36 133,84 Lt, be to, ieškovas yra atsakovas dviejose civilinėse bylose. Ieškovų teigimu, tokia informacija neatitinka tikrovės, nes atsakovo nurodytos civilinės bylos nesusijusios su piniginių prievolių vykdymu. Atsakovo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija pažeidė itin gerą ieškovų vardą bei dalykinę reputaciją, todėl patiriami nuostoliai ir padaryta didelė neturtinė žala. Dėl paskelbtos informacijos ieškovai nuolat turi aiškintis su senais ir naujais verslo partneriais ir klientais dėl savo mokumo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovas administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt paskelbė apie ieškovus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius dalykinę reputaciją duomenis ir įpareigojo jį per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos duomenis iš jo administruojamos informacinės sistemos; priteisė ieškovams iš atsakovo 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 6 proc. procesinių palūkanų ir 5460 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, ieškovas UAB „Scaent Baltic“ neturėjo skolos VSDFV – jis vėlavo pervesti 34 428,09 Lt tik vieną dieną. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama byla nesusijusi su įmonės mokumu ar skolų priteisimu, be to, ieškinys paliktas nenagrinėtas. Tokie faktai neįrodo ieškovo UAB „Scaent Baltic“ finansinių sunkumų ar jos veikla rizikos kitoms įmonėms. Nors informacija atitinka buvusią faktinę padėtį, jos įterpimas į skelbimo tekstą ir įmonės priskirimas prie ūkio subjektų, turinčių neigiamų veiksnių dėl mokumo, taip pat rekomendavimas įvertinti padėtį, teismo teigimu, skleidžia neigiamą nuomonę apie įmonę ir nepagrįstai žemina jos dalykinę reputaciją. Aplinkybė, kad atsakovas duomenis persikėlė iš valstybinių institucijų informacinių sistemų, nekeičia ginčo esmės, nes valstybinės institucijos tik skelbia faktus, bet neperša vartotojams nuomonės apie įmonių mokumą ar nemokumą. Atsakovas, skelbdamas informaciją, peržengė pusiausvyros principą, nes pateikė informaciją tokia forma, kuri nepagrįstai sudaro prielaidas nepasitikėti ieškovo veikla, o tai žeidžia dalykinę reputaciją.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovo UAB „SC Trading“ skolos VSDFV, taip pat nustatė, kad 2,62 Lt ir 3252,99 Lt skolą VSDFV turėjo tik vieną dieną, todėl nėra pagrindo įtarti, jog ieškovas vengė mokėti mokesčius ar atsiskaityti su verslo partneriais. Ieškovo UAB „Inter Rao Lietuva“ skolos VSDFV buvo trumpalaikės, sumokėtos per vieną savaitę – apie 2011 m. kovo 16 d. nurodytą 74 207,04 Lt skolą informacija panaikinta kitą dieną, apie 2011 m. gegužės 18 d. nurodytą 929,79 Lt skolą – ketvirtą, o apie 2011 m. birželio 17 d. nurodytą 65 654,33 Lt skolą – šeštą dieną. Tokia VSDFV informacija neleidžia daryti išvados, kad įmonė galėtų būti priskirta prie abejotinos dalykinės reputacijos įmonių.
Teismas nurodė, kad, atsakovui informacinės sistemos puslapyje paskleidus, jog turima informacijos apie neigiamus veiksnius, galinčius turėti įtakos įmonės nemokumui kredituoti ar delsti išieškoti skolas, vartotojas skatinamas už mokestį ieškoti kitos informacijos, pagrindžiančios šią žinią. Atsakovas, skleisdamas tokią informaciją, siekė ekonominės naudos. Vartotojas, nenorintis mokėti už kitą papildomą informaciją, susidarė aiškią nuomonę, kad įmonė turi finansinių rūpesčių. Dėl to toks skelbimas, be išsamesnio pagrindimo, žemina skelbiamos įmonės reputaciją. Teismas įpareigojo atsakovą pašalinti skelbiamą informaciją iš savo tinklalapio.
Teismas pripažino, kad atsakovo paskleista informacija paimta iš oficialių šaltinių, tačiau paskleista netinkamu būdu – įdedant ją į atsakovo internetinę svetainę, skelbiančią duomenis taip, kad jie kelia nepasitikėjimą įmone, ir vien tokio fakto paskelbimas yra pakankamas neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs trumpą pradelstų ieškovų mokėjimų terminą, tai, kad ieškovai stambūs ūkio subjektai, prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 100 000 Lt, priteisė procesines palūkanas, bet netenkino reikalavimo priteisti baudą už teismo sprendimo vykdymo pradelsimą, nes laikė jį pertekliniu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, sumažino priteistą ieškovams iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iki 30 000 Lt (kiekvienam po 10 000 Lt), atitinkamai iki 3829 Lt priteistas atstovavimo išlaidas; papildė sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atmetamas ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą jų atsiprašyti; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovo administruojamame tinklalapyje skelbimas „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ yra konstatuojamojo pobūdžio, kuriuo viešai skelbiama verslo subjektams nauja žinia apie egzistuojančius apie ieškovus neigiamus veiksnius, galinčius turėti įtakos jų mokumui, ir tai, jog atsakovas turi jų egzistavimą patvirtinančios informacijos. Kolegijos nuomone, šiame teiginyje išdėstytus faktus galima patikrinti, nes jie atitinka žinios sampratą. Be to, atsakovo interneto svetainėje pažymima, kad jo administruojamoje duomenų bazėje www.infodebt.lt vartotojams pateikiama informacija išsami, aktuali ir patikima, vartotojai joje galės rasti visą informaciją apie būsimą partnerį, naujausią kliento ekonominę, statistinę ir finansinę būklę, netinkamus atsiskaitymus, skolas ir pan. Atsakovo turimi duomenys apie konkrečių asmenų skolas ar bylas viešinami tik tada, kai vartotojai papildomai sumoka už šios informacijos pateikimą. Atsakovo duomenų bazės administravimas – jo ūkinė komercinė veikla. Dėl to kolegija sutiko, kad duomenų bazėje skelbiami duomenys vertintini kaip konkreti, objektyvi žinia, pagrįsta egzistuojančiais įrodymais. Atskiri paskelbtos žinios teksto žodžiai („nenurodoma, kad daro (padarys) ieškovą nemokų“, „gali“, „rekomenduojama“) negali būti vertinami kaip nuomonė, nes paskelbtos žinios kontekste, vertinant tinklalapio tikslingumą ir jo auditoriją, ryšį su kita pateikiama informacija ir atsakovo tikslu (siekti pelno, t. y. informacijos teikimas už atlygį), jie paneigia, jog šioje svetainėje atsakovas skelbia savo nuomonę.
Kolegija pažymėjo, kad atsakovas pirminėje ir viešai be mokesčio prieinamoje informacijoje skelbė ne VSDFV duomenis ar atitinkamų skaičių iš šios duomenų bazės, bet žinią, kad turi informacijos apie neigiamus veiksnius, kurie gali turėti įtakos įmonės mokumui. Nesumokėjęs mokesčio, vartotojas neturėjo galimybės nustatyti, kokia konkrečia duomenų baze remiamasi skelbiant tokią informaciją. Tokia bendro pobūdžio informacija verslo subjektui neabejotinai teikia pagrindą nuomonei, kad ieškovų įmonių negalima kredituoti ar delsti išsiieškoti skolas. VSDFV duomenis kolegija nustatė, kad ieškovų įmonės skola sumokėta itin greitai, t. y. kitą dieną, ir atnaujintoje VSDFV informacijoje neliko jų skolos, bet atsakovas šią žinią apie neigiamus veiksnius, galinčius turėti įmonės mokumui, skelbė devynis mėnesius ir duomenų neatnaujino. Nors ieškovo UAB „Inter Rao Lietuva“ skola buvo sumokėta per kelias dienas, bet tokia informacija taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad įmonė priskirtina prie abejotinų. Dėl to kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad informacija tam tikrais laikotarpiais patvirtino trumpalaikę skolą VSDFV biudžetui, tačiau jos įterpimas į skelbimo tekstą ir įmonės tapatinimas su abejotinais ūkio subjektais ir pabrėžiamas rekomendavimas įvertinti padėtį (už užmokestį pasitikrinti faktus) žemina įmonių dalykinę reputaciją.
Kolegija nurodė, kad atsakovas pirminėje ir viešai be mokesčio prieinamoje informacijoje neskelbė VSDFV duomenų ar atitinkamų skaičių, nenurodė kitų oficialių šaltinių, kuriais remdamasis skelbia tokią informaciją, todėl atsakovo paskleistos informacijos turinio nevertino kaip atitinkamų duomenų retransliavimo iš oficialių valstybės institucijų duomenų bazių. Kolegija nepripažino, kad atsakovas tai atliko neutraliai: jis jų nenurodė, savaip interpretavo VSDFV skelbiamą informaciją apie skolų dydį. Atsakovas, skelbdamas tokią informaciją, veikė aktyviai, todėl negali būti atleistas nuo atsakomybės VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovui atsakomybė kyla ne dėl skaičių retransliavimo, o dėl skelbiamos naujos žinios apie neigiamų veiksnių egzistavimą ir jo disponavimą tokio pobūdžio informacija.
Ieškovai dalykinės reputacijos pažeidimą grindė ieškovo UAB „Scaent Baltic“ susirašinėjimu su V. L. įmone „Maišelis“ ir jo atsisakymu teikti prekes be išankstinio mokėjimo dėl atsakovo paskleistos žinios; advokatų kontoros „Lawin“, ginančios ieškovus šioje byloje, UAB ,,PricewaterhouceCoopers“ raštais, kuriais išreikštas nepasitikėjimas viena bendrove. UAB „Scaent Baltic“ ir advokatų kontoros bei UAB ,,PricewaterhouceCoopers“ raštus kolegija laikė deklaratyviais, kuriais siekiama tik sustiprinti ieškovų poziciją dėl patirtų neigiamų padarinių, nors mokumo klausimo neiškilo, todėl pripažino, kad dalykinės reputacijos nukentėjimas pagrindžiamas tik V. L. įmonės „Maišelis“ atsisakymu suteikti prekes be išankstinio mokėjimo. Faktas, kad verslo subjektas, remdamasis atsakovo paskleista žinia, pareikalavo mokėti iš anksto už įsigyjamas prekes, įrodo ieškovo UAB „Scaent Baltic“ dalykinės reputacijos pažeidimą. Šis ieškovas kartu su parneriais valdė daugiau kaip 25 įmones, tarp jų ir kitus ieškovus šioje byloje, todėl kolegija laikė, kad sumažėjo ir su juo susijusių asmenų teigiamas vertinimas. Konstatavusi, kad atsakovo skelbiama informacija pažeidė ieškovų dalykinę reputaciją, CK 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovams priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi žinia buvo paskleista internetiniame tinklalapyje, tai kolegija sprendė, kad informacija buvo paskleista plačiai, jos skleidimo tikslas – siekti pelno. Ieškovams pareikalavus atsakovo paneigti tinklalapyje skelbiamą informaciją, ji nebuvo paneigta, žinios nepanaikintos, neatnaujinti svetainės duomenys, neįvertinta viešojoje erdvėje kita apie ieškovus skelbiama informacija (pvz., apyvartos dydžiai, pasiekimai). Atsižvelgusi į paskelbtos informacijos turinį, ieškovams sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, pažeistos vertybės pobūdį, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kolegija padarė išvadą, kad kiekvienam ieškovui priteistinas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų adekvatus ir protingas.
Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą atsiprašyti, nes juridinio asmens atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad šį reikalavimą atmeta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ištaisė šį pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trūkumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius mano, kad paskleisto teiginio teismai nevertino pagal nuomonės sampratą, pateiktą Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje. Kasatoriaus komercinės veiklos ir duomenų bazės paskirtis – pateikti savo rekomendacijas dėl konkretaus asmens. Tokio pobūdžio duomenų bazių valdytojai negali pateikti oficialių išvadų apie įmonių mokumą, o tik savo supratimą, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimą, išvadas ar pastabas. Tokių duomenų bazių egzistuoja daugiau (pvz., byloje vertinta kito asmens administruojama duomenų bazė „Creditinfo“). Kokie konkrečiai veiksniai gali turėti įtakos įmonės mokumui, kaip rekomenduojama elgtis, negali būti įvertinti objektyviai, tai subjektyvi vertintojo išvada. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad informacija pagal faktus atitinka buvusią padėtį, bet vertino tai kaip jos įterpimą į skelbimo tekstą ir interpretavimą. Vertinamieji teiginiai, nuomonės negali būti įrodomi, jiems netaikytinas tiesos kriterijus. Dėl to informacija „kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ laikytina nuomone, nes ji objektyviai negali būti įvertinta tiesos ar netiesos aspektu. Kasatorius pažymi, kad jo duomenų bazėje kiekviename puslapyje skelbiama informacija, kad duomenų bazėje esantys duomenys – informacinio pobūdžio ir negali būti vertinami kaip galutinė išvada ar oficiali pažyma, bendrovė neatsakinga už padarinius dėl tokios informacijos naudojimo. Kasatoriaus pateikta rekomendacija padaryta tam tikrų faktų pagrindu, tai pripažino ir teismai. Dėl to nepagrįstai kasatoriaus, kaip duomenų bazės administratoriaus, požiūris, supratimas, faktų ir duomenų, reiškinių ir įvykių vertinimai, pastabos teismų kvalifikuoti kaip „žinios“.
2. Kasatorius teigia, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; kt.) suformuotų kriterijų atitikties tikrovei aspektu, nes vertino ne kasatoriaus paskleistą informaciją, o kito turinio informaciją. Kasatorius skelbė, kad turi informacijos apie neigiamus veiksnius, galinčius turėti įmonės mokumui, o teismai, nors ir konstatavo, jog objektyviai egzistavo duomenys apie ieškovų nevykdomas prievoles, atsižvelgęs į jų dydį, pradelstus vykdyti terminus, kitas aplinkybes, sprendė, kad jie nesudarė teisėto pagrindo skelbti informacijos apie nemokumą. Nemokumo sąvoka apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Jis, turėdamas faktinių duomenų apie ieškovų pakartotinius vėlavimus vykdyti įsipareigojimus, konstatavo, kad turi informacijos apie neigiamus veiksnius. Teismai atitikties tikrovei aspektu vertino informaciją, kad kasatorius paskleidė duomenis apie ieškovų nemokumą.
3. Kasatorius teigia, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje akcentuojama būtinybė visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tyrimui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgmentof 15 February 2005, par. 94; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2012 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012)
Pagal praktiką sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo būtina įvertinti tokio asmens individualias savybes ir jo veiklos pobūdį poveikio viešajam interesui aspektu; tik priskyrus asmenį atitinkamai „kategorijai“, gali būti sprendžiamas klausimas dėl dalykinės reputacijos gynimo apskritai, nes nuo to tiesiogiai priklauso, kokio masto realus ir faktinis dalykinės reputacijos sumenkėjimas privalo būti įrodytas, jog dalykinė reputacija apskritai būtų ginama teismo. Teismai nagrinėjamu atveju nesivadovavo šia praktika, neįvertino poveikio ieškovų veiklos pobūdžiui viešojo intereso aspektu. Kasatoriaus nuomone, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, ieškovų veikla vertintina kaip „nenormali“, t. y. išsiskirianti dėl poveikio viešajam interesui, todėl teismui siekiant ginti jų dalykinę reputaciją, privalu konstatuoti rimtus neigiamus asmens vertinimo poslinkius. Teismai aiškiai nepriskyrė ieškovų nė vienai minėtų kategorijų pagal vykdomos veiklos pobūdį, todėl nukrypo nuo praktikos ir tinkamai nenustatė, kokio lygio (reikšmingumo) neigiami ieškovų vertinimo poslinkiai konstatuoti, jog būtų ginama jų dalykinė reputacija.
4. Kasatorius mano, kad teismai juridinių asmenų dalykinę reputaciją gynė nenustatę realaus ir faktinio jos sumenkėjimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos sumenkėjimą turi vertinti atsižvelgiant į realius faktinius padarinius: koks paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; kt.). Net jei ir būtų vertinama ieškovų veikla kaip „normali“ ir niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu (nors kasatorius su tuo nesutinka), dalies ieškovų dalykinė reputacija nepagrįstai ginta apskritai nenustačius realaus ir faktinio sumenkėjimo. Apeliacinės instancijos teismas advokatų kontoros ir UAB ,,PricewaterhouceCoopers“ raštus vertino kaip deklaratyvius, kuriais siekiama tik sustiprinti ieškovų poziciją dėl patirtų neigiamų padarinių, nes didesnių klausimų dėl ieškovų mokumo neiškilo. Dėl to dalykinės reputacijos pažeidimas buvo grindžiamas tik įmonės „Maišelis“ atsisakymu suteikti ieškovui UAB „Scaent Baltic“ prekių be išankstinio mokėjimo. Taigi, visų trijų ieškovų dalykinė reputacija ginta vienintelio įrodymo, išimtinai susijusio tik su vienu juridiniu asmeniu, be to, tik nustačius vienintelio juridinio asmens pateiktą prašymą pateikti išankstinį apmokėjimą už prekes. Taigi apie kitų ieškovų reputacijos sumenkinimą sprendžiama hipotetiškai, t. y. darant prielaidą, kad dėl informacijos identiškumo kiti juridiniai asmenys (ieškovai) taip pat patirs galimą analogišką neigiamą poveikį. Bylos duomenimis, šie ieškovai realaus dalykinės reputacijos sumenkėjimo nepatyrė.
5. Kasatorius nurodo, kad neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai taikant teismų praktikoje nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008). Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teismų praktika tose bylose, kuriose nustatyti sunkesni dalykinės reputacijos pažeidimo atvejai ir paskleista itin plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2013). Kasatorius priteistą kiekvienam ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą laiko per dideliu, nes: 1) paskelbimo turinys savo esme ir galimais bei realiai įvykusiais padariniais nėra reikšmingai žeminantis; 2) paskleista informacija iš esmės teisinga, tačiau teismų įvertinta kaip galbūt perdėta (nesąžiningai sureikšminta); 3) informacijos paskleidimo mastas palyginti nedidelis (paskleista konkrečioje duomenų bazėje, su ja galėjo susipažinti tik šioje duomenų bazėje informacijos ieškantys asmenys, netikslią informaciją gavo tik tie asmenys, kurie nepageidavo mokėti papildomo mokesčio už tikslių duomenų apie skolas ir jų šaltinius gavimą).
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai analizavo ir sprendė kasatoriaus paskleistos informacijos kvalifikavimo nuomone arba žinia klausimą, vertindami šią informaciją pagal žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus ir pagrįsdami tokį sprendimą. Ieškovų nuomone, kasatoriaus paskelbtas tekstas negali būti nuomonė, nes paskelbė duomenis nesant juos pagrindžiančių įrodymų; tekstas paskelbtas duomenų bazėje, kurioje teikiami faktais paremti duomenys apie konkrečius asmenis ir jų finansinę padėtį; nurodytu pranešimu paskelbta apie tariamus, tačiau besąlygiškai konstatuojamus faktus, kurie reiškia viešai visiems verslo subjektams, esantiems kasatoriaus informacinės sistemos vartotojais, paskelbtą žinią, kad egzistuoja neigiami veiksniai, galintys turėti įtakos ieškovų mokumui ir jis savo žinioje turi jų egzistavimą patvirtinančios informacijos; pareikšti teiginiai turi „konstatavimo“ požymių (šių teiginių tikrumo bei teisingumo įspūdžiui sustiprinti, paryškintas ir parašytas pasvirai, o žodis „nerekomenduojama“ – didžiosiomis raidėmis; nurodytais teiginiais kasatorius siūlo toliau bendradarbiauti dėl duomenų apie ieškovus; už kasatoriaus duomenų bazėje skelbiamus duomenis vartotojai sumoka; kasatoriaus turimi duomenys apie konkrečių asmenų skolas ar bylas viešinami, jeigu vartotojai papildomai susimoka; duomenų bazės administravimas yra jo ūkinė komercinė veikla, reikalaujanti didesnio rūpestingumo.
2. Ieškovai nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teiginių atitiktį tikrovei grindžia bankrutuojančios įmonės nemokumo sąvoka. Mokumo ir nemokumo sąvokos nustatytos ir vartojamos ne tik Įmonių bankroto įstatymo, bet ir CK 6.66 straipsnio nustatyta prasme. Teismai vertino ir analizavo paskleistą žinią, kad ieškovai galbūt turi mokumo sunkumų. Byloje nekvestionuojama ir nevertinama, kad kasatoriaus paskleista informacija leidžia konstatuoti būtent pagrindą kelti ieškovams bankroto bylas, todėl kasatoriaus pateikti išvedžiojimai dėl mokumo bei nemokumo sąvokų nepagrįsti. Vertindami paskleistos informacijos atitiktį tikrovei, teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus paskelbti duomenys šios neatitiko. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismas jam nustatė per aukštus informacijos tikslinimo reikalavimus – teismai tik atsižvelgė į faktą, jog informacija, paremta duomenimis, buvusiais teisingais tik vieną dieną, ir skelbiama net devynis mėnesius, vertinama neadekvačiai realiai egzistavusiam skolos dydžiui. Toks netikslumas nepateisinamas, nes kasatorius yra verslininkas, jam yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, be to, jis gauna pajamų iš duomenų bazėje skelbiamos informacijos pateikimo klientam. Teismai, pripažindami, kad kasatoriaus skelbti duomenys neatitiko tikrovės, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.
3. Teismai nustatė ir vertino tai, kad ieškovo UAB „Scaent Baltic“ valdomai įmonių grupei priklauso stiprios ir didelį kapitalą sukaupusios bendrovės UAB „East Europe Investment Group“ ir UAB FMJ „Orion Securities“, elektros energijos tiekėjas ieškovas AB „Inter Rao Lietuva“, didmenine maisto produktų prekyba Baltijos šalyse užsiimantis ieškovas UAB „SC Trading“, leidybos įmonių grupė UAB „SC Baltic Media“, kitos įmonės; jo pajamos, viešai skelbiamais duomenimis, per 2010 metus viršijo vieną milijardą litų; ieškovai turi itin gerą reputaciją verslo aplinkoje. Tokios aplinkybės apie ieškovų veiklos pobūdį teismų nustatytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu, o ieškovai neprivalo įrodyti, kad paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai.
4. Ieškovų teigimu, teismai tinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius žalos jiems padarymą. Įmonės „Maišelis“ atsisakymas suteikti prekes be išankstinio mokėjimo patvirtina, kad ieškovas UAB „Scaent Baltic“ turėjo nepatogumų, kurie buvo susiję su jų gero vardo sumenkinimu. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad įmonė „Maišelis“ atsisakė suteikti mokėjimo atidėjimą ne dėl kasatoriaus paskleistos informacijos. Atsisakymas motyvuojamas bendradarbiavimo istorijos stoka, bet būtent dėl kasatoriaus paskleistų duomenų ieškovų verslo partneriui kilo poreikis tokią bendradarbiavimo istoriją turėti. Be to, teismai įvertino, kad aktualiu laikotarpiu ieškovas UAB „Scaent Baltic“ kartu su partneriais valdė daugiau kaip dvidešimt penkias įmones. Visi ieškovai susiję juridiniai asmenys, todėl laikytina, kad sumažėjo ir su ieškovu UAB „Scaent Baltic“ susijusių asmenų teigiamas vertinimas. Ieškovai pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje nustatytus kriterijus, tinkamai įvertino aplinkybes, lemiančias priteistinos žalos dydį. Ieškovų nuomone, egzistuoja didelė tikimybė, kad verslo subjektai dėl kasatoriaus paskleistos apie juos informacijos nusprendė nebendradarbiauti vienokiuose ar kitokiuose verslo projektuose, tačiau tokiu atveju jie raštu ir nesiekė pranešti apie svarstytą bendradarbiavimo galimybę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasatoriaus paskleistos informacijos vertinimo
Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Posūkis“ ir kt. v. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014). Teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimą ribojimo proporcingumo kriterijai išsamiai aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014.
Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requ?te no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82).
Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad kasatoriaus paskleista informacija nepagrįstai vertinta kaip žinia. Kasatorius nurodo, kad jo komercinės veiklos ir duomenų bazės paskirtis – pateikti rekomendacijas apie konkretų asmenį, kurios objektyviai negalima patikrinti pagal tiesos kriterijus, todėl ji turėtų būti vertinama kaip subjektyvi vertintojo išvada.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vieną iš teisės į saviraiškos laisvės ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimą ribojimo proporcingumo kriterijų (viešosios diskusijos prisidėjimo prie bendro intereso), sutinka, kad bendriausia prasme kasatorius, vykdydamas savo veiklą, prisideda prie verslo veiklos atvirumo didinimo. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus veikla susijusi su didele juridinio asmens reputacijos pažeidimo rizika – jo teikiamos viešos „rekomendacijos“ reikalauja itin atsargaus formulavimo bei jų periodinio aktualumo vertinimo tam, kad nebūtų sudarytas klaidingas įspūdis apie įmonės mokumo situaciją ar bendrą praktiką finansinių įsipareigojimų vykdymo srityje. EŽTT praktikoje dėl įmonės dalykinės reputacijos apsaugos pavienio vartotojo incidento su įmone viešinimo kontekste pažymėta, kad, prieš viešinant atskirą incidentą, gali reikėti nuodugnesnio jo nagrinėjimo, nes kruopštus vieno tokio įvykio aprašymas gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog tai bendros praktikos įrodymas (žr. Markt intern Verlag Gmbh ir Klaus Beermann v. Germany, no. 10572/83, 1989 November 20).
Tam, kad kasatoriaus nurodomas rekomendacijas galima būtų priskirti vienai ar kitai kategorijai, būtina jas įvertinti pagal kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuluotus žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-50/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36, 84 punktuose nustatytą žinios ir nuomonės sampratas, įvertinęs visos informacijos kontekstą, kasatoriaus tinklalapio tikslą ir auditoriją, padarė išvadą, kad kasatoriaus skelbimas yra konstatuojamojo pobūdžio – juo viešai skelbiama verslo subjektams žinia apie egzistuojančius apie ieškovus neigiamus veiksnius, galinčius turėti įtakos jų mokumui, ir tai, kad kasatorius turi tai patvirtinančios informacijos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia išvada atitinkančia tiek įstatyme nustatytą žinios, tiek kasacinio teismo praktiką.
Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada paskelbtą informaciją priskirti žinios kategorijai, nurodo, kad paskleistos informacijos formuluotė ,,kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus nerekomenduojama“ pagal įstatyme nustatytą nuomonės sampratą vertintina kaip subjektyvi jo nuomonė. Nesutikdama su tokiu kasacinio skundo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu paskleista informacija būtų vertinama pavieniais žodžiais ar atskirais sakiniais, tai pirmasis teiginys („Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą“) būtų priskirtas žiniai, turinčiai ir tam tikrą vertinamąjį atspalvį (dėl neigiamų faktorių turėjimo ir pan.), o antrasis („kredituoti ar delsti dėl skolų ieškojimo neįvertinus nerekomenduojame“) galėtų atitikti nuomonės kategoriją. Tačiau sutinkant su teismų nuomone paskleistą informaciją (visą formuluotę) vertinti bendrai, atsižvelgiant į jos ryšį su kita formuluotėje pateikiama patikrinama informacija, jos konstatuojamąjį toną, raiškos priemones (žodis ,,nerekomenduojama“ parašytas didžiosiomis raidėmis), tinklalapio tikslingumą ir jo auditoriją, paskleista informacija pagrįstai priskirta ,,žinios“ kategorijai. Vis dėlto, net jei būtų pagrindas dalį paskleistos informacijos vertinti kaip kasatoriaus išreikštą nuomonę, atsižvelgiant į kasatoriui tenkančią rūpestingumo pareigą, bylos duomenimis nebūtų patvirtinta, kad ji buvo sąžiningai reiškiama. Kasatorius pirminėje ir viešai be mokesčio prieinamoje informacijoje neskelbė VSDFV duomenų ar atitinkamų skaičių iš šių duomenų bazių ar nuorodos į jas. Tokia formuluote pateikiama bendro pobūdžio informacija turėjo sudaryti verslo subjektui įspūdį, jog tokios įmonės negalima kredituoti ar delsti išsiieškoti skolas. Teismų nustatyta, kad faktinė situacija skyrėsi nuo kasatoriaus skelbiamos ar bandomos sudaryti – UAB ,,Scaent Baltic“ ir UAB ,,SC Trading“ skola VSDFV biudžetui buvo tik vieną dieną. Toks nerūpestingumas ir neatidumas interpretuojant duomenis apie trumpalaikę įmonių skolą negalėtų būti vertinamas kaip sąžiningai reiškiama nuomonė. Ieškovo ,,Inter Rao Lietuva“ skola buvo iki šešių dienų, tačiau vien tik tokia informacija, teismų nuomone, taip pat nedavė pagrindo išvadai, jog įmonė galėtų būti priskiriama prie abejotiną mokumą turinčių įmonių. Kasatorius dėl vienos dienos ar kelių pradelsto mokėjimo apie neigiamus veiksnius, galinčius turėti įtakos bendrovių mokumui, skelbė devynis mėnesius, taigi periodinis paskleistos informacijos nepervertinimas negalėtų būti pripažįstamas sąžiningai reikiama nuomone. Teismų nustatyta ir tai, kad nagrinėjamų civilinių bylų faktas, kuriose atsakovais buvo ieškovų įmonės, taip pat neturėjo įtakos jų mokumui, t. y. negalėjo lemti jų objektyvaus galėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, pripažindami, jog kasatoriaus skelbta informacija yra žinia, neatitikusi tikrovės, tinkamai taikė žinios atribojimo nuo nuomonės kriterijus, vertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė kasacinio teismo praktika pagrįstą išvadą. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl ieškovų veiklos pobūdžio, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, gindami ieškovų dalykinę reputaciją, neanalizavo jų veiklos pobūdžio viešajam interesui, netinkamai įvertino realų faktinį reputacijos sumenkėjimą. Taigi, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl didelių įmonių, kurių veikla susijusi su viešuoju interesu, didesnio pakantumo kritikai ir poreikio įrodyti būtinybę ginti jų dalykinę reputaciją bei rimtus neigiamus vertinimo poslinkius.
EŽTT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad didelės valstybinės įmonės (iš esmės nebūtinai valstybinės, bet tos, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“) neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turėtų būti tolerantiškesnės kritikai, tačiau atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – be visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijoje apie verslo praktikas, egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumą akcininkų ir darbuotojų naudai. Taigi valstybė naudojasi plačia vertinimo laisve dėl priemonių, kurios nacionalinėje teisėje nustatytos tam, kad įgalintų įmones ginčyti paskleistų teiginių, keliančių pavojų pažeisti jų reputaciją, tikrumą bei riboti savo patiriamą žalą (žr. Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, par. 94, ECHR 2005-II).
EŽTT praktikoje analizuojama, ar dėl paskleistų teiginių įmonė faktiškai patyrė kažkokių finansinių nuostolių: ar žymiai sumažėjo įmonės pardavimai, kokiu mastu išplito neigiama informacija, ar jos pobūdis buvo itin neigiamas ir pan. Pavyzdžiui, pirmiau nurodytoje byloje Steel and Morris pateiktas bendrasis principas, kad žalos atlyginimas dėl difamacijos turi turėti pagrįstą proporcingumo ryšį su pakenkimu reputacijai. EŽTT, analizuodamas iš pareiškėjų įmonei priteisto žalos atlyginimo proporcingumo aspektą, nors ir pažymėjo, kad lakstinukuose buvo tikrovės neatitinkančių rimtų tvirtinimų, tačiau ieškovai buvo dideli ir galingi korporatyviniai asmenys, be to, remiantis Anglijos teisės principais, jie neprivalėjo ir neįrodė, jog faktiškai patyrė kokių nors finansinių nuostolių dėl kelių tūkstančių lankstinukų išleidimo, todėl nusprendė, kad iš pareiškėjų (kuklias pajamas turinčių asmenų) priteistas žalos atlyginimas buvo neproporcingas. Hertel sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo (mokslininko) teiginiai dėl mikrobangų krosnelių poveikio galėjo turėti neigiamą įtaką krosnelių pardavimams Šveicarijoje, nes žurnalas, kuriame išspausdintas straipsnis, turėjo gana didelę apyvartą (Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998). Kita vertus, aptariamo periodinio leidinio turinys nebuvo bendro pobūdžio, tiekiamas prenumeratos būdu ir sprendė su aplinkosauga ir sveikatos apsauga susijusias problemas, todėl, tikėtina, šio leidinio skaitytojas pasižymėjo specifiškumu ir straipsnio idėjų poveikis skaitytojui turėjo būti ribotas. Be kita ko, EŽTT atskirai pažymėjo ir tai, kad konkrečioje byloje nebuvo teigiama, jog atitinkama publikacija turėjo žymų poveikį krosnelių pardavimams ar sukėlė realios žalos Šveicarijos pramonininkų ir buities elektros prietaisų tiekėjų asociacijos nariams.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TEO LT, AB v. UAB ,,Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo UAB „Scaent Baltic“ valdomai įmonių grupei priklauso didelį kapitalą sukaupusios bendrovės UAB „East Europe Investment Group“ ir UAB FMJ „Orion Securities“, elektros energijos tiekėjas ieškovas AB „INTER RAO Lietuva“, didmenine maisto produktų prekyba Baltijos šalyse užsiimantis ieškovas UAB „SC Trading“, leidybos įmonių grupė UAB „SC Baltic Media“, kitos įmonės. Ieškovo UAB ,,Scaent Baltic“ valdomos įmonės veikia finansinių paslaugų, leidybos ir žiniasklaidos, energetikos, nekilnojamojo turto, statybos ir šaldymo darbų bei gamybos srityje, taigi, įmonių grupės veikla siejama su viešuoju interesu, kuri lemia didesnį pakantumo kritikai ir poreikį įrodyti būtinybę ginti jų dalykinę reputaciją. Ieškovų veikla nepriskirtina prie kontraversiškai vertinamų, todėl jiems pakako įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jų veiklos vertinimas ar požiūris į jį, sumažėjo teigiamas jos vertinimas. Bylos duomenimis pagrįstas ieškovo UAB ,,Scaent Baltic“ dalykinės reputacijos pažeidimas – šios įmonės patirtas nepatogumas dėl V. L. įmonės ,,Maišelis“ atsisakymo suteikti prekes be išankstinio mokėjimo. Nors šiuo atveju ieškovas UAB ,,Scaent Baltic“ nepatyrė realių nuostolių, tačiau nepatogumas, susijęs su jo gero vardo sumenkinimu, teigiamo vertinimo sumažėjimu (verslo subjektas suabejojo šio ieškovo patikimumu ir jo finansiniu stabilumu) teismui leido daryti išvadą apie realų ir faktinį dalykinės reputacijos sumenkinimą. Dėl to nustatęs dalykinės reputacijos pažeidimą, visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovui UAB ,,Scaent Baltic“ neturtinės žalos atlyginimą.
Bylos duomenimis realių nepatogumų dėl paskleistos informacijos turėjo tik ieškovas UAB „Scaent Baltic“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi ieškovai yra susiję juridiniai asmenys, todėl, dėl paskelbtos netikslios informacijos suabejojus vienų jų dalykine reputacija, yra pagrindas pripažinti, jog buvo suabejota visų jų finansiniu stabilumu. Taigi, kitų susijusių ieškovų (UAB ,,SC Trading“ ir UAB ,,Inter Rao Lietuva“) tariamai patirta žala pripažinta „išvestine“ (nenustačius realaus faktinio dalykinės reputacijos sumenkinimo). Minėta, kad pirmiau nurodytuose EŽTT sprendimuose ir kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į būtinybę įrodyti faktinius reputacijos pakenkimo nuostolius – civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TEO LT v. UAB „Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).
Teisėjų kolegija, aptardama šią situaciją, pažymi, kad galima situacija, kai dėl ypač glaudaus įmonių tarpusavio ryšio (pvz., to paties veiklos pobūdžio, tų pačių vadovų, bendro pavadinimo ir pan.) vienos įmonės patirta neturtinė žala nulemtų ir likusiųjų žalą. Tačiau toks aspektas reikalauja išsamesnio faktinės situacijos tyrimo. Nagrinėjamu atveju pagrįsta, kad ieškovas UAB ,,Scaent Baltic“ kartu su parteriais valdė daugiau kaip 25 įmones, tarp jų ir UAB ,,Inter Rao Lietuva“ ir UAB ,,SC Traiding“, tačiau neįrodytas šių įmonių sąsajumas, ypač glaudus jų tarpusavio ryšys, jų vertinimas kaip vienos grupės, vieneto. Dėl to vienos įmonės patirtas neigiamas poveikis dalykinei reputacijai dėl paskelbtos informacijos identiškumo negali savaime nulemti kitų ieškovų neturtinės žalos. Kadangi byloje neįrodytas (ir neįrodinėtas) kitų dviejų ieškovų dalykinės reputacijos sumenkinimo faktas, tai darytina išvada, kad neturtinės žalos ieškovams UAB ,,Inter Rao Lietuva“ ir UAB ,,SC Traiding“ priteistas nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatytoms byloje aplinkybėms netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas pakeisti šio teismo procesinio sprendimo dalį, kuria konstatuotas dalykinės reputacijos pažeidimas ir priteistas neturtinės žalos šiems ieškovams atlyginimas, ir šių ieškovų reikalavimą atmesti.
Dėl priteistinos už dalykinės reputacijos pažeidimą neturtinės žalos dydžio
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo netinkamai nustatyto žalos ieškovų reputacijai dydžio, t. y. kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas dydis neatitiko kasacinio teismo praktikos, nebuvo įvertinta, kad paskleista informacija nebuvo reikšmingai žeminanti, be to, nebuvo paskleista plačiai.
EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-393/2008; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į šiuos kriterijus: informacija buvo paskleista internetiniame tinklalapyje, kasatorius šią informaciją skleidė turėdamas tikslą siekti pelno, informacijos aktualumą, žalos padariusio kasatoriaus kaltę, jo elgesį po duomenų paskleidimo (ieškovams pareikalavus paneigti skelbiamą informaciją, šis jos nepaneigė ir skelbiamos informacijos nepanaikino, neatnaujino svetainės duomenų, nevertino kitos apie ieškovus viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos), pažeistos vertybės pobūdį, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio bylose, todėl pripažino, kad pirmosios instancijos teismo priteistas žalos dydis (100 000 Lt) neadekvatus padarytam pažeidimui, ir jį sumažino iki 10 000 Lt kiekvienam ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas žalos dydį nustatė pagal šioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
Vertindamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kasacinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją nėra gausi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Simon Louwerse International Transport“ v. UAB ,,Dinaka“, bylos Nr. 3K-3-169/2006, sutiko su žemesnės instancijos teismų priteistu už tikrovės neatitinkančius ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančius teiginius (ieškovai yra aferistai, apgaudinėjantys ir neatsiskaitantys su vežėjais) 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“, bylos Nr. 3K-3-100/2009, pasisakyta tik dėl dalies teiginių, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino nuomone, neteikiančia pagrindo laikyti pažeidžiančia juridinio asmens dalykinę reputaciją; kasacinis teismas nevertino pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeidimą dydžio (15 000 Lt neturtinės žalos dydis nustatytas už tiesos neatitinkančią ir klaidinančią visuomenę bei diskredituojančią ieškovą žinią, kad ieškovas atliko teisei priešingus veiksmus – uosto teritorijoje savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Sekundės redakcija“ ir kt. v. UAB ,,Interneto vizija ir kt., bylos Nr. 3K-3-49/2013, taip pat nenagrinėtas ir nevertintas neturtinės žalos dydžio klausimas, tačiau kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriais už dalykinės reputacijos pažeidimą dėl neetiškų ir tikrovės neatitinkančių teiginių apie darbą įmonėje, jos darbuotojus priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas pagal kriterijų visumą neturtinės žalos dydis patenka į kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos byloje taikomas neturtinės žalos dydžio ribas. Taigi, kasacinio skundo argumentas pripažintinas neteikiančiu pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos dydžio nustatymo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė nustatytoms byloje aplinkybėms materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žinią ir nuomonę, jų atribojimo kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teisės normose ir teismų praktikoje suformuotus jos dydžio kriterijus, teismų praktiką analogiškose bylose, tačiau neturtinės žalos ieškovams UAB ,,Inter Rao Lietuva“ ir UAB ,,SC Traiding“ atlyginimą priteisė nenustatęs visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, jo procesinio sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiems ieškovams, keistina ir dėl šių ieškovų priimtinas naujas sprendimas reikalavimą atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis.
EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime, priimtame byloje Klauz v. Kroatija, no. 28963/10, 18 July 2013, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimas prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, jog jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.
Nagrinėjamu atveju ieškovai, kreipdamiesi į teismą, patyrė tokių išlaidų: 6411 Lt žyminio mokesčio (ieškovui UAB ,,Scaent Baltica“ tenka 2137 Lt), 19 176 Lt atstovavimo išlaidų (ieškovui UAB ,,Scaent Baltica“ tenka 6392 Lt) pirmosios instancijos teisme, 6280,66 Lt atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme (ieškovui UAB ,,Scaent Baltica“ tenka 2093,55 Lt), iš viso ieškovas UAB ,,Scaent Baltica“, gindamas savo dalykinę reputaciją, patyrė 10 622 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas turėjo 4114 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 3000 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų, 1189 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 3872 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 13 675 Lt (ieškovui UAB ,,Scaent Baltica“ pagal tenkintų ieškinio reikalavimų proporciją tektų atlyginti 4011,33 Lt tokių išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad visiškai tenkintas ieškovo UAB ,,Scaent Baltica“ reikalavimas pripažinti jo dalykinės reputacijos pažeidimą, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti jo teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp kasatoriaus ir ieškovo UAB ,,Scaent Baltica“ neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir palikti šalis prie jų turėtų išlaidų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina.
Atmetus ieškovų UAB ,,SC Traiding“ ir UAB ,,Inter Rao Lietuva“ ieškinio reikalavimus, keistina apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp kasatoriaus ir šių ieškovų paskirstymo, iš šių ieškovų kasatoriui priteisina po 2871,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat po 1687 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 34,64 Lt. Tenkinus iš dalies kasacinį skundą, ir atsižvelgus į tai, kad nuspręsta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo tarp kasatoriaus ir ieškovo UAB ,,Scaent Baltic“ nespręsti, ši suma priteistina valstybei lygiomis dalimis (po 11,55 Lt) iš kasatoriaus ir ieškovų UAB ,,SC Traiding“ ir UAB ,,Inter Rao Lietuva“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Scaent Baltic“ (j. a. k. 300661378) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) priteistą 100 000 (vienos šimto tūkstančių) Lt lygiomis dalimis neturtinės žalos atlyginimą sumažinti, ir šiam ieškovui priteisti 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kitų ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“ (j. a. k. 301842794) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ (j. a. k. 126119913) ieškinio reikalavimus atmesti.
Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atmetamas ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą juos atsiprašyti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) iš uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“ (j. a. k. 301842794) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ (j. a. k. 126119913) po 2871,33 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt vieną litą 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.“
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“ (j. a. k. 301842794) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ (j. a. k. 126119913) uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) po 1687 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (j. a. k. 125164834), uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“ (j. a. k. 301842794) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ (j. a. k. 126119913) į valstybės biudžetą po 11,55 Lt (vienuolika litų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė