Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1477-957/2015

Proceso Nr. 4-68-3-00658-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5; 45.4.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T.,

jo atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) , surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 1 dalį, 1242 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

R. T. 2015 m. sausio 11 d., apie 5.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 165 punkto reikalavimus, įvažiavo ir pravažiavo Gedimino pr. – T. Vrublevskio g. sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 1241 straipsnio 1 dalyje.

R. T. 2015 m. sausio 11 d., apie 5.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įvažiavęs ir pravažiavęs Gedimino pr. – T. Vrublevskio g. sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

R. T., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nepaklusęs policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pažeisdamas KET 9, 165 punktų reikalavimus, įvažiavo ir pravažiavo Žygimantų – Arsenalo – T. Vrublevskio g. bei Konstitucijos pr. – Kalvarijų g. sankryžas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip paeiliui padarydamas du eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 1242 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiams R. T. paaiškino, veikos padarymo metu raudonų šviesoforų nematė, kaip ir to, kad jį policija vijosi. Tą dieną buvo senamiestyje su draugais, paskutinė vieta buvo klubas „Cash“. Jis vairavo, nevartojo alkoholio, sėdo su draugais į mašiną, važiavo pro senamiestį link Kauno pusės, buvo trise mašinoje, kartu su T. Č. ir M. M.. Jis Gedimino pr. pasuko į kairę, gal Vrublevskio ten gatvė, važiavo teisiai pro žaliąjį tiltą ir suko į Konstitucijos pr. Ten yra naktinė parduotuvė, prie jos sustojo. Nematė, kad jį stabdytų pareigūnai, matė, kad kitoje kelio pusėje su švyturėliais pravažiavo policijos automobilis, bet per veidrodėlius, kad stabdytų, nematė ir nepastebėjo, kad policija apsisukinėjo. Kalvarijų g. sankryžą jis pravažiavo ir sustojo prie Centrinės universalinės parduotuvės,  ėjo link naktinės parduotuvės, paskui pamatė, kad kažkas bėga, vejasi. Jis sustojo. Draugai mašinoje buvo likę, o jis ėjo link parduotuvės, kuri dirba visą parą, norėjo kažką atsigerti nusipirkti. Sustojo ir iš karto išlipo iš automobilio, policijos nematė, gal kažkur švyturėlius ir matė, bet negalvojo, kad pas jį važiuoja, paskui pamatė keturias policijos mašinas, pareigūnai sakė lyg „stop“. Prieš važiuodamas, jis nevartojo alkoholio, tik prieš tai buvo bokalą alaus išgėręs apie 21 val., o važiavo 5 val. ryto, išvakarėse gėrė taip pat vieną alaus. Jis pats yra kaunietis, Vilniaus gatves daugmaž žino tik kaip į Kauną išvažiuoti. Komentuodamas teismo posėdžio metu peržiūrėtą vaizdo įrašą, R. T. parodė, kad pagal įrašą išeina, kad jis nubėgo, buvo slidu ir neįmanoma buvo eiti, todėl jis ėjo slidinėdamas.

Liudytojas A. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad pamena R. T., nes šis buvo stabdomas ir nestojo. Liudytojas patruliuodamas su vyresniuoju patruliu D. I. pastebėjo kaip Gedimino pr. stovėjo prie raudono signalo automobilis BMW ir nutarė patikrinti. Šis automobilis pradėjo važiuoti degant raudonam šviesoforui Gedimino – Vrublevskio g. sankryžoje, vėliau Vrublevskio g. – Žygimantų sankryžą irgi degant raudonam šviesoforo signalui pervažiavo, tada truputį atsiplėšė. Pareigūnai jį pastebėjo Rinktinės g., suko į kairę, važiavo prie Žalgirio stadiono. Jis (A. B.) pranešė budėtojui, kad automobilis nestojo stabdomas. Visa tai buvo paryčiais, gali būti 5.15 val. 2015 m. sausio 10 d. Jis pranešė OVS budėtojui, kuris išskirstė pajėgas. Nepamena pažodžiui, bet pranešė, kad nestojo stabdomas juodas BMW. Nepamena, ar numerius pasakė. Per garsiakalbį porininkas pasakė „priimam dešinį ir sustojam“, automobilis bandė lyg ir stoti, bet po to padidino greitį ir nurūko. Jie paskui važiavo, buvo atsiplėšę, susitiko Upės gatvėje, ten yra universalinė parduotuvė. Jie atvažiavo iš Upės g. pusės ir vairuotoją susitiko jau pėsčiomis, t. y. jį sulaikinėjo, nes matė, kad jį vejasi kitas pareigūnas, o tas žmogus bėgo. Toje vietoje, kur buvo tas žmogus, jis (pareigūnas) nematė naktinės parduotuvės, nors Vilniaus mieste patruliuoja du metus, tačiau nežino, ar tokia parduotuvė toje vietoje yra, nes ten ne jo maršrutas. Jis tarnybinį automobilį sustabdė ties 5 nr. pažymėtu namu, atrodo, gatvėje ant asfaltuoto kelio. Jis išlipo iš automobilio ir D. I. išlipo. Asmuo bėgo iš Konstitucijos pr. pusės nuo kalno. Jis padėjo R. T. antrankius uždėti, nepamena kokioje padėtyje jis tada buvo, kieno antrankiai irgi neprisimena. Prie R. T. sulaikant buvo trys pareigūnai. Kas R. T. pristatė į policijos komisariatą, neprisimena. V17-35 jų patrulių rinktinės automobilis. Toliau su R. T. Kelių policija aiškinosi, jie tuo metu važiavo į pirmą PK rašyti tarnybinį, kur tuo metu buvo R. T. jis nežino, tačiau matė jį dar pirmame PK. Po kiek laiko jį atvežė, taip pat nepamena. Tarnybinį pranešimą rašė gal valandą, matė, kaip asmuo buvo laikino sulaikymo kameroje.

Liudytojas G. T. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena šio įvykio aplinkybes. Tą dieną patruliavo su R. Z., buvo Konstitucijos pr. Per radijo ryšį išgirdo, kad nestoja tamsios spalvos BMW lyg ir valstybinių nenurodė, pranešė, kad juda Rinktinės – Šeimininkių g. Jie pamatė iš priekio jį atvažiuojantį, įjungė šviesas, signalus, apsisuko ir pradėjo vytis. Iš priekio pamatę, atpažino, kad BMW, iš karto švyturėlius įjungė, automobilis kirto sankryžą degant raudonam signalui ir tada Konstitucijos pr. vairuotojas metė automobilį, pradėjo bėgti prie striptizo klubo, su juo važiavo du kiti asmenys. Kolega nusivijo vairuotoją ir sulaikė, šis nubėgo link Upės g. Paskui bendravo su R. T., jis aiškino, kad nematė, jog jį stabdė, dėl šviesoforo vieno sakė gal ir pravažiavau, dėl kitų, nežinau. Blaivumą R. T. tikrino, buvo leistina norma. Jie paskui automobilį BMW atvažiavo, ar ten yra kokia parduotuvė, jis nežino, žino, kad yra striptizo baras tiesiai. Jis matė, kad pervažiavo R. T. raudoną šviesoforo signalą Kalvarijų – Konstitucijos g., kitų pažeidimų nematė. Jis įsitikinęs, kad degė raudonas šviesoforo signalas, o ne geltonas. Jie patys nestabdė vairuotojo, nespėjo privažiuoti. Vėliau tik surašė protokolą pagal patrulių tarnybinius pranešimus, dėl nestojimo. Prieš prasilenkiant su BMW, jie įjungė švyturėlius, tačiau nespėjo pranešti pro garsinį mikrofoną nieko. Kai apsisuko, BMW vairuotojas galėjo juos matyti, tačiau tolo nuo jų, atstumas gal 20 metrų. Nuo Kalvarijų – Konstitucijos g. sankryžos iki BMW sustojimo vietos, jo nuomone, yra apie 300 metrų.

Liudytojas R. Z. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykį pamena. Dirbo naktinėje pamainoje, galėjo būti 2015 m. sausio 11 d., 5.15 val. Per radijo ryšį išgirdo, kad centre nestoja BMW, kuris šalinasi Rinktinės gatve link Šeimyniškių g., jie važiavo Šeimyniškių g. ir pamatė BMW, kuris praskriejo dideliu greičiu. Jie įjungė švyturėlius su garso ir šviesos signalais, pradėjo persekioti, Kalvarijų – Konstitucijos g. sankryžą BMW pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, paskui pasuko prie Konstitucijos pr. 12. Jie važiavo iš paskos, gal 50-100 metrų atstumu. BMW tai atitolo, tai priartėjo. Kai pasuko, BMW automobilis sustojo, iššoko vairuotojas ir ėmė bėgti. Jis (liudytojas) paskui nubėgo ir Upės g su patruliais sulaikė vairuotoją. BMW automobilyje buvo dar kitų žmonių gal du ar trys asmenys. Tarnybinį automobilį vairavo kolega G. T.. Jie protokolą surašėme remdamiesi ir patrulių tarnybiniais pranešimais, todėl nurodė ir kitus ATPK straipsnius. Patys matė tik vieną pažeidimą, kitus užfiksavo patruliai ir surašė dėl to tarnybinius pranešimus. Jis vijosi vairuotoją ir galų gale pasivijo, tačiau šis ėmė priešintis, todėl jį parvertė ant žemės ir dėjo antrankius. Visi toje vietoje griuvinėjo, nes buvo slidu, ledas. Po to parsivedę R. T. iki automobilio nustatė neblaivumą ir pristatinėjo į komisariatą su G. T.. Pačiame sulaikyme dalyvavo ir kiti patruliai, kuriems vairuotojas nestojo, du iš patrulių rinktinės. Tarnybinius pranešimus rašė komisariate. R. T. nebuvo sužeistas. Dėl ATPK 130 straipsnio, tai nestojo ne Kelių policijos ekipažui, o Patrulių rinktinės pareigūnams, kurie parašė tarnybinius. Jis asmenį vijosi, nes asmuo padarė teisės pažeidimą, bėgo ir vengė atsakomybės. Matė, kaip asmuo išlipo iš automobilio vairuotojo pusės, taip identifikavo, kad tai tas žmogus vairavo, antrankius dėjo, nes priešinosi, nevykdė reikalavimų. Pateiktame vaizdo įraše laikas gali būti neatsuktas, nes įmonė, kuri tvarko derina likus, gali įvelti klaidą, nes kameros pačios neatsisuka, kai persuka laiką.

Liudytojas T. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad R. T. pažįsta, jis jo geras pažįstamas, draugas. Pats dalyvavo įvykyje, jie buvo 2015 m. sausio 10 d. išėję į Vilniaus miestą, buvo kavinėse, vienoje visai naujoje, nepamena pavadinimo. Netoliese Vilniaus g., kavinėje alkoholio nevartojo, prieš tai jis buvo išgėręs, o toje kavinėje nevartojo alkoholio, kitur vartojo alkoholį, bet R. T. nevartojo, paskutinė jų vieta, prieš sėdant į automobilį, buvo Vilniaus g. jie važiavo namo. Jį turėjo R. T. su kitu draugu užvežti į Lazdynus ir važiuoti į Kauną. Kokiomis gatvėmis jie važiavo, tai jis visų nepamena, nes išvažinėjo iš senamiesčio mažomis gatvelėmis. Važiavo ir Gedimino prospektu, šviesoforo jis nematė, nes automobilio gale sėdėjo. Policijos tikrai nematė jokios ir sustoję jie nebuvo, važiavo link namų ir diskutavo, kur gali važiuoti nusipirkti atsigerti, užkąsti. Jis žinojo kad yra prie VCUP‘o naktinė parduotuvė ir ten jie važiavo. Kokia šviesoforo spalva degė, kai Kalvarijų sankryžą kirto, jis nematė. Matė su švyturėliais policiją tik Konstitucijos pr., kai įsukinėjo į VCUP‘o teritoriją, o mašina buvo be švyturėlių matė iš pradžių, o po to gal ir atsirado švyturėliai. Kertant Gedimino pr. – Vrublevskio g. sankryžą, jis nematė, kad su švyturėliais kas būtų, jokių nurodymų per garsiakalbius negirdėjo. Jis sėdėjo automobilio gale ir jie nei matė, nei diskutavo, kad iš galo policija važiuoja. Jų automobilis sustojo VCUP‘o kieme, jis liko sėdėti mašinoje, kitas keleivis taip pat sėdėjo mašinoje, o vairuotojas nuėjo į parduotuvę. Jis nematė, kad jam iš paskos policija nuėjo. Paskui privažiavo policijos mašina, dar dvi, jie bandė išlipti, tačiau to jiems neleido. R. T. išlipęs iš automobilio, nuėjo o ne bėgo.

Liudytojas M. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad R. T. pažįsta, jis yra jo draugas. Įvykio vakarą jie buvo klube Nox ar Vox, ten šoko, dainavo, gėrė kokteilius. Draugai buvo kartu. Jis vartojo alkoholį ir T. vartojo, o R. gal vieną alaus išgėrė. Jie sėdo į mašiną, būtų važiavę į Kauną, o draugą paleidę. T. Č. pasakė, kur yra naktinė parduotuvė ir jie norėjo užkąsti nusipirkti. Važiavo, po to sustojo ir pamatė daug policijos. Neatkreipė dėmesio į šviesoforus, sėdėjo prie vairuotojo, matė prasilenkiant policiją iš priešingos pusės, važiavo su švyturėliais. Kai centre važinėjo, jokios policijos jis nematė, kad per garsiakalbį sakytų sustoti, negirdėjo. Prasilenkę su policija jie važiavo toliau. Prasilenkus šiek tiek dar važiavo gal kokius 4-5 km. Sustojo aikštelėje prie parduotuvės. Jie sėdėjo mašinoje, o R. T. išlipo, tada priėjo policija, pažiūrėjo jų pasus. Išlipęs iš automobilio R. T. normaliu žingsniu nuėjo, jis nematė, ar paskui jį nuėjo policija. Kai sustojo ir iki kol policija prie jų priėjo praėjo gal 1 – 2 minutės. Kas pasirūpins automobiliu, policija neaiškino. Jis nesuprato už ką galėjo R. T. sulaikyti, nes nepastebėjo, kad šis būtų pažeidęs KET. Be to, jis nestebėjo, bet iš paskos su švyturėliais policijos važiuojant ir nesimatė. Vėliau vienu momentu buvo keturi ekipažai privažiavę.

Liudytojas D. I. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad atsimena įvykį, buvo BMW automobilis, tai galėjo būti 2015 m. sausio 11 d., buvo naktį įvykis, 5.15 val. ryte galėjo būti, nes jis dirba iki 8 val. Jis su porininku Gedimino pr. – Vrublevskio g. stabdė automobilį BMW, kuris nestojo. Automobilį jie stabdė spec. signalais, garso, šviesos signalais ir per mikrofoną balsu. Porininkas vairavo, o kas kalbėjo per garsiakalbį, jis dabar nepamena, bet jie pasakė per mikrofoną: „priimkite dešinę, sustokite“. BMW atrodo dešiniau priėmė, bet viestiek nuvažiavo, jie jį stabdė, nes raudoną šviesoforo signalą jie pravažiavo. Automobilis naujas, galingas. Jie jį vijosi, atrodo link Žalgirio stadiono, ten ne jų teritorija, todėl tiksliai gatvių nežino, jis matė, kaip antrą Žygimantų-Arsenalo-Vrublevskio sankryžą BMW pravažiavo taip pat degant raudonam šviesoforo signalui. Jie BMW automobilį persekiojo, pranešė per radijo ryšį budėtojui, kad nestojo, buvo sutelktos papildomos pajėgos, šalia buvo kelių policija, sankryžoje Konstitucijos pr. Jie atvažiavo nuo Žalgirio stadiono, kuris liko po dešine, o jie į kairę pasuko. Atrodo kelių policija sakė per radijo ryšį, kad mato ir stabdys. Pamena, kad BMW nurūko Konstitucijos prospektu. Jie persekiojo automobilį, važiavo per Kalvarijų – Konstitucijos pr. sankryžą, matė, kad BMW kirto sankryžą. Jie važiavo su spec. signalais, tačiau nepamena, kokiam šviesoforui degant BMW kirto Kalvarijų – Konstitucijos pr. sankryžą. Paskui jį buvo kelių policijos mašinų, kurios įsiterpė Konstitucijos pr. – Šeimyniškių g., atrodo, iki jiems (patruliams) padarant posūkį. Tada jie intuityviai pasuko į kairę link Upės g., nes žinojo, kad yra išvažiavimas į Upės g., tai pasuko pro Žaliąjį tiltą į Upės g., pamatė išbėgantį vyrą, o iš paskos kelių policijos pareigūną. Todėl bandė sulaikyti vyriškį. Susigrūmė ir sulaikė, grįžo prie automobilio. Atvažiavo kolegos, visi sulėkė patruliai, patalpino sulaikytąjį į mašiną. Buvo šlapia, plikledis, jie nežinojo, kur jis automobilį paliko, tik vėliau prie jo nuvyko. Girtumą, atrodo, patikrino vietoje, buvo leidžiama norma, atrodo 0,39 promilės, net nustebo, kodėl šis šalinosi. Kažkas sulaikytąjį nuvežė į pirmą PK, kelių policijos pareigūnai irgi nuvyko. Jis nežino ar VCUP komplekse, ar yra veikiančių prekybos taškų naktį. Pažeidėjęs nieko neaiškino, kodėl bėgo, žino, kad jam buvo atimtos teisės dėl chuliganiško vairavimo, jis turėjo laikiną leidimą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo R. T. kaltė 2015 m. sausio 11 d., apie 5.15 val., vairuojant automobilį „BMW 5er Reihe“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje, 1242 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.

Dėl R. T. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje

ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. KET 165 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Pažymėtina, kad R. T. teismo posėdžio metu šio pažeidimo iš esmės neneigė, be to, jo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, jog bendraujant su ginamuoju, šis užsiminė, kad galėjo pravažiuoti sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau to nepastebėjo. Teismo vertinimu, šiame kontekste itin svarbūs liudytojų policijos pareigūnų A. B. ir D. I. parodymai, kurie būtent ir nustatė šį pažeidimą. Liudytojas A. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad pamena R. T., nes šis buvo stabdomas ir nestojo. Patruliuodamas su vyresniuoju patruliu D. I. jis pastebėjo kaip Gedimino pr., degant raudonam šviesoforo signalui, stovėjo automobilis BMW ir nutarė jį patikrinti, tačiau šis automobilis pradėjo važiuoti vis dar degant tam pačiam raudonam šviesoforo signalui Gedimino – Vrublevskio g. sankryžoje. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio liudytojo 2015 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime, kuriame taip pat teigiama, kad jis patruliuodamas su D. I. pastebėjo kaip Gedimino pr. ir Vrublevskio g. sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui kirto juodos spalvos BMW automobilis (b. l. 8). Taigi, liudytojas A. B. proceso metu išliko nuoseklus. Analogiškas aplinkybes apklausiamas teismo posėdžio metu išdėstė ir liudytojas D. I., kuris parodė, kad 2015 m. sausio 11 d., galėjo būti apie 5.15 val. ryte, jis su porininku Gedimino pr. – Vrublevskio g. stabdė automobilį BMW, kuris degant raudonam šviesoforo signalui kirto sankryžą ir nestojo. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas G. T., apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena įvykio aplinkybes, sulaikius R. T., šis aiškino, kad nematė, jog jį stabdė policija, dėl šviesoforo sakė: „vieną gal ir pravažiavau, dėl kitų nežinau“. Būtent remiantis pirmiau aptartų policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis R. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris, vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, bendrame bylos aplinkybių kontekste taip pat laikytinas įrodymu, nes jame aktualios aplinkybės užfiksuotos netrukus po įvykio (b. l. 2). Teismas neturi pagrindo netikėti pirmiau paminėtų liudytojų – savo tiesiogines pareigas įvykio metu vykdžiusių policijos pareigūnų – parodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šie asmenys kokiu nors būdu yra susiję su R. T. ir turėtų pagrindą jį apkalbėti. 

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams, teismas daro išvadą, kad R. T. 2015 m. sausio 11 d., apie 5.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“ pažeisdamas KET 165 punkto reikalavimus, įvažiavo ir pravažiavo Gedimino pr. – T. Vrublevskio g. sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 1241 straipsnio 1 dalyje.

Dėl R. T. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė, be kita ko, numatyta ir tam, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę nepaklusus pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-412/2007, Nr. N444-1483-11 ir kt.).

ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-67-195/2012, ATP-1-628/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmai, kai jis nepaklusdamas teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir siekdamas išvengti sustabdymo padarė kelis KET pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui, kvalifikuotini pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, kaip pavojingas vairavimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-1186-487/2014 ir kt.).

Konstatuotina, kad R. T. kaltę, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1242 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdžio metu R. T. teigė, jog veikos padarymo metu raudonų šviesoforo signalų nematė, kaip ir to, kad jį vijosi policija. Tą dieną buvo Vilniaus senamiestyje su draugais, jis vairavo, nevartojo alkoholio, sėdo su draugais į mašiną, važiavo pro senamiestį link Kauno pusės, buvo trise mašinoje, kartu su T. Č. ir M. M.. Jis Gedimino pr. pasuko į kairę, gali būti, kad į Vrublevskio g., važiavo teisiai pro žaliąjį tiltą ir suko į Konstitucijos pr. Ten yra naktinė parduotuvė, prie jos sustojo. Nematė, kad jį stabdytų pareigūnai, bet matė kitoje kelio pusėje su švyturėliais pravažiavo policijos automobilis, per veidrodėlius, kad stabdytų taip pat nematė, nepastebėjo ir to, kad policija apsisukinėjo. Kalvarijų g. sankryžą jis pravažiavo ir sustojo prie Centrinės universalinės parduotuvės, ėjo link naktinės parduotuvės, paskui pamatė, kad kažkas bėga, vejasi, todėl sustojo. Iš byloje esančio R. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotas jo paaiškinimas, jog dėl stabdymų signalų nieko nepastebėjo (b. l. 2). Taigi, R. T. iš esmės proceso metu teigė, kad nepastebėjo raudonų šviesoforų signalų bei jį stabdančių policijos pareigūnų, tačiau tokie jo parodymai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės, todėl atmestini. Kartu atmestini ir liudytojų M. M. ir T. Č. parodymai apie tai, kad jie, važiuodami kartu su R. T. taip pat negirdėjo ir nesuvokė, jog pastarojo automobilį stabdo policija. Pažymėtina, kad minėti liudytojai yra R. T. artimi draugai, jie iš esmės suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, be to, dalis jų parodymų neatitinka objektyviai (vaizdo įraše) užfiksuotų aplinkybių, maža to, tiek jų, tiek R. T. parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teisme tiesiogiai ištirti įrodymai, kuriuos susiejus į vieningą visumą, darytina išvada, kad R. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Kaip jau minėta anksčiau, liudytojų A. B., D. I., G. T. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, visiškai įrodyta, kad R. T. 2015 m. sausio 11 d., apie 5.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“ pažeisdamas KET 165 punkto reikalavimus, įvažiavo ir pravažiavo Gedimino pr. – T. Vrublevskio g. sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 1241 straipsnio 1 dalyje. Savo kaltės dėl šio pažeidimo padarymo iš esmės nepaneigė ir pats R. T.. Aptartą pažeidimą matė policijos patruliai A. B. ir D. I., todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad minėti policijos pareigūnai, patruliuodami pamatę R. T. vairuojamą transporto priemonę, pravažiuojančią sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, turėjo pagrindą šį automobilį stabdyti. Būtent tai, pasak minėtų liudytojų, jie ir darė. Štai liudytojas A. B. apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. sausio 11 d. apie 5.15 val. patruliuodamas su vyresniuoju patruliu D. I. pastebėjo kaip Gedimino pr. stovėjo prie raudono signalo automobilis BMW ir nutarė patikrinti. Šis automobilis pradėjo važiuoti degant raudonam šviesoforui Gedimino pr. – Vrublevskio g. sankryžoje. Per garsiakalbį porininkas pasakė „priimam dešinį ir sustojam“, automobilis bandė lyg ir stoti, bet po to padidino greitį ir nuvažiavo. Vėliau Vrublevskio g. – Žygimantų g. sankryžą BMW irgi degant raudonam šviesoforo signalui pervažiavo, tada truputį atsiplėšė. Pareigūnai jį po to pastebėjo Rinktinės g., suko į kairę, važiavo prie Žalgirio stadiono. Jis (A. B.) prieš tai pranešė budėtojui, kad automobilis nestojo stabdomas, o budėtojas išskirstė pajėgas. Esminėse detalėse analogiškos aplinkybės nurodytos ir patrulio A. B. tarnybiniame pranešime, kuriame be kita ko paminėta, kad BMW automobilį jie stabdė mėlynais ir raudonais šviesos bei garso signalais, taip pat reikalavo sustoti per garsiakalbį (b. l. 8). Taigi, liudytojo A. B. parodymai byloje liko nuoseklūs. Pažymėtina, kad tokias pat aplinkybes apklausiamas teisme nurodė ir liudytojas D. I., kuris parodė, jog 2015 m. sausio 11 d., apie 5.15 val. jis su porininku Gedimino pr. – Vrublevskio g. stabdė degant raudonam šviesoforo signalui sankryžą pravažiavusį automobilį BMW, kuris nestojo. Automobilį jie stabdė spec. signalais, garso, šviesos signalais ir per mikrofoną balsu. Porininkas vairavo, o kas kalbėjo per garsiakalbį, jis dabar nepamena, bet jie pasakė per mikrofoną: „priimkite dešinę, sustokite“. BMW atrodo dešiniau priėmė, bet vistiek nuvažiavo. Jie vijosi BMW, atrodo link Žalgirio stadiono, jis matė, kaip antrą Žygimantų-Arsenalo-Vrublevskio gatvių sankryžą BMW pravažiavo taip pat degant raudonam šviesoforo signalui. Jie pranešė per radijo ryšį budėtojui, kad nestojo juodas BMW, buvo sutelktos papildomos pajėgos, šalia buvo kelių policija, kuri taip pat prisijungė prie persekiojimo. Minėti liudytojai nuosekliai parodė, kad jie garso ir šviesos signalais, taip pat per garsiakalbį nurodydami „priimkite dešinę, sustokite“ stabdė R. T. vairuotą transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo abejoti su R. T. jokiais ryšiais nesaistomų, savo tiesiogines pareigas vykdžiusių policijos patrulių parodymais, kaip ir tuo, kad R. T. suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. Tai, kad R. T. išties suvokė, jog yra stabdomas policijos patrulių, patvirtina ir pirmiau minėtų policijos pareigūnų A. B. bei D. I. nurodyta aplinkybė, kad į per garsiakalbį jų išsakytą reikalavimą BMW automobilio vairuotojas sureagavo, pristabdė, važiavo dešiniau, tačiau tuoj pat padidino greitį ir nuvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui kirsdamas dar dvi sankryžas. Teismas pažymi, kad pažeidimas padarytas ankstyvą rytą, kai eismas mieste nedidelis, todėl neįtikinama R. T. versija, kad jis galėjo negirdėti policijos automobilio garsinių signalų bei per garsiakalbį išsakyto reikalavimo sustoti. Bendrame bylos įrodymų kontekste, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad R. T. suvokė, kad yra stabdomas policijos patrulių, tačiau sąmoningai siekė pasišalinti ir išvengti sustabdymo, stiprina ir iškart po stabdymo sekęs jo elgesys, taip pat kiti bylos įrodymai bei jais nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas kelių policijos pareigūnas G. T. apklausiamas teismo posėdyje parodė, jog įvykio rytą patruliavo su R. Z., buvo Vilniuje, Konstitucijos prospekte. Per radijo ryšį išgirdo, kad nestoja tamsios spalvos BMW, lyg ir valstybinių nenurodė, pranešė, kad juda Rinktinės – Šeimininkių g. Jie pamatė iš priekio jį atvažiuojantį, įjungė šviesas, signalus, apsisuko ir pradėjo vytis. Iš priekio pamatę, atpažino, kad BMW, iš karto švyturėlius įjungė, automobilis kirto sankryžą degant raudonam signalui ir tada Konstitucijos pr. vairuotojas metė automobilį, pradėjo bėgti prie striptizo klubo, su juo važiavo du kiti asmenys. Kolega nusivijo vairuotoją ir sulaikė kartu su patruliais. Tokias pačias aplinkybes šis liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 7). Iš esmės analogiškas aplinkybes apklausiamas teisme nurodė ir liudytojas R. Z., kuris parodė, kad 2015 m. sausio 11 d., 5.15 val. patruliuodamas su G. T. per radijo ryšį išgirdo, kad centre nestoja BMW, kuris šalinasi Rinktinės gatve link Šeimyniškių g., jie važiavo Šeimyniškių g. ir pamatė BMW, kuris praskriejo dideliu greičiu. Jie įjungė švyturėlius su garso ir šviesos signalais, pradėjo persekioti, Kalvarijų-Konstitucijos g. sankryžą BMW pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, paskui pasuko prie Konstitucijos pr. 12. Jie važiavo iš paskos, gal 50-100 metrų atstumu. BMW tai atitolo, tai priartėjo. Kai pasuko, BMW automobilis sustojo, iššoko vairuotojas ir ėmė bėgti. Jis (liudytojas) paskui vairuotoją nubėgo ir Upės g. su patruliais jį sulaikė. Taigi, liudytojai G. T. ir R. Z. patvirtino A. B. ir D. I. parodymus apie tai, kad pastarieji per radijo ryšį pranešė apie jiems centre nestojusį ir bandantį pasišalinti juodos spalvos BMW ir jo judėjimo kryptį. Tokius policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir detalizuoja ir byloje esantis vaizdo įrašas, užfiksuotas kelių policijos automobilio VW „Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriumi. Įraše užfiksuota, kad 06:37:12 per radijo ryšį pranešama apie nestojusį juodos spalvos BMW, 6:37:51 policijos automobilis apsisuka ir ima persekioti kitą automobilį įjungęs garso signalą, 6:38:03 matyti kaip persekiojamas automobilis pasuka į kairę link Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės, 6:38:19 matyti, kaip iš sustojusio persekiojamo automobilio iššoka asmuo ir nubėga į kairę pusę, o iš paskos nubėga policijos pareigūnas. Toliau įrašas nepertraukiamas ir jame matyti kaip 07:01:36 į policijos automobilį įsėda R. T., kuris policijos pareigūnui aiškina aplinkybes, susijusias su aptariamu įvykiu (b. l. 25). Nors šiame įraše laikas nesutampa su protokole užfiksuotu laiku, tačiau akivaizdu, kad jame užfiksuotas aptariamas įvykis. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo posėdyje R. T. patvirtino, jog tai jis nufilmuotas įraše, tačiau teigė, kad ne bėgo, nuėjo į parduotuvę. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios įrangos aptarnavimą atliekanti UAB „Clavis“ pateikė informaciją, kuri patvirtina, jog laiko neatitikimo priežastis netinkamai nustatytas laikrodis, taip pat nenustatytas žiemos laikas ir rodomas vasaros laikas (b. l. 56-57). Analogišką informacija pateikė ir Kelių policijos valdyba (b. l. 41). Pažymėtina, kad teismas, tikrindamas šio įrodymo patikimumą, išreikalavo iš kelių policijos duomenis apie tai, kur aktualiu laiku buvo minimas policijos automobilis. Pagal policijos pateiktą informaciją iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos, policijos automobilis VW „Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 11 d., 5.15 val. važiavo link Žalgirio g. ir radijo ryšiu gavęs pranešimą apie persekiojamą BMW automobilį apsisuko, o 5.22 val. sustojo akligatvyje Konstitucijos pr. 14 ir pareigūnai pėsti nusivijo BMW vairuotoją. 6.36 val. minimas automobilis jau stovi Žirmūnų g. 139a, prie Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, kuriame buvo įformintas įvykis. Tokias aplinkybes patvirtina prie rašto pridėti duomenys (b. l. 41-44). Teismo vertinimu, bendrame bylos aplinkybių kontekste tie faktai, kad R. T. nestodamas policijos pareigūnams, jų persekiojamas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui kirto dar dvi sankryžas, nors policijos patruliai, įjungę garso ir šviesos signalus, buvo čia pat ir jų buvo neįmanoma nepastebėti, bei tai, kad vėliau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, iš savo automobilio išlipo ne ramiai, o iššoko ir nubėgo, t. y. elgėsi priešingai nei tvirtino jis pats bei liudytojai M. M. bei T. Č., rodo, kad jis turėjo tiesioginę tyčią pasišalinti ir išvengti sustabdymo, todėl spręstina, kad patrulių stabdomas jis nestojo sąmoningai. Pažymėtina, kad R. T. iš esmės turėjo ir motyvą taip elgtis, kadangi tuoj po jo sulaikymo policijos pareigūnai jam nustatė 0,39 promilės neblaivumo laipsnį (b. l. 10). Nors toks neblaivumo laipsnis neužtraukia atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam (ATPK 126 straipsnis), tačiau akivaizdu, kad jis itin artimas ribai (0,41 promilės), nuo kurios kyla tokia atsakomybė, o pats R. T. nežinojo koks jo neblaivumas įvykio metu. Taigi, pirmiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, R. T. 2015 m. sausio 11 d., apie 5.15 val., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įvažiavęs ir pravažiavęs Gedimino pr. – T. Vrublevskio g. sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, pažeisdamas KET 16 punkto, nustatančio, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, reikalavimus, nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, jog aptarta R. T. veika atitinka 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Kartu teismas konstatuoja, kad pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog R. T. 2015 m. sausio 11 d., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau po to kai įvažiavo ir pravažiavo Gedimino prospekto – T. Vrublevskio g. sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir buvo stabdomas policijos pareigūnų, jiems nestojo ir sąmoningai šalindamasis nuo jų kirto dar dvi sankryžas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, t. y. Žygimantų–Arsenalo–T. Vrublevskio gatvių bei Konstitucijos pr. – Kalvarijų g. sankryžas. Tokios aplinkybės nustatytinos remiantis jau aptartais liudytojų A. B., D. I., G. T. ir R. Z. parodymais, byloje esančiais nuosekliais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kt. Konstatuotina, kad taip R. T. pažeidė KET 9, 165 punktų reikalavimus, t. y. sąmoningai nepaklusdamas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarė paeiliui du tyčinius eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Pažymėtina, kad KET 9 punktas numato bendrąją eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Jau minėta, kad KET 165 punkte įtvirtintas reikalavimas vairuotojams, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Sprendžiant dėl R. T. veikos kvalifikavimo pagal 1242 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog jis vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Teismas pažymi, jog vien KET nuostatų, reglamentuojančių bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas nėra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neeliminuoja galimybės R. T. veiksmus pripažinti pavojingu vairavimu ATPK 1242 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip nustatyta pirmiau aptartais įrodymais, R. T., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, įvažiavo ir pravažiavo iš viso tris sankryžas, degant draudžiamam, t. y. raudonam šviesoforo signalui, tokiu būdu KET 165 punkto reikalavimus jis pažeidė tris kartus, t. y., padarė tris analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pirmasis jo pažeidimas pravažiuojant sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui kvalifikuotas pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pirmiau išdėstytais įrodymais nustačius, kad kitas dvi sankryžas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui R. T. kirto sąmoningai, vengdamas būti sustabdytas policijos pareigūnų, šalindamasis nuo jų, tokia jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, kaip pavojingas vairavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje nėra tiesiogiai numatyta, kad padaryti KET pažeidimai, sudarantys šio administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, savo pobūdžiu turi būti skirtingi, todėl R. T. veika šiuo aspektu atitinka minėtos įstatymo normos dispoziciją. Teismui nekyla jokių abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. T. padaryti KET 165 straipsnio ir 9 straipsnio pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui, kadangi net ir įvertinus pažeidimų padarymo laiką, t. y. 5.15 val. ryto, kuomet eismas nėra intensyvus, jų pasekmės galėjo būti itin skaudžios. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, R. T. veika šioje dalyje atitinka ATPK 1242 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl R. T. skirtinos nuobaudos

Teismas, skirdamas R. T. nuobaudą, vadovaujasi ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais reikalavimais. Pirmiausia teismas atsižvelgia į R. T. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį (padaryti keli šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nepaklusta pareigūnų reikalavimams sustabdyti automobilį, vengiant būti sustabdytam ciniškai ir itin neatsakingai pažeisti KET reikalavimai, padaryti pažeidimai keliantys grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavusiems asmenims). Kartu įvertinami ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinantys duomenys – R. T. yra jauno amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 19), baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus. R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. T. skirtinos ATPK 1241 straipsnio 1 dalies, 1242 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos baudos, kurių dydis nustatytinas lygus vidurkiui, kartu taikant ir ATPK 1242 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą papildomą nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą, laikotarpiui, taip pat atitinkančiam sankcijose numatytą šios nuobaudos rūšies vidurkį. Teismo vertinimu būtent tokios nuobaudos bus proporcingos ir padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. 

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 302, 33 straipsniais, 1241 straipsnio 1 dalimi, 1242 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

R. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam penkiasdešimt septynių eurų (57 Eur) dydžio baudą.

R. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų (173 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

R. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vieno tūkstančio ir trylikos eurų (1013 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. T. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio ir trylikos eurų (1013 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teisėjas                                                                                          Marijus Kursevičius

Nuorašas tikras