Civilinė byla Nr. 2S-933-440/2013

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06206-2013-2

                                               Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 122.4.; 128.11; 129.18

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ECAA Europe UAB atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7374-797/2013, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio A. L. veiksmų, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja ECAA Europe UAB kreipėsi su skundu į antstolį A. L. prašydama panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335 priimtą 2013-07-29 patvarkymą Nr. AN053063 bei vadovaujantis pareiškėjos pateiktais duomenimis apie rinkos kainas aprašytą turtą įvertinti iš naujo. Antstoliui laikant, kad aprašytų pareiškėjo prekių vertė atitinka realias rinkos kainas, pareiškėja prašė pateikti palyginimus ir  detalius įkainius, kurie pagrįstų, kad 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 patvarkymais dėl turto aprašo pakeitimo nustatytos pareiškėjo prekių vertės atitinka realias rinkos kainas. Nurodė, kad antstolis nepateikė jokių motyvų, paaiškinimų dėl kokios priežasties neatsižvelgia į pateiktus įrodymus, jog antstolio aprašomų prekių rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei ją nurodo antstolis, taip pat kuo remiantis minėtuose patvarkymuose nurodytos prekių kainos nurodomos būtent tokios. Pažymėjo, kad antstolis įkainodamas 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 patvarkymais aprašytą turtą, nepagrįstai vadovavosi išieškotojo pateiktomis prekių įsigijimo Kinijos Liaudies Respublikoje esančiose gamyklose kainomis, kadangi neatsižvelgė į prekių transportavimo kaštus, muito ir pridėtinės vertės mokesčius, prekybinį didmeninį ir mažmeninį antkainį. Pareiškėjai nėra aišku dėl kokių priežasčių antstolis neatsižvelgė į 2013-03-25 pažymą apie pareiškėjos prekių likučius ir prekių vertę, PVM sąskaitas – faktūras, kurios atspindi už kokias sumas prekės buvo faktiškai parduodamos įvairiausiems klientams. Be to, pareiškėjos teigimu, antstolis neužtikrino realios galimybės pareiškėjos atstovui dalyvauti turto įkainojime bei nesuteikė realios galimybės teikti nuomonės dėl įkainojimo.

Antstolis 2013-08-29 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad gautų skolininkės prieštaravimų netenkino, nes abejonių dėl turto įvertinimo teisingumo nekilo bei pabrėžė, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti antstoliui prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, tačiau prašymo pareiškėja nepateikė. Pažymėjo, kad 2013-08-01 Patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr. AN053356, buvo pakeistas 2013-04-12 Patvarkymas dėl turto aprašo pakeitimo Nr. AN044243 ir aprašytos skolininkui ECAA Europe UAB priklausančios prekės 1429124,14 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, antstolio 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-01 patvarkymai nebėra aktualūs, skundžiamo patvarkymo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013-10-03 nutartimi pareiškėjos ECAA Europe UAB skundą atmetė, konstatavęs, kad 2013-07-29 antstolio priimtas patvarkymas Nr. AN05633 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertinęs vykdomosios bylos duomenis nustatė, jog pareiškėjos turtas aprašytas pareiškėjai nevykdant antstolio reikalavimų pagal 2013-06-19 patvarkymą pateikti duomenis apie jai priklausantį turtą. Teismas sprendė, kad aprašant turtą, jis buvo apžiūrėtas ir įvertintas, 2013-07-29 antstolio patvarkymu pareiškėjai buvo išaiškinta teisė, nesutinkant su aprašyto turto įkainojimu, pateikti antstoliui prašymą ekspertizei, už ją apmokant. Nagrinėjamoje situacijoje teismas padarė išvadą, kad ekspertizė yra reikalinga, tačiau atkreipė dėmesį, jog pareiškėja netinkamai įgyvendina jai suteiktas teises ir pareigas vykdymo procese, nereiškia prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir už ją nesumoka, todėl antstolis patvarkymu, priimtu 2013-07-29, pagrįstai turto nepervertino, bet pirmiausia išaiškino pareiškėjui teisę pateikti prašymą ekspertizei atlikti ir už ją sumokėti, todėl antstolio veiksmus pripažino teisėtais. Teismas taip pat išaiškino, kad per protingą terminą iš pareiškėjos ECAA Europe UAB nesulaukus prašymo skirti ekspertizę ir už ją pareiškėjui nesumokėjus, turi būti taikoma LR CPK 682 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos, o ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko LR CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog 2013-06-19 antstolio patvarkymu pareiškėja buvo įpareigota sudaryti sąlygas antstoliui patekti į patalpas, pateikti visą sandėlyje skolininkui priklausantį turtą ir patvirtinančius nuosavybės teisę dokumentus bei paskirti atstovą, kuris nurodytomis dienomis dalyvautų aprašant turtą, tačiau šis reikalavimas pareiškėjos nebuvo vykdomas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai skunde nurodė, jog antstolis neužtikrino realios galimybės skolininkės atstovui dalyvauti turto įkainojime priimant 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 patvarkymus, kuriuose nurodytos prekių vertės ir nesuteikė realios galimybės teikti nuomonę dėl įkainojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja ECAA Europe UAB prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą tenkinti, nustatyti nutarties, kuria bus išspręstas apelianto atskirasis skundas, vykdymo tvarką – suinteresuotam asmeniui antstoliui A. L. nustatyti 5 kalendorinių dienų terminą nutarčiai įvykdyti bei nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nutarties, suinteresuotam asmeniui antstoliui A. L. už kiekvieną pradelstą dieną skiriama 10000,00 Lt bauda.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant savo esme analogiškus klausimus, tarp tų pačių proceso dalyvių, toje pačioje vykdomojoje byloje Šiaulių apylinkės teismas 2013-06-14 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4416-883/2013, kuria konstatavo neteisėtus antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335 atliekant turto aprašymą, neteisėtą turto įkainojimą, kadangi antstolis apeliantės turtą įvertino ne rinkos kainomis, taip pat neteisėtus antstolio veiksmus dėl to, jog turtas aprašytas nedalyvaujant skolininkui, neatsižvelgiant į jo nuomone, taip pažeidžiant LR CPK numatytas imperatyvias teisės normas. Šiaulių apygardos teismas 2013-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-675-372/2013 Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-14 nutartį paliko nepakeistą bei papildomai konstatavo, kad antstolis veikė ir veikia neteisėtai, neužtikrina proporcingumo ir interesų derinimo principų taikymo, tinkamai neįkainojo turto, areštavo turtą nedalyvaujant skolininkui, nesiėmė veiksmų realiai turto vertei nustatyti ir kt. Pažymėjo, kad antstolis iki šiol nevykdo minėtų teismo nutarčių, o pirmos instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės neturi įtakos sprendžiant 2013-07-29 antstolio patvarkymo teisėtumą.
2. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, kurioje aiškiai pasisakoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi vykdomosios bylos stadija, jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus, o šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Nagrinėjamu atveju, antstolis apeliantės turtą įkainojo ne tik, kad ne maksimaliai ir ne objektyviai, tačiau priešingai – kainomis, kurios net 5079,48 Lt suma mažesnės negu prekių įsigijimo gamykloje kaina.
3. Pirmos instancijos teismo motyvai susiję su tuo, kad apeliantė tinkamai nerealizuoja savo teisių ir neprašo antstolio skirti ekspertizės dėl aprašyto turto įvertinimo, prieštarauja civilinės ir vykdomosios bylos medžiagai, teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Apeliantės teigimu, ekspertizė turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu antstoliui kyla abejonės dėl apeliantės nurodomų turto rinkos, o faktiškai pardavimo, kainų, o ekspertizės atlikimo išlaidas turėtų padengti antstolio kontora iš antstolio depozitinės sąskaitos. Pabrėžė, jog apeliantė neturi nei organizacinių, nei finansinių galimybių apmokėti ekspertizės išlaidas.
4. Teismas didžiąja dalimi nevertino apeliantės nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, tinkamai nemotyvavo nutartyje priimtų išvadų.

Atsiliepimu į ECAA Europe UAB atskirąjį skundą, antstolis A. L. nurodo, kad pirmos instancijos teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus, į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tesimo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai ir paaiškinimai neturi įtakos sprendžiant 2013-07-29 antstolio patvarkymo teisėtumo klausimą, kadangi šio patvarkymo priėmimo metu pareiškėjos pateiktos teismo nutartys dar negaliojo, o jų nagrinėjimo dalykas buvo kitas. Pažymėjo, kad 2013-06-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4416-883/2013 buvo pradėta vykdyti dar jai neįsiteisėjus, o pareiškėja iki šiol nebendradarbiauja su antstoliu ir piktybiškai nevykdo jo reikalavimų. Pareiškėjai tinkamai nebendradarbiaujant su antstoliu ir nevykdant jo reikalavimų, prekių aprašymas muitinės sandėlyje buvo sustabdytas ir surašytas 2013-08-01 patvarkymas Nr. AN053356, kuriuo aprašyta skolininko turto už 1429124,14 Lt. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neprašė skirti ekspertizės prekėms, todėl neturi jokio pagrindo pervertinti aprašytas prekes, tuo labiau, kad kitokio aprašyto turto įkainojimo tvarkos LR CPK nenumato. Apeliantės prašymas nustatyti terminą nutarčiai įvykdyti bei nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nutarties skiriama 10000,00 Lt bauda yra atmestinas ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų toks klausimas (reikalavimas) nebuvo keliamas ir svarstomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, priimant patvarkymą netenkinti skolininko prieštaravimų dėl turto įkainojimo pripažinti teisėtais, pagrįstumo.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0159/13/000335 duomenų matyti, kad antstolis 2013-03-13 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. AN041884 priėmė vykdyti išieškotojo East China Automobile Association LTD pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 išduotą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės ECAA Europe UAB turtui 1429133,59 Lt sumos ribose (1 t. 3 b.l., v.b. Nr. 0159/13/000335 (toliau – v.b.l.)). 2013-03-15 Turto aprašu Nr. AN042096 antstolis aprašė skolininko turtą, esantį Šiaulių muitinės sandėlyje (1 t. 10 v.b.l.). 2013-04-12 Patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr. AN044243 pakeistas 2013-03-15 turto aprašas  ir aprašytas  skolininkui priklausančios prekės – amortizatoriai, stabdžių sistemos dalys, stabdžiai, stabdžių kaladėlės, pusašio šarnyrai (2 t. v.b.l. 280-281). 2013-04-22 kartu su prieštaravimais dėl turto įkainojimo skolininkė ECAA Europe UAB pateikė prašymą antstoliui skirti ekspertizę ECAA Europe UAB areštuoto turto vertei nustatyti, ekspertizės atlikimo išlaidas padengti iš antstolio sąskaitos ir kt. (3 t. 395-396 v.b.l.). 2013-05-09 Patvarkymu tenkinti skolininko prašymą iš dalies dėl turto įkainojimo ir ekspertizės skyrimo Nr. AN046685, antstolis skolininko prašymą tenkino iš dalies, atidedant ekpertizės paskyrimą iki bus gauti atsakymai į antstolio patvarkymą iš ekspertizę atliekančių įmonių (3 t. 429-430 v.b.l.). 2013-06-13 Patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. AN049567 antstolis įpareigojo ECAA Europe UAB nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, raštu antstoliui pateikti duomenis apie ECAA Europe UAB priklausantį visą turtą, pateikiant nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (5 t. 748-749 v.b.l.). 2013-06-14 Šiaulių apylinkės teismas iš dalies tenkino ECAA Europe UAB skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino 2013-04-12 patvarkymo dalį, kuria keičiant 2013-03-25 turto aprašo punktus buvo aprašyti amortizatoriai, stabdžių sistemos dalys, stabdžių kaladėlės ir pusašio šarnyrai, taip pat įpareigojo antstolį, dalyvaujant skolininko ECAA Europe UAB atstovui ar atsakingam darbuotojui sudaryti turto aprašą, aprašant skolininkui priklausantį turtą ir įvertinti visą aprašytą turtą rinkos kainoms (5 t. 764-767 v.b.l.). 2013-06-19 Patvarkymu sudaryti sąlygas patekti į patalpas Nr. AN049866, antstolis įpareigojo ECAA Europe UAB sudaryti sąlygas patekti į patalpas (sandėlį) su tikslu aprašyti įmonės kilnojamąjį turtą, paskirti atsakingą asmenį, kuris dalyvautų aprašant turtą ir pateiktų nuomonę dėl aprašomo turto verčių (5 t. 769 v.b.l.). 2013-06-27 Patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr. AN050391, antstolis aprašė ir įvertino ECAA Europe UAB turtą apžiūrėtą 2013-06-27 patekus į muitinės sandėlį (7 t. 1111-1117 v.b.l.). 2013-06-28 Patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr. AN050398, antstolis aprašė ir įvertino ECAA Europe UAB turtą apžiūrėtą 2013-06-28 patekus į muitinės sandėlį (7 t. 1129-1138 v.b.l.). 2013-07-02 Patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr. AN051163, antstolis aprašė ir įvertino ECAA Europe UAB turtą apžiūrėtą 2013-07-01 patekus į muitinės sandėlį (8 t. 1177-1183 v.b.l.).

2013-07-09 ir 2013-07-11 ECAA Europe UAB pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir nurodė, kad antstolis nepagrįstai atliko turto apžiūrą, žymėjimą ir įkainojimą, nepagrįstai turtą įvertino pagal išieškotojo pateiktus duomenis (8 t. 1198-1202, 1223-1227 b.l.). 2013-07-29 Patvarkymu netenkinti skolininko prieštaravimų dėl turto įkainojimo Nr. AN053063 antstolis atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimus dėl turto įkainojimo, papildomai išaiškino teisę teikti antstoliui prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Antstolis nurodė, kad skolininkas pateikia duomenis, kuriuose prekių rinkos kaina nurodoma jau su muitinės ir pridėtinės vertės mokesčiais, nors šių mokesčių skolininkas dar net nėra sumokėjęs, realizavus turtą priverstine tvarka, šie mokesčiai būtų sumokami naujojo turto savininko, todėl nėra pagrindo didinti areštuotų prekių kainos (12 t. 1560-1561 b.l.). Skolininkė ECAA Europe UAB su 2013-07-29 patvarkymu nesutiko, pateikė skundą antstoliui, prašydama panaikinti minėtą patvarkymą ir aprašytą turtą įvertinti pareiškėjos pateiktais duomenimis apie rinkos kainas (4-10 c.b.l.).

Antstolis sulyginęs 2013-04-12 Patvarkyme dėl turto aprašo pakeitimo ir skolininko pateiktoje lentelėje išvardintų prekių likučius nustatė, kad 2013-04-12 patvarkymu aprašyto turto, kurį skolininkas pripažįsta turintis ir saugantis muitinės sandėlyje  vertė sudaro 1306021,78 Lt, todėl remdamasis išieškotojo prašymu trūkstamai sumai aprašyti ECAA Europe UAB priklausančius ratų guolius, 2013-08-01 priėmė Patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo Nr. AN053356, kuriuo aprašė ECAA Europe UAB priklausantį turtą už 1429124,14 Lt sumą (13 t. 1659-1684 v.b.l.).

Įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes, vykdomosios bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Visu pirma, atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas privalėjo remtis Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4416-883/2013 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-675-372/2013 nustatytomis aplinkybėmis, kadangi nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiamas tapatus ginčas. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4416-883/2013 sprendė 2013-04-12 antstolio priimto patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo teisėtumą ir konstatavo, kad antstolis skundžiamą patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo priėmė turto realiai neapžiūrėjęs, neatlikęs išsamaus skolininko turto patikrinimo, vadovaudamasis išieškotojo East China Automobile Association LTD pateiktu prekių 2013-03-15 sąrašu, neatsižvelgdamas į skolininko ECAA Europe UAB pateiktą  2013-03-25 kilnojamojo turto sąrašą, nedalyvaujant skolininko atstovui ir tuo pagrindu panaikino 2013-04-12 patvarkymo dalį, kuria keičiant 2013-03-25 turto aprašo Nr. AN042096 pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį punktus buvo aprašyti amortizatoriai DTW PREMIUM, stabdžių sistemos dalys, stabdžiai, stabdžių kaladėlės ir pusašio šarnyrai. Toje pačioje nutartyje teismas konstatavo, jog pareiškėjas (ECAA Europe UAB ) savo procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas 2013-04-12 patvarkymo teisėtumas, kuris buvo priimtas esant visiškai skirtingoms aplinkybėms ir sąlygoms nei pareiškėjo nagrinėjamoje byloje skundžiami 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 patvarkymai. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina aplinkybes, jog antstolis 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 patvarkymais aprašė turtą, kuris prieš tai buvo apžiūrėtas turto buvimo vietoje, t.y. muitinės sandėlyje, be to apie  turto apžiūrą pareiškėja buvo informuota antstolio patvarkymais ir įpareigota sudaryti sąlygas patekti į patalpas (sandėlį) su tikslu aprašyti įmonės kilnojamąjį turtą, paskirti atsakingą asmenį, kuris dalyvautų aprašant turtą ir pateiktų nuomonę dėl aprašomo turto verčių, tačiau bylos duomenimis šių antstolio įpareigojimų nevykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad pačios apeliantės kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktas 2013-10-17 raštas Nr. 13/03-EC124 adresuotas antstolio kontorai, kuriame nurodyta jog „Muitinės sandėlio, esančio Žemaitės g. 96C, Šiauliai, savininkas UAB „Tikroji vaivorykštė“ šiuo metu visgi davė leidimą įmonei ECAA Europe UAB suorganizuoti antstolio A. L. patekimą į muitinės sandėlio patalpas su tikslu tinkamai įkainoti ECAA Europe UAB turtą rinkos kainomis“, patvirtina faktinę aplinkybę, jog pareiškėja ilgą laiką nesudarė antstoliui sąlygų apžiūrėti ir tinkamai įvertinti jai priklausančio turto. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad kitose apeliantės minimose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės turi įtakos sprendžiant nagrinėjamoje byloje skundžiamų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.

Antra, teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad aprašydamas skolininkės turtą antstolis privalėjo vadovautis apeliantės pateikta 2013 m. kovo 25 d. turimų atsargų pažyma ir joje nurodytoms prekių kainomis, kadangi minėti dokumentai patvirtina realią prekių rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės motyvai neatitinka vykdymo proceso šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi ir ekonomiškumo principų. Kaip jau minėta, pareiškėja nevykdė antstolio įpareigojimų sudaryti sąlygas apžiūrėti muitinės sandėlyje esančias pareiškėjai priklausančias prekes, neužtikrino pareiškėjos atstovo dalyvavimo antstoliui apžiūrint prekes 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-01 dienomis, t.y. nesuteikė galimybės antstoliui įsitikinti, kad pareiškėjos pateiktoje turimų atsargų pažymoje nurodytos atsargos atitinka faktinį prekių likutį sandėlyje, patvirtina tinkamą prekių būklę. Pažymėtina, kad pareiškėja 2013-06-21 antstolio kontorai pateiktame prašyme dėl konkretaus turto aprašymo nurodė, kad dalis antstolio areštuotų prekių yra su terminuota realizacijos trukme ir kai kurios prekės jau yra pažeistos vien dėl buvimo muitinės sandėlyje, taip pat nurodė, kad ribotos realizacijos  prekės genda ir neišvengiamai praranda arba artimoje ateityje neišvengiamai praras garantinį aptarnavimą (7 t. 1079 v.b.l.).  Nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjos pateikta 2013 m. kovo 25 d. turimų atsargų pažyma negali būti pripažinta pakankamu įrodymu nustatant prekių rinkos kainą, kadangi joje nurodyti duomenys galimai neatitinka realios prekių būklės ir kiekio. Paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jog už antstolio aprašytas prekes pareiškėja yra sumokėjusi muito ir pridėtinės vertės mokestį, apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, jog pareiškėja nepagrįstai į prekių kainą įtraukia pridėtinės vertės mokestį. Nes siekiant realizuoti areštuotas prekes šią sumą turės sumokėti pirkėjas, o tai reiškia, kad rinkos kaina turi būti nustatoma į ją neįtraukiant pridėtinės vertės mokesčio. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti antstolį turtą įvertinti jos pateiktų dokumentų pagrindu yra nepagrįstas, neobjektyvus, prieštaraujantis sąžiningumo ir teisingumo principams.

Trečia, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmos instancijos teisme – prašo nustatyti nutarties, kuria bus išspręstas apelianto atskirasis skundas, vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirajame skunde keliamo reikalavimo pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino, o apeliantė nenurodė dėl kokių pagrįstų priežasčių negalėjo šio reikalavimo pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas šio apeliantės reikalavimo nenagrinėja ir nevertina (LR CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).

Ketvirta, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė netinkamai įgyvendina jai suteiktas teises ir pareigas vykdymo procese, nereiškia prašymo dėl ekpertizės ir už ją nesumoka, o antstolis skundžiamu patvarkymu pagrįstai nenaikino 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 priimtų patvarkymų dėl turto aprašo pakeitimo, bet pirmiausia išaiškino apeliantei teisę pateikti prašymą ekpertizei atlikti ir už ją sumokėti. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 682 straipsniu, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų LR CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosios ir civilinės bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju apeliantė prašymo dėl 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 patvarkymais aprašyto ir įvertinto turto ekspertizės paskyrimo ir motyvuoto prašymo atidėti išlaidų už prašomos skirti ekspertizės apmokėjimą antstoliui nėra pateikusi (įstatymas teisę prašyti atleisti ar iš dalies atleisti nuo ekspertizės išlaidų apmokėjimo suteikia išieškotojui, bet ne skolininkui (LR CPK 682 straipsnio 4 dalis)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteikdama motyvuoto prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir tuo pačiu nesudarydama antstoliui sąlygų tinkamai apžiūrėti ir įvertinti turtą, netinkamai naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, nepagrįstai nebendradarbiauja su antstoliu bei sudaro kliūtis tinkamai vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Penkta, atskirasis skundas grindžiamas tuo argumentu, kad, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, joje neatsakyta į ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingus skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį,  o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiškėjo argumentų ir paaiškinimų.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Atskirojo  skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Teisėja                                                                                                                         Vilija Valantienė