Administracinė byla Nr. A-919-822/2015

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07261-2013-5

         Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja J. Č. su skundu  kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (10.1)3-132598; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7768; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį 10 369,87 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 3) jeigu teismas nuspręs, kad pareiškėja praleido VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV priimtų sprendimų apskundimo terminą, jį atnaujinti, nes dėl garbingo amžiaus laiku nesikreipė dėl sumažintos pensijos grąžinimo (b. l. 1– 2).

Paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis, jai, taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, jai buvo mokama sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjos nuomone, toks pensijos mažinimas yra neteisėtas, todėl ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių dėl susidariusios pensijos dalies nepriemokos  išmokėjimo. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo jai buvo neišmokėta 10 369,87 Lt pensijos.

VSDFV  Vilniaus  skyrius  2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu  Nr. (10.1) 3-132598  atsisakė  išmokėti  neišmokėtą  senatvės  pensijos  dalį. VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7768 jos skundo iš esmės nenagrinėjo, nurodydama, kad yra praleistas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytas 3 metų terminas  ir  kad  neturi  teisinio  pagrindo  įpareigoti VSDFV  Vilniaus skyriaus 1-ąjį  pensijų  skyrių  išmokėti  pareiškėjai  priklausančią  senatvės  pensijos  dalį.  Pareiškėjos vertinimu,  tokie  argumentai  yra  nepagrįsti. Lietuvos Respublikos  Konstitucinis Teismas  (toliau – ir  Konstitucinis  Teismas) 2010 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. 46-2219 išaiškino, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, neatsižvelgdamas į pirmiau nurodytas Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų nuostatas, sumažindamas ir mokėdamas pareiškėjai paskirtą pensiją didesniu mastu nei dirbantiems ar neužsiimantiems tam tikru verslu pensininkams, pažeidė Konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus bei Konstitucijos 23 ir 53 straipsnių nuostatas. Atsakovo atsisakymas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėtos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 9–12) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribinį pensijos dydį, jos senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis buvo 2010 m. sausio 1 d. – 780,91 Lt, 2010 m.  lapkričio 10 d. – 803,81 Lt, 2011 m. lapkričio 10 d. – 824,96 Lt.  Be to, pareiškėja po senatvės pensijos paskyrimo dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl teisėtai, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai buvo mokama senatvės pensijos dalis, atsižvelgiant į jos praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą bei išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnį, sumažintų pensijų kompensavimo tvarką turi parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą (b. 1. 21–26) su skundu nesutiko, prašė nutraukti bylos dalį dėl  įpareigojimo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, o kitą dalį skundo reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį būtų tenkintas, prašo priteistą sumą išmokėti dalimis.

Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir ji apie tai, kad mokama ne visa paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį. Pabrėžia, jog pareiškėja su skundu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jai 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi 2013 m. spalio 31 d., o į teismą – 2013 m. lapkričio 26 d., t. y. praleidusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą. Pažymi, kad VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7768 atsisakė nagrinėti pareiškėjos  skundą dėl reikalavimo priteisti  neišmokėtą  pensijos  dalį, todėl ginčas  nėra  išnagrinėtas privaloma  išankstine  ginčo  nagrinėjimo  ne  teisme  tvarka  ir  bylos dalis  dėl  minėto  reikalavimo  turėtų  būti  nutraukta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos J. Č. skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (10.1)3-132598 ir VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7768 dalis, kuriomis atsisakyta J. Č. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų; įpareigojo per tris mėnesius nuo šio  teismo sprendimo  priėmimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajį pensijų skyrių išmokėti J. Č. 10 369,87 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje teismas nustatė, kad nors VSDFV ginčijamame 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-7768 nurodo,  kad  pareiškėjos 2013 m. spalio 31 d. skundą  nagrinėti  atsisako, tačiau jame rašo, kad kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies. Taip pat jame pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013 m. lapkričio 4 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (10.1)3-132598 pareiškėjai pateikta išsami, teisinga informacija, todėl nėra pagrindo šį raštą naikinti. Toks ginčijamo VSDFV sprendimo turinys rodo, kad pareiškėjos 2013 m. spalio 31 d. skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo buvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. ginčijamas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas paliktas galioti. Nors VSDFV ir nurodė, kad pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, tačiau tame pačiame rašte nurodė motyvus ir dėl VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų,  pasisakyta,  kad  pareiškėja  praleido  trejų  metų  terminą  savo teisėms ginti. Darytina išvada, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą. Be to, vertintina, kad VSDFV, išnagrinėdama pareiškėjos skundą, faktiškai vertino, kad pareiškėja termino skundui paduoti nepraleido. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai priteista visa pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Konstatuota, jog tai nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, bus užtikrinta pareiškėjos veiksminga teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė.

Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas taikytinas į ateitį ir negali būti pagrindas pareiškėjai priteisti neišmokėtą pensijos dalį. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei asmenų lygiateisiškumo principu, padarė išvadą, kad pareiškėjai išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti neišmokėtą pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuris dėl savo pažeistų teisių gynimo jau po to, kai priimtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kreipiasi į teismą, nes kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, teisėjų kolegija padarė išvadą kad pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta pensijos dalis, kuri sudaro 10 369,87 Lt yra priteisiama pareiškėjai. Neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (10.1)3-132598 ir VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7768 dalis, kuriomis atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Atsižvelgęs į atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 formuojama praktiką, teismas įpareigojo atsakovą  pareiškėjai  išmokėti  pensijos  nepriemoką  per  tris  mėnesius  nuo  šio teismo  sprendimo  priėmimo.

III.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad Fondo valdyba, nustačiusi, kad Skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. (10.1)3-132598 pateikti prašomi duomenys apie pareiškėjos pensijos dydžius, bei pateikta informacija apie rengiamus teisės aktų, kurias turi būti nustatyta dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies kompensavimo tvarka, projektus, yra teisinga, nusprendė, kad naikinti šį Skyriaus rašą nėra pagrindo. Pareiškėjos 2013 m. spalio 31 d. skunde Fondo valdybai pateikto antrojo reikalavimo (įpareigoti Skyrių išmokėti jai 2010–2011 metais negautą pensijos dalį) esmė – nesutikimas su sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijos mokėjimu nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. su Skyriaus 2010 m. sausio mėnesį priimto sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti pareiškėjui sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas pensiją teisinėmis pasekmėmis, o ne su minėto Skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. rašto (10.1)3-132598  pasekmėmis.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamo VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7768 turinys rodo, kad pareiškėjos 2013 m. spalio 31 d. skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo buvo išnagrinėtas iš esmės. Iš Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7768 turinio akivaizdu, kad iš esmės buvo išnagrinėta tik pareiškėjos 2013 m. spalio 31 d. skundo dalis dėl Skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. (10.1)S-132598 pateiktos informacijos teisingumo, tuo tarpu pareiškėjos skundo dalį dėl 2010 m. sausio 1 d.– 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo atsisakė nagrinėti, nes pareiškėja į Fondo valdybą kreipėsi praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Atsižvelgiant į tai, taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės. Teismas nepagrįstai nusprendė patenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai 2010–2011 m. laikotarpiu negautos 10 369,87 Lt senatvės pensijos nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs Fondo valdybos sprendimo turinį, nepagrįstai nusprendė panaikinti Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-7768 nesamą dalį, kuria „atsisakyta J. Č. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime palaiko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Prašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėja siekia VSDFV Vilniaus skyriaus jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas senatvės pensijos sumažinimas vyko VSDFV skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl šios pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta senatvės pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 11-17-22295 nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki gyvos galvos paskirta 828 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 13). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 11-17-20255 nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki gyvos galvos paskirta 854,19 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 14). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 11-17-20036 nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki gyvos galvos paskirta 878,15 Lt dydžio senatvės pensija. Nurodyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu bus mokama pagal šio įstatymo nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, t. y. 878,15 Lt (b. l. 16). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (10.1)3-132598 (b. l. 3–4, 19–20), atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. spalio 7 d. prašymą Nr. 11-11-19546, pateikė duomenis apie jai 2010–2011 m. paskirtos, perskaičiuotos pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžius bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu pareiškėjai apskaičiuota 10 369,87 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma. Paaiškinta, kad kol nėra priimtas pensijų kompensavimo tvarką nustatantis įstatymas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti negautą senatvės pensijos dalį. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2013 m. spalio 31 d. jį apskundė VSDFV  (b. l. 27). VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-7768  (b. l. 5, 31–32)  nurodė, kad apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, kai jai buvo išmokėta pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta pensija. VSDFV padarė išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. spalio 31 d. skundu praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą ir vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė. Nurodė, kad jeigu iki 2013 m. lapkričio 29 d. pareiškėja pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 punktas). Informavo, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. (10.1)3-132598 nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjai mokėjo pensiją 2010–2011 metais, pateikė duomenis apie jai ginčo laikotarpiu paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei neišmokėtos pensijos dalies dydžius. Šiuo informacinio pobūdžio raštu pareiškėjai pateikta išsami, teisinga informacija, todėl nėra pagrindo šį raštą naikinti (b. l. 5).

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą senatvės pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui paduotas 2013 m. spalio 7 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama šį prašymą (skundą), pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja 2013 m. spalio 31 d. skunde atnaujinti termino neprašė, nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau minėta, atsakovas VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime kartu pritarė VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. rašte nurodytai informacijai (rašte inter alia nurodyta, kad kol nėra priimti teisės aktai, nustatantys neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką, nėra teisinio pagrindo patenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo). Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada ir netaikyti jos šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str.). Pažymėtina, kad šios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (žr., pvz. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1090/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1231/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. b. Nr. A822-1420/2014, 2015 m. liepos 8 d. nutartis adm. b. Nr. A-1443-143/2015, 2015 m. spalio 20 d. nutartis adm. b. Nr. A-593-822/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija nekvestionuoja VSDFV kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas bei, išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl, remiantis išdėstytais motyvais šis sprendimas pagrįstai buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjos pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jai negautą senatvės pensijos nepriemoką pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintas pagrįstai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos paliktinas nepakeistas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė