Civilinė byla Nr. 2T-63/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens N. K..
Teismas, išnagrinėjęs prašymą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo (toliau tekste – Latvijos Respublikos teismas) 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos A. K. naudai iš suinteresuoto asmens N. K. priteisti 668, 31 LVL nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytą tvarką (Įstatymo 4 str. 1 d.).
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste - Reglamentas) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Pažymėtina, kad šio reglamento taikymo sritis nepriklauso nuo teismo proceso tvarkos, kuria remiantis išspręstas ginčas dėl teisės ar atskiras teisės klausimas. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Ginčas laikomas civiliniu, jeigu jame dalyvauja subjektai, kurie neturi vienas kitam valdinių funkcijų. Jeigu byloje buvo spręsti civilinio teisinio pobūdžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar teismo procesas kitoje ES valstybėje narėje vyko pagal civilinio proceso ar baudžiamojo proceso įstatymus, yra pagrindas atlikti užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo jį vykdyti procedūras pagal Reglamento nuostatas. Taigi, tuo atveju, kai kitos ES valstybės narės teismas baudžiamojoje byloje priima sprendimą, kuriuo išsprendžia ieškinio atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pagrįstumo klausimą, laikoma, kad pagal Reglamentą yra išspręstas civilinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Latvijos Respublikos teismo nuosprendis yra priimtas baudžiamojoje byloje, tačiau pareiškėjos prašoma pripažinti ir leisti vykdyti minėto nuosprendžio dalis, kuria priteistas žalos atlyginimas, yra civilinio teisinio pobūdžio. Dėl šios priežasties sprendžiant Latvijos Respublikos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo pripažinimo klausimą yra taikomos Reglamento nuostatos.
Reglamento 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso, o Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog ES valstybės narės teismo sprendimas leidžiamas vykdyti, netikrinant ES reglamentuose nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalį atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK, Įstatyme bei ES teisės aktuose. Nustačius šias aplinkybes, prašoma pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalis pripažįstama ir leidžiama ją vykdyti Lietuvos Respublikoje, netikrinant Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimą.
Pareiškėja A. K. be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalį Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotą sumą pervesti į jos nurodytą banko sąskaitą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus (nuosprendžius). Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą (nuosprendį) bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo nuosprendžio patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu,
n u t a r i a :
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. K/04-267/06-4 dalį, kuria A. K. naudai iš N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 668, 31 LVL (šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni Latvijos latai trisdešimt vienas santimas) žalos atlyginimo.
Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties kopijos įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.
Nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo, jeigu toks prašymas nebuvo paduotas.
Teisėjas Artūras Driukas