Administracinė byla Nr. eI-1096-541/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03416-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonynės-Šipkauskienės Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eigila“ skundą atsakovei Neries regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Eigila“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skundą, kuriame prašo: panaikinti Neries regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija, atsakovė) 2019 m. rugsėjo 2 d raštą Nr. V3-259-(6.5.) (toliau – ir Raštas, Išvada) dalyje, kurioje ji nepritarė suprojektuotiems kirtimams 16 sklype pareiškėjui priklausančioje miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. 7914/0002:56; įpareigoti Neries regioninio parko direkciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pateikto Miško įvertinimo akto, parengto miško valdai, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suderinimo ir pateikti išvadą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Bendrovė, parengusi miško kirtimo dokumentaciją, kreipėsi į atsakovę dėl dokumentų suderinimo. Atsakovė, gavusi pareiškėjos pateiktą 2019 m. birželio 13 d. Miško įvertinimo aktą, 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. V3-216-(6.5.) nurodė, kad suprojektuotiems kirtimams nepritaria. 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymu pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama iš naujo įvertinti miško valdos, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių priemonių atitikimą teisės aktams ir parengti naują išvadą. Atsakovė ginčijamu Raštu nurodė, kad sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Neries regioninio parko teritoriją, Elniakampio kraštovaizdžio draustinį. 16 sklypas patenka į Aplinkos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-334 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas D1-210) patvirtintą vietovę, atitinkančią buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – 484. Neries kilpų apylinkės. Atsakovė teigia, kad visame 16 sklype registruota prioritetinė natūrali buveinė – 9010* Vakarų taiga, todėl šiame sklype esą negali būti vykdomi miško kirtimai, nenumatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos projektuose. Pasak atsakovės, šiame sklype projektuojamos miško tvarkymo priemonės esą turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus“ (toliau – Nutarimas Nr. 276). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais atsakovas nurodė, kad suplanuoti kirtimai 38 kv. m. 16 sklype neatitinka reikalavimų, todėl jiems nepritarė. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovės 2019 m. rugsėjo 02 d. Raštas dėl miško kirtimo Nr. V3-259-(6.5.) yra neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjo interesus.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teigia, kad Raštas nėra grindžiamas teisės aktų nuostatomis. Pažymi, kad Vyriausybės nutarime Nr. 276 nustatytos tam tikros specialios žemės naudojimo sąlygos neturėtų būti taikomos, nes jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 22 straipsnio 12 dalimi konkrečiam žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Teigia, kad atsakovė, Rašte remdamasi Vyriausybės Nutarimu Nr. 276 patvirtintais Bendraisiais buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais (toliau – Bendrieji nuostatai), nenurodė nei vienos Nuostatų 9.1 – 9.6 punktuose nurodytų apsaugos priemonių.
Be to, pasak pareiškėjos, Vyriausybės Nutarime Nr. 276 nustatyti reikalavimai teritorijai yra aktualūs tuo atveju, kai ji yra buveinių apsaugai svarbi teritorija. Tokios teritorijos yra nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 (toliau – ir Įsakymas D1-317). Tuo tarpu skundžiamame atsakovės rašte nurodyti miškai apskritai nėra įrašyti į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317. Todėl atsakovės Rašte nurodytas Vyriausybės Nutarimas Nr. 276 apskritai nėra taikytinas šiuo konkrečiu atveju.
Pareiškėja pažymi, kad atsakovė savo Rašte nurodo, kad teritorijoje “Neries kilpų apylinkės“ (bendras plotas 5439,8 ha) Vakarų taigos buveinė nustatyta Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-334 (įsakymo 484 punktas). Pareiškėjos tvirtinimu šios teritorijos kartografavimas dar nesuteikia jai saugomos teritorijos statuso. Pasak pareiškėjos, Įsakymu Nr. D1-334 tik tvirtinamos vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, kuris skirtas pateikti Europos Komisijai. Tai yra tik pirmoji buveinės įteisinimo stadija. Tokiu įsakymu patvirtintas sąrašas siunčiamas Europos Komisijai, kuri jį įvertina ir jo pagrindu patvirtina borealinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą. Pareiškėja nurodo, kad tiktai Europos Komisijai priėmus sprendimą pasiūlytoms teritorijoms suteikti Europos Bendrijos svarbos teritorijų statusą, nurodytose vietovėse Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos turės būti įsteigtos ne vėliau kaip per 6 metus. Pasak pareiškėjos Miško sklypui, kaip saugomai teritorijai, neturėtų būti taikomi aplinkosauginiai apribojimai. Bendrovė nurodo, jog 1992 m. gegužės 21 d. priimta Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nustato, kad „speciali saugoma teritorija — tai Bendrijos svarbos teritorija, kurią valstybės narės įsteigė įstatymu, administraciniu aktu ir (arba) sutartimi ir kurioje yra taikomos būtinos apsaugos priemonės, skirtos palaikyti ar atstatyti natūralių buveinių ir (ar) rūšių, kurioms teritorija yra įsteigta, gerą apsaugos būklę bei populiacijas. Tuo tarpu atsakovės Rašte nurodyta teritorija nėra įsteigta. Pareiškėja tvirtina, kad skundžiamu Raštu bei jame nurodytais poįstatyminiais teisės aktais (Vyriausybės Nutarimu Nr. 276) yra neleistinai apribojama jo konstitucinė teisė į nuosavybę bei verslo laisvę. Pažymi, jog Saugomų teritorijų kadastre 16 ginčo sklypas patenka į draustinio ribas (jame tokie kirtimai neribojami), tačiau įregistruotos Europos bendrijos svarbos buveinės neapima minėto 16 sklypo.
Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Nurodo, jog galimai byloje taikytinas Vyriausybės nutarimas Nr. 276 bei juo nustatyti nuosavybės teisių apribojimai pažeidžia teisės aktų hierarchijos reikalavimas, nes tokiu būdu žemesnės galios teisės aktais reguliuojami tie visuomeniniai santykiai, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais. Pasak pareiškėjo, Vyriausybės Nutarimas Nr. 276 prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsakovė Neries regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Direkcija savo išvadoje pateikė objektyvius duomenis nurodydama, kad Miško sklype yra inventorizuota Europos Sąjungos miško buveinė Vakarų taiga ir todėl šiame sklype negali būti suprojektuotas plynas kirtimas, o projektuojamos miško tvarkymo priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“. Bendrųjų nuostatų 1 priedo 25.2 punkte nurodyta, kad 9010 *Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną. Atsakovės Išvada yra paremta objektyviais duomenimis, o nepritarimas planuojamai ūkinei veiklai – nuosekli galiojančio teisinio reguliavimo išvada.
Direkcija nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog skundžiamas raštas nėra motyvuotas ir neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nurodo, jog skundžiamo rašto turinys pakankamai konkrečiai atskleidžia adresatui atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, leidžia identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, - todėl nėra jokio pagrindo Raštą laikyti nepakankamai motyvuotu. Atsakovė taip pat pažymi, kad Išvada, nusprendžiant nederinti miško kirtimų Miško sklype, pareiškėjai buvo pateikta net du kartus (pirmą kartą 2019 p. liepos 18 d. raštu Nr. V3-216 -(6.5.). Todėl skundžiamas Raštas yra pakartotinis atsakymas, kuris leido pareiškėjai pakankamai išsamiai įsigilinti į papildomai paaiškinamų teisinių santykių esmę. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymo turinys, iš kurio matyti, kad pareiškėja išreiškė nesutikimą su gauta pirmine išvada, bet ne nesuprato jos turinio.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog Vyriausybės Nutarime Nr. 276 nustatytos tam tikros specialiosios žemės naudojimo sąlygos neturėtų būti taikomos, nes jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad pareiškėjos Miško sklypui nekilnojamojo turto registro duomenimis taikomi apribojimai: Nacionaliniai ir regioniniai parkai; Miško naudojimo apribojimai. Pareiškėja Miško sklypą įsigijo 2019 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl turėjo ir galėjo žinoti šiam sklypui nustatytus apribojimus ir teisės aktus, reglamentuojančius šiuos apribojimus. Jokie nauji apribojimai po 2019 m. liepos 3 d. nėra atsiradę. Atsakovės tvirtinimu visi apribojimai, kurie yra nustatyti teisės aktais, yra galiojantys ir atsakovas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Taip atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas nuosavybės dokumentuose negali ir neturi būti traktuojamas kaip nustatytų apribojimų negaliojimas.
Pažymi, jog skunde pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad įregistruotos Europos bendrijos svarbos buveinės neapima Miško sklypo Nr. 16. Buveinių ribos yra nustatytos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-334 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto sąrašo 306 priede. Pagal jį visame 16 sklype yra saugoma prioritetinė natūrali buveinė Vakarų taiga. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi vien tik regia.lt puslapio duomenimis, kuriame nėra galimybės matyti duomenų apie nustatytus buveinių tipus bei jų ribas ir nesiremia Sąrašo patvirtinimo 484 punktu bei prie šio norminio akto pridedamu planu (306 priedas).
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teisės aiškinimu, jog Miško sklypui, kaip saugomai teritorijai, neturėtų būti taikomi aplinkosauginiai apribojimai vien dėl to, kad Įsakymas D1-334, kuriuo patvirtintas vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas yra skirtas pateikti Europos Komisijai ir tai tik pirmoji buveinės įteisinimo stadija. Direkcijos tvirtinimu Bendruosiuose nuostatuose nustatyti apsaugos reikalavimai ir apribojimai Miško sklypui įsigaliojo būtent Įsakymu Nr. D1-334, kuris įsigaliojo 2019 m. birželio 5 d., mišką įtraukus į vietovę „Neries kilpų apylinkės“.
Direkcija pažymi, kad regioninių parkų specialiosios sąlygos yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, tvarkymo planas ir jame nustatyti apribojimai kildinami iš specialiųjų sąlygų, nustatytų Vyriausybės 1992 metų gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”: XXXIV skyriuje „Nacionaliniai ir regioniniai parkai” nustatyta: “135 punktas. Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose nustatomi bendrieji veiklos apribojimai ir apribojimai pagal šių parkų funkcines (funkcinio prioriteto) zonas. Parkų planavimo schemų kraštovaizdžio (teritorijos) tvarkymo reglamentai juos papildo ir patikslina.”; „137 punktas. Miškai, esantys nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami, miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis <...> kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais”. Todėl apribojimai yra siejami tiek su reikalavimais, nustatytais minėtuose Vyriausybės nutarimuose, tiek ir specialiajame teritorijos planavimo dokumente – Neries regioninio parko tvarkymo plane.
Nurodo, jog Direkcija, rengdama raštą vadovavosi Neries regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. D1-545 (toliau – ir Neries regioninio parko tvarkymo planas). Tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 3 punkte nustatyta, kad Neries regioninio parko vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendraisiais nuostatais nustatytas veiklos reglamentavimas. Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustato, kad veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuoja šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys. Tokiu būdu Neries regioninio parko tvarkymo plano ir jame nurodytų Bendrųjų nuostatų reikalavimų taikymas Miško sklype yra nustatytas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuoroda į šių dokumentų taikymą.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad skundžiamu Raštu bei pareiškėjai taikomais teisės aktais yra neleistinai apribojama jo konstitucinė teisė į nuosavybę bei verslo laisvę. Taip pat laiko nepagrįsta pareiškėjos poziciją, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 276 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai. Mano, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą yra nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Bylos duomenimis nustatyta, kad, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Miško sklypas). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skiltyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos” yra įregistruoti šie apribojimai: XXXIV Nacionaliniai ir regioniniai parkai, įregistravimo pagrindas: 2000-02-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 79-7584 įrašas galioja nuo 2000-03-11” ir XXVI. Miško naudojimo apribojimai, įregistravimo pagrindas: 2000-02-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 79-7584 įrašas galioja nuo 2000-03-11. Miško sklypą pareiškėja įsigijo 2019 m. liepos 3 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. JK-2966.
Neries regioninio parko direkcija 2019 m. liepos 18 d. rašte Nr.V3-216 -(6.5.), atsakydama į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorijos raštą „Dėl išvadų pateikimo“ valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), nurodė, jog visi planuojamų kirtimų sklypai patenka į Neries regioninio parko teritoriją, Elniakampio kraštovaizdžio draustinį. Visuose sklypuose nustatyta Europos Bendrijos buveinė – Vakarų taiga. Vadovaudamasi Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ 27.3 punktu, nustatančiu, kad Vakarų taigos buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, nenumatyti miškotvarkos projektuose, kirtimams nepritarė.
Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai kreipėsi į Neries regioninio parko direkciją su prašymu iš naujo įvertinti Miško sklypo ūkinių priemonių atitikimą teisės aktams ir parengti naują išvadą dėl miško kirtimo pagal pareiškėjo pateiktą miško kirtimo dokumentaciją. Pareiškėja į bylą pateikė miško kirtimo dokumentaciją (Miško įvertinimo aktą, biržės brėžinį, biržės taksavimo lapus, Miško želdinimo ir žėlimo projektą, žemės sklypo Nr. 452 planą ir kitus priedus), kurios nederino atsakovė, t. y. nepritarė suprojektuotiems kirtimams. Iš Miško įvertinimo akto ir biržės brėžinio matyti, kad Miško sklype suprojektuotas plynas kirtimas (sklypo Nr. 16 – 1,8 ha, miškų grupė – 3, sklypo Nr. 16a – 0,2 ha, miškų grupė – 3), Miško įvertinimo akte pažymėta – Neries regioninis parkas, Elniakampio kraštovaizdžio draustinis, sklypo taksacinių duomenų pastabose pažymėta - Europos bendrijos svarbios natūralios buveinės.
Neries regioninio parko direkcija 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. V3-259 –(6.5) nepritarė miško kirtimui pareiškėjai priklausančiame Miško sklype Nr. 16, o sklype Nr. 16a suplanuotiems kirtimams neprieštaravo. Direkcija Rašte nurodė, kad visi pareiškėjos planuojamų kirtimų miško sklypai patenka į Neries regioninio parko teritoriją, Elniakampio kraštovaizdžio draustinį. 16 sklypas patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-334 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą vietovę, atitinkančią buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus - 484. Neries kilpų apylinkės. Vietovės ribos ir joje saugomų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ribos pateiktos prie įsakymo pridedamame plane (306 priedas). Pagal šį planą visame 16 sklype registruota prioritetinė natūrali buveinė - 9010 *Vakarų taiga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11d. nutarimo Nr. 731 „Dėl Neries regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ 2.3 punkte nustatyti Elniakampio (Velniakampio) kraštovaizdžio draustinio tikslai išsaugoti Europos Bendrijos svarbos 9010 *Vakarų taigos miškų buveines su saugomų augalų rūšių augavietėmis. Aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. D1-545 patvirtinto Neries regioninio parko tvarkymo plano 3 punkte nustatyta, kad Neries regioninio parko vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ nustatytas veiklos reglamentavimas.
Atsakovė nesutinkama su pareiškėjos argumentais, kad pagal Bendrųjų nuostatų 9 punktą svarbiausia ir būtina apsaugos priemonė privačiame miške yra apsaugos sutarties su savininku sudarymas, Išvadoje pažymi, jog Bendrųjų nuostatų 9 punkte išvardintos šešios lygiavertės „Natūra 2000“ tinklo buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos priemonės. Bendrųjų nuostatų 9.5 papunktyje nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentai - Neries regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas ir Neries regioninio parko tvarkymo planas jau numato tikslą išsaugoti pareiškėjos miško valdoje esančią Europos Bendrijos svarbos natūralią prioritetinę buveinę 9010 *Vakaru taiga ir nurodo, kad buveinė turi būti saugoma taikant Bendraisiais nuostatais nustatytą veiklos reglamentavimą. Bendrųjų nuostatų 9.2 punktas galima taikyti būtina apsaugos priemone nurodo miškotvarkos projekto sąlygų nustatymą. Jos turi būti tokios, kad užtikrintų saugomų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų apsaugos reikalavimus. Europos bendrijos svarbos miškų buveinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimai pateikti Bendrųjų nuostatų 1 priedo „Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas“ IX skyriuje. Vadovaujantis Bendrųjų nuostatu 1 priedo 25.2. papunkčiu: 9010 *Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 128 punktu.: Miškai, esantys kraštovaizdžio draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu. Remiantis tuo, kad pareiškėjos sklypui Nr. 16 suplanuoti kirtimai 38 kv. 16 sklype neatitinka Išvadoje nurodytų reikalavimų, Direkcija jiems nepritarė. Atsakovė pasiūlė pareiškėjai apsvarstyti galimybę sudaryti šio miško sklypo apsaugos sutartį su Direkcija, kurią pasirašius pareiškėja įgytų teisę į Lietuvos kaimo plėtros programos Natūra 2000 išmokas miškų teritorijose. Direkcija Rašte taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai priklausantis 16a miško sklypas nepatenka į vietovę, atitinkančią buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus - Neries kilpų apylinkės. Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ar kitų saugomų gamtinių vertybių jame neregistruota. Atsakovė 16a sklype suplanuotiems kirtimams neprieštaravo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neries regioninio parko direkcijos Rašto, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjos Miško sklypo (Sklypo Nr. 16) biržės atrėžimo dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai (1 dalis), vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (2 dalies 2 punktas), vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus (3 dalis). Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į miško valdos plotą arba ne miško ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotą, nustato miškotvarkos projekto turinį ir kitus rodiklius, taip pat medynų kirtimo amžių visuose miškuose (2 dalies 4 punktas).
Visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą reglamentuoja Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406, nauja redakcija išdėstytos nuo 2014 m. spalio 11 d. (toliau – Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės). Šių taisyklių 241 punktas numato, kad privačiose valdose vykdant pagrindinius miško kirtimus, nurodytus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 13 punkte, vidinės miškotvarkos projektai neprivalomi. Vietoj jų rengiami biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentai bei Miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas, patvirtintas Aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-569, nauja redakcija nuo 2011 m. vasario 13 d. (toliau – ir Aprašas) nustato leistinus miško kirtimus privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, ir asmenis, galinčius atrinkti ir paženklinti kirstinus medžius (Aprašo 1 punktas). Aprašo 2.9 punkte numatyta, jog miško savininkams privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, leidžiami pagrindiniai kirtimai žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 ha ploto. Tais atvejais, kai kirtimai planuojami žemės sklypuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ar valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, biržės rėžėjas turi suderinti biržės atrėžimo dokumentus su valstybinio parko ar valstybinio rezervato direkcija. Valstybinio parko ar valstybinio rezervato direkcija pateiktus biržės dokumentus įvertina ir suderina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų pateikimo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos Miško sklypas patenka į Neries regioninio parko teritoriją, Elniakampio (Velniakampio) kraštovaizdžio draustinio teritoriją.
Neries regioninių parkų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (toliau – Neries regioninio parko nuostatai), (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011-12-18 iki 2020-03-28) 12 punktas nustato, kad regioninio parko apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija. Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytą parko apsaugos ir naudojimo tvarką, teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais regioninio parko žemės valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis, turi kitas Direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
Neries regioninio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2002 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 11 (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.V-214 redakcija) (toliau – ir Neries regioninio parko direkcijos nuostatai) 1 punktas numato, kad Neries regioninio parko direkcija pagal kompetenciją vykdanti Neries regioninio parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių), biologinės įvairovės apsaugą, <…> pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla regioniniame parke atitiktų nustatytus saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo reikalavimus. Direkcija, siekdama nuostatais nustatytų tikslų, atlieka šių nuostatų 10 punkte apibrėžtas funkcijas, įskaitant: organizuoja ir/ar vykdo saugomų buveinių ir rūšių stebėseną (monitoringą) Direkcijai priskirtose „Natura 2000“ teritorijose bei vertina saugomų buveinių ir rūšių apsaugos būklę (10.2 punktas); nustatyta tvarka dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procese (10.7 punktas); vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas (10.22 punktas). Taigi, pagal teisinį reglamentavimą Neries regioninio parko direkcija Išvadą, kuria atsisakyta derinti pareiškėjos pateiktus Miško sklypo biržės atrėžimo dokumentus, pateikė veikdama savo kompetencijos ribose ir pagal jai suteiktus įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-334 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“, inventorizavo vietovę, atitinkančią buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – „484. Neries kilpų apylinkės“ ir patvirtino jos ribas. Vietovės ribos ir joje saugomų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ribos pateiktos prie šio įsakymo pridedamame plane (306 priedas). Pagal Įsakymą Nr. D1-334 bei prie jo pridedamą planą teritorijoje „Neries kilpų apylinkės“ (teritorija, apimanti Elektrėnų, Trakų, Vilniaus raj., bendras plotas 5439,8 ha), į kurią patenka pareiškėjui priklausantis Miško sklypas (Sklypas Nr. 16), inventorizuota Europos bendrijos svarbos natūrali buveinė 9010 *Vakarų taiga (1 723,3 ha). Taigi, kompetentinga institucija administraciniu aktu minėtą teritoriją pripažino reikšmingu objektu aplinkosauginiu požiūriu – t. y. įtvirtintas šios vietovės atitikimas gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijams, ir ji yra įtraukta į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai.
Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 5 dalis numato, kad buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką; tokios teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą, ribas ir nurodant apsaugos prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000” tinkle vientisumą, taip pat atsižvelgiant į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Sprendimas dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje; 2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su žemės savininkais ar valdytojais sudarytos apsaugos sutartys. Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su žemės savininkais ir valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis būtų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus, o šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. Minėto įstatymo 241 straipsnio 15 dalis nustato, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 10 punkte nustatyta, kad bendrieji Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsaugos ir tvarkymo reikalavimai pateikiami Bendrųjų nuostatų 1 ir 2 prieduose. Bendrųjų nuostatų 1 priedo IX skyriaus 25.2 punkte numatyta, kad 9010 Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad Miško sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė – 9010* Vakarų taiga, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, šioje valdoje pagal Bendrųjų nuostatų reikalavimus negali būti suprojektuotas plynas kirtimas.
Pareiškėja savo skundą grindžia tuo argumentu, kad Direkcijos Rašte nurodyta Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė – 9010*Vakarų taiga nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šios buveinės apsaugai nustatyti reikalavimai Miško sklypui negali būti taikomi. Taip pat teigia, kad tokios speciali žemės naudojimo sąlyga Miško sklypui nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teikdama šį argumentą, pareiškėja rėmėsi Europos Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. priimta Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, Bendrųjų nuostatų 4 punktu, pagal kuriuos Įsakymu Nr. D1-334 patvirtinamas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas yra tik pirmoji buveinių įteisinimo stadija. Pareiškėjos nuomone, Įsakymas Nr. D1-334 yra tik siūlymas, skirtas pateikti Europos Komisijai, kuriai priėmus sprendimą pasiūlytoms teritorijoms suteikti Europos Bendrijos svarbos teritorijų statusą, priimami nacionaliniai aktai dėl specialios saugomos teritorijos įsteigimo. Pažymėjo, Vyriausybės Nutarime Nr. 276 nustatyti reikalavimai yra aktualūs tuo atveju, kai ji yra buveinių apsaugai svarbi teritorija. Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.D1-317 Miško sklype esanti teritorija, kaip Buveinių apsaugai svarbi teritorija nėra patvirtinta, todėl pareiškėjos nuomone, nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti Buveinių apsaugai nustatytus apribojimus.
Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi šio straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai, kurie, kaip minėta, įpareigoja vyriausybės įgaliotas institucijas imtis priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. Minėta, kad Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, draudžia plynuosius miško kirtimus.
Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas, teismas daro išvadą, kad Bendruose buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose įtvirtinti bendrieji Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsaugos ir tvarkymo reikalavimai teritorijai taikomi nuo jos įrašymo į kompetentingos institucijos sprendimu tvirtinamą Sąrašą vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, skirtus pateikti Europos Komisijai tvirtinti. Teismo vertinimu pareiga išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę (ar vietovę) yra siejama ne su procedūromis Europos Komisijoje, o su Saugomų teritorijų įstatyme nustatytu vyriausybės įgaliotų institucijų sprendimu, pagal kurį atitinkamas gamtos objektas tampa valstybei svarbiu objektu ir atitinkamai konstitucine vertybe. Minėta, kad pareiškėjo miško sklypas patenka į nacionaliniais teisės aktais saugomą teritoriją – Neries regioninį parką, Elniakampio (Velniakampio) draustinį.
Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją teismas konstatuoja, jog Miško sklype (Sklypo Nr. 16) esančiai buveinei 9010 Vakarų taiga Bendraisiais nuostatais nustatyta apsauga taikoma nuo aplinkos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-334 redakcijos įsigaliojimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d.
Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiu, kad Miško sklypui Rašte nurodyti apribojimai negalėjo būti taikomi ir dėl to, kad jie nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, kaip tai numato Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalis. Pareiškėjo teigimu, centriniame duomenų banko išraše turėtų būti įrašyti Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarime Nr. 276 nustatyti apribojimai, kurie iš esmės yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir tik tuomet jas būtų galima taikyti pareiškėjui.
Žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Taigi atitinkami žemės naudojimo apribojimai gali būti nustatomi, ne tik Žemės įstatymu, bet ir kitais įstatymais. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis nustato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, <...> toms teritorijoms nustatytų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015, 2019 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.eA-2212-520/2018 ir kt.). Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu tam tikra teritorija priklauso saugomai teritorijai, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į saugomos teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2051/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017 ir kt.).
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (jų baigtinis sąrašas) yra išvardytos ginčo metu galiojusiose Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Minėta, kad pareiškėjos Miško sklypui yra nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXXIV Nacionaliniai ir regioniniai parkai ir XXVI. Miško naudojimo apribojimai. Minėta, kad pareiškėjos Miško sklypas patenka į Neries regioninio parko teritoriją, Elniakampio (Velniakampio) kraštovaizdžio draustinį.
Saugomų teritorijų įstatymo, kuris yra specialusis įstatymas Žemės įstatymo atžvilgiu, 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja: 1) šis įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; 2) saugomų teritorijų nuostatai; 3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai: 4) saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai; apsaugos sutartys, <...>.
Lietuvos Respublikos 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 731 „Dėl Neries regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ yra nustatytos Neries regioninio parko koncervacinio funkcinio prioriteto zonos, į kurias taip pat patenka Elniakampio (Velniakampio) kraštovaizdžio draustinis. Pagal minėto nutarimo 2.3 punktą, vienas iš Elniakampio (Velniakampio) kraštovaizdžio draustinio tikslų – išsaugoti Europos Bendrijos svarbos 9010*Vakarų taigos miškas buveines su saugomų augalų rūšių augavietėmis. Aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. D1-545 „Dėl Neries regioninio tvarkymo plano patvirtinimo“ Neries regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 3 punktas nustato, kad vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr.276, nustatytas reglamentavimas. Vyriausybės Nutarimu Nr. 276 patvirtintų Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų III dalies, reglamentuojančios būtinų apsaugos priemonių buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms nustatymą, 9 punktas tarp būtinųjų apsaugos priemonių numato: teritorijų planavimo dokumentus, pagal kuriuos steigiamos naujos saugomos teritorijos arba keičiamos esamų saugomų teritorijų ribos, taip pat saugomų tvarkymo planų (planavimo schemų), nustatančių saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą reguliuojančias kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir tvarkymo priemones, parengimą ir patvirtinimą.
Dėl nurodyto teismas konstatuoja, jog Neries regioninio parko direkcija skundžiame Rašte pagrįstai nurodė, jog teritorijų planavimo dokumentai – Neries regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas ir Neries regioninio parko tvarkymo planas jau numato tikslą – išsaugoti teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjo Miško sklypas, esančią Europos Bendrijos svarbos natūralią prioritetinę buveinę 9010* Vakarų taiga. Akivaizdu, jog tokį tikslą bus neįmanoma pasiekti, jei bus vykdomi plynieji miško kirtimai, kuriuos Bendrųjų nuostatų 25.2 punktas, todėl kolegija konstatuoja, Direkcija pagrįstai, atsižvelgdama į pasekmes ir į tą poveikį, kurį tokia veikla galėtų sukelti toms saugomoms vertybėms, dėl kurių ginčo teritorija ir buvo įtraukta į Sąrašą, atsisakė derinti pareiškėjos pateiktus Miško sklypo biržės atrėžimo dokumentus.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Teismų praktikoje nurodoma, kad individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (šiais aspektais žr. 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).
Teismas pažymi, jog Rašte, kurį Direkcija pateikė pareiškėjai, yra pakankamai išsamiai išdėstytos esminės faktinės aplinkybės: nurodyta konkreti Miško sklype esanti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugai svarbi teritorija, dėl kurios Miško sklype Nr. 16 negalimi plyni miško kirtimai, išsamiai nurodyti plynus miško kirtimus ribojantys teisės aktai. Pareiškėjai taip pat išsamiai išaiškinta: kad miškai, esantys kraštovaizdžio draustiniuose tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su aplinkos apsaugos departamentu; išaiškintas teisinis reglamentavimas ir priežastys, dėl kurių šiuo metu nėra galima projektuoti specialiųjų biologinės įvairovės palaikymo kirtimų, skirtų Europos Bendrijos svarbos buveinių atkūrimui arba joms būdingos miško struktūros palaikymui; pasiūlyta pareiškėjai apsvarstyti galimybę sudaryti su Direkcija Miško sklypo apsaugos sutartį, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę į Lietuvos kaimo plėtros „Natura 2000“ išmokas miškų teritorijose.
Teisėjų kolegija Rašto argumentus pripažįsta pakankamais ir neribojančiais pareiškėjos teisės pasirenkant galimas teisinės gynybos priemones, ką pareiškėja tinkamai ir padarė, teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka kreipdamasi teisminės gynybos. Ginčijamo akto turinys taip pat neriboja nei proceso šalių, nei teismo galimybių vertinti faktines aplinkybes, tirti įrodymus bei kvalifikuoti ginčo santykius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos skundžiamas Raštas yra pakartotinis atsakymas, nes iš pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymo, pateikto Direkcijai, turinio matyti, kad pareiškėja išreiškė motyvuotą nesutikimą su gauta pirmine Direkcijos išvada, be ne nesuprato jos turinio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą aktą vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Nenustačius pagrindo naikinti Rašto, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.
Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Savo prašymą iš esmės grindė argumentu, kad pagal Konstituciją esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir apribojimai, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai, turi būti įtvirtinti ne žemesnės galios teisės akte nei įstatymas, o Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybei ar kitoms institucijoms negali pavesti reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti. Tuo pažeistas teisės aktų hierarchijos reikalavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.).
Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą ir gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas; toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įtvirtinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam; nuosavybės teises reguliuojantys įstatymai dažnai yra pažeidžiami ne tik kėsinantis į savininko teises, bet ir pačiam savininkui nesilaikant įstatymų apibrėžtų turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo ribų (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Vyriausybė, vykdydama įstatymus, Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, Respublikos Prezidento dekretus, leidžia poįstatyminius teisės aktus – nutarimus (2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų (inter alia 2001 m. spalio 30 d., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai). Vyriausybės teisės aktais yra detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas), jie negali prieštarauti įstatymams, keisti įstatymo normų turinio, juose negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (inter alia 1994 m. sausio 19 d., 2001 m. gegužės 15 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).
Byloje nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog būtinybė buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms nustatyti būtinas apsaugos priemones tam, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių blogėjimo, yra įtvirtinta įstatymu, o būtent - Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 8, 9 dalimis, o šio straipsnio 15 dalimi įstatymu nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką pavesta nustatyti Vyriausybei, patvirtinant Bendruosius nuostatus. Taigi, Vyriausybė 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 Bendruosius nuostatus patvirtino, esant įstatymų leidėjo pavedimui. Teismas nenustatė, kad Bendrieji nuostatai galėtų prieštarauti įstatymams, keisti įstatymo normų turinio, ar juose yra tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėja ir atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 27–28).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundą atmetus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato pagalbai apmokėti.
Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas atsakovės – Neries regioninio parko direkcijos naudai, todėl ji įgijo teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovę nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Saulius Dambrauskas pagal 2019 spalio 30 d. atstovavimo sutartį. Atsakovės atstovo pateikta apskaitos kortelė-teisinių paslaugų ataskaita patvirtina, kad atsakovė už advokato teikiamą teisinę pagalbą sumokėjo 1500 eurų.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 8.2 punktas už atsiliepimo surašymą nustato 2,5 koeficientą. Atsakovės prašoma už atsiliepimo surašymą priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punktu nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši 1500 Eur suma priteistina iš pareiškėjos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
44 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eigila“ skundą atmesti.
Atsakovės Neries regioninio parko direkcijos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti.
Priteisti atsakovei Neries regioninio parko direkcijai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eigila“, kodas 300625065, 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) Eur su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Vita Valeckaitė
Jolanta Vėgelienė