Civilinė byla Nr. e2A-51-280/2020

                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18850-2018-2

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                     2.6.8.9;2.6.8.8 ;2.5.1.4; 3.3.1.14;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20  d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno,

 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Repanas“ ir  atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-545-2019 pagal UAB „Redanas“ ieškinį atsakovui UAB „Retain Conveience Lithuania“ dėl 17047,04 Eur skolos, 1500,14 Eur delspinigių, 8 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Redanas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“, 17047,04 Eur skolos, 1500,14 Eur delspinigių, 8 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas: 247 Eur žyminio mokesčio, 1210 Eur advokato išlaidų, 363 Eur lokalinės sąmatos parengimo išlaidų.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

3.       2018-07-17 atsakovė UAB „Retain Convenience Lithuania“ pateikė teismui prieštaravimus dėl 2018-06-22 d. preliminaraus sprendimo, kuriuos teismas priėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-19 galutiniu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“ 5948,15 Eur skolos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 5948,15 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 134 Eur žyminio mokesčio, papildomai 1000 Eur advokato išlaidų  UAB „Redanas“, naudai. Kitoje dalyje (dėl 504,05 Eur skolos, 1500,14 Eur delspinigių, 363 Eur bylinėjimosi išlaidų) ieškinį atmetė. Teismas priteisė papildomai  iš ieškovės UAB „Redanas“ 38 Eur žyminio mokesčio, 2055 Eur advokato  pagalbos išlaidų atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“ naudai.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-09-25 tarp ieškovės UAB „Redanas“ (vykdytojas) ir atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“ (užsakovas) buvo sudaryta  paslaugų tiekimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Sutarties priede numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. 

6.       Šios sutarties priede Nr. 1 šalys aptarė darbų įkainius, priede Nr. 2 -objektų sąrašą, priede Nr. 3- vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūros darbus, priede Nr. 4 -darbų sąrašą, kurie atliekami tik pagal iš anksto suderintą sąmatą, priede Nr. 5- patvirtino darbų priėmimo-perdavimo akto tipinę formą. Bylos duomenimis, atsakovė 2018-01-10 pranešimu nutraukė atsakovės iniciatyva (Sutarties 5.3 p. pagrindu) 2014-09-25 tarp šalių pasirašytą sutartį nuo 2018-03-12; ieškovė šios sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo neginčija.

7.        Sutarties nutraukimo dieną, t.y. 2018-03-12 ieškovė pateikė atsakovei apmokėti vienašališkai surašytus du 2018-03-12 atliktų darbų aktus su priedais ir jų pagrindu išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus: 2018-03-12  atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr.20180312/1, kuriame nurodyta, kad nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31 ieškovė atliko 29 spaudos kioskų vidaus, išorės ir elektros instaliacijos apžiūrą (Aktas 1) pagal jį 2018-03-12 išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija R20 Nr. 180312/2 504,05 Eur  (su PVM) sumai, apmokėjimo terminas iki 2018-03-22 d.; 2018-03-12 surašė  atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti 15 spaudos kioskų (9 iš Klaipėdos, 2 iš Kretingos, po 1 iš Mažeikių, Jurbarko, Telšių ir Plungės) išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbai Aktas 2), 2018-03-12 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija R20 Nr. 180312/1 16542,99 Eur  (su PVM) sumai, apmokėjimo terminas iki 2018-03-22, t.y. iš viso už atliktus darbus prašo sumokėti 17047,04 Eur (504,05 Eur +16542,99 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaitė už paslaugas ir liko skolinga ieškovei 17047,04 Eur.

8.       Be to, ieškovė prašė priteisti 1500,14 Eur delspinigių pagal Sutarties 6.4. p.  0,1 procentų dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos (17047,04 Eur) už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną, skaičiuojant nuo 2018-03-22 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos-2018-06-18 d. už 88 k.d.(17047,04 Eur x 0,1% x 88 k.d.)

Dėl reikalavimo apmokėti už 29 spaudos kioskų vidaus, išorės ir elektros instaliacijos apžiūras

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju prekyviečių pilna objektų apžiūra atlikta 2018 sausio mėn. 1-31, surašytas 2018-03-12 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr.20180312/1, jame nurodant, kad buvo atlikta 29 spaudos kioskų vidaus, išorės ir elektros instaliacijos apžiūra (Aktas 1). Taikomas įkainis 13,03 Eur pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodyta darbo dienos 1 val. įkainį (be PVM). Bendra darbų kaina yra 504,05 Eur.

10.       Pagal Sutarties 1.1. p. vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti pagal užsakovo (atsakovės) užsakymus valdomų prekyviečių, kurių sąrašas ir adresai pateikiami sutarties priede Nr. 2, darbus, o užsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atsiskaityti su vykdytoju už atliktus darbus. Taigi, šalys ginčo Sutartyje (1.1 p.) susitarė, kad vykdytojo atliekami darbai pagal užsakovo užsakymą, t.y. tokia buvo užsakovo bendra valia ir ketinimas sudarant paslaugų sutartį su vykdytoju.

11.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neteikė ieškovei užsakymo atlikti darbus, nurodytus Sutarties 2.1.8 p.,  prekyviečių apžiūros darbų atlikimas ir rekomendacijų, pasiūlymų teikimas nebuvo atliekami ieškovės nei kartą nuo sutarties sudarymo dienos (2014-09-25 d.), atsakovė neteikė ieškovei pretenzijų dėl šių darbų neatlikimo, sprendė, kad ginčo darbai atlikti ieškovės iniciatyva ir rizika, jų nesuderinant su užsakovu (atsakove).   

12.        Be to, nurodyti darbai atlikti ne taip kaip numatyta Sutarties 2.1.8 punkte, iki spalio 30 d. , o 2018 m. sausio mėnesį, po to, kai atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl ginčo sutarties nutraukimo (2018-01-10). Atsakovė apie nurodytų darbų atlikimą ar atlikimo pradžią nebuvo informuota,  nurodytų darbų apžiūros rezultatas- rekomendacijos bei siūlymai atsakovei nepateikti, todėl, teismas padarė išvadą, kad atliktų darbų tikslas nepasiektas, t.y. paslaugos suteiktos netinkamai, todėl atsakovei nekyla pareigos ieškovui apmokėti 504,05 Eur už 29 prekyviečių objektų apžiūrą. Teismas  šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 preliminarų sprendimą pakeitė, atmetė 504,05 Eur ieškovės reikalavimą.

Dėl reikalavimo apmokėti už 15 kioskų išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbus (Aktas 2)

13.       Ieškovė pateikė atsakovei 2018-03-12 atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti 15 spaudos kioskų (9 iš Klaipėdos, 2 iš Kretingos, po 1 iš Mažeikių, Jurbarko, Telšių ir Plungės) išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbai (Aktas 2), 2018-03-12 atsakovei šio akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija R20 Nr. 180312/1 16542,99 Eur  (su PVM) sumai, apmokėjimo terminas iki 2018-03-22. Atsakovė neigė, kad yra davus užsakymą ieškovei atlikti nurodytus darbus.

14.       Byloje pateiktas UAB „Retain C. L.“ Regiono vyr. vadovės L. K. (pagal Sutarties 7.4.1 punktą ji yra įgaliotas asmuo) ant firminio atsakovės blanko UAB „Regdan“ direktoriui pateiktas pranešimas-užsakymas (be datos), kuriuo ji informavo, kad įmonė planuoja stabdyti  prekybinę veiklą atitinkamuose kioskuose, todėl yra poreikis juos nukelti, išvežti ir utilizuoti, dėl to teikiamas užsakymas paslaugoms, o reikiamų nukelti ir išvežti kioskų sąrašas pridedamas. Šiame pranešime-užsakyme yra nurodyta, jog apmokėjimas bus atliktas pagal sutartyje nustatytus įkainius už faktiškai atliktas paslaugas, t.y. nukėlimą, transportavimą, vietos sutvarkymą. Kioskų utilizavimo išlaidos jau bus  atlyginamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, kurios negali būti didesnės nei KRAS nustatyti įkainiai. Jei nukelti ir išvežti kioskai nebūtų utilizuoti nedelsiant, tai sandėliavimo išlaidos, nurodyta, nebus atlyginamos. Prie šio pranešimo-užsakymo buvo pridėtas Regiono vyr.vadovės L. K. surašytas ant firminio atsakovės blanko prekyviečių objektų sąrašas (be datos), kuriame nurodyta 11 kioskų. Teismas vertino, kad nurodyti dokumentai patvirtina, kad ieškovui buvo pateiktas raštu atsakovės užsakymas raštu dėl minėtų kioskų išvežimo, išardymo, utilizavimo paslaugų.

15.       Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad L. K. šiuo metu nedirba pas atsakovę (dirbo iki 2015-06-29), nėra pranešime-užsakyme nurodytos datos, be to, šis pranešimas-užsakymas neįregistruotas atsakovės „STROHGPOINT“ programoje, nenustatyta, kurioje vietoje buvo įteiktas ieškovei, nepaneigia šio pranešimo-užsakymo buvimo fakto. Be to, už užsakymo trūkumus ieškovė nėra atsakinga.

16.       Byloje nesurinkta jokių įrodymų dėl to, kad ieškovė savavališkai, be atsakovės leidimo, išvežė nurodytus kioskus išardymui ir utilizavimui (CPK 178 str.). Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, teismas padarė išvadą, kad kioskai (prekybvietės objektai) ieškovės išvežti pagal atsakovės darbuotojos L. K. užsakymą išardymui ir utilizavimui.

17.       9 iš 11 kioskų sąrašo, nurodyto atsakovės Regiono vyr. vadovės L. K., neįtraukti į Sutarties priede Nr. 2 nurodytą objektų sąrašą, todėl  teismas konstatavo, kad buvo atliekami  ir papildomi darbai, kurių įkainiai nustatomi pagal faktines išlaidas, o ne pagal užsakomų darbų įkainius, nurodytus Sutarties priede Nr. 1.

18.        Teismas nustatė, kad atsakovės buvusios darbuotojos L. K. pasirašytame pranešime-užsakyme minima 11 vnt. prekybvietės objektų (kioskų). Ieškovės teigimu, utilizavimui buvo išvežta 15 kioskų, sutvarkyta 13 kioskų, vienas išardytas, 2018-01-02 išvežta pagal MB „Skalvos projektai“ 2018-03-05 pažymą 29 tonų šiukšlių (11 spaudos kioskų) nepavojingų statybinių atliekų tolimesniam perrūšiavimui. Liudytojas G. Z. šią aplinkybė patvirtino.

19.       Teismas, išanalizavęs pateiktus ieškovėd įrodymus, sprendė, kad L. K. pranešime-užsakyme minima tik 11 kioskų, o byloje nėra atsakovės užsakymo dėl likusių 4 kioskų (K324, K345 ir du kioskai be numerių, visi keturi kioskai iš Klaipėdos) utilizavimo. Todėl  ieškovės reikalavimą dalyje dėl  apmokėjimo už 4 kioskų, kurie neįtraukti į L. K. pasirašytą ant firminio atsakovės blanko prekyviečių objektų sąrašą (be datos) nukėlimą, išvežimą ir utilizavimą , atmetė.

20.       Ieškovė visų darbų atlikimą įvertino 16542,99 Eur (su PVM) : 15 kioskų transportavimo išlaidos (po 120-200 Eur už kiekvieną),  13 kioskų nukėlimo vietos sutvarkymas, skaičiuojant po 13,03 Eur (Sutarties priedo Nr. 1 1 val. įkainis)-169,39 Eur, 10285 Eur kioskų išardymas rūšiuojant medžiagas bei po 37,50 Eur už 29 t šiukšlių išvežimas,  iš viso 1087,50 Eur.

21.       Sutarties 3,6 p. numato, kad atliekamiems darbams sunaudojamos medžiagos apmokamos papildomai įvertinus faktiškai sunaudotus kiekius, o už atliekamus darbus taikomas vieno darbuotojo darbo valandos įkainiai už atliekamą darbą, pagal Sutarties priede Nr. 1 lentelėje Nr. 1 pateiktus įkainius (1 val. -13,03 be PVM /15,77 Eur su PVM) (Sutarties 3.7. p.). Be to, šalys Sutarties 3.8.2. susitarė, kad Klaipėdos mieste esantiems kioskams netaikomi jokie papildomi transporto tarifai. Ne Klaipėdos mieste vykdomiems darbams taikomi įkainiai, nurodyti sutarties priede Nr. 1, lentelėje Nr. 2, o būtent iki 3,5 t. - 0,43 Eur be PVM/0,53 Eur su PVM; virš 3,5 t.-1,01 Eur be PVM/1,23 Eur su PVM.

22.       Nors Sutarties priede Nr. 4 ir nurodytas  sąrašas  darbų, kurie atliekami tik pagal iš anksto suderintą sąmatą, šiame sąraše yra nurodyta paslauga-prekybinio kiosko pervežimas ir pastatymas į naują vietą ir neaptarta ieškovės pareiga išvežti, išardyti ir utilizuoti kioskus, todėl teismas sprendė, kad Sutarties 3.8..2 p. , kuriame aptarti transportavimo tarifai, nagrinėjamu atveju netaikomas. Nagrinėjamu atveju suteikta paslauga nenumatyta sutartyje, todėl sutartis dėl nenumatytų paslaugų negali būti aiškinama plečiamai. Dėl papildomų paslaugų gali būti taikomi kiti tarifai ir dėl to, kad byloje nustatyta, kad pirmiausia, kioskai 2015 metų pradžioje buvo išvežti į G. Z. tėvo žemės sklypą, po to,  jų nepardavus, tik 2018 metų pradžioje ardomi, vežami utilizavimui. Šios aplinkybės rodo, kad ginčo kioskai buvo ne tik nukeliami ir vežami utilizavimui, kaip numato Sutarties 3.7. p., tačiau ieškovė patyrė ir papildomų kaštų, nes kioskai yra viršgabaritiniai, jiems išvežti reikalingas specialus transportas.

23.       Ieškovė pateikė teismui UAB „Etransa“, UAB „Krantona“ komercinius pasiūlymus, kuriuose realios transporto paslaugos rinkoje Klaipėdos, Kretingos, Plungės miestuose sudaro 150 Eur, Mažeikių, Jurbarko, Telšių, miestuose -200 Eur, kurie atitinka transportavimo įkainius, nurodytus ieškovės 2018-03-12 Atliktų darbų akte: Klaipėdos m. -120 Eur, Kretingos ir Plungės m. -150 Eur, Mažeikių, Jurbarko, Telšių m.-200 Eur (b.l. 52, Dok-303428).  UAB „Ecoservice“ neturi transporto priemonių didelių krovinių pervežimui ir naudojasi kitų vežėjų paslaugoms, todėl pastarojo nurodytos transportavimo išlaidos -65 Eur vertinamos kritiškai, o jei ir nurodomos teisingai, neapima didelių gabaritų krovinių, tame skaičiuje ir spaudos kioskų, be to, transportavimo kainos/tarifai nurodyti tik apytiksliai (b.l.62).

24.       Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad bendras spaudos kioskų skaičius turi būtų 11 vnt., iš jų  pervežimui į aikštelę išardymui Klaipėdos mieste turi būti įrašyti tik 5 kioskai, o ne 9, nes dėl 4 kioskų išvežimo byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl jų. 

25.       Tokiu būdu transportavimo paslauga susideda: už 5 kioskų Klaipėdoje parvežimas į aikštelę ardymui 600 Eur (5 vnt. x 120 Eur), 2 kioskų iš Kretingos-300 Eur (2 vnt. x 150 Eur), 1 kiosko iš Mažeikių-200 Eur, 1 kiosko iš Jurbarko-200 Eur, 1 kiosko iš Telšių -200 Eur, 1 kiosko iš Plungės-150 Eur. Iš viso kioskų transportavimo išlaidos sudaro 1650 Eur (600+300+200+200+200+150).

26.       Po kioskų nukėlimo vietos sutvarkymas sudarys 143,33 Eur už 11 kioskų, o ne nurodytų Atliktų darbų akte 13 vnt., skaičiuojant po 13,03 Eur valandinį įkainį(pagrįstas Sutarties priedo Nr. 1 1 val. įkainis) (11 vnt. x 13,03 Eur).

27.       Šiukšlių išvežimo po 11 vnt. kioskų  29 t., taikant 37,50 Eur įkainį  vienetui , išlaidos sudarys 1087,50 Eur (29 t. x 37,50 Eur).

28.        Teismas pažymėjo, kad kioskai buvo išvežti utilizavimui 2018 metų pradžioje, ką patvirtino ir liudytojas G. Z., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, todėl ir pagrįstos kainos (faktiškai patirtos) turi būti skaičiuojamos 2018 metų duomenimis. Taip, iš atsakovės pateikto UAB „E. K.“ 2019-01-30 el. rašto matyti, kad 2018 metais nurodytas prekybos kioskų 37,50 Eur utilizavimo mokestis, 185 Eur ardymo mokestis (b.l. 61-62).  Dėl to teismas vertina 37,50 Eur utilizavimo mokestį pagrįstu.

29.       Ieškovė nurodė, kad Dumpių savartyne veiklą vykdo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC). Šios bendrovės atstovas pateikė ieškovei 2018-12-19 atsakymą elektroniniu paštu dėl kioskų utilizavimo, kad pastatų ir statinių į sąvartyną priduoti negalima. Reikia griauti/ardyti, rūšiuoti ir tik po to priduoti į sąvartyną statybos ir griovimo atliekas 17 09 07. Todėl teismas sprendė, kad Dumpių sąvartynas spaudos kioskų nepriima, juos būtina demontuoti, statybines atliekas išrūšiuoti ir po to priduoti (b.l. 52). Tačiau teismas nesutiko su Atliktų darbų akte nurodytu 10285 Eur kioskų išardymo mokesčiu.

30.       Ieškovė pateikė teismui  eksperto M. L. 2019-02-07 kioskų ardymo darbų statybos darbų skaičiuojamosios kainos nustatymo dalį, pagal kurią vieno kiosko ardymo darbai įvertinti 1248,70 Eur (be PVM), o su PVM jų kaina 1510,93 Eur (b.l. 64-65). Ieškovės teigimu, vieno kiosko išardymo kaštai yra virš 700 Eur, ir neviršija eksperto nurodytų. Teismas pažymėjo, kad dalis kioskų (4 vnt.) buvo išardyta ūkio būdu, dėl kitų kioskų išardymo jokių įrodymų dėl pagrįstos kainos pagrindimo teismui nepateikta. Nėra aišku, ar kioskai buvo ardomi bendrovės ar ūkio būdu. Teismo vertinimu,  ieškovė ardymo kainos nepagrindė (CPK 178 str.). Teismas taip pat  nesivadovavo ir eksperto M. L. sąmata, nes ji sudaryta bendrai, dėl net 9 t šiukšlių išvežimo, šviestuvų, kondicionieriaus demontavimo ir pan., jau po kioskų utilizavimo, jų realiai nemačius ir neįvertinant individualių savybių, nes kioskai buvo įvairūs. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 363 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą (b.l. 67), nes ja nesivadovavo sprendime.

31.       Atsakovės atstovės L. K. pranešime-užsakyme nurodyta, kad utilizavimo išlaidos negali būti didesnės nei KRAS nustatyti įkainiai. Bylos duomenimis, UAB „E. K.“ 2019-01-30 el.rašte  yra nurodytas 185 Eur kiosko ardymo mokestis (b.l. 61-62). Kitų įrodymų, leidžiančių pagrįsti kioskų ardymo mokestį, byloje nėra, todėl teismas priteisė 2035 Eur kioskų ardymo mokestį (11 vnt. x 185 Eur) pagal UAB „E. K.“ įkainius.

32.       Byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 str.),  ieškovei priteisė  4915,83 Eur (be PVM) (1650 Eur+ 143,33 Eur+1087,50 Eur +2035 Eur), o su 21 proc. PVM- 5948,15 Eur skolos.

33.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nurodyti darbai (kioskų išvežimas, ardymas ir utilizavimas) buvo papildomi pagal atskirą atsakovės užsakymą, teismas sprendė, kad šalys dėl delspinigių šiam atvejui  nesusitarė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 1500,114 Eur delspinigių sutarties pagrindu atmetė. Preliminaraus sprendimo dalies, kuria buvo priteista procesinių metinių palūkanų norma 8 proc.,  (dėl 8 proc. dydžio palūkanų) nekeitė.

34.       Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 247 Eur žyminio mokesčio (b.l. 1-2), 1210 Eur advokato pagalbos išlaidų  (b.l. 32), 363 Eur lokalinės sąmatos parengimo išlaidos (b.l. 67-68). Atsakovė patyrė 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, 3025 Eur (1210 Eur+ 1815 Eur) advokato pagalbos išlaidų ( b.l. 33, 55-57).  Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies,  teismo priteistą  5948,15 Eur sumą, iš atsakovės teismas priteisė  134 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai ( 5948,15 Eur x 3 %x 75%).

35.        Teismas nurodė, kad tenkinant ieškinį iš dalies (32,07 proc.), iš atsakovės turėtų būti priteista 388,04 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidų, proporcingai tenkintai ieškinio daliai (32,07 % nuo 5948,15 Eur). Tačiau teismas sprendė, kad toks ieškovės advokato išlaidų dydis neatitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijų. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, papildomai priteisė ieškovės naudai 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų iš atsakovės, o iš ieškovės - 2055 Eur (67,93 % nuo 3025 Eur) advokato pagalbos  išlaidų atsakovės naudai.

36.       Atsakovės sumokėtą 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

37.       Atsakovė UAB „Reitain Convenience Lithuania“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-19 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-5570-545/2019 dalyje, kuria iš UAB „Retain Convenience Lithuania“ priteista 5948,15 Eur skolos, Eur 8 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti - ieškinį atmesti, o bylos nagrinėjimo rezultatų pagrindu paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

38.       Nurodo, kad Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė galės atlikti ne bet kurių prekyviečių, bet nurodytų Sutarties priede Nr.2 (Sutarties 1.1 p., priedas Nr.2), ir ne bet kokius, bet Sutartyje nurodytus darbus: einamosios priežiūros darbus pagal valandinį apmokėjimą (Sutarties 1.1 p., 2.1.8 p., priedas Nr.1); darbus, atliekamus pagal iš anksto suderintą sąmatą (Sutarties 1.2 p., priedas Nr.4); kondicionierių - vėdinimo sistemos profilaktikos darbus (Sutarties 2.1.6 p., priedas Nr.1) ir gesintuvų patikros darbus (Sutarties 2.1.7 p., priedas Nr.1). Kioskų utilizavimo darbai nepateko į Sutarties reguliavimo sritį, todėl teismas akte nurodytus darbus nepagrįstai kvalifikavo papildomai atliktais Sutarties pagrindu. Mano, kad dėl akte nurodytų darbų atlikimo ir jų esminių sąlygų šalys turėjo susitarti atskirai, t.y. kita sutartimi, Sutarties priedu ar pan., jei tam būtų buvęs abipusis suderintas interesas ir tam objektyviai išreikšta šalių valia.

39.       Pranešime ieškovei nurodyta, kad atsakovė planuoja stabdyti tam tikrų kioskų prekybinę veiklą ir teikia užsakymą paslaugoms, o mokama pagal sutartyje nustatytus įkainius už faktiškai atliktas paslaugas (nukėlimą, transportavimą ir vietos sutvarkymą). Ginčo pranešime daroma išlyga, kad „kioskų utilizavimo išlaidos atlyginamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, kurios negali būti didesnės, nei KRAC nustatyti įkainiai. Jei nukelti ir išvežti kioskai nebūtų utilizuoti nedelsiant, tai sandėliavimo išlaidos nebus atlyginamos“. Teigia, kad toks pranešimas galėjo būti kvalifikuojamas nebent pranešimu ieškovei, kad apeliantė norėtų gauti ieškovės ofertą, atitinkančią tam tikrus kriterijus, kuri arba būtų akceptuota, arba būtų pagrindui priešpriešinei ofertai, arba būtų šalių derybų pradžia dėl ginčo.

40.       Abejoja pranešimo-užsakymo tikrumu, nes užsakymas nėra pagrįstas dokumentais. Kioskai nėra įtraukti į ieškovės Sutarties pagrindu prižiūrėtinų objektų sąrašą, jei jie būtų veikę, jie būtų buvę įtraukti. Mano, kad liudytojo  G. Z. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes jis yra ne tik ieškovės darbuotojas, bet, ir vienintelis 100 procentų ieškovės akcijų savininkas, o iki 2016 metų buvo ieškovės įmonės vadovu. Kitas liudytojas T. G. nurodė, kad tokio pobūdžio darbams apelianto užsakymai ant firminio blanko niekada nebūdavo rašomi ir teikiami.

41.       Nurodo, kad ieškovė nepateikė nei vieno dokumento (fotonuotraukų, kioskų pervežimo važtaraščių, sąskaitų už jų pervežimą, kioskų apskaitymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje, kuriuos turėtų, jei kioskai būtų buvę perduoti ieškovei ar kt.), objektyviai pagrindžiančio, kad kioskus 2015 m. pradžioje išsivežė, kad ardė juos ir/ar sandėliavo iki 2018 m. sausio, į bylą nepateikė.

42.       Apeliantė duomenų apie kioskų perdavimą ieškovei neturi ir negali turėti, nes tariamo užsakymo pateikimo metu 9 ginčo kioskų įmonės turte net nebuvo, vienas buvo nurašytas tik po L. K. išėjimo iš darbo, o dar vienas veikia iki šiol. Teigia, kad išvada, kad kioskus ieškovė išvežė, padaryta byloje nesant jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų. Ginčo pranešime nėra nurodyti kioskų išardymo darbai, nėra nurodyti ir jokie paslaugų įkainiai.

43.       Procesiniuose dokumentuose iš pradžių teigus, kad šalys susitarė dėl kioskų išvežimo utilizavimui, ieškovė bylos nagrinėjimo metu šią versiją pakeitė, nurodė, kad susitarė kioskus parduoti. Ieškovė nei iš karto (2015 m. pavasarį), nei vėliau (iki sąskaitos pateikimo 2018 m.) nereikalavo, kad apeliantė už kioskų pervežimą sumokėtų. Sąskaita už kioskų pervežimą apeliantui pateikta tik po 3 (trijų) metų po tariamo kioskų pervežimo. Liudytojas G. Z. nurodė, kad jo siūlyta kaina už kioskų utilizavimą apeliantui buvo nepriimtina ir apeliantas už ją utilizuoti kioskų nesutiko. Mano, kad kioskų utilizavimo kaina šalims buvo esminė, bet dėl jos šalys niekada nesusitarė, t.y. sutarties dėl kioskų utilizavimo nesudarė, todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl susitarimo utilizuoti kioskus buvimo negali būti laikomos pagrįstomis.

44.       Jei būtų pakankamas pagrindas spręsti, kad kažkoks šalių susitarimas dėl ginčo kioskų buvo, tai, pagal G. Z. nurodytas aplinkybes, jį galima būtų kvalifikuoti nebent susitarimu dėl kioskų sandėliavimo iki atskiro apelianto nurodymo – perduoti pirkėjui, pakeisti susidėvėjusį kioską esančiu ieškovės žinioje, grąžinti apeliantui ar net už šalių suderintą kainą utilizuoti. G. Z. pripažino, kad kioskų utilizavimo kainos, nurodytos Akte, su apeliantu nederino. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų davęs atskirą nurodymą utilizuoti kioskus. Taigi, net esant pakankamam pagrindui spręsti, kad ginčo kioskus ieškovė utilizavo, visa su tokiu jo vienašaliu sprendimu susijusi rizika turėtų tekti jai vienai.

45.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su MB „Skalvos projektai“ sutarė, jog pastaroji sąskaitą faktūrą ieškovui už neva utilizavimą išrašys, o ieškovė ją sumokės iki 2018 m. gruodžio 31 d.; byloje nesant tokių dokumentų ir duomenų, ieškovė pripažino, kad jokių išlaidų už kioskų utilizavimą nėra patyrusi, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovės minėti mokėjimo dokumentai MB „Skalvos projektai“ sąskaita  į bylą taip ir nebuvo pateikti, nors ieškovė teigė, kad įkainis už kioskų utilizavimą apeliantui nustatė būtent jų pagrindu. Į bylą nepateikta ir jokia ieškovės su MB „Skalvos projektai“ sudaryta sutartis dėl kioskų, kaip atliekų, naudojimo ir (ar) šalinimo.

46.       Į bylą nepateiktas ir joks atliekų perdavimą patvirtinantis dokumentas, kaip to reikalaujama pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 9 d., Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.217 (Aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr.: D1-831 redakcija), 9 punkto normos.  Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, MB „Skalvos projektai“ 2018 m. sausį net neturėjo darbuotojų (II t., 35-36 b.l.).

47.       Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei priteistina ir skola už vietos po kioskų nukėlimo sutvarkymą Sutartyje nurodytu įkainiu - po 13,03 Eur už valandą, nes Sutartis su ginčo kioskų utilizavimu atliktinų veiksmų nereguliavo, o jokia kita sutartis dėl ginčo kioskų utilizavimo nesudaryta. Taigi, ir dėl jokio įkainio už vietos po kioskų nukėlimo sutvarkymą nebuvo susitarta. Jį pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikta.

48.       Be to, nepateikti jokie konkretūs duomenys, iš kurių galima būtų nustatyti, kiek laiko faktiškai reikėjo/reikėtų vietos sutvarkymui po kiekvieno kiosko nukėlimo.

49.       Ieškovė teigė, kad į sąvartyną perdavė 29 tonas atliekų, o toks atliekų svoris, tariamai, susidarė, išardžius 15 kioskų. Susidariusių ir perduotų į sąvartyną kioskų svorį ieškovė grindė MB „Skalvos projektų“ pažyma, bet, apeliantės teigimu, ji yra klastota, o ieškovė nepateikė jokio atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, kuriame būtų nurodytas atliekų pavadinimas, atliekų kodas, pagal atliekų sąrašą ir svoris bei atliekų perdavimo data. Taigi, jokių tikrų duomenų apie po kioskų išardymo (jei taip būtų buvę padaryta) susidariusį ir į sąvartyną perduotų atliekų svorį byloje nėra.

50.       Nurodo, kad vienas iš kioskų (Nr.386), nurodytų Kioskų sąraše, vis dar yra veikiantis - šios aplinkybės net G. Z. neneigė. Todėl teismas išlaidas, susijusias su jo utilizavimu, skaičiavo visiškai nepagrįstai. Vadovaujantis teismo išvadomis, jos galėjo būti skaičiuojamos tik už 10 kioskų. Jei teismas spręstų, kad ieškinys dalyje dėl kioskų utilizavimo tenkintinas, tai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad ieškovei skola priteistina nebent tik už 10 kioskų transportavimą, už vieno jų transportavimą nustatant po 50 Eur įkainį (UAB „Ecoservis“ nurodytais duomenimis 2015 m.), ir išardymą bei perdavimą į sąvartyną (pirmosios instancijos teismo nustatytais įkainiais).

51.       Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad ieškinį patenkinus iš dalies (32,07 proc.), teismas iš apeliantės ieškovei priteisė 134 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui kompensuoti, tačiau net ir tokio Sprendimo pagrindu ši suma priteista nepagrįstai. Ieškinys buvo pareikštas dokumentinio proceso tvarka ir pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1, 8 p., 7 d., ieškovė turėjo mokėti ir sumokėjo 209 Eur žyminį mokestį (18 547,18 x 3 proc. x 0,5 x 75 proc.). Ieškovės reikalavimai patenkinti 32,07 procentų, todėl tokio Sprendimo pagrindu iš apelianto teismas turėjo teisę priteisti tik 67,03 Eur jo patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (209 x 32,07 proc.).

52.       Spręsdamas dėl ieškovei priteistinų patirtų išlaidų advokato atlygiui kompensuoti, teismas, nustatęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 2 dalį, jos būtų neprotingai mažos (ieškovui būtų priteista 388,04 Eur (1210 x 32,07 proc.), todėl nepagrįstai priteisė 1000 Eur ir taip pakeitė teismų praktiką (tokio pobūdžio išlaidos teismo pagrįstu įsitikinimu gali būti mažinamos dėl to, kad jos nepagrįstai didelės, o ne atvirkščiai; teismas ir kiti proceso dalyviai gali net nežinoti advokato ir jo kliento atlygio susitarimo pilno turinio, pvz.: dalis jo gali būti susieta su sėkme).

53.       Likusią advokatui sumokėto atlygio dalį (210 eurų, t.y. 21 proc. sumokėtos advokatui sumos) ieškovė atskaitė į PVM atskaitą ir tokiu būdu, susimažindamas 210 eurų mokėtino PVM valstybei dalį, nepatyrė šioje byloje nei vieno euro advokato atlygio išlaidų, nors ieškinys sprendimu pripažintas nepagrįstu 67,93 procentų reikalavimų dalyje.

54.       Šiuo atveju ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur, sumokėtus už advokato teisines paslaugas, todėl, nesant pagrindo minėtas išlaidas mažinti, galėjo būti sprendžiama tik dėl iš apelianto priteistinos jų dalies, įvertinus bylos išnagrinėjimo rezultatus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendimas, jei apeliantės skundas būtų tenkintas ar tenkintas dalis jo, šioje dalyje keistinas proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

55.       UAB „Redanas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-19 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-545/2019 pakeisti - ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos patirtas proceso išlaidas.

56.       Nurodo, kad teismas visų pirma neteisingai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį, todėl neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Teismas tinkamai neįvertinęs ir neišnagrinėjęs byloje esančių įrodymų, remdamasis vien tik atsakovės subjektyviais paaiškinimais, konstatavo, kad užsakymo atlikti darbus, nurodytus Sutarties 2.1.8 p atsakovė neteikė ir darbus ieškovė atliko savo rizika. Tokia išvada yra pagrindinė teismo padaryta klaida, lėmusi nepagrįstą preliminaraus sprendimo pakeitimą.

57.       Teigia, kad teismas visiškai nevertino esminės aplinkybės, jog Sutartyje nėra numatyta, ir tarp šalių nebuvo susiklosčiusi tokia praktika, kad ginčo bei visiems kitiems darbams buvo reikalingas išankstinis užsakovo užsakymas, registruojamas atsakovės „STRONGPOINT“ programoje. Tokie teiginiai tik pasirinkta atsakovės, vengiančios vykdyti prievolę, gynybinė pozicija. Priimdamas sprendimą teismas taikė Sutarties 1 punktą visiškai neteisingai. Sutarties 1 p. apibrėžtas sutarties objektas, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo vertinti, aiškinti ir taikyti Sutarties 2.1.8. punktą, kuriame nustatyta, kad “Kartą per metus, t.y. iki spalio mėnesio 30 dienos atlikti Klaipėdos miesto prekyviečių pilną objektų apžiūrą: vidaus ir išorės konstrukcijų apžiūrą, elektros instaliacijos ir kt. apžiūras bei pateikti rekomendacijas ar pasiūlymus dėl reikalingų patobulinimų, ar remonto darbų, defektams pašalinti.” Šiuo atveju ieškovė pagal minėtą sutarties nuostatą būtent ir atliko Klaipėdos miesto prekyviečių pilną objektų apžiūrą: vidaus ir išorės konstrukcijų apžiūrą, elektros instaliacijos ir kt. apžiūras, t.y. vykdė sutartyje nustatytas pareigas, kurių atlikimui savarankiškas pagrindas/pavedimas/užsakymas iš atsakovės pusės nebuvo reikalingas.

58.       Sutarties sudarymo metu buvo nustatyta ieškovės pareiga atlikti minėtus darbus, o atsakovės pareiga už juos atsiskaityti. Tuo tarpu teikti rekomendacijas ar pasiūlymus dėl patobulinimų/remonto, jei jie būtų reikalingi. Kadangi prižiūrint objektus ieškovė pareigas vykdė sąžiningai, atsakingai, apžiūrų metu nebuvo nustatyta trūkumų, todėl atitinkamai ir nebuvo būtinybės teikti kokių nors rekomendacijų ar siūlymų.

59.       Buvo pateikti tik duomenys, kad ieškovė savo pareigą nustatytą sutarties 2.1.8. punktą įvykdė, apžiūros faktą/paslaugos suteikimo faktą patvirtino atsakovės darbuotojai, todėl atsakovei kilo pareiga už tai susimokėti. Toks Sutarties aiškinimas nesąžiningas ir nelogiškas. Šalys bendravo palaikydamos draugiškus, pasitikėjimu pagrįstus santykius. Atsakovė užsakymus pateikdavo tiek el. paštu, tiek per kompiuterinę programą, tiek žodžiu. Telefonu aptartus darbus ieškovė įvykdžiusi išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikdavo apmokėjimui. Tai, kad užsakymo  atsakovės įmonėje naudojamoje „STRONGPOINT“ programoje nėra įrašo apie užsakymo atlikimą ir įvykdymą, nėra rašytinio užsakymo, savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Priešingai, ieškovės vertinimu, sutartyje aiškiai nustatyta ieškovės pareiga, kurią jis įvykdė.

60.       Teigia, kad pateikti įrodymai: Sutartis, 2018-03-12 d. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas Nr. 20180312/1, 2018 m. sausio mėn. atliktų darbų aktas, kuris pasirašytas atsakovės darbuotojų, dalyvavusių konkretaus objekto apžiūroje, pateikta apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl Klaipėdos miesto prekyviečių pilną objektų (šiuo konkrečiu atveju 29 kioskų) apžiūros: vidaus ir išorės konstrukcijų apžiūros, elektros instaliacijos ir kt. apžiūros ir, kad užsakytos paslaugos buvo realiai suteiktos. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte Nr. 20180312/1 yra tiksliai nurodytas darbų atlikimo laikotarpis ir apimtis, sąmatos laikas ir įkainiai, nurodyti asmenys ir jų parašai, kurie patvirtina, kad apžiūra buvo atlikta. Todėl ieškovės reikalavimas teismo turėjo būti patenkintas.

61.       2018-03-12 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. 20180312/1 nurodyti 29 kioskų išorės ir elektros instaliacijos apžiūros darbai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31. Pranešimas dėl sutarties nutraukimo ieškovei pateiktas 2018-01-10. Darbai buvo pradėti vykdyti dar prieš gautą pranešimą bei pabaigti sutarties galiojimo laikotarpiu. Sutartis nutraukta nuo 2018-03-12, todėl, net gavus minėtą pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovė neturėjo jokio pagrindo sustabdyti sutarties vykdymo, priešingai privalėjo savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti iki sutarties pabaigos – 2018-03-12.

62.       Ieškovė vykdė sutartį taip kaip nustatyta sutartyje ir pagal susiklosčiusią tarp šalių bendradarbiavimo praktiką. Sutartyje buvo nustatytos ieškovės pareigos, kurias ji vykdė. Kadangi patobulinimai/būtini remonto darbai nebuvo reikalingi, tai rekomendacijos ir nebuvo pateiktos. Todėl teismo nepagrįstos prielaidos negalėjo būti pagrindu ieškovės reikalavimui šioje dalyje atmesti.

63.       Ieškovė, įvykdė savo sutartines prievoles iki sutarties nutraukimo, atsakovei nepateikus įrodymų, kad paslaugos nebuvo suteiktos ir/ar jos suteiktos netinkamai, teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų. Atsakovė negali atsisakyti priimti darbų rezultato ir privalo atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus. 

Dėl reikalavimo apmokėti už 15 kioskų išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbus (Aktas 2)

64.       Ieškovė atliko 15 prekyviečių objektų išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbus už kuriuos atsakovė neatsiskaitė. Ieškovė į bylą pateikė pačios atsakovės darbuotojos - Regiono vyr. vadovės L. K. ant firminio atsakovės blanko surašytą ir jos pasirašytą pranešimą-užsakymą, atsakovė laikėsi pozicijos, kad užsakymo nurodytų darbų atlikimui niekada neteikė, nėra įrodymų dėl šių darbų atlikimo ieškovės nurodytomis kainomis ir pan. Toks atsakovės elgesys tik dar kartą patvirtina, kad ji yra nesąžininga, pažeidžia prievolių vykdymo principus ir bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti savo įsipareigojimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

65.       Šioje dalyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kioskai (prekyvietės objektai) ieškovės išvežti pagal atsakovės darbuotojos L. K. užsakymą išardymui ir utilizavimui. Tačiau nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 4 kioskų nukėlimo, išvežimo ir utilizavimo išlaidų priteisimo.

66.       Ieškovė pateikė Atliktų darbų aktą (Aktas 2), dėl kurio teismas sprendime visiškai nepasisakė. Lietuvos Respublikos CK 6.724 straipsnis numato, kad šeštosios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644-6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672-6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Pagal paminėtų straipsnių nuostatas pagrindinis įrodymas apie suteiktas paslaugas ar atliktus darbus yra Priėmimo – perdavimo aktas ir šaliai, pasirašiusiai tokį dokumentą, tenka įrodinėjimo naštos pareiga.

67.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė Atliktų darbų aktą, atsakovė jo nenuginčijo, tačiau teismas šio įrodymo bei kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtas išlaidas nevertino, o remdamasis prielaidomis ir niekuo nepagrįstais samprotavimas padarė išvadą, kad ieškovė savo rizika atliko keturių kioskų nukėlimo ir išardymo darbus.

68.       Teismui pripažinus, kad kioskai buvo išvežti pagal atsakovės darbuotojos užsakymą, visiškai neaišku, kodėl teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų apie suteiktų paslaugų kainą ir pakeitė preliminarų sprendimą dėl atliktų darbų apmokėjimo. Ieškovė dėl atliktų darbų patirtas sąnaudas įrodinėjo Atliktų darbų aktu, pagal kurį darbų atlikimas ieškovės įvertintas 16542,99 Eur, UAB „Etransa“, UAB „Krantona“ komerciniais pasiūlymais (teismas padarė išvadas, kad šie pasiūlymai atitinka transportavimo įkainius, nurodytus ieškovės 2018-03-12 Atliktų darbų akte), tačiau dėl visiškai neaiškių priežasčių ir be jokių motyvų padarė išvadą, kad nesutinka su Atliktų darbų akte nurodyti 10 285 Eur kioskų išardymo mokesčiu.

69.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovė spaudos kioskų nukėlimo, išvežimo bei utilizavimo paslaugą suteikė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko dėl jų kiekio, t.y. pagal ieškovės teismui pateiktus duomenis spaudos kioskų buvo 15 vnt., tuo tarpu teismas nusprendė, kad jų buvo 11 vnt., nes toks kiekis nurodytas atsakovės pranešime-užsakyme. Tačiau tokia teismo pozicija yra neteisinga, nes kaip matyti iš teismui pateiktį įrodymų (rašytinių, bei liudytojo G. Z. parodymų) faktiškai buvo išvežta 15 vnt. spaudos kioskų, t.y išvežti užsakyme nurodyti 11 vnt. bei pagal žodinį nurodymą dar papildomai 4 vnt. Papildomai liudytojas nurodė, kad 2 spaudos kioskus keitė, t.y. susidėvėjusį spaudos kioską išveždavo, o į jo vietą buvo atvežę tinkamą veiklai spaudos kioską. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų visi spaudos kioskai turėjo numerius, t.y. kokie spaudos kioskai buvo išvežti jie pagal ieškovės teismui pateiktus duomenis gali būti identifikuoti.

70.       Atsakovė, teikdama atsikirtimus, turėjo pateikti duomenis, kad paslaugos nebuvo suteiktos. Tačiau apie rašytiniuose dokumentuose nurodytus spaudos kioskus jokių duomenų nepateikė, t.y. nepateikė, kad jis juos turėtų savo žinioje, ar kad juos būtų utilizavęs savo jėgomis ar pasitelkęs trečiuosius asmenis. Šiuo atveju teismas įvertinęs visus įrodymus turėjo pripažinti, kad ieškovė faktiškai išvežė 15 vnt. spaudos kioskų, bei atitinkamai už jų nukėlimą, išvežimą, utilizavimą, vietos sutvarkymą turėjo priteisti ieškovės prašomą sumą.

71.       Pažymimi, kad atsakovė kioskų išvežimo utilizavimui paslaugą užsakinėdavo ne tik raštu, bet ir žodžiu, tai patvirtina byloje pateikta 2016-06-06 PVM sąskaita faktūra R20 Nr. 160606/2 744,15 eurų sumai , 2016-06-06 atliktų darbų aktas .

72.       Teismui iš esmės pripažinus, kad spaudos kioskų išvežimo utilizavimui paslauga faktiškai buvo užsakyta ir suteikta, šioje byloje įrodinėtina aplinkybė buvo paslaugos kaina. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, bendra kaina 16 542,99 eurų su PVM (13671,89 be PVM). Iš minėtos sumos 10285 eurų (be PVM) sudaro kioskų išardymo utilizavimui kaštai. Kadangi teismas iš esmės pripažino, kad transportavimo kainą ieškovė įrodė, taip pat įrodė ir sutvarkymo kainą. Tačiau ieškovės reikalavimą sumažino, nes laikė, kad nėra duomenų, kad 4 spaudos kioskus atsakovė užsakė išvežti. Šioje apimtyje ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie ieškovės nurodytus 15 vnt. spaudos kioskų bei esant nustatytam faktui, kad paslaugos buvo suteiktos, mano, kad šioje apimtyje apeliacinės instancijos teismas turi pakeisti sprendimą bei priteisti visą kioskų išvežimo kainą, bei kioskų vietos sutvarkymo kainą, kaip nurodyta rašytiniuose įrodymuose. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos kioskų ardymo kainos. Ieškovė veikė ypač ekonomiškai ir utilizavimo kaina sudaro 685,67 eurų už vieną kioską be PVM (10285:15), t.y. beveik du kartus mažesne kaina, nei nustatyta pagal Lietuvoje galiojančius įkainius.

73.       Ieškovė mano, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas kioskų ardymo utilizavimui kainą, iš esmės pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese, išvadą dėl darbų kainos grindė netinkamu, neleistinu ir nepatikimu įrodymu – UAB „E. K.“ el.laišku, kuriame aiškiai nurodyta, kad UAB „Ecoservice“ tokių darbų neatlikinėja, kainos yra netikslios. Todėl atsakovei nepateikus jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus tinkamus, leistinus ir patikimus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovės ieškinį patenkinti pilna apimtimi.

74.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad šalys dėl delspinigių nesusitarė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 1500,114 Eur delspinigių sutarties pagrindu atmetė. Pagal šalių sudarytą Sutartį, užsakovas, uždelsęs atsiskaitymą, vykdytojui pareikalavus, moka pastarajam 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną (Sutarties 6.4 punktas). Pagal PVM sąskaita-faktūras Nr. R20180312/1 ir Nr. R20180312/2, atsakovė pavėlavo skolą sumokėti 88 dienas (skaičiuojant nuo 2018-03-22 iki ieškinio padavimo dienos – 2018-06-18). Taigi ieškovė, turi teisę į 1500,14 Eur dydžio delspinigius, kurie laikytini minimaliais sutartais ieškovės nuostoliais.

75.       Ieškovė nesutinka, kad teismas priteisė atsakovės naudai 2055 Eur (67,93 % nuo 3025 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų duomenų apie teisinių paslaugų dydį ir pagrįstumą. Atsakovė pateikė 3025 Eur (1210 Eur+1815 Eur), 1210 eurų išlaidų, susijusių iš esmės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ir už pirmąjį teismo posėdį. 1815 eurų pateikta už atstovavimą bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose, todėl teismas turėjo minėtą dydį sumažinti atsižvelgdamas į faktiškai sugaištą laiką. 2018-11-28 teismo posėdis truko 1 val. 24 min., 2019-01-10 teismo posėdis truko 1 val. 08 min., 2019-02-27 – 1 val. 52 min., t.y. bendrai 4 val. Todėl maksimalus dydis už suteiktas paslaugas ne 1815 eurų, kaip nurodė atsakovė, o 373,38 eurų. Kitų duomenų, pažymos, detalizuojančios atsakovės tariamai patirtas didesnes išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, teismui nebuvo pateikta, todėl atsakovei nepagrįstai priteista 2055 Eur suma.

76.       UAB „Redanas“ atsiliepimu į UAB ,,Retain Convenience Lithuania” skundą  prašo  apeliantės UAB ,,Retain Convenience Lithuania” apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės UAB „Retain Convenience Lithuania“ ieškovės UAB „Redanas“ patirtas proceso išlaidas.

77.       Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 16 542,99 Eur skolos, įskaitant PVM (2018-03-12 ieškovės PVM sąskaita - faktūra serija R20 Nr.180312/1), už 2018-03-12 Atliktų darbų akte nurodytų 15 spaudos kioskų (9 iš Klaipėdos, 2 iš Kretingos, po 1 iš Mažeikių, Jurbarko, Telšių ir Plungės) išvežimą, išardymą ir šiukšlių išvežimą bei jų priėmimą į sąvartyną.

78.       UAB „Redanas“ pateikė įrodymus, patvirtinančius jos įrodinėjamas aplinkybes: 2014-09-25 tarp šalių sudarytą sutartį, apeliantės darbuotojos - Regiono vyr. vadovės L. K. surašytą ir jos pasirašytą pranešimą-užsakymą bei kioskų prekyviečių sąrašą, atliktų darbų aktą, UAB „Etransa“ ir UAB „Krantona“ komercinius pasiūlymus ir kt., šalių atstovas ir liudytojas pateikė paaiškinimus. Mano, kad šiuo atveju byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino ir tarp šalių buvusį susitarimą, ir paslaugų suteikimo faktą.

79.       Šiuo atveju UAB „Redanas“ pateikus tinkamus, leistinus ir pakankamus įrodymus apie tai, kad ieškovė faktiškai išvežė 15 vnt. spaudos kioskų, o atsakovė privalo atlyginti už jų nukėlimą, išvežimą, utilizavimą, vietos sutvarkymą ieškovės nurodytą sumą, atsakovei UAB „Retain Convenience Lietuva“ teko pareiga pagrįsti, kad ieškovės pateikti įrodymai yra neteisingi, t.y. atsakovė, teikdama atsikirtimus, turėjo pateikti ieškovės pateiktus įrodymus paneigiančius įrodymus ir tokiu būdu įtikinti teismą, kad paslaugos nebuvo suteiktos (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsakovė, be deklaratyvaus pobūdžio teiginių, apie rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes dėl spaudos kioskų išvežimo, išardymo ir kt. darbų atlikimo  jokių duomenų nepateikė. Apeliantė skunde pasisako ne dėl sprendimo esmės, o labai detaliai nagrinėja ir kaip nepatikimus vertina visus ieškovės pateiktus įrodymus.

80.       Nors apeliantė teigia, kad sutarties dėl kioskų utilizavimo šalys nesudarė, ieškovė tvirtina, kad kioskų išvežimo utilizavimui paslaugos buvo užsakinėjamos ne tik raštu, bet ir žodžiu, be jokių išankstinių kainos suderinimų. 

81.       Ieškovės vertinimu, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą ieškovei, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatymo reikalavimus ir teisingai išsprendė ieškovės proceso išlaidų atlyginimo klausimą.

82.       UAB „Reitan Convenience Lithuania“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad jis yra nepagrįstas. 

83.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog apeliantė ginčo apžiūrą atliko savo iniciatyva ir rizika. Atsakovė akto niekada nepasirašė ir sumokėti už jame nurodytas paslaugas nesutiko, o ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad akte nurodytos paslaugos buvo realiai suteiktos.

84.       Ginčo dalyku šiuo atveju yra ne statybos rangos darbai, todėl apeliantės vienašališkai pasirašytas aktas, juridinės galios, kurią turėtų pasirašius abiem šalims, neturi, t.y. jo pagrindu ieškovė neįgijo teisės reikalauti, o atsakovė - pareigos sumokėti.

85.       Apeliantė turėjo įrodyti savo nurodytas aplinkybes: kioskus nukėlė, išvežė iš jų buvusios vietos į G. Z. tėvo sklypą, išardė, o jų atliekas perdavė sąvartynui. Byloje nėra ne tik teismo nurodytų, bet, kaip minėta, jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Akte nurodytos paslaugos, susijusios su šiais 4 kioskais (ir su kitais 11 kioskų), realiai buvo suteiktos.

86.       Apeliantė jokių įrodymų, kad dėl tokių paslaugų kainų (įskaitant kioskų išardymo), kurios nurodytos akte, buvo susitarta, nepateikė. Jis nepateikė ir įrodymų apie savo realiai patirtas išlaidas, naudotus resursus, susijusius su akte nurodytų paslaugų teikimu, nors teigė, kad kioskų pervežimui ir jų utilizavimui buvo pasitelkęs subrangovus. Teismas, nustatęs, kad šalių susitarimo dėl akte nurodytų paslaugų įkainių į bylą nepateikta, jas nustatinėjo iš kitų duomenų. Nustatant kioskų ardymo kainą, teismui nebuvo pagrindo vadovautis ir apelianto pateiktu 2016 m. birželio 6 d. atliktų darbų aktu bei PVM sąskaita faktūra R20 Nr.160606/2, nes paslauga vienkartinio pobūdžio, teikta ne tuo pačiu metu, kaip paslaugos, susijusios su ginčo kioskais, o į jos kainą 744,15 Eur įskaičiuotas ne tik kiosko išardymas, bet ir transportavimas, kelto ir ekologijos mokesčiai bei utilizavimo mokestis.

87.       Teismas akte nurodytus darbus nepagrįstai kvalifikavo papildomai atliktais Sutarties pagrindu, nes kioskų utilizavimo darbai nepateko į Sutarties reguliavimo sritį - dėl jų galėjo būti susitarta tik atskirai. Nors teismas darbus kvalifikavo netinkamai, tačiau, nustatęs, kad dėl darbų įkainių nebuvo susitarta, padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo susitarta ir dėl delspinigių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

88.       Apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tikslinamas bylinėjimosi išlaidų dalyje kei(Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

89.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

90.       Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, dėl suteiktų paslaugų apimties ir apmokėjimo dydžio, įrodymų vertinimo. 

91.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-09-25 ieškovė UAB „Redanas“ (vykdytojas) ir atsakovė UAB „Retain Convenience Lithuania“ (užsakovas) buvo  sudaryta paslaugų tiekimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Sutarties priede numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Šios sutarties priede Nr. 1 šalys aptarė darbų įkainius, priede Nr. 2 -objektų sąrašą, priede Nr. 3- vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūros darbus, priede Nr. 4 -darbų sąrašą, kurie atliekami tik pagal iš anksto suderintą sąmatą, priede Nr. 5- patvirtino darbų priėmimo-perdavimo akto tipinę formą. Iki 2018 m. sutartis galiojo, ieškovė teikė paslaugas atsakovei, kuri už jas apmokėdavo be esminių ginčų, nors šalys ne visada atliktus darbus įformindavo pagal sutarties sąlygas. Dėl šios priežasties, pasikeitus atsakovės vadovams, ir iškilo sprendžiamas ginčas.

92.       Atsakovė 2018-01-10 pranešimu nutraukė savo iniciatyva (Sutarties 5.3 p. pagrindu) 2014-09-25 tarp šalių pasirašytą paslaugų Sutartį nuo 2018-03-12; ieškovė šios sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo neginčija.

93.        Sutarties nutraukimo datą 2018-03-12 ieškovė pateikė atsakovui apmokėti vienašališkai pasirašytus  du 2018-03-12 atliktų darbų aktus: Nr.20180312/1 už atliktą 29 spaudos kioskų vidaus, išorės ir elektros instaliacijos apžiūrą, išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą   Serija R20 Nr. 180312/2 504,05 Eur  (su PVM) sumai, bei atliktų darbų aktą už  15 spaudos kioskų išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbus,  išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą  Serija R20 Nr. 180312/1 16542,99 Eur  (su PVM) sumai, su kuo atsakovė nesutiko. Dėl šių sumų priteisimo ieškovė pateikė ieškinį.

Dėl reikalavimo apmokėti už 29 spaudos kioskų vidaus, išorės ir elektros instaliacijos apžiūras (Aktas 1)

94.       Nustatyta, kad ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal  nutrauktos Sutarties 2.1.8. punktą,  neva    atliko prekyviečių pilną apžiūrą  2018 sausio mėn. 1-31 d. ir surašė 2018-03-12 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurio atsakovė nepripažįsta.  Jame nurodyta, kad buvo atlikta 29 spaudos kioskų vidaus, išorės ir elektros instaliacijos apžiūra (Aktas 1), ieškovė  pateiktame akte nurodyta  kiekvienos prekyvietės (nurodytos Sutarties priedo Nr.2 sąraše) darbo pradžia bei pabaiga, pasirašius atskiram sąraše tų prekyviečių darbuotojams, neturintiems įgaliojimo priimti darbus, bet pripažįstantiems atvykimo faktą.  Sąkaitoje taikomas įkainis 13,03 Eur pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytą darbo dienos 1 val. įkainį (be PVM). Bendra darbų kaina  pagal PVM sąskaitą faktūrą sudaro  504,05 Eur.

95.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

96.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Pagal Sutarties 1.1. p. vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti pagal užsakovo (atsakovės) užsakymus valdomų prekyviečių, kurių sąrašas ir adresai pateikiami sutarties priede Nr. 2,  priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atsiskaityti su vykdytoju už atliktus darbus.

97.       Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neteikė ieškovei užsakymo atlikti darbus, nurodytus Sutarties 2.1.8 punkte, tokie darbai šia tvarka nebuvo atliekami nuo sutarties sudarymo dienos 2014 m., atsakovė nebuvo pareiškus ieškovei pretenzijų dėl šių darbų neatlikimo.  Pagal Sutarties sąlygas kioskų apžiūros darbai turėjo būti  atliekami kartą per metus, t.y. iki metų  spalio 30 d. Šiuo atveju nebuvo pagrindo šiuos darbus atlikti 2018 m. pradžioje.

98.        Nors ieškovė nurodo, kad darbus pradėjo atlikinėti 2018 m. sausio mėnesį, dar negavusi pranešimo apie sutarties nutraukimą, tačiau nesant nurodytos tikslios darbų atlikimo datos to negalima pripažinti. Atsakovė apie  šiuos atliktus darbus nebuvo informuota iki 2018-03-12, kuomet buvo pateiktas atliktų darbų aktas ir išrašyta PVM sąskaita-faktūra.

99.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių darbų atlikimo tikslas ne tik apžiūrėti prekyviečių objektus, tačiau pateikti užsakovui (atsakovei) rekomendacijas ir pasiūlymus dėl reikalingų patobulinimų ar remonto darbų defektams šalinti.  Jokios rekomendacijos atsakovei  po patikrinimo nebuvo pateiktos, taigi kioskų apžiūros tikslas nebuvo pasiektas, būtinybės atlikti nurodytus darbus be atsakovės užsakymo bei žinios nebuvo pakankamo pagrindo.

100.        Iš byloje esančių kitų darbų atlikimo aktų, dėl kurių ginčo nėra, matyti, kad visi darbai buvo atliekami nurodant tikslią datą, darbus atlikusį asmenį, pateikiant rekomendacijas. Liudytojas G. Z., kuris buvo ieškovės vadovas, teismo posėdyje nurodė, kad anksčiau jie apžiūrėdavo prekyvietes nemokamai ir žodžiu teikdavo rekomendacijas. Todėl ieškovės atlikta formali patikra, nenustatytu laiku ir tikslu, už kurią atsakovė turėtų apmokėti,   negali būti laikoma kaip atitinkanti Sutarties sąlygas bei sutarties vykdymo praktiką.

 Dėl reikalavimo apmokėti už 15 kioskų išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbus (Aktas 2)

101.       Kaip numatyta Sutarties 1.1. p., vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti pagal užsakovo (atsakovės) užsakymus valdomų prekyviečių, kurių sąrašas ir adresai  pateikiami sutarties priede Nr. 2, priežiūros  darbus, o užsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atsiskaityti su vykdytoju už atliktus konkrečius  darbus. 

102.       Ieškovės 2018-03-12 atliktų darbų akte yra nurodyta 15 spaudos kioskų (9 iš Klaipėdos, 2 iš Kretingos, po 1 iš Mažeikių, Jurbarko, Telšių ir Plungės) išvežimo, išardymo ir šiukšlių išvežimo darbai (Aktas 2).  Sutarties nutraukimo datai 2018-03-12 atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija R20 Nr. 180312/1 16542,99 Eur  (su PVM) sumai, apmokėjimo terminas iki 2018-03-22. 

103.       Sutarties 7.4.1 p. (šalių atsakingi asmenys sutarties vykdymui) nurodyta, kad užsakovo (atsakovės) atsakingas asmuo yra N. B., Plėtros ir priežiūros departamento direktorė, G. B., Projektų vadovas, L. K., Regiono vyr. vadovė. Šie asmenys turėjo atsakovės įgalinimus  visais klausimais, susijusiais su ginčo sutarties vykdymu.

104.       Atsakovė neigia buvus užsakymą dėl akte  nurodytų kioskų išvežimo, išardymo ir sutvarkymo, tačiau byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad UAB „Retain C. L.“ regiono vyr. vadovė L. K. ant firminio atsakovės blanko UAB „Regdan“ direktoriui pateikė pranešimą-užsakymą (be datos), kuriuo informavo, kad įmonė planuoja stabdyti  prekybinę veiklą atitinkamuose kioskuose, todėl yra poreikis juos nukelti, išvežti ir utilizuoti, dėl to teikiamas užsakymas paslaugoms, o reikiamų nukelti ir išvežti kioskų sąrašas pridedamas. Šiame pranešime-užsakyme yra nurodyta, jog apmokėjimas bus atliktas pagal sutartyje nustatytus įkainius už faktiškai atliktas paslaugas, t.y. nukėlimą, transportavimą, vietos sutvarkymą. Kioskų utilizavimo išlaidos atlyginamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, kurios negali būti didesnės nei KRAS nustatyti įkainiai. Jei nukelti ir išvežti kioskai nebūtų utilizuoti nedelsiant, tai jų sandėliavimo išlaidos nebus atlyginamos. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, šalys  2015 m. jau  iš esmės susitarė dėl paslaugų teikimo apimties ir apmokėjimo už jas sąlygų, nors ir nebuvo nurodyta konkreti jų kaina.

105.       Liudytojas G. Z. nurodė, kad šis užsakymas pateiktas 2015 m. pradžioje. Nors L. K. nebedirba pas atsakovę, tačiau dirbo iki 2015-06-29, taigi užsakymas buvo pateiktas L. K. dirbant pas atsakovę ir esant jai  atsakingai už ginčo sutarties vykdymą (Sutarties 7.4.1 punktas) 2015 m.. Taigi nenustačius prieštaravimų tarp ieškovės nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad užsakymas dėl kioskų  tarp šalių faktiškai buvo.

106.       Atsakovės argumentai, kad visi darbai buvo atliekami tik pateikus užsakymus raštu ar per programą, nesudaro pagrindo teigti, kad  ginčo darbas nebuvo užsakytas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus apie tai, ko nenuginčijo atsakovė, kad darbai nuo sutarties sudarymo buvo užsakomi ir žodžiu, po ko  už juos  buvo apmokama ir  nesant rašytinio užsakymo, kainos ir sąmatos suderinimo formaliai pagal sutarties reikalavimus. Šalys, vykdydamos ginčo sutartį, bendradarbiavo, ginčų nebuvo. 

107.       Ieškovė byloje teigė, kad ji išvežė 2015 m, o 2018 m. pradžioje utilizavo 15 kioskų, tačiau byloje pagal pateiktą atsakovės atstovės L. K. užsakymą priedą paslaugos prašoma dėl 11 kioskų, nors,  kaip minėta ankščiau, atsakovė   iš vis neigia  tokio užsakymo buvimą. 

108.       Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

109.       Ieškovei nepateikus patikimų įrodymų, kad buvo susitarta dėl 15 kioskų, atsakovei apskritai neigiant tokį užsakymą buvus, teismas vadovaujasi esamu byloje pranešimu-užsakymu, kurio priede nurodyta 11 kioskų ir  pagal tai sprendžia, kad šalys susitarė dėl 11 kioskų (K323, K365, K386, K526, K282, K325, K346, K361, K385, K532, K533), išvežimo ir utilizavimo. Galimai ieškovė buvo susitarusi ir dėl kitų keturių kioskų, tačiau šiai dienai, negalint nustatyti  tikrosios faktinės padėties, teismas vadovaujasi pažodiniu pranešimo- užsakymo aiškinimu ir pagal šį užsakymą daro išvadas.  

110.       Pripažinus, kad spaudos kioskų išvežimo ir utilizavimo paslaugos faktiškai buvo užsakytos ir suteiktos, pagrindinis ginčas yra dėl šios paslaugos kainos. Abi šalys apeliaciniais skundais  nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu darbų kainos paskaičiavimu. Ieškovės nuomone, iš atsakovės turėtų būti  priteista visa prašoma ieškinio suma. Atsakovė nustatytomis aplinkybėmis sutiktų apmokėti  tik už 10 kioskų nukėlimą ir transportavimą, už vieno kiosko transportavimą nustatant  50 Eur įkainį,  už kiosko  išardymą ir perdavimą į sąvartyną pirmosios instancijos teismo nurodytais įkainiais.

111.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atliktų darbų kainą, labai išsamiai ir detaliai ištyrė ir pasisakė dėl ieškovės ir atsakovės pateiktų įrodymų bei pasisakė dėl kiekvieno jų įrodomosios reikšmės. Taip pat argumentuotai atsakė, kodėl nesivadovauja eksperto M. L. kioskų ardymo darbų skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi,  pagal kurį vieno kiosko ardymo darbai įvertinti 1248,70 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su  teismo paskaičiavimais ir įkainių parinkimu sutinka, todėl nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų.

112.       Atsakovės teigimu, kioskų transportavimo kaina turėtų būti skaičiuojama pagal UAB „Ecoservis“ pateiktą tarifą. Tačiau UAB „Ecoservis“ duomenimis remtis negalima, nes  pirmiausia 2015 m. kioskai buvo nukelti ir išvežti į ieškovės direktoriaus tėvų žemės sklypą, siekiant juos parduoti, o nepardavus, tik 2018 m. išvežti utilizuoti. UAB „Entransa“ ir UAB „Krautona“ transporto įkainiai atitinka ieškovės atliktų darbe nurodytus įkainius.  Kioskai yra viršgabaritiniai,  todėl jiems išvežti yra reikalingas specialus transportas, kurio įkainiai yra didesni nei įprastinio  krovinių gabenimo transporto. UAB „Ecoservis“ tokių darbų 2015 m. neatlikinėjo, todėl jos nurodytos transportavimo kainos negali būti laikomos tinkamomis, nes kaip minėta ankščiau transportavimo darbai buvo atliekami 2015 ir 2018 m. Be to, ieškovės pateikti  ankstesni atliktų darbų aktai (2016-08-31, 2016-06-06) už kiosko išvežimą utilizacijai ar kiosko perkėlimo darbus yra įvertinti žymiai brangiau, atsakovė juos apmokėjo, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta paskaičiuota kaina, atitinka realią paslaugos kainą ir yra pagrįsta.

113.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC)  nepriima pastatų į sąvartyną, todėl juos reikia išmontuoti. Teismas paskaičiavo kioskų ardymo mokestį pagal UAB „E. K.“ nurodytą įkainį. Nors su nurodytu įkainiu ieškovė nesutinka, tačiau  jokių kitų  realių įrodymų apie paslaugos kainą nėra, todėl teismas pagrįstai juo  ir vadovavosi.

114.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kioskų išvežimo ir utilizavimo darbai nebuvo tiesiogiai numatyti šalių sudarytoje Sutartyje, dėl šių darbų atlikimo buvo pateiktas atskiras užsakymas, todėl ieškovė negali reikalauti sutartinių netesybų. Be to, neaiški jų atlikimo data, jų atsakovė nepriėmė, dėl jų tarp šalių kilo ginčas, todėl  ir tuo pagrindu ieškovė netesybų reikalauja nepagrįstai.

115.       Kiti apeliacinių  skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi esminės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

116.       Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinius teisinius santykius, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

117.       Bylos šalys nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai, nustatęs, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bus atlyginta labai nedidelė advokato pagalbos išlaidų dalis, ją padidino, o ieškovė teigia, kad teismas priteisė per didelę advokato  pagalbos išlaidų sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose.  

118.       Ieškovė turėjo 247 Eur žyminio mokesčio (38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 209 Eur už ieškinio reikalavimus), 1210 Eur advokato pagalbos išlaidų, 363 Eur lokalinės sąmatos parengimo išlaidų. Atsakovė turėjo 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą ir  3025 Eur (1210 Eur+ 1815 Eur) advokato pagalbos išlaidų.

119.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė : šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

120.       Pirmosios instancijos teisme tenkinta 32,07 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimo išlaidas, iš ieškovės atsakovės naudai turėjo būti priteista 67 Eur žyminio mokesčio (209x32,07 proc.) bei  388,04 (1210-32,07 proc.) Eur advokato pagalbos išlaidų.

121.        Pagal kasacinio teismo praktiką nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų galima, bet  tik bylose dėl neturinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Nagrinėjamu atveju, nenustačius šalių netinkamo procesinio elgesio bei nesant kitų priežasčių nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis  bendrosiomis taisyklėmis, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

122.       Atsakovė patyrė 3025 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos pateiktoje detalizacijoje nurodoma, kad 358,08 Eur   išlaidų už atskirąjį skundą, 760,92 Eur už prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo parengimą, kitos išlaidos yra už konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiams. Skaičiuojamas 92,67/93,57 Eur valandinis įkainis.

123.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos apimtį, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų suma nėra itin didelė, byla pakankamai sudėtinga, reikėjo teikti daug įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovės teiginiai, kad advokato išlaidos yra per didelės, nes posėdžiai truko tik 4 valandas, neturėtų būti vertinama kaip reikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes atlygis paskaičiuotas ne tik už atstovavimą teismo posėdžiuose, bet ir konsultacijas ir pasiruošimą teismo posėdžiams. Atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos apimtį, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta, atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), nėra pagrindo jos sumažinti. Todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

124.       Iš esmės atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos advokato pagalbos išlaidos bei sumokėtas žyminis mokestis – 1493 Eur (1210 Eur+283 Eur). Atsakovei iš ieškovės priteisiamos advokato pagalbos išlaidos, kurios nors ir neviršija Rekomendacijų nuostatų,  atsižvelgiama į tai, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovei ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, buvo išsamiai susipažinęs su byla, vadinasi, apeliaciniam skundui ir atsiliepimui į jį parengti nereikėjo labai didelių darbo ir laiko sąnaudų,  prašomų priteisti išlaidų suma mažinama iki 1500 Eur, iš viso priteisiama – 1567 Eur (1500 Eur +67 Eur). Atlikus išlaidų apeliacinėje instancijoje įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-19 galutinį sprendimą patikslinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo  ir jį  išdėstyti taip:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“, juridinio asmens kodas 123640551, 5948,15 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 15 ct) skolos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 5948,15 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Eur (šešiasdešimt septyni eurai) žyminio mokesčio bei 388,04 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 04 ct) advokato pagalbos išlaidų ieškovės  UAB „Redanas“, juridinio asmens kodas 301012535, naudai.

Kitoje dalyje (dėl 504,05 Eur skolos,  dėl 1500,14 Eur delspinigių,  dėl 363 Eur bylinėjimosi išlaidų) ieškinį atmesti.

Priteisti papildomai iš ieškovės UAB „Redanas“, juridinio asmens kodas 301012535, 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, 2055 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt penkis Eur) advokato  pagalbos išlaidų atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“, juridinio asmens kodas 123640551, naudai.

Iš ieškovės UAB „Redanas“, juridinio asmens kodas 301012535, atsakovės UAB „Retain Convenience Lithuania“, juridinio asmens kodas 123640551, naudai priteisti 74 Eur (septyniasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme .

Teisėjai                                        Ramunė Čeknienė

Laimantas Misiūnas

Laimutė Sankauskaitė