Civilinė byla Nr. 2-1601/2014

Procesinio sprendimo kategorija 127.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-809-265/2014, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Steeltrade“, uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovas 2013-11-15 pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei. Nurodė, kad bendrovė vykdo ūkinę-gamybinę veiklą, tačiau susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai iš šios veiklos negauna pakankamai pajamų, todėl patiria laikinų finansinių sunkumų. Įmonė yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, grąžinti skolas, toliau sėkmingai dirbti, nes jos turtą 2013-10-31 balanso duomenimis sudaro 4 006 421 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 2 797 690 Lt, 2012 metų pajamos yra 9 960 793 Lt, o grynasis pelnas – 88 918 Lt. Teigė, kad įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas, todėl jai keltina restruktūrizavimo byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiai bendrovei.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad pagal 2014-05-31 balanso duomenis įmonė turi 98 866 Lt vertės nuosavo kapitalo, 3 530 424 Lt vertės turto (trumpalaikio – 3 416 813 Lt, ilgalaikio – 113 611 Lt), dalis turto yra gauta iš lizingo įmonės, įmonės pelnas sudaro 2 297 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 398 068 Lt; kad lyginant su praėjusiais metais per vienerius metus gautinų lėšų suma yra žymiai mažesnė – taigi vykdytini įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės. Konstatavo, kad įmonės finansinė padėtis negerėja, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, ir įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytus reikalavimus bankroto bylai kelti (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Remdamasis duomenimis, nurodytais pareiškėjo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse bei kituose rašytiniuose įrodymuose teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė planuojamų gauti pajamų, grindžiamų rangos sutartimis su savo akcininku UAB „Baltijos plieno sistemos“, su akcine bendrove „Panevėžio keliai“, realumo, o teismui pareikalavus pateikti duomenis apie sudarytų sutarčių vykdymą, pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurių didžioji dalis nepasirašytos, todėl pagal įrodymų sąsajumo ir leistinumo taisykles jos taip pat negali būti laikomos tinkamu pareiškėjo gaunamų pajamų įrodymu. Pažymėjo, kad pagal metmenis įmonė vykdo sutarčių už 10 173 788,34 Lt, tačiau nepateikta duomenų apie jų vykdymą, tuo tarpu didžioji dalis pateiktų sutarčių yra sudarytos su pareiškėjo akcininku UAB „Baltijos plieno sistemos“, o tai leidžia daryti prielaidą, jog metmenų duomenys apie įmonės ūkinę-komercinę veiklą nėra patikimi.

Remdamasis 2014-06-12 viešais Sodros duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjo skola biudžetui sudaro 308 150,76 Lt, tuo tarpu Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta tik 53 300,01 Lt skola. Duomenys, kad 2014-06-12 ir 2014-06-18 Sodrai sumokėta 48 000 Lt, nepaneigia fakto, jog ši skola nuolat auga. Pagal restruktūrizavimo metmenyse esančius duomenis nustatė, kad įmonėje 2013-10-31 dirbo 70 darbuotojų, o nesumokėta darbo užmokesčio skola yra 180 589,62 Lt. Sprendė, kad grupinio mokėjimo pažyma neinformatyvi ir nesuteikia pagrindo spręsti, jog su darbuotojais atsiskaityta, nes byloje nėra įmonės darbuotojų sąrašo.

Įvertinęs šias faktines aplinkybes, vadovaudamasis ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nagrinėjamu klausimu, teismas sprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, įmonė yra nemoki, o tolesnis jos veiklos vykdymas, restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik padidintų nuostolius, todėl atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį, kuria netenkintas jo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, kaip nepagrįstą, neteisingą.

Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė ĮRĮ normas (ĮRĮ 1 str. 2 d., 7 str. 4 d., 5 d., 4 str., 5 str.) ir be pagrindo sprendė, jog įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Be kita ko, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad nėra atsiskaityta su darbuotojais, nes šį faktą patvirtina banko dokumentai. Gražintino PVM 180 000 Lt suma pagal baigiamą vykdyti kontraktą su Švedijos verslo partneriu PEAB Sverige AB leis ženkliai sumažinti 200 000 Lt skolą valstybės biudžetui.  

Trečiasis asmuo UAB „Steeltrade“ atsiliepime į UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovo atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį. Taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą (2014-07-17 SODRA informacija apie atsakovo (draudėjo) viešuosius duomenis; 2014-07-17 išplėstinis išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, kt.).

Atsiliepime teigiama, kad apelianto UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nes nepateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių realų atsiskaitymą su dirbančiaisiais, valstybės biudžetais, įvykdytus sutartinius įsipareigojimus bei gautinas pajamas, – kurie leistų spręsti, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės numatyti restruktūrizavimo proceso tikslai, planuojami įmonės veiklos rodikliai, šio proceso trukmė ir kt. atitinka tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus.

Trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ prašė priimti naujus rašytinius įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą: 2014-08-06 SODRA informacija apie atsakovo (draudėjo) viešuosius duomenis; 2014-08-07 išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos viešosios duomenų bazės apie UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ mokestinę nepriemoką; 2014-07-28 bei 2014-08-06 išrašai iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės apie šiai bendrovei iškeltas ir nagrinėjamas civilines bylas dėl skolų priteisimo; 2014-08-07 išrašas iš Creditinfo duomenų bazės, apibūdinantys atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ūkinę–finansinę būklę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiai bendrovei (CPK 263 str. 1 d.).

Tiek byloje dalyvaujančių šalių procesiniuose dokumentuose, tiek skundžiamoje teismo nutartyje remiantis ĮRĮ normomis, teisingai nurodoma, kad pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto bei su tuo susijusių neigiamų ekonominių, socialinių padarinių. Taip pat teisingai teigiama, kad atsižvelgiant į šiame procese esantį viešąjį interesą, negalimas vien formalus teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įvertinimas ir tuo pagrindu atsisakymas kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas,  pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, išaiškino bei pritaikė taikytinas ĮRĮ normas, vykdydamas savo procesinę pareigą būti aktyviu, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje surinktus rašytinius įrodymus, apibūdinančius atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ūkinę–finansinę būklę, minimą procesą inicijuojančio šios bendrovės administracijos vadovo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai sprendė, kad šios įmonės ekonominiai–finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kad ji yra faktiškai nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.) ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas bei tolesnis veiklos vykdymas tik padidintų įmonės nuostolius (CPK 185 str.).

Teismas atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas dalį jo pateiktų įrodymų kvalifikavo kaip neatitinkančių procesinių sąsajumo bei leistinumo kriterijų. Teismų praktikoje šiais klausimais yra ne kartą nurodyta, jog turint omenyje tai, kad juridinių asmenų veiksmus, be kita ko, apskaitant savo turtą, įforminant ūkines–finansines operacijas etc., išsamiai ir imperatyviai reglamentuoja specialūs įstatymai, – dokumentai, kuriais siekiama patvirtinti tokius faktus, privalo atitikti šiuos reikalavimus (CPK 177 str. 3 d.). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Steeltrade“ atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, jog nežiūrint to, kad visi rašytiniai dokumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas nesirėmė, yra atsakovo administracijos vadovo dispozicijoje, apeliacinės instancijos teismui, kuris yra taip pat ir fakto instancija, jis nepateikė jokių    įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie atsiskaitymą su įmonės dirbančiaisiais, sutarčių įvykdymą ir kt. Toks byloje dalyvaujančio asmens elgesys negali būti pripažįstamas kaip sąžiningas naudojimasis savo proceso teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad rašytiniai dokumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė tretieji asmenys UAB „Steeltrade“, UAB „Perdanga“ ir kuriuos teismas prideda prie bylos bei jais remiasi (CPK 314 str.), taip pat patvirtina pirmiau paminėtų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą (CPK 178 str.). Beje, minėtus naujus įrodymus teismas buvo pateikęs atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovui bei jo atstovui advokatui susipažinti bei pateikti savo poziciją dėl jų prijungimo. Tačiau atsakovas nepasinaudojo taip pat ir šia galimybe pateikti leistinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo teiginius apie sunkumų laikinumą ir neigiančius kitų bylos dalyvių argumentus bei įrodymus (CPK 178 str.). 

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs patenkinti pareiškėjo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administracijos vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiai bendrovei, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį palieka nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta (CPK 178 str., 185 str., 263 str. 1 d., ĮRĮ 7 str. 5 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Virginija Čekanauskaitė