Nr. DOK-2343

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01118-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 19 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mecas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CORNER“ patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256-6.262 straipsniai) teismams konstatavus, kad atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus 50 029,27 Eur dydžio nuostolius, susidariusius iš atsakovo perkant komutatorius už 50 029,27 Eur kainą.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos sutarties nuostatas bei netinkamai taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.256-6.262 straipsniai) netenkindami atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 10 000 Eur netesybų iš ieškovės priteisimo. Teismai pripažino ieškovę pažeidusia sutartinius įsipareigojimus, bet atsisakė taikyti jai sutartinę civilinę atsakomybę, o tai nėra suderinama su minėtos sutarties nuostatomis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolių 30 517,22 Eur sumai (27 327,72 Eur skola už parduotas prekes ir 3189,50 Eur genrangos mokestis) įvykdymą remiantis CK 6.46, 6.58 straipsnių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ši suma priteista ieškovei iš atsakovės, nepakeistą, apsiribojo konstatuodamas, kad atsakovė neįrodinėjo, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti už iš ieškovės įsigytas prekes ar yra sumokėjusi genrangos mokestį, o pirmosios instancijos teismui išsprendus skolos priteisimo klausimą, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimo dalį. Jeigu bylą nagrinėję teismai būtų konstatavę, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolių 30 517,22 Eur sumai įvykdymą iki tol, kol ieškovė įvykdys savo prievoles atsakovei, ieškovės reikalavimas dėl šios sumos priteisimo nebūtų buvęs patenkintas – teismo sprendimas negali paneigti atsakovės teisės į savigyną (CK 1.139 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė