Civilinė byla Nr. 2-312-381/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02003-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 126.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kino studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos kino studija“ iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės bankroto administratorius, bylos Nr. B2-1924-467/2015, ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ahil“ prašymą dėl procesinių teisių perėmimo ir pareiškimo dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos kino studija“ iškėlimo atsisakymo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ginčas byloje yra kilęs dėl bendrovės pripažinimo nemokia.

              Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Plukas“, V. P. individuali įmonė (toliau – IĮ), bankrutavusi UAB „Sanda“, tretieji asmenys UAB „Darbasta“, SIA „UniCredit Leasing“, bankrutavusi UAB „Conama“, UAB „Amber Catering“ prašė dėl nemokumo iškelti atsakovui UAB „Lietuvos kino studija“ bankroto bylą, paskirti įmonės bankroto administratoriumi vieną iš jų siūlomų asmenų.

              Atsikirsdamas į šiuos reikalavimus, atsakovas prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad yra moki įmonė, kurios turimo turto vertė yra 17 689 700 Lt, o bendra skolų suma – 14 899 388,84 Lt, iš jų pradelstos tik 4 507 459 Lt. Atsakovo vykdoma veikla yra susijusi su kino filmų gamyba, jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio paskirtis yra tiesioginė su atsakovo vykdoma veikla (kino studija). Dabar atsakovas derasi dėl naujų sutarčių dėl kino filmų gamybos, kurios leis įmonei generuoti dideles pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

                            Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“.

                            Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo nutraukta atsakovo restruktūrizavimo byla, nes nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių. Vykdant restruktūrizavimo procedūras atsakovo įsipareigojimai buvo sumažinti nežymiai: nuo 21 120 141,57 Lt iki 20 218 250,13 Lt. Remdamasis atsakovo restruktūrizavimo bylos nutraukimo faktu, teismas sprendė, kad tiriant, ar atsakovas yra mokus, negalima remtis išimtinai jo pateiktais duomenimis. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą 2012 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo turtas sudarė 24 911 931 Lt, o mokėtinos skolos ir įsipareigojimai – 20 164 115 Lt, iš kurių per vienerius metus turėjo būti sumokėta 7 543 803 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nurodo, jog dabar įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 507 459 Lt, tačiau vien tik pasirengimo iškelti bankroto bylą stadijoje įstojusių į procesą asmenų reikalavimai sudaro didesnę nei 4 507 459 Lt sumą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui yra 331 442,24 Lt, o valstybės (savivaldybių) biudžetui – 103 362,58 Lt. Konstatavęs atsakovo finansinės padėties duomenų prieštaringumą, teismas sprendė nesant pagrindo sutikti su tuo, kad įmonė turi tik laikinų sunkumų. Pripažindamas atsakovą atitinkant Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) apibrėžtą nemokią įmonę, teismas akcentavo, kad atsakovo pateikta filmą kvalifikuojanti pažyma ir Bendros gamybos sutartis nepagrindžia įmonės veiklos tęstinumo, planuojamų sudaryti sandorių, įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

                            Parinkdamas atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūrą, teismas rėmėsi siūlomų kandidatų veiklos vietos, patirties ir užimtumo kriterijais. Remdamasis viešai skelbiamais duomenimis apie administratorių veiklą, teismas padarė išvadą, kad mažiausias užimtumas yra UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“. Skirdamas šį asmenį atsakovo bankroto administratoriumi teismas taip pat pažymėjo, kad jis veikia tame pačiame mieste kaip ir atsakovas, be to, yra baigęs ne vieną bankroto procedūrą.  Bendraieškių UAB „Plukas“ ir V. P. IĮ pasiūlytą administratorių UAB „Bankrotas“ teismas atmetė atsižvelgęs į tai, kad pastarasis nėra baigęs nei vienos bankroto procedūros ir jo veiklos buveinė yra kitame mieste, nei atsakovo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

                            Atskirajame skunde atsakovas UAB „Lietuvos kino studija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

                            1. Teismas įmonės finansinę būklę įvertino remdamasis ne aktualiais, bet realios situacijos neatspindinčiais duomenimis. Bylos svarstymui buvo pateikti 2014 m. rugsėjo 30 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau teismas jų nevertino bei rėmėsi prielaidomis. 2014 m. rugsėjo 1 d. duomenimis įmonės turto vertė sudaro 17 689 702 Lt. Didžioji turto dalis – tai nekilnojamasis turtas (15 360 556,21 Lt). Bendra atsakovo skolų suma yra 14 899 388,84 Lt, tačiau iš jų mokėtinos per vienerius metus sudaro tik 4 507 459 Lt. Tą patvirtina atsakovo kreditorių UAB „Filmvesta“, UAB „Archikadas“, UAB „Elektronas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) sutikimai atidėti skolų (4 585 648,24 Lt) mokėjimą, taip pat SIA „UniCredit Leasing“ nurodytos aplinkybės, kad mokėjimo terminas yra suėjęs tik 530 000 Eur skolai, t. y. 4 715 074,24 Lt dydžio dalies skolos mokėjimo terminas nėra pasibaigęs. Be to, iš trumpalaikių įsipareigojimų išbraukta 728 540,80 Lt skola bendrovei UFA FICTION GmbH, nes už šį reikalavimą asmeniškai laidavo atsakovo vadovas.

                            2. Spręsdamas atsakovo nemokumo klausimą, teismas neteisingai įvertino 2014 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą filmą kvalifikuojančią pažymą ir Bendros gamybos sutartį. Teismas nepateikė motyvų, kodėl pripažino šiuos dokumentus neturinčiais įrodomosios reikšmės, taip apribodamas atsakovo apeliacijos teisę. Bendros gamybos sutartis yra susijusi su atsakovo vykdomos veiklos specifika. Jos pelningumas priklauso nuo projekto vystymo ir sėkmės (pvz., 2011 m. analogiško susitarimo pagrindu atsakovas gavo 3 000 000 Lt pajamų). Jeigu įmonei nebūtų iškelta bankroto byla, ji, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, galėtų tikėtis gauti dideles pajamas. Vertinant atsakovo veiklos perspektyvas, būtina atsižvelgti į jos specifiką: atsakovo veikla, susijusi su kino filmų gamyba. Filmų gamybos veikla nėra cikliška, ji priklausoma nuo projektų skaičiaus, jų kūrybos periodo. Iškėlus įmonei, vykdančiai veiklą, bankroto bylą, neabejotinai būtų pažeisti kitų jos kreditorių interesai, nes iš rinkos būtų eliminuota realiai veiklą vykdanti ir dėl to galimybių su kreditoriais atsiskaityti turinti bendrovė.

                            Atskirajame skunde ieškovas UAB „Plukas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas“.

                            Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą bendraieškiai UAB „Plukas“ ir V. P. IĮ prašo skundo netenkinti.

                            Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ prašo jų netenkinti. Atsikertant į skundų argumentus nurodoma, kad atsakovo pateikti 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryti tarpinės finansinė atskaitomybės dokumentai neatitinka faktinės atsakovo finansinės padėties. Įmonės tariamas mokumas grindžiamas įvykiais bei dokumentais, įvykusiais ar sudarytais po 2014 m. rugsėjo 30 d. Vien atsakovo pradelstas įsipareigojimas SIA „UniCredit Leasing“ viršija 6 500 000 Lt. Nutraukus atsakovo restruktūrizavimo bylą, visos įmonės skolos tapo pradelstos (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 4 dalis). Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas iki skundžiamos teismo nutarties, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio nuostatas, atsiskaitė su susijusiais asmenimis UAB „Filmvesta“ ir UAB „Hermis capital“. Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Subordinavimo sutartį atsakovas neturi teisės vykdyti įsipareigojimų UAB „Filmvesta“, kol neatsiskaitys su SIA „UniCredit Leasing“. Veiklos pelningumui atkurti atsakovas turėjo daugiau nei ketverius metus, tačiau to nepadarė. Byloje nėra įrodymų, kad UFA FICTION GmbH iš tiesų suteikė atsakovui nuolaidų. Teismo techninė klaida, padaryta vertinant administratorių kandidatūras, nepatvirtina, kad paskirtas teismo administratorius yra netinkamas.

                            Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Darbasta“ prašo jų netenkinti. Atsikertant į skundų argumentus nurodoma, kad atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikini. Įmonė restruktūrizavimo procese nesugebėjo išspręsti finansinių problemų, ji eilę metų veikia nuostolingai. Tai patvirtina ją esant nemokia. Teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį keisti.

                            Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Amber Catering“ prašo jų netekinti. Atsikertant į skundų argumentus, remiamasi iš esmės tapačiais atsikirtimais, kuriuos nurodo kiti byloje dalyvaujantys asmenys.

IV. Suinteresuotų asmenų prašymai

                            Pareiškėjas UAB „Ahil“ pateikė prašymą pakeisti ieškovus BUAB „Sanda“, UAB „Plukas“ ir V. P. IĮ jų teisių perėmėju – UAB „Ahil“, priimti pareiškėjo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad perėmė ieškovų reikalavimo teises į atsakovą, todėl ieškovų procesinės teisės turėtų būti perduotos pareiškėjui. Išsprendus klausimą dėl ieškovų procesinių teisių perėmimo, teismas turėtų priimti pareiškėjo atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                            Dėl ieškovų BUAB „Sanda“, UAB „Plukas“, V. P. IĮ procesinių teisių perėmimo ir atsisakymo nuo ieškinių

                            Pareiškėjo UAB „Ahil“ pateiktos 2015 m. sausio 16 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 150116/01, 2015 m. sausio 21 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2015/01/21-1, 2015 m. sausio 21 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2015/01/21-2 kopijos patvirtina, kad pareiškėjas perėmė ieškovų BUAB „Sanda“, UAB „Plukas“, V. P. IĮ reikalavimo teises į atsakovą. Pareiškėjo pateiktos ieškovų BUAB „Sanda“, UAB „Plukas“, V. P. IĮ sutikimų dėl procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje Nr. 2-312-381/2015 kopijos liudija, kad ieškovai sutinka, jog pareiškėjas perimtų jų procesines teises šioje byloje. Kadangi nagrinėjamu atveju materialiųjų subjektinių teisių perėmimas yra galimas, prašymas dėl teisių perėmimo pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, ieškovai BUAB „Sanda“, UAB „Plukas“, V. P. IĮ keičiami jų teisių perėmėju pareiškėju UAB „Ahil“ (CPK 48 straipsnis).

                            Pareiškėjo (naujojo ieškovo) UAB „Ahil“ atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymams bei nepažeidžia atsakovo ir (ar) kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, viešojo intereso gynimo poreikio nėra. Ieškovui UAB „Ahil“ atsisakymo nuo ieškinio teisiniai padariniai yra žinomi (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).  Taigi nėra teisinio pagrindo jo nepriimti. Atsisakius ieškovui UAB „Ahil“ nuo ieškinio, nelieka teisinio pagrindo nagrinėti buvusio ieškovo UAB „Plukas“, kurio teises perėmė UAB „Ahil“, paduoto atskirojo skundo. Pažymėtina, kad byla nutraukiama tik dalyje dėl ieškovo UAB „Ahil“ reikalavimų, kadangi dalies ieškovų pareikštas ieškinio atsisakymas nekeičia byloje trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, dalyvaujančių asmenų materialiojo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos atsakovui iškėlimu. Dėl tos priežasties nėra pagrindo, ieškovui UAB „Ahil“ atsisakius ieškinio reikalavimų, naikinti byloje priimtą nutartį, kuria iškelta bankroto byla UAB „Lietuvos kino studija“.

                            Dėl atsakovo UAB „Lietuvos kino studija“ nemokumo ir naujų įrodymų priėmimo

                            Apeliacinio proceso tikslas – nustatyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo ir faktų nustatymo klaidas ir jas ištaisyti (lot. revisio prioris instantiae), tačiau ne dar kartą išnagrinėti bylą iš naujo. Dėl šios priežasties ir dėl siekio užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją ir apibrėžtumą įstatyme nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas (CPK 314 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu bei prieš teismo posėdį atsakovas UAB „Lietuvos kino studija“ pateikė naujus įrodymus, kuriais siekiama pagrįsti, kad sumažėjo įmonės pradelsti įsipareigojimai (dalis kreditorių pratęsė atsiskaitymo terminus arba atsisakė savo reikalavimų) ir įmonė turi perspektyvų atkurti savo mokumą. Pateikti įrodymai, gali patvirtinti reikšmingas faktines aplinkybes dėl atsakovo mokumo, dalis jų gautų po apskųstos teismo nutarties priėmimo, todėl priimami ir vertinami. Atsakovo atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas yra nemoki įmonė, kaip tai apibrėžta ĮBĮ, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, t. y. vien tik įmonės nepajėgimo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teisminėje praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas prieš UAB „GK projektai“, bylos  Nr. 2-1273/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. prieš UAB „Pajūrio technika“, bylos Nr. 2-2599/2013). Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teisminėje praktikoje, be kita ko, pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ ir kt. prieš UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. Z. prieš UAB „Technogama“, bylos Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įmonę esant nemokia remdamasis prielaidomis, bet ne naujausiomis finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. įmonės veiklos rodiklius. Iš apskųstos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, vertindamas atsakovo mokumą, nutarė nesiremti įmonės pateiktomis naujausiomis finansinėmis ataskaitomis dėl jų nepatikimumo. Teismas aiškiai išdėstė savo poziciją, kodėl būtent taip traktuoja atsakovo pateiktus įrodymus, ir su ja nėra pagrindo nesutikti. Nustatyta, kad atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo procedūros nutrauktos 2014 m. rugsėjo 11 d., nes nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano: per 4 metus įmonė, įgyvendinusi plane įvardytas priemones, turėjo padengti 6 116 815,79 Eur (21 120 141,57 Lt) įsiskolinimą, tačiau iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendras skolų dydis buvo sumažintas tik 53 608,25 Eur (185 098,57 Lt). Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo balanso duomenis įmonė finansinių metų pabaigoje turėjo 7 033 118,92 Eur (24 283 953 Lt) vertės turto, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo lygūs 6 063 207,54 Eur (20 935 043 Lt).

Bylos svarstymui atsakovo pateiktame 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašyta, kad įmonė turi 5 123 291,82 Eur (17 689 702 Lt) vertės turto (4 230 038,52 Eur (14 605 477 Lt) nekilnojamasis turtas) bei 4 315 161,32 Eur (14 899 389 Lt) įsipareigojimų. Sulyginus 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. fiksuotus atsakovo finansinės padėties rodiklius matyti, kad įmonė dalį skolų turėjo apmokėti iš gautų piniginių lėšų, kurios balanse įrašytos II.3 skirsnyje „Kitos gautinos sumos“. Šiomis lėšomis atsakovas tikėtinai atsiskaitė su UAB „Hermis Capital“, kurios reikalavimas 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo 705 075,90 Eur (2 434 486,08 Lt), bei iš dalies su UAB „Filmvesta“ – 2013 m. rugsėjo 26 d. buvusi 1 725 326,24 Eur (5 957 206,45 Lt) skola 2014 m. rugsėjo 30 d. sumažėjo iki 1 183 736,68 Eur (4 087 206 Lt).  Įvardytų atsiskaitymų teisėtumo klausimas, kurį atsiliepime į atskirąjį skundą kelia trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“, nėra susijęs su bankroto bylos iškėlimo procedūros dalyku. Vis dėlto tokios aplinkybės yra vienas iš netiesioginių faktų, reikšmingų vertinant įmonės gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus. 

              Atsakovas įvardija, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra tik 1 305 450,36 Eur (4 507 459 Lt). Pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, su tokiu atsakovo dėstomu skolų struktūros vertinimu negalima sutikti. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo parengtas ir bylos dalį sudarantis įmonės kreditorių sąrašas yra neinformatyvus, nes jame nenurodyti atsiskaitymo terminai. Nors pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovo vadovą tinkamai įvykdyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, vis dėlto šiuo konkrečiu atveju įvardyti kreditorių sąrašo trūkumai neužkerta kelio nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio, kaip vieno iš svertinių rodiklių įmonės nemokumui konstatuoti. Prieš tai minėta, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo nutraukta atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla. Tai teikia pagrindą išvadai, kad byloje taikytina ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija, remiantis kuria, įmonei nutraukus restruktūrizavimo bylą, susitarimai su kreditoriais dėl prievolių vykdymo atidėjimo terminų neteko galios. Dėl to visi atsakovo 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse apskaityti skoliniai įsipareigojimai, kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“, turėtų būti laikomi pradelstais, nebent būtų pateikti priešingą tvirtinantys įrodymai. Pastarąją išvadą suponuoja ir bylos svarstymui pateikti įrodymai apie atsakovo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo aplinkybes. Siekdamas paneigti nurodytą preziumuojamą faktą, kartu pripažindamas jo sukeliamas pasekmes, atsakovas pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kad atsiskaitymo terminus atidėjo UAB „Filmvesta“ (1 183 736,68 Eur (4 087 206 Lt) skola), UAB „Archikadas“ (17 377,20 Eur (60 000 Lt) skola) ir UAB „Elektronas“ (5 033,06 Eur (17 378,15 Lt) skola). Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti įrodymai, kad savo reikalavimo atsisakė A. U. (243,86 Eur (842 Lt) skola), o UAB „Ruukki Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Baltic Clipper“, D. G. atidėjo 152 673,36 Eur skolos  mokėjimo terminus. Šių aplinkybių visumoje pažymėtina, kad pagal naujojo ieškovo UAB „Ahil“, perėmusio buvusių kreditorių BUAB „Sanda“, UAB „Plukas“ ir V. P. IĮ reikalavimo teises į atsakovą, pareiškimą prie pradelstų įsipareigojimų negalima priskirti ir atsakovo 141 204,85 Eur (487 552,10 Lt) skolos UAB „Ahil“. Iš šių faktinių duomenų aišku, kad iš atsakovo 4 315 161,32 Eur įsipareigojimų pradelstais laikytini 2 814 892,31 Eur (4 315 161,32 Eur - 1 500 269,01 Eur), bet ne 1 305 450,36 Eur, kaip teigia atsakovas.

                            Dėl kitų reikalavimų įvykdymo terminų akcentuotina, kad trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“ atsakovui nesuteikė jokių nuolaidų ir skolos mokėjimo terminų nėra atidėjęs. Iš atsakovo pateiktos 2014 m. kovo 6 d. Apmokėjimo garantijos, sudarytos tarp atsakovo vadovo R. Š. ir UFA FICTION GmbH, kuriai atsakovas skolingas 211 000 Eur (728 540,80 Lt), sąlygų turinio objektyviai negalima konstatuoti, kad UFA FICTION GmbH sutiko atidėti skolos apmokėjimo terminą. Tiek Apmokėjimo garantija, tiek R. Š. 2013 m. kovo 6 d. išduotas vekselis kvalifikuotini išimtinai kaip atsakovo prievolių UFA FICTION GmbH įvykdymo užtikrinimo priemonės. Nei viename iš nurodytų dokumentų UFA FICTION GmbH nepareiškė, kad suteikia atsakovui kokių nors nuolaidų, susijusių su skolos apmokėjimo terminais. Dėl atsakovo skolos UFA FICTION GmbH taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylos svarstymui atsakovas pateikė R. Š. 2015 m. sausio 21 d. sutikimą, kuriame nurodyta, kad jis neva yra perėmęs UFA FICTION GmbH reikalavimo teisę į atsakovą. Tačiau prievolės už atsakovą įvykdymo UFA FICTION GmbH faktą patvirtinančių įrodymų (pvz., mokėjimo dokumentų) atsakovas nepateikė (CK 6.101 straipsnis, 6.112 straipsnio 1 punktas). Remiantis tuo, nėra pagrindo laikyti, kad UFA FICTION GmbH reikalavimo teisę į atsakovą yra perėmęs R. Š.. Jo pareikštas sutikimas dėl atsiskaitymo termino atidėjimo pagal esamus duomenis neturi įrodomosios reikšmės (CPK 185 straipsnis). Atskirajame skunde atsakovas taip pat klaidingai nurodo, kad VSDFV yra atidėjusi socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminą, nes VSDFV pateikiamais duomenimis 2014 m. sausio 15 d. atsakovo pradelsta skola buvo 110 530,39 Eur (381 639,33 Lt), t. y. ji per laikotarpį nuo apskųstos teismo nutarties priėmimo iki šios dienos išaugo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

              Iš aptarto aišku, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą įrašyto turto vertės (5 123 291,82 Eur / 2 814 892,31 Eur). Kita vertus, pagal bylos medžiagą atsakovo nurodoma turimo turto vertė kelia pagrįstų abejonių, ar ji atitinka realią. Prieš tai minėta, kad didžiąją dalį atsakovo aktyvų sudaro nekilnojamasis turtas, kuris balanse apskaitomas 4 230 038,52 Eur dydžio verte. Turto įvertinimo dokumentų bylos svarstymui pateikta nėra, atsakovas taip pat nepateikė ir pilno finansinių ataskaitų rinkinio (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 22 straipsnis). Nesant visų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų, negalima tiksliai nustatyti, kokia verte balanse apskaitytas įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas. Vertinant faktines aplinkybes, kad atsakovui priklausantis yra įkeistas trečiajam asmeniui SIA „UniCredit Leasing“, turtas yra specifinės paskirties – kultūros, kartu su duomenimis, jog Nekilnojamojo turto registre fiksuota vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 2 523 169,60 Eur (8 712 000 Lt), atsakovas restruktūrizavimo byloje laikėsi pozicijos, kad turto pardavimas už kainą, ne mažesnę nei 868 860,06 Eur (3 000 000 Lt) nepažeistų įmonės ar jos kreditorių interesų, suponuoja, kad balanse turtas apskaitomas didesne, nei yra turto rinkos vertė (CPK 185 straipsnis). Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto realios vertės, t. y. egzistuoja ir vidinis įmonės nemokumo požymis.

              Įrodinėdamas savo mokumą, o kartu ir poreikį prioritetą suteikti jo veiklos tęstinumui, atsakovas teigia, kad jo pateikta 2014 m. rugpjūčio 22 d. filmą kvalifikuojanti pažyma ir Bendros gamybos sutartis patvirtina, jog įvykdžiusi savo įsipareigojimus įmonė gautų pajamų. Atsakant į šiuos argumentus akcentuotina, kad atsakovo veikla pastaruosius trejus metus yra nuostolinga: 2012 metais patirtas 451 281,57 Eur (1 558 185 Lt) nuostolis, 2013 metais – 533 267,49 Eur (1 841 266 Lt), o iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – 161 780,87 Eur (558 597 Lt). Atsakovui buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti restruktūrizavimo proceso teikiamomis galimybės plėtoti veiklą, sumokėti skolas, tačiau taikytos ekonominės, techninės, organizacinės ir kitos priemonės akivaizdžiai buvo nesėkmingos, kadangi veiklos pelningumas nebuvo atkurtas, įmonė negeba apmokėti skolų iš gaunamų pajamų. Atsakovo susitarimų su Tornasol Films S. A. vykdymo prognozė ne tik nepagrįsta jokiais objektyviais skaičiavimais, bet ir yra dviprasmiška. Viena vertus, atsakovas teigia, kad jų vykdymas bus pelningas, kita vertus, atsakovas pripažįsta ir tai, kad projektas gali būti nesėkmingas ir sukelti įmonei nuostolių. Siekdamas pagrįsti įmonės veiklos perspektyvas atsakovas taip pat pateikė pažymą apie įmonės 2014 m. spalio–sausio mėn. gautas pajamas ir Lupin Films S. r. l. raštą apie planus pradėti derybas su atsakovu dėl filmų kūrimo. Pastarieji dokumentai irgi neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant atsakovo finansinės padėties klausimą, nes veiklos vykdymas pats savaime nėra rodiklis, patvirtinantis įmonės galėjimą ne tik vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir juos mažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš bankroto instituto tikslų yra savalaikis nemokių įmonių pašalinimas iš rinkos, taip užtikrinant  esamų ir būsimų kreditorių interesus, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situaciją teiktų jai prekes ar paslaugas. Atsisakymas pripažinti nemokiu pagal ĮBĮ skolininką, kuris balansuoja ties įstatyme apibrėžta nemokumo riba, vien tuo pagrindu, kad jis sąžiningai ar nesąžiningai tikisi, kad įmonės finansinė padėtis dėl įgyvendinamų projektų pasitaisys (angl. gambling for resurrection), reikštų kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros pažeidimą.

Apibendrinant nurodytus bylos faktus ir atlikus jų teisinį įvertinimą, konstatuotina, kad visuma nustatytų atsakovo finansinės būklės rodiklių implikuoja, jog įmonė nepajėgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams dėl nemokumo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai ir teisėtai nutarė, jog yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą, nes įmonė iš esmės yra nemoki. Šiuo konkrečiu atveju bankroto byla atsakovui iškelta vadovaujantis ne formaliais kriterijais, tačiau tinkamai įvertinus įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavus visus ĮBĮ numatytus nemokumo požymius. Byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo nemokumo pagrįstumo ir teisėtumo.

                            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti ieškovus bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Sanda“ (juridinio asmens kodas 144566079), uždarąją akcinę bendrovę „Plukas“ (juridinio asmens kodas 302420867), V. P. individualią įmonę (juridinio asmens kodas 125899047) jų teisių perėmėju uždarąja akcine bendrove „Ahil“ (juridinio asmens kodas 302849375).

                            Priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ahil“ atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukti bylą dalyje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ahil“ ieškinį.

                            Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Teisėjas                                                                                                                              Artūras Driukas