Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. eA6.-30-517/2025
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01875-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija: 7.12; 21.9.11
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. lapkričio 4 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
Sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei, Jolantai Maleronkienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Valdui Lisauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 28 d., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrija finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus. Tokiais veiksmais A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. M. parodė, nemanantis, kad šiuo atveju VMI prie FM yra teisi teikdama, kad Bendrija nesistengė atsiskaityti su VMI prie FM ir sumokėti reikiamus mokesčius. Susiklostė aplinkybės, kad 2023 m. buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl pastato renovavimo ir pritaikymo (duomenys neskelbtini) reikmėms (duomenys neskelbtini) ir pasirašyta sutartis, pradėta darbų veikla, atiduoti darbų atlikimo aktai (duomenys neskelbtini). Už nurodytus darbus iki šiol nėra atsiskaityta su Bendrija. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) yra skolinga, o jos situacija jam nežinoma, nes jie neinformuoja, tik žada kad bus gauti pinigai, nes baigėsi tyrimas. Ir paskutinis skambutis iš (duomenys neskelbtini) buvo prieš pora mėnesių, kad tyrimas baigėsi, jie kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir vėl laukia pinigų. Sudaryta sutartis nenutraukta, galiojanti, tai jeigu tie pinigai būtų sumokėti, jie toliau tęstų darbus ir būtų atgavę tą skolą, kurią skolinga (duomenys neskelbtini). O nepriemoka susidarė, kadangi jie negavę pasirašytų darbų atlikimo aktų ir sąskaitų faktūrų laukė, kada jie ateis ir nedeklaravo jų. O (duomenys neskelbtini) vykdant tyrimą, jie buvo priversti deklaruoti, jiems apie tai nepranešė ir susidarė neteisingas deklaravimas. Jie uždeklaravo, kad darbai atlikti ir susidaro mokėjimo nepriemoka, o iš jų pusės buvo nedeklaruota. Tai sukėlė įtarimą VMI prie FM apie galbūt jų melagingą rodymą. Antras dalykas, dirbdami toliau stengiamės padaryti bent kažkokį mažą darbelį, kad būtų galima išlaikyti darbuotojus, sumokėti tiekėjam į priekį už gaunamas į objektą medžiagas, padaryti tą objektą nedidelėmis apimtimis. Dalinai sutinka, nes tam kad vykdyti veiklą ir gauti dalį pinigų, kuriuos galėtų sumokėti valstybei, Bendrijai reikėjo piniginių lėšų užsipirkti medžiagas ir padaryti tą objektėlį. Susidariusi skola nepaneigia pareigos atsiskaityti su valstybe, tačiau nebuvo tinkamos galimybės atsiskaityti su valstybė, nes jam skoloje irgi valstybė. Sutinka, kad iš esmės administracinis nusižengimas padarytas, tačiau ne dėl Bendrijos kaltės. Taigi, VMI prie FM reikalavimų neįvykdė, nes trūko kelių nereikšmingų dokumentų iš (duomenys neskelbtini), kurioje jo (duomenys neskelbtini) Bendrija atliko darbus. Mokestinės paskolos sutartis su VMI prie FM sudaryta laiku nebuvo, nes vis tikėjosi, kad iš (duomenys neskelbtini) gaus pinigus už atliktus darbus. Kadangi statybos darbai (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi pagal programą, todėl visi mokėjimai kartu priklausė ir nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų. (duomenys neskelbtini) negavus finansavimo dėl nustatytų pažeidimų, su jais liko neatsiskaityta. Situacija, kad buvo parodyta suma, nuo kurios pradedamas skaičiuoti pridėtinės vertės mokestis, susidarė dėl to, kad darbai buvo atliekama sudarius subrangos sutartį. Kreditorių eiliškumo nesilaikė tik todėl, kad atlikus kitus darbus, atsiskaičius su tiekėju, galėjo užtikrinti darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Jeigu (duomenys neskelbtini) ir dar kitas užsakovas būtų laiku ir tinkamai atsiskaitę su jo (duomenys neskelbtini) Bendrija, jokia skola nebūtų susidariusi ir esama situacija nebūtų kilusi. Mano, kad Bendrija nekalta dėl nagrinėjamos situacijos.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad esmė šioje byloje, jog mokestinės nepriemokos neskyrimo priežastis yra ne kažkokie A. M. netinkami sprendimai ar veiksmai. Viskas atsirado išimtinai dėl (duomenys neskelbtini) kaltės, nes ir šiai dienai minėtas užsakovas yra skolingas Bendrijai už atliktus darbus. Vien pagrindinė skola sudaro 34 515,66 Eur ir 4 500 Eur delspinigių. (duomenys neskelbtini) nuolatos rūpinosi Bendrijos išsaugojimu, veikla, užsakymais ir tikrai neturėjo tikslo kažkokio iš anksto įvykdyti administracinio nusižengimo, stengėsi apyvartines lėšas uždirbti, mokėti darbo užmokesčius ir einamuosius mokėjimus, kad padengti atsiradusią nepriemoką. A. M. supranta, kad bankrotas yra kraštutinė priemonė Bendrijos veikloje ir prisiėmė visas verslo rizikas. A. M. tyčia nesiekė ir nenorėjo nusižengimo požymius sudarančių veiksmų. A. M. buvo aktyvus, teikė pretenziją užsakovui, skaičiavo delspinigius. Skolos užsakovas neneigė, bendravo. Kitas žingsnis ir būtų buvęs, kad kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Pats nepateikė ieškinio, nes dar vyko tyrimas. Byla vis tiek būtų buvusi sustabdyta, kol vyko tas tyrimas. Tas skolos klausimas yra lengvai išsprendžiamas šiai dienai ir tiesiog elementarus ieškinys teismui pateikiamas. Jei teismas visgi spręstų, kad yra nusižengimo sudėties požymių A. M. veiksmuose, prašo atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, t. y. yra pateikę įrodymus apie gaunamas pajamas ir, kad tokio dydžio piniginė bauda tikrai būtų jam nepakeliama našta, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, sveikatos būklę ir į tai, kad žmogus yra neįgalus. Atitinkamai prašo atmesti pareiškėjo VMI prie FM pareiškimą kaip nepagrįstą ir atsisakyti iškelti administracinio nusižengimo bylą. Jei teismas visgi spręstų, kad A. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, skirti įspėjimą.
VMI prie FM įgaliotas atstovas Valdas Lisauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad VMI buvo gautas Luminor banko AS Lietuvoje skyriaus raštas dėl Bendrijos banko sąskaitų išrašų ir buvo nustatyta, kad Bendrija atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais. VMI prie FM vertinimu buvo atlikti atsiskaitymo eiliškumo pažeidimai ir buvo pateiktas šis pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo. Dėl Bendrijos prašymų išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, pažymi, kad 2025 m. kovo 14 d. priimta išvada dėl prašymo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kurioje nurodyta, kad Bendrija nepateikė informacijos, o būtent banko Luminor bank AS sąskaitų išrašus su ūkinėmis operacijomis ir piniginių lėšų likučiais už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d., grynųjų pinigų apskaitos registro kasos knygos kopijas už laikotarpį nuo to mėnesio, kurį susidaro mokestinė nepriemoka pirmos dienos iki prašymo atidėti pateikimo dienos, bet ne ilgesnį, kaip 3 mėnesių laikotarpį, sąrašą apie turimas sutartis, tarp jų trišalių su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis finansų įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų paskolų, informacija apie juridinio asmens prašančio išdėstyti ir atidėti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas juridiniams ar fiziniams asmenims ir šių paskolų sutarčių kopijas. Šie dokumentai nebuvo pateikti. Nors ir nebuvo nustatytas terminas jiems pateikti, tačiau buvo galima pakartotinai teikti prašymą. Prašo paskirti A. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš Pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (toliau – ir Pareiškimas) nustatyta, kad Bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. liepos 19 d. Įmonės (duomenys neskelbtini) yra A. M.. VMI prie FM yra Bendrijos kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2025 m. rugsėjo 10 d. duomenimis, Bendrijos mokestinė nepriemoka yra 13 802,89 Eur. Šią nepriemoką sudaro Gyventojų pajamų mokestis – 1,41 Eur ir Pridėtinės vertės mokestis – 13 801,48 Eur. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2025 m. gegužės 28 d. išsiuntė paklausimą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. birželio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. 2025 m. gegužės 29 d. gavus banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. nustatyta, kad Bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Taigi, Bendrijos (duomenys neskelbtini) A. M. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrijos kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrijos (duomenys neskelbtini) veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta (el. b. l. 1).
CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis).
Nesant Bendrijai finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi, ką pagrindžia žemiau nurodomos finansinės operacijos.
Pareiškime nurodoma, kad Bendrijos (duomenys neskelbtini) A. M. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrijos kreditoriams, t. y. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1). Dėl tokių Bendrijos (duomenys neskelbtini) veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai, nes mokestinė nepriemoka nebuvo dengiama, o Bendrijos gautos įplaukos naudojamos atsiskaitymui su kitais kreditoriais.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako ir juridinių asmenų vadovai, kurie nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo nesilaikymas įstatymo leidėjo savaime vertinamas kaip kreditorių teisių pažeidimas). CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.
Asmens atliktas atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų dėl to, kad A. M., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jo (duomenys neskelbtini) Bendrija turi įsiskolinimą VMI prie FM ir neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais nei VMI prie FM. A. M., tiek teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. l. 18-21, 37), tiek teismo posėdžio metu parodė, kad mokestinė nepriemoka atsirado išimtinai dėl (duomenys neskelbtini)deklaruotų dokumentų, t. y. nurodytų sumokėtų lėšų, kurių Bendrija nėra gavusi.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla Nr. eA6.-30-517/2025, nustatė, kad 2023 m. birželio 26 d. Bendrija sudarė Rekonstrukcijos darbų sutartį Nr. 2023/06/26/01 su (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Bendra sutarties kaina 166 818,63 Eur su PVM (el. b. l. 22-30). Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo A. M. teigia, kad 13 802,89 Eur dydžio nepriemoka VMI prie LR FM naudai susidarė dėl (duomenys neskelbtini) projekto (duomenys neskelbtini) sustabdymo, kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio vykdo šio projekto tyrimą ir neskiria (duomenys neskelbtini) finansavimo, dėl ko (duomenys neskelbtini) neatsiskaito su Bendrija už atliktus darbus pagal Sutartį. Šiai dienai pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) yra skolinga Bendrijai už atliktus darbus 34 515,36 Eur pagrindinę skolos sumą, 4511,31 Eur delspinigių, iš viso 39 026,67 Eur sumą (el. b. l. 31-33). Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) jai Bendrijos išrašytas PVM sąskaitas-faktūras deklaravo, nors jų apmokėjusi nebuvo, o Bendrija nedeklaravo laiku. Taigi susiklosčiusi situacija lėmė mokestinės nepriemokos atsiradimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad jis negali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes padarytuose veiksmuose nebuvo tyčios, piktybiškumo, jais nebuvo siekiama pažeisti kreditorių (taip pat ir VMI prie FM) teisių, o buvo siekiama užtikrinti Bendrijos veiklos tęstinumą, išvengti jos nemokumo, tokiu būdu garantuojant visų kreditorių realų teisių įgyvendinimą. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla Nr. eA6.-30-517/2025, kritiškai vertina Bendrijos (duomenys neskelbtini) teiginius.
Kaip jau buvo nurodyta, Bendrija, turėdama įsiskolinimą VMI prie FM, toliau vykdė veiklą, priiminėjo kitus užsakymas, atlygino susidariusias išlaidas ir mokėjimus kitiems kreditoriams. Tokius veiksmus A. M. pateisina siekiu išlaikyti Bendrij1, tęsti jos veiklą, mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Tačiau iš bylos duomenų nenustatyta, kad A. M. iš gautų lėšų būtų siekęs padengti bent dalį susidariusio įsiskolinimo VMI prie FM. Priešingai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į VMI prie FM dėl susidariusio įsiskolinimo išdėstymo, tačiau ją išdėsčius jos nemokėjo nustatyta tvarka. Pakartotinai kreipęsis dėl įsiskolinimo išdėstymo, nepateikė VMI prie FM prašomų dokumentų, dėl ko prašymas buvo nepatenkintas (el. b. l. ). Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo aktyvus, siekdamas sumažinti turimą įsiskolinimą VMI prie FM, kuri yra pirmesnės eilės kreditorė nei (duomenys neskelbtini).
Kartu pažymėtina, kad nors, pasak Bendrijos (duomenys neskelbtini), jo veiksmais, kuriais buvo pažeistos VMI prie FM, kaip kreditorės, interesai, buvo siekiama apsaugoti Bendrij1 nuo bankroto, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2895-643/2025 (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (el. b. l. 49-54).
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nebuvo laikomasi, ne siekiant išlaikyti Bendrijos veiklos tęstinumą, išvengti jos nemokumo, o prioretizuojant bendrovės interesus, siekiant didesnės naudos, tačiau sąmoningai ignoruojant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Teismui nekyla abejonių, kad A. M. suvokė, jog jis, pervesdamas pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI prie FM, kai jo (duomenys neskelbtini) Bendrija neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nors A. M. nesiekė padaryti turtinės žalos VMI prie FM, nuslėpti mokesčių ir pan., tačiau tai nereiškia, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, būtinos darant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesilaikyti įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, todėl atsakomybė pagal šią normą kyla net ir neatsiradus pavojingiems padariniams dėl neteisėtų veiksmų padarymo. Taigi, net ir ta aplinkybė, kad negauto atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini), Bendrijai galiausiai iškelta bankroto byla, nešalina A. M. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Vis dėl to, net ir pripažinus, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pats savo kaltės nesuvokia ir nepripažįsta, ir sprendžiant klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, privalu vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatymų nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat – vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. M. paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. M. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad A. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali ANK120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 1 400 Eur bauda. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra neįgalus (el. b. l. 34-35), gauna mažas pajamas (el. b. l. 36), Bendrijai, kurios (duomenys neskelbtini) buvo, iškelta bankroto byla (el. b. l. 49-54). Atsižvelgiant į tai, A. M. skirtinos 1 400 Eur baudos mokėjimas išdėstytinas 20 mėnesių terminui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas
n u t a r ė :
Pripažinti A. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų 00 ct) eurų baudą.
Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpyje, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) sumą.
Išaiškinti A. M., kad bauda turi būti mokama nustatytomis dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. eA6.-30-517/2025. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas Rinaldas Adamonis